Projekto lyginamasis variantas
Pelno mokesčio ĮSTATYMO NR. IX-675 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Papildyti 31 straipsnio 1 dalį 21 punktu:
„21) solidarumo įnašas, sumokėtas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šis įstatymas taikomas 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti galiojimo laikotarpiu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr.XIVP-2315(2) lyginamasis variantas
Pelno mokesčio ĮSTATYMO NR. IX-675 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Papildyti 31 straipsnio 1 dalį 21 punktu:
„21) solidarumo įnašas, sumokėtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL REGLAMENTO (ES) 2022/1854 ĮGYVENDINIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS Pelno mokesčio ĮSTATYMO NR. IX-675 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – PMĮ pakeitimo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengimą paskatinusi priežastis – įtvirtinti nacionalinėje teisėje reguliavimą, kuris užtikrintų 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (toliau – Reglamentas (ES) 2022/1854), nuostatų įgyvendintą. Įstatymo projektu siekiama detalizuoti Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų įgyvendinimo ir taikymo modelį. Reglamentas (ES) 2022/1854 nustato reguliavimą dėl šių keturių pagrindinių skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, priemonių taikymo valstybėse narėse:
1) elektros energijos suvartojimo mažinimo;
2) rinkos pajamų ribos taikymo;
3) solidarumo įnašo taikymo;
4) įgyvendinant Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatas surinktų lėšų panaudojimo, mažinant aukštų energijos kainų poveikį.
Atsižvelgiant į šį Reglamento (ES) 2022/1854 reguliavimą Įstatymo projektu siekiama:
Įstatymų projektų iniciatorė – Energetikos ministerija. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupė (vadovas Karolis Švaikauskas, tel. 8 670 39 352 el. p. [email protected], vyresnioji patarėja Elena Mačiulaitytė, tel. (8 602 46 369, el. p. [email protected]) ir Energetinio saugumo grupė (vadovas Dainius Bražiūnas, tel. 8 699 07 102, el. p. [email protected]). Rengiant Įstatymų projektus taip pat konsultuotasi su Tarybos ekspertais, perdavimo sistemos operatoriaus specialistais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Reaguodama į poreikį skubiai imtis priemonių dėl aukštų energijos kainų poveikio mažinimo, 2022 m. spalio 6 d. Europos Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2022/1854, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Šiame reglamente įtvirtintu reguliavimu ne vien siekiama nustatyti visoje Europos Sąjungoje (toliau –ES) naujas bendras priemones, bet ir įtvirtinti bendrus principus jau valstybių narių nacionaliniu lygiu taikomoms priemonėms ir jas suvienodinti ES mastu, kad būtų kuo mažiau iškraipoma vidaus rinka. Reglamentas (ES) 2022/1854, be kita ko, nustato bendrus reikalavimus valstybių narių pasirenkamoms taikyti priemonėms, kurioms bus naudojamos pagal šio reglamento nuostatas surinktos lėšos, taip pat numato priemonių alternatyvas ir (ar) pavyzdžius. Viena iš numatytų priemonių – tiesioginiai pervedimai galutiniams elektros energijos vartotojams, be kita ko, proporcingai mažinant tinklo tarifus. Lietuvoje jau buvo nustatytos priemonės, skirtos aukštoms energijos kainoms mažinti, priėmus 2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 19² ir 19³ straipsniais įstatymą Nr. XIV-1094 ir šį įstatymą įgyvendinančius Vyriausybės nutarimus[¹].
Kadangi Energetikos įstatymo 19³ straipsnyje įtvirtinta galimybė iš valstybės biudžeto teikti paramą, skirtą daliai nebuitinių vartotojų išlaidų už suvartotą elektros energiją padengti, kuri nustatyta Vyriausybės 2022 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1062 „Dėl paramos, skirtos elektros energijos nebuitinių vartotojų išlaidoms už suvartotą elektros energiją sumažinti, skyrimo ir administravimo tvarkos“, nėra poreikio nustatyti reguliavimą, įgyvendinantį Reglamento (ES) 2022/1854 12 straipsnio nuostatas. Reglamento (ES) 2022/1854 13 straipsnyje valstybėms narėms numatyta galimybė laikinai nustatyti elektros energijos tiekimo kainą, kuri būtų mažesnė už sąnaudas. Pastebėtina, kad Lietuvoje yra reguliuojama visuomeninio tiekimo kaina ir tik šiai kainai galima būtų taikyti nurodytą priemonę. Energetikos įstatymo 19² straipsnyje jau įtvirtintas reguliavimas, kai gali būti nustatytas papildomos dedamosios prie elektros energijos persiuntimo paslaugos (ši dedamoji padengia nuostolius dėl nustatytos mažesnės visuomeninio tikimo elektros energijos kainos) kainos kompensavimas. Reglamente (ES) 2022/1854 numatyta valstybėms narėms prievolė taikyti tam tikrų pajamų, kurias gauna kai kurias veiklas vykdantys asmenys dėl išskirtinai padidėjusių elektros energijos kainų ar kitų energijos išteklių (naftos, dujų ir pan.) kainų rinkose, ribas ir surinkimo mechanizmus, kurių konkretus taikymas turi būti nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. Pagal Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatas solidarumo įnašo dydis turi būti „apskaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno, nustatyto pagal nacionalines mokesčių taisykles“. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte reikalingos nuostatos dėl solidarumo įnašo skaičiavimo vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymu.
Pastebėtina, kad Reglamente (ES) 2022/1854 nustatytos skirtingos priemonės yra laikino pobūdžio ir taikomos tam tikrą nurodytą laikotarpį, o nustatytas bendras Reglamento (ES) 2022/1854 taikymas (su tam tikromis išimtimis) – iki 2023 m. gruodžio 31 d. Siekiant įgyvendinti ir taikyti Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatas reikalingas nacionalinis specialiai tam skirtas laikinas teisinis reguliavimas. Tuo tikslu parengtas ir teikiamas atskiras Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimą nustatantis Įstatymo projektas, taip pat PMĮ pakeitimo projektas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Reglamentas (ES) 2022/1854 yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, tačiau jo nuostatoms įgyvendinti ir taikyti reikalingas detalus nacionalinis reguliavimas, kurį siūloma naujai įtvirtinti Įstatymo projekte. Reglamente (ES) 2022/1854 valstybėms narėms nustatyta siekti bendro elektros energijos suvartojimo 10 proc. sumažinimo tikslo. Tuo tikslu Įstatymo projekte siūloma nustatyti institucijų – Vyriausybės, Energetikos ministerijos, Tarybos, taip pat elektros energetikos įmonių ir elektros energijos vartotojų atsakomybę įgyvendinant šį tikslą. Be to, Vyriausybei siūloma nustatyti pareigą numatyti privalomas ir (ar) rekomendacines priemones, skirtas bendram suvartojamos elektros energijos kiekiui sumažinti. Kartu siūloma nustatyti pareigą perdavimo sistemos operatoriui kiekvieną mėnesį skelbti informaciją apie bendrą elektros energijos suvartojimą ir jo pokytį, palyginti su vidutiniu suvartojimu Reglamente (ES) 2022/1854 nustatytu baziniu laikotarpiu, kuris apima ankstesnius 5 metus.
Reglamente (ES) 2022/1854 valstybėms narėms nustatyta pareiga piko valandomis, kuriomis formuojasi aukščiausios elektros energijos kainos (paprastai didelė paklausa lemia tai, kad brangias dujas ar kitą iškastinį kurą naudojantys elektros energijos generatoriai turi gaminti ir užtikrinti elektros energijos poreikį, o tai savo ruožtu ir lemia aukštas elektros energijos kainas tokiu metu), sumažinti elektros energijos suvartojimą vidutiniškai 5 proc. Valstybės narės įpareigotos nustatyti bent 10 proc. laikotarpio 2022 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d. laiko kaip piko valandas. Tuo tikslu Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą perdavimo sistemos operatoriui nustatyti piko valandas ir prognozuojamą bendrą suvartojamos elektros energijos kiekį šiomis valandomis bei suderinti juos su Taryba. Taip pat, siekiant stebėti Reglamente 2022/1854 nustatyto tikslo įgyvendinimą, perdavimo sistemos operatorius būtų įpareigotas kas mėnesį skelbti 5 proc. paklausos sumažinimo tikslo ir jo pasiekimo rodiklius. Be to, siūloma numatyti Vyriausybei galimybę, atsižvelgiant į 5 proc. tikslo pasiekimą, priimti spendimą dėl įvairių reikalingų priemonių įgyvendinimo, įskaitant paklausos piko valandomis sumažinimo aukciono organizavimą. Įstatymo projektu siūloma pavesti Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo priemonių lėšų administratoriui (toliau – lėšų administratorius), kuriuo būtų Elektros energetikos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka Vyriausybės paskirtas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius, organizuoti paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną.
Be to, siekiant elektros energijos suvartojimo mažinimo tikslų Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą Energetikos ministerijai – vykdyti informavimo priemonių, skirtų siekti įgyvendinti Reglamente (ES) 2022/1854 nustatytų elektros energijos suvartojimo mažinimo tikslų, organizavimą ir (ar) koordinavimą, o Tarybai, lėšų administratoriui, perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinkų operatoriui – kartu vykdyti šias priemones. Reglamento (ES) 2022/1854 6 straipsnio 1 dalyje nuo 2022 m. gruodžio 1 d. nustatoma privaloma rinkos pajamų, kurios gaunamos gaminant elektros energiją iš Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, viršutinė riba. Įgyvendinant šią Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatą Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pajamų perviršis surenkamas iš atitinkamų pajamų perviršio mokėjimo subjektų, o Taryba nustato rinkos pajamų nustatymo ir pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei pajamų perviršio deklaracijos formą ir deklaravimo periodiškumą. Įstatymo projektu siūloma jame įtvirtinti pagrindinius pajamų perviršio nustatymo ir skaičiavimo principus, kuriais būtų grindžiama minėta Tarybos metodika: pajamos, kurios neįskaičiuojamos į rinkos pajamas, asmenys, kurie nėra pajamų perviršio mokėjimo subjektai arba, iš kurių perviršis nėra renkamas. Įstatymo projektu įtvirtinamas principas, kad pajamų perviršio skaičiavimo pagrindą sudaro elektros energijos kaina kiekvieną atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį.
Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės 30 dalyje teigiama, kad „rinkos pajamų viršutinė riba turėtų būti taikoma tik realizuotosioms rinkos pajamoms“, tai „būtina siekiant išvengti žalos gamintojams, kurie faktiškai negauna naudos iš dabartinių didelių elektros energijos kainų, nes apdraudė savo pajamas nuo svyravimų didmeninėje elektros energijos rinkoje“. Tokios sutartys nurodomos Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės 30 dalyje: atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartys ir kitų rūšių elektros energijos pirkimo sutartys arba išankstiniai draudimo sandoriai. Dėl šių sutarčių Reglamente (ES) 2022/1854 nustatyta, kad „jei pagal esamas arba būsimas sutartines prievoles, gaminant elektros energiją, gaunamos rinkos pajamos nesiekia rinkos pajamų viršutinės ribos, šis reglamentas turėtų nedaryti poveikio tokioms pajamoms“. Atsižvelgiant į šias nuostatas Įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalyje taip pat siekiama nustatyti pajamų perviršio skaičiavimo principus tokių sutarčių atveju. Pirmiausia siekiama nustatyti, kad tokių sutarčių atveju įvertinamos ir su šiomis sutartimis (t. y. įsipareigojimais pagal šias sutartis) susijusios sąnaudos. Kadangi minėtos sutartys gali apimti ilgesnį nei pajamų perviršio taikymo laikotarpį, tai siūloma nustatyti, kad sudarius tokias sutartis pajamų perviršis skaičiuojamas (kartu ir įvertinamos sąnaudos) pajamų perviršio taikymo laikotarpiu. Be to, siūloma įtvirtinti Tarybos diskreciją metodikoje nustatyti, kaip būtų įvertinamos, traktuojamos su minėtomis skirtingomis elektros energijos įsigijimo sutartimis, sandoriais susijusios sąnaudos.
Be to, Įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą pajamų perviršio mokėjimo subjektams, taip pat perdavimo sistemos operatoriui, skirstomųjų tinklų operatoriui paskirtajam elektros energijos rinkos operatoriui, taip pat reguliuojamos rinkos, organizuotos prekybos sistemos, daugiašalės prekybos sistemos finansų maklerio įmonėms arba operatoriams teikti reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus lėšų administratoriui, kuris būtų atsakingas už lėšų surinkimą, o Tarybai – pareigą kontroliuoti perviršio skaičiavimą ir sumokėjimą. Pajamų perviršio mokėjimo subjektams nustatoma pareiga sumokėti 90 proc. deklaruojamos pajamų perviršio sumos. Tuo atveju, jeigu būtų atliktas deklaracijoje nurodytos pajamų perviršio sumos vertinimas ir nustatytas neatitikimas, pajamų perviršio mokėjimo subjektas privalėtų sumokėti 100 proc. pajamų perviršio sumos su delspinigiais. Reglamento (ES) 2022/1854 11 straipsnyje nuo elektros energijos importo priklausančioms valstybėms, t. y. Lietuvai, su pagrindine eksportuojančia valstybe nare nustatoma pareiga sudaryti susitarimą dėl tinkamo pajamų perviršio pasidalijimo. Siekiant įgyvendinti šią Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatą Įstatymo projektu siūloma pavesti energetikos ministrui su pagrindine eksportuojančia valstybe nare sudaryti susitarimą dėl tinkamo pajamų perviršio pasidalijimo, taip pat nustatyti Tarybai pareigą sudaryto susitarimo pagrindu bendradarbiausi su eksportuojančios valstybės narės kompetentingomis institucijomis, siekiant tinkamo pajamų perviršio pasidalijimo. Reglamento (ES) 2022/1854 III skyrius nustato priemones, susijusias su žalios naftos, gamtinių dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriais.
Kadangi Lietuvoje nėra nustatytų panašių nacionalinių priemonių, kaip nurodoma Reglamento (ES) 2022/1854 14 straipsnyje, tai, siekiant taikyti šio skyriaus nuostatas (14 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnį), Įstatymo projektu siūloma nustatyti solidarumo įnašo suskaičiavimo principus, jo taikymo laikotarpį ir solidarumo įnašo sumokėjimo lėšų administratoriui tvarką. Reglamento (ES) 2022/1854 15 straipsnio įgyvendinimo tikslais, siūloma nustatyti, kad solidarumo įnašas skaičiuojamas vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis. Mokėtinas apmokestinamojo pelno dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo III skyriaus nuostatomis ir taikant IX¹ skyriaus nuostatas, siekiant Reglamente nustatytų tikslų, įskaitant tikslą skatinti „investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, struktūriškai investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ar kitas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamento (ES) 2022/1854 preambulėje (53 ir 54 dalyse) pasisakoma dėl solidarumo įnašo nuostatų taikymo: „solidarumo įnašas turėtų būti mokamas tik nuo 2022 m. ir (arba) 2023 m. gauto pelno, daugiau kaip 20 proc. viršijančio vidutinį ketverių finansinių metų, prasidedančių 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, apmokestinamąjį pelną; tokiu požiūriu būtų užtikrinama, kad dalį pelno maržos <...> atitinkamos Sąjungos įmonės ir nuolatinės buveinės galėtų panaudoti būsimoms investicijoms ar jų finansiniam stabilumui dabartinės energetikos krizės metu užtikrinti, be kita ko, energijai imlioje pramonėje“, o Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės 55 dalyje pasisakoma dėl valstybių narių plačios kompetencijos nacionalinėje teisėje turėti su solidarumo įnašo dydžio skaičiavimu susijusių aspektų reguliavimą.
Atsižvelgiant į šias Reglamento (ES) 2022/1854 preambulės nuostatas, skaičiuojant mokėtiną solidarumo įnašo dydį turėtų būti vadovaujamasi anksčiau nurodytų PMĮ skyrių nuostatomis. Įstatymo projektu siūloma solidarumo įnašą taikyti 2023 metais prasidėjusiais mokestiniais metais. Atsižvelgiant į tai, kad solidarumo įnašo skaičiavimo bazė yra apmokestinamasis pelnas, kuris deklaruojamas pelno mokesčio deklaracijoje, siūloma nustatyti pareigą mokesčių administratoriui bendradarbiauti su lėšų administratoriumi dėl duomenų ir (ar) dokumentų, reikalingų solidarumo įnašui apskaičiuoti, teikimo ir solidarumo įnašo apskaičiavimo. Be to, kadangi solidarumo įnašo skaičiavimo bazė yra apmokestinamasis pelnas, iš kurio yra išskaičiuojamas solidarumo įnašas, tai PMĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti PMĮ 31 straipsnio 1 dalį, kad solidarumo įnašas būtų pripažįstamas neleidžiamu atskaitymu. Reglamento (ES) 2022/1854 ir jo taikymas sudaro teisines prielaidas valstybėms narėms surinkti papildomų lėšų. Tačiau Reglamentas (ES) 2022/1854 taip pat nustato ir šių lėšų panaudojimo sąlygas ir reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai Įstatymo projektu siūloma pavesti Vyriausybei detalizuoti lėšų surinkimo, administravimo tvarką, taip pat nustatyti jų panaudojimą. Kadangi Reglamento (ES) 2022/1854 19 straipsnyje yra nustatyta pareiga valstybėms narėms teikti informaciją apie šio reglamento ir jame numatytų priemonių įgyvendinimą, tai Įstatymo projektu siūloma nustatyti Energetikos ministerijai pareigą teikti Komisijai informaciją dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo. Įsigaliojus priimtam Įstatymo projektui, taip pat priėmus jį įgyvendinančius teisės aktus bus užtikrintas aiškumas dėl Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatų taikymo ir bus sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti šias nuostatas. Įsigaliojus priimtam Įstatymo projektui bus užtikrintos teisinės prielaidos surinkti papildomų lėšų, kurios bus panaudojamos aukštų elektros energijos kainų poveikiui mažinti. Taip pat priimtas Įstatymo projektas užtikrins priemones ir sąlygas siekti sumažinti bendrą elektros energijos vartojimą ir vartojimą piko valandomis, o tai prisidės prie visų ES valstybių narių pastangų mažinti elektros energijos paklausą ir kainas bendroje elektros energijos rinkoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką elektros energijos vartotojams – namų ūkiams ir verslui mažinant aukštų energijos kainų poveikį. 8.
8Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektais pateikiami visi reikalingi teisės aktų nuostatų pakeitimai, todėl, siekiant siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekte pateikiami nauji sąvokas įvardijantys terminai (jų straipsnių rinkiniai) bus aprobuoti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, priimtą įstatymą įgyvendinti atitinkamos institucijos turės priimti jų kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymų projektų nuostatos sudarys prielaidas surinkti lėšas, kurios bus panaudotos Įstatymo projekte nustatytų priemonių įgyvendinimui. Įstatymo projekte taip pat nustatyta galimybė gautomis lėšomis padengti jau biudžeto lėšomis įgyvendinamą dalinį elektros energijos kainų kompensavimą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektų rengimo metu konsultuotasi su Tarybos ekspertais ir perdavimo sistemos operatoriaus specialistais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Nėra. [¹] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/53e952c055f211edbc04912defe897d1. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a0e1c080e0b311ec8d9390588bf2de65/asr.
2022-12-07 Nr. XIVP-2315 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti galiojimo laikotarpiu. Pažymėtina, jog minėtame Reglamente (ES) 2022/1854 nėra nustatytas Reglamento galiojimo laikotarpis, tačiau Reglamento 22 straipsnyje nustatytas Reglamento ir atskirų jo nuostatų taikymo laikotarpis. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2022-12-14 Nr. XIVP-2315(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
Nr. XIVP-2315 2022-12-09
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Andrius
Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:Energetikos viceministė Inga Žilienė, Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vyresnioji patarėja Elena Mačiulaitytė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Finansų ministerijos Mokesčių departamento vyresnioji patarėja Audronė Misiūnaitė, UAB „Baltpool“ atstovė Eglė Jučienė, Lobistų kontoros Vento Nuovo atstovas Šarūnas Frolenko, Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva" Teisės departamento vyriausiasis teisininkas veiklos reglamentavimo priežiūrai Kęstutis Starkus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-072 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti galiojimo laikotarpiu.
Pažymėtina, jog minėtame Reglamente (ES) 2022/1854 nėra nustatytas Reglamento galiojimo laikotarpis, tačiau Reglamento 22 straipsnyje nustatytas Reglamento ir atskirų jo nuostatų taikymo laikotarpis. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Atsisakoma projekto 2 straipsnio 2 dalies:
reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti galiojimo laikotarpiu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai):
išvadoms. 2. Siūlyti įstatymo projektą Nr.XIVP-2315(2) svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: -
sutarimu (balsavime dalyvavo 7 komiteto nariai). 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kazys Starkevičius, Arvydas Nekrošius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: . PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė