Transporto lengvatų įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-142 · 2025-02-18 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2025-02-18
  2. Aiškinamasis raštas · 2025-02-18

Projekto tekstas

2025-02-18 · oficialus registras ↗

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 6, 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2025 m. kovo

[ ] d. Nr.

[ ]

Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, numatytos šiame įstatyme, pagal šio įstatymo nuostatas teikiamos važiuojantiems tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais ir lyninėmis transporto priemonėmis, keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose, kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje), reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais:1 ) Lietuvos Respublikos piliečiams;2 ) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams;3

) Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių šeimos nariams, turintiems Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę;4 ) užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;5 ) užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1 . Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „

8. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai, troleibusai ir lyninės transporto priemonės

  • kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės administracija.“ 2 .

Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „

9. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai ir lyninės transporto priemonės – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.“

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1

. Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais ir lyninėmis transporto priemonėmis, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais du vaikus iki 7 metų neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos.“

4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1 . Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1. Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais ir lyninėmis transporto priemonėmis, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi:1

) asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);2 ) asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);3 ) asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), taip pat onkologinėmis ligomis sergantys asmenys;4 ) 80 metų ir vyresni asmenys;5

) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;6 ) žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;7 ) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni;8 ) nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ir vyresni.“2 .

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2. Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais ir lyninėmis transporto priemonėmis, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi:1 ) asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba asmenys, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti II grupės invalidais);2 ) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, jaunesni kaip 70 metų, ir laisvės kovų dalyviai;3

) nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, jaunesni kaip 70 metų;4 ) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;5 ) asmenys nuo 70 iki 80 metų.“3 .

Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3

. Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo arba vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir lyninėmis transporto priemonėmis, keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, taip pat mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu,

vaikai nuo 7 iki 8 metų . Taip pat teisę įsigyti vienkartinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir lyninėmis transporto priemonėmis bilietą su 50 procentų nuolaida, o terminuotą vardinį važiavimo bilietą su 80 procentų nuolaida turi mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas).“4 .

Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „

5. Keleiviui, vežančiam vaiką (vaikus) iki 7 metų

tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais ir lyninėmis transporto priemonėmis, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, suteikiama teisė vaikui (vaikams) iki 7 metų įgyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo bilietą su 50 procentų nuolaida.“5 .

Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6

. Aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, vaikai nuo 7 iki 8 metų, mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, ir mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas, mokiniai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais ir lyninėmis transporto priemonėmis bilietą su šiomis nuolaidomis:

1 ) terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida;2 ) vienkartinį važiavimo bilietą – su 50 procentų nuolaida.“6 . Pakeisti 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „

7. Mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas, mokiniai turi teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida, vienkartinį

važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir lyninėmis transporto priemonėmis bilietą su 50 procentų nuolaida ir terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir lyninėmis transporto priemonėmis bilietą su 80 procentų nuolaida .“7 .

Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8

. Savivaldybės savo nustatyta tvarka gali papildomai leisti įsigyti važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais ir lyninėmis transporto priemonėmis bilietą su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims, taip pat įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. Su šiomis lengvatomis susijusias išlaidas savivaldybės kompensuoja iš savo biudžeto lėšų.“

5 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „

1. Savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo ir vaikų globos įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas:1

) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų 9–12 klasių (gimnazijų 1–4 klasių), profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir lyninėmis transporto priemonėmis, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais; neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis; priešmokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokinių pavėžėjimas kompensuojamas iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos;2

) vaikų globos įstaigose, vaikų socializacijos centruose, bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir lyninėmis transporto priemonėmis, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;3 ) vaikų globos namuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais ir lyninėmis transporto priemonėmis.“

6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 4 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip:

„Vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu, kompensuojamos (atlyginamos)

pagal su jais sudarytas sutartis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės nustatyta tvarka:1 ) dėl važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1

  • 5 ir 7 dalyse, – iš valstybės biudžeto;

2 ) dėl važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 4, 5,51 ir 7 dalyse, – iš savivaldybių, kuriose įregistruotos šių vežėjų įmonės, biudžetų;3 ) dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1–5 ir 7 dalyse, – iš valstybės biudžeto;4

) dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais , troleibusais ir lyninėmis transporto priemonėmis lengvatų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1–7 dalyse, – iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais ir lyninėmis transporto priemonėmis, biudžetų;5 ) dėl važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir lyninėmis transporto priemonėmis, vežančiais keleivius per gretimų savivaldybių (įskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, – iš šių savivaldybių biudžetų solidariai pagal tarpusavio susitarimą.“

7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d. įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai

Aiškinamasis raštas

2025-02-18 · oficialus registras ↗

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 10

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 183

STRAIPSNIU, LIETUVOS

RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 6, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

  • 1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2, 10 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 183

straipsniu įstatymo projektu (toliau – KTK projektas), Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TLĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TVPĮ projektas) siekiama sukurti teisines prielaidas savivaldybėms integruoti lynines transporto priemones į viešojo transporto sistemą (toliau KTK projektas, TLĮ projektas ir TVPĮ projektas bendrai – Projektas) ir pripažinti reguliariais miesto susisiekimo maršrutais.

Savo esme bei naudojimo paskirtimi lyninės transporto priemonės (ši sąvoka apima funikulierius ir kabamųjų lynų keltuvus) yra viešojo transporto priemonės, kadangi jos yra skirtos nustatytais maršrutais, kuriuos sąlygoja jų infrastruktūra, pervežti didelius kiekius keleivių. Dažniausiai lyninių transporto priemonių infrastruktūra neišeina iš tos pačios gyvenvietės ribų, todėl logiškiausia būtų šias transporto priemones priskirti prie vietinio (miesto, priemiesčio) susisiekimo viešuoju transportu sistemos ir taikyti tame mieste ir/ar priemiestyje galiojančią bilietų sistemą.

Iki šiol lyninės transporto priemonės nėra pripažįstamos sudarančiomis viešojo transporto sistemų dalį, dėl ko yra dirbtinai apribotos galimybės išnaudoti jų privalumus. Dėl šios priežasties nukenčia visi efektyviu viešojo transporto sistemų veikimu suinteresuoti subjektai: · Nukenčia savivaldybės, kadangi lyninių transporto priemonių reisai nederinami su kitomis viešojo transporto rūšimis (ypač autobusais, troleibusais), kas nulemia viešojo transporto sistemų iškraipymus.

Be to, skirtingos bilietų administravimo sistemos ir tvarkos, generuoja papildomus kaštus ir biurokratinę naštą; · Nukenčia keleiviai, kadangi negali kelionėms lyninėmis transporto priemonėmis panaudoti įsigytų viešojo transporto bilietų, gauti lengvatų.

Siūlomu Projektu yra siekiama reglamentuoti lyninių transporto priemonių integravimo į viešojo transporto sistemą klausimus, vežėjams lyninėmis transporto priemonėmis taikomus reikalavimus, kompensavimo mechanizmus ir kitus su veikla susijusius klausimus. Tačiau Projektu nėra siekiama reglamentuoti techninio pobūdžio klausimus, susijusius su lyninio transporto priemonių infrastruktūros įrengimu ar valdymu, saugumu ar pan. Pastarieji klausimai ir toliau liktų reglamentuojami tų pačių teisės aktų, kurie lyninio transporto priemonių infrastruktūrai ir pačioms transporto priemonėms buvo taikomi iki šiol.

Kartu pažymėtina, kad siūlomu Projektu nesiekiama priversti lynines transporto priemones integruoti į viešojo transporto sistemas. Kompetentingos institucijos (pvz. savivaldybės) turėtų pačios nuspręsti, ar konkrečią lyninio transporto infrastruktūrą verta integruoti į viešojo transporto sistemą, bei kaip tai atlikti.

  • 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija,

asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Kaunas.

  • 3. Kaip šiuo metu yra

reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Projektu siūlomi reglamentuoti teisiniai santykiai šiuo metu nėra išsamiai reguliuojami. Europos Komisijos reglamentas (EB)

Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų gali būti taikomas parenkant lyninių kelių infrastruktūros operatorių (žr. Komisijos pranešimą dėl Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 d ėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų aiškinamųjų gairių 2023/C 222/01

2.1.6 dalį). Taip pat Lietuvos Respublikos

pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo

8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad šis įstatymas taikomas

perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei inter alia funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. Tačiau minėti teisės aktai nereglamentuoja lyninių transporto vežėjams taikomų reikalavimų, kompensavimo mechanizmų ir daugelio kitų klausimų, todėl savaime nebūtų pakankami siekiant pilnavertiško lyninio transporto priemonių integravimo į viešojo transporto sistemą.

Pastebėtina, kad lyninių transporto priemonių infrastruktūros įrengimo, valdymo, saugos ir kitus reikalavimus reglamentuoja įvairūs kiti teisės aktai (žemės, statybų, produktų saugos, darbo saugos ir pan.). Siūlomu Projektu nebūtų keičiamas šiuo metu veikiančioms lyninėms transporto priemonėms jau taikomas reguliavimas.

  • 4. Kokios siūlomos naujos

teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektu siūloma sudaryti teisines prielaidas integruoti lynines transporto priemones į vietinio (miesto, priemiesčio) reguliaraus susisiekimo sistemas tomis pačiomis sąlygomis ( mutatis mutandis ), kokios yra taikomos kelių transporto priemonėms – autobusams ir troleibusams.

Nors lyninės transporto priemonės taptų integruotos į viešojo transporto sistemą per Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse įtvirtintus teisinius rėmus, Projektu nesiūloma lyninių transporto priemonių infrastruktūros (funikulierių bėgių, lynų kelių) perklasifikuoti į kelius Lietuvos Respublikos kelių įstatymo prasme. Lyninių transporto priemonių integravimas per Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą, o ne per kitus galiojančius teisės aktus arba naujų įstatymų, skirtų specialiai šioms transporto priemonėms, priėmimą, pasirinktas efektyvumo sumetimais. Lyninės transporto priemonės būtų integruojamos į vietinio (miesto, priemiesčio) viešojo transporto sistemas, kurios pagrinde jau yra aptarnaujamos kelių transporto priemonių: autobusų, troleibusų.

Jei lyninės transporto priemonės būtų integruojamos per kitus teisės aktus, pavyzdžiui, reglamentuojančius keleivių vežimą geležinkeliais ar vidaus vandenimis, arba per naują specialų įstatymą, skirtą išimtinai lyninėms transporto priemonėms, kiltų poreikis arba sukurti tokį reguliavimą, kuris visais esminiais savo aspektais (atsakingos institucijos, reikalavimai vežėjams, keleivių teisės ir kt.) sutampa su reguliavimu, taikomu autobusų ir troleibusų viešajam transportui, arba, jei nesutampa, tada kurti papildomus teisinius mechanizmus jų suderinimui (pavyzdžiui, per kombinuotųjų keleivių vežimų institutą, pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnį ir 12 straipsnio 2 dalį).

Tai būtų neefektyvu, o be to, kuriant papildomą sudėtingą reguliavimą neišvengiamai galėtų įsivelti nenuoseklumų jo viduje arba santykyje su kitais teisės aktais. Be to, nors funikulierių bėgių ir lynų kelių infrastruktūra ir skiriasi nuo kelių ar geležinkelių infrastruktūros, Europos Komisija yra išaiškinusi, kad lyninio transporto priemonėms gali būti taikomas tas pats reglamentas ( Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ), kuris yra taikomas keleivių vežimui kelių ir geležinkelių transporto priemonėmis (žr.

Komisijos pranešimą dėl Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 d ėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų aiškinamųjų gairių 2023/C 222/01

2.1.6 dalį). Taigi, lyninių kelių transporto priemonių integravimas į viešojo

transporto sistemas per viešajam kelių transportui taikomą teisinį reglamentavimą atitiktų ir Europos Sąjungos teisę.

Dėl aiškumo pažymėtina, kad lyninių kelių transporto priemonių integravimas į viešojo transporto sistemą per Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą nesuponuoja, kad šių transporto priemonių infrastruktūra bus sutapatinta su keliais (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo prasme). Projektu siūlomi pakeitimai nenulemtų jokių pokyčių nei kelių sampratoje arba keliams taikomame reguliavime, nei lyninių transporto priemonių infrastruktūros (funikulierių bėgių, lynų kelių) sampratoje arba taikomame reguliavime. Projektu siūlomais pakeitimais tik sureguliuojami lyninių transporto priemonių integravimo į viešojo transporto sistemą klausimai, vežėjams lyninėmis transporto priemonėmis taikomi reikalavimai, kompensavimo mechanizmai ir kiti su veikla susiję klausimai , bet ne techninio pobūdžio klausimai, susiję su infrastruktūros įrengimu ar valdymu, saugumu ar pan. Pastarieji klausimai ir toliau liktų reglamentuojami tų pačių teisės aktų, kurie lyninio transporto priemonių infrastruktūrai buvo taikomi iki šiol.

  • 5. Numatomo teisinio

reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

  • 6. Kokią įtaką priimti

įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.

  • 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo

sąlygoms ir jo plėtrai:

Priimti įstatymų projektai gali turėti teigiamą įtaką, pasireiškiančią verslo skatinimu vystyti lyninio transporto infrastruktūrą, viešojo transporto maršrutų tinklo plėtra, geresne teikiamų paslaugų apimtimi, administracinės ir biurokratinės naštos mažinimu.

  • 8. Ar įstatymo projektas

neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

  • 9. Įstatymų inkorporavimas

į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamus įstatymų projektus kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 10.

Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. KTK projekte pateikiama naujų sąvokų, kurios yra įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

  • 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

  • 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės

aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinant KTK projektą reikės pakeisti: · Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024-03-18 įsakymu Nr. 3-223 patvirtintas Keleivių ir bagažo vežimo taisykles; · Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016-01-20 įsakymu Nr. 3-13(1.5 E) patvirtintus Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatus.

TLĮ projektui įgyvendinti reikės pakeisti: · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-04-28 nutarimą Nr. 478 dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo įgyvendinimo. 13.

Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Nėra numatomas papildomų išlaidų poreikis.

  • 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai

ir išvados: Negauta.

  • 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti

į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Lyninės transporto priemonės, viešasis transportas

  • 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir

paaiškinimai: Nėra.