Projekto lyginamasis variantas
TURTO KADASTRO įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 15¹ ir 17 STRAIPSNIŲ pakeitimo
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos
institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis., atstatyti žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius.“
1Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
„3 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro statusas ir paskirtis“;
2Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nekilnojamojo turto kadastras steigiamas nekilnojamųjų daiktų
kadastro duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti Nekilnojamojo turto kadastro paskirtis – registruoti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus nekilnojamojo turto kadastro objektus bei įrašyti, kaupti ir apdoroti šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus duomenis; teikti šiuos duomenis Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, viešojo administravimo subjektams, kitiems valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, kitiems juridiniams asmenims, jų filialams, atstovybėms, įstatymų nustatytas funkcijas atliekantiems valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat fiziniams asmenims įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti
išdėstyti taip:
„3. Įrašant nekilnojamojo daikto (išskyrus jūrinėje teritorijoje
esančio statinio kadastro duomenis) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, pastato numeris;).
Adresas į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas tik tais atvejais, jei nekilnojamas daiktas yra adreso objektas.”
1Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios
vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris, išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio duomenis), statybos ir kitų statybos rūšių pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai;“. 2. Papildyti 8 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Žemės sklypų ribos, kurių ribų posūkio taškų
koordinatės nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, atstatomos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame suprojektuotos žemės sklypo ribos, sprendiniais.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams;. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įregistruojami projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis;“
2Papildyti 9 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Dėl už žemės sklypų suformavimą atsakingų valstybės tarnautojų netinkamo veikimo neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą žemės sklypą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, valstybės biudžeto lėšomis ir apie organizuojamą jų ištaisymą pranešama šio žemės sklypo savininkui. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys keičiami už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos sprendimo pagrindu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka šio žemės sklypo savininko prašymu.“
Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sodininkų bendrijos pirmininkas arba jo įgaliotas
asmuo Kadastro nuostatų nustatyta supaprastinta tvarka parengtus ir su žemėtvarkos skyriumi Vyriausybės įgaliota institucija suderintus sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų duomenis pateikia Kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas sodininkų bendrijos pirmininko arba jo įgalioto asmens prašymu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos ribas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir nekilnojamojo turto kadastre padaro įrašus apie žemės sklypų buvimą toje sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjų sodo teritorijoje.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „9. Matininko veiklos pažeidimu laikoma, kai matininkas nesilaiko šio straipsnio 8 dalyje nustatytų jo veiklos reikalavimų. Šio straipsnio 10, 10¹ ir 12 dalyse numatytos poveikio priemonės matininkui už jo veiklos pažeidimą gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Trunkamojo pažeidimo atveju penkerių metų terminas, per kurį matininkui gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.“ 2.
Papildyti 11 straipsnį 9¹ir 9² dalimis:
„9¹. Matininkų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi:
1) mažareikšmiai pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, kurie nesukelia žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Kai mažareikšmio pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam matininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
2) nešiurkštūs pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti nedidelė žala užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Nedidelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kai nešiurkštaus pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam matininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti nešiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
3) šiurkštūs pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti didelė žala užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims. Didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9². Matininkui poveikio priemonė už padarytą pažeidimą skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltę.“
3Pakeisti 11 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, kai pažeidimo pašalinimas įmanomas, matininkas raštu įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo raštu gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Nurodytiems pažeidimams pašalinti terminas gali būti pratęstas vieną kartą 20 darbo dienų laikotarpiui Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį pašalinti gali pats matininkas. Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos matininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų.“
4Papildyti 11 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams:
1) Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, jei per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą matininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų;
2) jei per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas trejus metus, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, matininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Jei praėjus 3 mėnesių kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui matininkas nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams.
Jeigu matininkas praleidžia pratęstą terminą dėl priežasčių, kurias Vyriausybės įgaliota institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti vieną kartą atnaujintas.”
ir ją išdėstyti taip: „11. Matininkui per Vyriausybės įgaliotos institucijos šio straipsnio 10¹ dalies 1 punkte nustatytą terminą nurodytą matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą ištaisius nustatytus šio straipsnio 9¹ dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytus pažeidimus, kurių pašalinimas įmanomas, ir pateikus dokumentus, įrodančius šių pažeidimų pašalinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo dienos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.“
dalimi: „11¹. Šio straipsnio 10¹ dalies 2 punkte nurodytu atveju matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami kvalifikacijos kėlimą patvirtinantys dokumentai.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis,
šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims;“. 8.
išdėstyti taip:
„6) per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo
išdavimo ir vėliau kas treji metai, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, netobulino kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas pasibaigus pratęstam terminui, matininkas nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų;“
straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip: „15 straipsnis. Kadastro tvarkytojo sprendimų apskundimas ir prašymų bei skundų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje nagrinėjimo tvarka“
straipsnį 3–6 dalimis:
„3. Prašymai ar skundai nekilnojamojo daikto kadastro
duomenų nustatymo srityje pateikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 4. Prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti atnaujintas. Praleistas terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir negali būti atnaujintas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 5. Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 6.
ar skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir turi būti išnagrinėti per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu:
„15¹ straipsnis. Prašymų ir skundų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo
srityje nenagrinėjimas, jų nagrinėjimo nutraukimas
1Prašymai ir skundai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje nenagrinėjami:
1) Viešojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais;
2) prašymą ar skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu;
3) dėl administracinio sprendimo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje teisėtumo – jeigu nuo jo patvirtinimo iki prašymo ar skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 2. Skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jo padavimo metu nuo skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus viešojo intereso gynimo atvejus. Nurodytas terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui, atliktų veiksmų ir (ar) atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. 3. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama. 4. Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo jo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos, o pranešimas dėl prašymo ar skundo nagrinėjimo nutraukimo – per 5 darbo dienas nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti nagrinėjimą, paaiškėjimo dienos.“
1.
1Papildyti 17 straipsnio 2 dalį 12 ir 13 punktais:
„12) nustatytų servitutų ribos valstybinėje koordinačių sistemoje;
13) nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribos valstybinėje koordinačių sistemoje.“
2Papildyti 17 straipsnį 8 dalimi:
„8. Servitutų ribos nekilnojamojo turto kadastro
žemėlapyje žymimos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalis, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2025 m. sausio
nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2774(2) lyginamasis variantas
TURTO KADASTRO įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 15¹ ir 17 STRAIPSNIŲ pakeitimo
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos
institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis., atstatyti žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius.“
1Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
„3 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro paskirtis ir statusas“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nekilnojamojo turto kadastras steigiamas nekilnojamųjų daiktų
kadastro duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti Nekilnojamojo turto kadastro paskirtis – registruoti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro objektus bei įrašyti, kaupti ir apdoroti šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis; teikti šiuos duomenis Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, viešojo administravimo subjektams, valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, kitiems juridiniams asmenims, jų filialams, atstovybėms, įstatymų nustatytas funkcijas atliekantiems valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat fiziniams asmenims įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (išskyrus jūrinėje teritorijoje
esančio statinio kadastro duomenis) į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, pastato numeris;).
Adresas į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas tik tais atvejais, kai nekilnojamasis daiktas yra adreso objektas.“
„1) nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo
atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis.“
2Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios
vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris, išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio duomenis), statybos rūšių pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai;“. 3. Papildyti 8 straipsnį 7 dalimi:
„7. Žemės sklypų ribas žymintys riboženkliai, kurių
ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, atstatomos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame suprojektuotos žemės sklypo ribos, sprendiniais.“
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams;.
Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo šį projektą įgyvendinanti institucija, turėdama sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įregistruojami žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis;“. 2. Papildyti 9 straipsnį 5 dalimi:
„5. Dėl už žemės sklypų suformavimą atsakingų valstybės
tarnautojų netinkamo veikimo neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą žemės sklypą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi valstybės biudžeto lėšomis žemės sklypo savininko sutikimu. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys keičiami už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos sprendimo pagrindu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka šio žemės sklypo savininko prašymu.“
Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sodininkų bendrijos pirmininkas arba jo įgaliotas
asmuo Kadastro nuostatų nustatyta supaprastinta tvarka parengtus ir su žemėtvarkos skyriumi Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu suderintus sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų duomenis pateikia Kadastro tvarkytojui.
Kadastro tvarkytojas sodininkų bendrijos pirmininko arba jo įgalioto asmens prašymu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir Nekilnojamojo turto kadastre padaro įrašus apie žemės sklypų buvimą toje sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjų sodo teritorijoje.“
1Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti matininko kvalifikacijos pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius jo kvalifikacijos atitiktį. Matininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti kvalifikacijos pažymėjimą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dokumentų, reikalingų kvalifikacijos pažymėjimui išduoti, gavimo dienos. Matininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„3) ne rečiau kaip kas trejus metus tobulinti savo kvalifikaciją
pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintas mokymo programas;“. 3. Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Matininko veiklos pažeidimu laikoma, kai matininkas nesilaiko šio straipsnio 8
dalyje nustatytų jo veiklos reikalavimų. Šio straipsnio 10, 10¹ ir 12 dalyse numatytos poveikio priemonės matininkui už jo veiklos pažeidimą gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Trunkamojo pažeidimo atveju penkerių metų terminas, per kurį matininkui gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.“
dalimis: „9¹. Matininkų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi į:
1) mažareikšmius pažeidimus. Mažareikšmiais pažeidimais laikomi tokie įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, kurie nesukelia žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Kai mažareikšmį pažeidimą pašalinti įmanoma, šį pažeidimą padariusiam matininkui Nacionalinė žemės tarnyba pateikia rašytinį įspėjimą pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
2) nešiurkščius pažeidimus. Nešiurkščiais pažeidimais laikomi tokie įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, tačiau dėl šių pažeidimų negalėjo būti apribota arba nebuvo apribota užsakovo ir
(arba) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti (toliau – nedidelė žala). Nedidelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos vadovo nustatyta tvarka. Kai nešiurkštų pažeidimą pašalinti įmanoma, šį pažeidimą padariusiam matininkui Nacionalinė žemės tarnyba pateikia rašytinį įspėjimą pašalinti nešiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
3) šiurkščius pažeidimus.
Šiurkščiais pažeidimais laikomi tokie įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių galėjo būti apribota arba buvo apribota užsakovo ir (arba) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti (toliau
5Pakeisti 11 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vyriausybės įgaliotai institucijai Nacionalinei
žemės tarnybai nustačius mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, kai pažeidimą pašalinti įmanoma, matininkas raštu įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Nustatytų pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas vieną kartą 20 darbo dienų laikotarpiui Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį pašalinti gali pats matininkas. Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos matininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų.
Nacionalinei žemės tarnybai nustačius mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, kai pažeidimo pašalinti neįmanoma, matininkas raštu įspėjamas, kad antrą kartą per vienus metus nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos nustačius mažareikšmį pažeidimą, jam 2 mėnesiams bus sustabdytas matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas ir (ar) antrą kartą per vienus metus nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos nustačius nešiurkštų pažeidimą, jam bus panaikintas matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.“
6Papildyti 11 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas:
1) 3 mėnesiams Nacionalinei žemės tarnybai nustačius mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, jeigu per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą matininkas nepateikė pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentų;
2) 6 mėnesiams, jeigu per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ar vėliau kas trejus metus, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, matininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintas mokymo programas. Jeigu praėjus 6 mėnesių kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui matininkas nepateikia Nacionalinei žemės tarnybai kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų dėl priežasčių, kurias Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta svarbiomis, šį terminą Nacionalinė žemės tarnyba gali vieną kartą atnaujinti;
3) 2 mėnesiams Nacionalinei žemės tarnybai antrą kartą per vienus metus nustačius mažareikšmį matininko veiklos pažeidimą, kurio pašalinti neįmanoma.“
7Pakeisti 11 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Matininkui per Vyriausybės įgaliotos institucijos šio straipsnio 10¹ dalies 2 punkte nustatytą terminą nurodytą matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą ištaisius nustatytus šio straipsnio 9¹ dalies 1 ar 2 punkte nurodytus pažeidimus, kai juos pašalinti įmanoma, ir pateikus šių pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo dienos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.“
8Papildyti 11 straipsnį 11¹ dalimi:
„11¹. Šio straipsnio 10¹ dalies 1 punkte nurodytu atveju matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai dienos.“
ir ją išdėstyti taip: „12. Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas:“. 10. Pakeisti 11 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis,
šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims;“. 11. Pakeisti 11 straipsnio 12 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) per Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės
tarnybos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;“. 12.
išdėstyti taip:
„6) per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo
išdavimo ir vėliau kas treji metai, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, netobulino kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas pasibaigus šio straipsnio 10¹ dalies 2 punkte nurodytam 6 mėnesių terminui, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba šio termino neatnaujino, arba atnaujintam kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui, Nacionalinei žemės tarnybai nepateikia kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų;“. 13. Pakeisti 11 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Matininko veiklos priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota
institucija Nacionalinė žemės tarnyba.“
14Pakeisti 11 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant ir (ar) pakeičiant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, o už įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir (ar) pakeitimą, pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai prašoma Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Jeigu statinio, patalpos savininkas Nekilnojamojo turto kadastrui pateikia nekilnojamojo turto kadastro plane esančius matininko atliktus ir pasirašytus matavimus (duomenis), kurie skiriasi kurie skiriasi nuo matininko nustatytų pirminių duomenų, esančių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, Kadastro tvarkytojas įvertina pateiktus naujus duomenis ir nustatęs neteisingus pirminius duomenis, esančius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, juos ištaiso.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Kadastro tvarkytojo sprendimų apskundimas Prašymų
ir skundų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo nagrinėjimo tvarka
teritorinių registratorių priimtų sprendimų apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir skundžiant Kadastro tvarkytojo sprendimus. 2. Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. 3. Prašymai ar skundai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pateikiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 4.
kadastro duomenų nustatymo Nacionalinei žemės tarnybai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo sprendimo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys buvo nustatyti savininkui jo dar neįgijus, nekilnojamojo daikto savininkas gali kreiptis į Kadastro tvarkytoją dėl neteisingų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų ištaisymo per 6 mėnesius nuo nekilnojamojo daikto įsigijimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti atnaujintas. Praleistas skundo padavimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir negali būti antrą kartą atnaujintas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 5. Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 6. Nacionalinei žemės tarnybai pateikti prašymai ar skundai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir turi būti išnagrinėti per Viešojo administravimo įstatymo
yra priimtas, kreipiamasi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba teismą.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹ straipsnis. Prašymų ir skundų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo nenagrinėjimas, jų nagrinėjimo nutraukimas 1.
Prašymai ir skundai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo nenagrinėjami:
1) Viešojo administravimo įstatymo nustatytais atvejais;
2) prašymą ar skundą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu;
3) dėl administracinio sprendimo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo teisėtumo – jeigu nuo jo patvirtinimo iki prašymo ar skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 2. Skundas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jo padavimo metu nuo skundžiamų administracinių sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus atvejus kai skundas susijęs su viešuoju interesu. Šis terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui, atliktų veiksmų ir
(ar) atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. 3. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama. 4. Pranešimas dėl prašymo ar dėl prašymo ar skundo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo skundo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos, o pranešimas dėl prašymo ar skundo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo nagrinėjimo nutraukimo – per 5 darbo dienas nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti jo nagrinėjimą, paaiškėjimo dienos.“
1.
1Papildyti 17 straipsnio 2 dalį 12 ir 13 punktais:
„12) nustatytų servitutų ribos valstybinėje koordinačių
sistemoje;
13) nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribos valstybinėje koordinačių sistemoje.“
2Papildyti 17 straipsnį 8 dalimi:
„8. Servitutų ribos Nekilnojamojo turto kadastro
žemėlapyje žymimos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus 11 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiuo įstatymu Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2774 2023-06-14
dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo narys Jurgis Razma.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 1(2)
straipsnyje dėstomo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje pateiktame sąvokos „matininkas“ apibrėžime nurodoma, kad fiziniam asmeniui suteiktas matininko kvalifikacijos pažymėjimas suteikia teisę „atstatyti žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą būtų atstatomi ne žemės sklypų ribas žymintys riboženkliai, bet atstatomos žemės sklypų ribos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar abiejų projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti. Pritarti Suvienodintos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 7 dalies nuostatos. 2.
2023-05-22 2(3)1 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti nekilnojamojo turto kadastro paskirtį, o kitose straipsnio dalyse statusą, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimas neturėtų būti dėstomas taip: „3 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro paskirtis ir statusas“. Pritarti Patikslintas keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimas:
„3 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro paskirtis ir
statusas“
2023-05-22 1(2) 6(10
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje ir kituose projekto straipsniuose nėra nurodoma jokių konkrečių valstybės institucijų, kurios vykdytų vienas ir kitas projekte siūlomas nustatyti funkcijas, nurodant, kad funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nurodytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip
„Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir
(ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.
Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą ar jos pavadinimo nenurodant, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatų, kad vienas ar kitas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija, bei nurodyti institucijų pavadinimus, kurios vykdytų konkrečias joms įstatymu priskirtas funkcijas. Pritarti Projekto nuostatos patikslintos, kad būtų aišku, kokias funkcijas pagal kompetenciją turėtų vykdyti Vyriausybės įgaliota institucija.
Vietoje anksčiau įrašytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodoma konkreti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 4(8) 1(3)
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatose nėra pakankamai aiškus jose vartojamos formuluotės „statybos ir kitų statybos rūšių“ turinys. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vietoj šios formuluotės nereikėtų įrašyti formuluotę „statybos rūšių“. Pritarti Patikslintas 8 straipsnio 3 dalies 10 punktas ir jis išdėstytas taip:
„10) nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas,
adresas, statybos rūšių pradžios ir pabaigos metai;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 7(11 2(9¹,9²) Iš projekto 7 straipsnio 2 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9¹ ir 9² dalių nuostatų turinio nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę pateikti matininkams atitinkamus rašytinius nurodymus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų tokie subjektai nurodomi. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9¹ dalies 1 ir 2 punktuose yra nurodoma, kad pažeidimą padariusiam matininkui yra pateikiamas
„rašytinis nurodymas“ , tuo tarpu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje
už tą patį pažeidimą matininkas „įspėjamas raštu“. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, projekte vartojamą terminiją siūlytina vienodinti. Pritarti Papildytos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9¹ ir 9² dalių nuostatos nurodant, kad matininkams atitinkamus rašytinius įspėjimus teikia Nacionalinė žemės tarnyba. Taip pat suvienodintos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9¹ dalies 1 ir 2 punktų ir 10 dalies nuostatos nurodant, kad matininkams pateikiami rašytiniai įspėjimai. 6.
2023-05-22 7(11 2(9¹,9²) Projekto 7 straipsnio 2 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9¹ ir 9² dalyse vartojamų nuostatų „nedidelė žala“ ir „didelė žala“ turinys projekte nėra atskleistas. Nurodoma, kad tokių žalų dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas vienos ar kitos žalos dydis. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad žalos dydis turėtų tiesioginę įtaką nustatant atitinkamas matininkų pareigas, svarstytina, ar projekte tokių kriterijų nereikėtų nustatyti, o Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme nustatytais kriterijais, nustatytų tvarką, pagal kurią būtų nustatomi atitinkamos žalos dydžiai. Pritarti Papildytas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9¹ir 9² dalyse vartojamų nuostatų „nedidelė žala“ ir „didelė žala“ turinys. Siūloma nurodyti, kad nedidelė žala laikoma, kai dėl nustatytų įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimų negalėjo būti apribota arba nebuvo apribota užsakovo ir (arba) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti. Didelė žala laikoma, kai dėl įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimų galėjo būti apribota arba buvo apribota užsakovo ir (arba) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9¹ dalies 2 punkte po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovo“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9¹ dalies 3 punktui, 10¹ daliai, projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 daliai, projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 daliai. Pritarti Patikslintos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9¹ dalies 2 punkto ir 3 punkto, 10¹ dalies, taip pat keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio 8 dalies nuostatos, t. y. po žodžių
„Vyriausybės įgaliotos institucijos“ įrašytas žodis „vadovo“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22 7(11) 4(10¹⁾
straipsnio 4 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10¹ dalies 2 punkto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą atnaujinti terminą, nustatytą matininkui pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius dokumentus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, tokį subjektą nurodant. Pritarti Patikslinta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10¹ dalies 2 punkto nuostata nurodant, kad sprendimą atnaujinti terminą matininkui pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius dokumentus priima Nacionalinė žemės tarnyba. 9.
2023-05-22 7(11) 4(10¹⁾
straipsnio 10¹ dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams tuo atveju, jei per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas trejus metus, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, matininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Svarstytina, ar šiame punkte jungtukas „ir“ neturėtų būti keičiamas jungtuku „ar“, nes projektu siūloma keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10¹ dalies 2 punkto formuluotė suponuoja tai, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas būtų sustabdomas 3 mėnesiams tik tuo atveju, kai jis kvalifikacijos nekeltų pirmus trejus metus po kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir po to dar trejus metus. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar šiose nuostatose nurodytas terminas pratęsiamas matininko prašymu, ar toks terminas pratęsiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos iniciatyva. Projekto nuostatą siūlytina atitinkamai tikslinti. Pritarti Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10¹ dalies 2 punkte jungtukas „ir“ pakeistas jungtuku „ar“. Taip pat siekiant aiškumo minėtas punktas patikslintas nurodant, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10¹ dalies 2 punkte numatytą terminą, per kurį matininkas Nacionalinei žemės tarnybai turi pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, pratęsia Nacionalinė žemės tarnyba. 10.
2023-05-22 7(11) 8(12)
straipsnio 12 dalies 6 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad iš jų neaišku, ar matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas būtų panaikinamas, jei pasibaigtų nepratęstas terminas pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, nes projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10¹ dalies 2 punkto nuostatos suponuoja tai, kad ne visada minėtas terminas yra pratęsiamas. Pritarti Patikslinta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10¹ dalies 2 punkto nuostata. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 9(15¹)
projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalyje po žodžio „skundžiamų“ įrašytinas žodis „administracinių“. Pritarti
1 Projekto 11 straipsnio nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo tikslintinos. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „straipsnio 2 ir 3 dalis, šio įstatymo
šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-05-31 Argumentai: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 15¹ ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau
Matininkų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi:
1) mažareikšmiai pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, kurie nesukelia žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Kai mažareikšmio pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam matininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
2) nešiurkštūs pažeidimai
3) šiurkštūs pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti didelė žala užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims. Didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9². Matininkui poveikio priemonė už padarytą pažeidimą skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltę.“ Žemės įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti Žemės įstatymo 41 straipsnio 6 dalį ir reglamentuoti, kokia tvarka ir terminais šalinami žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio asmens padaryti mažareikšmiai ir nešiurkštūs pažeidimai, sustabdomas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.
NTK įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 3–5 dalyse siūloma pakeisti NTK įstatymo 11 straipsnio 10 dalį ir papildyti 11 straipsnį 10¹ dalimi, pakeisti 11 straipsnio 11 dalį ir papildyti 11 straipsnį 11¹ dalimi, reglamentuojant tvarką ir terminus, kuriais vadovaujantis yra šalinami matininko padaryti mažareikšmiai ir nešiurkštūs pažeidimai, sustabdomas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, panaikinamas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas. Įvertinę ŽĮ pakeitimo ir NTK įstatymo pakeitimo projektuose skirtingai dėstomas tvarkas ir terminus dėl matininkų ir žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių asmenų padarytų pažeidimų pašalinimo, siekdami aiškumo ir suderinamumo, Pasiūlymas: siūlome suvienodinti aptartas Žemės įstatymo, NTK įstatymo nuostatas, reglamentuojančias matininkų ir žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių asmenų padarytų pažeidimų pašalinimo tvarką, terminus, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo tvarkas. Pritarti Pritartina, kad institucija, kuri nagrinės ir vertins matininkų veiklos pažeidimus, neturi pati nustatyti vertinimo taisykles.
Pažymime, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTK įstatymas) 11 straipsnio 9¹ dalies
nustatomas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, numatoma šią tvarką įgalioti patvirtinti ne Nacionalinę žemės tarnybą, o Aplinkos ministeriją, jei Vyriausybė nepriimtų sprendimo šią tvarką patvirtinti nutarimu. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2 Argumentai: NTK įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma papildyti NTK įstatymo 11 straipsnį 9¹ ir 9² dalimis: „9¹. Matininkų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi:
1) mažareikšmiai pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, kurie nesukelia žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Kai mažareikšmio pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam matininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
2) nešiurkštūs pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti nedidelė žala užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Nedidelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kai nešiurkštaus pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam matininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti nešiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
3) šiurkštūs pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti didelė žala užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims.
Didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9². Matininkui poveikio priemonė už padarytą pažeidimą skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltę.“ Teisės normos, tam tikram subjektui nustatančios teises ir pareigas, turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, taip pat atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą turi būti nustatyta įstatyme. Pagal ANK 334 straipsnį administracinė atsakomybė kyla geodezijos ir kartografijos darbus ar kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims, kurie pažeidžia geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančius teisės aktus. Kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reguliuoja NTK įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtintos teisės ir pareigos kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims. Administracinė atsakomybė šiems asmenims gali kilti tik iš įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymo, netinkamo vykdymo, iš piktnaudžiavimo suteiktomis teisėmis. Būtent šios veikos laikytinos pavojingomis, draustinomis ir užtraukiančiomis administracinę atsakomybę.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad, mūsų nuomone, institucija, kuri nagrinės ir vertins matininkų veiklos pažeidimus, neturėtų pati nustatyti vertinimo taisykles, Pasiūlymas: siūlome patikslinti NTK pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje išdėstytą NTK įstatymo 11 straipsnio papildytą 9¹ dalį, joje reglamentuojant, kad nedidelės ir didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės, o ne Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pritarti
ministerijos
5 Argumentai: Atsižvelgdami į tai, kad matininko veiklos pažeidimas gali būti arba mažareikšmis, arba nešiurkštus, arba šiurkštus, t. y., atlikus matininko veiklos vertinimą, gali būti nustatomas tik vienos rūšies pažeidimas, siūlome Pasiūlymas: patikslinti NTK įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 11 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
terminą ištaisius nustatytus šio straipsnio 9¹ dalies 1 ir (ar)
dokumentus, įrodančius šių pažeidimų pašalinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo dienos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.“ Pritarti Suvienodintos NTK įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte bei NTK pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąvokos, nurodant, kad ,,mokymo programas tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos“. 4.
ministerijos
4 Argumentai: NTK įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad matininkas privalo ne rečiau kaip kas 3 metus tobulinti savo kvalifikaciją pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas, o NTK įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte nurodyta, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, netobulino kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. NTK pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma NTK įstatymo 11 straipsnį papildyti 10¹dalimi. Siūlomo NTK įstatymo 11 straipsnio 10¹dalies
išdavimo ir vėliau kas trejus metus, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, matininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Jei praėjus 3 mėnesių kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui matininkas nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams. Jeigu matininkas praleidžia pratęstą terminą dėl priežasčių, kurias Vyriausybės įgaliota institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti vieną kartą atnaujintas.“ Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu Nacionalinė žemės tarnyba įgaliota išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimus, sustabdyti ar panaikinti jų galiojimą ir tvirtinti matininkų mokymo programas.
Pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, siūlome NTK įstatymo pakeitimo projekte suvienodinti NTK įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte bei NTK pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąvokas, nurodant, kad ,,mokymo programas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija“. Pritarti
ministerijos
2 Argumentai: NTK įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnyje siūloma pakeisti
3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai
šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įregistruojami projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis;“.
Pažymėtina, kad NTK įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitime dėstomas reikalavimas, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus inicijuoja tik po to, kai gauna numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, ženkliai apsunkins ir sulėtins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, dėl ko taip pat strigs ir ypatingos valstybinės svarbos objektų, tokių kaip Rail Baltica, elektros energetikos srities ir kt. vystymo projektai. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti reglamentavimo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus inicijuoja tik po to, kai gauna numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą. Pažymėtina, kad pirmiausia yra priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą, jeigu paimama visuomenės poreikiams žemė Žemės įstatymo nustatyta tvarka, o kai žemė paimam įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą, sprendimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė).
Priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad tik atlikus aukščiau minėtus veiksmus, tačiau iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo, projektą gyvendinanti institucija inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinių matavimų atlikimą ir šių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą. Ši pastaba teikiama taip pat ŽPVPĮVSPĮ projekto 3 straipsnio 3 daliai ir Žemės įstatymo projekto 17 straipsnio 3 daliai. Pritarti
ministerijos
2 Argumentai: NTK įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnyje siūloma papildyti 9 straipsnį 5 dalimi: „5.
Dėl už žemės sklypų suformavimą atsakingų valstybės tarnautojų netinkamo veikimo neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą žemės sklypą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, valstybės biudžeto lėšomis ir apie organizuojamą jų ištaisymą pranešama šio žemės sklypo savininkui. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys keičiami už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos sprendimo pagrindu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka šio žemės sklypo savininko prašymu.“ Atkreipiame dėmesį, kad NTK įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Pagal NTK įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo dokumentai gali būti valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas arba teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis. Žemės sklypo kadastro duomenys savininko prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypo savininkas sutinka su patikslintais kadastro duomenimis. Pasiūlymas:
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami aiškumo, siūlome patikslinti NTK įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlomą papildyti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Dėl už žemės sklypų suformavimą atsakingų valstybės tarnautojų netinkamo veikimo neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą žemės sklypą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
Neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi valstybės biudžeto lėšomis, esant žemės sklypo savininko sutikimui. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys keičiami už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos sprendimo pagrindu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka šio žemės sklypo savininko prašymu.“
ministerijos 2023-05-31 Argumentai: NTK įstatymo 11 straipsnio 16 dalyje reglamentuojama:
„16. Matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims
padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Nacionalinė žemės tarnyba siūlo šią nuostatą tikslinti nustatant, kad „Matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant ir (ar) pakeičiant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, o už įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir (ar) pakeitimą, pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra atsakinga už žalos, kurią patiria privatūs asmenys, atlyginimą, priteisimą ir išieškojimą, ir NTK įstatymas nereglamentuoja žalos priteisimo ir išieškojimo klausimų. Todėl Pasiūlymas: siūlome aiškiai nustatyti, kad žalos atlyginimo klausimai sprendžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka, kai matininkas yra juridinio asmens darbuotojas, ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka, kai sprendžiami klausimai dėl matininko civilinės atsakomybės.
Dėl atsakomybės pagal NTK įstatymą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 334 straipsnio taikymą sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba ir atitinkamai taiko poveikio priemones, tačiau tai nesusiję su žalos atlyginimu. Nacionalinė žemės tarnyba imasi veiksmų dėl žalos atlyginimo tais atvejais, kai žala yra padaryta valstybei, pavyzdžiui, dėl valstybinės žemės užėmimo, kai neteisingai buvo atlikti kadastriniai matavimai, tačiau manome, kad aptariamoje nuostatoje to išskirti nėra būtinybės, nes tai apibendrinta nuostata ir į ją patenka nurodytas atvejis. Pritarti Pritarta suvienodinti Žemės įstatymo, NTK įstatymo nuostatas, reglamentuojančias matininkų ir žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių asmenų padarytų pažeidimų pašalinimo tvarką, terminus, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo tvarkas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma 2023-06-081
Argumentai: Projekto 1 straipsniu keičiama galiojančio Kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, kurioje be jau nustatytos matininko funkcijos
Iš Įstatymo ir jo pakeitimo matyti, kad Matininkas pagal šį 2 straipsnį nustato ne tik žemės sklypų kadastro duomenis, bet nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, o pagal Įstatymo 5 straipsnį nekilnojamojo turto kadastro objektas yra žemės sklypas ir statinys, patalpa. Be to Projektu pildomame Įstatymo
duomenų nustatymo srityje pateikimas ir nagrinėjimas. Todėl siūlau papildyti 2 straipsnį formuluote „atkuria statinio, patalpos tikslius duomenis“. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, atstatyti žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius, atkurti statinio, patalpos tikslius duomenis.„ Nepritarti Perteklinis siūlymas. Pažymėtina, kad matininkas tiek žemės sklypo kadastro duomenis, tiek statinio (patalpos) kadastro duomenis nustato (patikslina), bet ne „atkuria“. Statinys (patalpa), kaip ir žemės sklypas, yra laikomas nekilnojamuoju daiktu (pagal NTK įstatymo 5 str. 1 d.), todėl keičiamo Įstatymo 2 str. 3 d. siūlomas apibrėžimo papildymas perteklinis, nes apibrėžime jau nurodyta, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimas suteikia teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Sklypo ribų posūkio taškų koordinatės yra žymimos riboženkliais. Pasitaiko, kad riboženkliai yra sunaikinti ar sugadinti, juos būtina atstatyti. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 112 str. nustatyta prievolė juos atkurti.
Riboženklių atkūrimo (atstatymo) teisė priskirta matininkams, kuriuos atstatyti gali nebūtinai atlikdamas visą sklypo matavimo procesą. 2. Seimo narys Jurgis Razma 2023-06-08
Argumentai: Teikiamu Projekto 7 straipsniu pildomas Įstatymo 11 straipsnis, kuriame nustatoma matininko atsakomybė už jo padarytus pažeidimus, jam neteisingai nustačius kadastro duomenis. Atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo to, kokius padarinius užsakovui, ir (ar) tretiesiems asmenims sukelia matininko padaryti pažeidimai (nesukelia žalos, atsirado ar galėjo atsirasti nedidelė žala, atsirado ar galėjo atsirasti didelė žala). Tačiau Įstatyme nenurodyta kas ir kokiu būdu fiksuoja, kai užsakovui matininkas nustatė neteisingus statinio, patalpos kadastro duomenis. Įstatymo
pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, tai atliekama pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. (Kadastro bylos nereikalaujama tik dėl žemės sklypų kadastro duomenų keitimo šio straipsnio 4 dalyje). Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nenurodo kas užsako atnaujintą (patikslintą) kadastro duomenų bylą tais atvejais, kai ji tikslinama dėl matininko neteisingai nustatytų namo, patalpos kadastro duomenų. Užsakovas (dažniausiai fizinis asmuo) gali patikrinti matininko galimai neteisingai nustatytus statinio, patalpos duomenis tik kviesdamas kitą matininką, turinčio valstybės nustatytą kvalifikacijos pažymėjimą (pirmasis pagal įstatymą neturi pareigos tikrinti savo nustatytus duomenis, o jei ir tikrintų, siekiant teisingo rezultato reikėtų jo nustatytus duomenis dar kartą tikrinti kitam nepriklausomam matininkui). Statinio, patalpos duomenys pagal Kadastro nuostatus pirmiausia fiksuojami oficialiai patvirtintoje gyvenamosios ar kitos patalpos plano formoje.
Todėl tokio plano pateikimas Kadastro tvarkytojui turėtų būti pakankamas pagrindas ištaisyti pirminius neteisingus duomenis ir nereikalauti, kad fizinis asmuo savo lėšomis užsakytų dar ir naują kadastro duomenų bylą, kuri jam sukelia žymią finansinę naštą ir laiko sąnaudas. Ypač atsižvelgtina į tai, kad Projekto 5 straipsniu pildomas Įstatymo 9 str. nauja 5 d., kurioje numatyta, kad neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi valstybės biudžeto lėšomis, tačiau to nenumatyta taisant neteisingai nustatytus statinio (gyvenamųjų patalpų) kadastro duomenis. Todėl siūlau projektą papildyti 7¹ straipsniu, kuriuo būtų papildyta 12 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad statinio, patalpos savininkui pateikus matininko atliktus ir pasirašytus matavimus (duomenis) nekilnojamojo turto kadastre plane, kurie skiriasi nuo pirminio matininko nustatytų duomenų, esančių kadastro duomenų byloje įrašo, kadastro tvarkytojas įvertina pateiktus naujus duomenis, patikslina kadastro tvarkytojo turimą pirminę kadastro duomenų bylą ištaisant joje neteisingus duomenis savo biudžeto sąskaita, vėliau išieškant iš pažeidimą padariusio matininko regreso tvarka sumokėtą užsakovui žalą, jei tokia kilo. Pasiūlymas: 7¹straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre
pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Statinio, patalpos savininkui pateikus matininko atliktus ir pasirašytus matavimus (duomenis) nekilnojamojo turto kadastre plane, kurie skiriasi nuo pirminio matininko nustatytų duomenų, esančių kadastro duomenų byloje įrašo, kadastro tvarkytojas įvertina pateiktus naujus duomenis, ir nustatęs neteisingus pirminius duomenis, kadastro tvarkytojo turimoje pirminėje kadastro duomenų byloje, ištaiso joje neteisingus duomenis savo biudžeto sąskaita, vėliau išieškant iš pažeidimą padariusio matininko regreso tvarka sumokėtą užsakovui žalą, jei tokia kilo. Pritarti iš dalies Siūloma papildyti projektą nauju straipsniu ir atitinkamai pakeisti kitų straipsnių numeraciją, o keičiamą įstatymo 12 straipsnio 3 dalį suformuluoti taip: „3. Kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Statinio, patalpos savininkui pateikus matininko atliktus ir pasirašytus matavimus (duomenis) nekilnojamojo turto kadastre plane, kurie skiriasi nuo pirminio matininko nustatytų duomenų, esančių kadastro duomenų byloje įrašo, kadastro tvarkytojas įvertina pateiktus naujus duomenis, ir nustatęs neteisingus pirminius duomenis, kadastro tvarkytojo turimoje pirminėje kadastro duomenų byloje, ištaiso joje neteisingus duomenis.“ Kadangi projektu papildomai keičiamas įstatymo 12 straipsnis, įstatymo pavadinimą siūloma suformuluoti taip:
RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 15¹ ir 17 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMAS“ 3.
Seimo narys Jurgis Razma 2023-06-088
Argumentai: Projekto 9 straipsniu keičiamoje Įstatymo 15 str. naujoje
mėnesių terminas nuo daikto kadastro duomenų nustatymo, per kurį gali būti pateiktas prašymas/skundas dėl neteisingų kadastro duomenų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad savininkas sužinoti apie neteisingų kadastro duomenų nustatymą gali praėjus ilgesniam laikotarpiui (pavyzdžiui įsigijus statinį iš statytojo ar kito asmens po metų ar dviejų, kai kadastro neteisingus duomenis matininkas buvo įrašęs), terminas turėtų būti siejamas su asmens sužinojimo momentu, o ne 6 mėnesiais ar kitu konkrečiu terminu, kai asmuo objektyviai neturėjo galimybės suabejoti kadastro duomenų teisėtumu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys buvo nustatyti savininkui jo dar neįgijus, jis gali kreiptis į kadastro tvarkytoją dėl neteisingų kadastro duomenų ištaisymo per 6 mėnesius nuo sužinojimo momento apie neteisėtų duomenų įrašą. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti atnaujintas. Praleistas terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir negali būti atnaujintas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu.
Pritarti iš dalies Siūloma projekto 8 straipsniu keičiamą įstatymo 15 straipsnio 4 dalį suformuluoti taip:
„4. Prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai
institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys buvo nustatyti savininkui jo dar neįgijus, jis gali kreiptis į kadastro tvarkytoją dėl neteisingų kadastro duomenų ištaisymo per 6 mėnesius nuo nekilnojamojo daikto įsigijimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti atnaujintas. Praleistas terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir negali būti atnaujintas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2023-06-07 Pritarti iniciatorių pateiktam Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 15¹ ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-2774; pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos
pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. Pritarti
kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 15(1) ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2774(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė