Projektas
1. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
, 101 , 23–241 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos teisė gali būti perleidžiama šioje dalyje ir šio straipsnio 101 dalyje nurodytais atvejais.
Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nepradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nepradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama, siekiant pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties šalį ar valstybinės žemės nuomos sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), kuriame yra teisėtai pradėti nebaigti statyti statiniai, nurodyti šio straipsnio 241 dalyje, ar valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama.
Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės nuomos teisę, keičiant valstybinės žemės nuomos sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kitos šios valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis. Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 9 straipsnio 91 dalį ir ją išdėstyti taip: „9 1 .
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, išskyrus miestelių teritorijas, sąrašą. Meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių miestelių teritorijose, sąrašą.
Subjektai, sudarantys šioje dalyje nurodytą sąrašą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki valstybinės žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo dienos informuoja nuomininką elektroniniu laišku ar kitu jo pasirinktu informavimo būdu apie: valstybinės žemės nuomos termino pasibaigimą; teisę pratęsti ar atnaujinti šią valstybinės žemės nuomos sutartį; nuomojamo žemės sklypo įtraukimą į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą, jeigu per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pratęsti ar atnaujinti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Kaimo gyvenamosios vietovės ir (ar) miestelio teritorijoje esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pratęsti ar atnaujinti valstybinės žemės nuomos sutartį pateikimo termino pasibaigimo ar šios valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo dienos šioje dalyje nurodytų sąrašą sudarančių subjektų sprendimu įtraukiami į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą.
Į šį sąrašą negali būti įtraukiami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai: kurie neturi privažiuojamųjų kelių ar neatitinka kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypams keliamų reikalavimų; dėl kurių nuomos yra pateiktas prašymas: perleisti valstybinės žemės nuomos teisę; pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties terminą; sudaryti naują (atnaujinti) valstybinės žemės nuomos sutartį su buvusiu nuomininku, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus; kurie ribojasi su miško žeme arba yra ne mažesni kaip 3 ha ploto ir kuriuose valstybinės miško žemės valdytojai prašo leisti veisti mišką, kai tai neprieštarauja miško veisimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir teritorijų planavimo dokumentams.
Sprendimas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įtraukimo į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą jo priėmimo dieną kartu su nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašu paskelbiamas Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybės interneto svetainėje. Asmenys prašymus išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus teikia vieną mėnesį nuo nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašo paskelbimo Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybės interneto svetainėje dienos, jeigu per šį laikotarpį nepateikiamas nė vienas prašymas, – iki pirmojo prašymo pateikimo dienos.
Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės sklypai į žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus, kurie valstybinės žemės sklypų įrašymo į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą dieną nebuvo pradėti rengti ar nebaigti rengti, neįtraukiami. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami asmenims, turintiems šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą pirmumo teisę.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas uždaro aukciono būdu, dalyvaujant tik šiems asmenims. Jeigu tokių asmenų nėra, nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami asmenims, kurių nuosavybės teise turimi ar iš valstybės nuomojami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu (žemės sklypais). Jeigu šioje dalyje nurodytų asmenų nėra, nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu.
Sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį dėl nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esančio valstybinės žemės sklypo, Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybės interneto svetainėje skelbiamame nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše pažymima, kad jis išnuomotas.“
3. Papildyti 9 straipsnį 101 dalimi: „101
. Valstybinės žemės nuomos teisė į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį) Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perleidžiama šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas įregistravęs partnerystę, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ir (ar) vaikaičiams, turintiems Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti, kai jiems parduodamas ar kitaip perleidžiamas šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas naudojamas ūkininko ūkio veikloje, kai ūkininko ūkis, įregistruotas Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje, ir kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas tvarkingai vykdo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės nuomos teisę į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį), keičiant valstybinės žemės nuomos sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kitos šios valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia teisės ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės nuomos teisės valstybinės žemės nuomininko sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo valstybinės žemės nuomininkas įregistravęs partnerystę, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ir (ar) vaikaičiams (toliau kartu – šeimos nariai).
Tai sudaro reikšmingas kliūtis šeimos ūkių tęstinumui (kartų kaitai), kadangi perleidus ūkininko ūkį, šio ūkio perėmėjas, norėdamas toliau naudoti perleidėjo nuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus,
privalo iš naujo inicijuoti šių žemės sklypų nuomos procedūras. Dėl šios priežasties kyla rizika prarasti ūkininko ūkį perleidusio šeimos nario nuomotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę, kuri gali būti išnuomota kitiems asmenims. Be to, vykstant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos procedūroms, žemė lieka laikinai nenaudojama, todėl nutrūksta žemės ūkio veiklos tęstinumas.
Toks teisinis reguliavimas neužtikrina stabilumo ir sklandžios kartų kaitos, ūkininkams tenka daugiau biurokratinių procedūrų, taip pat apsunkina ilgalaikio investavimo ir ūkio plėtros planavimą.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2026 m. vasario 1 d. duomenis, ūkininkų amžiaus struktūra rodo, kad jaunųjų – iki 40 metų ūkininkų – yra 14 189. Didžiausią dalį sudaro vidutinio amžiaus ūkininkai, nuo 40 metų iki pensinio amžiaus, kurių yra net 44 462. Tuo tarpu pensinio amžiaus ūkininkų skaičius siekia 25 785. Šie skaičiai atskleidžia, kad ūkininkų bendruomenėje dominuoja vyresnio amžiaus žmonės, o jaunųjų ūkininkų dalis yra palyginti mažesnė (žr. 1 lentelę). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog būtent vyresnio amžiaus ūkininkai dažniau pasinaudotų galimybe perleisti valstybinės žemės nuomos teisę savo šeimos nariams. 1 lentelė. Ūkininkų ūkių skaičius pagal ūkininkų amžių, jų lytį (2026 m. vasario 1 d. būklei) Apskritys, rajonas Ūkininkų ūkių skaičius
Ūkininkų ūkių skaičius pagal ūkininkų amžių Ūkininkų ūkių skaičius pagal ūkininkų lytį iki 40 m. nuo 40 m. iki pensinio amžiaus nuo pensinio amžiaus Ūkininkės moterys Ūkininkai vyrai Iš viso Lietuvoje 84436 14189 44462 25785 31041 53395 Alytaus apskr. 6834 1177 3390 2267 2525 4309 Alytaus r. sav. 2965 491 1450 1024 1119 1846 Druskininkų sav.37758198121135
11681 1965 5993 3723 4158 7523 Birštono sav.25935119105104
Raseinių r. sav. 2829
859 1082 1747 Klaipėdos apskr. 8080 1129 4441 2510 3128 4952 Klaipėdos m. sav.116414
915 1154 1590 Marijampolės apskr. 7371 1243 3861 2267 2568 4803 Kalvarijos sav.852159444249337
7320 1316 3826 2178 2509 4811 Biržų r. sav.
7257 1203 3927 2127 2344 4913 Akmenės r. sav.63688331217207
8359 1391 4363 2605 3483 4876 Jurbarko r. sav.
463 1706 1007 1340 1836 Tauragės r. sav. 2129
719 866 1263 Telšių apskr. 5848 933 3166 1749 2183 3665 Mažeikių r. sav.
768 1220 Utenos apskr. 9323 1405 4701 3217 3597 5726 Anykščių r. sav.
12363 2427 6794 3142 4546 7817 Elektrėnų sav.941195510236368
Jaunieji ūkininkai yra labai svarbūs apsirūpinant maistu ir užtikrinant kaimo vietovių gyvybingumą, todėl jiems turi būti sudarytos tinkamos sąlygos čia kurti savo gyvenimą ir karjerą. Šiuo metu Europoje tik 12 procentų ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų ir yra priskiriami prie jaunųjų ūkininkų kategorijos. Kaimo gyvenamosiose vietovėse daugėja vyresnio amžiaus žmonių, gyventojų skaičius čia mažėja, jauni žmonės turi ribotas galimybes naudotis žeme, o ūkio perdavimas tebėra sudėtingas procesas. Paminėtina, kad ir Europos Komisijos tikslas yra iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ir naujų ūkininkų dalį nuo 12 iki 24 procentų [1] .
Be to, vienas iš Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslų – skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, jiems teikiant prioritetą ir pagal įvairias Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos priemones sukuriant atskiras paramos schemas, kurios skatintų kartų kaitą kaime, derinti finansinę paramą ir kitas paskatas, užtikrinant žemės ūkio paskirties žemės rinkos skaidrumą ir šios žemės ir kreditų prieinamumą [2] .
Todėl kyla poreikis peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir įtvirtinti teisinį mechanizmą, suteikiantį teisę ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos teisę šeimos nariams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo
įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas ir uždaviniai – įtvirtinti teisę ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos teisę šeimos nariams.2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Žemės ūkio ministerija. Rengėjai: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė, tel. +370 679 65 767, el. p. [email protected] , Kaimo vietovių žemės reikalų skyriaus vedėja Greta Butkienė, tel. +370 664 70 945, el. p. [email protected] ir patarėja Sigita Rukienė, tel. (0 5)
239 8474, el. p. [email protected] .3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Ūkininko teisinį statusą, ūkininko ir jo partnerių veiklos pagrindus, ūkininko ūkio įregistravimo bei išregistravimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje (toliau – Ūkininkų ūkių registras). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma.
Įstatymo 4 straipsnyje nustatytos ūkininko veiklos sritys ir sąlygos, pvz., kad ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), taip pat, kad ūkininkas arba jo partneris (partneriai) turi turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis) ir kt.
Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkininko ir jo partnerių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Paminėtina, kad nuosavybės teisė į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą gali pereiti sudarant pirkimo–pardavimo sutartis, dovanojant turtą ir kitais įstatymuose numatytais pagrindais.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ūkininkas ūkininko statuso netenka nuo ūkininko ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ūkis iš Ūkininkų ūkių registro gali būti išregistruojamas ūkininko prašymu. Pagal Įstatymo 3
straipsnio 2 dalį, ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkininko ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre asmuo pateikia šiuos dokumentus: 1) asmens prašymą įregistruoti ūkį; 2) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 3) ūkininku registruojamo asmens žemės nuosavybės ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiančius dokumentus; 4) registruojamo asmens nuosavybės teise turimo ar kitais pagrindais naudojamo žemės sklypo planą arba schemą; 5) dokumentą, patvirtinantį asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti.
Taigi ūkininkas, ketinantis atsisakyti ūkininkavimo, turi teisę parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, naudojamą ūkininko ūkio veikloje. Tokiu atveju, ūkininko, ketinančio atsisakyti ūkininkavimo, prašymu gali būti išregistruotas jam nuosavybės teise priklausantis ūkininko ūkis (jo dalis), įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, o ūkininko ūkio perėmėjas gali jį (jo dalį) įregistruoti Ūkininkų ūkių registre savo vardu. Tačiau, nors ūkininkas žemės ūkio veiklai gali naudoti ne tik nuosavybės teise valdomą, bet ir nuomos pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties žemę [3] , galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia teisės ūkininkams,
ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės nuomos teisės šeimos nariams. Pagal Civilinio kodekso 6.562 straipsnio 6 punktą, žemės nuomos sutartis baigiasi šalių susitarimu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:1
) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;2 ) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidaujantys asmenys, nenurodyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu.
Žemės įstatymo 9 straipsnio 91 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, išskyrus miestelių teritorijas, sąrašą. Meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių miestelių teritorijose, sąrašą <...>.
Kaimo gyvenamojoje vietovėje esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pratęsti ar atnaujinti valstybinės žemės nuomos sutartį pateikimo termino pasibaigimo ar šios sutarties nutraukimo dienos šioje dalyje nurodytų sąrašą sudarančių subjektų sprendimu įtraukiami į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą.
Į šį sąrašą negali būti įtraukiami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie neturi privažiuojamųjų kelių ar neatitinka kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypams keliamų reikalavimų, ir (ar) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, dėl kurių nuomos yra pateiktas prašymas: pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties terminą; sudaryti naują (atnaujinti) valstybinės žemės nuomos sutartį su buvusiu nuomininku, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
Sprendimas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įtraukimo į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą jo priėmimo dieną kartu su nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašu paskelbiamas Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybės interneto svetainėje. Asmenys prašymus išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus teikia vieną mėnesį nuo nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašo paskelbimo Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybės interneto svetainėje dienos, jeigu per šį laikotarpį nepateikiamas nė vienas prašymas, – iki pirmojo prašymo pateikimo dienos.
Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės sklypai į žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus, kurie valstybinės žemės sklypų įrašymo į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą dieną nebuvo pradėti rengti ar nebaigti rengti, neįtraukiami. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami asmenims, turintiems Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą pirmumo teisę.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas uždaro aukciono būdu, dalyvaujant tik šiems asmenims. Jeigu tokių asmenų nėra, nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami asmenims, kurių nuosavybės teise turimi ar iš valstybės nuomojami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu (žemės sklypais). Jeigu šioje dalyje nurodytų asmenų nėra, nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu.
Sudarius nuomos sutartį dėl nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esančio valstybinės žemės sklypo, Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybės interneto svetainėje skelbiamame nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše pažymima, kad jis išnuomotas.
Taigi, ūkininkas, ketinantis atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantis šeimos ūkių tęstinumo, perleidęs ūkininko ūkį (jo dalį), turi nutraukti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, o ūkininko ūkio perėmėjas, norėdamas toliau naudoti perleidėjo nuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, privalo iš naujo inicijuoti šių žemės sklypų nuomos procedūras
. Tais atvejais, kai atsiranda kiti žemės ūkio veiklos subjektai, pageidaujantys nuomoti tuos pačius valstybinės žemės sklypus, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 91 dalyje įtvirtinta pirmumo teise, ūkininko ūkio perėmėjas turi dalyvauti uždarame aukcione ir konkuruoti su kitais žemės ūkio veiklos subjektais dėl šeimos nario naudotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų [4] .
Pažymėtina, kad naudojami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra patrauklūs kitiems žemės ūkio veiklos subjektams, kadangi jie jau yra įdirbti ir jų naudojimui nereikia didelių pradinių investicijų. Dėl šios priežasties, pasibaigus arba nutrūkus valstybinės žemės nuomos sutartims, dėl jų nuomos dažnai susidaro intensyvi konkurencija tarp kelių žemės ūkio veiklos subjektų. Kaip ir minėta, tokiais atvejais, ūkininko ūkio perėmėjas, norėdamas toliau naudoti perleidėjo nuomotus sklypus, privalo iš naujo inicijuoti nuomos procedūras ir dalyvauti uždarame aukcione. Tokiuose aukcionuose dažnai dalyvauja stambūs ir finansiškai pajėgūs žemės ūkio veiklos subjektai, kurie gali pasiūlyti didesnį žemės nuomos mokestį nei šeimos ūkį perimantys asmenys. Tai kelia realią riziką, kad iš ūkininkavimo pasitraukusio šeimos nario naudota valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti prarasta ir išnuomota kitiems asmenimis
. Be to, vykstant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos procedūroms, žemė lieka laikinai nenaudojama, todėl nutrūksta žemės ūkio veiklos tęstinumas ir silpnėja šeimos ūkių veiklos stabilumas. Taigi, aptartas teisinis reguliavimas sudaro reikšmingas kliūtis šeimos ūkių tęstinumui, nes neužtikrina sklandžios kartų kaitos ir apsunkina ilgalaikio investavimo bei ūkio plėtros planavimą. Be to, dėl garantijų stokos, susijusios su galimybe šeimos nariams ateityje naudoti nuomojamą valstybinę žemę, didėja gyventojų migracija į urbanizuotas teritorijas, o tai neigiamai veikia kaimo vietovių demografinę ir socialinę situaciją.4 .
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad
valstybinės žemės nuomos teisė į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį) Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perleidžiama šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas įregistravęs partnerystę, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ir (ar) vaikaičiams, turintiems Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti [5]
, kai jiems parduodamas ar kitaip perleidžiamas šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas naudojamas ūkininko ūkio veikloje, kai ūkininko ūkis, įregistruotas Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje, ir kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas tvarkingai vykdo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės nuomos teisę į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį), keičiant valstybinės žemės nuomos sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kitos šios valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos.
Įstatymo projekte pasirenkant būtent šiuos asmenis – sutuoktinį,
asmenį, su kuriuo šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas įregistravęs partnerystę, tėvus (įtėvius), vaikus (įvaikius) ir vaikaičius – siekiama užtikrinti valstybinės žemės nuomos teisės perimamumą tiems, kurie paprastai yra tiesiogiai susiję su ūkio veiklos organizavimu ir tęstinumu. Šie asmenys dažniausiai dalyvauja ūkininko ūkio valdyme, turi sukauptų praktinių žinių ir motyvaciją tęsti pradėtą veiklą, todėl jų įtraukimas padeda užtikrinti sklandų šeimos ūkio perdavimą ir išvengti veiklos sutrikimų. Be to, aiškiai apibrėžtas artimų asmenų ratas mažina piktnaudžiavimo riziką ir užtikrina, kad valstybinės žemės nuomos teisė būtų perleidžiama tik tiems, kurie turi realų ryšį su ūkiu ir galimybes atsakingai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus.
Valstybinės žemės nuomos teisės į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį) perleidimo tvarka bus nustatyta ir detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins stabilumą ir sklandesnę kartų kaitą, palengvins šeimos ūkių perėmimą, pašalins riziką prarasti ūkininko ūkį perleidusio šeimos nario nuomotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę, taip pat sumažins ūkininkams tenkančių biurokratinių procedūrų apimtį ir skatins ilgalaikį žemės ūkio sektoriaus vystymąsi.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma.6 .
Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Siūlomas reguliavimas turės teigiamą poveikį verslui, nes užtikrins ūkininkų ūkių veiklos tęstinumą ir sudarys aiškias sąlygas perduoti valstybinės žemės nuomos teisę šeimos nariams be papildomų valstybinės žemės nuomos procedūrų. Tai sumažins ūkininkams tenkančių biurokratinių procedūrų apimtį, didins teisinį stabilumą bei skatins ilgalaikes investicijas į ūkį.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.10
. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.11 .
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.12
. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2026 m. gruodžio 31 d. turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr.
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymo projektą papildomų lėšų iš biudžeto nereikės.14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta.15 .
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis;
„žemės ūkio paskirties žemė“, „žemės sklypas“
16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] https://agriculture.ec.europa.eu/document/download/a4574611-30d7-4f48-bfaf-58559edffdc0_en?filename%E2%80%A6 [2] Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, pritartos Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 752 punktas. [3] Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. [4] Teisinis reguliavimas galioja beveik visais atvejais. Išimtys taikomos tik ribotais atvejais, kai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 91 dalį neįtraukiami į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą (pvz., kai
neturi privažiuojamųjų kelių ar neatitinka kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypams keliamų reikalavimų) ir formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei išnuomojami vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 ir 9 dalyse įtvirtinta pirmumo teise. [5]
Šį reikalavimą siūloma nustatyti, kadangi pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ūkis neįregistruojamas, jeigu: 1) ūkininko veiklos pagrindai neatitinka Įstatymo 4 straipsnyje nurodytų sąlygų; 2) pateikti ne visi ūkininko ūkiui įregistruoti reikiami dokumentai, nurodyti Įstatymo 7 straipsnyje; 3) pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkininkas arba jo partneris (partneriai) turi turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre asmuo turi pateikti dokumentą, patvirtinantį asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti. Taigi, ūkininko ūkio perėmėjas, neturėdamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto profesinio pasirengimo ūkininkauti, negalėtų įregistruoti perimto ūkininko ūkio (jo dalies) Ūkininkų ūkių registre.