⚖️ Teisinė prizmė — 2026-06-09

kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Šios komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr.13P-9-(7.1.2) (Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimo Nr.13P-54-(7.1.2) redakcija) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punkte nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti Teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti išvadas ir konsultacijas Teisėjų etikos klausimais (Nuostatų 6.1–6.4 p.). Teisėjų etikos ir drausmės komisijos priimti sprendimai neskundžiami (Nuostatų 42 p.). Komisija atskaitinga Teisėjų tarybai (Nuostatų 46 p.).

4 d.). Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-226-(7.1.2), 5 punkte numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 6.1 – 6.3 p.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 5 punkte nust atyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti išvadas ir konsultacijas teisėjų etikos klausimais ( 6.1– 6.4 p . ).

yra nepagrįstas, kadangi Nyderlandų Karalystės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. C/02/329931 / HA ZA 17-290, tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas buvo išspręstas, įvertinus aplinkybes, ar vežėjo veiksmai gabenant ginčo krovinį gali būti laikomi dideliu neatsargumu , dėl ko nebūtų taikomi vežėjo atsakomybės ribojimai dėl kompensacijos dydž i o pagal CMR konvencijos 23 str aipsnio 3 p unktą ir iš atsakovės UAB „Rhenus Logistics “ galėtų būti reikalaujama visos patirtos žalos atlyginimo. Vadovau damasis CPK 182 straipsnio 2 p unktu , teismas nu sprend ė , kad įsiteisėjęs Nyderlandų Karalystės teismo sprendimas turi prejudicin ę galią nagrinėjamoje byloje . 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

sutarties šalių buvo sudarytas susitarimas dėl jurisdikcijos . Nyderlandų Karalystės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atmetė šį atsakovių reikalavimą, nurodę s , kad Transportavimo sutarties šalių susitarimas dėl jurisdikcijos, apribojantis pagal CMR konvencijos 31 straipsnį jurisdikciją turinčių teismų pasirink imą, prieštarauja minėtai CMR konvencijos nuostatai ir, vadovaujantis CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja. 21. Kauno apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Rhenus Logistics“ dėl 205 108,89 Eur žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-209-264/2020 ) .

turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija), kadangi ūkinės operacijos realiai tarp UAB „Mano numeris“ ir įmonių „ Starlink Systems Limited “, „ Starlink Systems LLP“ ir „ Starlink Systems LP“ neįvyko ir pagal įmonių „ Starlink Systems Limited “, „ Starlink Systems LLP“ ir „ Starlink Systems LP“ vardu įformintas tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras UAB „Mano numeris“ lėšos (51 667 009 Lt, arba 14 963 800,10 Eur ) buvo nepagrįstai pervestos iš UAB „Mano numeris“ banko sąskaitos Nr. LT117300010084378315, esančios AB „Swedbank“ banke Lietuvoje, į Naujosios Zelandijos įmonės „ Starlink Systems Limited “ banko sąskaitą Nr. 543100-5681210000036380, esančią užsienio banke „ Balkan Investment Bank AD“, Jungtinės Karalystės įmonės „ Starlink Systems LLP“ banko sąskaitą Nr.

teismo 201 8 m. gegužės 10 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo . Apeliaci niame skunde pareiškėja s palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo, kad: Profesorius Vytautas Sinkevičius 2018 m. gegužės 17 d. straipsnyje „VTEK prisižaidė su laikinuoju pirmininku, teisininkai mato grubių pažeidimų“, kuris buvo išspausdintas interneto portale „ Alfa.lt “, taip pat Seimo Teisės departamentas laikosi nuomonės, kad vyriausias pagal amžių VTEK narys turi pareigą laikinai eiti VTEK pirmininko pareigas, jeigu Įstatymo nustatyta tvarka ir pa g rindais nutrūko komisijos pirmininko įgaliojimai ir jis atleidžiamas iš pareigų. Tai imperatyvi Įstatymo nuostata, neturinti išimčių, todėl VTEK daugiau kaip metus vadovavo asmuo, kuris tokios teisės neturėjo .

Nustačius šias aplinkybes, būtina detaliau aptarti VTEK pirmininko statusą, jo atliekamas funkcijas ir jų reikšmę. Sprendimo, dėl kurio byloje kilo ginčas, priėmimo metu galiojęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 13 straipsnis (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2179 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) įtvirtino VTEK pirmininko kompetenciją. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog VTEK pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas. VTEK pirmininkas: parengia ir teikia Komisijai tvirtinti VTEK darbo reglamentą (1 p.); organizuoja VTEK veiklą ir už tai atsako (2 p.); tvirtina VTEK strateginį veiklos planą (3 p.); atstovauja VTEK valstybės institucijose, teismuose ir tarptautinėse organizacijose arba įgalioja atstovauti VTEK kitą Komisijos narį (4 p.); vadovauja rengiant svarstyti Komisijai teikiamus klausimus (5 p.); Reglamento nustatyta tvarka šaukia VTEK posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo sprendimus, nutarimus, rekomendacijas, kitus dokumentus arba paveda tai atlikti kitam Komisijos nariui (6 p.); siunčia VTEK narius į tarnybines komandiruotes (7 p.); suteikia VTEK nariams atostogas (8 p.) ir kt. Be to, iš kitų VTEKĮ nuostatų nustatyta, jog tyrimas pradedamas VTEK pirmininko ar jį pavaduojančio VTEK nario nurodymu arba VTEK sprendimu (VTEKĮ 28 str. 1 d.).

2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė VTEK skundą „D ėl valstybės tarnautojo veiksmų“, kuriuo prašė ištirti , ar S. S. , laikinai eidamas Ministro Pirmininko pareigas ir būdamas Vyriausybės nariu , nesupainiojo privačių ir vieš ųjų interes ų , kai pik t naudžiaudamas einamomis pareigomis , vienašališkai suteikė privilegijų tos pačios Seimo frakcijos nariui V. S. bei politinės partijos nariui, kuri kėlė jo kandidatūrą į Seimo narius , ir nenusišalinęs ba lsavo už Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 815 „ Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pritarti V. S. kandidatūros siūlymui į Europos K omisijos narius “ ir tokiu būdu nesukėlė interesų konflikto bei nepažeidė kitų įstatymų normų, kurios reglame ntuoja jo elgesį bei pažeidė pareiškėjo konstitucines teises. VTEK skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr.

neatsitiktinai, o bandydamas pabėgti iš kito nusikaltimo (vagystės) vietos, ir išvengti policijos pareigūnų sulaikymo. Nors padarytas nusikaltimas neatsargus, tačiau nuteistasis šiurkščiai pažeidė KET, vairuodamas automobilį žymiai viršijo leistiną maksimalų 90 km/h greitį (važiavo 142 km/h greičiu), vežė neužsegtais saugos diržais keleivius, esant tokiam greičiui dehermetizavusis automobilio padangai, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, savo veiksmais sukėlė itin skaudžias, nepataisomas pasekmes – du automobilio keleiviai žuvo, trečias buvo sunkiai sužalotas. Sužalotam bendrakeleiviui nesuteikęs reikalingos pagalbos, A. B . pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šis teismas įvertino nuteistojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, tai, kad A. B . nusikalto galiojant penkioms administracinėms nuobaudoms, paskirtoms už KET pažeidimus per palyginti trumpą laiką.

17 d. , apie 17. 30 val., Molėtų r. sav., kelio Vilnius–Utena 44 km , vairavo automobilį „Volvo S80 “ ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) , padarydamas kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančiu s grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, t. y. lenkdamas kitus automobilius, spaudė juos į kelkraštį, lenkimą atliko , kirsdamas dvi gubą ištisinę ženklin imo liniją, taip pažeidė KET 4 punktą, 3 priedo 1.3 punktą. ATPK 124 2 straipsnio 1 dalis ( p avojingas ir chuliganiškas vairavimas ) numato, kad t ransporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y.

