Projektas Projekto Nr. XIVP-3006(2) lyginamasis variantas
2, 8 IR 592
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalimi: „241 . Labai reta žmogaus sveikatos būklė (toliau – labai reta būklė) – ne daugiau kaip vienam iš 200 000 Lietuvos gyventojų per metus naujai diagnozuojamas, gyvybei gresiantis ir (ar) žymią nuolatinę negalią sukeliantis sveikatos sutrikimas, kuriam gali būti taikomas efektyvus etiologinį veiksnį (veiksnys, lemiantis ligos atsiradimą) ar patogenezinį veiksnį (veiksnys, lemiantis klinikinę ligos eigą) veikiantis gydymo būdas, galintis pailginti paciento išgyvenamumą ir (ar) sumažinti negalią (ar neleisti negaliai didėti).“
dalį laikyti 242 dalimi. „24
1. 242 . Lietuvai taikoma vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kaina
preparato ar medicinos pagalbos priemonės kaina, kuria jie siūlomi parduoti Lietuvos Respublikos rinkoje.“
dalimi: „41
2. Skubus atvejis – atvejis, kai paciento organizmo gyvybinės funkcijos, iš kurių vienai sutrikus kyla pavojus žmogaus gyvybei, gali būti pažeidžiamos greičiau nei per 10 dienų nuo jo sveikatos būklės diagnozavimo ir komplikacijos gali išsivystyti staiga. “
dalį laikyti 413 dalimi. „41
2. 413 . Sudėtinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, į kurio sudėtį įeina dvi ar daugiau veikliųjų medžiagų, kurios atskirai (po vieną) gali įeiti į kitų vaistinių preparatų sudėtį.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „44.
Sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija – nepageidaujama reakcija, dėl kurios asmenį ištiko mirtis, kilo pavojus jo gyvybei, teko jį hospitalizuoti ar pailginti jo stacionarinio gydymo trukmę, jam išsivystė ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas ilgalaikė ar reikšminga negalia , nedarbingumas arba apsigimimas. Kitos reakcijos laikomos nesunkius padarinius sukėlusiomis nepageidaujamomis reakcijomis .“
6Pakeisti 2 straipsnio 451 dalį ir ją išdėstyti taip:
„451 . Šiurkšti farmacijos praktikos klaida – vaistininko arba vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) neteisėta veika, kai dėl jo kaltės pacientą ištinka mirtis ar nustatomas neįgalumas nustatoma negalia ar daugiau kaip 30 procentų sumažėjęs darbingumo dalyvumo lygis.“
2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 31 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1) šis vaistinis preparatas gali būti skiriamas tik sunkia sekinančia arba gresiančia gyvybei liga arba liga, dėl kurios gali išsivystyti ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas ilgalaikė ar reikšminga negalia , sergantiems pacientams, kurie negali būti efektyviai gydomi registruotais vaistiniais preparatais arba vardiniais vaistiniais preparatais, kurie nėra EEE valstybėje ir trečiojoje šalyje neregistruoti vardiniai vaistiniai preparatai. EEE valstybėje ir trečiojoje šalyje neregistruoti vardiniai vaistiniai preparatai gali būti skiriami tik pacientams, kurie nedalyvauja klinikiniame šio vaistinio preparato tyrime ir negali būti į jį įtraukti;“. 3 straipsnis. 592 straipsnio pakeitimas
59 2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „59 2 straipsnis. Vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų labai retoms žmogaus sveikatos būklėms gydyti, įsigijimo išlaidų kompensavimas“. 2. Pakeisti59 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Labai reta (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus) žmogaus sveikatos būkle (toliau – labai reta būklė) laikoma gyvybei gresiantis ir (ar) žymų nuolatinį neįgalumą sukeliantis sveikatos sutrikimas, kuriam gali būti taikomas efektyvus etiologinį veiksnį (veiksnys, lemiantis ligos atsiradimą) ar patogenezinį veiksnį (veiksnys, lemiantis klinikinę ligos eigą) veikiantis gydymo būdas, kurio išlaidos šiai labai retai būklei gydyti kitais būdais nekompensuojamos, galintis pailginti paciento išgyvenamumą ir (ar) sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti). Labai retos būklės atvejų skaičius nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebėsenos sistemų duomenimis, o tais atvejais, kai tokių duomenų nėra ar jie netikslūs, vadovaujantis tarptautine moksline literatūra, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus. Labai retos būklės atvejų skaičiaus įvertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nustatant konkrečios labai retos būklės atvejų skaičių, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos nuomonę. “
592 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
preparato, medicinos pagalbos priemonės ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidos , kurios nekompensuojamos kitais būdais, kompensuojamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kai:“. 4. Pakeisti592 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Komisiją sudaro
59 asmenys, iš jų bent24 asmenys turi būti praktikuojantys universiteto ligoninės asmens sveikatos priežiūros specialistai ir
pacientų nevyriausybinėms organizacijoms .
Komisijos sudėties, komisijos narių kvalifikacijos, patirties reikalavimus ir veiklos reglamentą nustato sveikatos apsaugos ministras. Komisijos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Skubiais atvejais, kai pacientą būtina nedelsiant gydyti, Komisija į posėdį renkasi nedelsdama, gavusi prašymą.“
592 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priimdama sprendimą kompensuoti gydymo išlaidas konkrečiam pacientui ar teikti labai retai būklei gydyti skirtą vaistinį preparatą, medicinos pagalbos priemonę ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugą įtraukti į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus, Komisija remiasi tik jų terapine nauda , naujoviškumu ir visų tam tikra labai reta būkle sergančių pacientų gydymo įtaka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Terapinė nauda ir naujoviškumas nustatomi nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro arba Bendrijos vaistinių preparatų registro informacija, klinikinių tyrimų duomenimis, nepriklausomų institucijų vertinimu, atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijančių organizacijų rekomendacijomis ir kita reikšminga medicinine informacija. Komisija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos atliktą terapinės naudos ir naujoviškumo įvertinimą. Prireikus į Komisijos posėdžius kviečiami atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistai ekspertai. Komisijos posėdyje, prieš priimant sprendimą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti sudarytos galimybės dalyvauti ir pateikti savo paaiškinimus pacientą gydančiam atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistui. Komisijos sprendimas turi būti išsamiai argumentuotas.
Terapinės naudos , naujoviškumo ir įtakos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo bei sprendimų priėmimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
592 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Prašymą dėl konkretaus paciento, kuriam nustatyta labai reta būklė, gydymo
išlaidų kompensavimo Komisijai pateikia pacientą gydanti atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga arba šios įstaigos įgaliotas pacientą gydantis atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistas . Komisija sprendimą dėl konkretaus paciento gydymo išlaidų kompensavimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o skubiais atvejais, kai pacientą būtina nedelsiant gydyti, – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo pateikimo dienos. Kai trūksta duomenų sprendimui priimti, Komisija skiria ekspertizę ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos (bet ne vėliau, negu leidžia paciento būklė). Priėmusi sprendimą, Komisija per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo:
prašymą pateikusiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai ir pacientui, kuriam prašoma kompensuoti gydymo išlaidas . Skubiais atvejais argumentuotas sprendimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną;
išskyrus konfidencialią informaciją, Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje;
ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) išduoti garantinį raštą visiškai ar iš dalies (nurodydama kompensuojamą išlaidų dalį) kompensuoti vaistinio preparato, medicinos pagalbos priemonės ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidas. Skubiais atvejais nurodymas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
Valstybinė ligonių kasa per 3 darbo dienas, o skubiais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Komisijos sprendimo išsiuntimo dienos asmens sveikatos priežiūros įstaigai išduoda garantinį raštą. “
59 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Apeliacinės komisijos sprendimai ir Komisijos sprendimai, priimti įvertinus Apeliacinės komisijos sprendimą pagal šio straipsnio 9 dalies 1 punktą, pareiškėjo arba paciento gali būti skundžiami apygardos Regionų administraciniam teismui . Apeliacinės komisijos sprendimų ir Komisijos sprendimų, priimtų įvertinus Apeliacinės komisijos sprendimą pagal šio straipsnio 9 dalies 1 punktą, apskundimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Administracinių administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų apskundimo ir nagrinėjimo.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu komiteto pirmininkas Antanas Matulas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 59² straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Farmacijos įstatymo projektas) rengimą paskatino toliau išvardytos priežastys. 1) Augantis poreikis. Gerėjanti retų ligų ir būklių diagnostika, kaip antai Visuotinės naujagimių patikros programos išplėtimas nuo 2023 m. sausio 1 d., leidžia greitai ir tiksliai diagnozuoti itin retas ligas vaikams. Esant tokiai situacijai pacientus prižiūrintys gydytojai susiduria su papildoma moraline našta: nors liga ar būklė yra diagnozuota, o gydymas patvirtintas ir saugus bei efektyvus, jie negali jo pilnai taikyti. Šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 8 tūkstančiai retų ligų. Iki 80 proc. jų nulemia genetinės priežastys, tačiau likusios atsiranda dėl įvairių hematologinių, onkologinių, metabolinių, infekcinių ir kitų priežasčių. Kaip rodo 2021 m. Valstybinės ligonių kasos duomenys, bendras labai retų būklių pacientų skaičius 287 – dėl jų buvo kreiptasi į Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją (toliau – Komisija). Iš jų 110 naujų pacientų gydymo atvejų. Beveik pusė asmenų – vaikai iki 18 metų amžiaus (žr. 1 paveikslą). 1 pav. Labai retų būklių pacientų skaičiaus pasiskirstymas pagal amžių (Valstybinė ligonių kasa, 2021 m. duomenys). 2) Lietuvos lyginamoji situacija tarptautiniame kontekste. Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė požiūris į labai retomis ligomis sergančių pacientų gydymą. Tą indikuoja augantis finansavimas: per pastaruosius kelerius metus (nuo 2017-ųjų) finansavimas itin retoms ligoms gydyti padidintas 5 kartus – nuo 4 iki 20 mln. Eur.
Eur. Tačiau nepaisant pastebimų pastangų, šie pacientai vis dar atsiduria didelėje neapibrėžtyje – požiūris ir prioritetas šiai sričiai atsirado tik pastaraisiais metais. 2 pav. 2017–2022 m. labai retoms būklėms gydyti skirtų PSDF biudžeto lėšų analizė, mln. Eur. (Valstybinė ligonių kasa, 2022 m. duomenys). Visgi, kaip rodo tarptautiniai duomenys, surinkti 2015–2020 m. (žr. 2 pav.) lyginant visas retas ligas nepaisant 2 pav. pateiktos teigiamos tendencijos itin retų būklių kompensavimo srityje, tik maždaug viena iš dešimties terapinių opcijų Lietuvoje, skirtų retoms ligoms gydyti, yra prieinama per bendrą vaistinių preparatų kompensavimo mechanizmą. 3 pav. Vaistinių preparatų, skirtų retoms ligoms gydyti, kurie yra kompensuojami iš viešųjų finansavimo šaltinių, procentinė dalis skirtingose šalyse ir provincijose, Kanada.[1] Slovakijoje, panašaus finansinio pajėgumo šalyje, maždaug 35 proc. visų vaistinių preparatų, skirtų retoms ligoms gydyti, yra finansuojami iš viešųjų finansavimo šaltinių. Kitose šalyse (įskaitant jau minėtą Kanadą) yra aiškiai prognozuojamas lėšų poreikis retoms arba labai retoms ligoms gydyti. Prognozuojama (4 pav.), tiek įvertinant istorinius duomenis, tiek duomenis apie naujai atrandamus vaistus šioms ligoms gydyti, jog po 2021 m. lėšų poreikis ims sparčiai augti ir jau 2025-aisiais pasieks 8,3 proc. visų viešųjų sveikatos priežiūros išlaidų, skirtų visiems vaistams kompensuoti. 4 pav. Išlaidų, skirtų vaistams retoms ligoms gydyti, santykio su visomis viešosiomis išlaidomis vaistams prognozė, 2010–2025 m., Kanada.[2]
įtraukimas. 2020 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl teisinio reguliavimo, susijusio su labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymu, Nr.
4-01-5903c, įvertinta, kad nors tuo metu siūlytu Farmacijos įstatymo projektu siekiama suteikti pacientui, kuriam nustatyta labai reta būklė, ar jo atstovui papildomų teisių, tačiau nenumatyta teisė, kad pats pacientas ar jo atstovas galėtų inicijuoti gydymo išlaidų kompensavimo procedūrą. Ši teisė palikta tik pacientą gydančiai sveikatos priežiūros įstaigai. Atsižvelgiant į Komisijos priimamų sprendimų svarbą ir reikšmę pacientų sveikatai, taip pat į teisinio reguliavimo stabilumą, susijusį su Komisijos sudėties, narių kvalifikacijos ir patirties reikalavimų nustatymu, siūlytina svarstyti galimybę didinti Komisijos narių skaičių ir įtraukti daugiau asmens sveikatos priežiūros specialistų, kurie turi atitinkamų žinių gydant sunkias ligas ar yra sukaupę patirties su tuo susijusiose srityse, taip pat įtraukti pacientų organizacijų atstovus. 4) Poreikio ir solidarumo principas – pirmumas gauti sveikatos priežiūros paslaugas teikiamas turintiems didesnį poreikį. Medicininio rūšiavimo principai labai aiškiai nurodo, jog pirmiausia sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos tiems pacientams, kurie turi didesnį poreikį t. y. kurių gyvybei gresia pavojus. Todėl, mūsų manymu, yra būtina įstatyme, o ne poįstatyminiame akte, reglamentuoti ir apibrėžti terminą „Skubus atvejis“, kuriuo remiantis būtų galima įgyvendinti poreikio ir solidarumo principą. Čekija 2021 m. priėmė Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, leidžiančius teikti kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, farmakologinę terapiją itin brangiais vaistais, netgi nelaukiant patvirtinimo iš kompetentingos institucijos (t. y. mokėtojo už paslaugas), jeigu atvejis yra itin skubus ir gresiantis paciento gyvybei. 5) Didesnis teisingumas.
yra pagrįstai kritikuojama tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, tiek Europos Komisijos dėl išlaidų sveikatos priežiūrai dalies, tenkančios individualiems namų ūkiams. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje yra penkta nuo galo – 30 proc. sveikatos sistemos išlaidų apmoka namų ūkiai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad šis rodiklis neviršytų 15 proc., tad nuolat ieškoma būdų, kaip šią gyventojams tenkančią naštą sumažinti. Europos Komisija ir PSO teigia, kad sveikatos sektorius yra investicinis, atnešantis ne tik didelę gyvenimo kokybės naudą, bet ir finansinę grąžą valstybei. Nepaisant autoritetingų institucijų rekomendacijų, Lietuvoje renkamasi sveikatos apsaugai skirti vieną mažiausių procentų visoje Europos Sąjungoje. Jeigu itin retų arba labai retų ligų efektyvus medikamentinis gydymas nėra kompensuojamas, dažniausiai didžiulės gydymo išlaidos, net ir vykdant lėšų rinkimą, yra priskiriamos namų ūkių kategorijai ir taip blogina bendrą valstybės rezultatą. Įstatymo projekto tikslas – siekiant pagerinti naujoviško gydymo ir naujoviškų vaistų prieinamumą minėtomis ligomis sergantiems pacientams, siekiama pagerinti sprendimų dėl labai retomis ligomis sergančių pacientų gydymo skaidrumą ir efektyvumą. Įstatymo projekto uždaviniai:
a) įstatymu apibrėžti terminą „Skubus atvejis“; b) padidinti Komisijos narių skaičių įtraukiant daugiau atitinkamų žinių turinčių asmens sveikatos priežiūros specialistų, pacientų organizacijų atstovą ir pacientų gydytojus; c) suteikti galimybę į Komisiją kreiptis pacientą gydančiam atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą inicijuoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, projektą rengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3.
santykiai Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 59² straipsnyje nustatyta, kad „šiame straipsnyje nurodytų vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija „sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Komisiją sudaro
ligoninės asmens sveikatos priežiūros specialistai. Komisijos sudėties, komisijos narių kvalifikacijos, patirties reikalavimus ir veiklos reglamentą nustato sveikatos apsaugos ministras“. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros specialistai, turintys daugiausia kompetencijos specializuotoje ir itin siauroje medicinos srityje, iki šiol universitetų ligoninės į Komisiją deleguoja po vieną jų struktūroje esančių retų ligų centrų atstovą. Visgi reikia suprasti, kad, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų struktūroje yra bent 32 retų ligų kompetencijų centrai, o LSMU Kauno klinikose veikia dar 25 retų ligų kompetencijų centrai, tad dabartinė situacija suponuoja kad atstovavimo proporcija nėra visiškai tinkama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma padidinti Komisijos narių skaičių ir įtraukti daugiau suinteresuotų grupių atstovų: padidinti minimalų praktikuojančių universiteto ligoninės asmens sveikatos priežiūros specialistų skaičių, įtraukti pacientų nevyriausybinėms organizacijoms atstovaujantį asmenį ir konkretų, pacientą gydantį atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistą. Atitinkamai tikslinama Komisijos sudarymo tvarka. Priėmus įstatymo projektą bus labiau atstovaujama pacientų interesams, o tai leis geriau užtikrinti teisingumo ir socialinio solidarumo principų įgyvendinimą. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus:
Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566; Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566;
Apeliacinės komisijos skundams dėl Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-105. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo pakeitimo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2023 m. gruodžio 31 dienos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant įstatymo projektą papildomų lėšų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų 2024 metais nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Skubus atvejis“, „Labai reta būklė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda [1] Ward, L.M., Chambers, A., Mechichi, E. et al.
An international comparative analysis of public reimbursement of orphan drugs in Canadian provinces compared to European countries. Orphanet J Rare Dis 17, 113 (2022). https://doi.org/10.1186/s13023-022-02260-6.
projected public spending on drugs for rare diseases in Canada between 2010 and
2025Orphanet J Rare Dis 17, 371 (2022). https://doi.org/10.1186/s13023-022-02534-z.