Projektas
Papildyti 19 straipsnio 5 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, išskyrus alkoholį ir tabaką,“
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m.
liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai yra Lietuvos piliečių skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, vartojimo skatinimas ir Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimas. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti lengvatinį 0 proc. pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą, išskyrus alkoholį ir tabaką, tokiu būdu palengvinant mažiausias pajamas gaunančių gyventojų finansinę padėtį. Absoliuti dauguma ES šalių taiko lengvatinius PVM tarifus maistui, taip palengvindami mažesnių pajamų gyventojams išlaidų naštą. Nes kuo mažesnes pajamas gauna gyventojas, tuo didesnę dalį jo išlaidose sudaro maisto produktai. Lietuvos piliečių pajamos, lyginant su kitomis ES valstybėmis yra smarkiai mažesnės, o PVM maistui – smarkiai didesnis, pvz. net 4 kartus daugiau, nei Lenkijoje. Todėl Lenkijoje skurdo lygis yra mažesnis, nei Lietuvoje. Be to, PVM mokesčio lengvatos maisto produktams neturi tik kelios ES valstybės, ir, deja, tarp jų yra ir Lietuva. Nulinis PVM tarifas siūlomas dėl labai sparčiai augančių maisto, autotransporto degalų ir kuro, skirto gyvenamųjų patalpų šildymui, kainų ir atsižvelgiant į nulinį arba sumažintą PVM tarifą šioms prekėms Lenkijoje (išskyrus degalus – jiems Lenkijoje taikomas 8 proc. PVM tarifas). Jei tokia PVM sistema Lenkijoje mažina skurdą ir amortizuoja minėtų prekių ir paslaugų šuolius, tai veiks ir Lietuvoje. 2020 m. duomenimis absoliutaus skurdo riba Lietuvoje buvo 540 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų. Skurdo rizikos riba tokiai šeimai tų pačių metų duomenimis – 797 eurų. Akivaizdu, kad būtiniausių prekių ir paslaugų kainos šiuo metu yra stipriai per didelės.
Šią problemą geriau spręsti ne mažinant verslo sąlygų diktuojamą savikainą ar maržą, bet valstybės renkamų mokesčių naštą, nes ne žmogus turi gyventi valstybei, o valstybė – žmogui. Kol vienos Europos Sąjungos valstybės užsiima biudžeto skylių kamšymu, kitos orientuojasi į savo piliečių pragyvenimo lygio kėlimą. Kaimyninėje Lenkijoje nustatytas lengvatinis 8% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas daugumai maisto produktų, vėliau pakeistas į 0%, kai Lietuvoje maistui taikomas net 21% standartinis PVM tarifas. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis Lietuvai sunku konkuruoti su Lenkija pagal vartojimo sąlygas, taigi – ir verslo galimybes. Apsipirkimas Lenkijoje jau tapo daugelio lietuvių kultūrine tradicija ir tos tendencijos tiktai auga. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 0 procentų PVM tarifas aukščiau išvardintiems dalykams nėra taikomas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti 19 straipsnio 5 dalį punktais, kuriuose numatoma, kad lengvatinis 0 procentų PVM tarifas būtų taikomas būtiniausiems maisto produktams pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą, išskyrus alkoholį ir tabaką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Dabartinis kainų šuolis per kitų prekių PVM papildys Lietuvos biudžetą ženkliomis sumomis, kurios nėra numatytos patvirtintame biudžete ir tokiu būdu amortizuos siūlomus PVM tarifų sumažinimus. Galimas laikinas lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, tačiau apmokestinus didžiausių pajamų gavėjus - Lietuvos gyventojus bent jau vidutiniu mokesčių dydžiu, nekalbant net apie progresinius, biudžetas gautų daugiau, nei prarastų dėl šios lengvatos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, maisto pramonei ir šalies ūkio augimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„0 procentų PVM“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys: Petras Gražulis
Nr. IX-751 19 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-05-17 Nr. XIVP-1660 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir jame nustatyti, kad lengvatinis 0 procentų PVM tarifas būtų taikomas būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, išskyrus alkoholį ir tabaką. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-641 „Dėl Nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu rekomenduojamą maisto produktų asortimento ir vieno gyventojo paros suvartojimo normos patvirtinimo“ yra patvirtintas Nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu rekomenduojamas maisto produktų asortimentas ir vieno gyventojo paros suvartojimo norma. Svarstytina, ar atsižvelgus į tai, nereikėtų patikslinti siūlomos nuostatos formuluotės. Antra, pažymėtina, jog 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) 99 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatomi lengvatiniai tarifai yra apmokestinamosios vertės procentinė dalis, kuri negali būti mažesnė nei 5 %.
Be to, Direktyvos III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtiems žmonių ir gyvūnų maistui, gyviems gyvūnams, sėkloms, augalams ir sudedamosioms dalims, paprastai naudojamoms maisto produktams paruošti, bei produktams, paprastai skirtiems naudoti kaip maisto produktų papildai arba pakaitalai. Atsižvelgus į Direktyvos nustatytus reikalavimus ir Direktyvoje vartojamas sąvokas bei į Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, pagal kurią į sąvokos „maisto produktas“ turinį patenka ir gėrimai, tačiau nepatenka tabakas, siūlytina projekto nuostatą derinti su minėtomis sąvokomis, atsisakant perteklinių žodžių „visiems“ bei
„tabaką“, o vietoje žodžio „alkoholį“ vartojant sąvoką „alkoholinius gėrimus“. Trečia,
pastebėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik tam tikrų rūšių maisto produktai būtų apmokestinami siūlomu lengvatiniu PVM tarifu nediskriminuotų kitų maisto produktų vartotojų.
Ketvirta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai), todėl svarstytina, ar konkrečių prekių, kurios būtų apmokestinamos taikant lengvatinį PVM tarifą, sąrašas galėtų būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo
atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto įsigaliojimo data koreguotina. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 4.
nuostatomis dėl jo įgyvendinimo ir taikymo. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
esantis trumpinys „Nr.“ rašytinas didžiosiomis raidėmis, o žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje;
pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 4 punkto turinio rašytinas taškas;
pavadinimas tikslintinas išdėstant jį pagal 2 straipsnio turinį, t. y. pavadinime atsisakant žodžių „ir įgyvendinimas“, jei projekto 2 straipsnis nebus papildytas šiomis nuostatomis;
straipsnio dalis nenumeruotina;
lyginamajame variante pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe vietoj žodžio
„Projektas“ įrašytini žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“;
d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]