Legal prism · 2026-07-14
📚 ArchiveLTEN

⚖️ Legal prism — 2026-07-14

Updated: 2026-07-14 09:41
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
📄 Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (37)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
📄 Original — Vakarų ekspresas
Court shows no mercy: former senior official sentenced to death for massive corruption 🔗
A Chinese court has sentenced former senior Nanjing official Yang Youlin to death after finding him guilty of corruption on an enormous scale, embezzling state funds, abuse of office, and money laundering. Investigators said he accepted…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kodeksas Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. 4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. XXXIV SKYRIUS Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 225 straipsnis (statute)
225 straipsnis. Kyšininkavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar…
225 straipsnis. Kyšininkavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos…
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 114–128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.
Analysis
Legal question

Would the mere fact that a foreign state official committed exceptionally large-scale corrupt acts abroad, under the cited provisions of the Lithuanian Criminal Code, allow those acts to be qualified from the perspective of Lithuanian criminal law?

Legal basis

Article 225 of the Criminal Code links bribery to a promise, agreement, demand, provocation or acceptance of a bribe by a civil servant or equivalent person for his or her own benefit or for the benefit of others, while Article 228 links abuse of office to the use of official position or exceeding official powers where substantial damage results. However, Article 6 of the Criminal Code ties the liability of foreign nationals for criminal acts committed abroad under Lithuanian criminal law to offences against the Lithuanian state. Accordingly, the facts presented concerning a Chinese official and a judgment of a Chinese court do not, in themselves, establish a basis for Lithuanian jurisdiction.

Practical significance

The stronger legal argument here is not an analogy between the scale of corruption and Articles 225 or 228 of the Criminal Code, but the jurisdictional limit: absent a connection with the Lithuanian state or another basis for application indicated in the submitted evidence, an analysis under the Lithuanian Criminal Code would remain merely comparative. In practice, such news should not be used as an argument for increasing the severity of Lithuanian sanctions or for applying criminal liability to foreign officials, because the cited provisions first require establishing whose protected interest was harmed by the act and whether Lithuanian criminal law is applicable at all.

📄 Original — Delfi
A Promising Profession Without Which Diagnostics in Medical Laboratories Would Grind to a Halt 🔗
Laboratory medicine is becoming one of the most important and fastest-changing fields in healthcare, while also facing one of the most acute shortages of specialists in Lithuania. Dr. Ingrida Pumputienė, head of the Department of Medical…
Fact-check:
✅ ConfirmedBiomedicinos technologo profesija yra reglamentuojama ir specialistai privalo turėti profesinę kvalifikaciją bei licenciją
🔴 RefutedBe licencijos diagnostikos laboratorijoje dirbti negali
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos įgijimas 1. Biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su sveikatos…
3 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos įgijimas 1. Biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos medicinos technologijų studijų krypties biomedicininės diagnostikos studijas arba kartu su gyvybės mokslų bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos biochemijos studijų krypties medicininės ir veterinarinės biochemijos studijas, arba universitetines pirmosios pakopos genetikos studijų krypties medicininės ir veterinarinės genetikos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Dietisto profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su mitybos studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos dietetikos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 3. Ergoterapeuto profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su reabilitacijos studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos ergoterapijos studijas arba kartu su reabilitacijos studijų krypties sveikatos mokslų bakalauro laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos ergoterapijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 4. Išplėstinės praktikos vaistininko profesinė kvalifikacija įgyjama vaistininkui baigus išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programą aukštojoje mokykloje, rengiančioje vaistininkus, ir gavus tai patvirtinantį šios institucijos išduotą pažymėjimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras nustato minimalius išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programos reikalavimus. 5. Kineziterapeuto profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su reabilitacijos studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos kineziterapijos studijas arba kartu su reabilitacijos studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos kineziterapijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 6. Gydomojo masažo specialisto profesinė kvalifikacija įgyjama baigus gydomojo masažo specialisto formaliojo profesinio mokymo programą. 7. Medicinos biologo profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos studijų krypties sveikatos mokslų magistro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines antrosios pakopos medicinos biologijos ar laboratorinės medicinos biologijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 8. Medicinos genetiko profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos studijų krypties sveikatos mokslų magistro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines antrosios pakopos medicinos genetikos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 9. Medicinos psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su psichologijos studijų krypties socialinių mokslų bakalauro ir magistro kvalifikaciniais laipsniais baigus universitetines pirmosios pakopos psichologijos studijas ir antrosios pakopos sveikatos psichologijos ar klinikinės psichologijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 10. Optometrininko profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos technologijų krypties sveikatos mokslų bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos optometrijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 11. Paramediko profesinė kvalifikacija įgyjama baigus paramediko formaliojo profesinio mokymo programą. 12. Radiologijos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos technologijų studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos radiologijos studijas arba kartu su medicinos technologijų studijų krypties sveikatos mokslų bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos radiologijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 13. Skubiosios medicinos pagalbos paramediko profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos technologijų studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos skubios medicinos pagalbos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros specialisto profesinės kvalifikacijos pripažinimas ir kompetencija 1. Užsienyje įgyta asmens sveikatos priežiūros specialisto…
4 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros specialisto profesinės kvalifikacijos pripažinimas ir kompetencija 1. Užsienyje įgyta asmens sveikatos priežiūros specialisto profesinė kvalifikacija pripažįstama Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių profesinių kvalifikacijų pripažinimą, nustatyta tvarka. 2. Asmens sveikatos priežiūros specialistų užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – licencijas išduodanti institucija). 3. Asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų kompetencijas nustato sveikatos apsaugos ministras.
Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
Analysis
Legal question

Whether a diagnostic laboratory specialist’s right to work in Lithuania is absolutely dependent on holding a Lithuanian licence, or whether specialists who obtained their qualifications in the EU, EEA or Switzerland benefit from an exception permitting temporary and occasional practice without a licence.

Legal basis

Article 3 of the Law on Personal Health Care Practice links the professional qualification of a biomedical technologist to a professional bachelor’s degree in health sciences, obtained upon completion of college-level first-cycle studies. Article 4 refers questions concerning qualifications obtained abroad to the regime for recognition of regulated professional qualifications, while under the rule set out in Article 8, a personal health care specialist who obtained their qualification in the EU, EEA or Switzerland may engage in health care practice in Lithuania without a licence where the activity is temporary and occasional.

Correction

The statement that it is impossible to work in a diagnostic laboratory without a licence is too categorical. It would be more accurate to say: the Lithuanian licensing regime applies as the general condition for personal health care practice, but Article 8 of the Law on Personal Health Care Practice provides an exception for EU, EEA and Swiss specialists where they operate in Lithuania on a temporary and occasional basis.

Practical significance

The stronger practical argument is not “a licence is always required”, but rather “the origin of the specialist’s qualification and the nature of the activity must first be established”. It is risky for an employer or regulator to address shortages of laboratory personnel solely by reference to the domestic licensing criterion, because the EU qualification recognition regime and the temporary-practice exception may alter the legality assessment for a particular specialist.

📄 Original — JP.lt
Panevėžys Municipality reminds residents: changes to social support have come into effect 🔗
The Panevėžys City Municipality Social Affairs Department reminds residents that amendments to Lithuania’s Law on Cash Social Assistance for Low-Income Residents came into effect on June 1, 2026. The changes simplify the conditions for…
Fact-check:
⚪ UnverifiedNuo 2026 m. birželio 1 d. atsisakyta reikalavimo dirbantiems asmenims dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės.
🟡 IncompleteVieniems vaikus auginantiems tėvams socialinė pašalpa ir būsto šildymo, vandens kompensacijos gali būti skirtos 12 mėnesių laikotarpiui nuo kreipimosi dienos, net jei nėra nustatytos tėvystės ar priteisto išlaikymo.
🟡 IncompleteBūsto ploto normatyvai: daugiabučiuose namuose vienam asmeniui 60 kv. m, vieno ar dviejų butų namuose 90 kv. m; už kiekvieną papildomą asmenį + 15 kv. m.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis#2 (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas 1. Piniginės socialinės paramos skyrimas įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms: 1) skiriant piniginę socialinę paramą nuo šio…
2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas 1. Piniginės socialinės paramos skyrimas įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms: 1) skiriant piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas, taikomos šio įstatymo nuostatos; 2) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas; 3) skiriant piniginę socialinę paramą už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo nuostatos; 4) šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytų pajamų įskaitymas į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas nelaikytinas pajamų šaltinio pasikeitimu; 5) šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, valstybės įmonė Registrų centras, savivaldybių tarybos ir savivaldybių administracijos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos peržiūri teisės aktus, susijusius su šio įstatymo įgyvendinimu, ir prireikus parengia atitinkamų teisės aktų pakeitimus ar priima naujus teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatai – 1,5 procento socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų iš lėšų piniginei socialinei paramai administruoti skirti socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti – įgyvendinti Vyriausybė iki 2011 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655) pakeitimą, kuriame būtų padidinti socialinį darbą dirbančių darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir tarifiniai atlygiai (koeficientai). 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2013 m. spalio 1 d. įvertina piniginės socialinės paramos teikimo, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, visose savivaldybėse įgyvendinimo perspektyvas ir prireikus iki 2014 m. kovo 1 d. peržiūri teisės aktus bei parengia atitinkamų teisės aktų, susijusių su piniginės socialinės paramos teikimo vienodu teisiniu reguliavimu visose savivaldybėse, pakeitimus ir pateikia juos Lietuvos Respublikos Seimui.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 21 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių…
6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 21 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruoti Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio.“ 2. Pakeisti 21 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.“
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti 1. Sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į…
8 straipsnis. Sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti 1. Sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą: 1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 112 straipsnio 3 dalyje, tačiau ne viso darbo laiko atveju, išskyrus Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, darbo laiko trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), apskaičiuotos nuo 40 valandų per savaitę arba teisės aktuose nustatytos sutrumpintos darbo laiko normos, ir jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį; 2) asmenys mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Kai švietimo įstaigose nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, asmenims, tais pačiais kalendoriniais metais baigusiems bendrojo ugdymo programą ir įstojusiems mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoti į aukštąją mokyklą, teisė gauti piniginę socialinę paramą išlieka ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigose prasideda mokslo ar studijų metai; TAR pastaba. 2 punkto nuostatos taikomos skiriant piniginę socialinę paramą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. 3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos; 4) asmenys yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;; 5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju; 6) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma; 7) yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos; 8) vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą; 9) turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų; 10) vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; nustatytas neįgalumas; nėštumo metu (sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies 7 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo); augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius); 11) vienas iš senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai šiam seneliui suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIII-1358, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11458 2. Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi: 1) kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą; 2) tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu. 3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. 4. Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi. Globojamiems vaikams, išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos, piniginė socialinė parama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis skiriama atskirai kaip vienam gyvenančiam asmeniui. Kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos, globojamiems vaikams piniginė socialinė parama skiriama kartu su tėvais. 5. Piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis: 1) gauna ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje; 2) yra mokinys ar studentas iki 24 metų, kuris mokosi ir gyvena užsienio valstybėje; 3) atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu; 4) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą; 5) neteko galios 2018-01-01; 6) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kurie gyvena Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, kai toks reikalavimas yra taikomas, ar užsienietis, kuriam nėra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. 6. Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent viena (vienas) iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų. 7. Gyvenamąją vietą būste deklaravusių, tačiau būstą kitur nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma. 8. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. Nustatant daugiabučio namo buto savininko ir jo bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio daugiabučio namo buto savininko teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, neatsižvelgiama į tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravusių ne savininkų ir (ar) būstą nuomojančių asmenų bei jų bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertei, kredito ir palūkanų apmokėjimas nenutraukiamas. TREČIASIS SKIRSNIS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI
Analysis
Legal question

The specific issue is not whether support has been “simplified”, but the conditions under which, from 1 June 2026, the new rules on cash social assistance apply to employed persons, single parents raising children, and housing compensation.

Legal basis

Article 8 of the Law on Cash Social Assistance for Low-Income Residents links entitlement to assistance to specific conditions, including employment, income, and special circumstances relating to child maintenance. Accordingly, the municipality’s wording about “more favourable opportunities” is not, in itself, an independent legal basis for receiving assistance. Article 2 of the amending law indicates that, in implementing the new provisions, the timing of the award of assistance and the income assessment period are material.

A practical dispute may therefore arise as to whether data from the previous three months or from the month of entry into force should be applied.

Correction

The statement that single parents raising children may receive assistance for 12 months is incomplete: under the wording of Article 8 as presented, what matters is not only the circumstance of parenthood or the failure to claim maintenance, but also whether there is no court-approved agreement on the child’s material maintenance or court decision on maintenance. The statement on housing area norms should also be framed as a rule for applying the norm when calculating compensation, not as a guarantee that the entire housing area will be compensated: Article 13 as presented refers to 60 sq. m for one declared family member and an additional 15 sq. m for each other family member.

Practical significance

The stronger practical argument is not the municipality’s general announcement about simplification, but the specific conditions in Article 8 and the transitional rule in Article 2 concerning the period by reference to which income is assessed. A lawyer or journalist should check not only “from when” the rules entered into force, but also which income period the municipality relied on, whether in a single-parent situation there is an issue concerning a maintenance agreement or court decision, and whether the housing compensation area norm is being presented as conferring a broader right than the legal provision allows.

📄 Original — Dzūkijos veidas
Three collective protection facilities in Alytus to be equipped with essential supplies - Dzūkijos veidas 🔗
The Alytus City Municipality Administration, Lithuania’s Ministry of the Interior, and the ministry’s Project Management Agency signed an agreement on June 19, 2026, for a State Defense Fund-financed project to prepare temporary…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsirastų arba galėtų atsirasti žala nacionaliniam saugumui, gyventojams, aplinkai ar turtui. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 2. Cheminis mišinys – dviejų arba daugiau cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 3. Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 4. Civilinės saugos sistemos parengtis – civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 5. Civilinės saugos pratybos – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų mokymas ir civilinės saugos sistemos parengties patikrinimas, kai tariamomis ekstremaliosiomis sąlygomis tikrinami veiksmai ir procedūros, numatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, tobulinami valdymo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti gyventojų ir turto apsaugą nuo ekstremaliųjų situacijų poveikio ir atlikti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoti įvykius, ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 6. Didelė pramoninė avarija – dėl nekontroliuojamos padėties eksploatuojant pavojingąjį objektą įvykstantis nenumatytas staigus įvykis (sprogimas, gaisras arba didelio kiekio pavojingųjų medžiagų išsiveržimas į aplinką), kuris sukelia tiesioginį ar uždelstą didelį pavojų gyventojams ir (ar) aplinkai pavojingajame objekte ar už jo ribų ir kuris yra susijęs su viena ar keliomis pavojingosiomis medžiagomis. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 7. Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 8. Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 9. Ekstremalių situacijų komisija – iš valstybės politikų, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių sudaroma nuolatinė komisija, priimanti sprendimus dėl ekstremaliųjų situacijų prevencijos, valdymo, likvidavimo ir padarinių šalinimo. 10. Ekstremaliojo įvykio kriterijai – stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai, geografiniai, medicininiai, socialiniai ar kiti įvykio mastą, padarinius ar faktą apibūdinantys dydžiai arba aplinkybės (kritinės ribos), kuriuos atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas ekstremaliuoju. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 11. Ekstremaliosios situacijos židinys – vieta, kurioje įvyko įvykis ar ekstremalusis įvykis, ir teritorija, apimanti didžiausio pavojaus sritį apie tų įvykių vietą, kurioje gresia įvykio ar ekstremaliojo įvykio veiksnių pavojai ten esančių gyventojų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui ir (ar) aplinkai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 12. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau – operacijų centras) – iš valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, ūkio subjektų darbuotojų sudaromas organas, vykdantis ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinantis ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuojantis ir koordinuojantis įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 13. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau – operacijų vadovas) – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 14. Ekstremaliųjų situacijų prevencija – kryptingai vykdoma pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms priemonių visuma, kad būtų išvengta ekstremaliųjų situacijų arba mažėtų jų galimybė, o susidarius ekstremaliajai situacijai būtų kuo mažiau pakenkta gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklai, turtui ir aplinkai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 15. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas – dokumentas, kuriuo reglamentuojamas materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas ir valdymas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 16. Gelbėjimo darbai – veiksmai, kuriais įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu siekiama išgelbėti gyventojų gyvybes, sveikatą ir turtą, suteikti jiems pirmąją medicinos pagalbą ir (ar) nugabenti juos į sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat apsaugoti aplinką. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 17. Gelbėjimo darbų vadovas – civilinės saugos sistemos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, iki operacijų vadovo paskyrimo ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 18. Gyventojas – fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 19. Gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 20. Įvykis – ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis, nepasiekęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 21. Kita įstaiga – socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros srityse veikiantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 22. Kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 23. Neatidėliotini darbai – veiksmai, užtikrinantys gelbėjimo, paieškos darbų vykdymą, turto išsaugojimą, sanitarinį švarinimą ir būtiniausių gyvenimo sąlygų atkūrimą įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 24. Materialiniai ištekliai – nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, statybinės medžiagos ir kiti ištekliai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 25. Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų. 26. Pavojingoji medžiaga – cheminė medžiaga arba cheminis mišinys, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus; pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai. 27. Pavojingojo objekto įrenginys – žemės lygyje ar po žeme esantis pavojingojo objekto techninis vienetas, kuriame gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingosios medžiagos, įskaitant visą įrangą, struktūras, vamzdynus, mašinas, įrankius, atskiras geležinkelio atšakas, dokus, įrenginiams veikti reikalingas krovos krantines, dambas, sandėlius ir kitas sausumoje ar vandenyje esančias struktūras, būtinas pavojingojo objekto įrenginio veiklai. 28. Paieškos darbai – veiksmai, kuriais siekiama surasti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu dingusius, pasiklydusius ar nukentėjusius gyventojus, patyrusius avariją laivus ir orlaivius. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 29. Perspėjimo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. 30. Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 31. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir gamybinę, komercinę, finansinę ar kitokią ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 32. Valstybinės reikšmės objektas – valstybės institucija, įmonė, ūkio, energetikos, transporto, telekomunikacijų ar kitas infrastruktūros objektas, neatsižvelgiant į jo nuosavybės formą, kurio kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybės valdymą, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą arba kuris karo, antpuolių ar teroro aktų metu gali būti pasirinktas kaip taikinys ir dėl to tapti ekstremaliosios situacijos židiniu. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 33. Veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie eksploatuoja ar valdo pavojingąjį objektą ar pavojingojo objekto įrenginį arba kurie kitu teisiniu pagrindu turi suteiktus įgaliojimus priimti ekonominius sprendimus ar sprendimus pavojingojo objekto ar pavojingojo objekto įrenginio veikimo techniniais klausimais. 34. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 1, 2, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 21, 22, 23, 28, 36, 52 straipsnių, priedo pakeitimo ir 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Atsparumas – ypatingos svarbos subjekto gebėjimas užkirsti kelią įvykiui…
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Atsparumas – ypatingos svarbos subjekto gebėjimas užkirsti kelią įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, ypatingam įvykiui, ekstremaliajai situacijai ar krizei, dėl kurių gali sutrikti arba nutrūkti būtinosios paslaugos teikimas, apsisaugoti nuo jo (jos), į jį (ją) reaguoti, prieš jį (ją) atsilaikyti, jį (ją) sušvelninti, įveikti, prisitaikyti prie jo (jos) ir po jo (jos) atkurti veiklą.“ 2. Buvusias 2 straipsnio 1–32 dalis laikyti atitinkamai 2–33 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi: „11. Būtinoji paslauga – paslauga, kurios teikimas būtinas siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas.“ 4. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų, gyventojų ir kitų šiame įstatyme nurodytų asmenų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų valdymą ir jų padarinių šalinimą, taip pat ypatingos svarbos subjektų pasirengimą užtikrinti atsparumą.“ 5. Papildyti 2 straipsnį 171 dalimi: „171. Ypatingos svarbos infrastruktūra – teritorijų, statinių, įrenginių ir konstrukcijų, kitokio turto ir (ar) informacinių sistemų visuma arba jų dalys, reikalingos būtinosioms paslaugoms teikti.“ 6. Papildyti 2 straipsnį 172 dalimi: „172. Ypatingos svarbos subjektas – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pagal savo paskirtį ar veiklos pobūdį teikiantis būtinąsias paslaugas ir priklausantis vienai iš šio įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų, ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą ypatingos svarbos subjektų sąrašą.“ 7. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Pavojingoji medžiaga – cheminė medžiaga arba cheminis mišinys, nurodyti Vyriausybės tvirtinamame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus; pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai.“ 8. Papildyti 2 straipsnį 321 dalimi: „321. Rizika – gamtinio, techninio, socialinio ir (ar) kitokio pobūdžio veiksniai, dėl kurių gali kilti įvykis, ekstremalusis įvykis, ypatingas įvykis, ekstremalioji situacija ar krizė ir dėl to sutrikti arba nutrūkti būtinųjų paslaugų teikimas ir kurių įvertis išreiškiamas padarinių masto ir tikimybės jiems kilti santykiu.“ 9. Papildyti 2 straipsnį 322 dalimi: „322. Rizikos vertinimas – rizikos identifikavimo, analizės, jos masto ir įtakos gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti įvertinimo procesas.“ 10. Papildyti 2 straipsnį nauja 34 dalimi: „34. Strateginė komunikacija – visuma bendrų ir koordinuotų veiksmų, kuriais, pasitelkiant visuomenės informavimo ir kitas priemones, siekiama užtikrinti rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams prevenciją, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą.“ 11. Buvusias 2 straipsnio 33–35 dalis laikyti atitinkamai 35–37 dalimis. 12. Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip: „37. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme.“
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo…
13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais; 2) organizuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų turimos informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą; 4) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą; 5) įgyvendina priemones, reikalingas padėti civilinės saugos pajėgoms pasirengti atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, kurie žuvo krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir už kurių laidojimą atsakingo asmens nėra, laidojimą; 6) sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo; 7) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus civilinės saugos klausimais; 8) savivaldybės teritorijoje organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens privalomų nurodymų įgyvendinimą; 9) pagal kompetenciją leidžia potvarkius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais; 10) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2. Meras ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus savivaldybės teritorijoje esančioms kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant privalomus nurodymus ypatingos svarbos subjektams, kurių valdoma ypatingos svarbos infrastruktūra yra mero vadovaujamos savivaldybės teritorijoje, dėl jų atsparumo stiprinimo. 3. Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) skiria savivaldybės parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris: a) koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms; b) bendradarbiauja su ministerijų parengties pareigūnais savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje; c) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas; 2) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 3) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 4) organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą; 5) pagal kompetenciją leidžia įsakymus civilinės saugos klausimais; 6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
Analysis
Legal question

Whether the Alytus City Municipality Administration’s contract for the provision of supplies to collective protection facilities should be regarded as a discretionary municipal infrastructure project or as the performance of the civil protection organisation function delegated by the State.

Legal basis

Article 13(1)(1) of the Law on Crisis Management and Civil Protection provides that the mayor, in performing the civil protection organisation function delegated to the municipality by the State, organises preparedness for emergencies within the municipality. It follows from this provision that supplying collective protection facilities with the necessary equipment is not merely a procurement transaction: it forms part of the substance of emergency preparedness and must therefore be assessed by reference to the actual implementation of the function, rather than solely by the formal criterion of project financing.

Practical significance

In practice, the stronger argument would not be that “the municipality received funding”, but that “the municipality is implementing the preparedness duty delegated to it by law”. The risk therefore arises where, after the contract is signed, it remains unclear whether the specific measures will in fact enable evacuated residents to be accommodated temporarily. For a professional, the relevant points to verify are not the announcement of the project, but the list of measures, delivery deadlines, responsible entities, and whether the three collective protection facilities objectively meet the purpose of temporary accommodation for evacuated residents.

📄 Original — Etaplius
Time is running out: only a few weeks left to submit nominations for the title of Honorary Citizen of Šiauliai 🔗
In September, residents and visitors of Šiauliai will be invited to the city’s biggest and most anticipated cultural event, the “Šiauliai Days 790” celebration, taking place on September 11-12, 2026. As tradition dictates, the title of…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 17 straipsnis#2 (statute)
17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos…
17 straipsnis. Savivaldybės tarybos įgaliojimai Savivaldybės taryba: 1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais; 2) renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą; 3) mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus), vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį; 4) mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis; 5) priima sprendimą sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir mero teikimu ją sudaro; 6) sudaro savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas; 7) renka Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą; 8) sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiksmų planą ir kartą per metus išklauso savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą bei priima dėl jos sprendimą; 9) priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojo) priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių; 10) gali priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę; 11) tvirtina savivaldybės kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus; 12) Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą; 13) priima sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo; 14) skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus; 15) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo; 16) priima sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms; 17) priima sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas, nustato šių objektų eksploatavimo tvarką; 18) priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio; 19) mero siūlymu sprendžia dėl savivaldybės tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustato jų skaičių; 20) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus; 21) nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas; 22) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas; 23) priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 24) tvirtina savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas; 25) deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus; 26) priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose; 27) priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise; 28) priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių bei šeimynų steigimo ir jų vadovų skyrimo, dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ir jų vadovų skyrimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant; 29) priima sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo; 30) įstatymų nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir detaliuosius planus įstatymų ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali pavesti tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui; 31) Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti; 32) teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus; 33) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, visuomenės sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles; 34) teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą; 35) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus; 36) teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka išklauso šių padalinių vadovus; 37) priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms; 38) priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas; 39) priima sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo; 40) priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo; 41) nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką; 42) gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą; 43) tvirtina savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 44) priima sprendimą išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 45) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų; 46) tvirtina kaimo plėtros programas; 47) priima sprendimus skelbti vietos gyventojų apklausą; 48) neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. 18 straipsnio redakcija iki 2003 m. vasario 25 d.:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 1 straipsnis (statute)
2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1) reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos…
2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1) reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais; 2) mero rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas; Redakcija nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį: 2) mero atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas; 3) mero pavaduotojų skaičiaus nustatymas, mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero teikimu ir atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pavaduotojo (pavaduotojų) darbo užmokesčio nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; 4) mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymas mero teikimu; Punktas netenka galios nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį. 5) sprendimo dėl savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo priėmimas ir savivaldybės tarybos kolegijos sudarymas mero teikimu; 6) savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas; 7) Kontrolės komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas; 8) pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas; 9) savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas; 10) savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu; 11) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo priėmimas mero siūlymu; Redakcija nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį: 11) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo bei savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero siūlymu; 12) sprendimo išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, priėmimas, kai šie savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 13) sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus gyventojų nuomonę, priėmimas; 14) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu; Punktas netenka galios nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį. 15) savivaldybės biudžeto ir savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto sandaros įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas; 16) sprendimo dėl mero fondo sudarymo, mero fondo dydžio, naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos priėmimas; 17) sprendimų dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas; 18) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas; 20) pasiūlymų valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo teikimas, prireikus šių padalinių vadovų išklausymas reglamento nustatyta tvarka; 21) savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; Redakcija nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį: 21) savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; 22) sprendimų dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas; 23) sprendimų dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo priėmimas; 24) sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse priėmimas; 25) savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 26) sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose; 27) sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas; 28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą; 29) sprendimų dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos konkurso sąlygų ir pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimas, konkurso etapų nustatymas ir, gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo; 30) sprendimų dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, dėl pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių darbų užsakovo funkcijas priėmimas; 31) sprendimų dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio priėmimas; 32) savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka; 33) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytą tvarką, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimas; 34) sprendimų dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti savivaldybei pavadinimą ir jį keisti, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir jų keitimas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus; 35) savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų zonų nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra; 36) taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas; 37) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; 38) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui) už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas; 39) savivaldybės biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas; 40) savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas; Redakcija nuo 2014-10-01: 40) savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tvirtinimas ir ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas; 41) sprendimų dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės ir dėl bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo priėmimas; Redakcija nuo 2014-10-01: 41) strateginio planavimo savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimas; 42) sprendimų dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų priėmimas; 43) savivaldybės tarybos narių delegavimas į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka; 44) vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo tvirtinimas; 45) siūlymų nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus teikimas, kitų savivaldybės simbolių ir jų naudojimo tvarkos tvirtinimas, teisė nustatyta tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) garbės piliečio vardą; 46) sprendimų dėl partnerystės su privačiais subjektais tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą iki viešųjų pirkimų, reikalingų partnerystei su privačiais subjektais įgyvendinti, paskelbimo, viešųjų pirkimų sąlygų, būdo ir pagrindinių sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygų tvirtinimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam partnerystės su privačiais subjektais sutarties projektui iki tokios sutarties pasirašymo.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 42 straipsnis (statute)
42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas 1. Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo…
42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas 1. Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimo pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius privalo paskelbti apklausą. 2. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo. 3. Savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius, įvertinę reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali paskelbti apklausą. 4. Savivaldybės tarybos sprendime (savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme) paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą. 5. Savivaldybės tarybos sprendimas arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose. Straipsnio redakcija nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį:
Analysis
Legal question

Is the procedure for nominating and selecting candidates for the title of Honorary Citizen of Šiauliai City being conducted in accordance with the rules approved by the municipal council, so that the deadline and the candidate assessment criteria are not applied selectively?

Legal basis

The information provided on the Law on Local Self-Government directly supports only the proposition that the municipal council approves its rules of procedure and that those rules must provide for forms and methods of communication with residents that ensure the implementation of the principles of local self-government. The evidence does not include specific rules governing the granting of the title of Honorary Citizen. Accordingly, the substantive criteria and the legal consequences of deadlines will depend on the special regulations or decision approved by Šiauliai City Municipal Council.

Practical significance

The stronger practical argument would not be a dispute over the substance of a candidate’s “merits”, but compliance with procedure: whether the deadline was clearly announced, whether the same conditions were applied to all nominators, and whether the final decision will be based on criteria established in advance. A lawyer or journalist should cite not only the Law on Local Self-Government, but first and foremost the specific regulations governing the granting of the title of Honorary Citizen of Šiauliai City, because without them it is impossible to assess reliably whether “several weeks” before the deadline as of 14 July 2026 has legal significance rather than merely informational significance.

📄 Original — Respublika
Algis Krupavičius: The 21st Government’s Program - Ideology, Priorities and Feasibility 🔗
The program of Lithuania’s 21st Government is a broad strategic document covering national security, the economy, social policy, health care, education, energy, environmental protection, regional development, democracy, and foreign policy…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimas 1. Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo…
5 straipsnis. Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimas 1. Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos ir kiti Vyriausybės teikiami ir Seimo tvirtinami planavimo dokumentai. Įslaptintas ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas ar ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įslaptintas dalis, gavusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimą, tvirtina Vyriausybė. 2. Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindais ir suderinusi su Respublikos Prezidentu, pateikia Seimui ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano projektą. Šiame projekte nurodomos siūlomos parengti programos, jų parengimo terminai, įgyvendinimo laikotarpis, programas rengiančios ir už programų įgyvendinimą atsakingos institucijos. Planą tvirtina Seimas nutarimu. 3. Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos įgyvendinamos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nustatyta tvarka. Programų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. 4. Vyriausybė, pateikdama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, kartu pateikia informaciją apie kiekvienai programai įgyvendinti reikalingas lėšas. Vyriausybė lėšas programoms įgyvendinti numato rengdama Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą. Programoms įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 15 ir 18 skyrių pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d.
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.
Analysis
Legal question

Do the national security priorities in the programme of the Twenty-First Government themselves create an obligation of implementation, or do they become legally significant only when converted into planning documents submitted by the Government and approved by the Seimas?

Legal basis

Article 5 of the Law on the Fundamentals of National Security provides that, in order to implement the National Security Strategy, long-term state programmes for strengthening security and other planning documents submitted by the Government and approved by the Seimas are to be prepared. It follows from this provision that a programmatic political formulation in the field of national security is not, in itself, a sufficient implementation measure: legal weight arises through a specific planning document and approval by the Seimas.

Practical significance

The stronger argument is not that the Government Programme “sets out a priority”, but whether that priority is transferred into the chain of planning documents referred to in Article 5 of the Law on the Fundamentals of National Security. In practice, when assessing the implementability of the programme, one must examine not the breadth of the declarations, but whether provision is made for a programme, plan or other document to be submitted to the Seimas; otherwise, the national security component remains a political commitment, but not a reliable implementation mechanism.

📄 Original — lsveikata.lt
G. Ramanauskas: One size cannot fit all of Lithuania 🔗
As the government changes, Gediminas Ramanauskas, president of the Lithuanian Hospitals Association and director of Jonava Hospital, says this is a time of new opportunities for regional hospitals. Many are stuck in negative financial…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 15-2, 15-3, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas Pakeisti 152 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės…
4 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas Pakeisti 152 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos ne mažiau kaip 20 procentų rodiklių praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės, negu sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, reikšmės, ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, per praėjusius kalendorinius metus suteikė už didesnę sumą, negu numatyta Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje, šios įstaigos viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pirmumo tvarka. Kitų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos, jeigu, apmokėjus šioje dalyje pirmiau nurodytų įstaigų viršytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šių įstaigų viršytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-2, 15-3 straipsniais įstatymo Nr. XII- 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu Papildyti Įstatymą 152 straipsniu…
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu Papildyti Įstatymą 152 straipsniu: „152 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimas 1. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra: 1) įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas (grynasis perviršis ar deficitas); 2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis; 3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis; 4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto; 5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 2. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra: 1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis; 3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje; 5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas); 6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus; 9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms); 10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms); 11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms); 12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai. 3. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį šio įstatymo 151 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos vadovaujantis šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais reikalavimais, nurodant metines rodiklių reikšmes. 5. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio straipsnio 4 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, interneto svetainėse ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei, teikiami atvira ir nepatentuota forma. 8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodiklių reikšmės palyginamos pagal šias įstaigų grupes (lyginant tarpusavyje tik tos grupės įstaigas): 1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas; 2) universiteto ligonines, respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, nepriskiriamas šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytoms įstaigoms; 3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms; 4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą atlieka Sveikatos apsaugos ministerija. 10. Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos rodiklių, nustatytų šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose, praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės negu sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytai įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, nustatytos reikšmės ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, per praėjusius kalendorinius metus suteikė už didesnę sumą, negu numatyta teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje, šios įstaigos viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pirmumo tvarka. Kitų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos, jeigu, apmokėjus šioje dalyje pirmiau nurodytų įstaigų viršytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šių įstaigų viršytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 11. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ataskaitiniu laikotarpiu pasiektos šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklių reikšmės įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, kai ne mažiau kaip penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki einamųjų metų birželio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 12. Jeigu įgyvendinus įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent trys įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės, dėl kurių buvo sudarytas ir įgyvendinamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytas įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planas, ir toliau nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių, įstaigos steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo pagal kompetenciją priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priskirtus sprendimus ar Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus.“
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras…
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analysis
Legal question

Whether funding decisions for district LNSS hospitals in respect of above-quota services may be based on a uniform performance-indicator model where the statutory provision itself links the assessment to the specific institution’s indicators from the previous year.

Legal basis

Article 4 of the submitted amendment to the Law on Health Care Institutions indicates that Article 15-2(5) applies where, in the case of LNSS public or budgetary institutions, “the values of at least 20 per cent of the indicators for the previous calendar year are better”; however, the submitted text is truncated and does not allow the full legal consequence to be determined precisely. What is clear is only that the logic of the law is not merely a political promise to “pay for above-quota services”, but rather a conditional scheme governed by indicators and implementing acts, in force from 1 January 2023.

Practical significance

The stronger argument in this situation is not an abstract equality argument concerning district hospitals, but the requirement to verify whether the specific hospital meets the indicator criteria laid down in legislation and the conditions set out in the minister’s implementing acts. The practical risk for hospitals is that, in communications terms, “payment for above-quota services” may appear to be a universal financial rescue measure, whereas legally it may depend on individual indicators; therefore, in a dispute, the relevant authority should be not the political formulation but the specific legal structure of Article 15-2 and the implementing acts.

📄 Original — KaunoDiena.lt
Considering an appeal to the Constitutional Court over the legality of Mindaugas Sinkevičius’s government 🔗
They say the Constitution was violated because the program of the 21st Government was registered first, while the Cabinet itself was approved several days later. Liberal Movement chair Viktorija Čmilytė-Nielsen told BNS on Monday that if…
Fact-check:
⚪ UnverifiedSeimo statute numatyta, kad Vyriausybės programos projektas turi būti užregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate ir paskelbtas Seimo interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki jo pateikimo posėdžių salėje.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto…
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, tvirtina norminių teisės aktų koncepcijas, rengia Valstybės pažangos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui; 3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą; 4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės metinių ataskaitų rinkinį; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei valstybės socialinių fondų, Pensijų anuitetų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinius ir nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį; 5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga; 9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovų įstaigos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerijos, nuostatus; tvirtinti įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos, nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jeigu kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo; 11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje; 13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 14) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines nuobaudas, jeigu įstatymai nenustato kitaip; 15) sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir…
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui; 2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo; 3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus; Vyriausybės kancleriui gali pavesti priimti į pareigas ir atleisti iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, tvirtinti jų pareigybių aprašymus; 4) skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas, skatina Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems pašalpas, suteikia jiems atostogas ir siunčia juos į komandiruotes, jeigu įstatymai nenustato kitaip; gali pavesti Vyriausybės kancleriui skatinti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, skirti jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, suteikti jiems atostogas ir siųsti juos į komandiruotes; 5) Neteko galios nuo 2007 m. spalio 1 d. 6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką; 7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą; 8) Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d. 9) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę; 10) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; 11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose; 12) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 13) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus; 14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. 3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.
Analysis
Legal question

Whether the registration of the Government Programme before the final approval of the composition of the Cabinet of Ministers constitutes such a breach of the formation procedure as may give rise to an issue concerning the legality of the Government itself.

Legal basis

The evidence submitted directly confirms that the Prime Minister is appointed by the President of the Republic with the approval of the Seimas, and that the Prime Minister “forms the Government and submits its composition for approval by the President of the Republic” under Articles 6 and 24 of the Law on the Government. However, the excerpts provided contain no provision expressly stating that the Government Programme may not be registered before the President has approved the full composition of the Cabinet of Ministers. Accordingly, a strict conclusion that the Constitution has been breached does not follow from this evidence alone.

Practical significance

At present, the stronger position appears to be not that the Government is automatically unlawful, but the narrower argument that the sequence of the procedure must be assessed by reference to the precise rule governing the submission and registration of the Government Programme, which is absent from the evidence provided. In practice, the risk in applying to the Constitutional Court would be that the dispute may collapse as formally insufficiently substantiated unless a specific provision is identified linking the timing of the Programme’s registration to a Cabinet already approved by the President.

📄 Original — 15min.lt
Egidijus Kūris: “Sinkevičius’s Government Risks Becoming Unconstitutional from Day One” 🔗
The new Government is scheduled to be sworn in at the Seimas on Tuesday, but Egidijus Kūris says that if the current plan goes ahead, the Constitutional Court will probably later rule that Mindaugas Sinkevičius’s cabinet began work without…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto…
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, tvirtina norminių teisės aktų koncepcijas, rengia Valstybės pažangos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui; 3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą; 4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės metinių ataskaitų rinkinį; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei valstybės socialinių fondų, Pensijų anuitetų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinius ir nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį; 5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga; 9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovų įstaigos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerijos, nuostatus; tvirtinti įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos, nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jeigu kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo; 11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje; 13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 14) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines nuobaudas, jeigu įstatymai nenustato kitaip; 15) sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
Analysis
Legal question

Can a Prime Minister-designate lawfully submit the Government Programme to the Seimas before the President has appointed the ministers and the Government itself has thereby been formed?

Legal basis

Article 1 of the Law on the Government provides that the Government consists of the Prime Minister and ministers; accordingly, on the wording of that provision alone, a Prime Minister-designate is not yet the Government. The cited excerpt from Article 6 does not set out the full rule governing submission of the Programme, so a strict conclusion on the procedure cannot be based on that excerpt alone. However, the rule arising from Article 1 reinforces the argument that the “Government Programme” should be linked to an already formed cabinet of ministers, rather than to an act by a single appointed political actor.

Practical significance

The stronger argument in this situation is not about the content of the Programme, but about the competence of the submitting entity: if the Programme was submitted by a Government that had not yet been formed, the dispute would concern the legality of the commencement of its powers from the very first day. The practical risk is that a later “ratification by fact” of the procedure may not cure the original defect. The safest course would therefore be, after the appointment of the ministers, to expressly repeat the acts of submitting and approving the Programme, so that no basis remains for arguing that the cabinet received its mandate from a legally non-existent entity.

📄 Original — MadeinVilnius.lt
Moscow House saga continues as court blocks handover of building 🔗
Creditors of the liquidated public institution Moscow Culture and Business Center - Moscow House, which manages the so-called Moscow House in Vilnius, cannot write off the building and transfer it to the city municipality. Vilnius Regional…
Fact-check:
✅ ConfirmedPagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą nemokumo administratoriaus nurašomas pastatas perduodamas savivaldybei, kurios teritorijoje jis yra
✅ ConfirmedNeteisėtos statybos padariniais naudotis ar juos parduoti kitiems asmenims draudžiama, kol padariniai nėra pašalinti
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 129 straipsnis (statute)
129 straipsnis. Nemokumo administratoriaus teisės 1. Nemokumo administratorius turi teisę: 1) dalyvauti juridinių asmenų nemokumo administratorių atrankoje, vykdomoje…
129 straipsnis. Nemokumo administratoriaus teisės 1. Nemokumo administratorius turi teisę: 1) dalyvauti juridinių asmenų nemokumo administratorių atrankoje, vykdomoje vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis; 2) būti paskirtas nemokumo administratoriumi bankroto procesuose, vykdomuose ne teismo tvarka; 3) būti paskirtas nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo bylose; 4) būti paskirtas nemokumo administratoriumi fizinių asmenų bankroto bylose; 5) gauti su savo veikla susijusią informaciją iš priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų; 6) turėti kitas teises, nustatytas šiame įstatyme. 2. Nemokumo administratorius fizinis asmuo gali verstis viena iš šių veiklos formų: 1) verstis individualia veikla; 2) dirbti juridiniame asmenyje, kuris turi teisę administruoti nemokumo procesus, arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu. 3. Nemokumo administratorius fizinis asmuo turi teisę keisti veiklos formą.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės Kreditorių susirinkimas turi šias teises: 1) sudaryti kreditorių komitetą; 2) atšaukti iš pareigų kreditorių susirinkimo…
44 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės Kreditorių susirinkimas turi šias teises: 1) sudaryti kreditorių komitetą; 2) atšaukti iš pareigų kreditorių susirinkimo pirmininką; 3) nustatyti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką; 4) su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo; 5) spręsti dėl juridinio asmens dalyvavimo įmonių grupės koordinavimo procese, kaip numatyta Reglamento (ES) 2015/848 64 straipsnio 3 dalyje, kai juridinis asmuo priklauso įmonių grupei; 6) nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką; 7) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 8) leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu; 9) kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo; 10) spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą; 11) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu 1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias…
66 straipsnis. Paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu 1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: 1) įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; 2) valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; 3) gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; 4) šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja juridiniam asmeniui; 5) šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai; 6) vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jeigu ji vykdoma; 7) priima ir atleidžia darbuotojus; 8) imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų; 9) ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus; 10) atstovauja juridiniam asmeniui teisme; 11) parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka; 12) tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka; 13) vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus; 14) užtikrina juridinio asmens turto apsaugą; 15) organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą; 16) perduoda saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui; 17) organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą; 18) užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą; 19) teikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 20) teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka; 21) atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. 2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę: 1) patekti į juridinio asmens patalpas, tikrinti juridinio asmens informaciją; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat ir asmens duomenis, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų; 3) gauti informaciją apie visus kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto priimtus sprendimus; 4) gauti visų dokumentų, kuriuos kreditorių susirinkimo pirmininkas teikia teismui, kopijas; 5) naudotis kitomis šiame įstatyme nemokumo administratoriui suteiktomis teisėmis. ANTRASIS SKIRSNIS BANKROTO PROCESAS SUPAPRASTINTA TVARKA
Analysis
Legal question

Whether the competence of the creditors’ meeting and the insolvency administrator in bankruptcy proceedings permits the write-off and transfer to a municipality of a structure where the legal entity itself has no ownership title to that structure.

Legal basis

Article 44 of the Law on Insolvency of Legal Entities defines the rights of the creditors’ meeting, while Article 66(1) provides that the appointed administrator exercises the rights and duties of the legal entity’s management body in bankruptcy proceedings. These provisions do not give rise to a right to dispose of an object that is not an asset of the bankrupt legal entity; the decisive point is the general principle of civil law that one cannot transfer more rights than one has.

What case law says

According to the Vilnius Regional Court judgment of 8 July 2026 referred to in the news item, the administrator may not dispose of an unauthorisedly constructed object because the administrator has no ownership rights to it. This is not a basis for concluding that there is settled case law, but in this dispute the court clearly gave priority to the boundary between ownership and the right of disposal, rather than to the creditors’ wish to complete the liquidation.

Practical significance

The stronger argument now is not the efficiency of the insolvency process, but the absence of a right of disposal: a creditors’ resolution and the administrator’s functions do not cure a defect in ownership. In practice, before proposing to transfer, write off or otherwise realise a problematic structure, it is first necessary to prove that it belongs to the bankrupt entity or that a specific court order or statutory basis permits the consequences of unauthorised construction to be addressed.

📄 Original — LRT
Jakštys’s lawyer: all convicts sentenced for similar crimes will be eligible for parole - LRT 🔗
The lawyer for Remigijus Jakštys, the first person imprisoned for sexual crimes against children to be released on parole, says that after the Constitutional Court’s ruling, all people convicted of such crimes will be able to apply for…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 82 straipsnis (statute)
82 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai 1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo…
82 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai 1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 2. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami ir nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą vykdymo pradžios yra atlikę vienus metus laisvės atėmimo bausmės. 3. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, taip pat tuos, kurių nusikalstamo elgesio rizika didelė ir kurie nedaro pažangos, kad ją sumažintų, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, ir nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose), atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jiems taikoma intensyvi priežiūra. 4. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. 5. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, taip pat tiems, kuriems paskirta šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta drausminė nuobauda, ir nuteistiesiems, bausmės atlikimo metu padariusiems administracinį nusižengimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol jie bus perkelti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir įvykdys šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytas drausminę ir (ar) administracinę nuobaudas ar administracinio poveikio priemonę, ir tris mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko lygtinio paleidimo komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. 8. Likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Probacijos įstatyme.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 87 straipsnis (statute)
87 straipsnis. Sprendimų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vykdymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi lygtinio paleidimo…
87 straipsnis. Sprendimų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vykdymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuorašą arba teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kartu su teismo nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį kartu su teismo nutarties nuorašu laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikia Probacijos tarnybai. 3. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, lygtinai paleidusi nuteistąjį pagal šio kodekso 82 straipsnio 3 dalį, teismo nuosprendį su patvarkymu pateikia Probacijos tarnybai. 4. Teisingumo ministro nustatyta tvarka Probacijos tarnybai sudaromos sąlygos dalyvauti nuteistąjį rengiant lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir užtikrinama, kad lygtinai paleistam nuteistajam intensyvi priežiūra ir probacija būtų pradėta vykdyti nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos momento. KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS LAISVĖS ATĖMIMO IKI GYVOS GALVOS BAUSMĖS PAKEITIMAS TERMINUOTO LAISVĖS ATĖMIMO BAUSME
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 85 straipsnis (statute)
85 straipsnis. Lygtinio paleidimo taikymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės…
85 straipsnis. Lygtinio paleidimo taikymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. 2. Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Jeigu, lygtinio paleidimo komisijai svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, paaiškėja šio kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, laisvės atėmimo vietų įstaiga raštu apie tai praneša lygtinio paleidimo komisijai, o ši šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimą atideda šio kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui. 3. Lygtinio paleidimo komisijai priėmus nutarimą šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, šio nutarimo nuorašas per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Pasibaigus šio kodekso 86 straipsnyje nustatytam lygtinio paleidimo komisijos nutarimo apskundimo terminui, taip pat tuo atveju, kai šis nutarimas nebuvo apskųstas, jo nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną įteikiamas laisvės atėmimo vietų įstaigai, kuri, suėjus šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam terminui, paleidžia nuteistąjį iš bausmės atlikimo vietos. 4. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui, o nutarimo nuorašas įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui įteikiama nuteistojo asmens byla. 5. Kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismas priima nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos.
Analysis
Legal question

Whether, following the Constitutional Court’s ruling, persons convicted of sexual offences against children acquire the right to be considered for conditional release under the general procedure, and how their legal status is affected by the mandatory assessment of the risk of criminal behaviour and by probation.

Legal basis

Under Article 82(1) of the Code on the Enforcement of Sentences, conditional release may be applied to convicted persons whose risk of criminal behaviour is low or who have made clear progress in reducing that risk. Pursuant to Article 85(1) of the same Code, the process is initiated twenty working days before the possible date of conditional release, and the decision is taken by the conditional release commission.

Practical significance

In practice, this means that defence lawyers representing persons convicted of sexual offences against children may now seek an individual risk assessment, rather than face automatic rejection of applications on the basis of the nature of the offence. However, the ability to demonstrate genuine progress in reducing the risk of criminal behaviour will be decisive for successful conditional release, while released persons will be subject to strict and continuous supervision by the Probation Service until the expiry of the sentence.

📄 Original — LNK.LT
New court ruling in the Moscow House case 🔗
Creditors of the liquidated public institution Moscow Cultural and Business Center - Moscow House, which manages the so-called Moscow House in Vilnius, cannot write off the property and transfer it to the city municipality. On July 8, the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu 1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias…
66 straipsnis. Paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu 1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: 1) įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; 2) valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; 3) gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; 4) šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja juridiniam asmeniui; 5) šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai; 6) vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jeigu ji vykdoma; 7) priima ir atleidžia darbuotojus; 8) imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų; 9) ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus; 10) atstovauja juridiniam asmeniui teisme; 11) parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka; 12) tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka; 13) vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus; 14) užtikrina juridinio asmens turto apsaugą; 15) organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą; 16) perduoda saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui; 17) organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą; 18) užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą; 19) teikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 20) teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka; 21) atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. 2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę: 1) patekti į juridinio asmens patalpas, tikrinti juridinio asmens informaciją; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat ir asmens duomenis, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų; 3) gauti informaciją apie visus kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto priimtus sprendimus; 4) gauti visų dokumentų, kuriuos kreditorių susirinkimo pirmininkas teikia teismui, kopijas; 5) naudotis kitomis šiame įstatyme nemokumo administratoriui suteiktomis teisėmis. ANTRASIS SKIRSNIS BANKROTO PROCESAS SUPAPRASTINTA TVARKA
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 129 straipsnis (statute)
129 straipsnis. Nemokumo administratoriaus teisės 1. Nemokumo administratorius turi teisę: 1) dalyvauti juridinių asmenų nemokumo administratorių atrankoje, vykdomoje…
129 straipsnis. Nemokumo administratoriaus teisės 1. Nemokumo administratorius turi teisę: 1) dalyvauti juridinių asmenų nemokumo administratorių atrankoje, vykdomoje vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis; 2) būti paskirtas nemokumo administratoriumi bankroto procesuose, vykdomuose ne teismo tvarka; 3) būti paskirtas nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo bylose; 4) būti paskirtas nemokumo administratoriumi fizinių asmenų bankroto bylose; 5) gauti su savo veikla susijusią informaciją iš priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų; 6) turėti kitas teises, nustatytas šiame įstatyme. 2. Nemokumo administratorius fizinis asmuo gali verstis viena iš šių veiklos formų: 1) verstis individualia veikla; 2) dirbti juridiniame asmenyje, kuris turi teisę administruoti nemokumo procesus, arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu. 3. Nemokumo administratorius fizinis asmuo turi teisę keisti veiklos formą.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis. Neparduoto turto nurašymas 1. Neparduotas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas kreditorių susirinkimo sprendimu yra nurašomas. 2. Nurašytą…
92 straipsnis. Neparduoto turto nurašymas 1. Neparduotas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas kreditorių susirinkimo sprendimu yra nurašomas. 2. Nurašytą kilnojamąjį turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos likviduoja laikydamasis turto likvidavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 3. Nurašytą nekilnojamąjį turtą tokios būklės, kokios jis yra jo nurašymo dieną, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos neatlygintinai nuosavybės teise perduoda savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas, o savivaldybė privalo jį perimti. Savivaldybės nuosavybės teisė į perduodamą turtą atsiranda nuo turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. SEPTINTASIS SKIRSNIS KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ TENKINIMAS
Analysis
Legal question

Can a creditors’ meeting and an insolvency administrator, pursuant to Article 92 of the JANĮ, write off and transfer to a municipality an object that is in fact controlled by the institution in liquidation but is not owned by it.

Legal basis

Article 92(1) of the JANĮ permits, by decision of the creditors’ meeting, the write-off only of “the assets of a legal person being liquidated due to bankruptcy”. The decisive issue is therefore not the physical inclusion of the building on the institution’s balance sheet or its factual control over it, but whether the object legally belongs to the legal person. The administration and disposal powers granted to the insolvency administrator under Articles 66 and 129 of the JANĮ are derivative: the administrator assumes the competence of the legal person’s management bodies, but does not acquire any broader proprietary right to an object than the legal person itself had.

What case law says

According to the description provided of the Vilnius Regional Court’s judgment of 8 July 2026, the court resolved this issue in favour of ownership rights: the administrator may not dispose of an unauthorised construction object because the institution has no ownership rights to it. The information provided does not show whether this case law is final and uniform, so the judgment should most safely be cited as a first-instance position in a specific insolvency case.

Practical significance

The stronger argument at present is not the creditors’ interest in completing the bankruptcy procedure, but the absence of legal title to dispose of the object: Article 92 of the JANĮ is not a mechanism for “regularising” the fate of unlawfully constructed or unlegalised immovable property. In practice, creditors and administrators should first distinguish the legal person’s assets from objects that are merely factually controlled or mentioned in the accounts; otherwise, a write-off decision risks being recognised as disposal of another person’s property or of property that has not been legally formed.

📄 Original — Mokslo ir technologijų pasaulis
Gazprom suffers historic knockout: verdict is in - it will not get half a billion euros 🔗
Russian gas giant Gazprom has suffered a crushing defeat that will go down in global legal history. The High Court of England and Wales fully rejected a claim by Nord Stream AG, Gazprom's Swiss-registered subsidiary, for a massive 580…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.844 straipsnis (statute)
1. Jungtinės veiklos sutartis baigiasi: 1) pripažinus vieną iš partnerių neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar…
1. Jungtinės veiklos sutartis baigiasi: 1) pripažinus vieną iš partnerių neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių, išskyrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartis galioja ir be šio partnerio; 2) iškėlus vienam iš partnerių bankroto bylą, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytas išimtis; 3) vienam iš partnerių mirus ar jį likvidavus, ar reorganizavus, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių arba pakeisti mirusį (likviduotą ar reorganizuotą) partnerį jo teisių perėmėjais; 4) vienam iš partnerių atsisakius toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviu, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytas išimtis; 5) vieno iš partnerių reikalavimu nutraukus terminuotą jungtinės veiklos sutartį, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytas išimtis; 6) pasibaigus jungtinės veiklos sutarties terminui; 7) atidalijus vieno iš partnerių dalį iš bendro turto pagal jo kreditorių reikalavimą, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytas išimtis.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.979 straipsnis (statute)
3. Šio skyriaus taisyklės savitarpio draudimui taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. 6.1018 straipsnis. Specialios draudimo šakos ir grupės Šio…
3. Šio skyriaus taisyklės savitarpio draudimui taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. 6.1018 straipsnis. Specialios draudimo šakos ir grupės Šio skyriaus taisyklės taikomos įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. ________________ 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2571, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6319 (2004-11-26) CIVILINIO KODEKSO 3.194 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-730, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2974 (2006-07-14) CIVILINIO KODEKSO 6.470 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-858, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4403 (2006-10-31) CIVILINIO KODEKSO 4.103 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS *** Pabaiga *** Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2006-11-16) [email protected]
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 19 straipsnis (statute)
1. Draudikas ar Biuras atleidžiami nuo išmokos mokėjimo, jeigu: 1) žala atsirado dėl karo veiksmų, dėl teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar…
1. Draudikas ar Biuras atleidžiami nuo išmokos mokėjimo, jeigu: 1) žala atsirado dėl karo veiksmų, dėl teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai; 2) žala padaryta vežamam už užmokestį kroviniui ar bagažui, esančiam kaltininko transporto priemonėje; 3) žala patiriama netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių bei meno dirbinių, vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numizmatikos ar panašių rinkinių arba daiktų.
Analysis
Legal question

The disputed point is whether Nord Stream AG could claim a EUR 580 million insurance payout for damage to the pipeline if, under the applicable policy terms and exclusions, the insurance cover did not extend to such an event.

Legal basis

The Lithuanian legal sources cited are not directly applicable law in the proceedings before the High Court of England and Wales, but they illustrate the logic of insurance law: fragments of Articles 6.979 and 6.1018 of the Civil Code permit the general rules to apply to special classes of insurance only insofar as special legislation does not provide otherwise. Article 19 of the Law on Compulsory Motor Third Party Liability Insurance shows the exclusion mechanism even more clearly: an insurer may be released from paying an indemnity where the damage arises from acts of war, terrorist attacks, the effects of nuclear energy, or a state of emergency.

Practical significance

In practice, after such a verdict, the stronger argument is not the abstract proposition that “the asset was insured”, but precise proof of the insured event and the exclusions under the specific wording of the policies. For a professional, the key mistake would be to cite the judgment as a general rule that infrastructure damage of this kind is never compensable. On the information provided, the narrower conclusion is warranted: in insurance covering major geopolitical or sabotage risks, the decisive issue is not the scale of the loss, but whether the event falls within a war, terrorism, or other specific exclusion.

📄 Original — LAIKMETIS
Paivi Rasanen: Travel Obstacles Arise After “Hate Speech” Conviction - LAIKMETIS 🔗
Finnish Christian politician Paivi Rasanen, convicted over her views on marriage and sexuality, said the United Kingdom revoked her Electronic Travel Authorisation (ETA). The former Finnish interior minister said her ETA application was…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų apgyvendinimas Pakeistas straipsnio pavadinimas: Nr. XIV-2427, 2023-12-19, paskelbta TAR…
5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų apgyvendinimas Pakeistas straipsnio pavadinimas: Nr. XIV-2427, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25931 1. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. 2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. 3. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikia prašymą suteikti prieglobstį, per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio Įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 31 dalyje nurodytus atvejus. 31. Jeigu Migracijos departamentas nustato, kad yra šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis priima sprendimą prieglobsčio prašytoją, pateikusį prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, laikinai apgyvendinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas jį įleisti į Lietuvos Respubliką. Šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali trukti ilgiau kaip 28 dienas, o nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui, dėl kurio nurodyto amžiaus kyla pagrįstų abejonių, – iki bus nustatytas jo amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2427, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25931 32. Skundas dėl šio straipsnio 31 dalyje nurodyto Migracijos departamento sprendimo laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytoją šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2427, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25931 4. Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki Regionų administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki Regionų administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje nurodytos teisės nesuteikiamos, jeigu užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas, arba jeigu užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. 5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai užsieniečio, išskyrus prieglobsčio prašytoją, buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, šio straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui. 6. Prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose. Šių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 7. Neteko galios nuo 2025-01-01 Straipsnio dalies naikinimas: Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549 8. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. 9. Kai pagal šio straipsnio 3 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. 10. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą. 11. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą. 12. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 ar 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojantis arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 112 straipsnis (statute)
112 straipsnis. Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimas Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina…
112 straipsnis. Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimas Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai 1. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota…
19 straipsnis. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai 1. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; 4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; 5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti; 12) dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį; 14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis; 15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje; 16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė. 2. Nacionalinė viza gali būti atšaukta vizos turėtojo prašymu.
Analysis
Legal question

Can the cancellation of an electronic travel authorisation be based solely on a prior conviction for “hate speech”, without demonstrating a specific risk to public order, security, or another protected interest.

Legal basis

The evidence provided does not include the United Kingdom’s ETA rules themselves, so the conclusion can rest only on the general principle of immigration law reflected in Article 112 of the Law of the Republic of Lithuania on the Legal Status of Aliens: a foreign national’s freedom of movement may be restricted only where necessary to protect national security, public order, public health, or morals. This means that the legality of a restriction cannot be established merely by invoking the label “hate speech” or political controversiality; a specific protected interest and a nexus of necessity must be identified.

Practical significance

The stronger argument in this situation is not an abstract “right to enter”, but the requirement that the authority identify a specific risk basis: what threat to public order or security is posed by the travel itself following the conviction. In practice, a lawyer or journalist should not confine the inquiry to whether Rasanen’s views are acceptable; the essential point of scrutiny is whether the cancellation of the authorisation is based on an individualised assessment of necessity, or merely sanctions the contested content of an opinion.

📄 Original — kaunieciams.lt
STT and Prosecutors Continue to Scrutinize Local Government 🔗
As the Special Investigation Service, under the supervision of prosecutors, continues pre-trial investigations into possible abuse by municipal council members in the use of funds allocated to cover their council-related expenses…
Fact-check:
🟡 IncompleteVadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltas, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 300 straipsnis (statute)
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar…
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kodeksas Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. 4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. XXXIV SKYRIUS Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analysis
Legal question

The specific point of dispute is not whether council members used allowances “improperly”, but whether the substantiation of expenses amounts to abuse of office causing major damage under Article 228 of the Criminal Code, fraud by deception under Article 182, or forgery or use of a forged document under Article 300.

Legal basis

Article 228 of the Criminal Code requires that a civil servant or a person equivalent thereto, by abusing his or her official position or exceeding his or her powers, cause major damage to the State or to a legal or natural person. The core of Article 182 is deception by which another’s property or property right is acquired for oneself or another, while Article 300 separately criminalises the production, falsification, possession, use, or disposal of a false or forged document.

Correction

The formulation of the presumption of innocence is essentially correct, but incomplete if used as a broader comment on the significance of the suspicions themselves: Article 122 of the Provisional Basic Law of the Republic of Lithuania cited here establishes only the threshold that a person is presumed innocent until guilt has been proved in accordance with the procedure laid down by law and established by a final court judgment. It would be more precise to write that the notification of suspicions is not a finding of guilt, because under Article 122 guilt arises only after a final court judgment.

Practical significance

In practice, the stronger prosecutorial theory will be one that does not confine itself to a political or administrative description of disorder in the “receipt” system, but separately proves the core of each offence: major damage under Article 228, deception and acquisition of property under Article 182, or the falsity or forgery of a specific document under Article 300. For the defence, the most rational approach is not to attack the overall direction of the Special Investigation Service investigations, but to break the episodes down by the elements of the offences, because the mere lack of justification for reimbursed expenses does not automatically prove major damage, deception, or document forgery.

📄 Original — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Drunken dispute in Biržai district ends in violence 🔗
On Sunday evening in the town of Papilys, Biržai district, a domestic conflict escalated into violence. Police were called at around 5 p.m. on July 12 and found that a man born in 1965 had caused physical pain to an older woman born in…
Fact-check:
🟡 IncompleteAtsisakymas tikrintis neblaivumą prilyginamas sunkiam girtumui
✅ ConfirmedFizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas baudžiamas pagal LR BK 140 straipsnį
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. 141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. XIX skyrius nusikaltimai, PAVOJINGI ŽMOGAUS SVEIKATAI IR GYVYBEI 142 straipsnis. Neteisėtas abortas 1. Gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas, padaręs abortą pacientės prašymu, jeigu buvo kontraindikacijų arba tai padaryta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijas, sveikatos priežiūros įstaigoje padaręs abortą pacientės prašymu, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nėštumą pačios moters prašymu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą Tas, kas panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, arba pats sukėlė tą pavojų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus 1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo…
13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus 1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų. 2. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis). 3. Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės. 14 straipsnis. Kaltės formos Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. 15 straipsnis. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas 1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. 2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. 3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. 16 straipsnis. Neatsargus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas 1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. 2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. 3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. 4. Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. 17 straipsnis. Nepakaltinamumas 1. Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. 2. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. 18 straipsnis. Ribotas pakaltinamumas 1. Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. 2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. 3. Asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 137 straipsnis (statute)
137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba…
137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo 1. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Analysis
Legal question

Whether a violent conflict occurring in a domestic setting is to be classified under Article 140 of the Criminal Code depends not on the participants’ intoxication, but on whether beating or other violence caused physical pain, minor bodily injury, or short-term illness.

Legal basis

Article 140(1) of the Criminal Code links liability to a specific consequence: the causing of physical pain, minor bodily injury, or short-term illness by beating or other violent conduct. Accordingly, a conflict, aggressive behaviour, or refusal to undergo an intoxication test is not, in itself, a substitute for the elements of an offence under Article 140; such matters may be evidential circumstances, but not a substitute for a statutory element of the criminal offence.

Correction

The assertion that refusal to undergo an intoxication test is equated with severe intoxication is, on the basis of the source provided, too broad: it states only that refusal to comply with an instruction to undergo a medical examination is equated with being intoxicated or under the influence while on duty, not specifically with severe intoxication. A more precise formulation would be: refusal to undergo testing may be equated with the fact of intoxication or being under the influence for the purpose defined in that provision, but the text provided does not support a finding of any specific degree of intoxication, still less severe intoxication.

Practical significance

The stronger argument in this situation is not “he committed violence while drunk”, but “by violent acts he caused the consequence specified in Article 140 of the Criminal Code”. In practice, the victim’s account, signs of pain or injury, medical evidence, and the mechanism of violence should be recorded. Refusal to undergo intoxication testing should be used cautiously, without recasting it as “severe intoxication” where neither the applicable provision nor any measurement supports such a degree.

📄 Original — digin.lt
OpenAI Targets Families: A New ChatGPT Safety Shift - Digin 🔗
Imagine your AI not as a productivity tool on a laptop, but as part of the household: answering questions over breakfast, helping a grandparent understand a medication prescription, or giving a child age-appropriate hints with homework…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacio 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas kompetentingų institucijų keitimasis asmens duomenimis Europos Sąjungoje nebūtų ribojamas ar draudžiamas dėl su fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis susijusių priežasčių, kai šie duomenys tvarkomi šio straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. 2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kai Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 3. Šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis visiškai arba iš dalies automatinėmis priemonėmis ir tvarkant asmens duomenis, kurie sudaro arba yra skirti sudaryti susisteminto rinkinio dalį, neautomatinėmis priemonėmis, kai šie duomenys tvarkomi šio straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. 4. Šiame įstatyme nustatytas asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, teisinės apsaugos reglamentavimas suderintas su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacio 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Duomenų subjekto naudojimasis savo teisėmis ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atliekamas patikrinimas 1. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje…
15 straipsnis. Duomenų subjekto naudojimasis savo teisėmis ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atliekamas patikrinimas 1. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais duomenų subjekto teisės gali būti įgyvendintos per Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Duomenų subjektas turi kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją jos nustatyta tvarka dėl savo teisių įgyvendinimo. Duomenų valdytojas turi suteikti duomenų subjektui informaciją apie šią galimybę. 2. Kai duomenų subjekto teisės įgyvendinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija praneša duomenų subjektui bent apie tai, kad ji atliko visus būtinus patikrinimus arba peržiūrą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat praneša duomenų subjektui apie jo teisę kreiptis į teismą.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacio 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų…
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kai Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
Analysis
Legal question

Do the evidence provided permit an assessment of OpenAI’s legal obligations arising from a safety change to ChatGPT for families in relation to the processing of children’s, seniors’ or health-related data?

Legal basis

The Law of the Republic of Lithuania on Personal Data Processed for the Purposes of the Prevention, Investigation, Detection or Prosecution of Criminal Offences or the Execution of Criminal Penalties, as submitted, applies under Article 1(2) to data processing carried out by competent authorities of the Republic of Lithuania for such law-enforcement purposes. The converse follows from that provision: it is not, in itself, a basis for assessing a private ChatGPT family functionality where there is no evidence that the processing is carried out by a competent Lithuanian authority for the purposes of criminal offences or the execution of penalties.

Practical significance

The stronger argument is not that OpenAI’s change breaches or implements the submitted law, but that this evidentiary set does not contain an appropriate legal norm for such an assessment. A professional analysis would need to rely specifically on regulation concerning children’s data, sensitive health data, consumer protection or AI safety; however, those texts have not been provided here, and therefore the specific legal risk cannot be reliably formulated on the basis of this evidence.

📄 Original — Kaipkada.lt
These workers will soon be in short supply everywhere: a diploma alone will no longer be enough for employers 🔗
The labor market is changing faster than many can adapt. Jobs that seemed safe and promising just a few years ago may soon lose some of their value, while companies will increasingly compete for certain specialists by offering better…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas 391 straipsnis (statute)
391 straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas 1. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas…
391 straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas 1. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens, kurio neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos, numatytomis sąlygomis. 2. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartimi, bedarbiui ar užimtam asmeniui išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti įmonei, turinčiai teisę pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijų pripažinimą organizuojanti įmonė), nurodytą pinigų sumą už neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. 3. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą vykdo kompetencijų pripažinimą organizuojanti įmonė, kurią pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo. 4. Lėšos, skiriamos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti, negali viršyti 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 5. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienus metus. 6. Bedarbių kelionių, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos, patirtos dėl neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo organizavimo, mutatis mutandis apmokamos šio įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo Nr. VIII-822 pakeitimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytų kompetencijų pripažinimas 1. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu asmens įgyta bendroji ar…
11 straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytų kompetencijų pripažinimas 1. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu asmens įgyta bendroji ar specialioji kompetencija švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka – kaip studijų programos dalis. 2. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu asmens įgyta bendroji ar specialioji kompetencija teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta ir įteisinta kaip kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. 3. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgyta asmens bendroji ar specialioji kompetencija gali būti pripažinta ir įteisinta kaip kvalifikacija, atitinkanti tam tikrą Lietuvos kvalifikacijų sandaroje nustatytą lygį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. 2. Šiuo įstatymu nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos: 1) Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje; 2) Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje; 3) asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (toliau – trečiųjų šalių piliečiai), turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems suteiktas perkeliamojo asmens statusas, ir asmenims, turintiems teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu; 4) darbdaviams, registruotiems Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, ir darbdaviams fiziniams asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą. 3. Šio įstatymo nuostatos dėl: 1) konsultavimo dėl sezoninio darbo paslaugų teikimo taikomos ir trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų; 2) tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo taikomos: a) trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, išskyrus atvykstančius į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų; b) prieglobsčio prašytojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 20 dalyje, turintiems teisę dirbti ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį; 3) laisvų darbo vietų registravimo, informavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo taikomos ir darbdaviams, vykdantiems veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje. 4. Atsakomybė už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą taikoma visiems asmenims, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje. 5. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
Analysis
Legal question

Whether, in the labour market, the insufficiency of a diploma legally shifts the emphasis to formally recognised competences acquired through non-formal education and self-education.

Legal basis

Article 39-1 of the Law on Employment and Article 11 of the Law on Non-Formal Adult Education provide for the recognition of competences acquired through non-formal education and self-education in accordance with the procedure established by the Government, an institution authorised by it, or the Minister of Education and Science. This means that competence is not merely a factual skill or a statement in a CV: it acquires legal significance when it is recognised under the prescribed procedure.

Practical significance

The stronger practical argument now is not “diploma versus skills”, but “formally recognised competence versus unverified self-declaration”. For employers and labour-market policy measures, it is risky to rely solely on general assertions about skills shortages: where selection, retraining or funding is linked to competences, it is necessary to verify whether they can be substantiated through the recognition procedure, rather than merely by a training certificate or the candidate’s experience.

📄 Original — Alfa.lt
Another group of Lithuanian border guards to help protect Latvia’s border with Belarus 🔗
Lithuania’s State Border Guard Service is extending its assistance mission in Latvia and sending another group of nine border guards, including two dog handlers with service dogs, to help Latvian colleagues guard the most problematic…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, priimtas į…
24 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, priimtas į tarnybą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. 2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, dėvintis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus, taip pat pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą, turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas privalo vykdyti vadovų reikalavimus ar nurodymus. Jeigu žinoma, kad gautas reikalavimas arba nurodymas yra neteisėti, būtina tuoj pat, ne vėliau kaip per 24 valandas, apie tai pranešti aukštesniam pagal pavaldumą, nei neteisėtą įsakymą, reikalavimą ar nurodymą davęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, pareigūnui. 4. Vykdant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gali būti siunčiami į užsienio valstybes, jų institucijas, įstaigas ir tarptautines organizacijas atstovauti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, atlikti kitas su Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijų įgyvendinimu susijusias užduotis, siunčiami į tarnybines komandiruotes dalyvauti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) bei tarptautinėse Europos Sąjungos ir asocijuotų Šengeno valstybių narių teisėsaugos pareigūnų operacijose. Šių pareigūnų teisės, pareigos, atsakomybė ir socialinės garantijos yra nustatytos Vidaus tarnybos statute, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. 5. Europos Sąjungos ir asocijuotų Šengeno valstybių narių teisėsaugos pareigūnai, paskirti dalyvauti tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teises ir pareigas. Šias teises ir pareigas jie įgyvendina tik vadovaujami Lietuvos Respublikos pareigūnų ir šiems dalyvaujant.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas 26 straipsnis (statute)
26 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisės ir pareigos 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įgyvendindami Valstybės sienos apsaugos…
26 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisės ir pareigos 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įgyvendindami Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas, turi teisę: 1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kuriose nėra muitinės įstaigų, tikrinti daiktų, krovinių dokumentus; 2) atlikti asmens apžiūrą ir daiktų, krovinių patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo tvarką, muitų, pasienio teisinį režimą, neteisėtai esančius ar gyvenančius šalyje užsieniečius, administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti nusižengimo padarymo vietoje, administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį šio sutikimu gali pristatyti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijos patalpas kaimo vietovėse; 3) kviesti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos arba kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas asmenis ir gauti jų paaiškinimus, susijusius su užsieniečių teisinės padėties nustatymu, taip pat dėl jiems žinomų neteisėto valstybės sienos kirtimo atvejų, o jeigu kviečiami asmenys be svarbios priežasties neatvyksta, kreiptis į policiją dėl atvesdinimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka; 4) persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus arba nuteistus už nusikaltimus ir besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų, o siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, persekiojant ir sulaikant teisės pažeidėjus bei atremiant ginkluotą įsiveržimą į šalies teritoriją, bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims priklausiančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, panaudoti jiems priklausančias ryšių priemones ir transportą, sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas; 5) įeiti į gyvenamąsias ar kitas patalpas, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad užsieniečio sudaryta santuoka ar registruota partnerystė gali būti fiktyvi, atliktas įvaikinimas gali būti fiktyvus arba tose patalpose įsteigta fiktyvi įmonė; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIII-1867, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21879 6) išduoti Šengeno vizas, kelionės dokumentuose, suteikiančiuose teisę asmenims kirsti valstybės sieną, daryti sienos kirtimo žymas, laikinai paimti asmens tapatybės ar kelionės dokumentus, jeigu jie yra Lietuvos Respublikoje išduoti kitiems asmenims ar suklastoti; Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-1867, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21879 7) valstybės sienos apsaugos tikslais ar Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sumetimais laikinai apriboti asmenų judėjimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontroliuojamose vietose ir teritorijose, apriboti įėjimą ar įvažiavimą į tam tikrą pasienio kontrolės punkto teritorijos dalį; Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-1867, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21879 8) lydėti laivus ir transporto priemones ir būti juose; Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-1867, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21879 9) valstybės sienos apsaugos tikslais, nepažeidžiant asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir (arba) vaizdo įrašus; Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-1867, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21879 10) neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų informaciją, reikalingą valstybės sienos apsaugai vykdyti; Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-1867, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21879 11) nustatydami sulaikytų užsieniečių asmens tapatybę ir jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gali neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų, valstybės ir žinybinių registrų, valstybės informacinės sistemos informacija; Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-1867, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21879 12) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoti sulaikytus ir suimtus asmenis. 13) atlikti radiacinę kontrolę; Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-1867, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21879 14) įtardami, kad nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę; Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-1867, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21879 15) šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą; Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-1867, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21879 16) priimti sprendimus dėl kelionės leidimų išdavimo, atsisakymo išduoti, atšaukimo ar panaikinimo, vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226, nuostatomis. TAR pastaba. 26 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostata taikoma nuo Reglamente (ES) 2018/1240 nustatytos jo taikymo datos, kurią nustato Europos Komisija pagal Reglamento (ES) 2018/1240 88 straipsnį. Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-891, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00748 2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, eidamas pareigas, privalo užtikrinti nukentėjusio, sulaikyto ar pristatyto į Valstybės sienos apsaugos tarnybą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymo metu, asmeniui, esančiam bejėgiškos būklės, taip pat asmeniui, nukentėjusiam sulaikymo metu, atlikti bendrąsias pareigas, nustatytas Vidaus tarnybos statute.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas 27 straipsnis (statute)
27 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisės teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai…
27 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisės teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse turi teisę reikalauti: 1) iškelti laivo įregistravimo valstybės vėliavą, jeigu ji neiškelta; 2) pakeisti kursą, jeigu laivas plaukia į rajoną, kuriame uždrausta plaukioti, arba plaukia kursu, kurio laikantis bus pažeistas nustatytas plaukimo režimas; 3) kad laivo kapitonas stabdytų laivą, jeigu laivo kapitonas nevykdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pateiktų teisėtų reikalavimų. 2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę sustabdyti ir patikrinti laivą teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse, jeigu: 1) laivas plaukia neiškėlęs laivo įregistravimo valstybės vėliavos arba neturi kitų atpažinimo ženklų, arba neatsako į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų paklausimo signalus, arba atsisako teikti apie save duomenis; 2) nevykdomas reikalavimas pakeisti plaukimo kursą arba pažeidžiami taikiam plaukimui teritorine jūra taikomi tarptautinės teisės reikalavimai; 3) laivas yra rajone, kuriame plaukioti yra uždrausta; 4) laivas neteisėtai žvejoja, vykdo ūkinę, komercinę arba kitą veiklą; 5) išlaipinami arba įlaipinami žmonės, iškraunami arba pakraunami daiktai, kroviniai tam nenustatytose arba nustatytose vietose, bet neleistinu būdu arba be leidimo nuleidžiamos į vandenį plaukiojimo priemonės, pakeliami į orą arba priimami į laivą orlaiviai; 6) įgulos nariai arba laive esantys keleiviai gadina navigacinius ženklus, ryšių kabelius, Lietuvos Respublikai priklausantį turtą bei įrangą, esančius jūros dugne, povandeninėje jos dalyje arba vandens paviršiuje; 7) laivas teršia aplinką atliekomis ir pavojingomis medžiagomis; 8) laivas pažeidžia taikaus plaukimo teritorine jūra, plaukimo ar buvimo joje reikalavimus; 9) asmenys pažeidė šio įstatymo 14 straipsnio 1, 12, 15, 17 ir 18 dalių nuostatas. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai teritorinėje jūroje, vidaus ir pasienio vandenyse turi teisę lydėti arba vilkti sulaikytą laivą, jeigu laivo kapitonas nevykdo šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir nėra galimybės patikrinti sustabdytą laivą. 4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę organizuoti laivo sustabdymą siekdami sulaikyti asmenį arba atlikti tyrimą dėl nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, padarytų laivo plaukimo metu, šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais atvejais. 5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę sustabdyti ar sulaikyti laivą šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais. 6. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 ir 3 dalyse nurodytos priemonės negali būti taikomos užsienio valstybėms priklausantiems karo laivams ar laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais. VIII SKYRIUS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS
Analysis
Legal question

Can Lithuanian SBGS officers deployed to guard Latvia’s border with Belarus rely on the powers conferred on officers under Lithuania’s Law on the State Border and Its Protection while operating in Latvian territory, or must their actions be based on a separate mandate from the host state or on an international cooperation mandate?

Legal basis

Article 24 of the Law on the State Border and Its Protection defines an SBGS officer as an officer of the internal service system admitted to service in the SBGS, while Article 26 links that officer’s powers to the performance of SBGS functions. The text provided does not disclose any provision that would automatically extend those coercive or inspection powers to Latvian territory. The stronger conclusion, therefore, is that the Lithuanian officer’s status remains intact, but the specific mandate to act abroad must derive from the mission, Latvian law, or a separate basis for cooperation.

Practical significance

In practice, Article 26 of the Lithuanian law alone is insufficient as an independent basis for justifying an identity check, detention, or other exercise of public authority in Latvia. If a dispute arose as to the lawfulness of an act carried out during such a mission, the argument to be cited should not be the abstract competence of an SBGS officer in Lithuania, but the specific basis for deployment, subordination, and powers in the host state.

📄 Original — Reidas Official
Theft from a BMW in Vilnius, three drunk drivers and a dangerous attack on police officers 🔗
The July 12 police report lists several high-profile incidents: an expensive theft from a BMW in Vilnius, three drunk drivers detained by officers, and a man being sought in the Kelmė district after attacking police officers with knives. A…
Fact-check:
🟡 IncompleteDaugiau nei 1,5 promilės girtumas Lietuvoje laikomas nusikalstama veika, už kurią gresia bauda, teisės vairuoti praradimas ir baudžiamoji atsakomybė
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 178 straipsnis (statute)
178 straipsnis. Vagystė 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki…
178 straipsnis. Vagystė 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 199 straipsnis (statute)
199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet…
199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 187 straipsnis (statute)
187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu…
187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas 1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13)
Analysis
Legal question

Whether the misappropriation of another person’s property from a vehicle parked in a public place should be classified as simple theft under Article 178(1) of the Criminal Code, or as aggravated theft under Article 178(2), and whether entry into the vehicle by damaging it constitutes an ideal concurrence of offences with damage to property under Article 187(1) of the Criminal Code.

Legal basis

Under Article 178(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the misappropriation of another person’s property gives rise to criminal liability punishable by imprisonment for up to three years, while paragraph 2 of the same article provides for stricter liability for misappropriation committed in a public place. If the vehicle itself was damaged in the course of gaining entry, the conduct is additionally classified under Article 187(1) of the Criminal Code, which establishes liability for damaging or destroying another person’s property.

Correction

The article inaccurately states that driving with a blood alcohol concentration exceeding 1.5 per mille directly entails “loss of the right to drive” as a sanction for this criminal offence. A more accurate formulation would be that, under Article 7 of the Law Amending Article 281 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, driving with a blood alcohol concentration exceeding 1.5 per mille is punishable only by a fine, arrest, or imprisonment for up to one year. In this context, loss of the right to drive is applied as a penal measure, not as a penalty directly provided for in the sanction of Article 281 of the Criminal Code.

Practical significance

In practice, it is important for lawyers to distinguish between principal sanctions under the Criminal Code and penal measures, as this affects defence strategy and the requirements for individualisation of sentence. Likewise, when defending suspects in thefts from vehicles, it is necessary to insist on a clear distinction between the value of the property misappropriated and the damage caused to the vehicle, in order to avoid an unjustified duplication of charges under Articles 178 and 187 of the Criminal Code.

📄 Original — Alkas.lt
A dream job can end with unexpected news of a loan taken out in your name 🔗
What starts as a new job with a promising salary can later turn into a shock: people discover that a loan has been taken out in their name and are urged to repay money they never received. According to Romas Čereška, development manager at…
Fact-check:
✅ ConfirmedŽmogus lieka atsakingas už jo vardu paimtą paskolą
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 205 straipsnis (statute)
205 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą 1. Tas, kas juridinio asmens vardu oficialioje ataskaitoje ar paraiškoje pateikė apgaulingus…
205 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą 1. Tas, kas juridinio asmens vardu oficialioje ataskaitoje ar paraiškoje pateikė apgaulingus duomenis apie juridinio asmens veiklą ar turtą ir šiuo pareiškimu suklaidino valstybės instituciją, tarptautinę viešąją organizaciją, kreditorių, juridinio asmens dalyvį ar kitą asmenį, kuris dėl to patyrė didelės turtinės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 206 straipsnis. Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką 1. Tas, kas gavęs 150 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo jį ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino jo laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas 1. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 215 straipsnis (statute)
215 straipsnis. Neteisėtas mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas Tas, kas žinomai neteisėtą mokėjimo priemonės panaudojimą pripažino teisėtu arba neteisėtai…
215 straipsnis. Neteisėtas mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas Tas, kas žinomai neteisėtą mokėjimo priemonės panaudojimą pripažino teisėtu arba neteisėtai perdavė mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis, arba neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis, arba panaudojo žinomai netikrus identifikavimo duomenis inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją mokėjimo instrumentu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 216 straipsnis. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas 1. Tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analysis
Legal question

Whether, on the facts provided, a fictitious employment scheme followed by the taking out of a loan in a person’s name should primarily be characterised as fraud in acquiring another’s property or a proprietary right, or as a separate unlawful use of payment instrument data.

Legal basis

Article 182 of the Criminal Code links liability to deception by which another’s property or proprietary right is acquired for oneself or for others, or a proprietary obligation is avoided or extinguished. Accordingly, the essential point of classification in this scheme is not merely “a loan in the victim’s name”, but whether the deception caused the creditor to disburse funds or create a proprietary right for the benefit of the fraudsters. Article 215 of the Criminal Code, based on the excerpt provided, applies where payment instrument identification data are unlawfully transferred or used.

It therefore becomes more relevant only if the facts show the use of login credentials, card details or other payment instrument data, rather than merely a false job offer. The excerpt from Article 205 of the Criminal Code concerns fraudulent data of a legal person in an official report or application, misleading a state institution; on the facts of this news item, it is therefore not the natural primary classification.

Practical significance

In practice, the stronger initial argument would be Article 182 of the Criminal Code, because the “dream job” narrative functions here as the mechanism of deception enabling the acquisition of loan funds or the creditor’s proprietary right. Article 215 should be raised only as an additional line of analysis if there is specific evidence concerning the transfer or use of a payment instrument or its identification data. For a lawyer or journalist, it would be a significant error to describe this situation solely as a civil dispute over a debt: under the wording of Article 182 provided, one must examine the chain of deception, who was misled, who obtained the economic benefit, and what proprietary right or obligation was created.

📄 Original — Telšių žinios
Setback: Telšiai woman continues living in municipal housing without authorization 🔗
A woman living illegally in a Telšiai District municipal apartment appears to have no plans to move out. After the municipality went to court to evict her and she pledged to leave by June 1, the case was dropped, but she has not kept that…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.612 straipsnis (statute)
6.612 straipsnis. Iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo…
6.612 straipsnis. Iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 769 straipsnis (statute)
769 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų 1. Pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti…
769 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų 1. Pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. 2. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas registruotąja pašto siunta pranešama skolininkui. 3. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. 4. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. 5. Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą. 6. Pagal teismo sprendimą iškeldinimas iš negyvenamųjų patalpų vykdomas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.587 straipsnis (statute)
4. Nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą apie sutarties nutraukimą, turi teisę patikrinti gyvenamosios patalpos būklę, iš anksto pranešęs nuomininkui apie tikrinimo…
4. Nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą apie sutarties nutraukimą, turi teisę patikrinti gyvenamosios patalpos būklę, iš anksto pranešęs nuomininkui apie tikrinimo datą ir laiką. Tokiu atveju nuomotojas taip pat turi teisę parodyti gyvenamąją patalpą būsimam nuomininkui, apie aprodymo datą ir laiką iš anksto pranešdamas nuomininkui. Išskyrus neatidėliotinus atvejus, nuomotojas neturi teisės tikrinti gyvenamosios patalpos ar jos rodyti būsimam nuomininkui nuo dvidešimt pirmos valandos iki devintos valandos. 6.610 straipsnis. Sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo tvarka Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. 6.611 straipsnis. Sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 6.612 straipsnis. Iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. 6.613 straipsnis. Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmės Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. 6.614 straipsnis. Gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimas
Analysis
Legal question

Whether the Municipality, after the eviction proceedings had already been discontinued following the resident’s undertaking to vacate the premises, has an enforceable basis to evict her, or whether it must obtain a fresh court judgment concerning the unlawfully occupied dwelling.

Legal basis

Article 6.612 of the Civil Code directly qualifies the situation: persons who move into residential premises without a lease agreement are deemed to have occupied the premises unlawfully and are evicted by court procedure, without being provided with alternative residential premises. Article 769(1) of the Code of Civil Procedure further indicates the limits of enforcement: under a court judgment, only the persons specified in the writ of execution, together with their property, may be evicted from residential premises.

Practical significance

The Municipality’s substantive argument is stronger if there is no lease agreement: the dispute should not be reframed as one concerning an obligation to provide social housing or alternative accommodation, because Article 6.612 of the Civil Code expressly excludes such an obligation. The procedural risk, however, is different: if, after the discontinuance of the proceedings, no enforceable court act and writ of execution remained in place, the resident’s unfulfilled promise to vacate does not in itself displace the requirement that eviction be carried out by court procedure. In practical terms, it is important for the Municipality not to repeat the moral argument about non-payment, but to secure an enforceable eviction title that precisely identifies the person to be evicted.

📄 Original — Anyksta.lt
A Thousand Signatures and a Door Slammed Shut in Their Faces - Anyksta.lt 🔗
More than a thousand residents of Anykščiai District signed an appeal to preserve emergency medical care in Anykščiai, expressing concern for their safety and the district's future. They say round-the-clock emergency care must be…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Teisė į sveikatos priežiūros prieinamumą 1. Pacientui sveikatos priežiūra turi būti prieinama. Šios teisės įgyvendinimo sąlygas nustato Lietuvos…
4 straipsnis. Teisė į sveikatos priežiūros prieinamumą 1. Pacientui sveikatos priežiūra turi būti prieinama. Šios teisės įgyvendinimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. 2. Būtinoji medicinos pagalba pacientui turi būti suteikta neatidėliotinai. Gelbstint asmenų, kuriems dėl nelaimingo atsitikimo, avarijų, ekologinių ir gaivalinių nelaimių arba dėl ūmaus susirgimo yra būtina medicinos pagalba, gyvybę, pirmąją medicinos pagalbą privalo nedelsdami suteikti sveikatos priežiūros, farmacijos specialistai ir kiti asmenys, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar gyvybei pavojingo ūmaus susirgimo vietose ir pagal nustatytą tvarką privalantys tokią pagalbą teikti. Jeigu paciento buvimo vietovės sveikatos priežiūros įstaigoje nėra galimybių laiku suteikti tinkamą būtinąją medicinos pagalbą arba jei sveikatos priežiūros įstaiga pagal savo kompetenciją pacientui būtinosios medicinos pagalbos suteikti negali, ji turi informuoti apie tai pacientą ir užtikrinti, kad pacientas, kaip įmanoma greičiau, būtų pervežtas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Būtinosios medicinos pagalbos mastą ir teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1) reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos…
2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 1) reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais; 2) mero rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas; 3) mero pavaduotojų skaičiaus nustatymas, mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero teikimu ir atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pavaduotojo (pavaduotojų) darbo užmokesčio nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; 4) mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymas mero teikimu; 5) sprendimo dėl savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo priėmimas ir savivaldybės tarybos kolegijos sudarymas mero teikimu; 6) savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas; 7) Kontrolės komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas; 8) pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas; 9) savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas; 10) savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu; 11) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo priėmimas mero siūlymu; 12) sprendimo išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, priėmimas, kai šie savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 13) sprendimų dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo (prireikus ir įvertinus gyventojų nuomonę) priėmimas; 14) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu; 15) savivaldybės biudžeto, jo vykdymo ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas, kitų piniginių išteklių naudojimo ataskaitos tvirtinimas; 16) sprendimo dėl mero fondo sudarymo, mero fondo dydžio ir naudojimo priėmimas; 17) sprendimų dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas; 18) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta; 19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas; 20) pasiūlymų valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo teikimas, prireikus šių padalinių vadovų išklausymas reglamento nustatyta tvarka; 21) savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir šeimynų (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; 22) sprendimų dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas; 23) sprendimų dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo priėmimas; 24) sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse priėmimas; 25) savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo; 26) sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose; 27) sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas; 28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą; 29) sprendimų dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos konkurso sąlygų ir pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimas, konkurso etapų nustatymas ir, gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo; 30) sprendimų dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, dėl pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių darbų užsakovo funkcijas priėmimas; 31) sprendimų dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio priėmimas; 32) teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimą; 33) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytą tvarką, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimas; 34) sprendimų dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti ir keisti savivaldybės pavadinimą, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir keitimas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus; 35) savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų plano, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių ir triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų zonų nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų kompetencijos triukšmo valdymo srityje nustatymas ir įgyvendinimo priežiūra; 36) taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas; 37) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; 38) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui) už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas; 39) savivaldybės biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas; 40) savivaldybės socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas; 41) sprendimų dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės ir dėl bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo priėmimas; 42) sprendimų dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų priėmimas; 43) savivaldybės tarybos narių delegavimas į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka; 44) sprendimų skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas; 45) siūlymų nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus teikimas, kitų savivaldybės simbolių ir jų naudojimo tvarkos tvirtinimas, teisė nustatyta tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) garbės piliečio vardą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 1 straipsnis (statute)
4. Savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau…
4. Savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė. 6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: 1) savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas; 2) vietinių rinkliavų nustatymas; 3) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; 4) savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų steigimas; 5) savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas; 6) švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas; 7) bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas; 8) ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas; 9) medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas; 10) maitinimo paslaugų organizavimas teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas; 11) savivaldybėms įstatymais priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų organizavimas ir vykdymas; 12) socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis; 13) gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra); 14) sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas; 15) savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma; 16) dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimas; 17) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas); Punkto redakcija nuo 2014-01-01: 17) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas), išskyrus visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą ir visuomenės sveikatos stebėseną; 18) savivaldybių sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas; parama savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūrai; Punkto redakcija nuo 2014-10-01: 18) savivaldybių sveikatinimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas; parama savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūrai; 19) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; Punkto redakcija nuo 2014-01-01: 19) teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; 20) specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka; 21) statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka; 22) infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, strateginių plėtros ir veiklos planų rengimas, turizmo, būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas; Punkto redakcija nuo 2014-10-01: 22) savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas; 23) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros programas; 24) informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimas; 25) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, apsauga ir tvarkymas; 26) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena; 27) adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą, pobūdį) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas; Punkto redakcija nuo 2014-01-01: 27) adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; 28) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga; 29) kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas; 30) šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas; 31) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas; 32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; 33) keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas; 34) dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos programas; Punkto redakcija nuo 2014-10-01: 34) dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones; 35) savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas; 36) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas; 37) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas; 38) sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas; 39) leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka; 40) alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių kontrolė; 41) ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas; 42) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė; 43) piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu nustatytose savivaldybėse; Punkto redakcija nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31: 43) socialinės pašalpos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, teikimas ir piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimas nurodytame įstatyme nustatytose savivaldybėse; Punkto redakcija nuo 2015-01-01: 43) socialinės pašalpos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas; 44) kitos funkcijos, nepriskirtos valstybės institucijoms. 7 straipsnis. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra: 1) civilinės būklės aktų registravimas; 2) įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams; 3) civilinė sauga; 4) priešgaisrinė sauga; 5) dalyvavimas valdant valstybinius parkus; 6); 7) priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymas; 8) mokinių nemokamo maitinimo savivaldybės įsteigtose mokyklose ir savivaldybės teritorijoje įsteigtose nevalstybinėse mokyklose administravimas ir nepasiturinčių šeimų mokinių, deklaravusių gyvenamąją vietą arba gyvenančių savivaldybės teritorijoje, aprūpinimo mokinio reikmenimis administravimas; 9) socialinių išmokų ir kompensacijų, išskyrus piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu nustatytose savivaldybėse, skaičiavimas ir mokėjimas; Redakcija nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31: 9) socialinių išmokų ir kompensacijų, išskyrus socialinę pašalpą, nustatytą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, ir piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams nurodytame įstatyme nustatytose savivaldybėse, skaičiavimas ir mokėjimas; Redakcija nuo 2015 m. sauso 1 d.: 9) socialinių išmokų ir kompensacijų, išskyrus socialinę pašalpą, nustatytą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, skaičiavimas ir mokėjimas; 10) savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise; 11) piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjimas ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka; 12) valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymas; 13) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė; 14) savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas; 15); 16) dalyvavimas rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą; 17) statistikos duomenų teikimas; 18) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo programas; 19) dalyvavimas organizuojant įstatymų numatytus rinkimus ir referendumus; 20) dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir kitokias įstatymų numatytas pilietines (gyventojų) iniciatyvas; 21) dalyvavimas atliekant gyventojų ir būstų, taip pat kitus visuotinius surašymus; 22) vaikų ir jaunimo teisių apsauga; 23) žemės ūkio produkcijos kvotų administravimas; 24) žemės ūkio valdų ir ūkininkų ūkių registravimas; 25) žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbų administravimas; 26) stichinių meteorologinių reiškinių, gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir priežiūros programų įgyvendinimas, medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas; 27) valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise; 28) traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė priežiūra; 29) kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo administravimas; 30) valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimas; 31) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas; 32) socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimas; 33) informacijos apie savivaldybės institucijų ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių, atitinkančių Vyriausybės nustatytus kriterijus, finansinius santykius ir apie įmones, privalančias tvarkyti atskiras sąskaitas, kaupimas, saugojimas ir teikimas Europos Komisijai Vyriausybės nustatyta tvarka; 34) antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros organizavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka; 35) radiacinė sauga; 36) kitos pagal įstatymus perduotos funkcijos. Straipsnis papildomas nauju 35 punktu, buvę 35 ir 36 punktai laikomi atitinkamai 36 ir 37 punktais nuo 2014-01-01: 35) visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena; 36) radiacinė sauga; 37) kitos pagal įstatymus perduotos funkcijos. TREČIASIS SKIRSNIS VIEŠŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS 8 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimas 1. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. 2. Kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas.
Analysis
Legal question

Can the narrowing of emergency medical services in Anykščiai be lawfully implemented without proving that patients will in fact retain access to essential medical care and that the community has been involved in accordance with municipal governance rules.

Legal basis

Article 4 of the Law on Patients’ Rights and Compensation for Damage to Health establishes not a declaratory rule, but one material to the outcome: healthcare must be accessible to the patient, and essential medical care must be provided. The provisions of the Law on Local Self-Government strengthen not a petition-signature “veto”, but a procedural argument: the council’s rules of procedure must provide for forms of communication with residents, and even where public-service functions are transferred to another municipality, responsibility remains with the municipality transferring those functions.

Practical significance

The stronger legal argument is not that one thousand signatures in themselves oblige the authority to leave the service unchanged, but that narrowing the service without a verifiable access plan and genuine alternatives may fail to meet the accessibility requirement. In practice, when challenging such a decision, the duty of accessibility and the continuity of municipal responsibility should be cited specifically, while the weakest position for the authorities would be to rely solely on a formal relocation of the service elsewhere, without showing how a patient will actually reach emergency care around the clock.

📄 Original — Gimtoji zeme
In the District Municipal Council - Native Land 🔗
Nijolė Stundžienė reports that the Municipal Council approved new regulations for the Ukmergė Social Services Centre, updating its legal status, goals, functions, management, rights, duties and organization of work because the centre’s…
Fact-check:
🟡 IncompleteŪkinių gyvūnų judėjimo laisvė neturi būti varžoma taip, kad jie būtų be reikalo kankinami arba žalojami.
✅ ConfirmedPririštiems arba laikomuose laikymo įrangoje ūkiniams gyvūnams turi būti suteikta tiek vietos, kad būtų patenkinami jų fiziologiniai ir etologiniai poreikiai.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 15, 18, 21, 25, 27, 29, 33, 34, 38, 39, 43, 55, 60 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatų tvirtinimas mero…
2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatų tvirtinimas mero teikimu;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) pasiūlymų dėl savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų struktūrinių padalinių veiklos gerinimo teikimas šioms institucijoms, prireikus šių struktūrinių padalinių vadovų išklausymas reglamento nustatyta tvarka;“.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 9, 10-3, 13, 14, 15, 16, 20, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papi 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra…
9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip: „37) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip: „39) biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas;“. 4. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;“. 6. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;“. 7. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos nustatymas;“. 8. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo biudžetinėms įstaigoms priėmimas;“.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 32-1, 33, 35-1, 53 straipsnių, devintojo skirsni 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo skyrimas…
8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) sprendimų dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės valdomų įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl dalyvavimo steigiant viešuosius ir privačius juridinius asmenis priėmimas, taip pat juridinių asmenų, kurių dalyvė yra savivaldybė, priežiūra;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 2 dalies 22 punktą. 4. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip: „23) seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip: „28) sprendimų dėl savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo), kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ir garantijų teikimo už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis priėmimas, laikantis Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolos, skolinimosi bei garantijų limitų ir gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą;“. 6. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip: „37) kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“. 7. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 38 punktą ir jį išdėstyti taip: „38) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui (rūpintojui) už vaiko globą (rūpybą) dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;“. 8. Papildyti 16 straipsnio 3 dalį 81 punktu: „81) sprendimų dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo priėmimas;“.
Analysis
Legal question

Whether the municipal council’s decision to approve the new regulations of the Ukmerge SPC falls within the council’s competence only where it is adopted on the mayor’s submission.

Legal basis

The wording of Article 15(2)(9) of the Law on Local Self-Government, as provided, clearly establishes that approval of the regulations of municipal budgetary institutions is a matter for the council, but that this competence is exercised “on the mayor’s submission”. Accordingly, the mere fact of a council vote does not constitute the entire legal basis: the mayor’s submission is a material procedural condition.

Correction

The noted inaccuracy concerning the freedom of movement of farm animals is not connected with this news item on the approval of the regulations of a municipal budgetary institution and therefore does not affect the assessment of the adoption of the SPC regulations. If that statement were to be formulated precisely on the basis of the extract provided from the amendment to the Law on Animal Welfare and Protection, it should be stated more narrowly: it must be ensured that the animal’s freedom of movement is not restricted; broader conclusions concerning torture or injury cannot reliably be derived from the fragment provided alone.

Practical significance

The stronger practical argument here is not that the council “may” approve regulations in general, but that the mayor’s submission under Article 15(2)(9) of the Law on Local Self-Government must be evident in the decision-making procedure. When challenging or assessing such a council decision, the first point to verify is not the abstract need to update the regulations due to service expansion, but whether the mayor’s submission is properly documented in the decision materials and whether the approved regulations remain within the limits of the owner’s competence in respect of a budgetary institution.

📄 Original — delfi.lt
What Will the Labor Market Need in 5 Years? Experts Advise What to Consider When Choosing Studies 🔗
What trends are emerging in applicants’ choices, and what specialists will Lithuania need most in the coming years? Experts discuss whether young people’s study choices are driven by vocation, salary, or labor market forecasts, noting that…
Fact-check:
🟡 IncompleteĮ valstybės finansuojamą studijų vietą gali pretenduoti stojantieji, kurie bakalauro, magistro ar trumpųjų studijų pakopoje studijuoja pirmą kartą ir renkasi valstybines aukštąsias mokyklas.
⚪ UnverifiedBendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas pradedamas birželio 1.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir…
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis, negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas. 2. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo ir mokslo ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (mokslo doktorantūros – pagal mokslo sritis), iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 4. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. 5. Galutinį valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo ir mokslo ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios studijų krypties studijų grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal mokslo kryptis (meno – pagal studijų kryptis), neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo srities (studijų krypties) doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. 10. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo ir mokslo ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį dalyką arba dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netek 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1…
12 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis, negu švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų rengimo – pagal studijų programas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. 5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo ar meno srities doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. 10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia (turinčiomis) mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį dalyką arba dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir studijų stipendiją gavę asmenys, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką asmenims: 1) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki įsigaliojant šiam įstatymui; 3) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais.“ 2. Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Šios konkursinės eilės sudaromos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiamos kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Konkursinėse eilėse esančių stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų.“ 3. Papildyti 77 straipsnį 11 dalimi: „11. Į pirmąją konkursinę eilę patenka visi šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys. Į antrąją konkursinę eilę patenka asmenys, esantys pirmojoje konkursinėje eilėje ir papildomai atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų: 1) stojantieji į pirmosios pakopos universitetines ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas yra baigę trumposios pakopos studijas; 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitomas darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; 3) asmenys, kurie atitinka šio įstatymo 821 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus.“ Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1262, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15489 4. Papildyti 77 straipsnį 12 dalimi: „12. Vykdant bendrojo priėmimo pagrindinį etapą, pirmiausia organizuojamas stojančiųjų, esančių antrojoje konkursinėje eilėje, konkursas. Įvykus šiam konkursui, valstybės finansuojamų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji toliau dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje, o jeigu valstybės finansuojamos vietos, skirtos antrojoje eilėje buvusiems asmenims, lieka neužimtos, į jas bendrąja konkurso tvarka pretenduoja pirmojoje eilėje esantys stojantieji. Pasibaigus bendrojo priėmimo pagrindiniam etapui, į likusias neužimtas valstybės finansuojamas studijų vietas priėmimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1262, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15489
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės…
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Šios konkursinės eilės sudaromos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiamos kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Konkursinėse eilėse esančių stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. 11. Į pirmąją konkursinę eilę patenka visi šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys. Į antrąją konkursinę eilę patenka asmenys, esantys pirmojoje konkursinėje eilėje ir papildomai atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų: 1) stojantieji į pirmosios pakopos universitetines ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas yra baigę trumposios pakopos studijas; 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitomas darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; : 77 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija nuo 2026-01-01: 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitoma darbo pagal darbo sutartį, savanoriškos veiklos pagal savanoriškos veiklos sutartį, privalomosios pradinės karo tarnybos, profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; : 77 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija nuo 2027-07-01: 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitoma darbo pagal darbo sutartį, savanoriškos veiklos pagal savanoriškos veiklos sutartį, privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus atliktą 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė. Atlikta 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba prilyginama 12 mėnesių praktinės veiklos patirčiai. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; 3) asmenys, kurie atitinka šio įstatymo 821 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. 12. Vykdant bendrojo priėmimo pagrindinį etapą, pirmiausia organizuojamas stojančiųjų, esančių antrojoje konkursinėje eilėje, konkursas. Įvykus šiam konkursui, valstybės finansuojamų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji toliau dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje, o jeigu valstybės finansuojamos vietos, skirtos antrojoje eilėje buvusiems asmenims, lieka neužimtos, į jas bendrąja konkurso tvarka pretenduoja pirmojoje eilėje esantys stojantieji. Pasibaigus bendrojo priėmimo pagrindiniam etapui, į likusias neužimtas valstybės finansuojamas studijų vietas priėmimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo lėšų (nustatytų pagal atitinkamais metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimamų asmenų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą). 4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų ir sveikatos priežiūros specialistų rengimo studijų – pagal studijų programas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Atsižvelgdamas į priimtų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes). 5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka tol, kol atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra ne didesnė kaip didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje. Kai atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra didesnė nei didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje, valstybės finansavimas mažinamas ta dalimi, kuri viršija didžiausią leidžiamą atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalį. Didžiausia leidžiama atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis yra 25 procentai nuo priėmimo metais tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka užfiksuoto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, taip pat į mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo ir meno kryptis ir mokslo ir studijų institucijas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, įstaigai, organizacijai, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdymo sričių dalyką arba ugdymo sričių dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir studijų stipendiją gavę asmenys, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką asmenims: 1) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki įsigaliojant šiam įstatymui; 3) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 16. Užsienio lietuvių, …
Analysis
Legal question

Does entitlement to a state-funded study place depend on the applicant studying “for the first time”, or on the specific prior use of state funding in studies at the same cycle?

Legal basis

Article 77 of the Law on Science and Studies regulates not the forecasting of labour market needs, but the formation of the competitive ranking for state-funded places and study scholarships. The cited basis in Article 80 indicates that the restriction is linked to repeated study at the same cycle only where more than half of the credits of that programme have already been obtained using state budget funds.

Correction

It is inaccurate for the article to state that only those studying for the first time at bachelor’s, master’s or short-cycle level may apply for a state-funded place. A more precise formulation would be: the right is limited not by repeat admission as such, but by whether the person has already obtained more than half of the credits in a study programme at the same cycle using state budget funds, pursuant to Article 80 of the Law on Science and Studies.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not the “first-time” criterion, but the extent of prior state funding measured in credits. In a dispute concerning admission, or when advising an applicant, one should require an assessment of the specific study history and cite the restriction in Article 80, while using Article 77 only as the basis for the competitive ranking and allocation of funded places.

📄 Original — Teismai.lt
2026.07.13 :: Man Who Falsely Reported an Alleged Crime Found Guilty 🔗
On May 20, 2026, the Klaipėda Chamber of the Klaipėda District Court issued a criminal court order in a case in which M. P. was found guilty of falsely reporting a crime he knew had not occurred.
Fact-check:
✅ ConfirmedBaudžiamojo kodekso 236 straipsnis 1 dalis numato atsakomybę už melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą
✅ ConfirmedMelagingo pranešimo apie nusikaltimą bausmė gali būti laisvės apribojimas
✅ ConfirmedBaudžiamojo poveikio priemonė gali būti įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 236 straipsnis (statute)
236 straipsnis. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą 1. Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį…
236 straipsnis. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą 1. Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 237 straipsnis. Nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas 1. Tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas neatsako nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai. 238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą 1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai. 239 straipsnis. Laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas 1. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terorizavo kitą laisvės atėmimo vietoje laikomą asmenį ar asmenis, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę organizavo kitų laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų riaušes, jeigu jų metu buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus arba buvo padaryta didelės turtinės žalos, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, taip pat tas, kas aktyviai dalyvavo tokiose riaušėse, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 240 straipsnis. Kalinio išlaisvinimas Tas, kas panaudodamas smurtą prieš sargybą arba piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, arba apgaule išlaisvino sulaikytą, suimtą ar atliekantį arešto ar laisvės atėmimo, ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę asmenį, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 241 straipsnis. Kalinio pabėgimas 1. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus pavartodamas smurtą prieš sargybą ar kitus asmenis arba padarydamas didelės turtinės žalos jo laikymo įstaigai, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 235 straipsnis (statute)
235 straipsnis. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas 1. Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą…
235 straipsnis. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas 1. Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar Seimui būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė arba Seimo laikinajai tyrimo komisijai ar Seimo komitetui, kuriam Seimas suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus, pateikė melagingą pranešimą, paaiškinimą, informaciją ar duomenis, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-521, 2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 146-6484 (2009-12-10) Nr. XI-976, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4528 (2010-07-20)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 238 straipsnis (statute)
238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą 1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai…
238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą 1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.
Analysis
Legal question

The specific question is not merely whether the report was false, but whether M. P. reported to law enforcement an offence known not to have occurred in a manner falling within Article 236 of the Criminal Code, rather than only within the broader offence of false reporting under Article 235.

Legal basis

Article 236 of the Criminal Code, as set out in the evidence, criminalises a false denunciation to an institution or official authorised to initiate criminal prosecution where an innocent person is identified as having committed a criminal offence. The wording used in the news item, “an offence known not to have occurred”, indicates that the core of the allegation is knowledge that the event did not occur, not merely that the report was unsubstantiated. Article 235 of the Criminal Code more broadly covers a false complaint, statement or report concerning a criminal offence; therefore, the practical boundary of legal classification depends on whether the case was framed as the specific offence of falsely reporting a non-existent crime under Article 236, or as the more general false-reporting regime under Article 235.

Practical significance

The stronger argument in such cases is not “the report was false”, but “at the time of making the report, the informant knew that no offence had occurred”. It is precisely this subjective element that must be proved or contested. For professionals, it is important not to extend criminal liability to every unsubstantiated statement made to law enforcement: the risk arises where it can be shown that a fictitious offence was knowingly created, not merely where the facts were assessed incorrectly.

📄 Original — Teisė.pro
LRT. Seimas Expected to End Spring Session Extended for Formation of New Government 🔗
The Lithuanian Parliament is expected to conclude its spring session, which was extended due to the formation of a new government.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas 1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą. 2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina…
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas 1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą. 2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. 3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas. 4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. 5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą. 6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus. 7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto…
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, tvirtina norminių teisės aktų koncepcijas, rengia Valstybės pažangos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui; 3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą; 4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės metinių ataskaitų rinkinį; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei valstybės socialinių fondų, Pensijų anuitetų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinius ir nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį; 5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga; 9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovų įstaigos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerijos, nuostatus; tvirtinti įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos, nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jeigu kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo; 11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje; 13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 14) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines nuobaudas, jeigu įstatymai nenustato kitaip; 15) sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 49 straipsnis (statute)
49 straipsnis. Vyriausybės pareiga konsultuotis su Seimu rengiant, derinant ir pristatant Lietuvos Respublikos poziciją 1. Dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos…
49 straipsnis. Vyriausybės pareiga konsultuotis su Seimu rengiant, derinant ir pristatant Lietuvos Respublikos poziciją 1. Dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausybė konsultuojasi su Seimu. 2. Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento. 3. Seimo Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus. 4. Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento pristato Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Seimo plenariniame posėdyje, Seimo Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete. Išimtiniais atvejais atitinkamas ministras gali pavesti pristatyti poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento viceministrui. 5. Vyriausybė įvertina Seimo ar jo komitetų teikiamas rekomendacijas ar nuomones ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Seimą apie jų vykdymą.
Analysis
Legal question

The specific issue is not whether the Seimas may politically extend a session, but whether the formation of a new Government is grounded in the moment for returning the Government’s powers as provided for in legislation.

Legal basis

Article 8 of the Law on the Government clearly establishes two legally significant moments for the return of powers: upon the election of the President of the Republic and after elections to the Seimas, when the newly elected Seimas convenes for its first sitting. The provision shows that the process of forming a Government is not merely a matter of political will: it must be linked to a formal basis for the return of powers, not to an abstract political necessity.

Practical significance

The stronger argument is that an extended session should be viewed as a procedural means of completing a constitutionally significant stage of continuity of government, rather than as an independent new basis for the emergence of Government powers. In practice, it is important not to shift the dispute into general rhetoric about political confidence: the provision to cite is specifically Article 8 of the Law on the Government, and the point to verify is whether the formation of the new Government follows from the moment for returning powers provided for in that article.

📄 Original — 15min
Resident's Body Found in Yard With No External Signs of Violence 🔗
Although the resident's body was found with no external signs of violence, police in the Šilutė district have opened a pre-trial investigation to determine the exact cause of death.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 166 straipsnis (statute)
166 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia 1. Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar…
166 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia 1. Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. 2. Šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. 3. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 4. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 141 straipsnis (statute)
1. Nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodoma: 1) nutarimo priėmimo laikas ir vieta; 2) nutarimą priėmęs prokuroras; 3) nutarimo priėmimo motyvai ir…
1. Nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodoma: 1) nutarimo priėmimo laikas ir vieta; 2) nutarimą priėmęs prokuroras; 3) nutarimo priėmimo motyvai ir laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas; 4) asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas); 5) asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), – kai laikinai nuosavybės teisė apribojama siekiant užtikrinti civilinį ieškinį; 6) turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, pavadinimas, kodas (jei turtas registruojamas turto registre), trumpas aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys; 7) turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas; 8) laikino nuosavybės teisės apribojimo būdai (ar visiškai apribojama nuosavybės teisė, ar atskiros šios teisės sudedamosios dalys) ir mastas; 9) turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas); 10) nutarimo vykdymo tvarka; 11) nutarimo apskundimo tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 139 straipsnis (statute)
2. Gavęs ekspertizės aktą, prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams, kurių prašymu buvo skirta ekspertizė arba kurie…
2. Gavęs ekspertizės aktą, prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams, kurių prašymu buvo skirta ekspertizė arba kurie buvo pateikę prašymų skiriant ekspertizę, ir nurodo, kur ir kada galima susipažinti su ekspertizės aktu. Dėl susipažinimo su ekspertizės aktu surašomas protokolas. XV skyrius Ikiteisminio tyrimo nutraukimas 212 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 straipsnyje numatytų aplinkybių; 2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo; 3) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu pripažįstama, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi; 4) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu pripažįstama, kad nusikalstama veika dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga; 5) kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais; 6) kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais atvejais; 7) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39(1) straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas; 8) kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai; 9) dėl atskirų veikų, kelių nusikalstamų veikų padarymo, kai yra šio Kodekso 213 straipsnyje numatytos sąlygos; 10) šio Kodekso 215 straipsnyje numatytu atveju dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
Analysis
Legal question

Does the discovery of a body with no external signs of violence, in itself, negate the basis for opening a pre-trial investigation where the cause of death has not yet been established?

Legal basis

Article 166(1) of the Code of Criminal Procedure permits a pre-trial investigation to be opened not only upon receipt of a report of a criminal offence, but also where a prosecutor or pre-trial investigation officer identifies indications of a criminal offence on their own initiative. In this situation, therefore, the legally material issue is not the presence of signs of violence, but the unclear cause of death: an investigation may be opened as a procedural means of verifying whether indications of a criminal offence exist at all.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not “there are no signs of violence, therefore there is no case”, but rather “the cause of death is unclear, therefore the state must procedurally verify the possibility of a criminal offence”. For professionals, it is important not to overstate the significance of the phrase “a pre-trial investigation has been opened”: it does not yet imply suspicion of murder or violent death, but reflects a lower procedural threshold for examining the circumstances of the death.

📄 Original — 15min-krim
Putin unexpectedly turned this country into his den: how he found its weak spot 🔗
After Russian forces invaded Ukraine in February 2022, Western leaders expelled hundreds of Moscow’s spies from their capitals and blacklisted companies linked to the Kremlin. The aim was to make intelligence gathering harder and restrict…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (toliau – ribojamosios priemonės).
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Ribojamųjų priemonių nustatymas ir įgyvendinimas Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos ir įgyvendinamos Lietuvos…
2 straipsnis. Ribojamųjų priemonių nustatymas ir įgyvendinimas Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos ir įgyvendinamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo II1 skyriuje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Ribojamųjų priemonių trukmė ir peržiūra 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje…
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Ribojamųjų priemonių trukmė ir peržiūra 1. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytą ribojamąją priemonę, taikomos nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. 3. Nustačius poreikį pratęsti šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą.“
Analysis
Legal question

The contested issue is whether the relocation of sanctions-evasion and intelligence infrastructure to a third state may be treated as a risk to Lithuania’s national security justifying the application of restrictive measures, rather than merely as a foreign policy concern.

Legal basis

Article 1 of the Law on the Imposition of Restrictive Measures in Response to Military Aggression against Ukraine expressly links such measures not only to the objectives of international sanctions, but also to Lithuania’s national security and foreign policy interests. Article 2 means that the specific measures under Article 3 cannot be applied solely by an ad hoc political decision: they must be established and implemented in accordance with the procedure set out in Chapter II1 of the Law on International Sanctions. The excerpted amendment to Article 4 further indicates that the measures are linked to duration and review, although the excerpt does not disclose the precise rule on duration.

Practical significance

The stronger practical argument at this stage would not be an abstract rationale of “Russian influence”, but a specific nexus with national security: the re-establishment, through a third state, of channels for intelligence activity, technology procurement, or sanctions evasion. A lawyer would be well advised to cite the national security and foreign policy purpose in Article 1 together with the procedural reference in Article 2, because geopolitical risk rhetoric alone, without a connection to the statutory framework, would be weaker. The greatest error would be to assert that the excerpts provided themselves establish specific prohibitions or liability: the content of Article 3 and the relevant procedure under the Law on International Sanctions are missing.

📄 Original — Lrytas
Russian-speaking scammers swindle more than €40,000 from three residents of Vilnius and Kazlų Rūda 🔗
Three residents of Vilnius and the Kazlų Rūda municipality lost more than €40,000 after being deceived by Russian-speaking criminals.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 84 straipsnis (statute)
84 straipsnis. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas 1. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas skiriamas tik…
84 straipsnis. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas 1. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu. 2. Turtinė ir (ar) neturtinė žala turi būti atlyginta arba pašalinta savo darbu per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji…
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: 1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99–1131 straipsniai); 2) prekybą žmonėmis (147 straipsnis); 3) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis); 4) netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą (213 straipsnis); 5) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (216 straipsnis); 6) kyšininkavimą (225 straipsnis); 7) prekybą poveikiu (226 straipsnis); 8) papirkimą (227 straipsnis); 9) piratavimą (2511 straipsnis); 10) teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus (2521 straipsnio 1 ir 2 dalys); 11) neteisėtą elgesį su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256, 2561 ir 257 straipsniai); 12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (260–2671 straipsniai); 13) nusikaltimus aplinkai (270, 2701, 2702, 2703, 271, 272, 274 straipsniai). Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31) Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05) Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31) Nr. XII-497, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3768 (2013-07-13)
Analysis
Legal question

The specific question is whether the transfer of money by the victims themselves, on the fraudsters’ instructions, is nevertheless to be regarded as the acquisition of another’s property by deception under Article 182 of the Criminal Code.

Legal basis

Article 182 of the Criminal Code criminalises a situation in which a person “by deception acquired another’s property for his own benefit or for the benefit of others”; accordingly, the decisive element is not the physical taking of the money, but whether the victims’ intention to transfer the property was formed as a result of deception. On the information provided, Article 7 of the Criminal Code does not provide a clear basis for automatically resolving the jurisdictional issue merely because the fraudsters spoke Russian or may have operated from abroad.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not that “the victims handed over the money themselves”, but the opposite: precisely that kind of manipulation of their will is the mechanism of deception contemplated by Article 182 of the Criminal Code. For a professional audience, it is important to distinguish the core issue of legal classification from the public narrative about language or origin: the case will require proof of the content of the deception, its causal link with the transfers, and the acquisition of property, while the evidence described so far does not yet provide a sufficient normative basis for issues of international prosecution or jurisdiction.

📄 Original — Žinių radijas
Why are law enforcement authorities releasing so little information about Skvernelis and Starkevičius? 🔗
Former Saulius Skvernelis adviser and video blogger Skirmantas Malinauskas weighs in.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 177 straipsnis (statute)
177 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas 1. Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti…
177 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas 1. Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. 2. Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį. XIV skyrius Ikiteisminio tyrimo veiksmai PIRMASIS SKIRSNIS Ikiteisminio tyrimo veiksmų bendrosios nuostatos
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 141 straipsnis (statute)
1. Nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodoma: 1) nutarimo priėmimo laikas ir vieta; 2) nutarimą priėmęs prokuroras; 3) nutarimo priėmimo motyvai ir…
1. Nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodoma: 1) nutarimo priėmimo laikas ir vieta; 2) nutarimą priėmęs prokuroras; 3) nutarimo priėmimo motyvai ir laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas; 4) asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas); 5) asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), – kai laikinai nuosavybės teisė apribojama siekiant užtikrinti civilinį ieškinį; 6) turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, pavadinimas, kodas (jei turtas registruojamas turto registre), trumpas aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys; 7) turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas; 8) laikino nuosavybės teisės apribojimo būdai (ar visiškai apribojama nuosavybės teisė, ar atskiros šios teisės sudedamosios dalys) ir mastas; 9) turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas); 10) nutarimo vykdymo tvarka; 11) nutarimo apskundimo tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 139 straipsnis (statute)
2. Gavęs ekspertizės aktą, prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams, kurių prašymu buvo skirta ekspertizė arba kurie…
2. Gavęs ekspertizės aktą, prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams, kurių prašymu buvo skirta ekspertizė arba kurie buvo pateikę prašymų skiriant ekspertizę, ir nurodo, kur ir kada galima susipažinti su ekspertizės aktu. Dėl susipažinimo su ekspertizės aktu surašomas protokolas. XV skyrius Ikiteisminio tyrimo nutraukimas 212 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 straipsnyje numatytų aplinkybių; 2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo; 3) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu pripažįstama, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi; 4) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu pripažįstama, kad nusikalstama veika dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga; 5) kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais; 6) kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais atvejais; 7) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39(1) straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas; 8) kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai; 9) dėl atskirų veikų, kelių nusikalstamų veikų padarymo, kai yra šio Kodekso 213 straipsnyje numatytos sąlygos; 10) šio Kodekso 215 straipsnyje numatytu atveju dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
Analysis
Legal question

Whether, at the pre-trial investigation stage, law enforcement authorities have a duty publicly to disclose more information about the possible procedural status of Skvernelis and Starkevičius, or whether, conversely, they are constrained by the rule on the confidentiality of pre-trial investigation data.

Legal basis

Article 177(1) of the Code of Criminal Procedure establishes a presumption opposite to that often implied by the public interest: pre-trial investigation data are non-public, and before the case is heard in court they may be disclosed only with the prosecutor’s authorisation and only to the extent the prosecutor considers permissible. Accordingly, the legally stronger starting point is not “the public has a right to know everything”, but rather “investigation data are confidential unless the prosecutor specifically permits their disclosure”.

Practical significance

In practice, this means that a limited amount of information does not in itself indicate either weakness in the case or selectivity on the part of law enforcement: under the cited provision, lawful disclosure depends on the limits of the prosecutor’s authorisation. When assessing law enforcement communications, the more precise question is not why all the material has not been published, but whether the scope of disclosure chosen by the prosecutor is proportionate to the public interest and whether it avoids prejudicing the success of the investigation, the rights of participants in the proceedings, or the presumption of innocence.

📄 Original — Verslo žinios
Proposal to increase payment and e-money institutions' contributions to the Bank of Lithuania 🔗
The Ministry of Finance proposes raising the maximum contribution paid by payment and electronic money institutions to the Bank of Lithuania (LB) for their supervision from 0.65% to 1%.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas 42 straipsnis (statute)
42 straipsnis. Lietuvos banko tikslas, funkcijos, teisės ir pareigos atliekant finansų rinkos priežiūrą 1. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai yra bankai, užsienio…
42 straipsnis. Lietuvos banko tikslas, funkcijos, teisės ir pareigos atliekant finansų rinkos priežiūrą 1. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai yra bankai, užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, centrinės kredito unijos, kredito unijos, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonės ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, finansų maklerio įmonės, finansų maklerio įmonės priklausomi tarpininkai, finansų patarėjo įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, lyginamojo indekso administratoriai, prižiūrimi duomenų tiekėjai, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai, depozitoriumai, užsienio valstybių finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, profesinių pensijų asociacijos (toliau – pensijų asociacijos), pensijų anuitetų mokėtojai, kontroliuojančiosios investicinės bendrovės ir emitentai, mokėjimo įstaigos ir mokėjimo įstaigų tarpininkai, vartojimo kredito davėjai, vartojimo kredito tarpininkai, kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ir kredito tarpininkai, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatoriai, nacionalinės plėtros įstaigos ir valiutos keityklų operatoriai, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, pagrindinės sandorio šalys, padengtųjų obligacijų bendrovės, pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės ir pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatoriai, pakeitimo vertybiniais popieriais rėmėjai, pirminiai skolintojai ir trečiosios šalys, tikrinančios pakeitimo vertybiniais popieriais atitiktį paprastiems, skaidriems ir standartizuotiems kriterijams (toliau – PSS kriterijai), su turtu susietų žetonų emitentai, elektroninių pinigų žetonų emitentai, kredito administratoriai, kriptoturto paslaugų teikėjai, asmenys, viešai siūlantys ar prašantys įtraukti į prekybą kriptoturtą, kuris nėra su turtu susieti žetonai arba elektroninių pinigų žetonai. 2. Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų: 1) atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, centrinių kredito unijų, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 2) atlieka draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 3) atlieka elektroninių pinigų įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą, įstatymų, reglamentuojančių šių subjektų veiklą, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 4) atlieka finansų maklerio įmonių, finansų maklerio įmonės priklausomų tarpininkų, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų, lyginamojo indekso administratorių, prižiūrimų duomenų tiekėjų, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, pagrindinių sandorio šalių, užsienio valstybių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių, investicinių kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 5) vykdo mokėjimo įstaigų ir mokėjimo įstaigų tarpininkų priežiūrą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 6) atlieka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 7) atlieka vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 8) atlieka mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 9) atlieka valiutos keityklų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 10) atlieka Reglamento (EB) Nr. 1060/2009, 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014, Reglamento (ES) 2017/1131, Reglamento (ES) 2017/2394, Reglamento (ES) 2019/1238 kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, kiek tai susiję su Lietuvos banko kompetencija; 11) atlieka sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų priežiūrą ir kitas Reglamento (ES) 2020/1503 kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas; 12) atlieka kredito davėjų, tarpusavio skolinimo platformos operatorių ir kredito tarpininkų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 13) atlieka nacionalinių plėtros įstaigų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; 14) atlieka pensijų anuitetų mokėtojo vykdomos pensijų anuitetų mokėjimo veiklos priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIII-2852, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-29, i. k. 2020-08966 15) atlieka mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-771, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26900 16) atlieka padengtųjų obligacijų bendrovių, pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovių ir pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorių, pakeitimo vertybiniais popieriais rėmėjų, pirminių skolintojų ir trečiųjų šalių, tikrinančių pakeitimo vertybiniais popieriais atitiktį PSS kriterijams, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-1337, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-13, i. k. 2022-15402 17) atlieka su turtu susietų žetonų emitentų, elektroninių pinigų žetonų emitentų, kriptoturto paslaugų teikėjų, asmenų, viešai siūlančių ar prašančių įtraukti į prekybą kriptoturtą, kuris nėra su turtu susieti žetonai arba elektroninių pinigų žetonai, priežiūrą ir kitas Kriptoturto rinkų įstatyme ir Reglamente (ES) 2023/1114 kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas. Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-2880, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13490 18) atlieka kredito administratorių veiklos priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-2880, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13490 3. Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūrą atlieka tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos Centriniam Bankui. 4. Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę: 1) leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiūros; 2) neatlygintinai gauti priežiūrai atlikti reikalingus dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis ir informaciją iš valstybės institucijų ir registrų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, o prireikus gauti papildomą informaciją – šio įstatymo nustatyta tvarka šiuos asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus; 3) atlikti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių patikrinimus, o esant pagrindui įtarti finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus arba kitais finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais – ir kitų asmenų patikrinimus; 4) savo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti bandomuosius finansinių paslaugų ar produktų pirkimus. Tokių pirkimų metu gauta informacija naudojama planuojant ir atliekant veiksmus, siekiant užkirsti kelią galimiems finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimams, tačiau negali būti pagrindas taikyti poveikio priemones; 5) raštu atkreipti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų asmenų dėmesį į pažeidimus ir jų veiklos trūkumus, už kuriuos netaikytini įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyti privalomi nurodymai ar poveikio priemonės, ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, trūkumai, jų priežastys ir sąlygos; 6) šiame ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomus nurodymus prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims; 7) finansų rinką reglamentuojančių įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims; 8) kreiptis į teismą dėl pagal finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus saugomų viešųjų interesų gynimo; 9) reikalauti, kad prižiūrimų finansų rinkos dalyvių auditoriai pateiktų informaciją apie šių subjektų auditą, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti. Tokio reikalavimo vykdymas nelaikomas draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl neturi neigiamų pasekmių auditoriams; 10) viešai atskleisti vartotojų apsaugai ar viešųjų interesų apsaugai reikalingą informaciją; 11) turėti kitokių teisių, nustatytų šiame įstatyme, taip pat šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytomis teisėmis Lietuvos bankas naudojasi: 1) tiesiogiai; 2) bendradarbiaudamas su kitomis priežiūros, valstybės ir savivaldybės institucijomis; 3) pasitelkdamas kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti; 4) pasitelkdamas teisėsaugos institucijas. 6. Lietuvos banko atliekama finansų rinkos priežiūra grindžiama perspektyviniu ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu. Perspektyvinis požiūris reiškia, kad siekiama kuo anksčiau nustatyti galimas rizikas ir imtis priemonių joms šalinti. Rizikos vertinimu pagrįstas požiūris reiškia, kad veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu ir mastu. 7. Lietuvos bankas, turėdamas pagrindą įtarti, kad nuotoliniu būdu (naudojant ryšio priemones) Lietuvos Respublikoje nelegaliai, tai yra neturint finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka suteiktos teisės arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra siūloma įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, siūlomos ir (arba) teikiamos draudimo arba finansinės paslaugos, turi teisę Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus pašalinti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti. 8. Neteko galios nuo 2024-05-01 Straipsnio dalies naikinimas: Nr. XIV-2143, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14039 9. Lietuvos bankas informaciją apie asmenis, kurie Lietuvos Respublikoje nelegaliai siūlo įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, siūlo ir (arba) teikia draudimo arba finansines paslaugas, skelbia viešai ir praneša, kad minėtų asmenų veikla yra vykdoma nelegaliai. 10. Neteko galios nuo 2024-05-01 Straipsnio dalies naikinimas: Nr. XIV-2143, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14039 11. Pagal šio straipsnio ir 421 straipsnio nuostatas Lietuvos bankui privaloma pateikti informacija apima ir informaciją, kuri sudaro banko paslaptį, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. 12. Lietuvos bankas konsultuoja Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imasi kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams. 13. Lietuvos bankas, nustatęs faktus, liudijančius galimai nusikalstamą veiklą, apie juos praneša atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.
Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas 211 straipsnis (statute)
211 straipsnis. Finansų rinkos priežiūros, finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos ir pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos veiklos…
211 straipsnis. Finansų rinkos priežiūros, finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos ir pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos veiklos finansavimas Pakeistas straipsnio pavadinimas: Nr. XIV-1452, 2022-10-27, paskelbta TAR 2022-11-07, i. k. 2022-22563 1. Finansų rinkos priežiūra finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. Finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų. 2. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas. Įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydžius Lietuvos bankas nustato pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su atitinkamais finansų rinkos dalyviais, taip pat į šių finansų rinkos dalyvių veiklos mastą, formą, o prižiūrimų finansų rinkos dalyvių atveju – ir į jų prisiimamą riziką. Finansų rinkos dalyviai, vykdantys daugiau negu vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą, įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti arba pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti privalo mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucijos išduodama licencija ar veiklos leidimas finansų rinkos dalyviui suteikia teisę vykdyti daugiau negu vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą arba finansų rinkos dalyvio vykdoma šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veikla jau atsispindi jo mokamų įmokų bazėje. Išsamią prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką bei įmokų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. 3. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma viršija Lietuvos banko tais metais patirtas išlaidas, susijusias su finansų rinkos priežiūra arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, Lietuvos bankas ta suma sumažina kitų metų planuojamas įmokas, o perviršį panaudoja atitinkamai kitų metų finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. 4. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas gali laikinai padengti trūkumą kitomis Lietuvos banko lėšomis, tačiau atitinkama suma turi padidinti vėlesnių metų planuojamas įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti (neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių metinių įmokų dydžių), kad būtų kompensuotos panaudotos kitos Lietuvos banko lėšos. 5. Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodyti finansų rinkos dalyviai įmokas už einamuosius metus privalo pervesti į Lietuvos banko nurodytas sąskaitas ne vėliau kaip iki tų metų gegužės 31 dienos. Jeigu finansų rinkos dalyviui priskaičiuotų įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydis sudaro mažiau negu 50 eurų, jis nuo įmokos atleidžiamas. Už praleistą įmokų sumokėjimo terminą finansų rinkos dalyviai privalo mokėti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą. 6. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu gali būti išieškomi ir iš finansų rinkos dalyvio kito turto. Tokiu atveju sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 7. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos su vidaus administravimu susijusi veikla finansuojama Lietuvos banko lėšomis. 7 dalies redakcija, įsigaliojanti įsigalioja kitą darbo dieną po to, kai Lietuvos bankas apie pirmąjį Lietuvos banko pagrindinei sandorio šaliai išduotą veiklos leidimą praneša Teisės aktų registro tvarkytojui: 7. Šio straipsnio nuostatos, reglamentuojančios finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklos finansavimą, mutatis mutandis taikomos pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijai. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, ir maksimalūs šių įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 21 priede. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1452, 2022-10-27, paskelbta TAR 2022-11-07, i. k. 2022-22563 Papildyta straipsniu: Nr. XII-2058, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19169
Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 1, 8, 11, 45 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo, 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 211 straipsniu Papildyti įstatymą 211 straipsniu: „211 straipsnis. Finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų…
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 211 straipsniu Papildyti įstatymą 211 straipsniu: „211 straipsnis. Finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklos finansavimas 1. Finansų rinkos priežiūra finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. Finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų. 2. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas. Įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydžius Lietuvos bankas nustato pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su atitinkamais finansų rinkos dalyviais, taip pat į šių finansų rinkos dalyvių veiklos mastą, formą, o prižiūrimų finansų rinkos dalyvių atveju – ir jų prisiimamą riziką. Išsamią prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką bei įmokų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. 3. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma viršija Lietuvos banko tais metais patirtas išlaidas, susijusias su finansų rinkos priežiūra arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, Lietuvos bankas ta suma sumažina kitų metų planuojamas įmokas, o perviršį panaudoja atitinkamai kitų metų finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. 4. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas gali laikinai padengti trūkumą kitomis Lietuvos banko lėšomis, tačiau atitinkama suma turi padidinti vėlesnių metų planuojamas įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti (neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių metinių įmokų dydžių), kad būtų kompensuotos panaudotos kitos Lietuvos banko lėšos. 5. Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodyti finansų rinkos dalyviai įmokas už einamuosius metus privalo pervesti į Lietuvos banko nurodytas sąskaitas ne vėliau kaip iki tų metų gegužės 31 dienos. Už praleistą įmokų sumokėjimo terminą finansų rinkos dalyviai privalo mokėti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą. 6. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu gali būti išieškomi ir iš finansų rinkos dalyvio kito turto. Tokiu atveju sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
Analysis
Legal question

Is the increase in the cap on supervisory contributions applicable to payment and electronic money institutions from 0.65% to 1% merely an adjustment to the supervisory financing mechanism, or an increase in the regulatory burden requiring a clear proportionality justification?

Legal basis

According to the text provided, Article 211 of the Law on the Bank of Lithuania regulates the financing of financial market supervision activities, while Article 42 links the Bank of Lithuania to the supervisory function over supervised financial market participants. The evidence provided does not disclose the formula for calculating the contribution itself. Accordingly, what can be firmly inferred from it is only that the legal dispute would concern the statutory cap on supervisory financing, rather than the Bank of Lithuania’s supervisory competence generally.

Practical significance

At this stage, the stronger argument is not that such contributions are impermissible, but that the 1% cap must be justified by reference to supervisory costs and proportionality to the scale of activity of the supervised institutions. In practice, for payment and e-money institutions, what matters is not only the nominal increase in the rate but the future formula: if the final version merely raises the maximum, that does not yet mean an automatic 1% obligation, but it does give the regulator greater fiscal leeway.

📄 Original — Delfi
ELTA in Brief: Doubts Over the Submission of the Government Program, Stepukonis Detention Extended 🔗
On Monday, the Vilnius City District Court extended for more than two months, until September, the detention of Šarūnas Stepukonis, a former BaltCap fund partner who was rearrested in April and is suspected of embezzling 42 million euros…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Valstybės kontrolės kompetencija 1. Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą įgyvendinant šiame įstatyme…
8 straipsnis. Valstybės kontrolės kompetencija 1. Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus uždavinius. 2. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, kiekvienais metais atlieka šioje dalyje nurodytų metinių ataskaitų rinkinių auditus ir teikia Seimui ir šiuos ataskaitų rinkinius parengusiems viešojo sektoriaus subjektams valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas, t. y. dėl: 1) valstybės metinių ataskaitų rinkinio; 2) valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinio; 3) Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio; 4) Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio; 5) nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio. 3. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, audituoja tiek, kiek nustatyta šio įstatymo 13 straipsnyje. 4. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus. 5. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą, nepažeisdama Lietuvos banko nepriklausomų išorės auditorių veiklos. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, atsižvelgia į Lietuvos banko nepriklausomumą ir neduoda nurodymų Lietuvos bankui, Lietuvos banko valdybai, valdybos nariams, kai šie atlieka funkcijas, susijusias su Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždaviniais. 6. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atlikto audito išorinę peržiūrą. 7. Valstybės kontrolė, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, teikia Seimui: 1) per 30 darbo dienų po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui pateikia praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaitą, išvadą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo; 2) per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo įstatymo) projektą Seimui, išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir šiai užduočiai įvykdyti reikalingų papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio; 3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo; 4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011, nuostatas; 5) per 15 darbo dienų po to, kai Vyriausybė pateikia Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių pasiūlymą, išvadą dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko; 6) per 7 darbo dienas nuo Lietuvos stabilumo tam tikrų metų programos viešo paskelbimo Lietuvos stabilumo programos vertinimo ataskaitą; 7) iki kiekvienų metų birželio 30 dienos savivaldybių biudžetų atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2, 4–7 dalyse nustatytoms taisyklėms ir neatitikties šioms taisyklėms ištaisymo vertinimo ataskaitą. Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-1765, 2022-12-23, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27580 IV SKYRIUS VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS, VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS PAVADUOTOJŲ, ADMINISTRACIJOS VADOVO IR DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJA
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Valstybės kontrolės kompetencija 1. Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą įgyvendinant šiame įstatyme…
8 straipsnis. Valstybės kontrolės kompetencija 1. Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus uždavinius. 2. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, kiekvienais metais teikia Seimui: 1) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio; 2) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio; 3) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio; 4) valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas dėl valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, ataskaitų rinkinių; 5) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio. 3. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, audituoja tiek, kiek nustatyta šio įstatymo 13 straipsnyje. 4. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus. 5. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą, nepažeisdama Lietuvos banko nepriklausomų išorės auditorių veiklos. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, atsižvelgia į Lietuvos banko nepriklausomumą ir neduoda nurodymų Lietuvos bankui, Lietuvos banko valdybai, valdybos nariams, kai šie atlieka funkcijas, susijusias su Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždaviniais. 6. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atlikto audito išorinę peržiūrą. 7. Valstybės kontrolė, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, teikia Seimui: 1) per 30 darbo dienų po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui pateikia praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaitą, išvadą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo; 2) per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo įstatymo) projektą Seimui, išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir šiai užduočiai įvykdyti reikalingų papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio; 3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo; 4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011, nuostatas; 5) per 15 darbo dienų po to, kai Vyriausybė pateikia Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių pasiūlymą, išvadą dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko; 6) per 7 darbo dienas nuo Lietuvos stabilumo tam tikrų metų programos viešo paskelbimo Lietuvos stabilumo programos vertinimo ataskaitą. IV SKYRIUS VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS, VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS PAVADUOTOJŲ, ADMINISTRACIJOS VADOVO IR DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJA
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 6 dalimi: „6. Valstybės kontrolė, vykdydama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme…
4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 6 dalimi: „6. Valstybės kontrolė, vykdydama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, teikia Seimui: 1) per 30 darbo dienų po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio, išvadą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo; 2) per 20 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo) projektą Seimui, išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti; 3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl jo tvirtinimo; 4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas; 5) per 15 darbo dienų po Vyriausybės pateikto struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių siūlymo Seimui išvadą dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko.“
Analysis
Legal question

The specific point in dispute is whether the extension of Šarūnas Stepukonis’s detention until September 2026 can be justified by individual procedural risks, rather than solely by the scale of the alleged misappropriation of EUR 42 million.

Legal basis

The evidence provided does not identify any provision directly governing detention or the submission of the Government programme: Article 8 of the Law on the National Audit Office regulates the competence of the National Audit Office to conduct public audits, oversee budgetary policy and perform other functions assigned to it, and is therefore not directly applicable to this detention situation. Accordingly, the conclusion rests only on the general principle of criminal procedure that any restriction of liberty must be justified by the specific circumstances of the case and by proportionality.

Practical significance

The stronger argument at this stage is not the abstract amount of the alleged loss, but whether the court, in extending detention, identified specific risks: absconding, interference with the investigation, concealment of evidence, or the risk of further offences. For a professional audience, it is important not to conflate the seriousness of the suspicion with the grounds for detention: procedural documents should be examined to determine whether the EUR 42 million figure is being used as a factual indicator of risk, or as a standalone and insufficient argument for keeping the person in custody.

📄 Original — JP.lt
Court extends Š. Stepukonis’s detention by another 2.5 months 🔗
As the three-month detention period for Šarūnas Stepukonis, the former BaltCap fund partner suspected of misappropriating tens of millions of euros, was set to expire on July 16, it has been extended by another 2.5 months, until September…
Fact-check:
🔴 RefutedTeismo nutartis dėl kardomosios priemonės per 20 dienų gali būti apskųsta apygardos teismui
✅ ConfirmedKardomoji priemonė (suėmimas) gali būti pratęsiama ir skaičiuojama mėnesiais
✅ ConfirmedIntensyvi priežiūra yra kardomoji priemonė, kuri gali būti sušvelninta į lengvesnę formą (pvz., registracija policijoje)
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 127 straipsnis (statute)
127 straipsnis. Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas 1. Suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Konkretų suėmimo terminą nustato…
127 straipsnis. Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas 1. Suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Konkretų suėmimo terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti suėmimą, tačiau iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip trys mėnesiai. Nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai. Suėmimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – tų pačių teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas ar kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės. 2. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties šio straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių. Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip devynis mėnesius, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba kai asmenys suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ilgiau kaip dvylika mėnesių. 3. Dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu prokuroras likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų, o kai suėmimas paskirtas ar pratęstas trumpesniam negu vieno mėnesio terminui, – likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki anksčiau paskirto ar pratęsto suėmimo termino pabaigos turi su pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, o jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius, nepilnamečiams paskirto ar pratęsto suėmimo trukmė viršytų keturis mėnesius arba jei suėmimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečių suėmimas – ilgiau kaip keturis mėnesius, – į apygardos teismą. 4. Prokuroro pareiškime dėl suėmimo termino pratęsimo turi būti nurodyti šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje išvardyti duomenys. Jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius, nepilnamečiams paskirto ar pratęsto suėmimo trukmė viršytų keturis mėnesius arba jei suėmimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečių suėmimas – ilgiau kaip keturis mėnesius, prokuroro pareiškime turi būti pateikti faktiniai duomenys ir motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardyti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo. 5. Teismas negali atsisakyti patenkinti prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo vien dėl tos priežasties, kad toks pareiškimas paduotas praleidus šio straipsnio 3 dalyje numatytus terminus. 6. Suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Nepilnametį suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip keturis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą. 7. Teisėjas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame posėdyje priima nutartį pratęsti suėmimo terminą arba šio termino nepratęsti, arba šio termino nepratęsti ir skirti kitą kardomąją priemonę. Teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo imtasi visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Teisėjo priimamos nutarties turinys nustatytas šio Kodekso 125 straipsnyje. 8. Jei teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, suimtasis į laisvę paleidžiamas tik pasibaigus anksčiau paskirtam ar pratęstam suėmimo terminui. Teisėjas gali nuspręsti paleisti asmenį tuoj pat, jei nustato, kad suėmimas buvo paskirtas ar pratęstas, nors aiškiai tam nebuvo būtinų sąlygų ar pagrindo. 9. Kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Jei teismas perdavė bylą prokurorui, suėmimo terminas teismo gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių. 10. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims šiame straipsnyje nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai. 11. Viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 233 straipsnis (statute)
233 straipsnis. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje 1. Teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda…
233 straipsnis. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje 1. Teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2. Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali būti išspręstas bylos išskyrimo ar bylų sujungimo klausimas. 3. Teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje suformuluoja sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti į teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus. Šioje nutartyje taip pat gali būti nurodoma bylos nagrinėjimo vieta ir laikas arba priimamas sprendimas nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką. Jeigu kaltinamasis, kaip numatyta šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje, yra pareiškęs sutikimą, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisėjas gali nuspręsti į teisiamąjį posėdį šaukti tik kaltinamąjį ir jo gynėją, o kitiems proceso dalyviams tik pranešti apie paskirto posėdžio laiką ir vietą ir jų teisę dalyvauti posėdyje. Šis teisėjo sprendimas netrukdo teismui vėliau nuspręsti atlikti išsamų įrodymų tyrimą. 4. Be to, teisėjas ta pačia nutartimi išsprendžia gautus prašymus, taip pat nusprendžia dėl gynėjo paskyrimo, vertėjo iškvietimo, kardomosios priemonės, išskyrus suėmimą, ir kitų procesinių prievartos priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo, neviešo bylos nagrinėjimo. 5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Suimto kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apie kaltinamajam paskirtą suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 213 straipsnis (statute)
213 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju Kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar…
213 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju Kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamieji nusižengimai ar nesunkūs nusikaltimai, o kita ar kitos – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų. Šį sprendimą prokuroras gali priimti, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų galės vykti sparčiau. Ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų negali būti nutrauktas, jei šiomis veikomis yra padaryta žalos ir dėl jos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys. 214 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka 1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu. 2. Šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. 3. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ar jo nenutraukti. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. 215 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės 1. Jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. 2. Skundui nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjas surengia posėdį, į kurį kviečiami įtariamasis ar jo gynėjas ir prokuroras. 3. Išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima vieną iš šių nutarčių: 1) skundą atmesti; 2) įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą; 3) ikiteisminį tyrimą nutraukti. 4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis gali būti apskųsta šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei skundas atmetamas, pakartotinį skundą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali paduoti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po ankstesnio skundo išnagrinėjimo. 5. Per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Termino pratęsimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai. 216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys 1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. 2. Nutarime turi būti šio Kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, klausimas. Be to, nutarime nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė, taip pat civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės. 217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka 1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 2. Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 3. Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 6 punkte numatytu atveju, kol nesibaigė laidavimo terminas, padaro naują nusikalstamą veiką arba jei laiduotojas atsisako laidavimo, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 4. Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 7 punkte numatytu atveju, tolesnio proceso metu vengia duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 5. Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. XVI skyrius Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu 218 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pabaiga 1. Prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Jeigu procese yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jiems gali būti pranešama per spaudą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Gali būti supažindinama įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją. Tais atvejais, kai kopija neįteikiama, prokuroras nustato terminą, per kurį proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. 3. Kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, gali jam pavesti atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus. 4. Gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. 5. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateikia trumpą rašytinę atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitą, jeigu prokuroras nenurodo kitaip. 6. Atlikus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą. 219 straipsnis. Kaltinamojo akto turinys Kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. 220 straipsnis. Kaltinamojo akto perdavimas teismui 1. Kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. 2. Prokuroras teismui perduoda tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. Jei kaltinamasis yra nepilnametis, prokuroras teismui turi perduoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių tyrimo medžiagą. Prokuroras neturi teisės neperduoti teismui tos bylos medžiagos, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo arba jo atstovo prašymu. 3. Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą. 4. Kaltinamojo akto nuorašą prokuroras taip pat įteikia kaltinamajam. 5. Jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos. V dalis Bylų procesas pirmosios instancijos teisme XVII skyrius Teismo sudėtis ir teismingumas 221 straipsnis. Teismo sudėtis 1. Apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją. 2. Apygardų teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja šio Kodekso 225 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties teismas. 222 straipsnis. Atsarginis teisėjas 1. Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, kai procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, šį pakeičia. 2. Jeigu atsarginis teisėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą trijų teisėjų kolegijoje, nereikalauja kartoti teismo veiksmų arba vieno teisėjo nagrinėjamoje byloje to nenusprendžia pats, byla nagrinėjama toliau. 223 straipsnis. Teismo sudėties nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą Kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus šio Kodekso 222 straipsnyje numatytus atvejus.
Analysis
Legal question

The specific question is whether the pre-trial investigation judge could extend Š. Stepukonis’s detention until 1 September 2026 without exceeding the maximum duration of detention laid down in Article 127 of the Code of Criminal Procedure.

Legal basis

Article 127 of the Code of Criminal Procedure provides that detention may not be applied for longer than six months, and that the specific period of detention is set by the pre-trial investigation judge in a ruling. The text provided indicates the following rule: an extension of the period is not in itself unlawful, provided that it remains within the statutory framework governing the permissible duration of detention and is ordered by a court ruling.

Correction

It is inaccurate to state that a ruling on a coercive measure may be appealed within 20 days. Under the cited wording of Article 440 of the Code of Criminal Procedure, a complaint against a district court ruling must be lodged with the regional court within seven days from the date of receipt of the ruling. It would therefore be more accurate to state that the appeal period is 7 days, not 20 days.

Practical significance

The stronger practical argument in this situation is not the abstract assertion that a 2.5-month extension is impermissible, but rather an assessment of whether the total duration of detention and the specific date of the ruling fall within the limit set by Article 127 of the Code of Criminal Procedure. For the defence, it is critical not to miss the 7-day complaint period specified in Article 440 of the Code of Criminal Procedure, because reliance on a 20-day period would create a procedural risk that the complaint will be deemed out of time.

📄 Original — Etaplius
Government Opposes Proposal to Regulate How Parentage Is Established for Children Born Through Assisted Reproduction 🔗
The government does not support a proposal by Liberal MPs Viktorija Čmilytė-Nielsen and Edita Rudelienė to amend the Civil Code to regulate how the parentage of a child born after an assisted reproduction procedure is established. It does…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.31 straipsnis (statute)
1.31 straipsnis. Vaikų kilmės nustatymui (legitimacijai) taikytina teisė 1. Vaiko kilmė (tėvystės ar motinystės pripažinimas, nustatymas ar nuginčijimas) nustatoma arba…
1.31 straipsnis. Vaikų kilmės nustatymui (legitimacijai) taikytina teisė 1. Vaiko kilmė (tėvystės ar motinystės pripažinimas, nustatymas ar nuginčijimas) nustatoma arba pagal valstybės, kurios piliečiu tapo vaikas gimdamas, arba pagal valstybės, pripažįstamos kaip vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta jo gimimo momentu, arba pagal vieno iš vaiko tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos ar valstybės, kurios piliečiu jis buvo vaiko gimimo momentu, teisę, atsižvelgiant į tai, kurios iš šių valstybių teisė yra palankesnė vaikui. 2. Vaiko kilmės nustatymo pasekmes nustato vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. 3. Vaiko kilmės klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos teismai ar kitos Lietuvos valstybės institucijos, jeigu vaiko ar vieno iš jo tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. 4. Vaiko tėvo (motinos) veiksnumas pripažįstant tėvystę (motinystę) nustatomas pagal valstybės, kurioje yra jo (jos) nuolatinė gyvenamoji vieta tėvystės (motinystės) pripažinimo metu, teisę. Tėvystės (motinystės) pripažinimo formai taikoma tėvystės (motinystės) pripažinimo vietos arba vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. 5. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos nesusituokusiems tėvams gimusio vaiko kilmės nustatymui (legitimacijai).
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.137 straipsnis (statute)
3.137 straipsnis. Vaiko kilmė 1. Vaiko kilmė yra patvirtinama šio kodekso 3.138–3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. 2. Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų…
3.137 straipsnis. Vaiko kilmė 1. Vaiko kilmė yra patvirtinama šio kodekso 3.138–3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. 2. Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. 3. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.140 straipsnis (statute)
3.140 straipsnis. Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas 1. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše…
3.140 straipsnis. Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas 1. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. 2. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. 3. Jei vaiką pagimdė motina, kuri sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis. 4. Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę. 5. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai nuo santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų arba motinai, kuri yra susituokusi, vaiko motina, jos buvęs ar esamas sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti notarui bendrą pareiškimą, kuriame nurodo vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Notarui patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs ar esamas vaiko motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. 6. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 5 dalyje nurodyto pareiškimo patvirtinimo dienos privalo jį elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Antrasis skirsnis Tėvystės pripažinimas
Analysis
Legal question

Whether the Civil Code should separately regulate the parentage of a child born following assisted reproduction, where the current Civil Code framework links the rights of the child and the parents to parentage established under the general procedure.

Legal basis

Article 3.137 of the Civil Code provides that a child’s parentage is established in accordance with the procedure laid down in Articles 3.138-3.140 of the Civil Code, and that the mutual rights and duties of the child and the parents are based precisely on that parentage. Article 3.140(1) of the Civil Code, as reflected in the materials provided, demonstrates the model of the marital presumption: if the mother who gives birth to the child is married, the mother’s spouse is entered as the child’s father in the birth record. The stronger argument, therefore, is that in the absence of a specific rule on assisted reproduction, the system relies on formal family status rather than on the method of conception.

Practical significance

The practical risk is not the declaration of social rights, but the clarity of parentage status: if social protection is expanded but the Civil Code does not establish a specific parentage rule for assisted reproduction situations, the point of dispute shifts to whether a particular paternity entry can be sufficiently based on the general marital presumption. For practitioners, the key point is to cite the logic of Article 3.137(2) of the Civil Code, because it shows that parentage is not merely a registration technique: the entire regime of rights and duties between the child and the parents depends on it.

📄 Original — Ekonomika.lt
Lithuanian industrial companies are bringing production back home: what is driving reshoring and what risks businesses see 🔗
In recent years, some Lithuanian manufacturers have been quietly reassessing their supply chains and taking steps few would have considered a decade ago: moving part or all of their production back to Lithuania. Known internationally as…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Investavimo skatinimas 1. Investavimas skatinamas šiais…
3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Investavimo skatinimas 1. Investavimas skatinamas šiais būdais: 1) investuotojams teikiamos mokesčių lengvatos, kurias nustato atitinkami mokesčių įstatymai; 2) darbuotojų perkvalifikavimo išlaidos iš dalies ar visiškai padengiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) Lietuvos ir užsienio kreditoriams, suteikusiems paskolas investicijų projektams įgyvendinti, teikiamos valstybės (savivaldybių) garantijos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; 4) paskolų, skirtų ūkio subjektams investicijų projektams įgyvendinti, grąžinimą bankams gali užtikrinti Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų arba draudimo įmonių teikiamos garantijos arba šių paskolų draudimas; 5) dėl ne mažesnių kaip 200 mln. litų ir atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus investicijų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos iki 2001 m. rugsėjo 1 d. sudarytos su strateginiais investuotojais investicijų sutartys vykdomos pagal jose nustatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas; 6) dėl ne mažesnių kaip 20 mln. litų, o rajonuose, kur nedarbo lygis didesnis už šalies vidurkį, oficialiai skelbiamą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos; 7) investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją; 8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais valstybinė žemė investuotojui išnuomojama ne aukciono būdu; 9) infrastruktūra (iki investuotojui suteikto sklypo ribų) sutvarkoma valstybės (savivaldybės) lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 10) investuojant į valstybės ir savivaldybių nebaigtus statyti statinius ar apleistus ir nenaudojamus pastatus, kurių nepavyko privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, kai bent vieną kartą šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta objekto privatizavimo programa, tačiau per objekto privatizavimo programoje nustatytą terminą šis objektas nebuvo privatizuotas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybė tokį turtą parduoda (perduoda) Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 2. Investavimo skatinimo būdai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatoms.“
Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Investavimo sritys 1. Investicijos Lietuvos Respublikoje leidžiamos į visas teisėtas komercines-ūkines veiklas, atsižvelgiant į šio ir kitų Lietuvos…
8 straipsnis. Investavimo sritys 1. Investicijos Lietuvos Respublikoje leidžiamos į visas teisėtas komercines-ūkines veiklas, atsižvelgiant į šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus apribojimus. 2. Užsienio investicijos neleidžiamos į valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo veiklą (išskyrus investicijas iš Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių ūkio subjektų, jei tam pritaria Valstybės gynimo taryba). 3. Investicijos į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbų ūkio sektorių arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonos teritorijoje leidžiamos tik įvertinus investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XII-1271, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14494 4. Investuojant į steigiamą ūkio subjektą, kurio veikla pagal tą veiklos sritį reglamentuojančius įstatymus yra licencijuojama, ūkio subjektas savo veiklai privalo įsigyti licenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1 straipsniu įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. birželio 15 d. 2. Lietuvos…
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. birželio 15 d. 2. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2021 m. birželio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu sudarytas investicijų sutartis įgyvendinantys investuotojai, atitinkantys šiame įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją dėl galiojančių investicijų sutarčių pakeitimo. Investicijų sutartis papildžius šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis, šio įstatymo nuostatos taikomos nuo šio įstatymo nuostatas atitinkančių investicijų sutarčių pakeitimų įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta tvarka nepapildžius investicijų sutarčių šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis, iki šio įstatymo įsigaliojimo Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu sudarytos investicijų sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
Analysis
Legal question

The specific issue is whether relocating or bringing production back to Lithuania in itself gives rise to an entitlement to investment incentives, or whether such entitlement arises only where the project falls within the conditions laid down by specific tax laws or other special legislation.

Legal basis

Article 8 of the Law on Investments establishes the starting rule that investments in Lithuania are permitted in all lawful commercial and economic activities, but only subject to the restrictions provided for in that Law and other legislation. Article 13(1)(1) of the Law on Investments links investment incentives to tax relief, but makes clear that such relief is established by the relevant tax laws. Accordingly, “reshoring” as a business strategy is not, in itself, an independent basis for relief.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not that “production is returning to Lithuania and therefore must be incentivised”, but that “the specific project satisfies the conditions of a particular tax or investment regime”. The legal risk for businesses is planning a relocation on the basis of the political or economic logic of “reshoring”, while checking too late whether the activity, investment structure, timing and restrictions in fact fall within the applicable incentive regime.

🗺️ Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →