Projekto lyginamasis variantas
GYvūnų gerovės ir apsaugos ĮSTATYMO
įstatymas 2024 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 16 punktu:
„16) nuolatinis šunų laikymas pririštų, išskyrus atvejus,
kai šunys vedami pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais ne ilgiau kaip 2 valandoms;“. 2. Buvusius 4 straipsnio 16–25 punktus laikyti atitinkamai 17–26 punktais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. birželio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Jau daugelį metų yra diskutuojama apie šunų laikymą juos pririšus grandine. Šiuos klausimus kelia gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos, duomenis pateikia už gyvūnų gerovę atsakingos institucijos, kurios susiduria su žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais. Gyvūnų laikymas juos pririšus gali būti traktuojamas kaip žiauraus elgesio su gyvūnais forma, kuri pasireiškia kaip fizinės kančios, psichologinis stresas, elgesio problemos. Nuolat pririštas gyvūnas stokoja socialinių įgūdžių, neužmezga ryšio su žmonėmis ir nepakankamai mokosi tinkamo elgesio, todėl toks jo laikymas gali paskatinti agresyvumą ir netinkamą, destruktyvų elgesį. Nutrūkęs nuo grandinės toks gyvūnas gali kelti pavojų aplinkiniams. Nemažoje dalyje Europos valstybių gyvūnus laikyti pririštus yra draudžiama arba leidžiama tik laikinai, laikantis gyvūnų gerovės taisyklių. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimo skyriaus atlikto tyrimo duomenimis, 9 iš 23 analizuotų Europos Sąjungos valstybių narių šiuo metu yra įtvirtintas draudimas laikyti šunis pririštus, kitose šalyse yra numatyti įvairūs ribojimai, daugiausia numatant kiek valandų per parą ar kokiomis aplinkybėmis šunis galima pririšti. Todėl svarbu tinkamai įvertinti aplinkybes ir ribojimus taikyti su išimtimis, nes esant tam tikroms objektyvioms aplinkybėms, pavyzdžiui, trumpalaikis gyvūno pririšimas jį transportuojant, gydant, maitinant, dresuojant, gyvūnui atliekant tarnybines pareigas ir panašiai, gali būti neišvengiamas siekiant apsaugoti tiek patį gyvūną, tiek aplinkinius. Taigi, šiuo įstatymo projektu siekiama įstatymu numatyti aiškų ir konkretų reikalavimą, kad šunys Lietuvoje negali būti nuolat laikomi pririšti, numatant tik būtinas išimtis.
Yra įvairių alternatyvų – humaniškesnių ir saugesnių būdų laikyti gyvūnus, tokių kaip aptvarai, voljerai ir kiti, šiuolaikinės technologijos leidžia stebėti gyvūnus nuotoliniu būdu bei užtikrinti gyvūnų ir aplinkinių saugumą, nenaudojant pririšimo. Be to, aiškesnis reglamentavimas yra svarbus siekiant didesnės gyvūnų apsaugos, kai klausimai perkeliami į teismines ar kitas institucijas, nes dėl nepakankamo reglamentavimo įstatymo lygiu ne visada pakanka teisinio pagrindo įrodyti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja Seimo narė Aistė Gedvilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnyje yra numatyta, kad gyvūnai turi būti laikomi pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tačiau nėra numatyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis negalima laikyti gyvūnų. Konkrečios gyvūnų laikymo taisyklės yra reglamentuojamos kituose teisės aktuose, savivaldybių rengiamose gyvūnų laikymo taisyklėse, bet praktikoje matoma, kad nei savivaldybių, nei kituose teisės aktuose konkretūs reikalavimai laikyti šunis pririštus neatsiranda. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nauju 16 punktu, kuriame būtų numatytas draudimas laikyti šunis pririštus, kartu numatant išimtis. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymo projektas, neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektus, reikės keisti:
1„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas „Dėl Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos direktoriaus „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2019 m. gegužės 6 d. Nr. B1-306.“
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. birželio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Šunys, rišimas grandine, gyvūnų laikymo taisyklės. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia