Komitetas svarstė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą Nr. XVP-908(2). Pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, tačiau nepritarta Seimo nario Igno Vėgėlės pasiūlymams dėl straipsnių nuorodų atsisakymo bei privalomų nurodymų davimo ribojimo be teismo sprendimo. Komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai pritarta; Igno Vėgėlės pasiūlymams nepritarta bendru sutarimu. Patvirtinta komiteto išvada.
Nuotaika: įtemptas — kai kalbame apie nuomonę... Lietuva sugrįš po gerų penkerių metų arba ketverių, kai mes nueisime iš demokratijos, tapsime į valdomą autokratiją.
#Visuomenės informavimo įstatymas #privalomi nurodymai #dezinformacija #Teisės departamentas #Ignas Vėgėlė
Kultūros ministerijos atstovas Deividas Velkas pristatė Vyriausybės išvadą dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XVP-908, siūlančią patikslinti draudžiamos informacijos kategorijas ir išplėsti paslaugų teikėjų subjektų ratą. Komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms bei balsų dauguma (Petras Dargis balsavo prieš) patvirtino patobulintą įstatymo projektą ir komiteto išvadas.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Balsų dauguma pritarta patobulintam įstatymo projektui Nr. XVP-908 ir komiteto išvadoms. Pranešėju paskirtas Vytautas Grubliauskas.
Nuotaika: dalykiškas — vyriausybė pateikė Seimui e vadinamąją vyriausybės išvadą dėl minėto visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo
#Visuomenės informavimo įstatymas #privalomi nurodymai #Kultūros ministerija #skaitmeninės paslaugos
Komitete apsvarstytos Teisės departamento, ES teisės grupės ir Vyriausybės pastabos dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų. Išklausytos Kultūros ministerijos bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovų pozicijos dėl privalomų nurodymų taikymo ir įsigaliojimo terminų. Komitetas bendru sutarimu (7 balsais už) iš esmės pritarė projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Iš esmės pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui (7 balsai už) ir pateikta komiteto išvada pagrindiniam komitetui.
Nuotaika: dalykiškas — Mes turim septynis balsus už. Nei vienas nebalsavo prieš, nei vienas nesusilaikė.
#Visuomenės informavimo įstatymas #privalomi nurodymai #ŽEIT #dezinformacija #neapykantos kalba
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas
2025 m. d. Nr.
1. Papildyti 48 straipsnio 1 dalį nauju 27 punktu: „27 ) pagal kompetenciją duoda privalomus nurodymus socialinių tinklų paslaugų teikėjams, kitiems prieglobos paslaugų teikėjams, kaip šie subjektai apibrėžti
reglamente (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų akte) ;“
2. Buvusį 48 straipsnio 1 dalies 27 punktą laikyti atitinkamai 28 punktu.
Papildyti 50 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13 ) pagal kompetenciją duoda privalomus nurodymus socialinių tinklų paslaugų teikėjams, kitiems prieglobos paslaugų teikėjams, kaip šie subjektai apibrėžti Reglamente (ES) 2022/2065 .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai 1.1. Įsigaliojęs
. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB
(Skaitmeninių paslaugų aktas) suteikė valstybėms narėms instrumentus, įpareigojančius socialinius tinklus operatyviai šalinti neteisėtą turinį iš jų valdomų platformų. Taip valstybės narės įgijo realiais galimybes kovoti su nelegaliu turiniu, platinamu socialiniuose tinkluose. Tam, kad valstybės narės galėtų efektyviai naudotis Skaitmeninio paslaugų akto teikiamais instrumentais, jos privalėjo parengti ir priimti teisės aktus, kuriais atitinkamoms institucijoms būtų pavestos priežiūros funkcijos ir /ar suteiktos teisės duoti privalomus nurodymus socialiniams tinklams šalinti neteisėtą turinį.
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 redakcija.
Šis įstatymas nustatė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos įgaliojimus užtikrinti Skaitmeninio paslaugų akto vykdymą, Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliojimus atlikti Skaitmeninio paslaugų akto nustatytas skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas ir priežiūros institucijų įgaliojimus. Remiantis minėto įstatymo nuostatomis, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba įgavo kompetencijas dėl Skaitmeninio paslaugų akto 14 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo, kiek tai yra susiję su nepilnamečių apsauga socialiniuose tinkluose. Tačiau nei Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo, nei
g aliojantis Lietuvos Respublikos v isuomenės informavimo įstatymas (toliau – VIĮ) nenumato
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai teisės kreiptis į socialinius tinklus ir duoti privalomus nurodymus pašalinti neteisėtą turinį. Svarbu pažymėti, kad dezinformacija, karo propaganda ar karo kurstymas yra itin pavojinga informacija, galinti daryti arba daranti žalingą poveikį visuomenei arba atskiroms jos grupės, todėl tokios saviraiškos ribojimas yra galimas, jeigu nustatytas įstatymu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje teigiama, kad „laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos iniciatyva.
yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Visuomenės informavimo įstatymas nustato taisykles, reglamentuojančias institucijų, atsakingų už neskelbtinos informacijos kontrolę, ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą bei atsakomybę. Vis dėlto privalomu nurodymų teikimas socialiniams tinklams dėl jų platformose skleidžiamo neteisėto turinio šiame kontekste nėra aiškiai reglamentuotas. Susiformavusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bendradarbiavimo su socialiniais tinklais praktika yra pagrįsta pastarųjų geranoriško bendradarbiavimo, bet ne imperatyvių, aiškiai reglamentuotų taisyklių pagrindu. Teisiškai nereglamentuotas bendradarbiavimas neužtikrina veiksmingų ir operatyvių priemonių kovoti su dezinformacija, karo propaganda, karo kurstymu ar raginimu jėga pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nors interneto platformos turi itin didelę galią ir galimybes daryti įtaką visuomenės informavimui.
rezultatų laukiama
etikos inspektoriaus tarnybai ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai būtų numatyta teisė teikti privalomus nurodymus prieglobos paslaugų teikėjams dėl neskelbtinos informacijos skleidimo, kaip šie subjektai suprantami Skaitmeninių paslaugų akto nuostatų prasme.
Šis įstatymo pakeitimas neabejotinai sustiprintų nacionalinės teisės sistemą kovos su dezinformacija, karo propaganda, karo kurstymu ar kitais pavojingais informaciniais reiškiniais srityje. Teisinis pagrindas duoti privalomus nurodymus prieglobos paslaugų teikėjams leis efektyviau ir greičiau reaguoti į neskelbtinos, teisės aktų draudžiamos ar nacionaliniam saugumui grėsmę keliančios informacijos sklaidą. Toks modelis užtikrintų kryptingesnę, sistemiškesnę ir veiksmingesnę dezinformacijos ir kitų žalingų turinio formų kontrolę, sumažintų grėsmes visuomenės informaciniam saugumui bei stiprintų informacinės aplinkos atsparumą.
Priėmus šį projektą būtų užtikrinta geresnė asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą nuo melagingos, manipuliacinės ir kitos žalingos informacijos sklaidos socialiniuose tinkluose. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į šiuolaikinės skaitmeninės visuomenės realijas, kai informacijos sklaidos greitis ir mastas gali sukelti reikšmingas pasekmes tiek visuomenės grupėms, tiek atskiriems fiziniams asmenims.
Taigi numatomas VIĮ pakeitimas būtų svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos informacinės erdvės apsaugos mechanizmus, leidžiant valstybės institucijoms operatyviai ir teisėtai veikti kovoje su žalingu turiniu, taip pat prisidėtų prie aukštų informacinio saugumo standartų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje. 4.2.
Projektu išlaikomas esminis ir konstituciškai saugomas principas – žodžio, nuomonės ir saviraiškos laisvė, tačiau kartu siekiama užtikrinti, kad ši teisė būtų įgyvendinama laikantis sąžiningumo, skaidrumo ir atsakomybės principų. Projektu numatoma sudaryti aiškias, sąžiningas ir visiems vienodai taikomas sąlygas viešai reikšti savo nuomonę, dalintis mintimis, komentarais ar kitais pasisakymais viešojoje erdvėje. Tačiau kartu akcentuojama, kad piktnaudžiavimas nuomonės laisve – kai ji naudojama skleisti dezinformaciją, kurstyti neapykantą, skatinti karo veiksmus ar kitaip kelti grėsmę demokratinei visuomenės sanklodai
Tokiu būdu bus išlaikoma pusiausvyra tarp asmens teisės laisvai reikšti savo įsitikinimus ir valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo žalingo, manipuliacinio ar pavojingo turinio sklaidos.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Antikorupciniu požiūriu priimti įstatymai pasekmių neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo plėtrai ir (ar) konkurencinėms sąlygoms įtakos neturės. 8.Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Neprieštarauja.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Šiuo atveju nereikės priimti papildomų teisės aktų. Dėl siūlomo VIĮ papildymo nereikės keisti jokių galiojančių teisės aktų.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektu įtvirtinamos nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisės aktams.
aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti, pakeisti ar papildyti nereikės.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Projektui įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklai finansuoti, kiek tai susiję su prieglobos paslaugų teikėjų, kaip šie subjektai suprantami Skaitmeninių paslaugų akte, veiklos priežiūra. Siekiant užtikrinti informacinį saugumą ir atsparumą dezinformacinio ir propagandinio turinio sklaidai viešojoje erdvėje, svarbu sukurti savalaikio reagavimo ir draudžiamo turinio iš socialinių tinklų platformų šalinimo mechanizmą ir užtikrinti jo veiksmingumą.
Siekiant tinkamai įgyvendinti naujas funkcijas Tarnybai papildomai yra reikalingi 3 vyriausiųjų specialistų etatai. Atsižvelgiant į tai, naujoms funkcijoms vykdyti kasmet Tarnybai atitinkamai reikalingas papildomas 145 972,8 eurų finansavimas – į šią sumą įskaičiuotas darbo užmokestis kartu su socialinio draudimo įmokomis. Taip pat papildomai reikės skirti 15 000 eurų naujų darbo vietų įrengimui ir infrastruktūros sukūrimui.
Be to, papildomai kasmet reikalingas 50 000 eurų finansavimas technologinių įrankių, skirtų manipuliavimo interneto platforma veiklos monitoringui ir išaiškinimui.
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „prieglobos paslaugos teikėjas“, „dezinformacija“.
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.