sprendimą motyvavo išskirtinėmis bylos aplinkybėmis, apibūdinančiomis nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą. Iš teismo nustatytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nors nuteistasis KET pažeidė dėl neatsargumo, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis didelis. Nuteistajam atėmus teisę vairuoti, jis, apsvaigęs iki sunkaus girtumo laipsnio, vairavo didesnio pavojaus šaltinį, šiurkščiai pažeidė KET ir gyvenvietėje važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, nelėtino greičio tol, kol atsitrenkė į kitą jo kryptimi važiuojantį automobilį. Padaryto KET padariniai itin sunkūs: žuvo septyni žmonės. Nuteistojo asmenybė neigiama: jo teistumas už tyčinius nusikaltimus neišnykęs, jis trylika kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus, jie buvo tapę neatsiejama kasatoriaus gyvenimo dalimi.

iškėlė ne tik kandidatų sąraš ą , bet ir kandidatą į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius – merus N. P. . Atsakovo atrinktos 7 (septynios) partijos, kurių atstovai dalyvauja LRT rengiamose radijo ir televizijos diskusijų laidose, taip pat yra iškėlusios kandidatus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius – merus ( http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/440_lt/Kandidatai/KandidataiMerai.html ). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjo skunde suformuluoto reikala vimo, skundo argumentų (pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015 m. vasario 5 d. nacionalinis transliuotojas LRT 2015 m. vasario 5 d. 18:45 val. transliavo diskusiją laidoje „Savivaldybių tarybų rinkimai 2015“, kurioje dalyvavo kitų politinių partijų atstovai V. U. , J. P. , M. M. , A. Z. , P. G. , B. R. , R. Š. , kad nekviečiant keliamų Partijos kandidatų sąrašo atstovų ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus N.

pareiškėjas iš esmės siekia iškelti ginčą dėl v isuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ kandidato L. S. registravimo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius-merus ir kandidatų sąrašo registravimo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius, t. y. dėl veiksmų (sprendimų) iki rinkimų balsavimo pabaigos.

u o j a: I II . Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritor ijoje, neregistravimo“ dalies , kuria nuspęsta neregistruoti pareiškėjo, kaip kandidato, nes jis laiku nedeklaravo savo gyvenamosios vietos , teisėtumo . Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas buvo iškeltas kandidatu į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąraše. Lietuv os Respublikos liberalų sąjūdis pateikė Savivaldybių tarybų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijoje jie buvo gauti 2015 m. sausio 9 d. 2015 m. sausio 25 d.

finansų ministras; 11) Dovilė Šakalienė – krašto apsaugos ministrė; 12) Žygimantas Vaičiūnas – energetikos ministras.“ 7. Sudarant naują Vyriausybę po to, kai atsistatydino tuo metu pareigas ėjusi Vyriausybė, priimtu ginčijamu Respublikos Prezidento 2025 m. rugsėjo 9 d. dekretu buvo nustatyta: „ Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės 2025 m. rugsėjo 9 d. teikimą, 1 straipsnis. T v i r t i n u tokios sudėties Lietuvos Respublikos Vyriausybę: 1) Vaida Aleknavičienė – kultūros ministrė; 2) Kęstutis Budrys – užsienio reikalų ministras; 3) Edvinas Grikšas – ekonomikos ir inovacijų ministras; 4) Marija Jakubauskienė – sveikatos apsaugos ministrė; 5) Vladislav Kondratovič – vidaus reikalų ministras; 6) Andrius Palionis – žemės ūkio ministras;

– kultūros ministras; 2) Kęstutis Budrys – užsienio reikalų ministras; 3) Ignas Hofmanas – žemės ūkio ministras; 4) Marija Jakubauskienė – sveikatos apsaugos ministrė; 5) Vladislav Kondratovič – vidaus reikalų ministras; 6) Raminta Popovienė – švietimo, mokslo ir sporto ministrė; 7) Inga Ruginienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė; 8) Eugenijus Sabutis – susisiekimo ministras; 9) Lukas Savickas – ekonomikos ir inovacijų ministras; 10) Rimantas Šadžius – finansų ministras; 11) Dovilė Šakalienė – krašto apsaugos ministrė; 12) Žygimantas Vaičiūnas – energetikos ministras.“

gruodžio 4 d. dekreto 1 straipsniu patvirtinta tokios sudėties Vyriausybė: „ 1) Šarūnas Birutis – kultūros ministras; 2) Kęstutis Budrys – užsienio reikalų ministras; 3) Ignas Hofmanas – žemės ūkio ministras; 4) Marija Jakubauskienė – sveikatos apsaugos ministrė; 5) Vladislav Kondratovič – vidaus reikalų ministras; 6) Rimantas Mockus – teisingumo ministras; 7) Povilas Poderskis – aplinkos ministras; 8) Raminta Popovienė – švietimo, mokslo ir sporto ministrė; 9) Inga Ruginienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė; 10) Eugenijus Sabutis – susisiekimo ministras; 11) Lukas Savickas – ekonomikos ir inovacijų ministras; 12) Rimantas Šadžius – finansų ministras; 13) Dovilė Šakalienė – krašto apsaugos ministrė;

– tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Inspektoriaus sprendimą ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija nusprendži a : Pareiškėjo Ž. Ū. apeliacinį skundą tenkinti . Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą . Pareiškėjo Ž. Ū. skundą tenkinti. Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (SK-289) SPR-290 „Dėl Ž. Ū. skundo“. Įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 30 d. skundą. Sprendimas neskundžiamas . Teisėjai Arūnas Dirvonas Ričardas Piličiauskas Skirgailė Žalimienė

1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir D. S. ) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus . Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I . 1. Pareiškėja E. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą ir praš ė: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. SPR-108 „Dėl E. B. skundo“ (pagal bylos duomenis sprendimo Nr. (SK-135, 2023) SPR-108) (toliau – ir Sprendimas); 2) priimti naują sprendimą byloje: perduoti / gr ą žinti šios administracinės bylos medžiagą toliau ir / ar iš naujo tirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) .

etikos inspektoriaus atsisakymo išnagrinėti ieškovo skundą. Žurnalistų etikos inspektorius 2021 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą nutraukti ieškovo skundo tyrimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-1199-809/2022, šis ž urnalistų etikos inspektoriaus sprendimas panaikintas, įpareigojant Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą iš naujo išnagrinėti ieškovo skundą. 70.14. Nagrinėjamos bylos atveju abu atsakovai tiesiogiai dalyvavo Laidoje viešai paskleidžiant akivaizdžiai nesąžiningą nuomonę (komentarus, vertinimus) apie ieškovą. Ir atsakovo teiginiai, ir Laidos vedėjų bei Žurnalisto komentarai apie ieškovą , interpretacijos ir jo vertinimai buvo viešai paskelbti iš esmės vienu metu, todėl neįmanoma atskirti, kokia apimtimi žala ieškovui atsirado dėl kiekvieno iš atsakovų veiksmų.

argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog byla būtų teisingai išnagrinėta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgusi į aptartų aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio neatitikimo Konstitucijai turi būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra nurodęs jokių VSD veiksmų, kuriai s būtų pažeista jo ( pareiškėjo ) teis ė į privatų gyvenimą, nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėjas yra patyręs neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi (143 t., b. l. 126–131) ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 10 d. nutartimi (157 t., b. l. 135–147) buvo atmesti R. K. gynėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žvalgybos įstatymo 11, 13, 16, 17, 18 ir 23 straipsnių nuostatų atitikties Konstitucijai. Nutartyse išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai tokius sprendimus priėmė. 88. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį , tais atvejais, kai yra pagrind as manyti, kad įstatymas ar kitas teis ė s aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teis ė s aktas atitinka Konstituciją.

1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui) aspektu ginčija VTS 26 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalies, VTS (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios analogiškos įtvirtintajai ginčijamoje VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje (2012 m. spalio 2 d. redakcija). Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje bus tiriama ir ginčijamos VTĮ 29 straipsnio 2 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) atitiktis Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 13. Atsižvelgdamas į abiejų pareiškėjų prašymuose keliamus ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai klausimus, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje tirs, ar: