⚖️ Teisinė prizmė — 2026-06-26

9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų naudojimas 1. Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra: 1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti; 3) keliams, kelio statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti; 4) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti; 5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelio statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti; 6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti; 7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti; 9) kelių informacinėms sistemoms kurti; 10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti; 11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti; 12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus; 13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti, valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrai vykdyti; 14) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius; 15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti; 16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti; 17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti; 18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, išlaikymo išlaidoms ir akcinės bendrovės „Via Lietuva“ išlaidoms, patiriamoms vykdant įstatymais priskirtas valstybines funkcijas, apmokėti 19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir akcinės bendrovės „Via Lietuva“ paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti; 20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti; 21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti; 22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga užfiksuotus administracinius nusižengimus); 23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti; 24) Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, apimančiai eismo dalyvių švietimą eismo saugumo srityje, viešojo transporto informacijai apdoroti, viešojo transporto kelionių duomenų ir transporto įvykių informacinėms sistemoms palaikyti ir tobulinti; 25) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti; 26) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registrui palaikyti ir tobulinti; 27) akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ atliekamai valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrai; 28) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti. 2. Programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra: 1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 2) kelių, kelio statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti; 3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 6) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti; 7) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti; 9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius; 10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose; 11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti; 12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonosiose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti; 13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; transporto priemonių stovėjimo aikštelėms ir (ar) automobilių saugykloms kurortuose ir kurortinėse teritorijose įrengti; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio mažinimo priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, kad keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; 15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti; 16) valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija. 3. Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina akcinė bendrovė „Via Lietuva“. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms tinkamumą tikrina CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. 4. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per vieną mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos akcinė bendrovė „Via Lietuva“ ir savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo už ne didesnę kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumą. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma: 2025 metais – 62 procentai, nuo 2026 metų – 57 procentai Programos finansavimo lėšų. Nuo 2027 metų 5 procentai Programos finansavimo lėšų, skiriamų šio straipsnio 1 dalyje numatytoms veikloms, Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstomi atrinktiems valstybinės reikšmės rajoninių kelių, kuriuos savivaldybių institucijos sutinka perimti savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais, objektams finansuoti. 6. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma: 2025 metais – 38 procentai, nuo 2026 metų – 43 procentai Programos finansavimo lėšų, iš jų iki 9 procentų lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi lėšų dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, akcinės bendrovės „Via Lietuva“ paskirstoma taip: 1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai lėšų, iš jų 50 procentų lėšų šioms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų lėšų – pagal per paskutinius 12 mėnesių suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.); lėšos paskirstomos toms savivaldybėms, kurių savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, patvirtino savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus); 2) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 procentai lėšų, iš jų miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai lėšų, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai lėšų. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų lėšų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų lėšų. Nuo 2027 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų lėšų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų lėšų. 7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti); ne mažiau kaip 10 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 8. Savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės sudaromos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. 9 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2022-03-01. 9. Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti: 1) neįgaliųjų ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomų automobilių, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja; 2) tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir šiame punkte nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonių; 3) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinių transporto priemonių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių tarnybines funkcijas ir dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje; 4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežami degalai į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją; 5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų; 6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transpo …

7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis bei šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 8 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 3. Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 8 dalis įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 4. Savivaldybės institucijos iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir susisiekimo ministras iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

8 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas). __________________“.

14 straipsnis. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija 1. Neteko galios nuo 2025-04-01 Straipsnio dalies naikinimas: Nr. XV-105, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00715 2. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija atlieka šias funkcijas: 1) įgyvendina nacionalines mokslo ir technologijų programas ir konkursines technologijų programas; 2) įgyvendina valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ir kitų valstybės institucijų taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos skatinimo programas; 3) įgyvendina priemones, kurias taikydamos perkančiosios organizacijos atlieka inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus, teikia šioms organizacijoms metodinę pagalbą dėl šiame punkte nurodytų pirkimų; 4) teikia atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą; 5) įgyvendina ūkio subjektų ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo plėtros priemones; 6) koordinuoja ir remia Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimą Europos Sąjungos ir tarptautinėse technologijų ir inovacijų programose ir projektuose; 7) teikia technologijų ir inovacijų srities informavimo ir konsultavimo paslaugas; 8) vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika, organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros projektų vertinimą ir teikia siūlymus valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai dėl šios veiklos finansavimo principų, išskyrus siūlymus dėl vertinimų, kuriuos atlieka Lietuvos mokslo taryba; 9) atsižvelgdama į šios dalies 8 punkte nurodyto vertinimo rezultatus, teikia siūlymus valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos, kurią tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; 10) įgyvendina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integracijos į Europos Sąjungos ir tarptautinę technologijų ir inovacijų erdvę didinimo priemones; 11) atlieka Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatyme valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančiai institucijai nustatytas su Inovacijų skatinimo fondo veikla susijusias funkcijas; 12) įgyvendina ir koordinuoja projektus ir priemones, susijusias su užsienio startuolių pritraukimu į Lietuvos Respubliką; 121) vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka, vertina, ar ūkio subjektų, siekiančių gauti valstybės paramą, vykdoma veikla turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą, ir priima sprendimą šiuo klausimu; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XV-105, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00715 122) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 28 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 1 dalį atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos – notifikuojančiosios institucijos – funkcijas, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2024/1689, ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytomis atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, paskyrimo, notifikavimo ir stebėjimo procedūromis, taip pat kitais atitikties vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XV-105, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00715 123) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 57 straipsnio 1 dalį sukuria apribotą bandomąją dirbtinio intelekto reglamentavimo aplinką ir kontroliuoja šios aplinkos veikimą ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XV-105, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00715 13) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 3. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojamomis technologijų ir inovacijų sritimis, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su institucijos valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos veikla susijusiose srityse, nare. 5. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos veikla atliekant šiame ir kituose įstatymuose jai nustatytas funkcijas finansuojama iš valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.

5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 1 dalį. 2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika, organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros projektų vertinimą ir teikia siūlymus valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai dėl šios veiklos finansavimo principų, išskyrus siūlymus dėl vertinimų, kuriuos atlieka Lietuvos mokslo taryba;“. 3. Papildyti 14 straipsnio 2 dalį 121 punktu: „121) vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka, vertina, ar ūkio subjektų, siekiančių gauti valstybės paramą, vykdoma veikla turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą, ir priima sprendimą šiuo klausimu;“. 4. Papildyti 14 straipsnio 2 dalį 122 punktu: „122) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 28 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 1 dalį atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos – notifikuojančiosios institucijos – funkcijas, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2024/1689, ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytomis atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, paskyrimo, notifikavimo ir stebėjimo procedūromis, taip pat kitais atitikties vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais;“. 5. Papildyti 14 straipsnio 2 dalį 123 punktu: „123) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 57 straipsnio 1 dalį sukuria apribotą bandomąją dirbtinio intelekto reglamentavimo aplinką ir kontroliuoja šios aplinkos veikimą ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka;“.

21 straipsnis. 584 straipsnio pakeitimas Pakeisti 584 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „584 straipsnis. Atstovai pagal įstatymą 1. Kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija). 2. Administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimu gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje kaip atstovui, jeigu tai prieštarauja nepilnamečio ar asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, interesams. Šiais atvejais, taip pat kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečiui ar asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, atstovauti gali jo pasirinktas ir administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pripažintas tinkamu būti atstovu asmuo. Jeigu nepilnametis ar asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, nepasirinko kito atstovo arba jo pasirinktas atstovas nėra tinkamas atstovauti nepilnamečiui ar asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, atsižvelgdami į nepilnamečio ar asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui ar asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis.“

1 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. 608 straipsnio pakeitimas Pakeisti 608 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „608 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas 1. Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Prieš rašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nustatęs, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigūnas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašo į administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimu jo dalyvavimas surašant administracinio nusižengimo protokolą gali būti užtikrinamas informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip). 2. Administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant šiais atvejais: 1) kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą; 2) dėl šio kodekso 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais; 3) dėl šio kodekso 130 straipsnio 3 ir 9 dalyse, 185 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 223 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 236 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 2361 straipsnio 2 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 2 dalyje, 2431 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 31 dalyje, 248 straipsnio 1 dalyje, 2481 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 2482 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 2483 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 249 straipsnio 1 ir 11 dalyse, 250 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 252 straipsnio 2 ir 9 dalyse, 254 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 255 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 293 straipsnio 2 dalyje, 435 straipsnio 1 dalyje, 545 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais. 3. Dėl šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, be šio kodekso 589 straipsnyje nurodytų pareigūnų, protokolą turi teisę surašyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas arba nutarimą administracinio nusižengimo byloje vykdančios institucijos pareigūnas. Jeigu šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas paaiškėja bylą nagrinėjant teisme, teisėjas neskundžiama nutartimi apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. 4. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, kai jis surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jeigu administracinio nusižengimo protokolas pasirašomas elektroniniu parašu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siunčiamas elektroninis administracinio nusižengimo protokolo nuorašas. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnametis, apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą pranešama nepilnamečio atstovui pagal įstatymą. 5. Jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. 6. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 5651 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. 7. Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama šio kodekso 5651 straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.“.“

34 straipsnis. 627 straipsnio pakeitimas Pakeisti 627 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „627 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą 1. Rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia šiuos klausimus: 1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka; 2) ar nėra šio kodekso 5651 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima; 3) ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus; 4) nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai; 5) nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, duoda nurodymą šių teisių ir pareigų išaiškinimą išsiųsti asmeniui kartu su teismo šaukimu; 6) šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti; 7) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotųjų atstovų prašymai ir nušalinimai; 8) ar nėra pagrindo atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą; 9) ar galima užtikrinti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip). 2. Šio kodekso 5651 straipsnyje numatytais atvejais teismas nutraukia administracinio nusižengimo teiseną nutarimu. 3. Rengdamasis nagrinėti šio kodekso 614 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų bylas ir nustatęs, kad yra šio kodekso 610 straipsnyje nustatyti pagrindai, teismas surašo asmeniui administracinį nurodymą. Asmeniui laiku neįvykdžius šio administracinio nurodymo, byla nagrinėjama teisme šiame kodekse nustatyta tvarka.“

36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento, ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. 3. Policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Gavę policijos pareigūnų pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo. Dėl objektyvių priežasčių negalėdami atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo nedelsdami apie tai informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti kiek įmanoma skubesnį atvykimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodami į pranešimą apie vaiką, galimai nukentėjusį nuo seksualinio smurto, taip pat įvertina specializuotos pagalbos poreikį socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą, nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 365 straipsnyje nustatytų veiksmų.

22 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio užsieniečio teisės Vaikas, kuris yra prieglobsčio prašytojas ar kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, ar nelydimas nepilnametis užsienietis turi teisę į pagalbą ir apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškoma nelydimo nepilnamečio užsieniečio tėvų, giminaičių ar kitų fizinių ar juridinių asmenų, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą.

42 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. 2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 3. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius raštu teikia savivaldybės merui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją). 4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius organizuoja vaiko grąžinimą vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir, bendradarbiaudamas su atvejo vadybininku, organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamos įgyvendinamos pagalbos plane nustatytos priemonės ir vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą teikiamos paslaugos. 5. Nustačius, kad patikslintos pagalbos plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius: 1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo; 2) jeigu kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo; 3) teismui priėmus nutartį leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais, atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus.

13 straipsnis. Pozityviosios pajamos 1. Pozityviosios pajamos yra apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu: 1) kontroliuojamasis užsienio vienetas yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje arba 2) kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų šio kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio pajamų ir 3) kontroliuojamojo užsienio vieneto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo šio kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo šio kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Taikant šį punktą, neatsižvelgiama į kontroliuojamojo užsienio vieneto per nuolatinę buveinę kitoje užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, kurios nėra apmokestinamos užsienio valstybėje, kurioje įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas. Taikant šį punktą, į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos. 2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kontroliuojamasis užsienio vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas, turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti valstybėje, kurioje šis kontroliuojamasis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas. 3. Pasyviosiomis pajamomis pagal šį straipsnį laikoma: 1) palūkanos ir kitos iš finansinio turto gaunamos pajamos; 2) honorarai ir bet kurios kitos pajamos iš intelektinės nuosavybės; 3) pajamos iš paskirstytinojo pelno (įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus ir nuolatiniam Lietuvos gyventojui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus) ir akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti perleidimo pajamos; 4) pajamos iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos; 5) vienetų, kurie gauna su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš susijusių asmenų ir jiems parduotų, nesukurdami pridėtinės ekonominės vertės arba sukurdami nedidelę pridėtinę ekonominę vertę, pajamos. 4. Į pozityviąsias pajamas neįtraukiama: 1) išmokos, kurios nelaikomos pagal šį Įstatymą leidžiamais atskaitymais ar iš pajamų atimamomis patirtomis išlaidomis ir kurias kontroliuojamasis užsienio vienetas yra gavęs iš nuolatinio Lietuvos gyventojo; 2) paskirstyti proporcingai nuolatinio Lietuvos gyventojo valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui, tačiau neišmokėti šiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui dividendai, kurie neviršija prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 5 dalį, ir išmokami per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Jeigu šie dividendai per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius neišmokėti, visi per tą laiką apskaičiuoti dividendai įtraukiami į pozityviąsias pajamas. 5. Apskaičiuojant pozityviąsias pajamas, gali būti atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, susiję su tų pajamų uždirbimu, pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio nuostatas. Jeigu apskaičiuojama neigiama suma, ši suma nemažina nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų. 6. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas turi daugiau kaip vieną kontroliuojamąjį užsienio vienetą, kiekvieno iš jų pozityviosios pajamos apskaičiuojamos atskirai. 7. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą. 8. Kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėti dividendai neapmokestinami, jeigu pajamos, kurių pagrindu šie dividendai išmokėti, buvo įtrauktos į šio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas kaip pozityviosios pajamos. Tačiau jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėti dividendai viršija pajamas, kurios buvo įtrauktos į šio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas kaip pozityviosios pajamos, išmokėtų dividendų dalis, viršijanti nuolatinio Lietuvos gyventojo pozityviąsias pajamas, apmokestinama kaip pajamos iš paskirstytojo pelno. 9. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas perleidžia turimą kontroliuojamojo užsienio vieneto dalį ir bet kuri iš perleidimo gautų pajamų dalis anksčiau buvo įtraukta į pozityviąsias pajamas, apskaičiuojant už šias pajamas mokėtino pajamų mokesčio sumą, ta pajamų dalis nėra laikoma nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu. 13 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Pozityviosios pajamos 1. Pozityviosios pajamos yra apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu: 1) kontroliuojamasis užsienio vienetas yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje arba 2) kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų šio kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio pajamų ir 3) kontroliuojamojo užsienio vieneto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo šio kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo šio kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Taikant šį punktą, neatsižvelgiama į kontroliuojamojo užsienio vieneto per nuolatinę buveinę kitoje užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, kurios nėra apmokestinamos užsienio valstybėje, kurioje įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas. Taikant šį punktą, į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos. 2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kontroliuojamasis užsienio vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas, turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti valstybėje, kurioje šis kontroliuojamasis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas. 3. Pasyviosiomis pajamomis pagal šį straipsnį laikoma: 1) palūkanos ir kitos iš finansinio turto gaunamos pajamos; 2) honorarai ir bet kurios kitos pajamos iš intelektinės nuosavybės; 3) pajamos iš paskirstytinojo pelno (įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus ir nuolatiniam Lietuvos gyventojui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus) ir akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti perleidimo pajamos; 4) pajamos iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos; 5) vienetų, kurie gauna su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš susijusių asmenų ir jiems parduotų, nesukurdami pridėtinės ekonominės vertės arba sukurdami nedidelę pridėtinę ekonominę vertę, pajamos. 4. Į pozityviąsias pajamas neįtraukiama: 1) išmokos, kurios nelaikomos pagal šį Įstatymą leidžiamais atskaitymais ar iš pajamų atimamomis patirtomis išlaidomis ir kurias kontroliuojamasis užsienio vienetas yra gavęs iš nuolatinio Lietuvos gyventojo; 2) paskirstyti proporcingai nuolatinio Lietuvos gyventojo valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui, tačiau neišmokėti šiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui dividendai, kurie neviršija prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 5 dalį, ir išmokami per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Jeigu šie dividendai per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius neišmokėti, visi per tą laiką apskaičiuoti dividendai įtraukiami į pozityviąsias pajamas. 5. Apskaičiuojant pozityviąsias pajamas, gali būti atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, susiję su tų pajamų uždirbimu, pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio nuostatas. Jeigu apskaičiuojama neigiama suma, ši suma nemažina nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų. 6. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas turi daugiau kaip vieną kontroliuojamąjį užsienio vienetą, kiekvieno iš jų pozityviosios pajamos apskaičiuojamos atskirai. 7. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą. 8. Kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėti dividendai neapmokestinami, jeigu pajamos, kurių pagrindu šie dividendai išmokėti, buvo įtrauktos į šio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas kaip pozityviosios pajamos. Tačiau jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėti dividendai viršija pajamas, kurios buvo įtrauktos į šio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas kaip pozityviosios pajamos, išmokėtų dividendų dalis, viršijanti nuolatinio Lietuvos gyventojo pozityviąsias pajamas, apmokestinama kaip pajamos iš paskirstytojo pelno. 9. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas perleidžia turimą kontroliuojamojo užsienio vieneto dalį ir bet kuri iš perleidimo gautų pajamų dalis anksčiau buvo įtraukta į pozityviąsias pajamas, apskaičiuojant už šias pajamas mokėtino pajamų mokesčio sumą, ta pajamų dalis nėra laikoma nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu.“

[Context: Law: "Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas" | Article: 17 straipsnis | fragmentas 1 of 3] 1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams); 2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas; 3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose; 4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais; 5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas; 6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo; 7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos; 8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus pasibaigus tokių gyvybės draudimo sutarčių terminui gaunamų išmokų dalį, lygią įmokų daliai, ar nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis grąžinamų įmokų dalį, kurioms buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 91) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų; 11) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos; 12) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, ir gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 13) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju; 14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 15) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde; 16) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų; 161) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai; 17) pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų; 18) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės ar kito pensijų anuitetų mokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyto pensijų anuitetų mokėtojo gauti pensijų anuitetai; 19); 20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1d.; 201) palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos;

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Buveinės valstybė narė: 1) finansų maklerio įmonės atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota įmonės buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų maklerio įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – ta valstybė narė, kurioje yra įmonės arba fizinio asmens buveinė; 2) reguliuojamos rinkos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota reguliuojamos rinkos buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta reguliuojama rinka pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė; 3) daugiašalės prekybos sistemos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas daugiašalės prekybos sistemos operatorius pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. 2. Daugiašalė prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą. 3. Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas). 4. Finansinė priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių: 1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai; 2) pinigų rinkos priemonės; 3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai; 4) su vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba prekėmis; 5) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus); 6) su biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis; 7) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis ir kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra skirti komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, tarpuskaita ir atsiskaitymai už šias prekes yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba už jas privalu nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1287/2006); 8) kredito rizikos perkėlimo išvestinės priemonės; 9) finansiniai susitarimai dėl skirtumų; 10) su klimato sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, taršos emisijomis, infliacijos rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš sandorio šalių pasirinkimu (neskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų), taip pat kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis, įsipareigojimais, indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje, kurios turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių – tai yra ar, inter alia, jos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, o tarpuskaita ir atsiskaitymai jų atžvilgiu yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba jų atžvilgiu taikoma pareiga nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1287/2006. 5. Finansinių priemonių portfelio valdymas – klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų kiekvieno kliento pavedimą. 6. Finansinių priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys. 7. Finansų maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso. 8. Finansų maklerio įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus ir balsų skaičiavimo tvarką. 9. Finansų maklerio įmonės filialas – su buveinės vieta nesutampantis ir juridinio asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžia teikti finansų maklerio įmonės licencija. Visi padaliniai, kuriuos finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomi vienu filialu. 10. Finansų maklerio įmonės vadovai: 1) administracijos vadovas; 2) valdybos nariai; 3) stebėtojų tarybos nariai. 11. Glaudūs ryšiai – padėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų sieja: 1) dalyvavimo ryšiai – ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių yra valdoma tiesiogiai arba kontrolės būdu; 2) kontrolės ryšiai – apima patronuojančios ir dukterinės įmonių santykius, atsirandančius kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp fizinio ar juridinio asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės dukterinės įmonės dukterinė įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės dukterine įmone; 3) nuolatiniai kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu – kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra nuolat susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu, yra laikoma, kad glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų. 12. Investavimo rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis. 13. Investicinės paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla: 1) pavedimų priėmimas ir perdavimas; 2) pavedimų vykdymas klientų sąskaita; 3) sandorių sudarymas savo sąskaita; 4) finansinių priemonių portfelio valdymas; 5) investavimo rekomendacijų teikimas; 6) finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas išplatinti; 7) finansinių priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti; 8) daugiašalės prekybos sistemos administravimas. 14. Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų įsigyti. 15. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas). 16. Klientas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė teikia investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas. 17. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (toliau – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas). 18. Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 19. Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme. 20. Kredito reitingų agentūra – kaip tai apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009). 21. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys: 1) kurie nėra teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar nusižengimą finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; 2) kurie nėra teisti už šios dalies 1 punkte nenumatytą nusikaltimą ar nusižengimą arba kurių teistumas yra išnykęs ar panaikintas; 3) nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis; 4) kurių valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai ir juridiniai asmenys yra nepriekaištingos reputacijos; 5) jeigu nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 22. Neprofesionalusis klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų, nei prie tinkamų sandorio šalių. 23. Pagrindinė sutarties šalis – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme. 24. Papildomos paslaugos: 1) finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar finansinio užstato valdymas; 2) suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį; 3) įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu; 4) užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų teikimu; 5) investiciniai tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios su sandoriais dėl finansinių priemonių; 6) su finansinių priemonių platinimu susijusios paslaugos; 7) investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. 25. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 26. Pavedimų vykdymas klientų sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių. 27. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai (išskyrus mokėjimo priemones), įskaitant, bet neapsiribojant šiais vertybiniais popieriais: 1) bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų; 2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių; 3) kiti vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius atsiskaitymus, nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas, palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones. 28. Pinigų rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje – iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones. 29. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas. 30. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė, kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius, įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie reguliuojamos rinkos prekybos sistemos. 31. Profesionalusis klientas – klientas, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai įvertinti su tuo susijusią riziką ir atitinka profesionaliesiems klientams nustatytus kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje. 32. Reguliuojama rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba) kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą. 33. Reguliuojamos rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys, kurie valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti pati reguliuojama rinka. 34. Ribinis pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę priemonę už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais. 35. Rinkos formuotojas – asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis. 36. Sandorių sudarymas savo sąskaita – sandorių dėl vienos ar kelių finansinių priemonių sudarymas savo lėšomis. 37. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri, vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, organizuotai, nuolat ir sistemiškai sudaro sandorius savo sąskaita. 38. Sisteminė rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų ar investuotojų interesams. 39. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 40. Trečioji šalis – valstybė ne Europos Sąjungos narė arba ne Europos ekonominės erdvės valstybė. 41. Trečiosios šalies priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje. 42. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė. 43. Valstybės narės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių p …

15. Finansinės priemonės – bet kuri iš šių priemonių: 1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai; 2) pinigų rinkos priemonės; 3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai; 4) su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės, taip pat apyvartiniai taršos leidimai ir kitos su apyvartiniais taršos leidimais susietos išvestinės finansinės priemonės, finansiniai indeksai ir kitos priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba prekėmis; 5) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kitos su biržos prekėmis susietos išvestinės finansinės priemonės, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus); 6) su biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje arba organizuotos prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kitos su biržos prekėmis susietos išvestinės finansinės priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma prekėmis, išskyrus didmeninius energetikos produktus, kuriais prekiaujama organizuotos prekybos sistemoje ir už kuriuos privalo būti atsiskaitoma prekėmis; 7) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kiti su biržos prekėmis susieti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis ir kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra skirti komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių; 8) kredito rizikos perkėlimo išvestinės finansinės priemonės; 9) finansiniai susitarimai dėl skirtumų; 10) su klimato sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, infliacijos rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš sandorio šalių pasirinkimu (neįskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų), taip pat kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis, įsipareigojimais, indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje, kurios turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, jos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje ar organizuotos prekybos sistemoje; 11) apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos sudaro bet kurie apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos tikslais pripažinti vienetai.

21 straipsnis. Algoritminė prekyba 1. Algoritmine prekyba užsiimanti finansų maklerio įmonė turi taikyti savo vykdomai veiklai tinkamas ir veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, siekdama užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios pagal Reglamento (ES) 2022/2554 II skyriuje nustatytus reikalavimus, joms būtų taikomi atitinkami prekybos apribojimai ir būtų išvengta klaidingų pavedimų siuntimo ar kitokių sistemos klaidų, galinčių sukelti arba padidinti sumaištį rinkoje. 2. Finansų maklerio įmonė turi taikyti veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, siekdama užtikrinti, kad jos prekybos sistemos nebūtų naudojamos tikslams, kurie prieštarauja Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatoms arba prekybos vietos, su kuria ji yra susijusi, taisyklėms. 3. Finansų maklerio įmonė turi taikyti veiksmingas verslo tęstinumo priemones, kad būtų šalinami visi jos prekybos sistemų trikdžiai, įskaitant informacinių ir ryšių technologijų veiklos tęstinumo politiką ir planus bei informacinių ir ryšių technologijų reagavimo ir veiklos atkūrimo planus, parengtus pagal Reglamento (ES) 2022/2554 11 straipsnį, ir užtikrinti, kad jos sistemos būtų visapusiškai išbandytos ir tinkamai prižiūrimos, taip užtikrinant atitiktį šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ir šioje dalyje nustatytiems bendriesiems reikalavimams ir visiems Reglamento (ES) 2022/2554 II ir IV skyriuose nustatytiems reikalavimams. 4. Finansų maklerio įmonė, užsiimanti algoritmine prekyba Lietuvos Respublikoje, apie tai praneša priežiūros institucijai, taip pat informuoja priežiūros instituciją apie prekybos vietą, kurioje finansų maklerio įmonė užsiima algoritmine prekyba kaip prekybos vietos narė ar dalyvė. 5. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė reguliariai arba prireikus (ad hoc pagrindu) pateiktų taikomų algoritminės prekybos strategijų pobūdžio aprašą, informaciją apie sistemai taikomus prekybos kriterijus ar apribojimus, pagrindinius reikalavimus, kurių laikomasi, ir taikomas rizikos kontrolės priemones, kuriomis siekiama užtikrinti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų laikymąsi, taip pat informaciją apie atliktus savo sistemų bandymus. Priežiūros institucija gali bet kuriuo metu paprašyti finansų maklerio įmonės suteikti papildomos informacijos apie jos vykdomą algoritminę prekybą ir tos prekybos sistemas. 6. Gavusi kitos valstybės narės prekybos vietos, kurioje finansų maklerio įmonė kaip prekybos vietos narė ar dalyvė užsiima algoritmine prekyba, priežiūros institucijos prašymą, priežiūros institucija nedelsdama perduoda šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, gautą iš finansų maklerio įmonės kaip prekybos vietos narės ar dalyvės, užsiimančios algoritmine prekyba. 7. Finansų maklerio įmonė imasi priemonių, kad išsaugotų informaciją, susijusią su šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais reikalavimais, ir užtikrina, kad, priežiūros institucijai paprašius, būtų nedelsiant pateikiami įrodymai, jog finansų maklerio įmonė laikosi šio įstatymo reikalavimų. 8. Didelio dažnio algoritminės prekybos metodą taikanti finansų maklerio įmonė saugo visų savo pateiktų pavedimų tikslius laiko sekos formato įrašus, įskaitant anuliuotus pavedimus, įvykdytus pavedimus ir kotiruotes prekybos vietose, ir pateikia juos priežiūros institucijai, jeigu ji to paprašo. 9. Algoritmine prekyba užsiimanti finansų maklerio įmonė, kuri siekia vykdyti rinkos formavimo strategiją, atsižvelgdama į konkrečios rinkos likvidumą, mastą ir pobūdį bei priemonės, kuria prekiaujama, ypatybes, privalo: 1) nepertraukiamai formuoti rinką nustatytomis prekybos vietos prekybos valandomis (išskyrus išimtines aplinkybes), siekdama, kad būtų užtikrintas reguliarus ir iš anksto numatomas prekybos vietos likvidumas; 2) sudaryti su prekybos vieta privalomą rašytinį susitarimą, kuriuo nustatomos bent tos finansų maklerio įmonės pareigos, kurios susijusios su šios dalies 1 punkte nurodytomis pareigomis; 3) taikyti veiksmingas sistemas ir kontrolę, siekdama užtikrinti, kad bet kuriuo metu galėtų įvykdyti pareigas pagal šios dalies 2 punkte nurodytą susitarimą. 10. Šio straipsnio ir šio įstatymo 70 straipsnio tikslais algoritmine prekyba užsiimanti finansų maklerio įmonė laikoma vykdančia rinkos formavimo strategiją, kai jai būnant vienos ar daugiau prekybos vietų nare ar dalyve jos strategija, veikiant savo sąskaita, apima sinchronišką pastovių lyginamojo dydžio pasiūlos ir paklausos kursų, susijusių su viena ar daugiau finansinių priemonių vienoje arba įvairiose prekybos vietose, skelbimą konkurencingomis kainomis, taip reguliariai ir nuolat užtikrinant visos rinkos likvidumą. 11. Finansų maklerio įmonė, teikianti tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos, taiko veiksmingą sistemą ir kontrolės priemones, kuriomis užtikrina, kad: 1) šia paslauga besinaudojančių klientų tinkamumas būtų tinkamai įvertintas ir prižiūrimas; 2) klientai negalėtų pažeisti iš anksto nustatytų atitinkamų prekybos ir kredito apribojimų; 3) šia paslauga besinaudojančių klientų vykdama prekyba būtų tinkamai stebima; 4) tinkama kontrole būtų užkirstas kelias prekybai, kuri gali kelti riziką pačiai finansų maklerio įmonei, rinkoje sukelti ar padidinti sumaištį arba gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatas ar prekybos vietos taisykles. 12. Tiesioginė elektroninė prieiga prie prekybos vietos, netaikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytos sistemos ir kontrolės priemonių, yra draudžiama. 13. Finansų maklerio įmonė, teikianti tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos, atsako už tai, kad šia paslauga besinaudojantys klientai laikytųsi šio įstatymo reikalavimų ir prekybos vietos taisyklių. Finansų maklerio įmonė stebi sandorius, siekdama nustatyti šių taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas ar elgesį, kurie gali būti susiję su piktnaudžiavimu rinka, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 596/2014, ir apie kuriuos turi būti pranešama priežiūros institucijai. Finansų maklerio įmonė užtikrina, kad būtų sudarytas privalomas finansų maklerio įmonės ir šia paslauga besinaudojančio kliento rašytinis susitarimas, kuriuo nustatomos pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su paslaugos teikimu, ir kad pagal šį susitarimą finansų maklerio įmonė liktų atsakinga už šiame įstatyme nustatytų pareigų vykdymą. 14. Apie teikiamą tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos finansų maklerio įmonė praneša priežiūros institucijai ir prekybos vietos, kurioje finansų maklerio įmonė atitinkamai teikia tiesioginę elektroninę prieigą, priežiūros institucijai. 15. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė reguliariai arba prireikus (ad hoc pagrindu) pateiktų šio straipsnio 11 dalyje nurodytos sistemos ir kontrolės priemonių aprašą ir įrodymus, kad jos buvo taikomos. 16. Priežiūros institucija prekybos vietos, prie kurios finansų maklerio įmonė teikia tiesioginę elektroninę prieigą, priežiūros institucijos prašymu nedelsdama perduoda šio straipsnio 15 dalyje nurodytą informaciją, gautą iš finansų maklerio įmonės. 17. Finansų maklerio įmonė imasi priemonių, kad išsaugotų su šio straipsnio 11–16 dalyse nurodyta veikla susijusią informaciją, ir užtikrina, kad šios informacijos pakanka, jog priežiūros institucija galėtų prižiūrėti, kaip laikomasi šio įstatymo reikalavimų. 18. Finansų maklerio įmonė, teikianti bendrosios tarpuskaitos narės paslaugas kitiems asmenims, turi taikyti veiksmingas sistemas ir kontrolės priemones, užtikrinančias, kad tarpuskaitos paslaugos būtų teikiamos tik tiems asmenims, kurie yra tinkami ir atitinka aiškius kriterijus, ir kad šiems asmenims būtų taikomi atitinkami reikalavimai siekiant sumažinti riziką finansų maklerio įmonei ir rinkai. Finansų maklerio įmonė užtikrina, kad būtų sudarytas privalomas finansų maklerio įmonės ir asmens rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su šios paslaugos teikimu.

6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; 5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; 6) turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius; 7) dėl šios dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai; 8) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą; 9) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–5 punktuose; 10) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai; 11) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai; 12) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą; 13) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“

18 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos asmuo 1. Šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. 2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: 1) kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už Baudžiamajame kodekse numatyto tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą realiai paskirtos bausmės dydis viršija 6 metus laisvės atėmimo; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; 5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; 6) turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius; 7) dėl padarytų šios dalies 2–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai; 8) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą; 9) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 2–5 punktuose; 10) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai; 11) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai; 12) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą; 13) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. VI SKYRIUS ūkinė VEIKLA, susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis IR JŲ DALIMIS

18 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos asmuo 1. Šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. 2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 5) turintis teistumą; 6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais; 7) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą; 8) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–4 punktuose; 9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai; 10) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai; 11) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą; 12) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. VI SKYRIUS ūkinė VEIKLA, susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis IR JŲ DALIMIS

1 straipsnis. Preambulės pakeitimas Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Nacionalinės darbotvarkės „Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“ patvirtinimo“, nuostata, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais yra vienas svarbiausių uždavinių užtikrinant saugų ir patikimą energijos tiekimą visiems vartotojams; atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos energetinio saugumo strategija“, kuriame yra akcentuojamas Baltijos šalių energijos tiekimo saugumo klausimas, susijęs su elektros energijos tinklo veikimo priklausomybe nuo išorės operatoriaus; įvertindamas tai, kad Baltijos šalys yra pareiškusios savo valią elektros energetikos sistemas sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos šalių, Lenkijos Respublikos ir Europos Komisijos 2018 m. birželio 28 d. pasirašytą politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą; pripažindamas Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę strateginiu valstybės tikslu, kurį elektros energetikos sektoriuje galima pasiekti tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą integravus į Europos elektros energetikos sistemas; atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai įgyvendinti 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos su visais pakeitimais, 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES, su visais pakeitimais ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo su visais pakeitimais reikalavimus Europos Sąjungos valstybių narių elektros energetikos sistemų ir elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, ir į tai, kad viena iš būtinų stabilaus sinchroniško sistemos veikimo užtikrinimo sąlygų yra pakankami balansavimo pajėgumų rezervai dažniui reguliuoti; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sisteminio ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, kuriais užtikrinamas Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą perdavimo sistemos operatoriaus technologiniams nuostoliams ir (ar) balansavimo pajėgumų įsigijimo sąnaudoms mažinti ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą; atsižvelgdamas į tai, kad Rusijos Federacija, 2014 metais karine jėga įvykdžiusi Ukrainos teritorijos dalies okupaciją ir aneksiją, o 2022 m. vasario 24 d. pradėjusi vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, pažeidė tarptautinės teisės normas; primindamas, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingai neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO, ypač rytinių jų narių, bet ir visos Europos saugumui; atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 22 d. rezoliuciją Nr. XIV-967 „Dėl energetinių išteklių importo nutraukimo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą, ir Lietuvos energetikos sistemos stiprinimo“, kuria pabrėžiamas poreikis spartinti Lietuvos energetiniam saugumui strateginį Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą, priima šį įstatymą.“

1 straipsnis. Įstatymo preambulės pakeitimas Pakeisti Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288 nauja redakcija išdėstytos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostata, kad Lietuvos Respublika savo energetinį saugumą sieja su kompleksine šalies energetikos sistemų integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas ir bendrą Europos vidaus energijos rinką; atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ (COM/2014/0330), kuriame yra akcentuojamas Baltijos šalių energijos tiekimo saugumo klausimas, susijęs su elektros energijos tinklo veikimo priklausomybe nuo išorės operatoriaus; įvertindamas tai, kad Baltijos šalys yra pareiškusios savo valią elektros energetikos sistemas sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos šalių, Lenkijos Respublikos ir Europos Komisijos 2018 m. birželio 28 d. pasirašytą politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą; pripažindamas Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę strateginiu valstybės tikslu, kurį elektros energetikos sektoriuje galima pasiekti tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą integravus į Europos elektros energetikos sistemas; atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai įgyvendinti 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos, 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES, ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo reikalavimus Europos Sąjungos valstybių narių elektros energetikos sistemų ir elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sisteminio ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą; atsižvelgdamas į tai, kad Rusijos Federacija, 2014 metais karine jėga įvykdžiusi Ukrainos teritorijos dalies okupaciją ir aneksiją, o 2022 m. vasario 24 d. pradėjusi vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, pažeidė tarptautinės teisės normas; primindamas, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingai neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO, ypač rytinių jų narių, bet ir visos Europos saugumui; atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 22 d. rezoliuciją Nr. XIV-967 „Dėl energetinių išteklių importo nutraukimo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą, ir Lietuvos energetikos sistemos stiprinimo“, kuria pabrėžiamas poreikis spartinti Lietuvos energetiniam saugumui strateginį Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą, priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.“

5 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinosios sąlygos 1. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų laiku ir tinkamai sujungta su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, nustatomos šios elektros energetikos sistemos sinchronizacijai būtinosios sąlygos: 1) parengta perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų darbui sinchroniniu režimu; 2) įgyvendintos Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais sąlygos, leidžiančios prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų darbui sinchroniniu režimu; 3) susitarta su Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriumi dėl tarpininkavimo vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizaciją; 4) su Šiaurės Europos šalių perdavimo sistemų operatoriais susitarta dėl elektros energetikos sistemos sinchronizacijos palaikymo; 5) nustatytas būtinų dažnio išlaikymo, atkūrimo, pakaitos rezervų, patikimai prieinamų gamybinių pajėgumų galios paslaugų ir kitų papildomų paslaugų, įskaitant su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas, poreikis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai dirbant izoliuotu režimu ar sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais, kuris turi būti vertinamas tiek Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos mastu, tiek ir bendradarbiaujant su kitų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriais; 6) nustatytas Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinas elektros energijos gamybos šaltinių poreikis, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais sąlygas. Elektros energijos gamybos šaltiniai turi būti techniškai įrengiami taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais reikalavimus; 7) nustatyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumo užtikrinimo reikalavimai, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais sąlygas; 8) užtikrintas Europos Sąjungos tinklo kodeksuose nustatytų reikalavimų tinklų naudotojams įgyvendinimas; 9) suderintos su kitų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriais Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatyvinio valdymo sąlygos; 10) užtikrinta tinklų naudotojų (išskyrus buitinius elektros energijos vartotojus) parengtis dirbti avariniu režimu teisės aktų, reguliuojančių reikalavimus elektros tinklų naudotojams, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 11) užtikrintas elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo finansavimas; 12) užtikrintas reikiamos kvalifikacijos perdavimo sistemos operatoriaus specialistų, reikalingų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, pritraukimas, mokymas ir išlaikymas. 2. 2024 metais Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema turi būti parengta susijungimui ir darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais, todėl turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos saugumą didinantys projektai, o po elektros energetikos sistemos sinchronizacijos ir elektros energetikos sistemos stabilumą, integraciją su Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinka užtikrinantys projektai Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plane nustatytais terminais ir tvarka.“

19. Svarbios viešosios pareigos – pareigos Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose: 1) valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris; 2) parlamento narys; 3) aukščiausiųjų teismų, konstitucinių teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys; 4) savivaldybės meras, savivaldybės administracijos direktorius; 5) aukščiausiosios valstybių audito ir kontrolės institucijos valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar valdybos narys; 6) ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis, Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės pajėgų ir junginių vadai, Gynybos štabo viršininkas ar užsienio valstybių aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas; 7) valstybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise, valdymo ar priežiūros organo narys; 8) savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo narys; 9) tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys; 10) politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. 2. Šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymui užtikrinti.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnyje ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.

15 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių saugumo užtikrinimas 1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. 2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus. 3. Sporto renginio nuostatuose nurodomas renginio tikslas (tikslai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus – reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik tam renginiui aktuali informacija. Sporto renginio organizatorius taip pat tvirtina sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės. 4. Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija. 5. Apie organizuojamus didesnės rizikos sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki numatyto renginio pradžios raštu informuoti atitinkamą policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – teritorinė policijos įstaiga), ir pateikti jai sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sporto renginys yra didesnės rizikos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo pranešimo ir sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų saugumo sporto renginio metu užtikrinimo priemonių, taip pat dėl renginio teritorijos prieigų ribų. Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą sporto renginio organizatorius turi informuoti reikiamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sporto renginio pradžios. 6. Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, fizinio aktyvumo pratybas ir kitą sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti. Jeigu sporto renginio organizatoriaus taikomos saugumo sporto renginyje užtikrinimo priemonės neatitinka teritorinės policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė dalyvių ir (ar) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai nesiims būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią grėsmei žmonių saugumui. 7. Prieš sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su sporto renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: pateikdamas spausdintinę medžiagą, paskelbdamas juos interneto erdvėje, įvairiais įspėjamaisiais ženklais sporto renginio vietoje. Papildomai organizatorius gali taikyti ir kitokias dalyvių ir žiūrovų informavimo formas. 8. Sporto varžybų, priskiriamų prie didesnės rizikos sporto renginių, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją asmens ir turto apsaugos veiklai vykdyti. 9. Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų, nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse. 10. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už žmonių saugumą vandenyje. VI SKYRIUS SPORTO FINANSAVIMAS

15 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių saugumo užtikrinimas 1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. 2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus. 3. Sporto renginio nuostatuose nurodomas renginio tikslas (tikslai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus – reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik tam renginiui aktuali informacija. Sporto renginio organizatorius taip pat tvirtina sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės. 4. Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija. 5. Apie organizuojamus didesnės rizikos sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki numatyto renginio pradžios raštu informuoti atitinkamą policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – teritorinė policijos įstaiga), ir pateikti jai sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sporto renginys yra didesnės rizikos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo pranešimo ir sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų saugumo sporto renginio metu užtikrinimo priemonių, taip pat dėl renginio teritorijos prieigų ribų. Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą sporto renginio organizatorius turi informuoti reikiamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sporto renginio pradžios. 6. Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, fizinio aktyvumo pratybas ir kitą sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti. Jeigu sporto renginio organizatoriaus taikomos saugumo sporto renginyje užtikrinimo priemonės neatitinka teritorinės policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė dalyvių ir (ar) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai nesiims būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią grėsmei žmonių saugumui. 7. Prieš sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su sporto renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: pateikdamas spausdintinę medžiagą, paskelbdamas juos interneto erdvėje, įvairiais įspėjamaisiais ženklais sporto renginio vietoje. Papildomai organizatorius gali taikyti ir kitokias dalyvių ir žiūrovų informavimo formas. 8. Sporto varžybų, priskiriamų prie didesnės rizikos sporto renginių, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją asmens ir turto apsaugos veiklai vykdyti. 9. Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų, nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse. 10. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už žmonių saugumą vandenyje. VI SKYRIUS SPORTO FINANSAVIMAS

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Didelis sportinis meistriškumas – sportininko ugdymo sudarant specialias sąlygas rezultatas – gebėjimas pakelti tokius pratybų ir varžybų krūvius, kurie leistų įgyti fizinį, techninį, taktinį ir psichologinį parengtumą, reikalingą siekiant pačių geriausių sporto rezultatų. 2. Dopingas – sportininko organizmo fizinę ir psichinę veiklą skatinantys arba slopinantys, pavojų jo sveikatai keliantys preparatai ir metodai, vartojami pajėgumui laikinai padidinti ir sudarantys sąlygas nesąžiningai varžytis. Dopingo ir jo metodų sąrašą nustato tarptautinės antidopingo organizacijos. 3. Kūno kultūra – svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis – žmogaus fizinė ir dvasinė raida (pratybos) ir jos rezultatas (fizinė ir psichinė darna, grožis, fizinis pajėgumas ir aktyvumas, sveikata). 4. Kūno kultūros arba sporto specialistas – sporto krypties aukštąjį išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą turintis asmuo. 5. Kūno kultūros ir sporto klubas – teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta juridinio asmens teises turinti organizacija ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialai arba švietimo ir mokslo įstaigos padalinys, vienijantis kurios nors vienos arba kelių šakų sportininkus, sportuotojus, rėmėjus, plėtojantis sporto šaką ar kelias sporto šakas, ugdantis sportininkus ar komandas, siekiantis gerų sporto rezultatų, plėtojantis sveikos gyvensenos idėjas, turintis atributiką, tradicijas; gali turėti savo sporto bazę. 6. Kūno kultūros ir sporto organizacija – teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialai arba švietimo ir mokslo įstaigos padalinys, vienijantis kurios nors vienos arba kelių šakų sportininkus, sportuotojus, sportininkus, sportininkus profesionalus ir jiems padedančius specialistus, taip pat rėmėjų bendrija, plėtojanti kūno kultūrą, sportą (sporto šaką), rengianti varžybas, sporto seminarus, konferencijas ir kitus renginius. 7. Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas – dokumentas, kuriuo asmenims, neturintiems sporto krypties aukštojo išsilavinimo, suteikiama teisė ribotą laiką dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą. 8. Kūno kultūros pamoka – pamoka, per kurią mokoma sveikos elgsenos, ugdomas mokinių fizinis aktyvumas skatinti jų motyvaciją, sudarant fizinius įgūdžius, įpročius, ypatybes, lavinant kompleksinius gebėjimus, siekiant fizinės ir dvasinės darnos. 9. Kūno kultūros pratybos – fizinio, intelektinio ir moralinio ugdymo pratybos, per kurias teorinės žinios pritaikomos praktinėje veikloje, mankštinantis, lavinant kūną ir stiprinant dvasią. 10. Lietuvos parolimpinis komitetas – teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta asociacija, kurios tikslas – koordinuoti parolimpinį judėjimą Lietuvoje. 11. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta asociacija, kurios tikslas – vadovaujantis Olimpine chartija, plėtoti ir ginti olimpinį judėjimą Lietuvos Respublikoje. 12. Neįgaliųjų sportas – organizuota laikinos arba visiškos kūno ir (ar) proto negalios žmonių sportinė veikla, kurios tikslas – stiprinti sveikatą, siekti geriausių sporto rezultatų. 13. Olimpinė pamaina – tikslingai sudaroma sportininkų grupė, galinti ar galėsianti pakeisti šalies olimpinių rinktinių didelio meistriškumo sportininkus. 14. Rinktinė – geriausių vienos ar kelių šakų sportininkų grupė, sporto varžybose atstovaujanti sporto organizacijai, miestui, savivaldybei, apskričiai, šaliai. 15. Sportas – visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę sveikatą (gerovę), formuoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose. 16. Sportas visiems – sportinė veikla, palaikanti būtiną sportuotojų fizinį aktyvumą, sudaranti sąlygas varžytis, pagal išgales siekti sporto rezultatų. 17. Sportinės veiklos sutartis – sportininko profesionalo, sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas profesionalas, sportininkas ar treneris įsipareigoja rengtis sporto varžyboms arba rengti sportininkus, dalyvauti varžybose laikantis nustatytos sporto organizacijos vidaus tvarkos, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti atlygį už sportinę ar treniravimo veiklą ir užtikrina pasirengimo ir dalyvavimo varžyboms sąlygas ir jose dalyvauti, taip pat įsipareigoja vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. 18. Sportininkas – žmogus, sistemingai besitreniruojantis, dalyvaujantis sporto varžybose, siekiantis kuo geresnių sporto rezultatų, nuosekliai didinantis savo sportinį meistriškumą. 19. Sportininkas profesionalas – sportininkas, už rengimąsi varžyboms ir dalyvavimą jose gaunantis atlygį iš sporto organizacijos, su kuria jis yra sudaręs sportinės veiklos sutartį. 20. Sportininkų ugdymo centras – sporto mokymo įstaiga, sporto centras, specializuota vienos ar kelių sporto šakų įstaiga, kuri gali vykdyti neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą, rengia tam tikros kvalifikacijos sportininkus ir sportuotojus, taip pat atlieka kitas steigėjų jiems priskirtas funkcijas. 21. Sporto bazė – statinys, skirtas vienos ar įvairių sporto šakų pratyboms ir varžyboms rengti, sportininkų reabilitacijai, sporto specialistų kvalifikacijai kelti. 22. Sporto pratybos – savarankiška sportininko arba bendra sportininkų ir trenerio veikla, planingas treniravimasis. 23. Sporto renginys – kūno kultūros, sporto propagavimo, žmonių ugdymo, jų gebėjimų rodymo priemonė: sporto rungtynės, varžybos, žaidynės, šventė, konferencija, konkursas, vakaras, paroda, susitikimas. 24. Sporto rezultatas – kiekybinis sportinės veiklos rodiklis, reiškiamas pagal sporto šakų specifiką laiko, erdvės ar masės matavimo vienetais, balais, arba kokybinis rodiklis, reiškiamas pergale rungtynėse ar varžybose. 25. Sporto stovykla – tikslingas trumpalaikis sportininkų arba komandos rengimas(is) varžyboms sporto bazėje. 26. Sporto (šakos) federacija – nevyriausybinė sporto organizacija, kuri rūpinasi sporto šakos plėtra tam tikroje teritorijoje (mieste, šalyje, žemyne, pasaulyje) arba veikla, susijusia su sportu (sporto medicina, sporto žurnalistika ir kita). 27. Sporto varžybos – dviejų ar daugiau sportininkų, komandų, sporto klubų varžymasis pagal iš anksto paskelbtus nuostatus, laikantis tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytų taisyklių, turint tikslą nustatyti nugalėtojus, prizininkus. 28. Sportuotojas – žmogus, kuris reguliariai mankštinasi, lanko pamėgtos sporto šakos pratybas, dalyvauja varžybose, fiziniais pratimais stiprina ir palaiko savo sveikatą, fizines ir dvasines galias. 29. Strateginės sporto šakos – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas) į prioritetinių valstybės sporto šakų sąrašą įtrauktos sporto šakos. 30. Tarptautinis kompleksinis renginys – sporto renginys, kuriame dalyvauja įvairių šalių ir įvairių sporto šakų atstovai (universiada, žaidynės, festivalis). 31. Teisėjo veiklos sutartis – teisėjo ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo teisėjas įsipareigoja, laikydamasis atitinkamos sporto šakos taisyklių ir (ar) varžybų nuostatų, objektyviai prižiūrėti varžybų eigą ir rezultatus, o sporto organizaciją – sudaryti sąlygas teisėjui objektyviai atlikti savo pareigas ir atlyginti už suteiktas pasaugas. 32. Treneris – asmuo, sporto (šakos) federacijos (nacionalinės arba tarptautinės) nustatyta tvarka įgijęs kvalifikaciją ar kvalifikacinę kategoriją, kurios nors sporto šakos specialistas, turintis teisę rengti ir rengiantis sportininkus arba komandą varžyboms. 33. Universiada – pasaulinės studentų vasaros arba žiemos sporto šakų kompleksinės žaidynės. 34. Varžybų nuostatai – varžybų organizatoriaus parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomas varžybų tikslas ir uždaviniai, vykdymo vieta, laikas, programa, sistema, reikalavimai varžybų dalyviams ir komandoms, nugalėtojų nustatymo būdai ir kita. 35. Žiūrovas – asmuo, stebintis sporto renginį. Žiūrovai turi laikytis nustatytų saugumo reikalavimų.