Projekto lyginamasis variantas
VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. ,,3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – institucija, atsakinga už valstybinės žemės administravimą.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnio 3 dalį 3 punktu: „3) biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, taip pat akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kuriose valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, parengti ir įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo teritorijų planavimo ar kitus dokumentus, finansuojamus įgyvendinamo projekto lėšomis, kai nepavyksta darbų ar paslaugų nusipirkti viešojo pirkimo būdu arba kai viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis yra nutraukiama ir būtina skubiai užtikrinti, kad pradėti darbai ar paslaugos būtų baigti.“
straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė išnagrinėja prašymą bei pateiktus dokumentus ir nustato, ar prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus. Jeigu prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir (ar) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime nurodomas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento:“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Projektą įgyvendinanti institucija apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir pateikia žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą su nurodytais šių žemės sklypų savininkais ir (ar) kitais naudotojais ir šių žemės sklypų unikaliais numeriais ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įrašyti žymas įregistruoti juridinius faktus apie pradėtą žemės sklypų paėmimą paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių žemės sklypų sąrašų gavimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas patikrina, ar šiuose žemės sklypų sąrašuose nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir Nekilnojamojo turto registre įrašo žymą įregistruoja juridinį faktą, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apie Nekilnojamojo turto registro įrašuose įrašytas žymas įregistruotus juridinius faktus raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją ir kartu pateikia informaciją apie tuos žemės sklypų sąrašų duomenis, kurie neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos patikslina žemės sklypų, dėl kurių nustatyti neatitikimai, duomenis ir patikslintą šių žemės sklypų sąrašą pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris per 5 darbo dienas nuo minėto sąrašo gavimo dienos įrašo žymas įregistruoja juridinius faktus Nekilnojamojo turto registro įrašuose ir apie tai raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją.“
dalimi: „4¹.
Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja planuojamų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis.“
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti
specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą. Teisę rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus turi asmenys, atitinkantys Žemės įstatyme keliamus reikalavimus.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vyriausybės įgaliotą instituciją su prašymu patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir turto vertinimo ataskaita parengti šio įstatymo nustatyta tvarka, ji patvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą.
Patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia.“
straipsnio 2¹ dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui
įrašius ar pakeitus paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Šis sprendimas įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma:“. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Nuosavybės registravimas valstybės vardu 1.
Kai paimamos visuomenės poreikiams žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota instiucija projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir tokį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, o projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype. 2. Šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo klausimas sprendžiamas teisme, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę, o projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba kai projektą įgyvendinanti institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju. 3. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento.
Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma, nurodyta išregistruojamas juridinis faktas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio
poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas (jo dalis) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu jos nustatyta tvarka suderinus su projektą įgyvendinančia institucija gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. 5. Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantis statinys projektą įgyvendinančios institucijos teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, projektą įgyvendinančios institucijos prašyme įrašomas ir šio statinio patikėtinis – vienas iš šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, atsižvelgiant į subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir (ar) teisės aktuose. Šis prašymas yra patikėjimo teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas. 6. Įregistravus valstybės nuosavybės teisę ir šio straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto patikėjimo teisę į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius Nekilnojamojo turto registre, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša subjektui, kurio patikėjimo teisė įregistruota. 7.
poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis gali būti keičiamas projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu perduodant visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise kitiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams. Projektą įgyvendinanti institucija, priėmusi sprendimą perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl atitinkamo subjekto patikėjimo teisės į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo ir praneša subjektui, kurio patikėjimo teisė įregistruota, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 8. Subjekto patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius atsiranda nuo patikėjimo teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. 9. Subjektai, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šiuos statinius ir (ar) įrenginius valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto subjekto patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius, turto patikėjimo sutartis su šiuo subjektu nesudaroma.
Sprendimus dėl visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti ir jų nurašymo, neatsižvelgiant į turto vieneto likutinę vertę, priima šių statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis, gavęs projektą įgyvendinančios institucijos rašytinį sutikimą. 10. Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir
(ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektą įgyvendinančios institucijos ar jos įgalioto šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto nustatyta tvarka gali būti suteikti laikinai naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir (ar) įrenginiai paimti visuomenės poreikiams. 11. Subjektų, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius (ir) ar įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, patiriamos šių statinių (ir) ar įrenginių administravimo ir (ar) priežiūros, išlaikymo, taip pat griovimo išlaidos padengiamos iš atitinkamam ypatingos valstybinės svarbos projektui finansuoti skirtų lėšų.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu rengiant žemės paėmimo projektą nustatoma, kad planuojamoje teritorijoje nuo Vyriausybės nutarimo, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojimo dienos yra suformuota naujų žemės sklypų, pasikeitė savininkai ir
(ar) kiti naudotojai, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teikia papildomus prašymus įrašyti įregistruoti žymas juridinius faktus apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas praneša atitinkamiems žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Žemės paėmimo projekto tvirtinimas
teikia tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Patvirtintas žemės paėmimo projektas galioja neterminuotai. 2. Pagal žemės paėmimo projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie Juridinis faktas – pradėtą pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama procedūra
išdėstyti taip: „3.
Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki žymos juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymoįregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.“
2Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame
straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti.“
3Papildyti 13 straipsnį 7 dalimi:
„7. Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) projektą įgyvendinančios institucijos, ir (ar) žemės ir (ar) turto savininko, ir (ar) patikėtinio, ir
(ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu išlaidos už inžinerinių statinių ir(ar) įrenginių iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo neatlyginamos, jeigu projektą įgyvendinančios institucijos įgaliotas subjektas inžinerinių statinių ir (ar) įrenginių iškėlimą įvykdys projekto, kuriam įgyvendinti paimama žemė visuomenės poreikiams, statybos metu.“
ją išdėstyti taip: „1.
Kai nuo valstybės nuosavybės teisės į visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą įregistravimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius ar specialiuosius planus) žemės sklypo nenumatoma neplanuojama naudoti reikmėms, kurioms šis žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už kainą, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai turi pranešti per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos.“
įsigaliojimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms, ir (ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-2770(2) lyginamasis variantas
PROJEKTUS įstatymo Nr. XI-1307 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnio 3 dalį 3 punktu: „3) biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, taip pat akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kuriose valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, parengti ir įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo teritorijų planavimo ar kitus dokumentus, kurių įgyvendinimas finansuojamas projekto lėšomis, kai neįvyksta ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo teritorijų planavimo ar kitų dokumentų parengimo viešasis pirkimas arba kai viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis yra nutraukiama ir būtina skubiai užtikrinti, kad pradėti darbai ar paslaugos būtų baigti.“
straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė išnagrinėja prašymą bei pateiktus dokumentus ir nustato, ar prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus. Jeigu prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir (ar) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime nurodomas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento:“. 2. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Projektą įgyvendinanti institucija apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba Vyriausybės nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir pateikia žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą su nurodytais šių žemės sklypų savininkais ir (ar) kitais naudotojais ir šių žemės sklypų unikaliais numeriais ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įrašyti žymas įregistruoti juridinius faktus apie pradėtą žemės sklypų paėmimą paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių žemės sklypų sąrašų gavimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas patikrina, ar šiuose žemės sklypų sąrašuose nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir Nekilnojamojo turto registre įrašo žymą įregistruoja juridinį faktą, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apie Nekilnojamojo turto registro įrašuose įrašytas žymas įregistruotus juridinius faktus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją ir kartu pateikia informaciją apie tuos žemės sklypų sąrašų duomenis, kurie neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Projektą įgyvendinanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos patikslina žemės sklypų, dėl kurių nustatyti neatitikimai, duomenis ir patikslintą šių žemės sklypų sąrašą pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis per 5 darbo dienas nuo minėto sąrašo gavimo dienos įrašo žymas įregistruoja juridinius faktus Nekilnojamojo turto registro įrašuose ir apie tai raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją.“ 3.
Papildyti 4 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekto patvirtinimo dienos projektą įgyvendinanti institucija, inicijuoja kadastrinius matavimus tų planuojamų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis.“
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti
specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą. Teisę rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus turi asmenys, atitinkantys Žemės įstatyme keliamus reikalavimus.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies
institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) su prašymu patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.
Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir turto vertinimo ataskaita parengti šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kad turto vertinimo ataskaita galioja, patvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas, Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, Vyriausybei patvirtinus karinės infrastruktūros projektą, šį projektą įgyvendinanti institucija parengia turto vertinimo ataskaitą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, pateikdama karinės infrastruktūros projektą, visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir turto vertinimo ataskaitas.
Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo jo pateikimo dienos. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad turto vertinimo ataskaita parengta šio įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojanti, pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų, kadastro duomenis ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia.“
straipsnio 2¹ dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui įrašius
ar pakeitus paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Šis sprendimas įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma:“. 4 straipsnis.
4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Nuosavybės registravimas valstybės vardu
dalies 1 punkte nustatytu atveju ir paimamos visuomenės poreikiams žemės savininkas ir
(ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, o projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir tokį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę. Projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype. Kai žemė visuomenės poreikiams paimama šio įstatymo
visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, o projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, Vyriausybės nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo ir prašo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamo turto kadastre pakeisti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre šį žemės sklypą kaip valstybinę žemę.
Projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, projektą įgyvendinančios institucijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą, o Lietuvos kariuomenė – patikėjimo teisę į statinius ir įrenginius, esančius šiame žemės sklype. 2. Šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo klausimas sprendžiamas teisme, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę.
Projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype. Kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas ir įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Vyriausybės nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo ir prašo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamo turto kadastre pakeisti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šį žemės sklypą kaip valstybinę žemę. Projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, projektą įgyvendinančios institucijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą, o Lietuvos kariuomenė – patikėjimo teisę į statinius ir įrenginius, esančius šiame žemės sklype. 3.
visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma, nurodyta išregistruojamas juridinis faktas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, panaikinama. 4. Visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas (jo dalis) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, šios institucijos nustatyta tvarka suderinus su projektą įgyvendinančia institucija, gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. 5. Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantis statinys projektą įgyvendinančios institucijos teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, projektą įgyvendinančios institucijos prašyme įrašomas ir šio statinio patikėtinis – vienas iš šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, atsižvelgiant į šio subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir (ar) teisės aktuose. Šis prašymas yra patikėjimo teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas. 6. Nekilnojamojo turto registre įregistravus valstybės nuosavybės teisę ir šio straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto patikėjimo teisę į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša subjektui, kurio patikėjimo teisė įregistruota. 7.
patikėtinis gali būti keičiamas projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu perduodant visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir
(ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise kitiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams. Projektą įgyvendinanti institucija, priėmusi sprendimą perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl subjekto patikėjimo teisės į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka praneša subjektui, kad įregistruota jo patikėjimo teisė. 8. Subjekto patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius atsiranda nuo patikėjimo teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 9. Subjektai, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šiuos statinius ir (ar) įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja patikėjimo teise įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto subjekto patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius, turto patikėjimo sutartis su šiuo subjektu nesudaroma.
Sprendimus dėl visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti ir jų nurašymo, neatsižvelgiant į turto vieneto likutinę vertę, priima šių statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis, gavęs projektą įgyvendinančios institucijos rašytinį sutikimą. 10. Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir
(ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu projektą įgyvendinančios institucijos ar jos įgalioto šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto nustatyta tvarka, iki išduodant statybą leidžiantį dokumentą, gali būti suteikiami laikinai naudotis fiziniam (-iams) asmeniui (-ims), iš kurio (-ių) šie statiniai ir (ar) įrenginiai paimti visuomenės poreikiams. 11. Subjektų, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius (ir) ar įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, patiriamos šių statinių (ir) ar įrenginių administravimo ir
(ar) priežiūros, išlaikymo, taip pat griovimo išlaidos padengiamos iš atitinkamam ypatingos valstybinės svarbos projektui finansuoti skirtų lėšų.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu rengiant žemės paėmimo projektą nustatoma, kad planuojamoje teritorijoje nuo Vyriausybės nutarimo, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojimo dienos yra suformuota naujų žemės sklypų, pasikeitę savininkai ir
(ar) kiti naudotojai, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teikia papildomus prašymus įrašyti įregistruoti žymas juridinius faktus apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka praneša reikiamiems žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Žemės paėmimo projekto tvirtinimas
įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teikia tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai . Patvirtintas žemės paėmimo projektas galioja neterminuotai. 2. Pagal žemės paėmimo projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinė žemės tarnyba įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie Nekilnojamojo turto registro įrašu įregistruojamas tik naujai suformuoto žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, juridinis faktas – pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.“
išdėstyti taip: „3.
Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki žymos juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymoįregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.“
13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame
straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus atliekant statybinius tyrimus patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. o Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju namu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį namą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Namo savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo atnaujinti turto vertinimo ataskaitą.“
3Papildyti 13 straipsnį 7 dalimi:
„7. Nacionalinės žemės tarnybos ir (ar) projektą įgyvendinančios institucijos, ir (ar) žemės ir
(arba) turto savininko, ir (ar) patikėtinio, ir
(ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu išlaidos už inžinerinių statinių ir (arba) įrenginių iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo neatlyginamos, jeigu projektą įgyvendinančios institucijos įgaliotas subjektas inžinerinių statinių ir (arba) įrenginių iškėlimą įvykdo projekto, kuriam įgyvendinti paimama žemė visuomenės poreikiams,įgyvendinimo metu.“
ją išdėstyti taip: „1.
Kai nuo valstybės nuosavybės teisės į visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą įregistravimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius ar specialiuosius planus) žemės sklypo nenumatoma neplanuojama naudoti reikmėms, kurioms šis žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už kainą, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas Nacionalinei žemės tarnybai turi pranešti per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos.“
įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2770 2023-06-14
dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo narys Jurgis Razma.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1930, kuris Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius išdėstė nauja redakcija arba pakeitė tam tikrų jų struktūrinių dalių nuostatas ir kurio įsigaliojimas numatytas 2023 m. birželio 1 d. Siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto nuostatos tikslintinos, jas sistemiškai suderinant su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti 2.
2023-05-22 2(3)
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kuriose valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime „parengti ir įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo teritorijų planavimo ar kitus dokumentus, finansuojamus įgyvendinamo projekto lėšomis, kai nepavyksta darbų ar paslaugų nusipirkti viešojo pirkimo būdu arba kai viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis yra nutraukiama ir būtina skubiai užtikrinti, kad pradėti darbai ar paslaugos būtų baigti.“ Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu projektą įgyvendinanti institucija galėtų pavesti minėtoms biudžetinėms įstaigoms, valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms parengti ir įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo teritorijų planavimo ar kitus dokumentus, finansuojamus įgyvendinamo projekto lėšomis, kai nepavyksta darbų ar paslaugų nusipirkti viešojo pirkimo būdu arba kai viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis nutraukiama ir būtina skubiai užtikrinti, kad pradėti darbai ar paslaugos būtų baigti. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo reguliavimo nėra aiškus sąvokos „nepavyksta nusipirkti“ turinys. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų procedūras reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, siūlytina projekte vartoti šiame įstatyme nustatytą aiškiai apibrėžtą terminiją.
Be to, iš projektu siūlomų nuostatų nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu yra grindžiamas viešojo pirkimo pakartotinis neatlikimas nepavykusio (neįvykusio) viešojo pirkimo atveju, jei tam tikros prekės, paslaugos ar darbai turi būti perkami
nuostatas siūlytina tikslinti. Pritarti
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2, 2¹ dalyse, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnyje vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.
Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatos, kuria galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“. Pritarti 4.
2023-05-22 4(5) 5(7) 7(12) 2(2,2¹) (1,4)
institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija“ reikėtų įrašyti žodžius „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 2 dalimi (projekte nurodyta netiksli dalių numeracija) keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2¹ daliai, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1, 4 dalims, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai. Pritarti
2023-05-22 5(7)
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą paskirti šioje dalyje nurodomo valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio patikėtinį. Kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik projektą įgyvendinančios institucijos prašymas Nekilnojamo turto registro tvarkytojui būtų pakankamas pagrindas nustatyti statinio patikėtinį. Projektą reikėtų papildyti, nurodant subjektą kuris turėtų teisę paskirti projekte minėtų statinių patikėtinį. Pritarti
5 dalį suformuluoti taip:
„5. Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype
esantis statinys projektą įgyvendinančios institucijos teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, projektą įgyvendinančios institucijos prašyme įrašomas ir šio statinio patikėtinis – vienas iš šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, atsižvelgiant į subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir
(ar) teisės aktuose.
Sprendimą dėl visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančio statinio patikėtinio paskyrimo priima projektą įgyvendinančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas suinteresuotos institucijos vadovas. Šis prašymas yra patikėjimo teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas.“
2023-05-22 5(7)
nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu (nuomos, panaudos ar kt.) būtų suteikiama asmenims laikinai naudotis statiniais ir (ar) įrenginiais, paimtais iš tokių asmenų visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tad, kad disponuojant, valdant ir naudojant valstybės turtą turi būti vadovaujamasi viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto gali būti sudaromi tik įstatymų nustatytais atvejais ir būdais, projekto nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai sandoriai su aukščiau minėtais asmenimis gali būti sudaromi. Pritarti
keičiamą keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalį suformuluoti taip: „10.
Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektą įgyvendinančios institucijos ar jos įgalioto šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto nustatyta tvarka gali būti suteikti laikinai naudotis (išnuomoti, suteikti panaudai) fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir (ar) įrenginiai paimti visuomenės poreikiams.”
2023-05-2210
„įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Pritarti
2023-05-224
numeracija (yra dvi antrosios dalys). Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų universitetas 2023-06-09 Siūlome: 1) Formuojant šio įstatymo pakeitimus, aiškiai susieti su LR Mokslo ir studijų įstatymo 86 str. 2 d., kurioje numatyta žemės sklypų neliečiamumo teisė, kai jais naudojasi LR valstybinės aukštosios mokyklos bei šiame įstatyme aptarta tvarka, kaip iš esmės gali būti keičiamos tokių žemės sklypų ribos – atitinkamai perkeliant aktualias MSĮ nuostatas ir į šį įstatymą – t.y. kad visais atvejais reikalingas aukštosios mokyklos sprendimas, o jo nesant – keisti žemės sklypų ribas gali tik Seimas (atitinkamai ir dėl tokios žemės paėmimo kitiems visuomenės poreikiams). Atkreiptinas dėmesys, jog LR Konstitucijoje taip pat įtvirtina aukštųjų mokyklų autonomija, kuri pagal Mokslo ir studijų įstatymą apima ne tik akademinę, bet ir administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą.
2) 13 str. siūlome papildyti, kad paimamo žemės sklypo naudotojui būtų atlyginami ne tik nuostoliai, susiję su paimtame žemės sklype veiklos nutraukimu ar apribojimu, bet taip pat ir kitomis patirtomis išlaidomis (pavyzdžiui, projektavimo ir kitomis inžinerinėmis paslaugomis), jeigu jos buvo planuojamos dėl disponuojamo žemės sklypo specifikos. Aukštųjų mokyklų atveju, žemės paėmimas kitiems valstybės ar visuomenės poreikiams įgyvendinti, privalo būti iš anksto visapusiškai įvertintas, dalyvaujant konkrečios aukštosios mokyklos tarybai bei atsižvelgiant į jos nuomonę, aukštosios mokyklos planuojamą ilgalaikę strateginę plėtrą, neabejotinai užtikrinant, jog toks paėmimas neturės neigiamos įtakos ar nesukels žalos aukštosios mokyklos veiklai bei nepažeis Konstitucijoje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo. Nepritarti LR Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodoma „Valstybinės aukštosios mokyklos naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti valstybinės aukštosios mokyklos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nuomonę.
Jeigu valstybinio universiteto taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.“ Žemės įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti.“ Manytina, kad LR Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodytas patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo ribų koregavimas negali būti sutapatinamas su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, pastaba yra abstrakti ir nepagrįsta atskleidžiant teisinio reguliavimo keitimo poreikį. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
3 Argumentai: NTK įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnyje siūloma pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai
šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams.
Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įregistruojami projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis;“. Pažymėtina, kad NTK įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitime dėstomas reikalavimas, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus inicijuoja tik po to, kai gauna numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, ženkliai apsunkins ir sulėtins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, dėl ko taip pat strigs ir ypatingos valstybinės svarbos objektų, tokių kaip Rail Baltica, elektros energetikos srities ir kt. vystymo projektai. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti reglamentavimo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus inicijuoja tik po to, kai gauna numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą.
Pažymėtina, kad pirmiausia yra priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą, jeigu paimama visuomenės poreikiams žemė Žemės įstatymo nustatyta tvarka, o kai žemė paimam įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą, sprendimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad tik atlikus aukščiau minėtus veiksmus, tačiau iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo, projektą gyvendinanti institucija inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinių matavimų atlikimą ir šių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą. Ši pastaba teikiama taip pat ŽPVPĮVSPĮ projekto 3 straipsnio 3 daliai ir Žemės įstatymo projekto 17 straipsnio 3 daliai. Pritarti Projekto 3 straipsnio 3 dalimi papildymą įstatymo 4 straipsnį 5¹ punktu, jį suformuluoti taip: „Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja planuojamų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2023-06-07 Pritarti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-2770; pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2770(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė