Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 23 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio antroje dalyje numatytas
senatvės pensijos mažinimas stabdomas, kai iš asmens vykdomų atskaitymų suma tampa lygi visai išankstinės pensijos metu išmokėtai sumai. Sustabdžius senatvės pensijos mažinimą, asmeniui pradedama mokėti pilna jam priklausanti senatvės pensija.“
įgyvendinimas Šis įstatymas, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje išankstines pensijas gauna apie 6 tūkst. asmenų. Visuomenėje vyraujant eidžistinėms nuostatoms, o vidutinei sveiko gyvenimo trukmei nesiekiant 60-ies metų, vyresnio amžiaus žmonėms įsidarbinti ar pakeisti turimą darbą yra itin sudėtinga. Tai rodo ir kur kas lėtesnė priešpensinio amžiaus Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių dinamika. Idealiu atveju, žmonės neturėtų remtis į pensijų sistemą nesukakus pensiniam amžiui. Tuomet, kai asmenis ištinka viena ar kita krizė, turėtų suveikti kitos socialinio draudimo ir paramos sistemos: nedarbo draudimas, užimtumo skatinimo programos, netekto darbingumo, socialinės išmokos ar kt. Tai, kad žmonės vis dėlto renkasi išankstines pensijas, rodo, kad kitos socialinės apsaugos sistemos yra nepakankamos. Minėtoms sistemoms nesustabdant išankstinių pensijų pasirinkimo, itin svarbu spręsti būtent išankstinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sistemos ydas, nes joje dalyvaujantys asmenys yra didesnėje skurdo rizikoje. Tai rodo tokie duomenys: · išankstinių pensijų gavėjai gauna vidutiniškai 20-25% mažesnes pensijas negu vidutinė senatvės pensija; · vidutinės išankstinės pensijos yra apie 40% mažesnės už santykinio skurdo ribą ir tik 8% didesnės negu absoliutaus skurdo riba. · iš mažiausias pensijas gaunančių pensininkų kas dešimtas asmuo yra pasirinkęs gauti išankstinę pensiją;
Negana to, mūsų socialinio draudimo sistema žmones, pasirinkusius išankstinę pensiją, „nubaudžia“ visam gyvenimui, t.y. kartą priėmus sprendimą gauti sumažintą pensiją ji bus mokama iki pat asmens mirties.
Tokiu būdu sistemoje yra susiformavęs dvigubas socialinis neteisingumas: · žmogus „baudžiamas“ visam gyvenimui, net jeigu jis gyvena ilgai ir jau seniai yra kompensavęs iki pensijos gautas išankstines išmokas; ·
„baudžiami“ vieni iš socialiai pažeidžiamiausių, t.y. mažesnių
pajamų gavėjai (buvę vairuotojai, pardavėjai, valytojai ir kt.), kuriems socialinės apsaugos sistema nepajėgė padėti sunkiu priešpensiniu metu. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant sumažinti socialinį neteisingumą, panaikinti „baudimo iki gyvos galvos“ principą ir įvesti naują normą jog iš pensijos gavėjo išskaičiavus iki pensijos išmokėtas sumas būtų nutraukiamas pensijos sumažinimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Projekte aptarti teisiniai santykiai šiuo metu yra reguliuojami Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme.
Šiame teisės akte yra apibrėžiamos socialinio draudimo pensijų rūšys ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygos, tačiau, nėra numatyta, kad senatvės pensijos mažinimas dėl išankstinių pensijų mokėjimo stabdomas kai iš asmens vykdomų atskaitymų suma tampa lygi visai išankstinės pensijos metu išmokėtai sumai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Lietuvos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, kad „šio straipsnio antroje dalyje numatytas senatvės pensijos mažinimas stabdomas, kai iš asmens vykdomų atskaitymų suma tampa lygi visai išankstinės pensijos metu išmokėtai sumai. Sustabdžius senatvės pensijos mažinimą asmeniui pradedama mokėti pilna jam priklausanti senatvės pensija“, nustatant, kad tuomet kai iš pensijos gavėjo išskaičiuojamos iki pensijos išmokėtos sumos būtų nutraukiamas pensijos sumažinimas. Tikimasi, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, bus sumažintas socialinis neteisingumas, panaikintas
„baudimo iki gyvos galvos“ principas ir sumažintas žemiau skurdo ribos
gyvenančių asmenų skaičius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ patvirtinto 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą
„Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti
Lietuvos demografinę padėtį“. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos galiojančios sąvokos. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priimtam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti, vertinant valstybės ir konkretaus asmens santykio perspektyvą, papildomų lėšų skirti nereikės, remiantis tuo, jog tiek žmogaus mirties iki atskaičiuojant pilną sumą, tiek mirties po visos sumos atskaičiavimo atveju, valstybė kompensuoja visą išmokėtą konkrečiam asmeniui išankstinės pensijos sumą. Pažymėtina, jog vertinant iš viešųjų finansų perspektyvos, vidutiniškai iki pensijos gautos išmokos būtų kompensuojamos per 19-20 metų, o žmonių, gaunančių sumažintą pensiją skaičius nėra didelis, todėl įstatymo projekte numatytų pakeitimų įtaka valstybės bei Sodros biudžetams būtų minimali. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta
sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „senatvės pensija“, „pensijos mažinimas“ ir „išankstinė pensija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai
2022-04-20 Nr. XIVP-1518 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
dalyje numatytas senatvės pensijos mažinimas stabdomas, kai iš asmens vykdomų atskaitymų suma tampa lygi visai išankstinės pensijos metu išmokėtai sumai. Sustabdžius senatvės pensijos mažinimą, asmeniui pradedama mokėti pilna jam priklausanti senatvės pensija.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas keliais aspektais. Pirma, formuluotė „straipsnio antroje dalyje numatytas senatvės pensijos mažinimas stabdomas“ suponuoja išvadą, kad šioje dalyje nustatytas nuolatinis senatvės pensijos mažinimas, tačiau šioje dalyje nustatytas išankstinės senatvės pensijos dydžio paskaičiavimas, todėl čia, matyt, reikėtų reguliuoti ne senatvės pensijos mažinimo stabdymą, o išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimą ar minėtos pensijos perskaičiavimą. Antra, aptariamoje dalyje formuluotė „kai iš asmens vykdomų atskaitymų suma tampa lygi visai išankstinės pensijos metu išmokėtai sumai“ nesuprantama. Neaišku, apie kokius iš asmens vykdomus atskaitymus čia kalbama, kokia išmokėta suma čia turima omeny, koks minimų atskaitymų ir išmokėtų sumų tarpusavio santykis ir koks „išankstinės pensijos metas“ čia nurodytas. Trečia, formuluotė „Sustabdžius senatvės pensijos mažinimą, asmeniui pradedama mokėti pilna jam priklausanti senatvės pensija“ tikslintina.
Kaip jau buvo minėta, čia, matyt, turėtas omeny sumažintos išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimas ir naujai perskaičiuotos išankstinės senatvės pensijos mokėjimas, todėl nuostatas reikėtų atitinkamai tikslinti. Ketvirta, pažymėtina, kad socialinio draudimo pensijų įmokos ir išmokos, be kita ko, nustatomos ir apskaičiuojamos vadovaujantis aktuariniais skaičiavimais. Asmuo, kuris nusprendė pasinaudoti teise gauti išankstinę senatvės pensiją, ją gali gauti penkerius metus iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, t. y. penkerius metus (60 mėnesių) ilgiau, nei tokias pačias socialinio draudimo įmokas mokėjęs, tačiau teise į išankstinę senatvės pensiją nepasinaudojęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, bus sumažintas socialinis neteisingumas, panaikintas „baudimo iki gyvos galvos“ principas yra nepagrįsti. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų atsisakyti formuluotės „ir įgyvendinimas“, nes straipsnyje įstatymo įgyvendinimo teisiniai santykiai nereguliuojami. Šio straipsnio tekste reikėtų atsisakyti skyrybos ženklo - kablelio. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodis
„ĮSTATYMAS“ turi būti rašomas atskiroje eilutėje centre, o įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje reikėtų atsisakyti žodžių „ir ją išdėstyti taip“. Privatinės teisės skyriaus
vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]