Komitetas svarstė pasiruošimą Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1687 svarstymui. Išvadų rengėjais paskirti Rima Baškienė ir Petras Dargis.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Išvadų rengėjais bendru sutarimu paskirti Rima Baškienė ir Petras Dargis.
Nuotaika: pritariantis — Tai mes išvadų rengėjus turim. Ar galima pritarti bendru sutarimu?
#etninė kultūra #įstatymo projektas #išvadų rengėjai
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ETNINĖS KULTŪROS VALSTYBINĖS GLOBOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1328 61
Vilnius
6
1Pakeisti 61 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 8 ) etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Sūduvos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimą;“
2Pakeisti 61 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
10Taryba Lietuvos etnografiniuose regionuose turi 5 regioninius padalinius (filialus) – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Sūduvos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurios veikia pagal Tarybos patvirtintus Regioninių tarybų nuostatus. Pagrindinė regioninių tarybų paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Į regioninę tarybą atstovus Regioninių tarybų nuostatuose nustatyta tvarka 4 metų kadencijai deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Galiojančiame Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme Nr. VIII-1328 (toliau – Įstatymas) vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų įvardijamas dvejopu pavadinimu – „Suvalkijos (Sūduvos)“. Pavadinimas „Suvalkija“ yra vėlyvos, administracinės kilmės – jis siejamas su XIX a. Suvalkų gubernija ir neatspindi šio krašto etninės savimonės bei baltiškojo paveldo. Istoriškai autentiškas ir baltų genčių palikimą atspindintis krašto vardas yra Sūduva.
Projekto tikslas – Įstatyme įtvirtinti vieną, istoriškai autentišką regiono pavadinimą Sūduva, atsisakant pavadinimo „Suvalkija“. Šį pakeitimą inicijavo pati krašto bendruomenė: Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba 2025 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. STP-16 nutarė savo atstovaujamo etnografinio regiono pavadinime vartoti tik Sūduvos vardą, o krašto žmones vadinti sūduviais, ir rekomendavo Etninės kultūros globos tarybai kreiptis į Seimą dėl atitinkamo Įstatymo pakeitimo.
Sūduvos vardo istorinę svarbą yra pripažinęs ir pats Seimas: 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. XIV-313 „Dėl
šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Klaudijaus Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“, kad 1422 m. Melno taikos sutartimi Sūduvos kraštas visam laikui prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat įvertinta Sūduvos reikšmė XIII–XIV a. valstybės formavimuisi, lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės stiprinimui, knygnešystei, tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Pakeitimo iniciatorė – Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba (2025 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. STP-16), siūliusi Etninės kultūros globos tarybai kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą. Įstatymo projektą teikia Seimo nariai.
aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Įstatymo 61 straipsnio 5 dalies 8 punkte ir 10 dalyje etnografinis regionas įvardijamas
„Suvalkijos (Sūduvos)“ pavadinimu, greta kitų regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos
(Dainavos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. Tai vienintelės Įstatymo vietos, kuriose šis regionas įvardijamas vardu (Įstatymo 2 straipsnio sąvoka
„etnografinis regionas“ yra bendrinė ir konkrečių regionų nevardija).
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma Įstatymo 61 straipsnio 5 dalies 8 punkte ir 10 dalyje žodžius „Suvalkijos (Sūduvos)“ pakeisti žodžiu „Sūduvos“. Priėmus pakeitimą, Įstatyme bus įtvirtintas vienas autentiškas, baltų genčių paveldą atspindintis regiono pavadinimas, suderintas su krašto bendruomenės ir Etninės kultūros globos tarybos pozicija. Tai stiprins regiono gyventojų tautinę savimonę ir krašto tapatybę, užtikrins teisės akto terminijos vienovę ir aiškumą.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai. Įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
ir jo plėtrai. Įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikia. Atitinkamus poįstatyminius teisės aktus (Etninės kultūros globos tarybos patvirtintus Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus, etnografinių regionų žemėlapius ir pan.) prireikus patikslins juos priėmę subjektai pagal savo kompetenciją.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
vertinimai ir išvados. Vertinimų ir išvadų negauta.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Etninė kultūra“, „etnografinis regionas“, „Sūduva“, „Suvalkija“, „kultūros paveldas“.
Nėra.