Projektas
2025 m. d. Nr.
1. Papildyti 464 straipsnį 5 ir 6 dalimis: „
5. Neteisėtas automatizuotos abonento identifikavimo modulių naudojimo įrangos įgijimas, naudojimas, laikymas, disponavimas, gabenimas, siuntimas užtraukia baudą asmenims, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, arba juridinių asmenų, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų .“
2. Buvusią 464 straipsnio 5 dalį laikyti 7 dalimi.
3. Pakeisti 464 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas aparatūros, įrenginių, radijo bangų siuntimo, radijo ryšio slopinimo, radijo ryšio perėmimo, radijo stebėsenos įrenginių arba radijo ryšio stočių konfiskavimas. Už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti automatizuotos abonento identifikavimo modulių naudojimo konfiskavimą.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 5072 straipsniu: „507
Tas, kas tyčia kūrė, pateikė, skleidė ar platino melagingą arba klaidinančią informaciją, kuria siekiama apgauti visuomenę, paveikti Seimo, Prezidento, Savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimus, referendumus, pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai, viešajai tvarkai ar kitiems svarbiems visuomenės interesams – baudžiamas nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų bauda.“
1. Pakeisti 589 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) pirmininkas ir šios komisijos nariai ar Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 505, 507, 507² straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;”
2. Pakeisti 589 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8
) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 5, 6 dalyse, 122 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti dėl autorių teisių ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), 124 straipsnyje, 146, 2261, 477, 505, 507, 507² straipsniuose, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 548 straipsnio 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;”
3. Pakeisti 589 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16 ) žurnalistų etikos inspektorius – dėl šio kodekso 79 straipsnio 1, 2 dalyse, 2261 , 505, 507, 507² straipsniuose, 548 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;”4 . Pakeisti 589 straipsnio 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „24
) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 3, 4 dalyse, 791 , 147, 1471 straipsniuose, 224 straipsnio 1 dalyje, 464, 465, 466, 467, 468, 469, 470, 471, 472, 476, 4761 straipsniuose, 496 straipsnio 3 dalyje, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;”
5. Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „49 )
policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71 straipsniuose, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 1311 , 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 1701 , 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 2091 , 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 2341 , 2342 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 282, 290, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 373 straipsnio 2 dalyje, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 4221 , 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 451, 452, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 464 straipsnio 5, 6 dalyse, 473, 474, 4741 , 479 straipsniuose, 480 straipsnio 1, 2 dalyse, 481, 482, 483, 484, 4841 , 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 4941 , 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 41 , 5, 6 dalyse, 507, 5071 , 5072 , 508, 5101 , 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 5 dalyje, 5261 , 527, 528, 530, 534, 535, 538, 540, 546, 553, 5551 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;”
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Daiva Ulbinaitė Ingrida Šimonytė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė Audrius Petrošius Šarūnas Birutis Vaida Aleknavičienė Ruslanas Baranovas Orinta Leiputė Jevgenij Šuklin Raimondas Kuodis Vytautas Kernagis Kęstutis Vilkauskas Vitalijus Gailius Vytautas Juozapaitis Mindaugas Lingė Laurynas Kasčiūnas Juozas Olekas Lukas Savickas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuva šiuo metu gyvena informacinio karo ir kibernetinių grėsmių laikotarpiu. Priešiškos valstybės ir jų palaikomos struktūros sistemingai vykdo veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti demokratinius procesus, silpninti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir skleisti dezinformaciją.
Valstybės saugumo departamento 2024 m. Grėsmių vertinime pabrėžiama, kad Lietuva išlieka viena pagrindinių priešiškų informacinių operacijų taikinių regione. Per pastaruosius dvejus metus fiksuota daugiau kaip 1 200 koordinuotų dezinformacijos kampanijų, apimančių valstybinės gynybos, NATO, ekonomikos, sveikatos apsaugos ir migracijos temas. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) nurodo, kad per 2024–2025 m. daugiau kaip 60 proc. fiksuotų incidentų derino dezinformacijos ir technologinių priemonių elementus – automatizuotus žinučių srautus, netikras paskyras, masines manipuliacines kampanijas.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) identifikavo naują technologinį reiškinį – vadinamuosius „SIM spiečius“ (automatizuotas abonento identifikavimo modulių naudojimo sistemas), leidžiančias vienu metu valdyti šimtus SIM kortelių. Ši įranga plačiai naudojama sukčiavimui, melagingų pranešimų platinimui, automatizuotoms manipuliacijoms socialiniuose tinkluose ir net informacinėms operacijoms prieš valstybę.
Tuo pat metu informacinės grėsmės sparčiai evoliucionuoja – dirbtinio intelekto priemonės ( deepfake turinys, automatiniai naratyvų generatoriai) leidžia dezinformaciją skleisti tūkstantiniais mastais, o esamas teisinis reguliavimas neužtikrina nei veiksmingo reagavimo, nei atsakomybės.
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nėra nustatyta atsakomybė už sąmoningą melagingos informacijos skleidimą, taip pat nėra nustatytų sankcijų už neteisėtą „SIM spieči ų
“, laikymą, naudojimą ir pan. Tai sudaro teisinį vakuumą, leidžiantį
tiek turinio, tiek technologiniais kanalais vykdyti priešiškas operacijas be realios teisinės atsakomybės. Įstatymo projekto tikslai:
skleidimą (507² straipsnis);
SIM įrangos naudojimą (464 straipsnio papildymas);
pakeitimai);
informacinės bei technologinės gynybos sistemą.
Projektas yra kompleksinės informacinės gynybos paketo dalis, kartu su Visuomenės informavimo ir Informacinės visuomenės paslaugų, Elektroninių ryšių įstatymų bei ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimais. Jo tikslas – apriboti tiek dezinformacijos turinį, tiek technologines priemones, per kurias ji platinama.
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektą parengė Seimo narė Daiva Ulbinaitė
projekte aptarti teisiniai santykiai: ANK nenumato atsakomybės už automatizuotos abonento identifikavimo modulių naudojimo įrangos laikymą, naudojimą ir pan.
ANK 507 straipsnis numato atsakomybę už visuomenės informavimo pažeidimus, bet neapima tyčinės melagingos informacijos (dezinformacijos), kuri daro žalą nacionaliniam saugumui, demokratiniams procesams ir visuomenės pasitikėjimui. Tokiu būdu egzistuoja atsakomybės spraga tarp Baudžiamojo kodekso (kuris apima sunkiausius atvejus) ir etinio-reguliacinio lygmens (savireguliacijos, priežiūros institucijų). Ši spraga leidžia tyčinę melagingą informacijos sklaidos veiklą vykdyti be realių teisinių pasekmių.
Panašios nuostatos jau įtvirtintos kai kuriose ES valstybėse: ● Prancūzijoje už dezinformacijos platinimą rinkimų metu taikomos administracinės baudos; ● Vokietijoje galioja „NetzDG“ įstatymas, nustatantis platformų ir vartotojų atsakomybę; ●
Estijoje įstatymais įtvirtinta administracinė atsakomybė už tyčinį klaidinimą valstybės saugumo klausimais.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
1464 straipsnio pakeitimas.
Nustatoma atsakomybė už neteisėtą automatizuotos abonento identifikavimo modulių įrangos įgijimą, naudojimą, laikymą, disponavimą, gabenimą ar siuntimą. Baudos asmenims
Numatomas privalomas įrangos ir naudojamo turto konfiskavimas. Ši nuostata leis apriboti infrastruktūrą, kuri šiuo metu naudojama kibernetiniams sukčiavimams ir informacinėms atakoms.
Įtvirtinama administracinė atsakomybė už tyčia kurtą, pateiktą, skleistą ar platintą melagingą arba klaidinančią informaciją, kuria siekiama apgauti visuomenę, paveikti Seimo, Prezidento, Savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimus, referendumus, pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai, viešajai tvarkai ar kitiems svarbiems visuomenės.
Baudos – nuo 200 iki 3 000 eurų. Ši atsakomybė taikoma, kai veika nesukelia Baudžiamojo kodekso taikymo pagrindo, bet daro reikšmingą žalą viešajam interesui.
Išplečiami institucijų įgaliojimai: Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) – dėl rinkimų metu platinamos dezinformacijos;
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) – dėl informacinės erdvės priežiūros ir dezinformacijos prevencijos. Policija – dėl bendrosios kontrolės ir tyrimo funkcijų. Laukiamas rezultatas:
sklaidą ir technologines manipuliacijas;
ir valstybės saugumui;
technologijų sferų. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tikimasi, kad priimtas įstatymas mažins kibernetinio sukčiavimo ir informacinių nusikaltimų mastą.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti kitų teisės aktų.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų reikalavimų. 11.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų biudžeto lėšų nereikės.
specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant projektą remtasi RRT siūlymais dėl „SIM spiečių“ reglamentavimo, Valstybės saugumo departamento ir NKSC grėsmių vertinimais, Jungtinės Karalystės Crime and Policing Bill (2024) nuostatomis, ES ir NATO ekspertų rekomendacijomis.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Dezinformacija“, „SIM spiečius“,
„nacionalinis saugumas“, „elektroninių ryšių identifikatoriai“, „informacinis
karas“, „administracinė atsakomybė“, „Ryšių reguliavimo tarnyba“,
„žiniasklaidos atsakomybė“, „Automatizuota masinio elektroninių ryšių
identifikatorių naudojimo sistema“.
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narė naudojimo sistema“.
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narė Daiva Ulbinaitė