Legal prism · 2026-07-13
📚 ArchiveLTEN

⚖️ Legal prism — 2026-07-13

Updated: 2026-07-13 09:34
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
📄 Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (37)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
📄 Original — Ekonomika.lt
Regional construction company begins restructuring: what it could mean for contractors, suppliers, and employees 🔗
A regional construction company is beginning a restructuring process amid volatile demand, rising material costs, and tighter financing requirements in the construction sector. The medium-sized firm says it aims to reach an agreement with…
Fact-check:
🟡 IncompleteRestruktūrizavimas – tai teisiškai reglamentuotas procesas, kuriuo siekiama atkurti finansiškai sunkumų patiriančios įmonės mokumą
✅ ConfirmedSkirtingai nei bankrotas, restruktūrizavimo tikslas nėra veiklos užbaigimas ir turto pardavimas, o veiklos tęstinumas
🔴 RefutedRestruktūrizavimo planą turi patvirtinti kreditoriai ir teismas
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 113 straipsnis (statute)
113 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimas 1. Kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis šio įstatymo 94…
113 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimas 1. Kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis šio įstatymo 94 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir etapais. 2. Kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo prievolių vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau, kaip suėjus šiems terminams. 3. Jeigu restruktūrizavimo plane yra numatytas įkeisto turto pardavimas, laikoma, kad nuo jo pardavimo šio turto įkeitimu ar hipoteka užtikrintos prievolės vykdymo terminas yra suėjęs. 4. Šiame įstatyme numatytais juridinio asmens ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atvejais kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų. TREČIASIS SKIRSNIS RESTRUKTŪRIZAVIMO PABAIGA
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. 2. Šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą. 3. Šis įstatymas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. 4. Šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą, netaikomos kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, draudimo ir perdraudimo įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams, pagrindinėms sandorio šalims, kaip jos apibrėžtos 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (su visais pakeitimais) 2 straipsnio 1 punkte, ir kitiems Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams. 5. Juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti juridinių asmenų restruktūrizavimo proceso ir bankroto proceso ypatumai. 6. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymui, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymui, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymui, Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymui ir Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymui. 7. Šio įstatymo nuostatos skirtos Europos Sąjungos teisės aktams, nurodytiems šio įstatymo priede, įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 1021 straipsnis (statute)
1021 straipsnis. Sutarčių vykdymas 1. Juridinio asmens kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos negali: 1) nutraukti…
1021 straipsnis. Sutarčių vykdymas 1. Juridinio asmens kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos negali: 1) nutraukti esminių sutarčių arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai; 2) nutraukti sutarčių, kurios nėra priskirtos esminėms sutartims, arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai tik dėl to, kad teismas priėmė nutartį priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba kad juridiniam asmeniui yra iškelta restruktūrizavimo byla. 2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma sutartims, kurios sudarytos iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos ir kurių įvykdymo terminai nėra suėję. 3. Kreditoriaus prašymu teismas gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, jeigu pateikiami įrodymai, kad vykdant esminę sutartį būtų nepagrįstai pažeidžiami kreditoriaus interesai. 4. Esminių sutarčių sąrašą tvirtina teismas nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą. Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos taikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas. Papildyta straipsniu: Nr. XIV-450, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15468
Analysis
Legal question

The specific issue is not merely whether a construction company can restore its solvency, but the extent to which the commencement of restructuring temporarily restricts the right of contractors, suppliers and other creditors to terminate contracts or alter them to the debtor’s detriment before the restructuring plan is approved.

Legal basis

Article 1021 of the Law on Insolvency of Legal Persons provides that, until the court order approving the restructuring plan becomes final, creditors of a legal person may not terminate essential contracts or amend their terms to the detriment of that legal person. This means that a supplier’s or contractor’s strongest argument is no longer simply a contractual right to respond to the debtor’s financial difficulties, because in restructuring proceedings the right to terminate a contract may be subordinated to the objective of preserving viability.

Correction

The statement that the restructuring plan is approved by creditors and the court is imprecise: under Article 111 of the Law on Insolvency of Legal Persons, the restructuring plan is approved by the court, while the creditors’ role is to consent to the draft plan as a necessary condition of the process. In practice, therefore, creditor consent should be distinguished from court approval, because only the court order gives the plan final procedural effect.

Practical significance

For contractors and suppliers, the greatest risk lies in automatically treating the commencement of restructuring as grounds for suspending supply or terminating the contract: if the contract falls within the protection of Article 1021, such action may be challenged as pressure inconsistent with the purpose of restructuring. For a creditor, the stronger position is now not immediate withdrawal, but active recording in the plan of the amount of the claim, security and payment schedule, because under Article 113 creditors’ claims are satisfied in accordance with the procedure and time limits set out in the restructuring plan, based on the statutory order and stages.

📄 Original — LNK.LT
Can Baranovas run for a Seimas seat again? The Central Electoral Commission has questions 🔗
Lithuania’s Central Electoral Commission (VRK) has raised questions over whether Social Democratic MP Ruslanas Baranovas can run in the Seimas election in the northern Nalšia constituency. VRK chair Lina Petronienė said this is the first…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai Konstitucinio Teismo teisėjai turi lygias teises. Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę dalyvauti…
9 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai Konstitucinio Teismo teisėjai turi lygias teises. Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę dalyvauti Konstitucinio Teismo posėdžiuose su sprendžiamojo balso teise, susipažinti su visa posėdžiui teikiama medžiaga ir dokumentais, gauti Konstitucinio Teismo nutarimus, išvadas ir sprendimus ir naudotis kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis. Konstitucinio Teismo teisėjas siūlo klausimus svarstyti Konstitucinio Teismo posėdyje bei rengia jam pavestus klausimus. Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę reikalauti iš visų valstybės institucijų ir jų pareigūnų, vietos savivaldos įstaigų ir jų pareigūnų, valstybinių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, piliečių susivienijimų bet kokių dokumentų ir informacijos, susijusių su Teismo posėdžiui rengiamu klausimu, taip pat gauti pareigūnų paaiškinimus nagrinėjamais klausimais. Teisėjas taip pat turi teisę iškviesti ir apklausti liudytojus, ekspertus, naudotis specialistų konsultacijomis, pavesti atlikti patikrinimus, išsiųsti paklausimus. Konstitucinio Teismo teisėjas neturi teisės viešai reikšti savo nuomonę dėl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame Teisme, esmės.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos…
5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje. Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo išvadą praneša Seimui. 5(1) straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos garantijos Konstitucinio Teismo savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo kitų institucijų užtikrina jam įstatymo laiduojamos finansinės, materialinės-techninės bei organizacinės garantijos. Konstitucinis Teismas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto užtikrinus jam galimybę nepriklausomai ir deramai atlikti konstitucinės priežiūros funkcijas. Išlaidų sąmatą tvirtina Konstitucinis Teismas, kuris taip pat savarankiškai disponuoja jam paskirtomis lėšomis. Pastatai ir kitas turtas, kuriuo naudojasi Konstitucinis Teismas, yra valstybės nuosavybė, perduota Konstituciniam Teismui valdyti, naudotis bei disponuoti turto patikėjimo teisėmis. Be Konstitucinio Teismo sutikimo šis turtas negali būti paimtas nei perduotas kitiems subjektams. Konstitucinis Teismas taip pat savarankiškai ir nepriklausomai vykdo informacinį bei organizacinį savo veiklos aprūpinimą. Riboti šio įstatymo nustatytas teisines, organizacines, finansines, informacines, materialines-technines ir kitas Konstitucinio Teismo veiklos sąlygas yra draudžiama. II SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 papildymo 41-1 straipsniu ir 42, 65, 66, 67, 67-1, 76 straipsnių pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analysis
Legal question

Does the Central Electoral Commission have a specific legal basis, according to the sources provided, to restrict Ruslan Baranov’s right to stand again for election to the Seimas in the northern Nalšia constituency?

Legal basis

Articles 5 and 9 of the Law on the Constitutional Court, as provided, regulate the nomination and powers of judges of the Constitutional Court, not the pursuit of a Seimas member’s mandate or restrictions on standing as a candidate in Seimas elections. Accordingly, no rule can be derived from the provisions provided that would allow a determination as to whether Baranov may or may not stand as a candidate; such a conclusion would require specific electoral-law provisions or Constitutional Court jurisprudence concerning the powers of a Seimas member and standing again for election.

Practical significance

At present, the stronger argument is not that there is a prohibition on standing as a candidate, but that the legal basis is insufficient: a decision by the Central Electoral Commission could not be sustainably based solely on the cited articles of the Law on the Constitutional Court. In practice, it would be necessary to verify not a general reference to Constitutional Court decisions, but the specific rule linking the situation of former or terminated powers of a Seimas member with the right to stand for election.

📄 Original — Reidas Official
Stopped by Police and Asked to Blow: What Blood Alcohol Level Costs You Your License in Lithuania? 🔗
The question is simple, but the answer is not quite. In Lithuania, experienced drivers may have up to 0.4 per mille of alcohol in their blood, but several driver groups are subject to absolute zero tolerance. Administrative liability…
Fact-check:
🟡 IncompletePatyrę vairuotojai (stažas daugiau nei 2 metai) gali turėti iki 0,4 promilės kraujyje; pradedantieji vairuotojai, profesionalūs vairuotojai (C, D kategorijos), taksi vairuotojai ir motociklininkai — nulinė tolerancija
🔴 Refuted0,41–1,5 promilės pažeidimas: bauda 800–1 100 EUR ir teisių atėmimas 12–18 mėnesių (arba 6 mėnesių su draudimu vairuoti be antialkoholinio užrakto)
⚪ UnverifiedPakartotinis pažeidimas per 12 mėnesių: bauda 1 000–1 500 EUR, teisių atėmimas 3–6 metai, privalomas transporto priemonės konfiskavimas
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 420 straipsnis (statute)
420 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas 1…
420 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas 1. Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 6. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 7. Už šio straipsnio 3, 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. 419^1 straipsnis. Įvažiavimo į savivaldybių tarybų nustatytas mažos taršos zonas ir naudojimosi jomis tvarkos pažeidimas 1. Įvažiavimo į savivaldybių tarybų nustatytas mažos taršos zonas ir naudojimosi jomis tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 424 straipsnis (statute)
424 straipsnis. Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto…
424 straipsnis. Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui 1. Transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 2. Perdavimas vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui arba asmeniui, kuriam atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 6. Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 7. Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. 8. Už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 451 straipsnis (statute)
451 straipsnis. Kelių transporto priemonių vairuotojams nustatytos vairavimo trukmės viršijimas 1. Nustatytos kasdienės arba pailgintos kasdienės vairavimo trukmės…
451 straipsnis. Kelių transporto priemonių vairuotojams nustatytos vairavimo trukmės viršijimas 1. Nustatytos kasdienės arba pailgintos kasdienės vairavimo trukmės viršijimas mažiau kaip viena valanda užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki septyniasdešimt eurų. 2. Nustatytos kasdienės arba pailgintos kasdienės vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip viena valanda, bet mažiau kaip dviem valandomis, užtraukia baudą vairuotojams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto eurų. 3. Nustatytos kasdienės vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip dviem valandomis, bet ne daugiau kaip keturiomis valandomis trisdešimt minučių, arba pailgintos kasdienės vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip dviem valandomis, bet mažiau kaip penkiomis valandomis, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. 4. Nustatytos kasdienės vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip keturiomis valandomis trisdešimt minučių arba pailgintos kasdienės vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip penkiomis valandomis, arba kai poilsio ar pertraukos trukmė per dvidešimt keturias valandas yra mažesnė kaip keturios valandos trisdešimt minučių, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Nustatytos vairavimo trukmės per vieną savaitę viršijimas mažiau kaip keturiomis valandomis arba per dvi iš eilės savaites – mažiau kaip dešimt valandų užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki septyniasdešimt eurų. 6. Nustatytos vairavimo trukmės per vieną savaitę viršijimas daugiau kaip keturiomis valandomis, bet ne daugiau kaip devyniomis valandomis, arba per dvi savaites iš eilės – daugiau kaip dešimt valandų, bet mažiau kaip penkiolika valandų, užtraukia baudą vairuotojams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 7. Nustatytos vairavimo trukmės per vieną savaitę viršijimas daugiau kaip devyniomis valandomis, bet mažiau kaip keturiolika valandų, arba per dvi savaites iš eilės – daugiau kaip penkiolika valandų, bet mažiau kaip dvidešimt dviem valandomis trisdešimt minučių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų. 8. Nustatytos vairavimo trukmės per vieną savaitę viršijimas daugiau kaip keturiolika valandų arba per dvi savaites iš eilės – dvidešimt dviem valandomis trisdešimt minučių ir daugiau užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 9. Nustatytos nepertraukiamo vairavimo trukmės viršijimas mažiau kaip trisdešimt minučių užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki septyniasdešimt eurų. 10. Nustatytos nepertraukiamo vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip trisdešimt minučių, bet mažiau kaip viena valanda trisdešimt minučių, užtraukia baudą vairuotojams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 11. Nustatytos nepertraukiamo vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip viena valanda trisdešimt minučių užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 12. Nustatytos nepertraukiamo vairavimo trukmės nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos, kai vairuojama be porininko, viršijimas mažiau kaip viena valanda trisdešimt minučių užtraukia baudą vairuotojams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 13. Nustatytos nepertraukiamo vairavimo trukmės nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos, kai vairuojama be porininko, viršijimas daugiau kaip viena valanda trisdešimt minučių užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų eurų.
Analysis
Legal question

The specific question is which categories of drivers are in practice subject to a zero alcohol-tolerance threshold, and what sanction applies where the acts specified in Article 420 of the Code of Administrative Offences are committed with a blood alcohol level of 0.41 to 1.5 per mille.

Legal basis

The wording of the Law on Road Traffic Safety links the zero threshold not only to novice drivers, taxi drivers, motorcyclists or drivers of heavier vehicles, but also to drivers of mopeds, tricycles, light quadricycles, quadricycles and powerful quadricycles. The wording of Article 420 of the Code of Administrative Offences provides that the acts referred to in paragraph 1 of that Article, committed with a blood alcohol level of not less than 0.41 but not more than 1.5 per mille, attract a fine of EUR 900 to EUR 1,200, rather than the lower range of EUR 800 to EUR 1,100.

Correction

The article formulates the “zero per mille” categories incompletely: more precisely, it should state that this threshold also covers drivers of mopeds, tricycles, light quadricycles, quadricycles and powerful quadricycles, as indicated in the wording of the Law on Road Traffic Safety cited. The sanction range for the 0.41 to 1.5 per mille case is also inaccurate under the cited text of Article 420 of the Code of Administrative Offences: the fine is EUR 900 to EUR 1,200, and the period of disqualification from driving, according to the noted source check, is linked to 12 to 24 months, not 12 to 18 months or solely a six-month alternative. It is also important that the cited text of Article 420 concerns the dangerous or hooligan driving acts referred to in paragraph 1 of that Article, and therefore cannot, without further basis, be presented as a general rule for all cases of drink-driving.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not the abstract proposition that “an experienced driver may have up to 0.4 per mille”, but the precise identification of the driver’s status and the vehicle category by reference to the groups listed in the statute. A professional should cite not the ranges stated in a news report, but the provision itself: the zero-tolerance list as worded in the Law on Road Traffic Safety and the sanction logic under Article 420 of the Code of Administrative Offences, namely EUR 900 to EUR 1,200 and 12 to 24 months, while also verifying whether the facts genuinely fall within the acts covered by paragraph 1 of Article 420.

📄 Original — Respublika
"The prime minister's right to decide": Veryga on Budrys' future in office 🔗
The issue of diplomatic relations with China was tied to the future of designated Foreign Minister Kęstutis Budrys in his post, says Aurelijus Veryga, leader of the Lithuanian Farmers and Greens Union. According to the politician, if ties…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir…
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui; 2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo; 3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus; Vyriausybės kancleriui gali pavesti priimti į pareigas ir atleisti iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, tvirtinti jų pareigybių aprašymus; 4) skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas, skatina Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems pašalpas, suteikia jiems atostogas ir siunčia juos į komandiruotes, jeigu įstatymai nenustato kitaip; gali pavesti Vyriausybės kancleriui skatinti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, skirti jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, suteikti jiems atostogas ir siųsti juos į komandiruotes; 5) Neteko galios nuo 2007 m. spalio 1 d. 6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką; 7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą; 8) Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d. 9) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę; 10) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; 11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose; 12) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 13) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus; 14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. 3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos…
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas 1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai…
10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas 1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. 2. Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras apie savo atsistatydinimą raštu praneša Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą. 3. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių. Ministras apie atsistatydinimą tą pačią arba kitą dieną raštu praneša Ministrui Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, - ne vėliau kaip kitą dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš pareigų. 4. Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.
Analysis
Legal question

Whether, after 1 January 2027, the Prime Minister could initiate the dismissal of the Minister of Foreign Affairs on the ground that relations with China had not been restored, and whether “objective reasons” would be legally required for that purpose.

Legal basis

Article 92 of the Constitution provides that ministers are appointed and dismissed by the President of the Republic on the proposal of the Prime Minister, and Article 10 of the Law on the Government repeats this rule. The provision therefore gives the Prime Minister the initiative in deciding a minister’s fate, but not a unilateral power of dismissal; the legal act occurs only when the President adopts a decision on the basis of the proposal.

Practical significance

The stronger argument is not that the failure to restore relations with China would automatically constitute grounds for dismissing the minister, but that the Prime Minister has constitutional discretion to assess a minister’s suitability by reference to the Government’s political objectives. In practice, the risk lies in recasting a question of political confidence as a test of “objective reasons”: no such legal threshold is apparent from the provisions cited, and the centre of any dispute would therefore be political responsibility and the justification for the proposal, rather than a minister’s right to remain in office until fault has been proven.

📄 Original — delfi.lt
What Will the Labor Market Need in 5 Years? Experts Advise What to Consider When Choosing Studies 🔗
What trends are emerging in applicants’ choices, and which specialists will Lithuania need most in the coming years? Experts discuss what shapes young people’s study decisions, from vocation and salary to labor market forecasts, as early…
Fact-check:
🟡 IncompleteĮ valstybės finansuojamą studijų vietą paprastai gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie bakalauro, magistro ar trumpųjų studijų pakopoje studijuoja pirmą kartą ir renkasi valstybines aukštąsias mokyklas.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir…
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis, negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas. 2. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo ir mokslo ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (mokslo doktorantūros – pagal mokslo sritis), iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 4. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. 5. Galutinį valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo ir mokslo ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios studijų krypties studijų grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal mokslo kryptis (meno – pagal studijų kryptis), neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo srities (studijų krypties) doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. 10. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo ir mokslo ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį dalyką arba dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netek 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1…
12 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis, negu švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų rengimo – pagal studijų programas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. 5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo ar meno srities doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. 10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia (turinčiomis) mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį dalyką arba dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir studijų stipendiją gavę asmenys, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką asmenims: 1) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki įsigaliojant šiam įstatymui; 3) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais.“ 2. Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Šios konkursinės eilės sudaromos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiamos kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Konkursinėse eilėse esančių stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų.“ 3. Papildyti 77 straipsnį 11 dalimi: „11. Į pirmąją konkursinę eilę patenka visi šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys. Į antrąją konkursinę eilę patenka asmenys, esantys pirmojoje konkursinėje eilėje ir papildomai atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų: 1) stojantieji į pirmosios pakopos universitetines ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas yra baigę trumposios pakopos studijas; 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitomas darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; 3) asmenys, kurie atitinka šio įstatymo 821 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus.“ Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1262, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15489 4. Papildyti 77 straipsnį 12 dalimi: „12. Vykdant bendrojo priėmimo pagrindinį etapą, pirmiausia organizuojamas stojančiųjų, esančių antrojoje konkursinėje eilėje, konkursas. Įvykus šiam konkursui, valstybės finansuojamų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji toliau dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje, o jeigu valstybės finansuojamos vietos, skirtos antrojoje eilėje buvusiems asmenims, lieka neužimtos, į jas bendrąja konkurso tvarka pretenduoja pirmojoje eilėje esantys stojantieji. Pasibaigus bendrojo priėmimo pagrindiniam etapui, į likusias neužimtas valstybės finansuojamas studijų vietas priėmimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1262, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15489
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės…
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Šios konkursinės eilės sudaromos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiamos kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Konkursinėse eilėse esančių stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. 11. Į pirmąją konkursinę eilę patenka visi šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys. Į antrąją konkursinę eilę patenka asmenys, esantys pirmojoje konkursinėje eilėje ir papildomai atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų: 1) stojantieji į pirmosios pakopos universitetines ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas yra baigę trumposios pakopos studijas; 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitomas darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; : 77 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija nuo 2026-01-01: 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitoma darbo pagal darbo sutartį, savanoriškos veiklos pagal savanoriškos veiklos sutartį, privalomosios pradinės karo tarnybos, profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; : 77 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija nuo 2027-07-01: 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitoma darbo pagal darbo sutartį, savanoriškos veiklos pagal savanoriškos veiklos sutartį, privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus atliktą 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė. Atlikta 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba prilyginama 12 mėnesių praktinės veiklos patirčiai. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; 3) asmenys, kurie atitinka šio įstatymo 821 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. 12. Vykdant bendrojo priėmimo pagrindinį etapą, pirmiausia organizuojamas stojančiųjų, esančių antrojoje konkursinėje eilėje, konkursas. Įvykus šiam konkursui, valstybės finansuojamų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji toliau dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje, o jeigu valstybės finansuojamos vietos, skirtos antrojoje eilėje buvusiems asmenims, lieka neužimtos, į jas bendrąja konkurso tvarka pretenduoja pirmojoje eilėje esantys stojantieji. Pasibaigus bendrojo priėmimo pagrindiniam etapui, į likusias neužimtas valstybės finansuojamas studijų vietas priėmimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo lėšų (nustatytų pagal atitinkamais metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimamų asmenų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą). 4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų ir sveikatos priežiūros specialistų rengimo studijų – pagal studijų programas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Atsižvelgdamas į priimtų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes). 5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka tol, kol atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra ne didesnė kaip didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje. Kai atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra didesnė nei didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje, valstybės finansavimas mažinamas ta dalimi, kuri viršija didžiausią leidžiamą atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalį. Didžiausia leidžiama atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis yra 25 procentai nuo priėmimo metais tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka užfiksuoto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, taip pat į mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo ir meno kryptis ir mokslo ir studijų institucijas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, įstaigai, organizacijai, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdymo sričių dalyką arba ugdymo sričių dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir studijų stipendiją gavę asmenys, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką asmenims: 1) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki įsigaliojant šiam įstatymui; 3) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 16. Užsienio lietuvių, …
Analysis
Legal question

Whether an applicant’s right to compete for a state-funded study place depends solely on the fact that they are studying for the first time, or on the competitive ranking and restrictions on repeat funding laid down in the Law on Higher Education and Research.

Legal basis

Article 77 of the Law on Higher Education and Research provides that competitive rankings are drawn up for admission to state-funded places in short-cycle, first-cycle and integrated study programmes. Accordingly, the legally decisive criterion is not merely labour-market demand for a particular field of study, but the applicant’s position in the statutory competition for funding. The clarification of Article 80 indicates that repeat studies do not in themselves preclude state funding, provided that the person has not already obtained more than half of the credits of that programme using state budget funds.

Correction

The statement that, as a rule, only persons studying at the relevant cycle for the first time may compete for a state-funded place is incomplete. A more precise formulation would be: state funding is allocated primarily through the competitive rankings provided for in Article 77, while the restriction applicable to repeat students under Article 80 is linked not to the fact of repeat study as such, but to whether more than half of the credits of that programme have already been obtained using state budget funds.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not “the labour market will need specialists in this field”, but “the applicant satisfies the conditions of the funding competition and the rules on repeat funding”. When advising applicants or writing about admissions, it is essential to distinguish labour-market forecasts from the legal entitlement to state funding: a high-demand study programme does not guarantee a funded place, and previous studies do not automatically rule one out.

📄 Original — Mokslo ir technologijų pasaulis
Cold shower: newly purchased electric car could only drive 36 km 🔗
A Norwegian woman bought a 10-year-old Kia Soul after the seller promised a 200 km range, but the electric car managed only 36 km after purchase. A service center found a technical fault in the high-voltage battery, and the case has now…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.207 straipsnis (statute)
2. Jeigu pirkėjas nustatyta tvarka ir terminais kainos nesumoka, aukciono vedėjas turi teisę įgyvendinti visas pardavėjo teises. Be to, aukciono vedėjas turi papildomą…
2. Jeigu pirkėjas nustatyta tvarka ir terminais kainos nesumoka, aukciono vedėjas turi teisę įgyvendinti visas pardavėjo teises. Be to, aukciono vedėjas turi papildomą teisę paskelbti, kad rengia naują aukcioną tai prekei parduoti, per protingą terminą pranešęs pirkėjui. Šiuo atveju nesąžiningas pirkėjas neturi teisės dalyvauti naujame aukcione. Nesąžiningas pirkėjas tokiais atvejais privalo atlyginti aukciono vedėjui naujo aukciono organizavimo ir surengimo išlaidas, taip pat sumokėti kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione daiktas buvo parduotas už mažesnę kainą negu ta, kurios nesumokėjo nesąžiningas pirkėjas. 6.423 straipsnis. Daikto atsiėmimas iš aukciono Jeigu aukciono vedėjas paprašė teikti pasiūlymus, daiktas, dėl kurio skelbiamas aukcionas, negali būti atsiimtas, išskyrus atvejus, kai per protingą laiko tarpą negauta jokio pasiūlymo. Daiktą, dėl kurio paskelbtas aukcionas, galima iš aukciono atsiimti bet kada, jeigu skelbiamas specialus aukcionas. 6.424 straipsnis. Pirkėjo teisių apsauga Kai daiktas, kurį pirkėjas įsigijo aukciono būdu, yra areštuojamas pagal pardavėjo kreditorių reikalavimą, pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pardavėjas jam grąžintų sumokėtą kainą bei atlygintų nuostolius, jeigu pirkėjas apie kreditorių pretenzijas dėl turto nežinojo ir negalėjo žinoti. Tryliktasis skirsnis Teisių pirkimas–pardavimas 6.425 straipsnis. Teisių pirkimo–pardavimo sutartis Teisių pirkimo–pardavimo sutarčiai taikomos šio skyriaus nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei. 6.426 straipsnis. Paveldėjimo teisių pardavimas
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.153 straipsnis (statute)
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis…
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra: 1) panaikina arba apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; 2) panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus; 3) numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia; 4) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį; 5) nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 6) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia sutartį ar nuo jos atsisako; 7) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo; 8) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai trumpas, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti; 9) įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; 10) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; 11) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes; 12) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas, bei užsienio valiutos, kelionės čekių ar užsienio valiuta išreikštų tarptautinių pašto perlaidų pirkimo–pardavimo sutartims; 13) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai spręsti, ar pateikti daiktai arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus; 14) pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia išimtinę teisę aiškinti sutartį; 15) riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų; 16) įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo; 17) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas; 18) panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (reikalauja perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apriboja įrodymų panaudojimą, perkelia įrodinėjimo pareigą vartotojui ir pan.).
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.312 straipsnis (statute)
6.312 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje yra sąlyga dėl parduodamo daikto naudojimo 1. Asmuo, parduodamas daiktą, gali nustatyti sąlygą, kad tas daiktas…
6.312 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje yra sąlyga dėl parduodamo daikto naudojimo 1. Asmuo, parduodamas daiktą, gali nustatyti sąlygą, kad tas daiktas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. 2. Jeigu pirkėjas nevykdo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai pardavėjas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis, daiktas grąžintas jam ir atlyginti nuostoliai.
Analysis
Legal question

Does the seller’s representation that the vehicle had a 200 km driving range, where the newly acquired electric vehicle in fact travelled only 36 km due to a technical fault in the high-voltage battery, provide grounds for treating the item delivered to the buyer as non-conforming with the contract, rather than merely as a failure to meet subjective expectations.

Legal basis

The evidence provided does not contain a direct provision on the quality of the item or on non-conformity in a consumer sale, so any conclusion as to specific remedies would depend on legislation not provided. Nevertheless, Article 6.153(1) of the Civil Code expressly allows a consumer to seek a court declaration that terms of a consumer contract contrary to the requirements of fairness are invalid. Accordingly, if the seller were to rely on a standard term that had not been individually negotiated and that sought to exclude liability for the declared 200 km characteristic or for the battery defect, that term would become a separate object of dispute.

Practical significance

The stronger argument here is not the general proposition that the battery of a used electric vehicle may be worn, but the specific combination of facts: the seller’s stated 200 km characteristic, the actual 36 km result, and the technical fault in the high-voltage battery identified by the service centre. In practice, the buyer’s position should be based precisely on the non-conformity between the promised operational characteristic and the technical defect, rather than merely on abstract disappointment with the electric vehicle’s range. It would be risky for the seller to rely on general limitations of liability if they were not individually negotiated and would in substance negate an essential characteristic of the item promised to the consumer.

📄 Original — 15min.lt
When AI Becomes a Thinking Partner: How to Preserve Decision-Making Autonomy 🔗
We often talk about how to learn to use AI effectively, but far less often ask an equally important question: how is AI changing our own thinking? Ultimately, what matters most is not what an algorithm can do, but who makes the final…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 28 straipsnis (statute)
28 straipsnis. Asmens savybių įvertinimas automatiniu būdu 1. Negali būti priimamas sprendimas dėl duomenų subjekto savybių (kreditingumo, patikimumo, darbingumo ir…
28 straipsnis. Asmens savybių įvertinimas automatiniu būdu 1. Negali būti priimamas sprendimas dėl duomenų subjekto savybių (kreditingumo, patikimumo, darbingumo ir kt.), jeigu tokios savybės buvo įvertintos tik automatiniu būdu, kai toks sprendimas gali sukelti duomenų subjektui teisinių pasekmių ar kitaip jį paveikti, išskyrus šiuos atvejus: 1) sprendimas yra priimamas įstatymų nustatyta tvarka, kai įstatymai numato duomenų subjekto teisėtų interesų apsaugos priemones; 2) sprendimas yra priimamas sudarant arba vykdant sutartį tuo atveju, kai duomenų subjekto prašymas sudaryti ar vykdyti sutartį yra patenkintas; 3) sprendimas yra priimamas sudarant arba vykdant sutartį, jeigu įgyvendintos tinkamos priemonės duomenų subjekto teisėtiems interesams apsaugoti, pavyzdžiui, yra nustatyta tvarka, leidžianti duomenų subjektui pareikšti savo nuomonę. 2. Duomenų valdytojas, prieš pradėdamas duomenų subjekto savybių vertinimą automatiniu būdu, privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui susipažinti su duomenų valdytojo nustatytais vertinimo kriterijais ir principais. 3. Jeigu duomenų valdytojas įvertina duomenų subjekto savybes automatiniu būdu ir duomenų subjektas nesutinka su tokiu įvertinimu, jis turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl jo savybių įvertinimo. Duomenų valdytojas turi atsižvelgti į duomenų subjekto nuomonę ir prireikus vertinimą pakartoti neautomatiniu būdu.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 37 straipsnis (statute)
37 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos teisiniai pagrindai ir principai 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo veikloje vadovaujasi…
37 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos teisiniai pagrindai ir principai 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais. 2. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama šio įstatymo jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus, susijusius su šiame įstatyme jai nustatytų funkcijų atlikimu, yra nepriklausoma. Jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, Seimo nariai ir kiti pareigūnai, politinės partijos, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys neturi teisės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriui, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio. Kišimasis į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklą užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. 2…
1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. 2. Šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis. 3. Šis įstatymas taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai: 1) asmens duomenis savo veikloje tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kai asmens duomenis tvarko Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės duomenų valdytojo filialas arba atstovybė, įsteigti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, jiems taikomos šio įstatymo nuostatos, skirtos duomenų valdytojui; 2) asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai pagal tarptautinę viešąją teisę (įskaitant diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas); 3) asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, kuris yra įsteigtas ir veikia valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė (toliau – trečioji valstybė), bet naudoja Lietuvos Respublikoje esančias asmens duomenų tvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės naudojamos tik duomenims persiųsti tranzitu per Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teritoriją. Siame punkte nurodytu atveju duomenų valdytojas privalo turėti atstovą – įsteigtą filialą arba atstovybę Lietuvos Respublikoje, kuriam taikomos šio įstatymo nuostatos, skirtos duomenų valdytojui. 4. Šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. 5. Tvarkant asmens duomenis valstybės saugumo, gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. 6. Šis įstatymas nevaržo ir nedraudžia laisvo asmens duomenų judėjimo, kai vykdomi Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai. 7. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos teisinis reglamentavimas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Analysis
Legal question

When does an AI “thinking partner” used within an organisation move from assisting analysis to becoming a solely automated assessment of a data subject’s characteristics, on which a decision concerning that person may not be based?

Legal basis

Article 28(1) of the Law Amending the Law on Legal Protection of Personal Data provides that a decision concerning a data subject’s characteristics, such as creditworthiness, reliability or capacity for work, may not be taken where those characteristics have been assessed solely by automated means and the decision may produce significant consequences. The strongest rule arising from this provision is not a general prohibition on the use of AI, but a requirement that the decision on a person’s characteristics must not, in substance, be delegated to an algorithm.

Practical significance

In practice, a formal human “approval” will not necessarily save the decision if the human merely transcribes or automatically accepts the AI assessment. The stronger argument will be that decision-making autonomy must be substantive, not decorative. A professional should document what independent information and what criteria the human used when departing from the AI’s conclusion or when verifying it, because that is what distinguishes a permissible auxiliary tool from a prohibited automated assessment of a person’s characteristics.

📄 Original — LRT
Jurčys, Who Created Digital Twins: Everything Could Move Toward a Black Mirror Scenario - LRT 🔗
Artificial intelligence is no longer just science fiction: it is changing how we work, create, and understand human potential. AI researcher and lawyer Dr. Paulius Jurčys, who has spent the past decade in Silicon Valley studying AI and…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacio 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas kompetentingų institucijų keitimasis asmens duomenimis Europos Sąjungoje nebūtų ribojamas ar draudžiamas dėl su fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis susijusių priežasčių, kai šie duomenys tvarkomi šio straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. 2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kai Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 3. Šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis visiškai arba iš dalies automatinėmis priemonėmis ir tvarkant asmens duomenis, kurie sudaro arba yra skirti sudaryti susisteminto rinkinio dalį, neautomatinėmis priemonėmis, kai šie duomenys tvarkomi šio straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. 4. Šiame įstatyme nustatytas asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, teisinės apsaugos reglamentavimas suderintas su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacio 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų…
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kai Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai 1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo…
11 straipsnis. Aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai 1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. 21. Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms. TAR pastaba. 11 straipsnio 21 dalies nuostatos taikomos įsigaliojus (2022-11-01) įstatymui Nr. XIV-1141 pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki įsigaliojant (2022-11-01) įstatymui Nr. XIV-1141. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1141, 2022-06-21, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13853 22. Keleiviams geležinkeliais vežti naudojami geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/772, nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1141, 2022-06-21, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13853 3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės. 4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. 5. Žala, atsiradusi dėl netinkamų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
Analysis
Legal question

Can the special personal data statute provided be applied to the creation of digital human replicas from personal data, or does this legal basis cover only data processing by competent authorities for law-enforcement purposes?

Legal basis

Article 1 of the statute provided protects the right to personal data protection. However, the amended Article 1(2) clearly narrows its scope to the processing of personal data by competent authorities of the Republic of Lithuania for the purposes of preventing, investigating, detecting or prosecuting criminal offences, or executing criminal penalties. Accordingly, the provision provided does not give rise to a rule directly regulating “digital doubles” created by private actors.

Practical significance

The stronger argument is not that the special law-enforcement data statute provided prohibits or permits digital doubles, but that it is likely inapplicable to this situation because of its narrow scope as to both actors and purposes. In practice, when citing this provision, it should be used as an example of limitation: the mere existence of a privacy and data-protection issue does not mean that this particular statute applies. Specific liability or obligations would therefore depend on other, general data-protection rules, or on future specific AI regulation, not provided here.

📄 Original — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Panevėžys Woman's Drive Around Apartment Block Courtyard Ends in Police Custody After Blowing 1.92 🔗
On Friday evening in Panevėžys, on Staniūnų Street, officers caught a heavily intoxicated woman behind the wheel of a Toyota Yaris Hybrid in the courtyard of an apartment building. The woman, born in 1969, was tested at around 6:50 p.m. on…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris…
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. 2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės. 4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. 5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. IV SKYRIUS NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS IR FORMOS 21 straipsnis. Rengimasis padaryti nusikaltimą 1. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. 2. Asmuo už rengimąsi padaryti nusikaltimą atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 22 straipsnis. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką 1. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. 2. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones. 3. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 23 straipsnis. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką 1. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. 2. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal šį kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. 3. Kai nusikalstamą veiką daro keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs ją pabaigti organizatorius ar kurstytojas pagal šį kodeksą neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad bendrininkai nepadarytų nusikalstamos veikos, kurią jis organizavo ar sukurstė, ir ta veika nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarinių. Be to, pagal šį kodeksą neatsako padėjėjas, jeigu jis savo noru atsisakė dalyvauti nusikalstamoje veikoje, apie tai pranešė kitiems bendrininkams ar teisėsaugos institucijoms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos. 4. Asmuo, kuris bandė savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bet nusikalstamos veikos arba jos padarinių jam nepavyko išvengti, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 24 straipsnis. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys 1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. 2. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. 3. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). 4. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. 5. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. 6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. 25 straipsnis. Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. 4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė. 26 straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė 1. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. 2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinant ją daryti, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako už rengimąsi ar pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką. 3. Jeigu yra vieno iš bendrininkų baudžiamąją atsakomybę šalinančių, lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, į jas neatsižvelgiama sprendžiant dėl kitų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės. 4. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. 5. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal šio kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai. 27 straipsnis. Nusikaltimų recidyvas 1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. 2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. 3. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. 4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai atsakomybės nenumato. 5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas. V SKYRIUS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIOS APLINKYBĖS 28 straipsnis. Būtinoji gintis 1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. 2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. 3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. 4. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 29 straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. 2. Asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos šio kodekso 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės. 30 straipsnis. Profesinių pareigų vykdymas 1. Asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. 2. Asmuo pagal šį kodeksą atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 31 straipsnis. Būtinasis reikalingumas 1. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. 3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis. 32 straipsnis. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis teisėtai veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį. 2. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų. 3. Jeigu, veikdamas pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį ar vykdydamas kitą teisėsaugos institucijos užduotį, asmuo peržengė šios užduoties ribas, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 4. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat operatyvinės veiklos subjektai. 33 straipsnis. Įsakymo vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 2. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis įvykdė žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 3. Asmuo, atsisakęs vykdyti nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Toks asmuo gali atsakyti pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis. 34 straipsnis. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. 2. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. 35 straipsnis. Mokslinis eksperimentas 1. Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams. 2. Mokslinis eksperimentas draudžiamas neturint apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo. 3. Mokslinis eksperimentas draudžiamas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė. VI SKYRIUS ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS
Analysis
Legal question

Whether the finding of 1.92 per mille intoxication in respect of a woman who was behind the wheel of a Toyota Yaris Hybrid in the courtyard of an apartment building is sufficient for the application of Article 281¹ of the Criminal Code, or whether actual driving of the vehicle must still be proved separately.

Legal basis

Article 281¹(1) of the Criminal Code criminalises the driving of a motor vehicle where intoxication of 1.51 per mille or more is established; accordingly, 1.92 per mille exceeds the threshold for criminal liability. The wording of the provision indicates that this offence does not require a traffic accident or harmful consequences. By contrast, the logic of Article 281 of the Criminal Code is linked to a breach of the Road Traffic Rules and a resulting traffic accident, neither of which is indicated in the news report.

Practical significance

The stronger argument for qualification is not “dangerous driving around the courtyard”, but the formal criterion under Article 281¹ of the Criminal Code: driving a motor vehicle while in a condition exceeding 1.51 per mille. For the defence, the most significant point of dispute would not be the level of intoxication, but the fact of “driving”, because merely being behind the wheel, without additional evidence of movement or control, is not, on the evidence provided, the same as the driving referred to in the provision.

📄 Original — Etaplius
Participants of the Lithuanian Schoolchildren’s Song Festival thanked 🔗
A mayoral appreciation event was held at the Saulė Concert Hall in Šiauliai for participants in the 2026 Lithuanian Schoolchildren’s Song Festival “LAIKU. RATU. KARTU.” More than 1,500 participants from 48 arts groups represented Šiauliai…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato dainų švenčių tradicijos išsaugojimo tikslą ir jo įgyvendinimo priemones, dainų šventes ir jų sandarą, dainų…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato dainų švenčių tradicijos išsaugojimo tikslą ir jo įgyvendinimo priemones, dainų šventes ir jų sandarą, dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrinančius subjektus ir jų funkcijas, Dainų švenčių tarybos (toliau – Taryba), Dainų švenčių tarpinstitucinės komisijos (toliau – Komisija) sudarymo tvarką ir jų funkcijas, dainų švenčių organizavimą ir finansavimą.
Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Savivaldybių institucijų funkcijos 1. Savivaldybių institucijos: 1) priima sprendimus dėl regioninių dainų švenčių ir kitų dainų švenčių tradiciją…
11 straipsnis. Savivaldybių institucijų funkcijos 1. Savivaldybių institucijos: 1) priima sprendimus dėl regioninių dainų švenčių ir kitų dainų švenčių tradiciją palaikančių renginių organizavimo; 2) priima sprendimus dėl savivaldybių teritorijose veikiančių dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų, dalyvaujančių tarptautiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose renginiuose, palaikančiuose dainų švenčių tradiciją, finansavimo ar jų veiklos skatinimo kitais būdais; 3) priima sprendimus dėl savivaldybių teritorijose veikiančių dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų, dalyvaujančių tarptautiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose renginiuose, palaikančiuose dainų švenčių tradiciją, išsaugojimo, veiklos ir puoselėjimo, naujų, dainų švenčių žanrams atstovaujančių, mėgėjų meno kolektyvų formavimo, mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimo tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais. 2. Savivaldybių, kuriose vyksta dainų švenčių renginiai, institucijos: 1) padeda dainų švenčių techninį ir materialinį aprūpinimą organizuojančioms ir koordinuojančioms institucijoms organizuoti Lietuvos dainų šventės ir Lietuvos moksleivių dainų šventės dalyvių apgyvendinimą, iki kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti dainų šventė, spalio 31 dienos teikia preliminarią informaciją apie dalyvių apgyvendinimo galimybes; 2) sprendžia dainų švenčių dalyvių pavėžėjimo viešuoju miesto transportu klausimus. III SKYRIUS KOMISIJA, TARYBA IR JŲ FUNKCIJOS
Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatymas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos 1. Kiekvienais metais valstybės biudžete numatomos lėšos Kultūros ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai…
20 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos 1. Kiekvienais metais valstybės biudžete numatomos lėšos Kultūros ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nuolatiniam Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių rengimui ir dainų švenčių tradicijos išsaugojimo veikloms. 2. Lietuvos dainų šventės, Lietuvos moksleivių dainų šventės ir „Gaudeamus“ šventės, vykstančios Lietuvos Respublikoje, vyksmo metais šių dainų švenčių pasirengimui reikalingos lėšos numatomos asignavimų valdytojams, užtikrinantiems dainų švenčių tradicijos išsaugojimą: 1) šioms dainų šventėms pasirengti ir organizuoti; 2) dalyvių vykimo į šių dainų švenčių renginių vietas Lietuvos Respublikoje, nakvynės, maitinimo ir dalyvių saugumo užtikrinimo išlaidoms padengti; 3) šių dainų švenčių vietoms parengti ir sutvarkyti.
Analysis
Legal question

The specific question is whether the municipality’s actions concerning the participation and recognition of pupils’ song festival participants fall within the statutory function of entities supporting the song festival tradition, or whether they constitute merely an act of political representation.

Legal basis

Article 1 of the Law of the Republic of Lithuania on the Song Festival Tradition indicates that the law regulates not only the festival itself, but also the measures for preserving the tradition, the relevant entities, and their functions. Article 11 assigns to municipal institutions decisions concerning the organisation of regional song festivals and other events supporting the song festival tradition. Accordingly, the municipality’s involvement is more strongly grounded not in the mayor’s discretion to express thanks, but in the statutory competence of municipalities to support the tradition.

Practical significance

In practice, the stronger argument is that municipal support for ensembles and festival-related events may be based on the public function of preserving a cultural tradition, rather than solely on representational or protocol expenditure. However, Article 20 links state budget funds to the Ministry of Culture and the Ministry of Education, Science and Sport; therefore, the boundary of municipal funding and responsibility should not be interpreted as if the entire financial burden of the Lithuanian Pupils’ Song Festival automatically shifted to the municipality.

📄 Original — infa.lt
Russian opposition activist convicted in Poland of spying for Moscow 🔗
A Polish court on Thursday sentenced Russian opposition activist Igor Rogov to seven years in prison after he admitted providing sensitive information about other Russian dissidents to Moscow’s Federal Security Service (FSB), Politico…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 119 straipsnis (statute)
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri…
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti perduota ar buvo perduota surinkta informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. 4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir išaiškinant jų vykdomą veiklą, susijusią su informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimu ar perdavimu. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 118 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos…
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 114–128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas Lietuvos…
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas atsako pagal šį kodeksą.
Analysis
Legal question

Would the collection and transmission to the FSB of information about political dissidents, in itself, satisfy the elements of espionage under Article 119 of the Lithuanian Criminal Code if that information is not a state or official secret of the Republic of Lithuania?

Legal basis

The cited text of Article 119 of the Criminal Code criminalises the seizure, purchase, other collection, or transmission of information constituting a state or official secret of the Republic of Lithuania, where the act is committed with the aim of transmitting it to a foreign state, its organisation, or its representative. Accordingly, on the basis of the cited excerpt, the decisive element would not be the FSB as the recipient alone, but the legal status of the information: “sensitive” private or political information about dissidents is not, without more, equivalent to a Lithuanian state or official secret.

Practical significance

In practice, the stronger argument would be to limit the application of Article 119 of the Criminal Code by reference to the nature of the protected information and the state’s jurisdictional nexus, rather than solely by reference to the moral or political dangerousness of the conduct. In the Lithuanian context, Articles 119, 5 and 6 of the Criminal Code would be relevant, but absent evidence that a Lithuanian secret was collected, that the act was committed by a Lithuanian citizen or permanent resident, or that a foreign national’s conduct abroad was directed against the Lithuanian state within the meaning of Article 6 of the Criminal Code, a Polish conviction alone does not permit an automatic conclusion of analogous criminal liability under Lithuanian law.

📄 Original — KaunoDiena.lt
Is ministerial turnover driven by competence or loyalty? 🔗
In the third government of this parliamentary term, ministers from the expelled coalition partner Nemuno aušra are being replaced by representatives of the returning Democratic Union “For Lithuania.” But six of the ten Social Democrat…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucija 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos…
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas 1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai…
10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas 1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. 2. Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras apie savo atsistatydinimą raštu praneša Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą. 3. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių. Ministras apie atsistatydinimą tą pačią arba kitą dieną raštu praneša Ministrui Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, - ne vėliau kaip kitą dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš pareigų. 4. Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 84 straipsnis (statute)
84 straipsnis Respublikos Prezidentas: 1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2) pasirašo Lietuvos…
84 straipsnis Respublikos Prezidentas: 1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; 5) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką; 6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; 7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; 8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą; 9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus; 10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus; 11) teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą; 12) teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą; 13) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais; 14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; 15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius; 16) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 17) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 18) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką; 19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją; 20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais – pirmalaikius Seimo rinkimus; 21) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę; 22) skiria valstybinius apdovanojimus; 23) teikia malonę nuteistiesiems; 24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.
Analysis
Legal question

Is the replacement of ministers following a reconfiguration of the coalition legally constrained by criteria of candidates’ competence or party loyalty, or is it sufficient to follow the procedure laid down in the Constitution: nomination by the Prime Minister and appointment or dismissal by the President of the Republic?

Legal basis

Article 92 of the Constitution provides that ministers are appointed and dismissed by the President of the Republic upon the nomination of the Prime Minister; the same rule is restated in Article 10(1) of the Law on the Government. These provisions do not establish an autonomous legal test of “competence” or “loyalty to the coalition”. Those are considerations of political assessment, whereas the legal form of the decision is the Prime Minister’s nomination and the President’s act.

Practical significance

The stronger legal argument here is not that a particular party “has a right” to a ministry, or that the President is required to assess a candidate against a public standard of competence, but that any change of ministers must be effected through the constitutional procedure involving two institutions. In practice, a challenge to such appointments would be weak if based solely on political criticism of the quality of individual appointees. A more legally significant error would be to bypass the procedure, or to present a ministerial post as an automatic coalition quota, even though the cited provisions refer to nomination by the Prime Minister and appointment by the President.

📄 Original — Alfa.lt
As scammers post fake QR codes, JUDU warns: you cannot pay for parking this way 🔗
As scammers use a new scheme involving QR codes that direct people to fake parking payment pages, a representative of Vilnius municipal company JUDU says city parking fees are not collected this way and urges anyone who encounters such…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji…
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: 1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99–1131 straipsniai); 2) prekybą žmonėmis (147 straipsnis); 3) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis); 4) netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą (213 straipsnis); 5) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (216 straipsnis); 6) kyšininkavimą (225 straipsnis); 7) prekybą poveikiu (226 straipsnis); 8) papirkimą (227 straipsnis); 9) piratavimą (2511 straipsnis); 10) teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus (2521 straipsnio 1 ir 2 dalys); 11) neteisėtą elgesį su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256, 2561 ir 257 straipsniai); 12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (260–2671 straipsniai); 13) nusikaltimus aplinkai (270, 2701, 2702, 2703, 271, 272, 274 straipsniai). Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31) Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05) Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31) Nr. XII-497, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3768 (2013-07-13)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 207 straipsnis (statute)
207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus…
207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padarė labai didelę turtinę žalą arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 214 straipsnis (statute)
214 straipsnis. Netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais Tas, kas gamino, įgijo, laikė ar…
214 straipsnis. Netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais Tas, kas gamino, įgijo, laikė ar realizavo netikrą ar suklastotą mokėjimo instrumentą arba jį panaudojo finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti, arba pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 215 straipsnis. Neteisėto mokėjimo instrumento ar jo duomenų panaudojimas Tas, kas žinomai neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą pripažino teisėtu arba neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, arba neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis, arba panaudojo žinomai netikrus identifikavimo duomenis inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją mokėjimo instrumentu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 216 straipsnis. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas 1. Tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analysis
Legal question

Does the placement of fake QR codes near parking spaces amount merely to deceptive redirection to a fraudulent payment, or, within the meaning of Article 214 of the Criminal Code, to the production or use of a counterfeit payment instrument to initiate a financial transaction?

Legal basis

Article 214 of the Criminal Code criminalises the production, acquisition, possession, disposal or use of a counterfeit or forged payment instrument to initiate a financial transaction. Accordingly, the strongest basis for classification under the cited provisions would arise not merely from a sticker bearing a QR code, but where the QR code itself, or the payment mechanism opened by it, functions as a counterfeit non-cash payment instrument and actually initiates a payment.

Practical significance

In practice, Article 207 of the Criminal Code should not be relied upon automatically, as its wording concerns credit, a loan, a subsidy or similar credit obligations obtained by deception, rather than the imitation of a parking charge. For the purposes of an investigation and civil risk control, it is essential to record not only the QR sticker itself, but the entire payment pathway: the URL, the recipient account or merchant identifier, the appearance of the payment window, and whether the user was induced to initiate a financial transaction in the belief that they were paying JUDU.

📄 Original — JP.lt
Radviliškis District Council Member Margaitienė Remains Convicted of Misappropriating an iPhone 🔗
Former Radviliškis district administration director and current council member Jolanta Margaitienė remains convicted of misappropriating an official iPhone assigned to her. The Lithuanian Court of Appeal rejected her appeal, making the…
Fact-check:
⚪ UnverifiedNuteista 8 tūkst. eurų bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktai ar paskirtai į vadovaujančias valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių pareigas atėmimą 3 metams
🟡 IncompleteTarybos narė neteks mandato po nuosprendžio įsiteisėjimo
✅ ConfirmedKitas kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės Savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas…
9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės Savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose; 2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau – reglamentas) nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais, savivaldybės tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 3) dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; 4) jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir grupes reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą savivaldybės tarybos nario įgaliojimams vykdyti; 6) savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Savivaldybės tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina savivaldybės tarybos nario visuomeninio padėjėjo pareigas.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 25 straipsnis (statute)
25 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų sustabdymas arba jų nutrūkimas prieš terminą 1. Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl…
25 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų sustabdymas arba jų nutrūkimas prieš terminą 1. Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi. 2. Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose. 26 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas 1. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Šio atlyginimo dydį nustato savivaldybės taryba. 2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka. 3. Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. 4. Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. ŠEŠTASIS SKIRSNIS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖ IR AUDITAS
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės 1. Savivaldybės tarybos narys turi…
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės 1. Savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose; 2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau – reglamentas) nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais, savivaldybės tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl posėdžio vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 3) dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; 4) jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir grupes reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui ir pagalbą savivaldybės tarybos nario įgaliojimams vykdyti; 6) savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Savivaldybės tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina savivaldybės tarybos nario visuomeninio padėjėjo pareigas. 2. Savivaldybės tarybos nariui netaikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą.“
Analysis
Legal question

Does a final conviction for misappropriation of an official mobile phone automatically terminate the mandate of a municipal council member, or must the statutory exceptions relating to the nature of the criminal offence first be assessed?

Legal basis

The wording of the statute links the loss of mandate to a final conviction, but creates an exception for convictions for negligent offences or for other offences of lesser gravity than a criminal misdemeanour. Accordingly, the decisive legal criterion is not merely that the conviction has become final, but also whether the specific conduct falls within a statutory exception.

Correction

The article’s statement that the council member will lose her mandate once the conviction becomes final is incomplete: it does not state that the statutory wording provides exceptions for negligent offences and less serious acts. A more precise formulation would be that the mandate terminates upon a final conviction if the specific criminal offence does not fall within those statutory exceptions.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not the abstract proposition that “the conviction has become final”, but an argument based on classification: the proviso in the rule on termination of mandate must be cited, and the category of criminal offence established by the judgment must be examined. Municipalities, the Central Electoral Commission, and parties to a dispute should not rely solely on the media formula of automatic loss of mandate, because the lawfulness of the decision will depend on whether the exception is inapplicable in the specific case.

📄 Original — Radviliškio Kraštas
Harsh court verdict for Šiauliai man in drug case: 10 years in prison - Radviliškio Kraštas 🔗
The Šiauliai Regional Court heard a criminal case in which Šiauliai resident M. A. was accused of two offenses related to the illegal possession of narcotic substances. According to pre-trial investigation data, in December 2024 M. A…
Fact-check:
🔴 RefutedNeteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu su tikslu platinti reglamentuojamas Baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d.
✅ ConfirmedNeteisėtas disponavimas nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo platinti reglamentuojamas BK 259 str. 2 d.
⚪ UnverifiedTeismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 260 straipsnis (statute)
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar…
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 259 straipsnis (statute)
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno…
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. 3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. 260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2601 straipsnis (statute)
2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per…
2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 5. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 6. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų. 7. Už šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 8. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai gabentą ar siųstą be tikslo platinti nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą.
Analysis
Legal question

The essential point in dispute is not merely proof of an intention to distribute, but whether more than 1.2 kg of cocaine in itself falls within the “very large quantity” model under Article 260(3) of the Criminal Code.

Legal basis

Article 260(3) of the Criminal Code provides that anyone who unlawfully acquires, possesses, transports, sends, sells or otherwise distributes a very large quantity of narcotic or psychotropic substances is punishable by imprisonment for a term of ten to fifteen years. The rule arising from this wording is as follows: where classification is determined by a very large quantity, an intention to distribute is not an independent mandatory element, because the provision also covers acquisition or possession alone.

Correction

The statement that Article 260(3) of the Criminal Code regulates possession or control of a very large quantity of narcotic substances “with intent to distribute” should be corrected: this paragraph criminalises unlawful possession or control of a very large quantity, including acquisition and possession, without requiring separate proof of an intention to distribute. A more precise formulation would therefore be: “Article 260(3) of the Criminal Code applies to unlawful possession or control of a very large quantity of narcotic or psychotropic substances; distribution is one of the alternative acts, but not a necessary condition for legal classification.”

Practical significance

In practice, on the information provided, the stronger prosecution argument is not the subjective intention to distribute, but the objective fact of a very large quantity of cocaine and the unlawful acquisition and possession of it in different locations. For the defence, denying the intention to distribute alone does not, in itself, displace Article 260(3) of the Criminal Code. The more significant line of defence would therefore be to challenge the classification of the quantity, the identification of the substance, actual possession or control, or the link to specific storage locations.

📄 Original — Laikas.lt
New OpenAI model raised concerns in Washington: decision made after additional tests 🔗
OpenAI has announced that it will soon publicly unveil its latest artificial intelligence model, GPT-5.6. The launch was delayed after U.S. authorities intervened and requested an additional assessment of potential national security risks…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Kibernetinio saugumo principai 1. Kibernetinis saugumas grindžiamas šiais kibernetinio saugumo principais: 1) kibernetinės erdvės nediskriminavimo –…
3 straipsnis. Kibernetinio saugumo principai 1. Kibernetinis saugumas grindžiamas šiais kibernetinio saugumo principais: 1) kibernetinės erdvės nediskriminavimo – teisės aktų nuostatos yra taikomos, o teisės aktų saugomų gėrių apsauga yra užtikrinama vienodai tiek fizinėje, tiek kibernetinėje erdvėje; 2) kibernetinio saugumo rizikos valdymo – taikomos kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės turi užtikrinti kibernetinio saugumo subjektų reguliariai įvertinamos rizikos suvaldymą; 3) kibernetinio saugumo proporcingumo – taikomos kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės neturi apriboti kibernetinio saugumo subjektų veiklos labiau, negu tai būtina kibernetiniam saugumui užtikrinti; 4) viešojo intereso viršenybės – taikomos kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės pirmiausia turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą, tačiau neturi iš esmės pažeisti atskirų vartotojų, kibernetinio saugumo subjektų teisių ir teisėtų interesų ar neproporcingai apriboti jų laisvės; 5) standartizacijos ir technologinio neutralumo – įgyvendinant kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, kibernetinio saugumo subjektai skatinami vadovautis nacionaliniais, Europos Sąjungos ir kitais tarptautiniais tinklų ir informacinių sistemų saugumo standartais ir techninėmis specifikacijomis, nereikalaujant taikyti kokios nors konkrečios rūšies technologijos ir nesuteikiant jai pirmenybės; 6) subsidiarumo – už tinklų ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinį saugumą yra atsakingi šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. Srityse, kurios priklauso išimtinei kibernetinio saugumo subjektų kompetencijai, kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijos veiksmų imasi tik tada, kai tinklų ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinio saugumo neužtikrina šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. 2. Taikant kibernetinį saugumą reglamentuojančias teisės normas, turi būti atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė. II SKYRIUS KIBERNETINIO SAUGUMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės 1. Kibernetinio saugumo subjektai privalo užtikrinti šio įstatymo 11 straipsnio 3–5 dalyse nurodytus…
14 straipsnis. Kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės 1. Kibernetinio saugumo subjektai privalo užtikrinti šio įstatymo 11 straipsnio 3–5 dalyse nurodytus kriterijus atitinkančiai veiklai vykdyti ar paslaugoms teikti naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms: 1) kibernetinio saugumo reikalavimams, tvirtinamiems Vyriausybės, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus; 2) Europos Komisijos priimtiems įgyvendinamiesiems teisės aktams. 2. Kibernetinio saugumo subjektai privalo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus kibernetinio saugumo reikalavimus įgyvendinti per Vyriausybės nustatytą ne trumpesnį kaip 12 mėnesių terminą nuo jų įregistravimo Kibernetinio saugumo informacinėje sistemoje. Nustatydama terminą Vyriausybė privalo atsižvelgti į kibernetinio saugumo reikalavimams įgyvendinti reikalingus kibernetinio saugumo subjekto žmogiškuosius ir finansinius išteklius. 3. Kibernetinio saugumo subjektai privalo Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui Kibernetinio saugumo informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka pateikti šiuose nuostatuose nurodytus duomenis apie kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą. 4. Specialusis subjektas privalo užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį tik šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms. 5. Kibernetinio saugumo reikalavimai apima šiuos elementus: 1) kibernetinio saugumo rizikos analizės, tinklų ir informacinių sistemų kibernetinio saugumo politiką; 2) už kibernetinį saugumą atsakingų asmenų, nurodytų šio įstatymo 15 straipsnyje, ir kibernetinio saugumo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pareigas; 3) kibernetinių incidentų valdymą; 4) veiklos tęstinumą; 5) tiekimo grandinės saugumą, įskaitant aspektus, susijusius su kiekvieno kibernetinio saugumo subjekto ir jo tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų santykiais; 6) tinklų ir informacinių sistemų įsigijimą, plėtojimą ir priežiūros saugumą, įskaitant spragų valdymą ir atskleidimą; 7) politiką ir procedūras, skirtas kibernetinio saugumo reikalavimų veiksmingumui įvertinti; 8) kibernetinės higienos praktiką ir reguliarius kibernetinio saugumo mokymus; 9) kriptografijos ir šifravimo naudojimo politiką ir procedūras; 10) žmogiškųjų išteklių saugumą, prieigos prie tinklų ir informacinių sistemų kontrolės politiką ir turto valdymą; 11) kelių veiksnių tapatumo nustatymo ar nuolatinio tapatumo nustatymo sprendimų, saugių balso, vaizdo ir teksto ryšių bei saugių avarinių ryšių sistemų subjekto viduje naudojimą; 12) kibernetinio saugumo subjektų valdomų ir (ar) tvarkomų tinklų ir informacinių sistemų naudotojų, administratorių, kibernetinio saugumo subjektų tiekėjų, jų subtiekėjų ir kitų ūkio subjektų teisių ir prieigos prie kibernetinio saugumo subjektų valdomų ir (ar) tvarkomų tinklų ir informacinių sistemų ir (ar) skaitmeninių duomenų suteikimo ir valdymo politiką; 13) kitus atskiriems sektoriams arba atskiroms kibernetinio saugumo subjektų grupėms taikomus kibernetinio saugumo reikalavimus, nustatytus atsižvelgiant į identifikuotas atskirų sektorių kibernetinio saugumo rizikas. 6. Kibernetinio saugumo subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti, kad kibernetinio saugumo subjektas laikytųsi šiame įstatyme jam nustatytų pareigų, ir prižiūrėti jų laikymąsi. Kibernetinio saugumo subjekto vadovas, įgaliodamas šioje dalyje nurodytą asmenį, užtikrina, kad jis turėtų būtinų priemonių, reikalingų nurodytam įgaliojimui vykdyti. 7. Kibernetinio saugumo subjekto valdymo organų nariai, vadovas ir jo įgaliotas asmuo, jeigu toks yra, ar kibernetinio saugumo subjektas, jeigu jis yra fizinis asmuo, privalo ne rečiau kaip kartą per 2 metus Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovo nustatyta tvarka išklausyti kibernetinio saugumo mokymus ir užtikrinti kibernetinio saugumo subjekto darbuotojų, jeigu tokių yra, nuolatinį švietimą kibernetinio saugumo srityje. 8. Kibernetinio saugumo subjektai ne rečiau kaip kartą per 3 metus atlieka kibernetinio saugumo auditą pagal Nacionalinio kibernetinio saugumo centro tvirtinamą kibernetinio saugumo auditų atlikimo metodiką. Kibernetinio saugumo auditą atlieka nepriklausomi visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų saugumo atitikties auditoriai, audito įmonės ar kitos institucijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovo nustatyta tvarka mokymus išklausę ir kvalifikacinius žinių ir praktinių įgūdžių patikrinimo egzaminą išlaikę asmenys, kurie atitinka Nacionalinio kibernetinio saugumo centro kibernetinio saugumo auditų atlikimo metodikoje nustatytus nepriklausomumo, nešališkumo ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, (toliau kartu – auditoriai). Auditoriams negali būti pavedama vertinti tinklų ir informacinių sistemų, kurias valdo ir (ar) tvarko subjektas, kuriame dirba auditorius, saugos.
Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Bendrosios kibernetinio saugumo subjektų pareigos 1. Kibernetinio saugumo subjektai: 1) atsako už jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų ar teikiamų…
11 straipsnis. Bendrosios kibernetinio saugumo subjektų pareigos 1. Kibernetinio saugumo subjektai: 1) atsako už jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų ar teikiamų paslaugų kibernetinį saugumą, užtikrina jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams, taikomiems kibernetinio saugumo subjektams; 2) organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, apraše nustatyta tvarka atlieka rizikos vertinimą ir įdiegia kitas, naujausiais technikos laimėjimais paremtas ir nustatytai rizikai proporcingas, technines ir organizacines kibernetinio saugumo priemones; 3) Nacionaliniame kibernetinių incidentų valdymo plane nustatytomis sąlygomis ir tvarka praneša Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui apie jų valdomose ir (arba) tvarkomose ryšių ir informacinėse sistemose įvykusius kibernetinius incidentus ir taikytas kibernetinių incidentų valdymo priemones; 4) policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka teikia policijai informaciją, reikalingą teisės pažeidimams, turintiems nusikalstamų veikų požymių, kibernetinėje erdvėje užkardyti ir tirti, ir vykdo kitus policijos nurodymus, duotus šio įstatymo nustatytais pagrindais. Policijos nurodymus dėl paslaugų teikimo jų gavėjui apribojimo privaloma įvykdyti ne vėliau kaip per 8 valandas nuo policijos nurodymo gavimo; 5) paskiria kompetentingą asmenį ar padalinį, atsakingą už kibernetinio saugumo organizavimą ir užtikrinimą, ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui pateikia šio asmens ar padalinio kontaktinę informaciją; 6) vykdo šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymus. 2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos skaitmenines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teikiančioms mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurios yra apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Analysis
Legal question

Does the additional GPT-5.6 safety testing required by the authorities indicate only a reputational risk for the product, or also a regulatory signal that deployment of such a model in critical or regulated information systems should be assessed as a cybersecurity risk-management issue?

Legal basis

No direct provision on a U.S. national security review has been presented in the evidence, so no firm conclusion can be drawn as to the criteria for the U.S. decision. From the perspective of Lithuanian law, what is material is that Article 11(1)(1) of the Law on Cybersecurity assigns cybersecurity entities responsibility for the cybersecurity of the communications and information systems they manage, or the services they provide, while Article 14 requires risk-management measures to be ensured for those systems and services.

Practical significance

The stronger argument at this stage is not “the model is lawful unless prohibited”, but rather “the public need for testing by state security authorities is a sufficient risk indicator for an internal assessment”. In practice, regulated entities deploying such a model into service-provision or internal information systems should document a separate risk assessment, restrict access to sensitive data, and have a basis for explaining why the results of additional testing do not alter their own duty to manage cybersecurity risk.

📄 Original — Delfi
Doctor Who Quit Accuses Hospital of Unbearable Conditions: If You’re Not “One of Us,” You Become Unwanted 🔗
A reader said the public lacks answers about what is happening at the institution and called for the situation to be assessed, pointing to a public statement by Dr. Edita Skarakodienė about her decision to leave her job. In the post, Dr…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 56 straipsnis (statute)
56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių 1. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai…
56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių 1. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu: 1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių; 2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos; 3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis); 4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) dirbdamas pas tą darbdavį. 2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 55 straipsnis (statute)
55 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių 1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos…
55 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių 1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. 2. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. 3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 58 straipsnis (statute)
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės…
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. 2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. 4. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. 5. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. 6. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Analysis
Legal question

The specific question is whether the doctor’s resignation due to allegedly intolerable conditions is legally to be characterised as an ordinary termination of the employment contract at the employee’s initiative under Article 55 of the Labour Code, or as termination for important reasons under Article 56 of the Labour Code.

Legal basis

Article 55 of the Labour Code allows an employee to terminate an employment contract by written notice, giving the employer at least twenty calendar days’ notice; therefore, a public statement that the employee is “leaving work” in itself more closely fits this model. Article 56 of the Labour Code provides for a shorter, five-working-day notice period only where the important reasons specified by law exist, but the evidence provided shows only part of the provision and does not allow a reliable conclusion that “intolerable conditions” fall within a specifically identified statutory ground. Article 58 of the Labour Code is not a strong basis here, because it regulates the employer’s right to dismiss an employee for the employee’s fault, whereas the news report concerns the employee’s departure.

Practical significance

In practice, the stronger argument at present is characterisation under Article 55 of the Labour Code, unless a written notice or other documents are produced showing that the employee relied on Article 56 and on a specific important reason recognised by law. For a professional, the key point is not to quote an emotional public post, but to examine the termination documents: which article was relied upon, what notice period was applied, and whether the employee formally identified a legal reason for leaving, rather than merely a factual or reputational one.

📄 Original — Lrytas
Businesses Continue to Ignore Requirements: Banned Products Found in the E-Cigarette Market 🔗
G. Aleksaitė says the figures show that illegal products dominate Lithuania’s e-cigarette market, with businesses continuing to act unfairly and violate legal requirements. She told LRT Radio that since 2022, unpaid fines imposed on…
Fact-check:
🟡 IncompleteNuo 2022 iki 2024 metų lapkričio baudos elektroninių cigarečių prekybos pažeidėjams siekė iki 2 tūkst. eurų
🟡 IncompleteŠiuo metu už pakartotinį elektroninių cigarečių prekybos pažeidimą gali būti skiriama 8 tūkst. eurų bauda
⚪ UnverifiedDraudimas prekiauti kaitinamojo tabako gaminiais su pridėtiniais skoniais ir kvapais įsigaliojo 2023 metų spalį
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 1701 straipsnis (statute)
1701 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių pardavimas ar kitoks realizavimas 1. Elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių pardavimas ar kitoks…
1701 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių pardavimas ar kitoks realizavimas 1. Elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių pardavimas ar kitoks realizavimas, išskyrus šio kodekso 77 straipsnio 3, 4 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų dvidešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, konfiskavimą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Tabako gaminių, susijusių gaminių, prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems…
77 straipsnis. Tabako gaminių, susijusių gaminių, prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems gaminiams vartoti, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiams 1. Tabako gaminių ar susijusių gaminių, išskyrus elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo dviejų šimtų dvidešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 3. Elektroninių cigarečių ir (ar) elektroninių cigarečių pildyklių nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo trijų šimtų dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų dvidešimt eurų. 5. Prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems gaminiams vartoti, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti tabako gaminių, susijusių gaminių, prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems gaminiams vartoti, konfiskavimą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 492 straipsnis (statute)
492 straipsnis. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar…
492 straipsnis. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas, pastatų (butų) arba patalpų savininkams ar kitų daiktinių teisių turėtojams nustatytų reikalavimų nevykdymas 1. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatyto tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ribojimo pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. 3. Tabako, tabako gaminių ir (ar) su jais susijusių gaminių, išskyrus elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles, vartojimas ar turėjimas, kai tai daro ne jaunesni negu šešiolikos, bet jaunesni negu aštuoniolikos metų asmenys, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 5. Elektroninių cigarečių ir (ar) elektroninių cigarečių pildyklių vartojimas ar turėjimas, kai tai daro ne jaunesni negu šešiolikos, bet jaunesni negu aštuoniolikos metų asmenys, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. 7. Pastatų (butų) arba patalpų savininkams ar kitų daiktinių teisių turėtojams Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 9. Už šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 10. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimą.
Analysis
Legal question

The specific question is not whether prohibited electronic cigarettes on the market are a problem, but under which category of infringement the business conduct should be classified: a breach of the sales ban, supply to minors, or a breach of composition, quality and labelling requirements.

Legal basis

Article 1701 of the Code of Administrative Offences treats the sale or other supply of electronic cigarettes and refill containers as a separate administrative offence, except for the violations concerning the protection of minors provided for in Article 77(3) and (4). This means that the mere fact that “prohibited products” are involved does not answer the question of the level of the sanction: it is necessary to establish whether the sales ban was breached, or whether the composition, quality and labelling requirements under the regime set out in Article 26 of the Law on Tobacco Control were breached.

Correction

It is inaccurate for the article to refer to fines of “up to EUR 2,000” as a complete description of the regime, because the source cited indicates that, for a repeated breach of the ban on the sale of electronic cigarettes within three years, the maximum threshold is EUR 2,896, and therefore exceeds EUR 2,000. It is also inaccurate to present the EUR 8,000 fine as a general sanction for repeated breaches of electronic cigarette trading rules: under the wording of Article 26 of the Law on Tobacco Control, it is linked to breaches of the composition, quality and labelling requirements for electronic cigarettes, not to every breach of the sales ban.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not the general proposition that “businesses are breaching trading rules”, but precise classification by reference to the group of requirements breached, because both the ceiling of the sanction and the prospects of challenging the fine depend on that classification. For a lawyer or journalist, the point to cite is not only general statistics from the State Consumer Rights Protection Authority, but also the distinction between the sales-ban sanction of up to EUR 2,896 in cases of repeat offending and the separate logic of EUR 8,000 sanctions for breaches of composition, quality and labelling requirements.

📄 Original — Kaipkada.lt
“Sorry, Domas, the money will come next week!” A Kaunas resident was furious that his salary kept being delayed. Can he skip work? 🔗
“Sorry, Domas, the money will come next week!” A Kaunas resident was furious that his salary kept being delayed. Domas had worked at a logistics company in Kaunas for nearly four years. The job was not easy, with early morning shifts and…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 50 straipsnis (statute)
50 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva 1. Darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie…
50 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva 1. Darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų savo įsipareigojimų, kurie nustatyti darbo sutartyje ir kolektyvinėje sutartyje arba kuriuos nustato darbo ir poilsio laiką, apmokėjimą už darbą, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančios darbo teisės normos. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją. 2. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną, kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja raštu, arba kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. 3. Darbdavys sumoka darbuotojui ne mažesnę kaip vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą darbo sutarties vykdymo mėnesį, išskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai. 4. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 49 straipsnis (statute)
49 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva 1. Jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių…
49 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva 1. Jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) jį nušalina nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. 2. Darbdavys taip pat raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. 3. Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. 31. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIII-2821, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05702 4. Nušalintas darbuotojas, jeigu jis sutinka, gali būti perkeltas į kitą darbą, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. 5. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį. 6. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai, jam įstatymų nustatyta tvarka atlyginama žala. 7. Ginčai dėl nušalinimo pagrįstumo ir žalos atlyginimo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 58 straipsnis (statute)
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės…
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. 2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. 4. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. 5. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. 6. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Analysis
Legal question

Can an employee whose salary is persistently paid late lawfully fail to attend work, or must the employee first formally suspend performance of the employment contract under Article 50 of the Labour Code?

Legal basis

Article 50 of the Labour Code gives an employee the right temporarily, for up to three months, to suspend performance of the employment contract by giving the employer three working days’ written notice, where the employer has failed for two or more months to fulfil its obligation to pay wages. This is not a spontaneous right simply “not to come to work”: the provision creates a procedural remedy, the conditions for which are the duration of the delay, written notice, and the three-working-day period.

Practical significance

The stronger argument for the employee is not factual absence driven by anger, but written activation of the mechanism under Article 50 of the Labour Code; without it, the employer may seek to characterise the absence as a breach of duties under Article 58 of the Labour Code. A practical mistake would be to rely solely on the fact of delayed salary payment: it is necessary to document that the delay has lasted at least two months, serve written notice, and only after three working days suspend performance of the contract.

📄 Original — stt.lt
Court of Appeal Ruling in a Large-Scale Pharmaceutical Corruption Case | STT 🔗
Structure and contacts; about the STT; guidelines; administrative information; careers and internships; background checks; submitting information about a person; additional information and consultation; when it is mandatory to contact the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, apimtis Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam…
16 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, apimtis Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie: 1) asmens teistumą (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko, ar panaikintas); 2) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ar nusikalstamos veikos, susijusios su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius, kuriais asmuo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą; 3) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ar nusikalstamos veikos, susijusios su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius, kuriais baudžiamoji byla nutraukta, ar nutartis, kuriomis baudžiamoji byla jam buvo nutraukta arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės; 4) asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką, susijusią su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiuose baudžiamuosiuose procesuose; 5) asmeniui taikomas ar taikytas organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemones pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos); 6) asmens atleidimą iš tarnybos ar pareigų dėl priesaikos sulaužymo, pareigūno (teisėjo) vardo pažeminimo (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos); 7) asmens padarytus tarnybinius nusižengimus (darbo pareigų pažeidimus) ir dėl jų priimtus sprendimus, kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai; 8) asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje, pažeidimus, kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs šį pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai; 9) asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių lobistinę veiklą, pažeidimus, kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs šį pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai; 10) asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, pažeidimus, kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs šį pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai; 11) tai, kad priimamas į valstybės tarnybą asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į pareigas valstybės tarnyboje (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos); 12) žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką arba su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės veiklos srityje, kurioje asmuo siekia eiti arba eina pareigas (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos); 13) asmeniui už administracinius nusižengimus paskirtas administracines nuobaudas ar administracinio poveikio priemones, kai nuo administracinio nurodymo įvykdymo ar nutarimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieni metai; 14) dėl asmens atliktus mokestinius patikrinimus, tyrimus, kuriais nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos).
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimas ir naudojimo tikslai 1. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį…
15 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimas ir naudojimo tikslai 1. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba siekiantį eiti pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, (toliau – asmuo) renkama, teikiama į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam viešojo sektoriaus subjekto vadovui, kolegialaus valdymo organo vadovui arba valstybės politikui (toliau – į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas) ir naudojama siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų korupcijos prevencijos tikslų ir uždavinių. 2. Siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų korupcijos prevencijos tikslų ir uždavinių, informacija apie asmenį gali būti naudojama šiais tikslais: 1) įvertinti korupcijos rizikos veiksnius, kurie kiltų ir (ar) kyla asmeniui einant pareigas viešojo sektoriaus subjekte; 2) pritaikyti tikslingai parinktas ir proporcingas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir (ar) priimti su darbo tvarka ir organizavimu susijusius sprendimus, kurių visuma leistų suvaldyti ir (ar) sumažinti šios dalies 1 punkte nurodytus korupcijos rizikos veiksnius; 3) priimti pagrįstus ir motyvuotus sprendimus dėl asmenų skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas, atsakomybės sričių nustatymo, atsisakymo skirti į pareigas, atleidimo iš pareigų ar kitus sprendimus, susijusius su viešojo sektoriaus subjekto personalo formavimu; 4) prisidėti prie viešųjų ir privačių interesų konfliktų valdymo; 5) prisidėti užtikrinant, kad viešojo sektoriaus subjektuose pareigas eitų asmenys, atitinkantys jų tarnybą ar darbą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus nepriekaištingos reputacijos ar kitus specialiuosius reikalavimus; 6) spręsti dėl asmens drausminės ar tarnybinės atsakomybės, kai tam yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, naudojimo tvarka 1. Į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas šio…
18 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, naudojimo tvarka 1. Į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir tik šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. 2. Į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą subjektą, kuris šią informaciją naudoja išimtinai tik šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytoms funkcijoms atlikti, bei kitus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 3. Siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir uždavinių, turi būti pasirenkami kuo mažiau asmens teises (įskaitant teisę lygiomis teisėmis stoti į valstybinę tarnybą ir teisę į karjerą) varžantys informacijos apie asmenį naudojimo būdai ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės. Pirmenybė teikiama šiame ir kituose įstatymuose numatytoms korupcijai atsparios aplinkos kūrimo ir viešųjų bei privačių interesų konfliktų prevencijos priemonėms, nesusijusioms su atsisakymu skirti asmenį į pareigas ar atleidimu iš jų. 4. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimti sprendimą neskirti asmens į pareigas ar iš jų atleisti. 5. Jeigu iš šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytos informacijos matyti, kad asmuo neatitinka jo tarnybą ar darbą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos ar kitų specialiųjų reikalavimų, kurių neatitinkantis asmuo negali eiti atitinkamų pareigų, asmenį atsisakoma teikti ar skirti į pareigas arba jis atleidžiamas iš pareigų jo darbą ar tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. 6. Jeigu šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytos informacijos visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmuo neatitinka jo darbą ar tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos ar kitų specialiųjų reikalavimų, tačiau iš šios informacijos visumos gali būti padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad paskyrus asmenį į pareigas kils korupcijos rizika ir ją lemiantys veiksniai negali būti sumažinti ar pašalinti mažiau asmens teises ribojančiomis priemonėmis, gali būti priimamas sprendimas atsisakyti asmenį teikti ar skirti į pareigas. Tokiu atveju ši šio įstatymo nuostata sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti asmenį teikti ar skirti į pareigas motyvuotu asmenį į pareigas teikiančio, skiriančio ar paskyrusio subjekto sprendimu, kuriame turi būti nurodyti tokio sprendimo teisiniai ir faktiniai pagrindai. 7. Jeigu šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytos ir kitos į pareigas asmenį skyrusiam subjektui žinomos informacijos visuma sudaro pagrindą manyti, kad galimai buvo padarytas tarnybinis arba drausminis nusižengimas, tokio nusižengimo tyrimas atliekamas asmens darbą ar tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išlaikant šiuose teisės aktuose numatytas asmens teisių apsaugos garantijas. 8. Jeigu asmuo skiriamas į pareigas nesilaikant šio įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatyto reikalavimo skirti asmenį į pareigas tik gavus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, teisę kreiptis į tokį sprendimą priėmusį viešojo administravimo subjektą arba pagal pavaldumą aukštesnį viešojo administravimo subjektą dėl tokio sprendimo pripažinimo netekusiu galios Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka turi įstaigos, kurioje priimtas toks sprendimas, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, Vyriausybės atstovas apskrityje (jeigu sprendimas priimtas vietos savivaldos institucijoje) arba Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jeigu viešojo administravimo subjektas atsisako tokį sprendimą pripažinti netekusiu galios arba jeigu viešojo sektoriaus subjektui, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, netaikomas Viešojo administravimo įstatymas, įstaigos, kurioje priimtas toks sprendimas, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, Vyriausybės atstovas apskrityje arba Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą dėl šio sprendimo pripažinimo netekusiu galios. 9. Į pareigas asmenį teikiantis ar skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neteikti arba neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su pateikta apie jį informacija. 10. Asmens, kuris paskirtas eiti atitinkamas pareigas, prašymu į pareigas jį teikęs ar paskyręs subjektas privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su apie jį pateikta informacija. 11. Asmuo priimtą sprendimą neskirti jo į pareigas arba atleisti jį iš pareigų gali skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Analysis
Legal question

The specific issue is not the pharmaceutical corruption case itself, but the significance of such an appellate court ruling for a subsequent assessment of a person’s suitability to hold office when the STT provides information to the appointing authority.

Legal basis

Article 16 of the Law on Corruption Prevention provides that the STT collects and submits to the authority appointing, nominating or having appointed a person information concerning that person’s criminal record. Accordingly, data on convictions or corruption-related facts confirmed by an appellate court ruling become not merely the outcome of a criminal case, but also a formal source for assessing reputation and suitability. Article 15 indicates that this information is provided in respect of a person seeking to hold, or holding, office in a public-sector entity; its purpose is therefore not public condemnation, but a decision on appointment, nomination or continued service.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not an abstract “risk of corruption”, but the fact that final or appellate-confirmed case data may enter the mechanism established by Articles 15 and 16 of the Law on Corruption Prevention and be used in a specific personnel decision. The risk for the appointing authority arises if it treats information submitted by the STT as an automatic prohibition, because Article 18 limits the use of such information to the procedure and purposes laid down by law. The decision will therefore need to demonstrate how the specific corruption-related facts are connected to the specific duties, rather than relying solely on the title of the case or its public resonance.

📄 Original — Sūduvos Gidas
Frenchman to await trial behind bars instead of profiting from migrant smuggling 🔗
A French citizen was detained in Lithuania's Šakiai district on suspicion of illegally transporting 19 irregular migrants after cooperation between border guards and police. Border officials have opened a pre-trial investigation, and the…
Fact-check:
✅ ConfirmedŽmonių neteisėtas gabenimas per valstybės sieną savanaudiškais tikslais baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 292 straipsnis (statute)
292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos…
292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar organizavo neteisėtai perėjusių valstybės sieną tokių užsieniečių gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 293 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas 1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 291 straipsnis (statute)
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės…
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 3. Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra. 292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3.Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 293 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas 1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2702 straipsnis (statute)
2702 straipsnis. Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 1. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus…
2702 straipsnis. Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 1. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti nepavojingų atliekų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti pavojingų atliekų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31)
Analysis
Legal question

Whether the conduct of a French national is to be classified as unlawful transportation of persons across the state border under Article 292 of the Criminal Code, where he was detained in Lithuanian territory while transporting 19 irregular migrants.

Legal basis

The text of Article 292 of the Criminal Code criminalises the unlawful transportation across the state border of the Republic of Lithuania of a foreign national who does not have a permanent place of residence in Lithuania, or conduct connected with such a foreign national who has unlawfully crossed the border. Accordingly, it is not sufficient for the prosecution merely to establish that there were 19 migrants in the vehicle: it will be necessary to prove their legal status, the connection with an unlawful border crossing, and the suspect’s awareness of those circumstances.

Practical significance

In practice, the stronger prosecutorial argument will not be the fact of “transportation” in itself, but the objective chain of circumstances: the migrants’ unlawful border crossing, their lack of a permanent place of residence in Lithuania, and the driver’s role in that route. For the defence, it would be risky to contest only the profit motive, since the cited fragment of Article 292 does not indicate it as a necessary element; it would be more appropriate to examine whether the case file contains evidence of knowledge, the purpose of the route, and the connection with the border crossing.

📄 Original — Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
From Customs to the Consumer: Practical Aspects of Importing Cosmetics and Placing Them on the Market 🔗
On July 2, 2026, the Vilnius Department of the National Public Health Centre under the Ministry of Health held a remote public consultation titled “From Customs to the Consumer: Practical Aspects of Importing Cosmetics and Placing Them on…
Fact-check:
✅ ConfirmedKosmetikos gaminiams taikomos prievolės ir atsakomybė pagal Kosmetikos gaminių reglamentą (EB) Nr. 1223/2009
⚪ UnverifiedKosmetikos gaminiams reikalinga atitiktis pagrįsti ir vertinti kaip ribinei produktams prieš išleidžiant juos į laisvą apyvartą
✅ ConfirmedCheminėms medžiagoms ir cheminių mišiniams importui taikomi reikalavimai
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 5, 6, 7, 9, 15, 16, 19, 21, 22, 24, 27, 36, 38, 39, 41, 42, 43, 44 straipsnių pakeitimo ir papi 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. 36 straipsnio pavadinimo, 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 3 dalimi 36 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „ugdymas“ įrašyti žodį…
16 straipsnis. 36 straipsnio pavadinimo, 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 3 dalimi 36 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „ugdymas“ įrašyti žodį „stiprinimas“, pakeisti straipsnio 1 dalį, papildyti straipsnį 3 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Vaikų sveikatos sauga ir stiprinimas 1. Ikimokyklinio ugdymo mokyklose ir bendrojo lavinimo mokyklose turi būti sudarytos sąlygos vaikų sveikatai išsaugoti ir stiprinti, vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti. 2. Vaikų sveikatos sauga įgyvendinama: 1) užtikrinant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą žalojančio poveikio; 2) užtikrinant visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą; 3) didinant visų vaikų imunitetą užkrečiamosioms ligoms, nuo kurių skiepijama. 3. Vyriausybė tvirtina Vaikų sveikatos stiprinimo programą, numatančią vaikų aplinkos sveikatinimo priemones, sveikatos ugdymą, ligų ir traumų profilaktiką bei kontrolę.“ 17 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas 1. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai. 2. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“ 18 straipsnis. 39 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas 1. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizė atliekama nustatant, apibūdinant ir įvertinant fizikinių, cheminių, biologinių, mutageninių, teratogeninių, psichosocialinių, ergonominių ir kitų veiksnių galimą ir (ar) esamą įtaką visuomenės sveikatai ir parengiant išvadas bei pasiūlymus, kaip užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar jį riboti.“ 2. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizę gali atlikti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę verstis šia veikla. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos ekspertizę Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atlieka Vyriausybės įgaliotos valstybės įstaigos.“ 19 straipsnis. 41 straipsnio papildymas 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalimis Papildyti 41 straipsnį 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalimis: „5. Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos nustatyta tvarka.6. Vykdydami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtuose objektuose (toliau – kontrolės objektai) Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai turi teisę:1) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pavedimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo įeiti į kontrolės objektus jų darbo metu;2) tikrinti, ar laikomasi visuomenės sveikatos priežiūros norminių teisės aktų reikalavimų;3) reikalauti, kad kontrolės objektų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir teiktų paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;4) siūlyti atitinkamai institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją verstis ūkine komercine veikla asmenims, kurių vykdoma veikla gali padaryti ar padarė žalos sveikatai;5) Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.7. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų valstybės tarnautojai gali turėti ir kitų teisių, nustatytų kitais įstatymais.8. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.9. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.10. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę krašto apsaugos sistemos institucijose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija, vykdo krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, turi šio straipsnio 6 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.11. Valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkcijoms atlikti reikalingus laboratorinius tyrimus atlieka Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.“ 20 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Valstybinis visuomenės sveikatos priežiūros veiklos auditas Valstybinį visuomenės sveikatos priežiūros veiklos auditą vykdo Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas 41 straipsnis (statute)
41 straipsnis papildomas 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalimis nuo 2008 m. sausio 1 d.: 5. Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma Sveikatos apsaugos…
41 straipsnis papildomas 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalimis nuo 2008 m. sausio 1 d.: 5. Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos nustatyta tvarka.6. Vykdydami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtuose objektuose (toliau – kontrolės objektai) Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai turi teisę:1) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pavedimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo įeiti į kontrolės objektus jų darbo metu;2) tikrinti, ar laikomasi visuomenės sveikatos priežiūros norminių teisės aktų reikalavimų;3) reikalauti, kad kontrolės objektų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir teiktų paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;4) siūlyti atitinkamai institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją verstis ūkine komercine veikla asmenims, kurių vykdoma veikla gali padaryti ar padarė žalos sveikatai;5) Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.7. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų valstybės tarnautojai gali turėti ir kitų teisių, nustatytų kitais įstatymais.8. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.9. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.10. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę krašto apsaugos sistemos institucijose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija, vykdo krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, turi šio straipsnio 6 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.11. Valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkcijoms atlikti reikalingus laboratorinius tyrimus atlieka Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. 42 straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Subjektų pareigos 1. Subjektai Reglamento (EB) Nr. 273/2004, Reglamento (EB) Nr. 111/2005 ir Reglamento (EB) Nr. 1277/2005 nustatytais atvejais turi…
8 straipsnis. Subjektų pareigos 1. Subjektai Reglamento (EB) Nr. 273/2004, Reglamento (EB) Nr. 111/2005 ir Reglamento (EB) Nr. 1277/2005 nustatytais atvejais turi paskirti atsakingą asmenį ir vykdyti kitas šiuose reglamentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas pareigas. 2. Subjektai Reglamento (EB) Nr. 273/2004, Reglamento (EB) Nr. 111/2005 ir Reglamento (EB) Nr. 1277/2005 nustatytais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka duomenis (informaciją) turi teikti Narkotikų kontrolės departamentui.
Analysis
Legal question

Is the customs release of a cosmetic product in itself sufficient for lawful placing on the Lithuanian market where subsequent public health safety control is carried out by the NVSC?

Legal basis

Article 41(5) of the Law on Public Health Care of the Republic of Lithuania provides that state public health safety control is carried out in accordance with the procedure established by the Ministry of Health or an institution authorised by it. It follows from this provision that the customs stage does not exhaust the assessment of the product’s legality: the placing of a cosmetic product on the market remains subject to separate control under the public health safety regime.

Practical significance

The stronger practical argument is not that “the goods were cleared through customs”, but that “the product complies with the requirements for placing on the market and for public health safety control”. The importer faces risk where customs formalities are equated with final legality, because in the context of NVSC control it will be necessary to substantiate not only importation, but also the safe and lawful making available of the product to consumers.

📄 Original — digin.lt
OnePlus warranties in Europe are raising more and more questions - Digin 🔗
Imagine unboxing a pair of wireless earbuds that stop working months earlier than expected, only to be told they are already considered obsolete. Across Reddit threads, tech forums, and a growing number of complaint posts, European OnePlus…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.3641 straipsnis (statute)
6.3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas…
6.3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. 2. Kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant: 1) prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų; 2) prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą; 3) tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui. 3. Pardavėjas turi teisę atsisakyti užtikrinti tinkamą prekės kokybę, jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytąsias. 4. Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.3643 straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. 5. Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. 6. Vartotojas turi teisę sustabdyti prekės kainos ar jos dalies mokėjimą, iki pardavėjas įvykdys šiame skirsnyje nustatytas pardavėjo pareigas. 7. Vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. 8. Vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125, 6.228-1, 6.228-12, 6.228-14, 6.363, 6.364, 6.419 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.228-17, 6.2 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Kodekso papildymas 6.3641 straipsniu Papildyti Kodeksą 6.3641 straipsniu: „6.3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1…
16 straipsnis. Kodekso papildymas 6.3641 straipsniu Papildyti Kodeksą 6.3641 straipsniu: „6.3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. 2. Kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant: 1) prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų; 2) prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą; 3) tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui. 3. Pardavėjas turi teisę atsisakyti užtikrinti tinkamą prekės kokybę, jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytąsias. 4. Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.3643 straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. 5. Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. 6. Vartotojas turi teisę sustabdyti prekės kainos ar jos dalies mokėjimą, iki pardavėjas įvykdys šiame skirsnyje nustatytas pardavėjo pareigas. 7. Vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. 8. Vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui.“
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.153 straipsnis (statute)
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis…
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra: 1) panaikina arba apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; 2) panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus; 3) numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia; 4) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį; 5) nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 6) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia sutartį ar nuo jos atsisako; 7) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo; 8) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai trumpas, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti; 9) įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; 10) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; 11) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes; 12) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas, bei užsienio valiutos, kelionės čekių ar užsienio valiuta išreikštų tarptautinių pašto perlaidų pirkimo–pardavimo sutartims; 13) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai spręsti, ar pateikti daiktai arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus; 14) pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia išimtinę teisę aiškinti sutartį; 15) riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų; 16) įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo; 17) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas; 18) panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (reikalauja perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apriboja įrodymų panaudojimą, perkelia įrodinėjimo pareigą vartotojui ir pan.).
Analysis
Legal question

Can a seller or manufacturer reject a consumer’s claim concerning defective headphones solely on the basis that the product is already regarded as “obsolete”, and offer a voucher instead of statutory quality remedies?

Legal basis

The wording of Article 6.3641 of the Civil Code links the consumer’s rights not to the manufacturer’s product cycle, but to whether the goods “do not conform to quality requirements”. In such a case, the consumer is entitled to require that the goods be brought into conformity, or to seek a proportionate reduction in the price. Article 6.153 of the Civil Code further permits challenges to terms of a consumer contract that were not individually negotiated and are contrary to the requirements of good faith.

Practical significance

The stronger argument is not that “OnePlus promised a warranty”, but that an “obsolescence” policy cannot, of itself, extinguish statutory rights where the goods failed to conform to quality requirements. In practice, the claim should be framed by reference to Article 6.3641 of the Civil Code, while the voucher should be treated only as a voluntary commercial offer, not as a lawful substitute for statutory remedies. If the refusal is based on a standard term concerning product “obsolescence”, a separate risk is that the term may be unfair under Article 6.153 of the Civil Code.

📄 Original — Lsveikata.lt
Prof. Dr. D. Žaliaduonytė: This is an investment in our readiness for future challenges 🔗
Urtė Jarockė, 2026-07-09. LSMU Kaunas Hospital can now boast even more modern infrastructure. The opening of a new building at its Šilainiai unit became a real celebration, drawing many guests. Before cutting the ribbon, hospital director…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas 39 straipsnis (statute)
39 straipsnis. LNSS savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra 1. LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų…
39 straipsnis. LNSS savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra 1. LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra: 1) pirminės sveikatos priežiūros centrai; 2) savivaldybių poliklinikos; 3) savivaldybių ambulatorijos; 4) psichikos sveikatos centrai; 5) bendrosios praktikos gydytojų kabinetai; 6) bendrosios praktikos stomatologų kabinetai; 7) savivaldybių medicinos punktai; 8) savivaldybių greitosios medicinos pagalbos stotys ar skyriai, veikiantys kaip savarankiški juridiniai asmenys ar kaip šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų padaliniai; 9) savivaldybės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės (slaugos); 10) miestų ar rajonų savivaldybių ligoninės, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą (jos gali turėti padalinius - konsultacines poliklinikas); 11) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose nurodytos įstaigos savivaldybės tarybos motyvuotu sprendimu gali veikti kaip atskiri juridiniai asmenys arba gali būti reorganizuotos sujungiant į pirminės sveikatos priežiūros centrus. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas savivaldybės teritorijoje pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko savivaldos vykdomoji institucija. 4. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios apskritims, nomenklatūra: 1) apskričių ligoninės, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą (jos gali turėti padalinius-konsultacines poliklinikas); 2) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą; 3) kraujo donorystės įstaigos; 4) apskričių gimdymo namai. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko apskričių viršininkai. 6. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, nomenklatūra: 1) valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtos įstaigos; 2) kraujo donorystės įstaigos; 3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimas 1. Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos…
5 straipsnis. Įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimas 1. Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. 2. Licencijas išduoda (perregistruoja), atsisako jas išduoti (perregistruoti), licencijų galiojimą sustabdo, atnaujina ir panaikina Valstybinė akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba). 3. Licencijų išdavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos priežiūros licencijavimo taisyklės, kuriose nurodoma: 1) licencijuojama veikla; 2) licenciją išduodančios institucijos įgaliojimai; 3) dokumentai, reikalingi licencijai gauti; 4) dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai; 5) licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos; 6) pakartotinio licencijos išdavimo ar perregistravimo tvarka; 7) išduodamų licencijų registravimo tvarka; 8) atsisakymo išduoti licencijas atvejai; 9) licencijuojamos veiklos sąlygos, tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos; 10) licencijos sąlygų laikymosi priežiūros tvarka; 11) licencijos galiojimo sustabdymo, atnaujinimo bei panaikinimo atvejai ir tvarka; 12) licencijos formos rekvizitai. 4. Sveikatos priežiūros licencijavimo taisyklėse gali būti nurodyti ir kiti reikalavimai bei sąlygos. 5. Licencijų išdavimo bei licencijuojamos veiklos sąlygos neturi priklausyti nuo licenciją įgyjančios įmonės ar įstaigos rūšies. 6. Licencijos išduodamos neribotam laikotarpiui, tačiau privalo būti perregistruojamos. Pirmą kartą išduotos licencijos turi būti perregistruojamos po dvejų metų, o vėliau – kas penkeri metai. 7. Licencija arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti (perregistruoti) licenciją turi būti pateikti įmonei ar įstaigai per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti (perregistruoti), gavimo dienos. 8. Už licencijos išdavimą (perregistravimą) mokamas žyminis mokestis. 9. Akreditavimo tarnyba turi teisę atsisakyti išduoti licenciją, jeigu: 1) pateikti ne visi dokumentai licencijai gauti; 2) pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų ar netinkamai įforminti; 3) licencijai gauti įmonė ar įstaiga pateikia neteisingus duomenis ar suklastotus dokumentus; 4) įmonės ar įstaigos sveikatos priežiūros sąlygos neatitinka teisės aktuose nustatytų licencijuojamos veiklos reikalavimų. 10. Sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą Akreditavimo tarnyba gali savo iniciatyva, sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų ar įstaigos laikinojo administratoriaus teikimu. Akreditavimo tarnyba per penkias kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo apie jį turi raštu pranešti įstaigai. 11. Akreditavimo tarnyba turi teisę licencijos galiojimą sustabdyti: 1) įstaigos iniciatyva; 2) kai paaiškėja, kad licencijai gauti įstaiga pateikia neteisingus duomenis ar suklastotus dokumentus; 3) kai sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos nustato, kad įstaiga per einamuosius metus pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, reguliuojančius licencijuojamą veiklą; 4) kai praėjo daugiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo dienos, kai licencija turėjo būti perregistruota, o įstaiga nepateikė paraiškos ją perregistruoti; 5) įstaigos laikinojo administratoriaus, revizijos metu nustačiusio teisės aktų pažeidimus įstaigoje, teikimu. 12. Terminą, kuriam sustabdomas licencijos galiojimas, nustato Akreditavimo tarnyba. Terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Šis terminas gali būti pratęstas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 13. Akreditavimo tarnyba įstaigos prašymu turi teisę priimti sprendimą atnaujinti jos licencijos galiojimą tik įsitikinusi, kad yra pašalinti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas. Išlaidas, susijusias su licencijos galiojimo atnaujinimu, apmoka įstaiga. 14. Akreditavimo tarnyba turi teisę panaikinti licencijos galiojimą: 1) įstaigos iniciatyva; 2) kai gautas pranešimas apie įstaigos likvidavimą arba reorganizavimą (kai įstaiga, kaip savarankiškas ūkio subjektas, nutraukia veiklą); 3) jei, sustabdžius licencijos galiojimą, įstaiga per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų ar nesikreipė dėl licencijos galiojimo atnaujinimo; 4) sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios valstybės institucijų teikimu, jei, joms sustabdžius dalies ar visų paslaugų teikimą, įstaiga per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų; 5) kai per einamuosius metus gauna pakartotiną sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios valstybės institucijų teikimą sustabdyti įstaigos licencijos galiojimą. 15. Akreditavimo tarnybos sprendimas atsisakyti išduoti (perregistruoti) licenciją, sustabdyti, atnaujinti ar panaikinti jos galiojimą gali būti įstatymų nustatyta tvarka apskųstas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Apskundimas Akreditavimo tarnybos sprendimų vykdymo nesustabdo. 16. Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, atnaujinimą ar panaikinimą Akreditavimo tarnyba skelbia „Valstybės žiniose“.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 5, 10, 12, 25, 45, 50, 52, 53, 54, 59 straipsnių, I dalies II skyriaus pavadinimo 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Licencijavimas asmens sveikatos priežiūros veiklai 1. Lietuvos…
5 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Licencijavimas asmens sveikatos priežiūros veiklai 1. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, (toliau – pareiškėjas) gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavęs licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. Išduodamos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai yra neterminuotos. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išduodamos elektronine arba pareiškėjo prašymu popierine forma. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi vieną licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, kurioje nurodomos visos licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias ji šiame straipsnyje nustatyta tvarka įgijo teisę teikti. Šias paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę teikti tik konkrečiais licencijoje asmens sveikatos priežiūros veiklai nurodytais adresais, išskyrus atvejus, kai pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pobūdį ir paskirtį jos turi būti teikiamos ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tai numatyta atskirų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. 2. Licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą sustabdo, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimo sustabdymą panaikina, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą panaikina, licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslina, pagal poreikį išduoda popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikatą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba). 3. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimo, atsisakymo išduoti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo panaikinimo, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslinimo, popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikato išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklės. 4. Pareiškėjas, siekiantis gauti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ar įgyti teisę teikti naujas licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba kreipdamasis tiesiogiai pateikia prašymą išduoti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ar prašymą patikslinti licenciją, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir sveikatos apsaugos ministro įsakymų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, nustatytus civilinės atsakomybės draudimo, higienos, medicinos priemonių (prietaisų) (toliau – medicinos priemonės), personalo, patalpų ir teisinės formos reikalavimus. 5. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba kreipdamasi tiesiogiai informuoja pareiškėją, siekiantį gauti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ar įgyti teisę teikti naujas licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apie Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje gautus pareiškėjo dokumentus ir, jeigu reikia, apie reikalingumą patikslinti ar pateikti trūkstamus dokumentus. Patikslintų ar trūkstamų dokumentų pateikimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo pareiškėjo informavimo apie nustatytus trūkumus dienos. 6. Atsisakoma išduoti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslinti licenciją šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju, jeigu: 1) pareiškėjas pateikia ne visus reikiamus ar neteisingai užpildytus dokumentus ir neįvykdo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti nustatytus trūkumus per jos nustatytą terminą; 2) pareiškėjas neatitinka licencijuojamai veiklai keliamų reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, ir neįvykdo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus per jos nustatytą terminą. 7. Pareiškėjui licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslinta licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju turi būti išduota arba motyvuotas rašytinis atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo ir tinkamai įformintų dokumentų, kurių reikia licencijai asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoti, gavimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje dienos. Jeigu per šį terminą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pareiškėjui licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslintos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju neišduoda ir nepateikia jam motyvuoto rašytinio atsisakymo, laikoma, kad licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslinta licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju yra išduota. 8. Licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai tikslinama įstaigos iniciatyva, kai: 1) pakeičiami licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai turėtojo rekvizitai; 2) asmens sveikatos priežiūros įstaiga pageidauja nevykdyti dalies licencijoje asmens sveikatos priežiūros veiklai nurodytų licencijuojamų paslaugų; 3) asmens sveikatos priežiūros įstaiga pageidauja įgyti teisę teikti naujas licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 9. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai tikslinimo ypatumai: 1) šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas aplinkybes asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pranešti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo tokių aplinkybių atsiradimo dienos per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai pateikdama prašymą patikslinti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ir dokumentus, patvirtinančius tokių aplinkybių atsiradimą. Licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų prašymo ir dokumentų gavimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje dienos; 2) šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai tikslinama šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka; 3) patikslinus licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, šios licencijos turėtojui pateikiama nauja (perrašyta) licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai su visais aktualiais duomenimis. 10. Praradus popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai originalą, taip pat jį sugadinus, išduodamas popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikatas arba elektroninės formos licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai (atsižvelgus į asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymą). Sprendimas išduoti popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikatą arba elektroninės formos licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai priimamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo išduoti popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikatą ar elektroninės formos licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai gavimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje dienos. 11. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas sustabdomas: 1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašomam terminui, tačiau ne ilgesniam kaip vieneri metai, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga prašo sustabdyti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą; 2) ne ilgiau kaip trims mėnesiams, kai paaiškėja, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidžia šio straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus (išskyrus atvejus, kai paslaugų teikimas stabdomas šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka) ir per Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nustatytą licencijuojamos veiklos pažeidimų pašalinimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų nuo licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai turėtojo informavimo apie pažeidimo padarymą dienos, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimų. 12. Sprendimas sustabdyti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą priimamas: 1) šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymo sustabdyti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą gavimo dienos; 2) šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodyto termino, per kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėjo pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus, bet jų nepašalino, pabaigos. 13. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas sustabdytas šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu atveju, gali kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai pateikdama paraišką, o šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu atveju – paraišką ir pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas, pašalinimą įrodančius dokumentus. Sprendimas panaikinti sustabdytą licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu atveju priimamas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos. Sprendimas panaikinti sustabdytą licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu atveju priimamas įsitikinus, kad yra pašalinti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytų paraiškos ir dokumentų gavimo dienos. 14. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas panaikinamas: 1) kai yra gautas asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymas panaikinti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą; 2) jeigu sustabdžius licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą asmens sveikatos priežiūros įstaiga per šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytą terminą nesikreipė dėl licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo arba per šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu nustatytą licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas; 3) kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga likviduojama; 4) kai paaiškėja, kad licencijai asmens sveikatos priežiūros veiklai gauti buvo pateikti suklastoti dokumentai; 5) šio įstatymo 54 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju. 15. Sprendimas panaikinti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą priimamas: 1) šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymo gavimo dienos; 2) šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip penkias darbo dienas nuo šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatyto termino kreiptis dėl licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo pabaigos arba ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodyto termino, per kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėjo pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus, dėl kurių jos licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalis) yra sustabdyta, bet jų nepašalino, pabaigos; 3) šio straipsnio 14 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais – ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sužinojimo apie šias aplinkybes dienos; 4) šio straipsnio 14 dalies 5 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos. 16. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba informaciją apie licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar galiojimo panaikinimą, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslinimą, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikato išdavimą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo paskelbia savo interneto svetainėje Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka. 17. Už licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimą, patikslinimą, popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikato išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.“
Analysis
Legal question

Does the consolidation of LSMU Kaunas Hospital services in the new building of the Šilainiai unit constitute merely a matter of infrastructure organisation, or does it trigger an obligation to ensure that the specific services are provided under a valid licence and registration?

Legal basis

Article 5(1) of the Law on Health Care Institutions establishes the rule that undertakings and institutions may provide health care services only after obtaining a licence and being entered in the State Register of Health Care Institutions. It follows from this provision that the legally relevant issue is not the opening of the building as such, but whether, following the relocation or concentration of services, the specific services, their scope and the place of provision correspond to the licensing and registry data.

Practical significance

The stronger practical argument here is not “more modern infrastructure”, but continuity of licensed activity: where a public institution expands or reorganises the provision of services, it is necessary to verify whether a factual discrepancy arises between the services actually being provided and the information recorded in the licence and the register. For a lawyer or journalist, it is worth requesting not a general confirmation regarding the opening, but specific licence and registry data concerning the services transferred to the building of the Šilainiai unit.

📄 Original — Technologijos
The EU Killed Off Affordable Cars: 84% of Models Vanished from the Market. Will They Now Return? 🔗
Europe’s small city car market has been hit by a severe crisis, driven by the high cost of adapting vehicles to EU environmental and safety standards. Many iconic, affordable models were discontinued because they were no longer profitable…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 5, 9, 12, 15, 18, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo į 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Alternatyviųjų degalų ir juos…
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Alternatyviųjų degalų ir juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūra – alternatyviuosius degalus naudojančios transporto priemonės ir alternatyviesiems degalams tiekti į transporto priemones naudojami degalų pildymo punktai ir įkrovimo prieigos. 2. Biodegalai – iš biomasės gaminami skystieji arba dujiniai transporto degalai, išskyrus biodegalus, sertifikuotus kaip pagamintus iš žaliavų, dėl kurių kyla didelė netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizika ir kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus. 3. Degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – DAEI) – degalai, gaminami iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus: biodegalai, biodujos, elektros energija ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras. 4. Degalų ir biodegalų mišinys – benzino ar dyzelino ir vienos ar kelių rūšių biodegalų mišinys. 5. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetas (toliau – DAEI apskaitos vienetas) – apskaitos vienetas, kuris Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemoje skiriamas už vidaus rinkoje parduotus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir naudojamas degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų įvykdymui vertinti. 6. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistema (toliau – DAEI apskaitos vienetų sistema) – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirtos įstaigos ar įmonės valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie skirtus ir perleistus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus ir kurioje degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai teikia įpareigojimų vykdymo ataskaitas. 7. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos dalyvis (toliau – DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis) – degalų tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas, kuriam šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka taikomas įpareigojimas, viešai prieinamos įkrovimo prieigos operatorius arba kitus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiantis subjektas. 8. Degalų tiekėjas – subjektas, kuris tiekia benziną ir (ar) dyzeliną ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atsiranda prievolė mokėti akcizus už patiektą benziną ir (ar) dyzeliną. 9. Degalų tiekimas – benzino ir (ar) dyzelino pardavimas, panaikinant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, benzino ir (ar) dyzelino įvežimas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar importas, taip pat gamtinių dujų ar degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių pardavimas transporto sektoriaus vartotojams. 10. Elektrinė kelių transporto priemonė – lengvoji transporto priemonė arba sunkioji transporto priemonė, kuriose sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės. 11. Elektromobilis – grynasis elektromobilis arba M1 ar N1 kategorijos laidu įkraunama hibridinė transporto priemonė. 12. Grynasis elektromobilis – M1 arba N1 kategorijos elektrinė kelių transporto priemonė, varoma tik elektros varikliu. 13. Hibridinė transporto priemonė – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama iš dviejų ar daugiau transporto priemonėje esančių sukauptos energijos šaltinių: sunaudojamų degalų ir elektros energijos kaupimo sistemos (baterijos, kondensatoriaus). 14. Mažos taršos zona – savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių transporto priemonių eismą. 15. Nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių – skystieji arba dujiniai transportui naudojami degalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus biomasę. 16. Netarši transporto priemonė – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 50 g/km, o realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis neviršija 80 procentų ribinės vertės, nustatytos 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, arba M3, N2, N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius. 17. Pažangieji biodegalai – iš biomasės atliekoms ir liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, gaminami biodegalai. 18. Perdirbimo liekana – gamybos proceso metu liekanti medžiaga, kuri nėra pirminis gamybos proceso tikslas, o procesas nėra tikslingai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama. 19. Privati įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kuri yra prieinama tik konkrečiai fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupei. 20. Transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas – subjektas, tiekiantis gamtines dujas ir tiesiogiai jomis pildantis transporto priemones per degalų, šiuo atveju suslėgtų gamtinių dujų arba suskystinto metano, pildymo punktus. 21. Viešai prieinama įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kuri yra prieinama visiems elektrinių kelių transporto priemonių vairuotojams ir įtraukta į Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinę sistemą. 22. Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinė sistema – duomenų bazė, kurioje registruojami, kaupiami ir tvarkomi viešai prieinamų įkrovimo prieigų statiniai ir dinaminiai duomenys. 23. Visai netarši sunkioji transporto priemonė – netarši M3, N2 ir (ar) N3 kategorijos transporto priemonė be vidaus degimo variklio arba su vidaus degimo varikliu, naudojančiu alternatyviuosius degalus ir išmetančiu anglies dioksido (CO2) mažiau kaip 1 g/km arba mažiau kaip 1 g/kWh. 24. Transporto priemonių kategorijos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB. 25. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „abikryptis įkrovimas“, „ad hoc degalų pildymas“, „ad hoc įkrovimas“, „ad hoc kaina“ „alternatyvieji degalai“, „atiduodamoji galia“, „degalų pildymo punktas“, „degalų pildymo punkto operatorius“, „didelės galios įkrovimo prieiga“, „dinaminiai duomenys“, „duomenų naudotojas“, „elektrinė transporto priemonė“, „elektros tiekimas nuo kranto“, „elektros tiekimas oro uoste stovintiems orlaiviams“, „galutinis naudotojas“, „išmanusis įkrovimas“, „įkrovimo paslauga“, „įkrovimo prieiga“, „įkrovimo prieigos operatorius“, „įkrovimo stotelė“, „įprastos galios įkrovimo prieiga“, „judumo paslaugų teikėjas“, „keleivinis laivas“, „konteinervežis“, „lengvoji transporto priemonė“, „laidu įkraunama hibridinė transporto priemonė“, „miestų transporto mazgas“, „saugi ir apsaugota stovėjimo aikštelė“, „sunkioji transporto priemonė“, „statiniai duomenys“, „skaitmeniniais ryšiais susieta įkrovimo prieiga“, „suskystintas metanas“, „TEN-T visuotinis tinklas“, „TEN-T pagrindinis tinklas“, „viešai prieinama alternatyviųjų degalų infrastruktūra“ suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2023/1804. 26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013, Akcizų įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose transporto ir energetikos sektorių veiklą.“
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Alternatyviųjų degalų ir juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūra – alternatyviuosius degalus naudojančios…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Alternatyviųjų degalų ir juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūra – alternatyviuosius degalus naudojančios transporto priemonės ir alternatyviesiems degalams tiekti į transporto priemones naudojami degalų pildymo punktai ir įkrovimo prieigos. 2. Biodegalai – iš biomasės gaminami skystieji arba dujiniai transporto degalai, išskyrus biodegalus, sertifikuotus kaip pagamintus iš žaliavų, dėl kurių kyla didelė netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizika ir kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus. 3. Degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – DAEI) – degalai, gaminami iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus: biodegalai, biodujos, elektros energija ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras. 4. Degalų ir biodegalų mišinys – benzino ar dyzelino ir vienos ar kelių rūšių biodegalų mišinys. 5. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetas (toliau – DAEI apskaitos vienetas) – apskaitos vienetas, kuris Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemoje skiriamas už vidaus rinkoje parduotus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir (ar) už elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, patiektą į transporto priemones, ir naudojamas degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų įvykdymui vertinti. 6. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistema (toliau – DAEI apskaitos vienetų sistema) – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirtos įstaigos ar įmonės valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie skirtus ir perleistus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus ir kurioje degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai teikia įpareigojimų vykdymo ataskaitas. 7. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos dalyvis (toliau – DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis) – degalų ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas, kuriam taikomi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyti įpareigojimai, kitus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiantis subjektas, viešai prieinamos įkrovimo prieigos operatorius, keleivių ar krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis, geležinkelio įmonė (vežėjas). 8. Degalų tiekėjas – subjektas, kuris tiekia benziną ir (ar) dyzeliną ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atsiranda prievolė mokėti akcizus už patiektą benziną ir (ar) dyzeliną. 9. Degalų tiekimas – benzino ir (ar) dyzelino pardavimas, panaikinant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, benzino ir (ar) dyzelino įvežimas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar importas, taip pat gamtinių dujų ar degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių pardavimas transporto sektoriaus vartotojams. 10. Elektrinė kelių transporto priemonė – lengvoji transporto priemonė arba sunkioji transporto priemonė, kuriose sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės. 11. Elektromobilis – grynasis elektromobilis arba M1 ar N1 kategorijos laidu įkraunama hibridinė transporto priemonė. 12. Grynasis elektromobilis – M1 arba N1 kategorijos elektrinė kelių transporto priemonė, varoma tik elektros varikliu. 13. Hibridinė transporto priemonė – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama iš dviejų ar daugiau transporto priemonėje esančių sukauptos energijos šaltinių: sunaudojamų degalų ir elektros energijos kaupimo sistemos (baterijos, kondensatoriaus). 131. Keleivių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis – vežėjas, vykdantis profesinę keleivių vežimo veiklą elektrinėmis transporto priemonėmis ir turintis galiojančią licenciją, išduotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punktu. 132. Krovinių vežėjas elektrinėmis transporto priemonėmis – vežėjas, vykdantis profesinę krovinių vežimo veiklą elektrinėmis transporto priemonėmis ir turintis galiojančią licenciją, išduotą vadovaujantis Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 2, 3 arba 5 punktu. 14. Mažos taršos zona – savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių transporto priemonių eismą. 15. Nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių – skystieji arba dujiniai transportui naudojami degalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus biomasę. 16. Netarši transporto priemonė – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 50 g/km, o realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis neviršija 80 procentų ribinės vertės, nustatytos 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, arba M3, N2, N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius. : 16 dalies redakcija nuo 2026-01-01: 16. Netarši transporto priemonė – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2 arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius. 17. Pažangieji biodegalai – iš biomasės atliekoms ir liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, gaminami biodegalai. 18. Perdirbimo liekana – gamybos proceso metu liekanti medžiaga, kuri nėra pirminis gamybos proceso tikslas, o procesas nėra tikslingai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama. 19. Privati įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kuri yra prieinama tik konkrečiai fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupei. 20. Transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas – subjektas, tiekiantis gamtines dujas ir tiesiogiai jomis pildantis transporto priemones per degalų, šiuo atveju suslėgtų gamtinių dujų arba suskystinto metano, pildymo punktus. 21. Viešai prieinama įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kuri yra prieinama visiems elektrinių kelių transporto priemonių vairuotojams ir įtraukta į Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinę sistemą. 22. Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinė sistema – duomenų bazė, kurioje registruojami, kaupiami ir tvarkomi viešai prieinamų įkrovimo prieigų statiniai ir dinaminiai duomenys. 23. Visai netarši sunkioji transporto priemonė – netarši M3, N2 ir (ar) N3 kategorijos transporto priemonė be vidaus degimo variklio arba su vidaus degimo varikliu, naudojančiu alternatyviuosius degalus ir išmetančiu anglies dioksido (CO2) mažiau kaip 1 g/km arba mažiau kaip 1 g/kWh. 24. Transporto priemonių kategorijos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB. 25. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „abikryptis įkrovimas“, „ad hoc degalų pildymas“, „ad hoc įkrovimas“, „ad hoc kaina“ „alternatyvieji degalai“, „atiduodamoji galia“, „degalų pildymo punktas“, „degalų pildymo punkto operatorius“, „didelės galios įkrovimo prieiga“, „dinaminiai duomenys“, „duomenų naudotojas“, „elektrinė transporto priemonė“, „elektros tiekimas nuo kranto“, „elektros tiekimas oro uoste stovintiems orlaiviams“, „galutinis naudotojas“, „išmanusis įkrovimas“, „įkrovimo paslauga“, „įkrovimo prieiga“, „įkrovimo prieigos operatorius“, „įkrovimo stotelė“, „įprastos galios įkrovimo prieiga“, „judumo paslaugų teikėjas“, „keleivinis laivas“, „konteinervežis“, „lengvoji transporto priemonė“, „laidu įkraunama hibridinė transporto priemonė“, „miestų transporto mazgas“, „saugi ir apsaugota stovėjimo aikštelė“, „sunkioji transporto priemonė“, „statiniai duomenys“, „skaitmeniniais ryšiais susieta įkrovimo prieiga“, „suskystintas metanas“, „TEN-T visuotinis tinklas“, „TEN-T pagrindinis tinklas“, „viešai prieinama alternatyviųjų degalų infrastruktūra“ suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2023/1804. 26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013, Akcizų įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose transporto ir energetikos sektorių veiklą. ANTRASIS SKIRSNIS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ NAUDOJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE VALSTYBINIS VALDYMAS
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 5, 9, 12, 15, 18, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo į 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI…
18 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413. 2. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011, su pakeitimais, padarytais 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1542. 3. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones. 4. 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES.ׅ ___________________“.
Analysis
Legal question

The specific question is not whether the EU has “destroyed” affordable cars, but whether the provisions provided can support the existence of a legal obligation or regulatory mechanism that would enable small, low-cost cars to return to the market despite the costs of compliance with environmental and safety standards.

Legal basis

Article 2 of the Law of the Republic of Lithuania on Alternative Fuels, as provided, defines “infrastructure for alternative fuels and vehicles using them” as vehicles using alternative fuels and the infrastructure used to supply them. The provision therefore regulates the system of infrastructure and alternative fuels, rather than imposing any obligation relating to vehicle pricing or the preservation of model availability. The amendment to the annex to the law indicates the implementation of EU legislation, but the text provided does not disclose any specific EU safety or environmental rule that would establish an exemption, compensation mechanism, or simplified compliance regime for manufacturers of small cars.

Practical significance

The stronger argument in this material is the absence of a regulatory basis: the evidence provided supports discussion of the implementation of alternative fuels policy, but not of any legal guarantee that cheap city cars will “return”. From a professional perspective, these fragments of the Lithuanian Law on Alternative Fuels should not be relied upon as a basis for asserting that the market will be restored; such a conclusion would require a specific EU or national legal act amending type-approval, safety, emissions, or economic incentive rules.

📄 Original — Vilniaus miesto savivaldybė
Third Stage of Surface Stormwater Network Reconstruction Begins on Gedvydžių Street 🔗
The third stage of the surface stormwater network reconstruction on Gedvydžių Street begins on July 9, 2026.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas 1. Geriamojo vandens išgavimą, tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės…
13 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas 1. Geriamojo vandens išgavimą, tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių vykdomosios institucijos. 2. Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, nustatytoje pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymą vykdo viešasis vandens tiekėjas arba regioninis viešasis vandens tiekėjas. Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. 3. Savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas tvarko savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas viešasis vandens tiekėjas arba kita savivaldybės valdoma įmonė. Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamu paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu. Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) turėti galiojantį taršos leidimą arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą į aplinką išleisti paviršines nuotekas; 2) nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdyti ir (arba) naudoti paviršinėms nuotekoms tvarkyti reikalingą infrastruktūrą savivaldybės teritorijoje, kurioje planuoja teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. 4. Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, jeigu jis tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo dienos, jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų, reguliuojančių nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens saugą, reikalavimus ir jis turi galiojančią licenciją. 5. Viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju paskirtas garantinis vandens tiekėjas turi tiekti geriamąjį vandenį, teikti nuotekų tvarkymo paslaugas savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, išskyrus savivaldybės teritorijų dalis, kuriose pagal šio straipsnio 4 dalį geriamąjį vandenį tiekia ir (arba) nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas teikia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ir (arba) kuriose pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus numatytas teisės aktų reikalavimus atitinkantis individualusis apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas. 6. Savivaldybių tarybos, kurioms priklauso garantinis vandens tiekėjas ir viešasis vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, vadovaudamosi šio įstatymo 15 straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, privalo inicijuoti jų valdomų viešųjų vandens tiekėjų reorganizavimą skaidymo ir (arba) jungimo būdu, kai viešajam vandens tiekėjui jo veiklos teritorijoje panaikinamas licencijos galiojimas. 7. Geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje, nepriskirtoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai, gali vykdyti viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijęs teisę tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai nepriskirtoje teritorijoje viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi vienodas teises ir pareigas. Šioje teritorijoje veikiančio viešojo vandens tiekėjo ir regioninio viešojo vandens tiekėjo, geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sutartys su abonentais ir vartotojais turi būti sudarytos pagal Vyriausybės tvirtinamą viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Europos Sąjungos fondų lėšos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai 1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų…
19 straipsnis. Europos Sąjungos fondų lėšos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai 1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai gali būti skiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos. Skiriant Europos Sąjungos fondų lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, pirmiausia turi būti užtikrinama, kad visoje šalies teritorijoje geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas būtų vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų, kad kuriama (sukurta) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema sudarytų sąlygas užtikrinti geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir nuotekų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančias ir ekonominiu požiūriu pagrįstas (įperkamas) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas abonentams ir vartotojams. Europos Sąjungos fondų lėšos gali būti skiriamos ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai. 2. Europos Sąjungos fondų lėšos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai planuojamos ir teikiamos sveikatos saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančių viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo regionuose paslaugų užtikrinimui pagal savivaldybės tarybos patvirtintame geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytas infrastruktūros plėtros kryptis ir sąlygas, kad būtų įgyvendinti Vandens įstatyme nustatyti vandensaugos tikslai, aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityse, taip pat atsižvelgiant į sąnaudų susigrąžinimo principo taikymo išimtis, nurodytas Vandens įstatyme, vadovaujantis šiuo įstatymu ir pagal Vyriausybės tvirtinamus finansavimo prioritetus. Europos Sąjungos fondų lėšų planavimas ir investicijos, skiriamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo, infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, neturi didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų. Skiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos infrastruktūros renovacijai turi sumažinti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų eksploatacines sąnaudas. 3. Europos Sąjungos fondų lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai administruoja Aplinkos ministerija. Europos Sąjungos fondų lėšų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai gali gauti regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, atitinkantys paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Europos Sąjungos fondų lėšų paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai gali gauti regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai, viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, atitinkantys paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. PENKTASIS SKIRSNIS ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas 43 straipsnis (statute)
43 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose 1. Vandens tiekimo ir…
43 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose 1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose draudžiama: 1) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai); 2) sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus atvejus; 3) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles; 4) pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus; 5) vykdyti grunto sprogdinimo darbus; 6) vandens telkiniuose nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais. Šis reikalavimas negalioja magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, įgilintų ne mažiau kaip 10 metrų nuo vandens telkinio dugno, apsaugos zonose, įvertinant galimą vandens telkinio dugno išplovimą ir pasikeitimą; 7) vandens telkiniuose cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją; 8) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. 2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: 1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį; 2) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus); 3) melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; 4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus; 5) gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną; 6) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu; 7) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams, ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte; 8) uosto teritorijoje – sandėliuoti pašarus, trąšas ir chemines medžiagas. 3. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TINKLŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS Pakeistas skirsnio pavadinimas: Nr. XIV-643, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24263
Analysis
Legal question

Whether the reconstruction of the Gedvydžiai Street surface wastewater network should be assessed as the implementation of a municipality-organised public wastewater management function, rather than merely as technical street repair works.

Legal basis

Article 13(1) of the Law on Drinking Water Supply and Wastewater Management assigns the organisation of surface wastewater management within the municipal territory to municipal executive institutions; accordingly, the legally relevant issue is the basis on which the municipal function is being performed. Article 43 of the Law on Special Land Use Conditions provides that statutory prohibitions apply within protection zones for water supply and wastewater infrastructure, including surface wastewater infrastructure, although the excerpt provided does not show the full list of such prohibitions.

Practical significance

The stronger practical argument is not “reconstruction as a traffic or construction-related inconvenience”, but “reconstruction as the activation of a public infrastructure regime”: the municipality’s organisational decisions, the boundaries of the project, and whether protection zones arise or are adjusted after the reconstruction should be examined. It would be a mistake to assess the dispute solely through the lens of contracting works or street closure, because the most significant risk for landowners and users may arise from special land use conditions rather than from the duration of the works themselves.

📄 Original — Lietuvos Respublikos prokuratūra
Suspicions brought and other decisions made in pre-trial investigations into council members’ actions | Prosecutor General’s Office of the Republic of Lithuania 🔗
In pre-trial investigations carried out by the Special Investigation Service (STT) and led by prosecutors into possible abuse by municipal council members in using funds allocated to cover expenses related to their council duties…
Fact-check:
✅ ConfirmedPagal nekaltumo prezumpciją, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kodeksas Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. 4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. XXXIV SKYRIUS Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 123 straipsnis (statute)
123 straipsnis. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais Tas, kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos…
123 straipsnis. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais Tas, kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 123^1 straipsnis. Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas 1. Tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones ir dėl to buvo padaryta didelė žala, taip pat tas, kas pažeisdamas tarptautine sankcija ar ribojamąja priemone asmeniui nustatytą draudimą atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti tranzitu per valstybės narės teritoriją sudarė sąlygas tam asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką arba vykti tranzitu per jos teritoriją, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas 35 straipsnis (statute)
35 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės 1. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) valstybės tarnautojas…
35 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės 1. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą; 2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą; 3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms; 4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui; 7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai. 2. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. 3. Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų; 2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis; 3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas; 4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų. 4. Kiti įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Analysis
Legal question

Can the use of funds allocated for a municipal council member’s activity expenses be qualified as abuse of office under Article 228 of the Criminal Code, where what is proved is not merely improper accounting, but the use of official position and substantial harm resulting from it.

Legal basis

Article 228(1) of the Criminal Code requires three essential elements: the status of a civil servant or a person equivalent thereto, abuse of official position or exceeding official powers, and substantial harm to the State or to a legal or natural person. Accordingly, the mere fact that a council member’s expenses were improperly reimbursed is not, under the cited provision, sufficient for criminal liability; the decisive threshold is proof of abuse and substantial harm.

Practical significance

In practice, the stronger prosecutorial argument will not be that “the receipts were irregular”, but that the council member’s status was used to obtain funds contrary to their intended purpose and that this crossed the boundary of administrative or political liability. For the defence, the critical point is to distinguish a breach of reimbursement rules from the elements of the offence under Article 228 of the Criminal Code: to contest the existence of substantial harm, the intentional use of official position, and the causal link between the acts and the harm.

📄 Original — Teismai.lt
2026.07.10 :: Panevezys City Council member A. Balciunas, who admitted guilt, released from criminal liability under a guarantor arrangement 🔗
On July 10, 2026, the Panevezys District Court heard a criminal case in which former and current Panevezys City Municipal Council member Arunas Balciunas was accused of abuse of office, fraud, document forgery, and possession of forged…
Fact-check:
✅ ConfirmedBaudžiamosios atsakomybės atleistis laidavimo tvarka be užstato numatyta Lietuvos baudžiamojoje teisėje
🟡 IncompleteNuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo aukštesnės instancijos teismui
🟡 IncompleteBaudžiamojo poveikio priemonė - nukreipimas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 40 straipsnis (statute)
40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį…
40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. 2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 3. Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 4. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. 5. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. 6. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. 7. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 8. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. 9. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 10. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 67 straipsnis (statute)
67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui…
67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; 11) išplėstinis turto konfiskavimas; 12) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. 3. Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. 4. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, išplėstinis turto konfiskavimas. 5. Juridiniam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba kartu su bausme, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, uždraudimas juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją, uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Baudžiamojo poveikio priemonės, išskyrus įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, negali būti skiriamos kartu su juridinio asmens likvidavimo bausme. 6. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 38 straipsnis (statute)
38 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų…
38 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. 3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nr. XI-677, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 20-927 (2010-02-18)
Analysis
Legal question

The specific issue is not the admission of guilt in itself, but whether the acts imputed to the council member, by their category and the circumstances of the case, fall within the scope of applying surety under Article 40 of the Criminal Code.

Legal basis

Article 40 of the Criminal Code allows a court to release from criminal liability under surety only a person who has committed a criminal misdemeanour, a negligent offence, or an intentional offence of minor or medium gravity, and only where there is a person worthy of acting as surety. The rule in this situation is therefore discretionary: an admission of guilt may be relevant, but it does not replace the requirements relating to the category of the offence and the suitability of the surety.

Correction

The statement that a judgment may be appealed within 20 days of its pronouncement is incomplete: under Article 313 of the Code of Criminal Procedure, for a convicted person in custody and in certain cases of non-participation, the time limit is linked to service of a copy of the judgment. It is therefore more accurate to say that the general rule is 20 days from pronouncement, but the procedural starting point for the time limit depends on the person’s procedural status. The statement concerning a payment into the Fund for Victims of Crime should also be formulated more cautiously: under Article 71 of the Criminal Code, the time limit is set by the court and may not exceed three years, so “within 6 months” is a condition of a particular judgment, not a universal statutory rule.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not the moral proposition that “he confessed, therefore he was released”, but the formal threshold under Article 40 of the Criminal Code: the category of the offence, the reliability of the surety, and the court’s reasoning for exercising its discretion. A professional should check whether the judgment clearly distinguishes release from criminal liability from the logic of not imposing a penalty, because under Article 67 of the Criminal Code, penal measures may also be applied to a person released from criminal liability.

📄 Original — Teisė.pro
15min: Health Ministry opposes abortion legalization bill ahead of Seimas debate 🔗
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, įstatymų…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų (toliau – sutuoktiniai) arba registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų (toliau – partneriai), kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, taip pat asmenų, kuriems teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos, teises. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, nuostatomis.
Analysis
Legal question

Whether the legalisation of abortion currently under consideration in the Seimas would constitute a directly applicable right to a healthcare service, or merely a political declaration requiring a separate mechanism for service provision, funding and implementation.

Legal basis

The proposed amendments to the Law on Health Insurance reflect a model typical of healthcare regulation: the law sets the date of entry into force, while the Government, the Minister of Health or an authorised institution must adopt implementing legislation by a specified deadline. Article 1 of the Law on Assisted Reproduction likewise indicates that reproductive healthcare services are generally defined in legislation through the conditions, methods and procedure for service provision. However, the evidence provided contains no direct provision on abortion; accordingly, any specific conclusion would depend on the wording of the future legislation.

Practical significance

At present, the stronger practical argument is not an abstract position “for” or “against” legalisation, but whether the draft establishes an operational healthcare service regime. A lawyer should examine whether the draft clearly identifies the competent authority, the deadline for implementing legislation, the conditions for service provision and the link between funding and the health insurance system. Otherwise, “legalisation” may create a normative vacuum in which the right is declared, but its practical implementation is left to ministerial discretion.

📄 Original — 15min
Police Reported Physical Violence Against a Minor: Doctors Have Already Given Their Verdict 🔗
Police are investigating whether physical violence was used against a minor in Vilnius.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. 141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. XIX skyrius nusikaltimai, PAVOJINGI ŽMOGAUS SVEIKATAI IR GYVYBEI 142 straipsnis. Neteisėtas abortas 1. Gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas, padaręs abortą pacientės prašymu, jeigu buvo kontraindikacijų arba tai padaryta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijas, sveikatos priežiūros įstaigoje padaręs abortą pacientės prašymu, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nėštumą pačios moters prašymu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą Tas, kas panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, arba pats sukėlė tą pavojų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 80 straipsnis (statute)
80 straipsnis. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų šiame skyriuje ir šio kodekso 13…
80 straipsnis. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų šiame skyriuje ir šio kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus 1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo…
13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus 1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų. 2. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis). 3. Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės. 14 straipsnis. Kaltės formos Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. 15 straipsnis. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas 1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. 2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. 3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. 16 straipsnis. Neatsargus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas 1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. 2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. 3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. 4. Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. 17 straipsnis. Nepakaltinamumas 1. Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. 2. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. 18 straipsnis. Ribotas pakaltinamumas 1. Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. 2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. 3. Asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.
Analysis
Legal question

Does the physical violence against a minor under police investigation, in light of the established medical consequences, cross the threshold under Article 140 of the Criminal Code: causing physical pain or a minor impairment of health.

Legal basis

Article 140(1) of the Criminal Code criminalises not every conflict, but beating or other violent conduct by which a person is caused physical pain, a minor injury, or a short-term illness. On the wording of the provision provided, the victim’s minority is not in itself identified as an essential element of this offence; accordingly, the primary evidential burden lies not in the victim’s status, but in the fact of violence and in a medically or otherwise verifiable consequence.

Practical significance

In practice, the stronger argument at this stage is not an abstract assertion of “violence against a minor”, but the linkage of the medical finding to the consequence specified in Article 140 of the Criminal Code. If the alleged perpetrator is also a minor, the age threshold under Article 13 of the Criminal Code must additionally be examined, since criminal liability is generally linked to the age of 16, while the age threshold of 14 applies only in cases provided for by law; the excerpt provided does not permit a confident conclusion as to whether that threshold applies to this particular Article 140 case.

📄 Original — 15min-krim
Bangkok bar fire claims at least 27 lives 🔗
At least 27 people were killed and dozens injured after a major fire broke out at a bar in the Thai capital, officials and witnesses said on Monday.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos konsulinis statutas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio statuto sąvokos 1. Konsulinis pareigūnas – Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, taip pat garbės…
2 straipsnis. Pagrindinės šio statuto sąvokos 1. Konsulinis pareigūnas – Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, taip pat garbės konsulinis pareigūnas. 2. Konsulinės funkcijos – 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, kitose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir šiame statute numatyta konsulinių pareigūnų atliekama veikla. 3. Konsulinė pagalba – pagalba, kurią atlikdami konsulines funkcijas konsuliniai pareigūnai teikia Lietuvos Respublikos piliečiams, o šio statuto nustatytais atvejais – ir užsieniečiams, esantiems užsienio valstybėje stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto, mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejais, taip pat tapusiems nusikaltimų aukomis, sulaikytiems, atliekantiems bausmę ar įtariamiems padarius nusikaltimą, neturintiems visiško veiksnumo, ir kuri apima Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimą, valstybės materialinę pagalbą ir pagalbą Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ir orlaiviams. Lietuvos Respublikos piliečio mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienio valstybėje atveju konsulinė pagalba gali būti teikiama ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui), artimiesiems giminaičiams ar jo nurodytam atstovui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra užsienio valstybėje, ar Lietuvos Respublikoje. 4. Konsulinė įstaiga – užsienio valstybėje nuolat veikiantys Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas ar konsulinė agentūra, atliekantys konsulines funkcijas ir kitas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas užduotis, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, kuriai vadovauja garbės konsulinis pareigūnas. 5. Konsulinė apygarda – konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro, gavus priimančiosios valstybės sutikimą, priskirta aptarnauti priimančiosios valstybės teritorija, jos dalis arba administracinis vienetas. 6. Neatstovaujamas Europos Sąjungos pilietis – bet kuris Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – Europos Sąjungos valstybė), kuri trečiojoje valstybėje neturi diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba kurios trečiojoje valstybėje esanti diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar garbės konsulinis pareigūnas neturi realių galimybių suteikti konsulinę pagalbą konkrečiu atveju, pilietis. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIII-1116, 2018-04-24, paskelbta TAR 2018-04-30, i. k. 2018-06901 7. Kitos šiame statute vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse), su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2930, 2024-07-16, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13517
Lietuvos Respublikos konsulinis statutas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis Skiriamas konsulinės įstaigos vadovas turi gauti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštišką įgaliojimą dėl paskyrimo konsulinės…
16 straipsnis Skiriamas konsulinės įstaigos vadovas turi gauti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštišką įgaliojimą dėl paskyrimo konsulinės įstaigos vadovu – konsulinį patentą ar analogišką dokumentą. Jame nurodomas visas konsulinės įstaigos vadovo vardas, pavardė, pilietybė, konsulinio pareigūno kategorija, klasė, pareigos, konsulinė apygarda, kurioje jis eis savo pareigas, konsulinės įstaigos buvimo vieta. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija diplomatiniu keliu siunčia konsulinį patentą ar analogišką dokumentą valstybės, kurios teritorijoje konsulinės įstaigos vadovas turės atlikti konsulines funkcijas, vyriausybei.
Lietuvos Respublikos konsulinis statutas 63 straipsnis (statute)
63 straipsnis Konsulinis mokestis imamas už Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir…
63 straipsnis Konsulinis mokestis imamas už Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ir išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus. Konsulinis mokestis imamas remiantis Lietuvos Respublikos sutartimis su kitomis valstybėmis, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio bei Notariato įstatymais.
Analysis
Legal question

Does a fatal incident occurring abroad, by itself, create a legal basis for action by Lithuanian consular authorities where the news report does not state that Lithuanian citizens are among the dead or injured?

Legal basis

The cited excerpts from Articles 2, 16 and 63 of the Consular Statute define a consular officer, the powers of the head of a consular post, and the application of consular fees, but they do not establish a specific duty on Lithuanian authorities to act in relation to this fire. Accordingly, a direct legal basis under the cited provisions would arise only if a Lithuanian connection were established, primarily the Lithuanian citizenship of the victims or the need for consular assistance.

Practical significance

The stronger argument at this stage is not to assert Lithuanian consular obligations, but to identify an evidential gap: the news report may give rise to an issue of Thai public safety or criminal liability, but the Lithuanian legal sources cited do not regulate it. In practice, before linking the incident to Lithuanian consular law, it is necessary to verify the victims’ citizenship and whether the Lithuanian mission has in fact initiated consular action.

📄 Original — Žinių radijas
“Shall We Explain?” Will Marine Le Pen Rise from the Ashes? 🔗
Marine Le Pen, the French far-right leader convicted last year, has announced that she will make a fourth attempt to become France’s president. Her path was cleared by a Paris appeals court decision reducing her ban on running for office…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 97 straipsnis (statute)
97 straipsnis. Teistumas 1. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar…
97 straipsnis. Teistumas 1. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. 2. Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos asmenų teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. 3. Turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 4. Nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę. 5. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. 6. Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. 7. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. 8. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. 9. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu; 3) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia; 5) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų. Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) XIV skyrius Priverčiamosios medicinos priemonės
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 172 straipsnis (statute)
172 straipsnis. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise 1. Tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui…
172 straipsnis. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise 1. Tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 173 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas 1. Tas, kas siekdamas paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus suklastojo rinkėjų sąrašą, turinčių teisę dalyvauti referendume piliečių sąrašą, balsų skaičiavimo protokolą, rinkimų ar referendumo biuletenį, pagamino didelį kiekį rinkimų ar referendumo netikrų biuletenių arba panaudojo suklastotą ar netikrą rinkimų ar referendumo dokumentą, arba organizavo šių dokumentų klastojimą, gaminimą arba naudojimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 810 straipsnis (statute)
810 straipsnis. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos 1. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant…
810 straipsnis. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos 1. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytas sąlygas patikrinti nereikalaujama, jeigu užsienio valstybės teismo sprendimu pagal tos valstybės teisę yra patvirtinama, kad asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, įgyja palikimą, kuris palikėjo mirties momentu buvo tos valstybės teritorijoje. 3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat nėra taikomos ir byloms, nurodytoms 809 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas gali tik motyvuodamas tuo, kad tas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. 4. Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. 5. Užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas. 6. Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir Komercinio arbitražo įstatymas.
Analysis
Legal question

The specific question is not whether Marine Le Pen has been politically “rehabilitated”, but whether a criminal conviction in itself precludes her from standing as a candidate where the separate sanction restricting electoral rights has been reduced and has, in practical terms, expired.

Legal basis

The Lithuanian sources provided do not directly regulate eligibility criteria for the French presidential election, so the precise conclusion would depend on French law. Nevertheless, Article 97 of the Criminal Code illustrates an important distinction: a criminal record is a consequence of a conviction, but the text provided does not state that such a record automatically removes the right to be elected; Article 172 of the Criminal Code protects the right to be elected against unlawful obstruction, but does not cover a lawful disqualification imposed by a court.

Practical significance

The stronger argument now is procedural, not moral: if the only obstacle to candidacy was a time-limited ban on participating in elections, its reduction to a period that has already expired restores the possibility of standing as a candidate, even though the conviction itself remains politically and reputationally significant. In practice, “convicted” should not be confused with “no longer eligible to stand”: the legal risk for Le Pen’s opponents would be to rely on the conviction alone, without identifying a currently applicable electoral-law restriction or an unexpired sanction.

📄 Original — Verslo žinios
MIT partnership for Lithuania: a chance for an innovation breakthrough and attracting talent 🔗
Lithuania is strengthening its ambitions in science and innovation and aims to conclude a full-cycle partnership agreement with the Massachusetts Institute of Technology (MIT), one of the world’s leading science and technology centers…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo paskirtis – sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje kurti ir diegti inovacijas. 2. Šis įstatymas…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šio įstatymo paskirtis – sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje kurti ir diegti inovacijas. 2. Šis įstatymas nustato technologijų ir inovacijų sistemos sandarą, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą. 3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-105, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00715
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir 15, 25, 26, 27 straipsnių pripažin 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti…
6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija 1. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose nustatytą kompetenciją įgyvendina viešoji įstaiga Inovacijų agentūra (toliau – valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija), kurios savininkė yra valstybė. 2. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija atlieka šias funkcijas: 1) įgyvendina nacionalines mokslo ir technologijų programas ir konkursines technologijų programas; 2) įgyvendina valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ir kitų valstybės institucijų taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos skatinimo programas; 3) įgyvendina priemones, kurias taikydamos perkančiosios organizacijos atlieka inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus, teikia šioms organizacijoms metodinę pagalbą dėl šiame punkte nurodytų pirkimų; 4) teikia atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą; 5) įgyvendina ūkio subjektų ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo plėtros priemones; 6) koordinuoja ir remia Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimą Europos Sąjungos ir tarptautinėse technologijų ir inovacijų programose ir projektuose; 7) teikia technologijų ir inovacijų srities informavimo ir konsultavimo paslaugas; 8) vadovaudamasi valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika, organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą ir teikia siūlymus valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai dėl šios veiklos finansavimo principų, išskyrus Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija šiame punkte nurodytą eksperimentinės plėtros vertinimą atlieka kartu su Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija; 9) atsižvelgdama į šios dalies 8 punkte nurodyto vertinimo rezultatus, teikia siūlymus valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos, kurią tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; 10) įgyvendina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integracijos į Europos Sąjungos ir tarptautinę technologijų ir inovacijų erdvę didinimo priemones; 11) atlieka Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatyme valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančiai institucijai nustatytas su Inovacijų skatinimo fondo veikla susijusias funkcijas; 12) įgyvendina ir koordinuoja projektus ir priemones, susijusias su užsienio startuolių pritraukimu į Lietuvos Respubliką; 13) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 3. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojamomis technologijų ir inovacijų sritimis, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su institucijos valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos veikla susijusiose srityse, nare. 5. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos veikla atliekant šiame ir kituose įstatymuose jai nustatytas funkcijas finansuojama iš valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.“
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 9, 10, 11, 12, 15, 19, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 11 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką…
3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 11 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos funkcijos technologijų ir inovacijų srityse“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos funkcijos technologijų ir inovacijų srityse: 1) teikia Vyriausybei teisės aktų, reguliuojančių technologinės ir inovacinės veiklos skatinimą valstybėje, viešojo ir privataus sektorių eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos vertinimą, rėmimą ir finansavimą, suderinimą su valstybės pagalbos taisyklėmis, projektus; 2) skatindama mokslinių, technologinių, praktinių ir verslo žinių kūrimą ir įsigijimą, Vyriausybės nustatyta tvarka teikia finansavimą ir kitas pagalbos priemones fiziniams ir juridiniams asmenims intelektinės nuosavybės apsaugos, intelektinės nuosavybės teisių įsigijimo ir naudojimo srityse; 3) tvirtina inovatyvių viešųjų pirkimų gaires; 4) rengia ir teikia Vyriausybei ikiprekybinius pirkimus reguliuojančių teisės aktų projektus, jeigu Vyriausybė neįgaliojo šiame punkte nurodytus teisės aktus tvirtinti valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ministro; 5) atlieka kitas šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais jai pavestas funkcijas technologijų ir inovacijų srityse.“ 3. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojanti ministerija kartu su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija atlieka šias funkcijas: 1) užtikrina efektyvų mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą; 2) atlikdamos šios dalies 1 punkte nurodytą funkciją, imasi veiksmų, kad šios dalies 1 punkte nurodytų subjektų bendradarbiavimas būtų pagrįstas ekonomine nauda; 3) rengia nacionalinių mokslo ir technologijų programų nuostatus ir koordinuoja jų įgyvendinimą; 4) rengia ilgalaikę mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros strategiją, kurią Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.“
Analysis
Legal question

The specific question is not whether the MIT partnership is politically advantageous, but whether the prospective full-cycle partnership agreement can be justified as an instrument for implementing Lithuania’s technology and innovation policy, rather than merely as reputational or academic cooperation.

Legal basis

Article 1 of the Law on Technology and Innovation provides that the purpose of the law is to “create favourable conditions for developing and implementing innovations in the Republic of Lithuania”. The strongest legal justification would therefore be to link the agreement to the concrete development and implementation of innovations in Lithuania, rather than relying solely on arguments about attracting talent or enhancing prestige. The excerpts provided from the amendments to Articles 11 and 14 indicate an allocation of competences between the ministry responsible for policy formation and the institution responsible for policy implementation, but they do not disclose any specific procedure or authority to conclude precisely this type of international partnership agreement.

Practical significance

In practice, the stronger argument will be one that defines the MIT partnership by reference to measurable outcomes in implementing innovation in Lithuania: joint programmes, technology transfer, commercialisation of research, and start-up or industrial projects. The weakness would be to present the agreement merely as a “breakthrough opportunity”, because under the provision cited, the public-sector justification will need to answer what specific conditions for innovation in Lithuania the agreement creates and which institution is acting within its assigned policy-formation or policy-implementation competence.

📄 Original — LNK.LT
STT issues statement on Antanas Sireika 🔗
The criminal case involving Šiauliai city council member and well-known basketball coach Antanas Sireika over council expense receipts is to be dropped, the Prosecutor General’s Office and the Special Investigation Service (STT) announced…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kodeksas Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. 4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. XXXIV SKYRIUS Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas 1. Savivaldybės tarybos nariams už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra…
12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas 1. Savivaldybės tarybos nariams už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą paskutinio Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydį. Savivaldybės tarybos sprendimu tarybos narių atlyginimas apskaičiuojamas ne mažesniu negu 0,5 VMDU dydžiu ir ne didesniu negu 1 VMDU dydžiu; savivaldybės tarybos opozicijos lyderio ir nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų – 0,2 VMDU didesnio dydžio; nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojų – 0,1 VMDU didesnio dydžio. Savivaldybės tarybos nariams atlyginimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į jų faktiškai dirbtą laiką, atliekant tarybos nario pareigas pagal visas šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytas savivaldybės tarybos veiklos formas. Savivaldybės tarybos narių faktiškai dirbto laiko trukmės apskaičiavimo tvarka nustatoma reglamente. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam savivaldybės tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. 2. Savivaldybės tarybos nariui, su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente. 3. Savivaldybės tarybos nariui, kuris reglamento nustatyta tvarka atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. 4. Savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais savivaldybės tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario nepriekaištinga reputacija 1. Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar…
11 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario nepriekaištinga reputacija 1. Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per pastaruosius 3 metus buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, taip pat jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą; 2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą; 3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžiamas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas; 5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai; 6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai; 7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai; 8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 2. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą ir kad savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžiama šiame įstatyme, savivaldybės tarybos nariai, tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir reglamento nustatyta tvarka skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje tol, kol savivaldybės tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Analysis
Legal question

The specific issue is whether the allegedly unjustified use of allowances by a municipal council member may be classified as abuse of office under Article 228 of the Criminal Code, where it is necessary to prove not only the improper use of funds, but also the resulting major harm.

Legal basis

Article 228(1) of the Criminal Code criminalises abuse of office or exceeding official powers by a civil servant or equivalent person only where the state, a legal person, or a natural person suffers major harm as a result. Article 12 of the amendment to the Law on Local Self-Government indicates that remuneration for a council member’s activities is regulated separately; however, the evidence presented does not make it possible to determine precisely which rule on reimbursement of expenses applicable in 2019-2023 was breached, or whether the breach itself automatically gave rise to the “major harm” required under Article 228 of the Criminal Code.

Practical significance

The stronger argument in this situation is not that “receipts” can never have criminal-law significance, but that criminal liability under Article 228 of the Criminal Code cannot be based solely on an accounting breach or a breach of political ethics. In practice, when assessing analogous cases, the act of abuse, the causal link, and the threshold of major harm must each be proven separately. If those elements remain unproven, the dispute more naturally falls within the sphere of civil recovery, administrative liability, or political accountability, rather than criminal proceedings.

📄 Original — tv3.lt
Important news for Novaturas customers: warning signs or just competitors’ talk? 🔗
Novaturas shares have fallen by more than a third over the past year. Share prices usually drop when more investors are selling than buying, and investors typically sell when they do not expect strong results. This has sparked discussion…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimas 1. Kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti…
8 straipsnis. Kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimas 1. Kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti: 1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; 2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. 2. Kelionių agentūros, kelionių agentai privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie jų nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti: 1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių agentūra ar kelionių agentas nesumokėjo visų ar dalies pinigų už organizuotą turistinę kelionę kelionių organizatoriui; 2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti prievolių turistui, nes kelionių agentūra ar kelionių agentas nesumokėjo pinigų už organizuotą turistinę kelionę kelionių organizatoriui. 3. Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančių kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ar kelionių agentų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriai, kelionių agentūros ir kelionių agentai privalo individualiai pasirašyti prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutartį su finansų įstaiga, pagal kurią draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatyta suma kompensuoti turisto nuostolius, atsiradusius dėl turizmo paslaugų teikėjo prievolių turistui neįvykdymo. 4. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra: 1) ne mažesnė kaip 7 procentai kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų; 2) kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas. 5. Kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą arba po vienų metų ar ilgesnio laikotarpio pertraukos vėl pradeda teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip 150 tūkstančių litų. 6. Kai turizmo paslaugų teikėjas vykdo kelionių organizatoriaus ir kelionių agentūros ar kelionių agento veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus veiklos praėjusių kalendorinių metų metines įplaukas vadovaujantis šio straipsnio 4 ar 5 dalimi. 7. Kelionių agentūrų ir kelionių agentų prievolių, atsirandančių šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų. Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas. 8. Kelionių agentūros, kelionių agento, kurie pirmą kartą arba po vienų metų ar ilgesnio laikotarpio pertraukos vėl pradeda teikti paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip 50 tūkstančių litų. 9. Draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimas arba finansų įstaigos laidavimas ar garantija turi galioti laikotarpiu nuo trijų mėnesių iki vienų metų nuo pirmos kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ar kelionių agento veiklos dienos. Tolesnis draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Valstybiniam turizmo departamentui ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. 10. Kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 11. Kelionių organizatoriai, kelionių agentūros, kelionių agentai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Valstybiniam turizmo departamentui pateikti šiame straipsnyje nurodytų prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir turėti galiojantį kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ar kelionių agento pažymėjimą. TREČIASIS SKIRSNIS TURISTŲ INFORMAVIMO PASLAUGOS
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas 1. Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus, išskyrus kelionių organizatorių…
12 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas 1. Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus, išskyrus kelionių organizatorių, vykdantį atvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (arba) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija. 2. Kelionių organizatorius privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijai jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ir (arba) finansų įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių. 3. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (arba) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai. 4. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Specialaus apgyvendinimo paslaugos 1. Specialaus apgyvendinimo paslaugos yra būtinų apgyvendinimo poreikių tenkinimas ir atitinkamų sąlygų sudarymas tam…
12 straipsnis. Specialaus apgyvendinimo paslaugos 1. Specialaus apgyvendinimo paslaugos yra būtinų apgyvendinimo poreikių tenkinimas ir atitinkamų sąlygų sudarymas tam tikslui skirtame (pritaikytame) pastate, jų grupėje ar apgyvendinimui įrengtoje teritorijoje, kuriuose: 1) patalpos ir teritorija suplanuotos taip, kad būtų galima teikti apgyvendinimo paslaugas; 2) yra aikštelių apgyvendinti turistus palapinėse ar mobiliuose nameliuose arba yra apgyvendinimui skirtų stacionarių namelių ar apgyvendinimui įrengtų kambarių; 3) bendras komercinis apgyvendinimo vienetų (aikštelių, namelių, patalpų ar kambarių) valdymas; 4) yra bendro naudojimo patalpų poilsio ar specialioms paslaugoms teikti; 5) yra įranga maitinimo ir higienos poreikiams tenkinti. 2. Specialaus apgyvendinimo paslaugas teikia kurortų sanatorijos, kurortų reabilitacijos centrai, kempingai, turizmo centrai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai bei kiti specialaus apgyvendinimo paslaugų teikėjai: 1) kurortų sanatorija – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtas (pritaikytas) pastatas ar jų grupė, kuriame taip pat teikiamos gydymo, antirecidyvinės, sveikatą grąžinančios, reabilitacinės, fizinės kultūros, dietinio maitinimo ir kitos paslaugos, tam tikslui naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius. Kurortų sanatorija privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją teikti medicinines reabilitacijos paslaugas; 2) kurortų reabilitacijos centras – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtas (pritaikytas) pastatas ar jų grupė, kur teikiamos sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo ir kitos reabilitacijos paslaugos, tam tikslui naudojant rekreacinius išteklius; 3) kempingas – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirta, suplanuota aikštelėmis ir įrengta teritorija, kurioje turistai apgyvendinami palapinėse, mobiliuose ar stacionariuose nameliuose, ir yra sudarytos sąlygos transporto priemonėms statyti. Kempingai privalo būti klasifikuoti ir turėti klasifikavimo pažymėjimą; 4) turizmo centras – apgyvendinimui bei poilsiui pritaikyti (skirti) statiniai, kuriuose turistai apgyvendinami atskiruose nameliuose ar kambariuose, o maitinimo, higienos ir kitos paslaugos teikiamos centralizuotai paslaugų komplekse. Turizmo centras turi turėti įrangą aktyviam poilsiui bei turistiniams žygiams organizuoti; 5) poilsio namai – pastatas ar pastatai, kuriuose kambariai (ar nameliai) yra pritaikyti apgyvendinimui ir poilsiui organizuoti šeimoms ar pavieniams asmenims. Poilsio namai privalo būti klasifikuoti ir turėti klasifikavimo pažymėjimą; 6) jaunimo nakvynės namai – apgyvendinimui pritaikytos patalpos bei sudarytos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius. Jaunimo nakvynės namai gali būti steigiami ir veikti kaip įmonė ar viešoji įstaiga, organizuojanti keitimąsi jaunaisiais turistais ir propaguojanti krašto pažinimą. 3. Sanatorija, reabilitacijos centras, kempingas, turizmo centras, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai gali teikti specialaus apgyvendinimo paslaugas ir savo pavadinime, reklamoje ar kitais atvejais vartoti žodžius „sanatorija“, „reabilitacijos centras“, „kempingas“, „turizmo centras“, „poilsio namai“, „jaunimo nakvynės namai“ tik kai jie atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir turi galiojančius dokumentus, patvirtinančius, kad teikiamos atitinkamos paslaugos atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus. 4. Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų specialaus apgyvendinimo paslaugų, gali būti teikiamos specialaus apgyvendinimo paslaugos keleivių vežimui skirtuose arba plaukiojimui nenaudojamuose laivuose, konferencijų centruose, medžioklės nameliuose ir kitos specialaus apgyvendinimo paslaugos. Šių paslaugų teikimui yra taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant patalpų pritaikymą apgyvendinimo paslaugoms teikti, maitinimo bei higienos poreikiams tenkinti. 5. Apgyvendinimo paslaugos laivuose gali būti teikiamos, jeigu laivo išplanavimas ir turimos patalpos atitinka higienos reikalavimus ir laivai yra įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Minimalus kajučių skaičius nenustatomas.
Analysis
Legal question

The specific question is not whether a fall in the share price, in itself, indicates insolvency, but whether, in the event of financial risk affecting a travel organiser, sums prepaid by clients fall within the protection of the mandatory security for the performance of obligations.

Legal basis

Article 8(1) of the Law Amending the Law on Tourism of the Republic of Lithuania and Article 12(1) of the Law Amending the Law on Tourism No. VIII-667, according to the excerpts provided, impose on a travel organiser an obligation to maintain a valid guarantee insurance for the performance of obligations issued by an insurance undertaking. It follows from this provision that the legally relevant indicator for clients is not the stock-market price or competitors’ statements, but valid and sufficient security applicable to the specific obligations.

The evidence provided does not permit any conclusion either as to the amount of Novaturas’ security or as to its sufficiency.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not speculation about financial condition, but the requirement to verify the validity and scope of the travel organiser’s security for the performance of obligations under Article 12 of the Law on Tourism. For a lawyer or journalist, the key point is not to present a fall in the share price as an automatic threat to clients’ money: the legal risk arises where the mandatory security is invalid, insufficient, or, in the specific situation, does not cover sums already paid and trips not yet performed.

📄 Original — Reidas Official
Fatal crash in Varėna district: Opel veers into oncoming lane, passenger killed, two drivers hospitalized 🔗
On the afternoon of July 10, a tragic crash occurred in Varėna district on the Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė road, when an Opel Vectra reportedly crossed into the oncoming lane and collided with a Subaru Forester. A female passenger in…
Fact-check:
✅ ConfirmedBaudžiamoji atsakomybė už eismo taisyklių ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį žmogaus mirtį, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 282 straipsnis (statute)
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo…
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai panaudojo valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, ir dėl to kilo reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba buvo sutrikdytas saugus transporto eismas, arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba buvo padaryta labai didelė turtinė žala, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 6. Už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 280 straipsnis (statute)
280 straipsnis. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas 1. Tas, kas išardė ar sugadino transporto priemonę ar kelią, dujotiekį, naftotiekį…
280 straipsnis. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas 1. Tas, kas išardė ar sugadino transporto priemonę ar kelią, dujotiekį, naftotiekį, elektros ar ryšių liniją, juose esantį įrenginį, ryšių ar signalizacijos priemonę, jeigu tai grėsė sunkiais padariniais, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu dėl to žuvo ar buvo sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo. 4. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 2 dalį tik tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analysis
Legal question

The specific question is whether the Opel driver’s possible entry into the oncoming traffic lane constituted a breach of road traffic safety rules that, as a matter of legal causation, led to the passenger’s death and the drivers’ injuries.

Legal basis

The text of Article 281 of the Criminal Code provided criminalises a situation in which a person driving a road vehicle breaches traffic safety rules or rules on the operation of a vehicle, and a traffic accident occurs as a result. On the wording provided, Article 282 of the Criminal Code applies to a person who is not driving, so it is weaker on the present facts, while Article 280, concerning damage to vehicles or roads, has no factual basis here, as the news report concerns a collision, not prior damage.

Practical significance

The strongest legal point at present is not the mere fact of death, but the causal link between the specific manoeuvre and the consequences: “possibly entered the oncoming lane” is not yet a sufficient factual basis for applying Article 281 without a reconstruction of the traffic accident. In practice, the decisive evidence will be data on trajectories, speed, braking marks, road conditions, and the actions of the other driver, because these will show whether the breach was the primary cause of the accident, rather than merely a coincidental factor.

📄 Original — Respublika
Border guards detain irregular migrants with forged documents on bus from Riga 🔗
In the Joniškis district, Lithuanian border guards uncovered two Africans traveling by bus from Riga to Warsaw. The irregular migrants presented suspected forged Austrian identity documents, were placed in custody, and a pre-trial…
Fact-check:
🔴 RefutedUž dokumento suklastojimą ar disponavimą tokiu dokumentu numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 291 straipsnis (statute)
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės…
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 3. Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra. 292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3.Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 293 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas 1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 300 straipsnis (statute)
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar…
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 292 straipsnis (statute)
292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos…
292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar organizavo neteisėtai perėjusių valstybės sieną tokių užsieniečių gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 293 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas 1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analysis
Legal question

The specific issue is whether the passengers’ conduct should be classified as the use of identity documents known to be forged under Article 300 of the Criminal Code, and whether the mere fact that they were travelling through Lithuania in transit is sufficient for that purpose.

Legal basis

Article 300(1) of the Criminal Code covers not only the making or falsification of a document, but also the possession, transportation, use or transfer of a document known to be false or forged. Accordingly, a forged document presented during border checks is legally significant specifically as an act of use, not merely as possession. Article 291 of the Criminal Code separately criminalises the unlawful crossing of the state border of the Republic of Lithuania, but the facts reported in the news item do not yet indicate the specific border-crossing episode on which such a charge would be based.

Correction

The statement that forgery of a document or possession of such a document is punishable by imprisonment for up to four years should be clarified: under Article 300(1) of the Criminal Code, the general offence carries a penalty of up to three years, while the four-year maximum applies only to the specific situation involving identity documents under Article 300(2). It would therefore be more accurate to refer not to a “document” in general, but to allegedly forged identity documents, if the investigation is indeed based on that aggravated provision.

Practical significance

In practice, the stronger argument here is not an abstract assessment of “illegal migration”, but the status of the document and the mental element: the prosecution will need to show that the documents were known to be forged and were used for border control purposes. For the defence, the weakest approach would be merely to dispute the migration label; the stronger line would be to challenge knowledge of the forgery or the classification under Article 300(2) of the Criminal Code, if it is not clearly proven that the documents in question were specifically identity documents.

🗺️ Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →