Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išplėstinė seniūnaičių sueiga Seniūnijos taryba – seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai.“
straipsnio 20 dalį pripažinti netekusia galios. „20. Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai. 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos
nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos seniūnijų tarybų deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.“3 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„5. Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja
savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai. Patvirtinti seniūnijos nuostatai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
2Pakeisti 35 straipsnio 6 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„6. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. Patvirtintas
seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“ 3.
Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose
nustatytų lėšų. Seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba. Seniūnija gali turėti sąskaitą banke.“
4Pakeisti 35 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Seniūną ir seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės
įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, išskyrus atvejus, kai dėl kitos seniūnijos – biudžetinės įstaigos – reorganizavimo ar savivaldybės administracijoje atliekamos seniūnijų, kurių forma yra filialas, struktūrinės pertvarkos naikinama seniūno pareigybė. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių: ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos tarybos deleguoti asmenys.“
1Pakeisti 36 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje tarybai; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) šaukia seniūnaičių seniūnijos tarybos posėdžius ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių posėdžių ar sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose gyventojų sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias gyventojų sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose gyventojų sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos merui ir savivaldybės administracijos direktoriui;“. 3.
3Pakeisti 36 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) ne rečiau kaip kartą per metus, laikydamasis šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paskelbia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projektą, teikia jį svarstyti išplėstinei seniūnaičių sueigai seniūnijos tarybai; seniūnaičių sueigos seniūnijos tarybos sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą teikia merui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;“. 5 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto,
telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama 10 procentų tos savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.“6 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją ir pagalbą (konsultacijas), kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu;
savivaldybės tarybos nariais, meru, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams. Seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.“7 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios40 straipsnį pripažinti netekusiu galios. „40 straipsnis. Seniūnaičių sueiga
dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos.
Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. 2. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 4. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 5. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. 6. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Išplėstinė seniūnaičių sueiga Seniūnijos taryba
gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui. 2. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomi savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose. 3.
patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. 4. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas išplėstinei seniūnaičių sueigai organizuoti. 5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso mero kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. 6. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. 1. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnijos taryba. Seniūnijos tarybą sudaro tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacjos). Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai įeina į seniūnijos tarybos sudėtį. 2.
2Seniūnijos taryba:
sudaromų komitetų darbe, dėl atstovų delegavimo į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius,
pareigas konkurso komisijos narius, taip pat dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikia pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui ir merui;
projekto, taip pat dėl seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
susiję su seniūnijos veiklos finansavimu, taip pat dėl lėšų iš kitų šaltinių skyrimo seniūnijos veiklai ir /ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimui, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka dalyvauja taikant dalyvaujamojo biudžeto priemonę seniūnijos lygmeniu;
partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimo, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimo, taip pat dėl kitų klausimų, susijusių su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimu;
organizuoti. Seniūnaičiai į seniūnijos tarybos posėdžius renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnijos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos tarybos narių.
Seniūnijos tarybos posėdžiui pirmininkauja posėdyje dalyvaujančių seniūnijos tarybos narių išrinktas posėdžio pirmininkas. Kai seniūnijos tarybos nariai į posėdį renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 5. Seniūnijos tarybos posėdis yra viešas. Posėdžiui pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims, tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovams, kitiems suinteresuotiems asmenims. 6. Seniūnijos tarybos posėdyje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių seniūnijos tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Seniūnijos tarybos posėdyje priimti sprendimai surašomi posėdžio protokole. 7. Seniūnijos tarybos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnijos tarybos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnijos tarybos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnijos tarybos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Seniūnijos tarybos posėdžiuose priimti sprendimai ir atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnijos tarybos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų siūloma nustatyti seniūnijų tarybų (renkamų iš seniūnaitijų bendruomenių atstovų, šių tarybų rinkimus vykdant savivaldybių tarybų eilinių rinkimų dieną) ir seniūnijų administracijų (joms vadovautų seniūnai, turintys karjeros valstybės tarnautojų statusą) organizavimo ir veiklos tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2996(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai.“
2Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 20 dalį. „20. Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo
nustatyti klausimai. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) sprendimų dėl papildomų ir biudžeto planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas, reglamento nustatyta tvarka įvertinus išplėstinės seniūnaičių sueigos seniūnijų tarybų sprendimus;3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos
nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos seniūnijų tarybų deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.“4 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį iš dėstyti taip:
„2) seniūnaičių sueigos seniūnijos tarybos sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo.“
2Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„5.
Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai. Patvirtinti seniūnijos nuostatai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
3Pakeisti 35 straipsnio 6 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„6. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. Patvirtintas
seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
4Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose
nustatytų lėšų. Seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba. Seniūnija gali turėti sąskaitą banke.“
5Pakeisti 35 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Seniūną ir seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir
biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas garantijas, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo.
Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių: ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos tarybos deleguoti asmenys.“5 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje tarybai; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) rengia seniūnijos tarybos sprendimų projektus ir šaukia seniūnaičių seniūnijos tarybos posėdžius ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių posėdžių ar sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose gyventojų sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias gyventojų sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose gyventojų sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos merui ir savivaldybės administracijos direktoriui;“. 3.
3Pakeisti 36 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) ne rečiau kaip kartą per metus, laikydamasis šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paskelbia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projektą, teikia jį svarstyti išplėstinei seniūnaičių sueigai seniūnijos tarybai; seniūnaičių sueigos seniūnijos tarybos sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą teikia merui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;“. 6 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje,
savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu;
savivaldybės tarybos nariais, meru, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.
Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu;
savivaldybės tarybos nariais, meru, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams. Seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.“7 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį. „40 straipsnis. Seniūnaičių sueiga
dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos.
Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. 2. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 4. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 5. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. 6. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Išplėstinė seniūnaičių sueiga Seniūnijos taryba
gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui. 2. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomi savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose. 3.
patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. 4. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas išplėstinei seniūnaičių sueigai organizuoti. 5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso mero kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. 6. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. 1. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnijos taryba. Seniūnijos tarybą sudaro tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacijos). Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai įeina į seniūnijos tarybos sudėtį.
Seniūnijos taryba laikoma sudaryta ir gali veikti (priimti sprendimus), jeigu ją sudaro ne mažiau kaip pusė išrinktų tos seniūnijos seniūnaičių ir ne mažiau kaip pusė tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų yra delegavusi savo atstovus. 2. Seniūnijos taryba:
sudaromų komitetų ir komisijų darbe,
konkurso komisijos narius, taip pat dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikia pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui ir merui;
seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
veiklos finansavimu, taip pat dėl lėšų iš kitų šaltinių skyrimo seniūnijos veiklai ir /ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimui, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka dalyvauja taikant dalyvaujamojo biudžeto priemonę seniūnijos lygmeniu;
institucijomis stiprinimo, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimo, taip pat dėl kitų klausimų, susijusių su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimu;
kvietimu. Seniūnijos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos tarybos narių. Seniūnijos tarybos posėdžiui pirmininkauja posėdyje dalyvaujančių seniūnijos tarybos narių išrinktas posėdžio pirmininkas. Kai seniūnijos tarybos nariai į posėdį renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 5. Seniūnijos tarybos posėdis yra viešas. Posėdžiui pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims, tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovams, kitiems suinteresuotiems asmenims. 6. Seniūnijos tarybos posėdyje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių seniūnijos tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Seniūnijos tarybos posėdyje priimti sprendimai surašomi posėdžio protokole. 7. Seniūnijos tarybos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnijos tarybos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnijos tarybos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnijos tarybos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Seniūnijos tarybos posėdžiuose priimti sprendimai ir atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnijos tarybos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2024 m. balandžio 1 d. 2.
įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Bendruomeninių organizacijų atstovai, kurie iki 2024 m. balandžio 1 d. buvo deleguoti į seniūnijos išplėstinę seniūnaičių sueigą, laikytini tos seniūnijos tarybos nariais. Bendruomeninė organizacija seniūnijos tarybos nuostatų nustatyta tvarka turi teisę atšaukti anksčiau deleguotą į seniūnijos išplėstinę seniūnaičių sueigą savo narį ir į seniūnijos tarybą deleguoti kitą savo atstovą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. spalio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų siūloma nustatyti seniūnijų tarybų, renkamų iš seniūnaitijų gyventojų tiesioginiuose rinkimuose, kurie vyktų savivaldybių tarybų eilinių rinkimų dieną, ir seniūnijų administracijų, kurioms vadovautų seniūnai, turintys karjeros valstybės tarnautojų statusą,organizavimo ir veiklos tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2996(3) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) – seniūnaičių ir
seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai.“
2Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 20 dalį. „20. Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo
nustatyti klausimai. 2 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose
nustatytų lėšų. Seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba. Seniūnija gali turėti sąskaitą banke.“
1Pakeisti 36 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (seniūnijos tarybai); supažindina seniūnaičius išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybą) ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų susirinkime aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;“. 2.
2Pakeisti 36 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) šaukia išplėstines seniūnaičių sueigas (seniūnijos tarybos posėdžius) ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas susirinkimus, rengia šių sueigų (posėdžių) ar susirinkimų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose (posėdžiuose) ar susirinkimuose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybą) ir seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojus apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose (posėdžiuose) ar susirinkimuose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos merui ir savivaldybės administracijos direktoriui;“. 3. Pakeisti 36 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) laikydamasis šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paskelbia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projektą ir kartu su gyventojų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais teikia jį svarstyti išplėstinei seniūnaičių sueigai (seniūnijos tarybai); seniūnaičių sueigos sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą ir išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimą dėl jos teikia merui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;“. 4 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jį deleguoja išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba);
savivaldybės tarybos nariais, meru, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams. Seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.“5 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį. „40 straipsnis. Seniūnaičių sueiga
dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos.
Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. 2. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 4. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 5. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. 6. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba)
klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui. 2. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomi savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose. 3.
patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. 4. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas išplėstinei seniūnaičių sueigai organizuoti. 5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso mero kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. 6. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. 1. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus dėl jų priima išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba). Išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybą) sudaro tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacijos). Kai seniūnijos nesteigiamos, bet seniūnaitijos yra sudaromos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai įeina į išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sudėtį.
Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) laikoma sudaryta ir gali veikti (priimti sprendimus), jeigu ją sudaro ne mažiau kaip pusė išrinktų tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių ir ne mažiau kaip pusė tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų yra delegavusios savo atstovus. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) nesudaroma, kai seniūnija yra nesteigiama ir savivaldybės taryba priima sprendimą nesudaryti seniūnaitijų. 2.
2Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba):
sudaromų komitetų ir komisijų darbe,
konkurso komisijos narius, taip pat dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikia pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui ir merui;
seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
seniūnijos veiklos finansavimu, taip pat dėl lėšų iš kitų šaltinių skyrimo seniūnijos veiklai ir /ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimui, savivaldybės institucijų nustatyta tvarka dalyvauja taikant dalyvaujamojo biudžeto priemonę ir kitas bendruomeniškumą stiprinančias ir nevyriausybinių bei bendruomeninių organizacijų veiklą skatinančias priemones (iniciatyvas) seniūnijos lygmeniu;
institucijomis stiprinimo, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimo, taip pat dėl kitų klausimų, susijusių su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimu;
nustatytas funkcijas. 3. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 4. Į išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybos posėdžius) jos nariai renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu.
Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos tarybos posėdis) yra teisėta (teisėtas), jeigu joje (jame) dalyvauja daugiau kaip pusė tos išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) narių. Išplėstinei seniūnaičių sueigai (seniūnijos tarybos posėdyje) pirmininkauja ir sueigos protokolus pasirašo dalyvaujančių išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) narių išrinktas sueigos (posėdžio) pirmininkas. Kai išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nariai renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos posėdžiai) yra viešos (vieši). Sueigai (posėdžiui) pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti pasisakyti kviestiems asmenims, tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovams, kitiems suinteresuotiems asmenims. 6. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos (posėdžio) pirmininko balsas. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) priimti sprendimai surašomi sueigos protokole. 7. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje; jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimo gavimo dienos.
Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) priimti sprendimai ir atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. spalio 1 d. 2. Savivaldybės iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Bendruomeninių organizacijų atstovai, kurie iki 2024 m. spalio 1 d. buvo deleguoti į seniūnijos išplėstinę seniūnaičių sueigą, ir toliau laikytini tos išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nariais. Bendruomeninė organizacija išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nuostatų nustatyta tvarka turi teisę atšaukti anksčiau deleguotą į seniūnijos išplėstinę seniūnaičių sueigą savo narį ir deleguoti kitą savo atstovą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai