Projekto lyginamasis variantas
geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27
pakeitimo
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Geodezininkas
Pakeisti
išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje
Respublikos aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 2 dalies 12 punktą. 12) geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą;
Pakeisti 10 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „10 straipsnis. Valstybės politiką geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įmonės įstaigos kompetencija 1.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga:
1) organizuoja į aplinkos ministro patvirtintas valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programas įtrauktus geodezijos ir kartografijos darbus;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda, tikslina geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą;
3) perduoda duomenis apie geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus į Licencijų informacinę sistemą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka;
4) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, valstybiniai geodeziniai tinklai, valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, sukurta vykdant valstybės sienos kartografavimo darbus, bei archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (1:5 000 ir smulkesnio mastelio žemėlapiai bei su valstybiniais geodeziniais tinklais susijusi archyvinė medžiaga), ir juo disponuoja;
5) nagrinėja savivaldybių raštu pateiktus pranešimus apie pažeidimus, pastebėtus atliekant geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse priežiūrą, taip pat kitų institucijų ir asmenų pateiktus pranešimus apie geodezininko veiklos pažeidimus;
6) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja prižiūri šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;
7) organizuoja LitPOS tvarkymą ir tobulinimą bei duomenų teikimą LitPOS naudotojams.;
8) vykdo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;
9) informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai teikia valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusias Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas bei sukuria integracines sąveikas erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų apsikeitimui;
10) organizuoja, tvarko ir tobulina Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą;
duomenų kūrimo, vystymo ir tvarkymo projektus ir priemones reikalingas sukaupti vieningus erdvinius duomenis, kurie būtų naudojami atliekant nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, tvarkant savivaldybių erdvinius duomenis, juos integruojant į valstybinius erdvinius duomenis ir didina erdvinius duomenis kuriančių ir tvarkančių asmenų kompetencijas;
12) kuria, tvarko ir teikia erdvinius duomenis, klasifikatorius, informaciją ir jų tvarkymo priemones, paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga:
1) organizuoja į aplinkos ministro patvirtintas valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programas įtrauktus geodezijos ir kartografijos darbus;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda, tikslina geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą;
3) perduoda duomenis apie geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus į Licencijų informacinę sistemą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka;
4) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, valstybiniai geodeziniai tinklai, valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, sukurta vykdant valstybės sienos kartografavimo darbus, bei archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (1:5 000 ir smulkesnio mastelio žemėlapiai bei su valstybiniais geodeziniais tinklais susijusi archyvinė medžiaga), ir juo disponuoja;
5) nagrinėja savivaldybių raštu pateiktus pranešimus apie pažeidimus, pastebėtus atliekant geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse priežiūrą, taip pat kitų institucijų ir asmenų pateiktus pranešimus apie geodezininko veiklos pažeidimus;
6) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja prižiūri šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;
7) organizuoja LitPOS tvarkymą ir tobulinimą bei duomenų teikimą LitPOS naudotojams.;
8) vykdo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;
9) informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai teikia valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusias Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas bei sukuria integracines sąveikas erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų apsikeitimui;
10) organizuoja, tvarko ir tobulina Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą;
duomenų kūrimo, vystymo ir tvarkymo projektus ir priemones reikalingas sukaupti vieningus erdvinius duomenis, kurie būtų naudojami atliekant nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, tvarkant savivaldybių erdvinius duomenis, juos integruojant į valstybinius erdvinius duomenis ir didina erdvinius duomenis kuriančių ir tvarkančių asmenų kompetencijas;
12) kuria, tvarko ir teikia erdvinius duomenis, klasifikatorius, informaciją ir jų tvarkymo priemones, paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja. 2.
direktorius Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas tvirtina:
1) geodezinių ženklų standartus;
2) geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas.;
3) geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą. 3. Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras:
1) vykdo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;
2) informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai teikia valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusias Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas bei užtikrina sąveikų keitimąsi erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis;
3) užtikrina nepertraukiamą LitPOS veiklą, duomenų teikimą LitPOS naudotojams;
4) užtikrina nepertraukiamą Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą.“
išdėstyti taip: „7) atlieka geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybės teritorijoje priežiūrą ir apie pastebėtus pažeidimus raštu informuoja Nacionalinę žemės tarnybą Vyriausybės įgaliotą instituciją;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) neatlygintinai teikia Nacionalinei žemės
tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai savivaldybės erdvinių duomenų rinkinį, reikalingą valstybiniams erdvinių duomenų rinkiniams ir žemėlapiams sudaryti, atnaujinti ir tvarkyti;“. 6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Fizinis asmuo, atliekantis šio straipsnio 9 dalyje nurodytus geodezijos ir kartografijos darbus, privalo turėti Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą.
Jeigu valstybės narės pilietis, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, kitoje valstybėje narėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių darbuotojas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad jis turi teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus pagal tos valstybės narės teisės aktus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.“
12 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) iki prašymo gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai įgyta ne trumpesnė kaip 2 metų darbo geodezijos ir kartografijos darbų srityje patirtis;“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki prašymo gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai išlaikytas profesinių žinių patikrinimo egzaminas Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų kvalifikacijos reikalavimų patvirtinimo dokumentus. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ 5.
Pakeisti 12 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikė ne visus kvalifikacijos reikalavimų patvirtinimo dokumentus;“. 6. Pakeisti 12 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikė klaidingus duomenis apie šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Fizinis asmuo, pateikęs klaidingus duomenis, turi teisę pakartotinai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo ankstesnio prašymo pateikimo dienos.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Asmenys, kuriems išduoti geodezininko kvalifikacijos
pažymėjimai, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako už šio straipsnio 5 dalyje nurodytame prašyme pateiktų duomenų teisingumą, o jiems pasikeitus – ištaisytus duomenis privalo nedelsdami pateikti Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri juos patikslina Vyriausybės tvirtinamuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „4) aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti informaciją Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie valstybinių geodezinio pagrindo tinklų punktų būklę ir savivaldybės administracijos direktoriui informaciją
išdėstyti taip:
„5) ne rečiau kaip kas 3 metus kelti kvalifikaciją
pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas.“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu geodezininkas, atlikdamas šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodytus darbus, nesilaiko šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų jo veiklai keliamų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių geodezijos ir kartografijos darbų vykdymą, tai laikoma geodezininko veiklos pažeidimu. Šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės geodezininkui už jo veiklos pažeidimą gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Trunkamo pažeidimo atveju penkerių metų terminas, per kurį geodezininkui gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Geodezininko veiklos pažeidimai pagal pobūdį gali būti skirstomi:
1) mažareikšmiai pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodytus darbus, pažeidimai, kurie nesukelia žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Kai mažareikšmio pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam geodezininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą; 1 2) nešiurkštūs, tai yra pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodytus darbus, pažeidimai, kurie nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti arba dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti nedidelė žala užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims ir kuriuos pašalinti gali pats geodezininkas.
Nedidelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kai nešiurkštaus pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam geodezininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti nešiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą; 2 3) šiurkštūs, tai yra pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodytus darbus, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti didelė žala užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims ir kurių pats geodezininkas negali pašalinti. Didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija nustato geodezininko veiklos pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte, ir pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, geodezininkas raštu įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo raštu gavimo dienos jis turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Nurodytiems pažeidimams pašalinti terminas gali būti pratęstas vieną kartą 20 darbo dienų laikotarpiui.“
išdėstyti taip: „4.
Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį jis turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos geodezininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų. Kai geodezininkas per geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą ištaiso veiklos pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir pateikia šių pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentus, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo dienos.:
1) Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų geodezininko veiklos pažeidimą, jei per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą geodezininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų;
2) jei per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas trejus metus, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, geodezininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Jei praėjus 3 mėnesių kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui geodezininkas nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams. Jeigu geodezininkas praleidžia pratęstą terminą dėl priežasčių, kurias Vyriausybės įgaliota institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti vieną kartą atnaujintas. “
5Papildyti 14 straipsnio 4¹ dalimi:
„4¹.
Geodezininkui per šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą ištaisius nustatytus šio straipsnio 2 dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytus pažeidimus, kurių pašalinimas yra įmanomas, ir pateikus dokumentus, įrodančius šių pažeidimų pašalinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo dienos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.“
6Papildyti 14 straipsnio 4² dalimi:
„4². Šio straipsnio 4 dalies
sustabdymas panaikinamas, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami kvalifikacijos kėlimą patvirtinantys dokumentai.“
14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo
galiojimas panaikinamas Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu:
1) nustatoma, kad geodezininkas du kartus per vienus metus padarė šio straipsnio 2 dalies 1 2 punkte nurodyto pobūdžio pažeidimą.
Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas neatsižvelgiant į tai, ar buvo sustabdytas jo galiojimas;
2) sustabdžius geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, geodezininkas toliau tęsė veiklą;
3) geodezininkas per geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų veiklos pažeidimų ir jai nepateikė šių pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų;
4) geodezininkas padarė šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyto pobūdžio pažeidimą;
5) geodezininkas per Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;
6) geodezininkas nevykdė šio įstatymo
pratęstam terminui, geodezininkas nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų;
7) geodezininkas pateikė melagingus duomenis geodezininko kvalifikacijos pažymėjimui gauti;
8) geodezininkas pateikė prašymą nutraukti geodezininko veiklą;
9) geodezininkas mirė.“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Geodeziniai punktai žymimi geodeziniais ženklais;
šių ženklų standartus nustato Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Vyriausybės įgaliota institucija.“
Pakeisti 16 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybinių geodezinių tinklų – aplinkos
ministro Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo nustatyta tvarka;“. 11 straipsnis.
1Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Aplinkos ministerija planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus, tvirtina šio rinkinio specifikaciją ir tvarkymo aprašą, taip pat suprojektuotų ir planuojamų įrengti objektų erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo darbus, tvirtina šių rinkinių specifikacijas ir tvarkymo aprašus.“
dalį. 6. Aplinkos ministerija planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo darbus, tvirtina šių rinkinių specifikacijas ir tvarkymo aprašus. 12 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 27 straipsnio 4 dalį. 4. Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinį, naudojamą Georeferencinio pagrindo kadastro duomenims tvarkyti, savivaldybės neatlygintinai teikia šio kadastro tvarkytojui Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatuose nustatyta tvarka. 13 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1. LitPOS paskirtis
LitPOS naudotojams.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2.
iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus Vyriausybės įgaliotoms institucijoms ir (ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2773(2) lyginamasis variantas
geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 9,
2023 m. d. Nr. Vilnius
netekusiu galios 9 straipsnio 2 dalies 12 punktą. 12) geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą;
2Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo aprašą ir specifikaciją ir Suprojektuotų ir planuojamų įrengti objektų erdvinių duomenų rinkinio specifikacijas ir tvarkymo aprašus;“. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Valstybės politiką geodezijos,
kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse įgyvendinančios institucijos ir įmonės Vyriausybės įgaliotos institucijos ar kito juridinio asmens kompetencija“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja prižiūri šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 9 punkte punktuose nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;“. 3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius
vadovas tvirtina:
1) geodezinių ženklų standartus;
2) geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas; „3) geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą.“
taip: „3.
Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo:
1) vykdo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6,
kartografijos darbus;
2) informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai teikia valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusias Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas ir užtikrina sąveikų keitimąsi sukuria integracines sąveikas apsikeisti erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis rinkiniais ir su jais susijusiomis paslaugomis;
3) užtikrina nepertraukiamą LitPOS veiklą, duomenų teikimą LitPOS naudotojams;
4) užtikrina nepertraukiamą organizuoja, tvarko ir tobulina Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą;. 5) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant erdvinių duomenų rinkinių ir su jais susijusių paslaugų kūrimo, plėtojimo ir tvarkymo projektines veiklas, reikalingas vienodiems erdviniams duomenims parengti, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims nustatyti, savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams integruoti į valstybinius erdvinių duomenų rinkinius;
6) kuria, tvarko, plėtoja ir teikia naudotojams erdvinius duomenis ir su jais susijusias paslaugas, klasifikatorius ir erdvinių duomenų pagrindu parengtą informaciją.“
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki prašymo gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai išlaikytas profesinių žinių patikrinimo egzaminas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatyta tvarka.“
1.
išdėstyti taip: „4) aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti informaciją Nacionalinei žemės tarnybai apie valstybinių geodezinio pagrindo tinklų punktų būklę ir savivaldybės administracijos direktoriui informaciją - – apie geodezinių ženklų savivaldybės geodezinio pagrindo punktų būklę;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ne rečiau kaip kas 3 metus tobulinti kvalifikaciją
pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus vadovo tvirtinamas geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas.“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu geodezininkas, atlikdamas šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodytus darbus, nesilaiko šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų jo veiklai keliamų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių geodezijos ir kartografijos darbų vykdymą, tai laikoma geodezininko veiklos pažeidimu. Šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės geodezininkui už jo veiklos pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Esant trunkamam pažeidimui, 5 metų terminas, per kurį geodezininkui gali būti taikomos tam tikros poveikio priemonės, skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Geodezininko veiklos pažeidimai pagal pobūdį gali būti skirstomi į:
1) mažareikšmius pažeidimus – tai įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodytus darbus, pažeidimai, kurie nesukelia žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims.
Kai mažareikšmį pažeidimą pašalinti įmanoma, šį pažeidimą padariusiam geodezininkui Nacionalinė žemės tarnyba pateikia rašytinį įspėjimą pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą; 1 2) nešiurkščius tai yra pažeidimus – tai įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 12 straipsnio
asmenims atsirasti arba dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, ir kuriuos pašalinti gali pats geodezininkas, tačiau dėl šių pažeidimų negalėjo būti apribota arba nebuvo apribota užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti (toliau – nedidelė žala). Nedidelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos vadovo nustatyta tvarka. Kai nešiurkštų pažeidimą pašalinti įmanoma, šį pažeidimą padariusiam geodezininkui Nacionalinė žemės tarnyba pateikia rašytinį įspėjimą pašalinti nešiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą;
pašalinti galėjo būti apribota arba buvo apribota užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti (toliau – didelė žala). Didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustato geodezininko veiklos pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir šį pažeidimą pašalinti įmanoma, geodezininkui pateikiamas rašytinis įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos jis turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Terminas nurodytiems pažeidimams pašalinti gali būti pratęsiamas vieną kartą 20 darbo dienų laikotarpiui. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustato geodezininko veiklos mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų pažeidimą, kai pažeidimo pašalinti neįmanoma, geodezininkui pateikiamas rašytinis įspėjamas, kad antrą kartą per vienus metus nuo šio rašytinio įspėjimo gavimo dienos nustačius mažareikšmį pažeidimą šio asmens geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus 2 mėnesiams sustabdomas ir (ar) nustačius nešiurkštų pažeidimą – šio asmens geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus panaikintas.“
4Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį jis turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos geodezininkas nepateikė pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų.
Kai geodezininkas per geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą ištaiso veiklos pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir pateikia šių pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentus, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo dienos.:
1) 3 mėnesiams, kai Nacionalinė žemės tarnyba nustato geodezininko veiklos mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų pažeidimą, jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą geodezininkas nepateikia pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentų;
2) 6 mėnesiams, kai per 3 metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ar vėliau kas 3 metus, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, geodezininkas netobulino kvalifikacijos pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovo tvirtinamas geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas. Jeigu praėjus 6 mėnesių kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui geodezininkas nepateikia Nacionalinei žemės tarnybai kvalifikacijos tobulinimo įrodymo dokumentų, dėl priežasčių, kurias Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta svarbiomis, šį terminą Nacionalinė žemės tarnyba gali vieną kartą atnaujinti;
3) 2 mėnesiams, kai Nacionalinė žemės tarnyba antrą kartą per vienus metus nustato mažareikšmį geodezininko veiklos pažeidimą, kurio pašalinti neįmanoma.“
ir 4² dalimis: „4¹.
Kai geodezininkas per šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą ištaiso nustatytus šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus pažeidimus, kuriuos pašalinti įmanoma, ir pateikia pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo dienos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. 4². Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Nacionalinei žemės tarnybai pateikus kvalifikacijos tobulinimo įrodymo dokumentus.“
nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„5. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo
galiojimas panaikinamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, jeigu:“. 7. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nustatoma, kad geodezininkas du kartus per vienus metus padarė šio straipsnio 2 dalies 1 2 punkte nurodyto pobūdžio pažeidimą. Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas neatsižvelgiant į tai, ar buvo sustabdytas jo galiojimas;“. 8. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) geodezininkas padarė šio straipsnio 2 dalies 2 3 punkte nurodyto pobūdžio pažeidimą;“. 9. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) geodezininkas nevykdė šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5
punkte nustatyto reikalavimo pasibaigus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam 6 mėnesių terminui, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba šio termino neatnaujina, arba pasibaigus atnaujintam kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui, geodezininkas Nacionalinei žemės tarnybai nepateikia kvalifikacijos tobulinimo įrodymo dokumentų;“. 6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Geodeziniai punktai žymimi geodeziniais ženklais; šių ženklų standartus nustato Nacionalinės žemės tarnybos direktorius vadovas.“
Pakeisti 16 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybinių geodezinių tinklų
1Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Aplinkos ministerija planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus, tvirtina šio rinkinio specifikaciją ir tvarkymo aprašą, taip pat suprojektuotų ir planuojamų įrengti objektų erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo darbus. Šių rinkinių specifikacijas ir tvarkymo aprašus tvirtina aplinkos ministras.“
dalį. 6. Aplinkos ministerija planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo darbus, tvirtina šių rinkinių specifikacijas ir tvarkymo aprašus. 9 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 27 straipsnio 4 dalį. 4. Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinį, naudojamą Georeferencinio pagrindo kadastro duomenims tvarkyti, savivaldybės neatlygintinai teikia šio kadastro tvarkytojui Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatuose nustatyta tvarka. 10 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
LitPOS paskirtis
įgyvendinimas
iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, kuriuo suteikiami reikiami įgaliojimai Vyriausybės įgaliotai institucijai ar kitam juridiniam asmeniui pagal kompetenciją atlikti šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai ar kitam juridiniam asmeniui priskirtus veiksmus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2773 2023-06-14
dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo narys Jurgis Razma.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto 1 straipsniu keičiamo Geodezijos ir kartografijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnyje, projekto
įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šiame straipsnyje nustatytas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija (institucijos) ar įstaigos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“.
Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatos, kuria galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“. Pritarti
2023-05-22 4(10
dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės politiką geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos kompetenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokias funkcijas pagal kompetenciją turėtų vykdyti Vyriausybės įgaliota institucija, o kokias - „įstaiga“ (pavyzdžiui, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta funkcija – organizuoja, koordinuoja ir prižiūri valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, o 8 punkte – vykdo valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, taigi iš šių projekto nuostatų neaišku, kuris subjektas vykdytų minėtus darbus, o kuris organizuotų, koordinuotų ir prižiūrėtų šiuos darbus).
Esant šiam neaiškumui, nėra aiškios ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatos, nes neaišku, kurio subjekto – Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos vykdomos funkcijos būtų finansuojamos iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai atskiriant Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas nuo funkcijų, kurias pagal kompetenciją turėtų vykdyti „įstaiga“. Be to, atsižvelgiant į šios išvados pirmoje pastaboje išdėstytus argumentus, svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti konkrečias institucijas, kurios vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Pritarti iš dalies Projekto nuostatos patikslintos, kad būtų aišku, kokias funkcijas pagal kompetenciją turėtų vykdyti Vyriausybės įgaliota institucija, o kokias
Atsižvelgiant į tai, kad ŽŪDC savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, ateityje planuojama geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių politikos įgyvendinimo funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos srities institucijai ar įstaigai. Atsižvelgiant į tai, Projekte siūloma vartoti formuluotę „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, nenurodant konkrečios įstaigos pavadinimo, tokiu būdu užtikrinant, kad pasikeitus įstaigos pavadinimui nebus poreikio keisti Geodezijos ir kartografijos įstatymo vien dėl pasikeitusio pavadinimo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punkte po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktui, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktams, 4, 5 dalims, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio
dalies nuostatos tikslintinos taip, kad iš jų būtų aišku, kad ne Aplinkos ministerija, o aplinkos ministras tvirtina šioje dalyje nurodytų rinkinių specifikacijas ir tvarkymo aprašus. Pritarti 4.
2023-05-22 8(14 2(2) Iš projekto 8 straipsnio 2 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatų turinio nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę pateikti geodezininkams atitinkamus rašytinius nurodymus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų tokie subjektai nurodomi. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose yra nurodoma, kad pažeidimą padariusiam geodezininkui yra pateikiamas „rašytinis nurodymas“ , tuo tarpu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje už tą patį pažeidimą geodezininkas
„įspėjamas raštu“. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais,
projekte vartojamą terminiją siūlytina vienodinti. Pritarti
2023-05-22 8(14) 2(2) (2,3) Projekto 8 straipsnio 2 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose vartojamų nuostatų „nedidelė žala“ ir „didelė žala“ turinys projekte nėra atskleistas. Nurodoma, kad tokių žalų dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas vienos ar kitos žalos dydis. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad žalos dydis turėtų tiesioginę įtaką nustatant atitinkamas geodezininkų pareigas, svarstytina, ar projekte tokių kriterijų nereikėtų nustatyti, o Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme nustatytais kriterijais, nustatytų tvarką, pagal kurią būtų nustatomi atitinkamos žalos dydžiai. Pritarti Papildytas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose vartojamų nuostatų „nedidelė žala“ ir „didelė žala“ turinys. Siūloma nurodyti, kad nedidelė žala laikoma, kai dėl įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodytus darbus, pažeidimų negalėjo būti apribota arba nebuvo apribota užsakovo ir (arba) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti.
Didelė žala laikoma, kai dėl kai dėl įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodytus darbus, pažeidimų galėjo būti apribota arba buvo apribota užsakovo ir (arba) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 8(14 4(4)
straipsnio 4 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą atnaujinti terminą, nustatytą geodezininkui pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius dokumentus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, tokį subjektą nurodant. Pritarti
2023-05-22 8(14 4(4)
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams tuo atveju, jei per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas trejus metus, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, geodezininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Svarstytina, ar šiame punkte jungtukas „ir“ neturėtų būti keičiamas jungtuku „ar“, nes projektu siūloma keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkto formuluotė suponuoja tai, kad geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas būtų sustabdomas 3 mėnesiams tik tuo atveju, kai jis kvalifikacijos nekeltų pirmus trejus metus po kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir po to dar trejus metus.
Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar šiose nuostatose nurodytas terminas pratęsiamas geodezininko prašymu, ar toks terminas pratęsiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos iniciatyva. Projekto nuostatą siūlytina atitinkamai tikslinti. Pritarti
2023-05-22 8(14 7(5)
straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad iš jų nėra aišku, ar geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas būtų panaikinamas, jei pasibaigtų nepratęstas terminas pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, nes projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos suponuoja tai, kad ne visada minėtas terminas yra pratęsiamas. Pritarti
2023-05-228 5,6 Projekto 8 straipsnio 5 ir 6 dalis reikėtų apjungti vienoje struktūrinėje dalyje išdėstant abi keičiamo įstatymo 14 straipsnį pildančias 4¹ ir 4² dalis, o projekto 14 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „Papildyti 14 straipsnį 4¹ ir 4² dalimis:“. Tokiu atveju projekto 8 straipsnio 7 dalis turėtų būti pernumeruota į 6 dalį. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ministerijos 2023-05-31 4(10) Argumentai: Vadovaujantis teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 (toliau – GKĮ) pakeitimo projekto 4 straipsnyje siūlomas GKĮ 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo numatoma Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai pavesti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro, funkcijas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio
įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Siekdami aiškumo dėl vykdomų funkcijų ir atsakomybės, Pasiūlymas: siūlome GKĮP 4 straipsnyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečią instituciją ar įstaigą ir joms priskirtas funkcijas. Pritarti iš dalies Projekto nuostatos patikslintos, kad būtų aišku, kokias funkcijas pagal kompetenciją turėtų vykdyti Vyriausybės įgaliota institucija, o kokias
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma palikti formuluotę „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“ vietoj šiuo metu Geodezijos ir kartografijos įstatyme nurodytos valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro (toliau – ŽŪDC). Atsižvelgiant į tai, kad ŽŪDC savininko teises ir pareigas įgyvendina ŽŪM, ateityje planuojama geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių politikos įgyvendinimo funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos srities institucijai ar įstaigai.
Atsižvelgiant į tai, Projekte siūloma vartoti formuluotę „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, nenurodant konkrečios įstaigos pavadinimo, tokiu būdu užtikrinant, kad pasikeitus įstaigos pavadinimui nebus poreikio keisti Geodezijos ir kartografijos įstatymo vien dėl pasikeitusio pavadinimo. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-05-31 8(14)
Argumentai: GKĮP 8 straipsnyje siūlomas GKĮ 14 straipsnio 4 dalies pakeitimas, 2 punkte nurodant, kad „geodezininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas”. Atkreipiame dėmesį, kad GKPĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, todėl minėtame punkte siūlome Pasiūlymas: atsisakyti žodžių „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“ ir įrašyti žodžius „geodezininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas“. Pritarti Siekiant suderinamumo su GKĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, siūloma įrašyti žodžius „geodezininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintas geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas“. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-05-31 8(14)5 Argumentai:
Atsižvelgdami į tai, kad geodezininko veiklos pažeidimas gali būti arba mažareikšmis, arba nešiurkštus, arba šiurkštus, t. y. gali būti nustatomas tik vienos rūšies pažeidimas, siūlome Pasiūlymas: patikslinti GKĮP 8 straipsnio 5 dalyje GKĮ 14 straipsnio papildymą 4¹ dalimi taip: 4¹.
Geodezininkui per šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą ištaisius nustatytus šio straipsnio 2 dalies 1 ir (ar)
dokumentus, įrodančius šių pažeidimų pašalinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo dienos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.“
ministerijos 2023-05-31 8(14)
įgaliotoms institucijoms ir (ar) kitiems juridiniams asmenims“, vadovaujantis
įstaiga“. Pritarti
ministerijos 2023-05-31 8(14)
Atsižvelgdami į šiame rašte teiktų siūlymų NTK įstatymo pakeitimo projektui 1 punkte nurodytus argumentus, siūlome patikslinti GKĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, nurodant, kad nedidelės ir didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies. Pritartina, jog institucija, kuri nagrinės ir vertins geodezininkų veiklos pažeidimus, neturi pati nustatyti vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad GKĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinant nuostatą, kad nedidelės ir didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, numatoma šią tvarką įgalioti patvirtinti ne NŽT, o AM, jei Vyriausybė nepriimtų sprendimo šią tvarką patvirtinti nutarimu. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai K. Navickas, J. Gudauskas 2023-05-23
Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti. Viešojo administravimo įstatyme reglamentuota viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo valstybės įmonėms forma ir mastas (5 str. 1 d. 4 p. ir 2 d. 4 p.). Remiantis Viešojo administravimo įstatymu, valstybės įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik įstatymu, kai jame nurodoma konkreti valstybės įmonė (o ne Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga) ir tik dviejose srityse: administracinių sprendimų priėmimo ir administracinių paslaugų teikimo. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Geodezijos ir kartografijos įstatymo (toliau - GKĮ) nuostatomis Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centrui yra pavesta vykdyti 3 informacinių sistemų (Lietuvos erdvinės informacijos portalo, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos bei Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo) tvarkymo bei valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus.
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Simono Gentvilo 2023-05-19 pasiūlytą įtvirtinti teisinį reguliavimą, minėtų 3 informacinių sistemų tvarkymo bei Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus atliks Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Vadovaujantis minėtomis įstatymų nuostatomis Vyriausybė negalės įgalioti valstybės įmonės vykdyti GKĮ 10 str. 1 d. nurodytus darbus, o taip pat informacinių sistemų tvarkymo darbams, nurodytiems GKĮ 10 str. 1 d. 7-10 p. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „10 straipsnis. Valstybės politiką geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos kito juridinio asmens kompetencija 1.
Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga kitas juridinis asmuo:
1) organizuoja į aplinkos ministro patvirtintas valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programas įtrauktus geodezijos ir kartografijos darbus;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda, tikslina geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą;
3) perduoda duomenis apie geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus į Licencijų informacinę sistemą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka;
4) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, valstybiniai geodeziniai tinklai, valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, sukurta vykdant valstybės sienos kartografavimo darbus, bei archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (1:5 000 ir smulkesnio mastelio žemėlapiai bei su valstybiniais geodeziniais tinklais susijusi archyvinė medžiaga), ir juo disponuoja;
5) nagrinėja savivaldybių raštu pateiktus pranešimus apie pažeidimus, pastebėtus atliekant geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse priežiūrą, taip pat kitų institucijų ir asmenų pateiktus pranešimus apie geodezininko veiklos pažeidimus;
6) organizuoja, koordinuoja ir prižiūri šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;
7) organizuoja LitPOS tvarkymą ir tobulinimą bei duomenų teikimą LitPOS naudotojams;
8) vykdo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;
9) informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai teikia valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusias Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas bei sukuria integracines sąveikas erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų apsikeitimui;
10) organizuoja, tvarko ir tobulina Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą;
11) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant erdvinių duomenų kūrimo, vystymo ir tvarkymo projektus ir priemones reikalingas sukaupti vieningus erdvinius duomenis, kurie būtų naudojami atliekant nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, tvarkant savivaldybių erdvinius duomenis, juos integruojant į valstybinius erdvinius duomenis ir didina erdvinius duomenis kuriančių ir tvarkančių asmenų kompetencijas;
12) kuria, tvarko ir teikia erdvinius duomenis, klasifikatorius, informaciją ir jų tvarkymo priemones, paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja.
Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga kitas juridinis asmuo:
1) organizuoja į aplinkos ministro patvirtintas valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programas įtrauktus geodezijos ir kartografijos darbus;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda, tikslina geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą;
3) perduoda duomenis apie geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus į Licencijų informacinę sistemą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka;
4) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, valstybiniai geodeziniai tinklai, valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, sukurta vykdant valstybės sienos kartografavimo darbus, bei archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (1:5 000 ir smulkesnio mastelio žemėlapiai bei su valstybiniais geodeziniais tinklais susijusi archyvinė medžiaga), ir juo disponuoja;
5) nagrinėja savivaldybių raštu pateiktus pranešimus apie pažeidimus, pastebėtus atliekant geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse priežiūrą, taip pat kitų institucijų ir asmenų pateiktus pranešimus apie geodezininko veiklos pažeidimus;
6) organizuoja, koordinuoja ir prižiūri šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;
7) organizuoja LitPOS tvarkymą ir tobulinimą bei duomenų teikimą LitPOS naudotojams;
8) vykdo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;
9) informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai teikia valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusias Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas bei sukuria integracines sąveikas erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų apsikeitimui;
10) organizuoja, tvarko ir tobulina Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą;
11) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant erdvinių duomenų kūrimo, vystymo ir tvarkymo projektus ir priemones reikalingas sukaupti vieningus erdvinius duomenis, kurie būtų naudojami atliekant nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, tvarkant savivaldybių erdvinius duomenis, juos integruojant į valstybinius erdvinius duomenis ir didina erdvinius duomenis kuriančių ir tvarkančių asmenų kompetencijas;
12) kuria, tvarko ir teikia erdvinius duomenis, klasifikatorius, informaciją ir jų tvarkymo priemones, paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja. 2.
institucijos vadovas tvirtina:
1) geodezinių ženklų standartus;
2) geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas;
3) geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą. “
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2023-06-07 Pritarti iniciatorių pateiktam Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2773, pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narių pasiūlymus,
kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2773(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė