1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto iniciatyva 2021 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-70 buvo sudaryta darbo grupė „Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms tobulinti“ (toliau – Darbo grupė), siekiant sukurti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką atitinkantį asmens teisių apsaugos modelį, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl žmogaus teisių apsaugos, atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina realios galimybės asmeniui apskųsti jo atžvilgiu vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kad būtų efektyviai patikrinta, ar taikant kriminalinės žvalgybos priemones nebuvo padaryta Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ), konstitucinių žmogaus teisių pažeidimų, apsiginti ir reikalauti žalos atlyginimo, jeigu asmens teisės buvo pažeistos.
Darbo grupė surengė 10 posėdžių ir keletą pasitarimų su kontroliuojančiomis institucijomis, kurių metu derinant strategines asmens teisių ir laisvių gynimo kryptis su pagrindiniais kriminalinės žvalgybos principais, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimais suformuotą konstitucinę doktriną, į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, į tai, kad kriminalinė žvalgyba yra jautriai susijusi su žmogaus teisių ir laisvių ribojimais, tobulinant Kriminalinės žvalgybos įstatymą, siekta tikslų:
1) pasirinkti ir nustatyti įstatyme kriminalinės žvalgybos vykdymo „nei patvirtinti nei paneigti“ modelį;
2) stiprinti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų kontrolę – sukurti patikimą kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos koordinavimo ir nustatyti teisminės kontrolės stiprinimo modelį;
3) pagerinti žmogaus teisių apsaugą, vykdant kriminalinę žvalgybą ‑ sustiprinti teisėtumo kontrolę, nustatant, kad skundai dėl galimo žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo ir (ar) neigiamų pasekmių atsiradimo netinkamai vykdant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas pirmąja instancija būtų nagrinėjami Lietuvos apeliaciniame teisme, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų pasirinktas kaip galutinė instancija šioms byloms nagrinėti;
4) nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, duomenų subjektų kategorijas ir atvejus, taip pat sąlygas, kada duomenų subjekto teisės gali būti ribojamos.
Darbo grupė surengė 10 posėdžių ir keletą pasitarimų su kontroliuojančiomis institucijomis, kurių metu derinant strategines asmens teisių ir laisvių gynimo kryptis su pagrindiniais kriminalinės žvalgybos principais, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimais suformuotą konstitucinę doktriną, į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, į tai, kad kriminalinė žvalgyba yra jautriai susijusi su žmogaus teisių ir laisvių ribojimais, tobulinant Kriminalinės žvalgybos įstatymą, siekta tikslų:
1) pasirinkti ir nustatyti įstatyme kriminalinės žvalgybos vykdymo „nei patvirtinti nei paneigti“ modelį;
2) stiprinti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų kontrolę – sukurti patikimą kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos koordinavimo ir nustatyti teisminės kontrolės stiprinimo modelį;
3) pagerinti žmogaus teisių apsaugą, vykdant kriminalinę žvalgybą ‑ sustiprinti teisėtumo kontrolę, nustatant, kad skundai dėl galimo žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo ir (ar) neigiamų pasekmių atsiradimo netinkamai vykdant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas pirmąja instancija būtų nagrinėjami Lietuvos apeliaciniame teisme, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų pasirinktas kaip galutinė instancija šioms byloms nagrinėti;
4) nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, duomenų subjektų kategorijas ir atvejus, taip pat sąlygas, kada duomenų subjekto teisės gali būti ribojamos. Darbo grupė parengė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas, įstatymas dėstomas nauja redakcija), įvertinusi aktualias KŽĮ numatytų priemonių taikymo ir žmogaus teisių apsaugos pusiausvyros problemas. KŽĮ subjektams suteikia plačias galimybes (teises) naudoti įvairius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus. Vieną vertus, didelių galių suteikimas teisėsaugos pareigūnams didina ne tik jų galimybes atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir riziką proceso metu pernelyg apriboti konstitucines asmens teises.
Pareigūnams netinkamai naudojant jiems valstybės suteiktus įgaliojimus, kartais galėtų kilti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika, dėl kurios atskleidimo kriminalinės žvalgybos procesas ir buvo pradėtas, todėl toks procesas paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos. Kita vertus, proceso dalyvių garantijų stiprinimas galėtų gerokai pasunkinti tiesos paieškas siekiant atskleisti nusikaltimus ar įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, todėl sklandžiam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys, balansas ir proporcingumas, kurių Darbo grupė siekė kurdama Įstatymo projektą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti: asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų; žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribų nelieka tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei; kiekvienas asmuo, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, supranta, kad sukels atitinkamą valstybės teisėsaugos institucijų reakciją, suvokia, kad už padarytą nusikaltimą valstybės jam taikomos priemonės bus griežtos, jomis bus koreguojamas, trukdomas ar stabdomas jo neteisėtas elgesys (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai). Reikalavimai gerbti asmens teisę į privatų gyvenimą nustatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje.
Ši teisė nėra absoliuti, tačiau vidaus teisė turi būti preciziškai aiški, kad suteiktų individams aiškų supratimą, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis pareigūnai turės galimybę taikyti jiems privatų gyvenimą ribojančias priemones (Kopp prieš Šveicariją). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, reikalauti informavimo visais įvykdyto sekimo atvejais praktiškai neįmanoma, veikla ar pavojus, dėl kurių būtina imtis sekimo priemonių, gali trukti metų metus ar net dešimtmečius po tų priemonių taikymo. Kiekvieno asmens, kurį paveikė priemonių taikymas, informavimas gali kelti pavojų valstybės ilgalaikiams tikslams, dėl kurių ir vykdytas sekimas. Asmens informavimas gali atskleisti tarnybų veiklos metodus ar net jų slaptųjų dalyvių tapatybę, todėl tai, kad slaptą sekimą patyręs asmuo, sekimui pasibaigus, nėra apie jį informuojamas, savaime nereiškia, kad valstybė atliko teisių ribojimą, kuris nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje. Pavyzdžiui, Kennedy prieš Jungtinę Karalystę byloje nebuvo konstatuotas Konvencijos pažeidimas, nors asmenys nebuvo informuojami apie jų atžvilgiu taikytas slapto pobūdžio priemones; iš esmės nėra Konvencijos pažeidimo, jei asmenys nesužino apie slaptų priemonių taikymą, nesužino, ar slaptos priemonės nebuvo taikomos, jeigu tai buvo daroma teisėtai. Kartu aktualu tai, jog EŽTT pripažįsta, jog pats slaptas sekimo pobūdis ir logika lemia, kad ne tik pats asmens stebėjimas, tačiau ir su juo susijusi priežiūra turėtų būti atliekama be asmens žinios. Kadangi asmeniui būtinai bus trukdoma savo nuožiūra kreiptis į veiksmingą teisių gynimo priemonę arba tiesiogiai dalyvauti bet kokiose peržiūros procedūrose, labai svarbu, kad valstybės nustatytos procedūros pačios suteiktų tinkamas ir lygiavertes garantijas, užtikrinančias asmens teises.
vertinimu, tokią priežiūrą reikėtų pavesti teisminei kontrolei suteikiant nepriklausomumo, nešališkumo ir tinkamos procedūros garantijas (Roman Zakharov prieš Rusiją § 233; taip pat Klass ir kiti prieš Vokietiją § 55-56). Svarbu pastebėti, jog kalbant apie asmens informavimą apie vykdytas slaptas sekimo priemones, EŽTT vertinimu toks informavimas gali būti vertinamas kaip svarbus faktorius vertinant teisių gynimo efektyvumą teismuose ir vertinant kaip priemonę dėl piktnaudžiavimo slapto sekimo priemonėmis. Kita vertus, itin svarbu pastebėti tai, jog kaip alternatyva, EŽTT vertinimu, gali būti priemonė, kuria remiantis bet kuris asmuo, įtariantis, kad yra slapta sekamas, galėtų kreiptis į teismą nepriklausomai nuo to ar jis buvo informuotas apie slaptas sekimo priemones (Roman Zakharov prieš Rusiją §234; Kennedy prie Jungtinę Karalystę §167). Šią poziciją EŽTT patvirtina ir 2021 m. gegužės 25 d. sprendime byloje Big Brothers Watch ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, kurioje peržvelgus Roman Zakharov bylos išaiškinimus, pabrėžia, jog pranešimas apie slaptas taikytas priemones nėra būtinas, jei remiantis nacionaliniu reglamentavimu bet kuriam asmeniui, įtariančiam, jog jo susižinojimas buvo sekamas, galima kreiptis į teismą dėl teisių gynimo. Be to, aktualiu faktoriumi EŽTT laiko taip pat ir pačią svertų ir atsvarų sistemą ir duomenis apie tai, ar yra duomenų, rodančių apie faktinį piktnaudžiavimą slapto sekimo priemonėmis (Association for European Integration and Human Rights ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, §92).
Kriminalinės žvalgybos fakto neprieinamumas šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste taip sąlygoja teisinį neaiškumą tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos subjektai ar pagrindinės institucijos atsisako pateikti kriminalinės žvalgybos vykdymo faktą, tai yra pateikia neutralų atsakymą, iš kurio subjektas iš esmės nesužino, ar jo asmens duomenys yra tvarkomi ar ne. Teisinėje doktrinoje ši samprata dažnai įvardijama kaip „nei patvirtinimo nei paneigimo“ politika, kurios šiuo metu trūksta Lietuvos įstatyminiame reguliavime. Apie tokį modelį svarstė jau anksčiau sudaryta darbo grupė Kriminalinės žvalgybos įstatymui tobulinti. Šiuo metu galiojančiame Jungtinės Karalystės Duomenų apsaugos akte
ši galimybė yra įtvirtinta, o neutralaus atsakymo (nei patvirtinant, nei paneigiant patį asmens duomenų tvarkymo faktą) taikymo galimybę taip pat pabrėžia UK Information Commisioner‘s Office[2] (Jungtinės Karalystės nepriklausoma reguliavimo institucija, atsakinga už teisę į informaciją), kuri pripažįsta, jog teisė į asmens duomenų apsaugą gali būti ribojama, o apie ribojimo priežastį asmeniui turi būti pranešama, išskyrus tuos atvejus, kai tokios informacijos pateikimas pakenktų pačiam ribojimo tikslui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog galimybę taikyti „nei paneigti nei patvirtinti“ politiką yra įtvirtinta ir Europos Sąjungos institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, pvz. Europolo reglamento[3]
subjektą, kad prieiga nesuteikiama arba suteikiama su apribojimais, nurodo tokio sprendimo priežastis ir jo teisę pateikti skundą EDAPP.
Jeigu tokios informacijos pateikimas pažeistų 6 dalį[4], Europolas praneša atitinkamam duomenų subjektui tik apie tai, kad jis atliko patikrinimą, nepateikdamas jokios informacijos, iš kurios duomenų subjektas galėtų spręsti apie tai, ar Europolas tvarko su juo susijusius asmens duomenis ar ne. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siekiama gerinti žmogaus teisių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą – įstatymo lygmeniu suteikti duomenų subjektams daugiau teisinio aiškumo tais atvejais, kai jiems nesuteikiama informacija apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą (asmens duomenų tvarkymo faktą). Pagal įstatymo projekto nuostatas ir pagal pasirinktą kriminalinės žvalgybos vykdymo modelį „nei patvirtinti nei paneigti“ iš esmės asmeniui nebūtų pranešama apie vykdytą kriminalinę žvalgybą, jeigu nebuvo pažeistos asmens teisės ir jam kriminalinės žvalgybos veiksmais nepadaryta žala. 2016 m. balandžio 27 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva). Šios direktyvos nuostatos į Lietuvos Respublikos teisę buvo perkeltos Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ).
Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio 5 dalyje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose turi būti įtvirtinta, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis remiantis gali būti apribotos atitinkamos duomenų subjektų teisės arba atsisakyta jas įgyvendinti. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme trūksta nuostatų, atitinkančių šiuos Teisėsaugos ADTAĮ reikalavimus. Darbo grupės parengtas įstatymo projektas yra skirtas įgyvendinti minėtus Teisėsaugos ADTAĮ reikalavimus bei siekiama didesnio teisinio aiškumo asmens duomenų apsaugos kontekste, įtvirtinant aiškesnį ir konkretesnį mechanizmą, reglamentuojantį pagrindinius asmens duomenų reikalavimus vykdant kriminalinę žvalgybą, siekiant specialiame įstatyme nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, duomenų subjektų kategorijas bei atvejus ir sąlygas, kada remiantis Teisėsaugos ADTAĮ duomenų subjekto teisės gali būti ribojamos. Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškius atvejus, kuomet duomenų subjektų teisė reikalauti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su tvarkomais duomenų subjekto asmens duomenimis, kad duomenų subjektas galėtų pasinaudoti savo teisėmis, yra visiškai ar iš dalies apribojami, taip pat nustatomi aiškūs apribojimai tiems atvejams, kai duomenų subjektas yra supažindinamas su savo tvarkomais asmens duomenimis, tam, kad galėtų pasinaudoti duomenų subjekto teisėmis, tačiau pastarosios teisės (ištrinti duomenis, reikalauti ištaisyti asmens duomenis, kt.) yra apribojamos.
Šiais apribojimais yra laikomi tie atvejai, kai asmens duomenų subjekto teisių įgyvendinimas gali pakenkti nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, būtų atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė, būtų atskleisti kriminalinės žvalgybos metodai ir priemonės, veiklos taktika ar valstybės ir tarnybos paslaptis, neužtikrinamas nacionalinis ar visuomenės saugumas. Įstatymo projektu, be kita ko, siekiama sudaryti prielaidas atsisakyti įgyvendinti duomenų subjekto teises, kai jomis piktnaudžiaujama, ir suteikti daugiau teisinio stabilumo duomenų subjektų atžvilgiu vykdant kriminalinę žvalgybą, taip suteikiant daugiau svertų ir atsvarų siekiant užtikrinti tinkamą žmogaus teisių apsaugos ir valstybės interesų pusiausvyrą.
Įstatymo projektu taip pat kartu siekiama sustiprinti kriminalinės žvalgybos vykdymo kontrolę uždraudžiant galimybes pakartotinai teikti prašymus priimti teismo nutartis, kuriomis atsisakoma suteikti informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų, panaudoti technines priemones specialia tvarka, vykdyti slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, vykdyti susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę, slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, vykdyti teisėsaugos institucijų užduotis, vykdyti asmens sekimą. Draudimas pakartotinai teikti prašymus priimti teismų nutartis atlikti prieš tai paminėtus veiksmus suteiks daugiau aiškumo ir skaidrumo kriminalinės žvalgybos vykdymui bei sustiprins žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartų laikymąsi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė 2021 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-70, sudaryta darbo grupė „Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms tobulinti“. Taip pat darbo grupėje buvo įvertintos ir ankstesnės Seimo narių iniciatyvos, pateiktos Kriminalinės žvalgybos įstatymui tobulinti. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: KŽĮ 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kriminalinė žvalgyba – tai kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka. KŽĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija – kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys. KŽĮ 4 straipsnyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra nusikalstamų veikų prevencija; nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas; asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paieška; daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veikų padarymu, paieška; kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus saugumo užtikrinimas. KŽĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos, konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų veiksmų derinimo principai. Pagal KŽĮ 5 straipsnio 5 dalį paminėta, kad asmeniui turi būti atlyginta atsiradusi žala, tačiau kas ir kaip turi ją atlyginti, galiojančiame įstatyme nenustatyta. Pagal KŽĮ 5 straipsnio 9 dalį asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais – prokurorui. Asmuo, nesutinkantis su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimu, gali per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui.
Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per
įgalioto teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Pagal KŽĮ 5 straipsnio 8 dalį, jeigu įgyvendinant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, kuris privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, išskyrus atvejus, kai pateikus tokią informaciją gali būti padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė. Jeigu tuo metu pateikta tokia informacija gali padaryti žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, ji turi būti pateikta iš karto baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą. Šiuo metu Teisėsaugos ADTAĮ nustatyta, kad jis taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Nei Teisėsaugos ADTAĮ, nei KŽĮ nėra nustatyti tikslai ir tokiais tikslais tvarkomų duomenų subjektų kategorijos. Taip pat Teisėsaugos ADTAĮ numato, kad duomenų subjektų teisės gali būti visiškai ar iš dalies apribotos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais atvejais.
Galiojančiame įstatyme nėra numatyta kriminalinės žvalgybos institucijų pareiga suderinti su generaliniu prokuroru tvarkas ir terminus dėl kriminalinės informacijos saugojimo, naikinimo. Pagal KŽĮ 24 straipsnį (Parlamentinė kontrolė) nėra numatytos kasmetinės apibendrintos informacijos teikimo Seimo struktūriniam padaliniui nei iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, nei iš Generalinės prokuratūros, kaip pagrindinės kontroliuojančios kriminalinės žvalgybos veiklą institucijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Patikslinta sekimo sąvoka, kad tai ‑ kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą, kurio metu leidžiama naudoti judėjimą ir vaizdą fiksuojančias technines priemones. Įstatymo projekto
proporcingumo principu. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo, naudojimo ir naikinimo reglamentavimas neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo vertinant informacijos pobūdį, jai taikytiną saugojimo režimą ar panaudojimo atvejus, atsisakyta KŽĮ 5 straipsnio 7 dalies teisinio reglamentavimo. Šios nuostatos perkeltos į Įstatymo projekto 19 straipsnį, kuriame, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, manipuliavimo kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves, nustatomas tinkamos kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo ir naikinimo procedūros, veiksmingesnė kriminalinės žvalgybos informacijos naikinimo kontrolė.
Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog asmuo, turintis pagrįstą pagrindą manyti, kad taikant jo atžvilgiu kriminalinę žvalgybą kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, turi teisę skųsti šiuos veiksmus prokurorui, nesutinkant su prokuroro sprendimu – teismui (Įstatymo projekto 23 straipsnis).
Įstatymo projekto 9 – 15 straipsniuose, reglamentuojančiuose kriminalinės žvalgybos rinkimo būdus, atlikti šie sisteminiai nuostatų pakeitimai:
vienodi kreipimosi dėl sankcionavimo ir apskundimo terminai;
žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai ir nustatyta reikšminga išimtis, kada šis laikotarpis gali būti pratęstas, t. y., kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo, antikonstitucinės organizacijos ar teroristinės grupės nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose.
Įstatymo projekto 9 – 15 straipsniuose, reglamentuojančiuose kriminalinės žvalgybos rinkimo būdus, atlikti šie sisteminiai nuostatų pakeitimai:
vienodi kreipimosi dėl sankcionavimo ir apskundimo terminai;
žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai ir nustatyta reikšminga išimtis, kada šis laikotarpis gali būti pratęstas, t. y., kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo, antikonstitucinės organizacijos ar teroristinės grupės nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Tokiais atvejais, kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimą ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui prokuroro teikimu sankcionuos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas;
kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo (sankcionavimo), t. y. nustatyta vienoda apskundimo sistema, o Lietuvos apeliacinis teismas pasirinktas kaip galutinė instancija skundams nagrinėti, taip pat nustatyti vienodi terminai, kad per 10 darbo dienų gali būti apskųstas prokuroro atsisakymas kreiptis į teismą dėl sankcionavimo veiksmų atlikimo ir per 7 darbo dienas toks skundas turi būti išnagrinėtas.
Patikslintos Įstatymo projekto 19 straipsnio nuostatos, susijusios su kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimu, naudojimu ir naikinimu. Nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir kriminalinės žvalgybos subjektai kriminalinės žvalgybos informaciją tvarko šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik šio įstatymo nustatytais tikslais ir tik įgyvendindamos joms pavestus uždavinius. Kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos objektais ir uždaviniais – duomenys apie kriminalinius procesus, nusikalstamas veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, taip pat rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, saugoma kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos nustatyta tvarka ir naudojama šiame straipsnyje nustatytais atvejais.
Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija nedelsiant sunaikinama, išskyrus dokumentus, kurių pagrindu tokia informacija buvo renkama, ir kurie naikinami kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos nustatyta ir su generaliniu prokuroru suderinta tvarka ir terminais. Įstatymo projektas papildytas nauju 20 straipsniu, kuriame nustatomi esminiai asmens duomenų tvarkymo reikalavimai, kurie suteiks duomenų subjektams daugiau teisinio aiškumo dėl jų asmens duomenų tvarkymo vykdant kriminalinę žvalgybą, nustatant atvejus, kai duomenų subjektui yra pranešama tik apie tai, kad prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant jokios informacijos, iš kurios duomenų subjektas galėtų spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, taip pat nustatomi atvejai, kai duomenų subjekto teisės nebus įgyvendinamos dėl jo piktnaudžiavimo.
Patobulintas galiojančio KŽĮ 22 straipsnis (Įstatymo projekto 23 straipsnis), kuriame siekiama stiprinti kriminalinės žvalgybos veiksmų kontrolę aiškiai pabrėžiant, jog generalinis prokuroras ar jo įgalioti Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai, kontroliuojantys kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojantys jų vykdymą, turi teisę išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto visą kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą skundą padavusio asmens atžvilgiu (išskyrus slaptųjų dalyvių asmens duomenis), nustatyta aiški kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės sistema, pagerinta žmogaus teisių apsauga vykdant kriminalinę žvalgybą, sustiprinta teisėtumo kontrolė nustatant, kad skundus dėl galimo žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo ir (ar) neigiamų pasekmių atsiradimo netinkamai vykdant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas pirmąja instancija nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasirinktas kaip galutinė instancija šioms byloms nagrinėti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiame atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos, kurias reikėtų aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, nevartojamos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, ‑ kas ir kada juos turėtų priimti: Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, jeigu reikia pagal Įstatymo projekto nuostatas – suderinusios su Generaline prokuratūra, turės peržiūrėti ir pakeisti tvarkas, susijusias su Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimu.
Generalinė prokuratūra turės parengti ir pakeisti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu tvirtinamas rekomendacijas dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, taip pat kitas tvarkas ir rekomendacijas susijusias su Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimu. Įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir generalinis prokuroras iki įstatymo įsigaliojimo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Atsižvelgiant į vieną iš Įstatymo projekto siekių pagerinti žmogaus teisių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą ‑ sustiprinti teisėtumo kontrolę, nustatant, kad skundai dėl galimo žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo ir (ar) neigiamų pasekmių atsiradimo netinkamai vykdant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas pirmąja instancija nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasirinktas kaip galutinė instancija šioms byloms nagrinėti, taip pat nustatant, kad Lietuvos apeliaciniame teisme būtų nagrinėjami skundai, susiję su sankcionavimo veiksmais, darbo grupės posėdžių metu nutarta paprašyti teismų pateikti preliminarius paskaičiavimas apie valstybės biudžeto lėšų poreikį, reikalingą šioms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti. 2022 m. sausio 20 d.
Respublikos Seime gautas Lietuvos apeliacinio teismo raštas, kuriame pateikti preliminarūs lėšų paskaičiavimai, susiję su Lietuvos apeliaciniam teismui naujų funkcijų nustatymu ir kad būtų užtikrintas tinkamas Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas. Žemiau pateikiamos ištraukos iš Lietuvos apeliacinio teismo rašto:
„ <...>1. Dėl patalpų įrengimo. Lietuvos apeliaciniame teisme būtina įrengti naujas
patalpas darbui su įslaptinta informacija, kuriose galėtų būti nagrinėjami pirmiau šiame rašte minėti skundai, taip pat galėtų dirbti teisėjams padedantis ir skundų medžiagą administruojantis personalas. <...> Iš viso Lietuvos apeliacinio teismo patalpų ir darbo vietos įrengimui reikalingų lėšų preliminari suma - 56000 eurų. 2. Dėl papildomo personalo poreikio <...> Preliminariai manytina, kad dviejų vyriausiųjų specialistų išlaikymas metams galėtų kainuoti apie 51,3 tūkst. eurų.
<...>
Atsižvelgiant į tai, kad tinkamas nauja redakcija dėstomų Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų įgyvendinimas priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės galimybių skirti biudžeto lėšas Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ir į tai, kad nuo numatomų skirti biudžeto lėšų priklauso, kada gali būti numatytas nauja redakcija išdėstyto Kriminalinės žvalgybos įstatymo įsigaliojimas, vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalimi turi būti prašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Seime gautas Lietuvos apeliacinio teismo raštas dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio. Su visuomene bus konsultuojamasi, įstatymo projektą paskelbus Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Kriminalinė žvalgyba, asmens duomenys, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, korupcija. 16.
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Darbo grupės vadovas Stasys Šedbaras [1] Prieiga internete (2021-05-25) http://www.legislation.gov.uk/ukpga/2018/12/contents/enacted [2] Prieiga internetu (2021-05-25): https://ico.org.uk/for-organisations/guide-to-data-protection/guide-to-law-enforcement-processing/individual-rights/the-right-to-be-informed/ [3] Prieiga internetu (2021-05-25) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32016R0794&from=EN [4] 6 dalyje numatyta, jog informacija, atsakant į pagal 1 dalį pateiktą prašymą, gali būti nesuteikiama arba suteikiama su apribojimais, jeigu toks atsisakymas arba apribojimas yra būtina priemonė siekiant: a) sudaryti sąlygas Europolui tinkamai vykdyti jo užduotis; b) užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką arba užkirsti kelią nusikaltimui; c) užtikrinti, kad nebus sukeltas pavojus nacionaliniam tyrimui; arba d) apsaugoti trečiųjų asmenų teises ir laisves.
2022-03-14 Nr. XIVP-1377 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinime santrumpa ,,Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis. 2. Projekto
keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad keičiamas įstatymas nustato ir teisinius kriminalinės žvalgybos principus, ir kriminalinės žvalgybos principus („Šis įstatymas nustato teisinius kriminalinės žvalgybos <...> principus, kriminalinės žvalgybos principus“). Pastebėtina, kad visi keičiamame įstatyme numatomi principai yra teisinio pobūdžio, todėl siūlytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje atsisakyti perteklinio kriminalinės žvalgybos principų kartojimo. 3. Siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad ,,Kontrolinio patikrinimo sankcionavimo ir atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos“ perkelti prie atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių normų, kadangi ji neapibrėžia nurodyto termino ,,kontrolinis patikrinimas“, o nustato savarankišką norminio pobūdžio taisyklę. 4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio pagrindines įstatyme vartojamas sąvokas, 8 dalyje siūloma išvardinti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus. Pažymėtina, kad tokia nuostatos formuluotė ne apibrėžia „kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdo“ sąvoką, o pilnai atskleidžia jos turinį ir galimas kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo įgyvendinimo formas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą, nustatančią kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, dėstyti atskiru straipsniu trečiajame keičiamo įstatymo skirsnyje, reglamentuojančiame kriminalinės žvalgybos tyrimo procesą.
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūlome konkretizuoti, ar kriminalinės žvalgybos informacinė sistema yra vieninga ir centralizuota informacinė sistema, valdoma konkrečios kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, ar, vis dėlto, tai yra kiekvieno atskiro kriminalinės žvalgybos subjekto savo reikmėms ir jam nustatytiems uždaviniams pasiekti įsteigta ir valdoma informacinė sistema. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas suponuoja, kad tokios informacinės sistemos steigimas yra kiekvieno kriminalinės žvalgybos subjekto teisė. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 35 punktą, terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, keičiamo įstatymo 2 straipsnio
taikytina ir kitoms analogiškoms keičiamo įstatymo nuostatoms (pvz., keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 daliai). Taip pat siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatą, kad ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiklos mastą“ dėstyti ne prie apibrėžiamos sąvokos, o prie atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių normų. Be to, šią nuostatą reikėtų patikslinti, joje nustatant, kad Vyriausybė nustato ne kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiklos mastą apskritai, o jų veiklos mastą būtent kriminalinės žvalgybos srityje (šių institucijų veiklos tikslai, uždaviniai bei funkcijos įtvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka tvirtinamuose jų nuostatuose). 7.
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje reikėtų patikslinti, kad kriminalinės žvalgybos subjektais laikomi būtent kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų padaliniai. Be to, siūlome aiškiai nurodyti, kad kiekvienos pagrindinės institucijos padalinių, vykdančių kriminalinę žvalgybą, sąrašą tvirtina šios institucijos vadovas (analogiško turinio pastaba dėl pagrindinių institucijų vadovų kompetencijos priimti privalomos galios aktus institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais taikytina ir kitoms keičiamo įstatymo (pvz. 2 straipsnio 4 ir 18 dalys, 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 12 dalis, 16 straipsnio 2 dalis ir kt.) nuostatoms, numatančioms, kad atitinkamus teisės aktus tvirtina kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, o ne jų vadovai. 8. Siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatą, kad ,,Slaptųjų operacijų atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos.“ perkelti prie atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių normų, kadangi ji neapibrėžia nurodyto termino ,,slaptoji operacija“, o nustato savarankišką norminio pobūdžio taisyklę. 9. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje reikėtų patikslinti kokio pobūdžio (dėl kokių subjektų veiklos) skundus nagrinėja šioje dalyje nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardos teismų pirmininkų įgalioti teisėjai. 10. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje akcentuojama, kad teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo tikslas yra nusikalstamas veikas organizuojančių ir jas vykdančių asmenų išaiškinimas ir patraukimas atsakomybėn. Pažymėtina, kad teisėsaugos institucijos užduotis neatsiejamai susijusi su nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių nusikalstamos veiklos tyrimu. Šiose dviejose bendrininkavimo formose gali dalyvauti ne tik keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytos bendrininkų rūšys – organizatoriai ir vykdytojai
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnyje įtvirtinta, jog kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, o padėjėjas – asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus ir t. t. Būtų nelogiška, jeigu tiriant nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių veiklą būtų stengiamasi išaiškinti tik dalį galimų bendrininkų – organizatorius ir vykdytojus. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje po žodžio „asmenis” dėti kablelį ir įrašyti žodžius „taip pat asmenis, padedančius daryti nusikalstamas veikas ir kurstančius jas daryti”. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies. 11. Neaiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje vartojamos sąvokos „šeimos nariai“ turinys. Pastebėtina, kad Lietuvos teisės aktuose nėra pateikiama vieningo ir visuotinai taikytino šeimos narių apibrėžimo; skirtingi įstatymai, priklausomai nuo jų reguliavimo dalyko, pateikia skirtingą sąvokos „šeimos nariai“ apibrėžimą (pvz., Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) esantis šeimos narių apibrėžimas skiriasi nuo to, kuris įtvirtintas BK). Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba keičiamame įstatyme apibrėžti, kas būtų laikoma „šeimos nariais“, arba pateikti nuorodą į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka jau apibrėžta. 12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, paieška. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „ikiteisminis tyrimas” žymi baudžiamojo proceso stadiją, o sąvoka „teismas” – subjektą, kuris nagrinėja baudžiamąsias bylas.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nustatyti, jog kriminalinės žvalgybos uždavinys yra asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, paieška. Toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su BPK 164 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog ikiteisminio tyrimo subjektai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. 13. Derinant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punktą su BPK XXIX skyriuje nustatytu teisiniu reguliavimu, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkto formuluotę
„asmenų, kuriems pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos
priemones” pakeisti formuluote „asmenų, kuriems pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas”. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto. 14. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje žodį „taikant” siūlytina rašyti po žodžių „jo atžvilgiu”. 15. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi teisę steigti kriminalinei žvalgybai palankias sąlygas sudarančius juridinius asmenis ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, ar turima omenyje, kad kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę steigti „pilnaverčius“ juridinius asmenis, kurie veiklą vykdo vadovaudamiesi bendrosiomis atitinkamų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiomis normomis, ar vis dėlto, būtų steigiami taip vadinami „fiktyvūs“ arba „priedangos“ juridiniai asmenys, kuriems, natūralu, nebūtų taikomos juridinių asmenų veiklą reglamentuojančios normos.
Pažymėtina, kad Biudžetinių įstaigų įstatyme įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį biudžetinės įstaigos, o tuo labiau jų padaliniai, negali būti kitų juridinių asmenų dalyviais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar nereikėtų plačiau atskleisti šiame punkte įtvirtintos nuostatos turinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio punkto formuluotė tikslintina ir tuo požiūriu, kad ūkinę veiklą vykdytų, turbūt įsteigtas juridinis asmuo, o ne pats kriminalinės žvalgybos subjektas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui, kuriame nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę gaminti ir naudoti kriminalinei žvalgybai asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tai yra, svarstytina, ar nereikėtų aiškiai nurodyti, kad kriminalinės žvalgybos subjektai žvalgybos tikslams turi teisę gaminti būtent „fiktyvius“ asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. 16. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sutarus tik su juridiniais asmenimis, kriminalinės žvalgybos subjektai gali naudoti valstybinius transporto priemonių registravimo numerių ženklus. Tai yra, nėra aišku, kodėl šie subjektai negalėtų naudoti ir fizinių asmenų valdomų transporto priemonių valstybinio registravimo numerių ženklų (fiziniams asmenimis sutikus dėl to). Be to, šiame punkte prieš žodžius „transporto priemonių“ įrašytini žodžiai „šio juridinio asmens valdomų“. 17.
įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „šio tyrimo“ įrašytini žodžiai „tyrimo poligrafu“, o šios dalies 9 punkte brauktinas žodis „pagrindinių“. 18. Atsižvelgiant į tai, jog pilnas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pavadinimas jau yra nurodytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, toliau rašant jo pavadinimą žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartoti nereikia (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir 13 straipsnio 4 dalies
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų arba keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte expressis verbis numatytą apysunkį nusikaltimą, taip pat kai turima informacijos apie šiuos nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, o keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje – kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Mūsų nuomone, keičiamame įstatyme, lygiai kaip ir galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, iš esmės nėra taisyklių, kurios padėtų atriboti situacijas, kuomet turi būti pradedamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, o kada – ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas iš esmės turi būti pradedamas esant minimalaus tikėtinumo ir minimaliam kiekiui nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių[1]. Antai BPK 2 straipsnyje įtvirtinta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos ne remdamiesi kokiais nors selektyviais kriterijais, o būtent kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Tai suponuoja, kad turint informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų arba keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte expressis verbis numatytą apysunkį nusikaltimą, taip pat kai turima informacijos apie šiuos nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, visais atvejais turėtų būti pradedamas ne kriminalinės žvalgybos, bet ikiteisminis tyrimas. Dėl to siūlytina keičiamą įstatymą pildyti nuostatomis, kurios padėtų aiškiau atskirti šias dvi tyrimo formas. 20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad motyvuotu prokurorų teikimu nutartį dėl prašomų atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo priima apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konspiracijos tikslais, suderinus su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme. Tokia nuostatos formuluotė suponuoja, kad 9 straipsnio 1 dalyje yra numanomai įtvirtinta tam tikra teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią prokuroras teikimą dėl veiksmų sankcionavimo turi pateikti kažkuriam konkrečiam apygardos teismui. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei teisės normų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nereikėtų aiškiai įvardyti bei atskleisti šio teritorinio teismingumo principo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, turėtų būti tikslinamos ir analogiškos keičiamo įstatymo 10-15 straipsnių nuostatos. 21.
įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui nepatvirtinus prokuroro nutarimo, tokia motyvuota nutartis gali būti skundžiama, o skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Tačiau nepaisant šios nuostatos, minėtoje dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad apygardos teismui nepatvirtinus nutarimo teisėtumo, gauta informacija nedelsiant sunaikinama. Kitaip sakant, nepaisant to, ar apygardos teismo motyvuota nutartis, kuria buvo nepatvirtintas prokuroro nutarimo teisėtumas, buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kriminalinės žvalgybos veiksmais gauta informacija vis tiek turi būti nedelsiant sunaikinama. Manytume, kad atsižvelgiant į proporcingumo ir racionalumo principus, prokuroro nutarimo pagrindu surinktos informacijos sunaikinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik gavus galutinį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, turėtų būti tikslinamos ir analogiškos keičiamo įstatymo 10-15 straipsnių nuostatos. 22. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti aptartas atvejis, kada spręsdamas prokuroro nutarimo teisėtumo klausimą, apygardos teismas nutartų, kad pats kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas yra būtinas ir pagrįstas, tačiau jų atlikimas negalėjo būti laikomas neatidėliotinu, t.y. jų atlikimui nuo pat pradžios buvo reikalinga teismo sankcija ir jie negalėjo būti pradėti prokuroro nutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas suponuoja, kad tokiu atveju turėtų būti priimama motyvuota nutartis nepatvirtinti prokuroro nutarimo teisėtumo ir prokuroras su teikimu į apygardos teismą turėtų kreiptis bendrąja tvarka. Siekiant išvengti tokios situacijos siūlytina aiškiai reglamentuoti galimą atvejį, kada sankcionuojant prokuroro nutarime numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus turėtų būti išspręstas iki teismo motyvuotos nutarties priėmimo surinktos informacijos panaudojimo teisėtumo klausimas.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, turėtų būti tikslinamos ir analogiškos keičiamo įstatymo 10-15 straipsnių nuostatos. 23. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje,
straipsnio 3 dalyje žodis „priemonių” keistinas žodžiu „veiksmų”. 24. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 3 dalis ir 15 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslintos, nes teisės aktuose sąvoka
„neigiama nutartis“ nėra vartojama. Manytina, jog nurodytose keičiamo įstatymo
vietose rašant šios nutarties pavadinimą reikėtų akcentuoti tai, jog nutartimi atsisakoma sankcionuoti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus. 25. Tikslintinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kadangi pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, motyvuotus teikimus teismui teiks ne pareigūnai, bet prokurorai pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, todėl teikime turėtų būti nurodomi teikimą pateikusio prokuroro duomenys. Pritarus šiai pastabai atitinkamai turi būti patikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 14 straipsnio
įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte brauktinas perteklinis taškas. 27.
įstatymo 9 straipsnio 6 dalis dėstoma taip, tarsi informacijos gavimo veiksmus, minimus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, sankcionuotų prokuroras („Sprendimą atsisakyti sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras <…>”). Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus sankcionuoja ne prokuroras, o apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai. Dėl to keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis turėtų būti tikslinama, vietoj žodžių „teikimo sankcionavimo“ įrašant žodžius „teikimo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus“, o vietoj žodžių „Sprendimą atsisakyti sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras“ – žodžiai „sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą su teikimu sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 daliai, 11 straipsnio 7 daliai, 12 straipsnio 7 daliai, 13 straipsnio 7 daliai, 14 straipsnio 7 daliai, 15 straipsnio 7 daliai. 28. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje kaip savarankiškos teisinės kategorijos šalia organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų išskiriama antikonstitucinės organizacijos bei teroristinės grupės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 25 straipsnio 4 dalį tiek antikonstitucinės organizacijos, tiek teroristinės grupės prilyginamos nusikalstamam susivienijimui. Dėl to antikonstitucinių organizacijų bei teroristinių grupių įvardijimas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje vertintinas kaip perteklinis. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 5 dalies, 13 straipsnio 5 dalies, 14 straipsnio 5 dalies bei 15 straipsnio 5 dalies. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 25 straipsnio 4 dalyje nusikalstamam susivienijimui prilyginamos ne tik antikonstitucinės organizacijos bei teroristinės grupės, bet ir antikonstitucinės grupės, kurios keičiamame įstatyme dėl neaiškių priežasčių nėra nurodomos. 29.
įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje žodžiai „slapta patekti“ keistini žodžiais „slaptą patekimą“. 30. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo bendras laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo, antikonstitucinės organizacijos ar teroristinės grupės nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį teisėsaugos institucijos užduotis siejama išimtinai tik su tam tikrų veiksmų atlikimu kriminalinės žvalgybos slaptajam dalyviui dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jų daromose nusikalstamose veikose. Kitaip tariant, šis kriminalinės žvalgybos veiksmais visada yra atliekamas turint informacijos apie organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą, todėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatomas pagrindas viršyti bendrąjį 24 mėnesių laikotarpį egzistuotų visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalis turėtų būti tikslinama. 31. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje po žodžių „per 24 valandas“ įrašytini žodžiai „nuo nutarimo priėmimo“. 32. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė, nustatanti, kad jeigu tvarkant kriminalinės žvalgybos informaciją yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo nuostatos.
Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu yra ydinga, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, teisės sistemos darnos prasme keičiamame įstatyme neturėtų būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tiesiog nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisyklę, esant jų tarpusavio konkurencijai. Taigi, derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatomas analogiškas konkurencinių teisės normų tarpusavio taikymo santykis, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „Jeigu tvarkant kriminalinės žvalgybos informaciją yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų“ įrašytina formuluotė „Jeigu kituose įstatymuose nustatytos kitokios kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo taisyklės“. 33. Remiantis keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kriminalinės žvalgybos informacija galėtų būti išslaptinama ir panaudojama „turto tyrimui dėl civilinio turto konfiskavimo atlikti, esant informacijai apie organizuoto nusikalstamumo, korupcinio, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką”. Ši formuluotė netiksli, nes nėra tokio dalyko kaip „organizuoto nusikalstamumo nusikalstamos veikos požymių turinti veika”.
Manytina, jog tikslesnė ir su Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi suderinama formuluotė būtų tokia: „turto tyrimui dėl civilinio turto konfiskavimo atlikti, turint informacijos apie korupcinio ar savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką arba apie nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su organizuotu nusikalstamumu”. 34. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytas oficialus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo pavadinimas. 35. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies konkstrukcija „Jeigu tokios informacijos pateikimas yra negalimas pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui yra pranešama apie tai, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant informacijos kuri pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams <…>” turėtų būti tikslinama. Iš pradžių joje kalbama apie tai, kad tam tikros informacijos pateikimas pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį yra negalimas, o po to dar kartą pakartojama, kad nepateikiama informacija, kuri „pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams“. Manytina, kad žodžius „pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams“ reikėtų išbraukti kaip perteklinius. 36. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 35 pastabą, tuomet pacituota keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies formuluotė vis tiek turėtų būti koreguojama, nes pateikiant informaciją pakenkti galima ne įstatyme įtvirtintiems ribojimams, bet tam tikroms vertybėms (teisiniams gėriams), kurie saugomi šiais ribojimais. 37. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė „iš kurios duomenų“ keistina į „pagal kurią“. 38.
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies punktų numeracija, kadangi straipsnio dalių punktai turi būti numeruojami arabiškais skaitmenimis su skliausteliu (mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka numeruojami tik punktų papunkčiai). 39. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies a punkte siūloma nustatyti, kad asmeniui būtų galima nepateikti jokios informacijos iš kurios duomenų jis galėtų spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo „akivaizdžiai neketina naudotis savo teise susipažinti su asmens duomenimis”. Neaišku, kaip šią aplinkybę būtų įmanoma nustatyti asmens prašymo pateikimo metu, kadangi pats prašymo pateikimas savaime suponuoja, kad asmuo nori naudotis savo teise susipažinti su tam tikra informacija. Dėl to svarstytina, ar aptariamos projekto nuostatos nevertėtų atsisakyti, kaip per daug neapibrėžtos, kurios taikymą lemtų išimtinai kriminalinės žvalgybos subjektų subjektyvūs kriterijai. 40. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytas informacijos neteikimo pagrindas, mūsų nuomone, apima informacijos neteikimo pagrindus, nurodytus keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies c ir e punktuose. 41. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje prieš skaičių ir žodį ,,23 straipsnyje“ įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“. 42. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose ir 15 dalyje brauktini žodžiai
„ar prašymas“, nes šiose nuostatose reglamentuojamas išimtinai skundų dėl
prokurorų sprendimų nagrinėjimas. 43. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje žodis „nustatytus“ keistinas žodžiu „nurodytus“. 44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 36 pastaboje, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 ir 14 dalyse esančią formuluotę „kurie pakenktų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams”. 45.
įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes šioje dalyje nurodyto įstatymo pavadinimas keičiamame įstatyme minimas nebe pirmą kartą. 46. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 19 dalyje numatoma, kad jei yra pagrindo manyti ir kyla abejonių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo teisme nagrinėjant administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pirma instancija, teismas (teisėjas), atsižvelgdamas į teismų kompetenciją pagal šį įstatymą, gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu spręsti, ar nepažeistos šio įstatymo nuostatos. Neaišku, kokie galėtų būti kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą padariniai. Keltina prielaida, jog, pvz., jeigu Lietuvos apeliacinis teismas pripažintų, kad tam tikri kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neteisėti, tuomet baudžiamajame procese duomenys, gauti šių veiksmų pagrindu, turėtų būti pripažinti neatitinkantys leistinumo reikalavimų. Atitinkamai, tokie duomenys negalėtų būti laikomi įrodymais. Abejotina, ar tokia teisinė situacija būtų suderinama su BPK 20 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia tik teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Kitaip tariant, duomenų pripažinimo įrodymais klausimą pagal BPK
ar teismas, o ne koks nors kitas teismas (šiuo atveju – Lietuvos apeliacinis teismas). Nors neleistinų įrodymų šalinimo institutas, kai neleistini įrodymai pašalinami dar iki teismo baigiamojo akto priėmimo, baudžiamojo proceso teisėje yra žinomas ir baudžiamojo proceso teisės doktrinoje vertinamas palankiai[2], tačiau, mūsų nuomone, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 19 dalyje įtvirtinus aptariamą nuostatą dėl išvardintų priežasčių kartu reikėtų koreguoti ir BPK 20 straipsnį[3]. 47.
pažymėtina, kad iš keičiamo įstatymo 23 straipsnio 19 dalies lieka neaišku, ar baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nusprendęs dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo į Lietuvos apeliacinį teismą nesikreipti, vis dar galėtų pats savo baigiamajame akte pripažinti, kad keičiamo įstatymo pagrindu surinkti duomenys nepripažintini įrodymais. 48. Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „šio straipsnio 1 dalyje numatytą Seimo struktūrinį padalinį“ įrašytini žodžiai „Seimo struktūrinį padalinį, atliekantį kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] [1] Juozapavičius, A. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialusis pagrindas: teorija ir praktika. Teisė, 2017, t. 103, p. 41. [2] Juozapavičius, A. ir Leonaitė, E. Procedūriniai įrodymų leistinumo aspektai baudžiamajame procese. Teisė, 2021, t. 121. [3] Tokiu atveju taip pat iškiltų klausimas dėl įrodymų šalinimo instituto taikymo ir tada, kai baudžiamajam procesui reikšmingi duomenys gauti ne keičiamo įstatymo, o kitų įstatymų pagrindu – pvz., BPK pagrindu.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2023-03-08
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas, Vidaus reikeikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Andrius Šaparnis, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Donatas Matuiza, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkė Eglė Maziliauskienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Indrė Skersytė, Lietuvos advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis. 2. – 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-03-14 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinime santrumpa ,,Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis. Pritarti
2022-07-22 * Lietuvos advokatūra Įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. kovo 24 d. sprendimu sudarytos darbo grupės parengtą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos Įstatymo Nr. X I-2234 pakeitimo Įstatymo projektą Reg. Nr. XIVP-1377 (toliau - Projektą) atkreipia dėmesį į tai, kad minėtu Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu sudarytoje darbo grupėje, kuri rengė Projektą, nebuvo pakviesti dalyvauti nei vienos nevyriausybinės organizacijos, siekiančios tinkamo žmogaus teisių apsaugos standartų, nei akademinės visuomenės atstovų. Atsižvelgiant Į tai, Lietuvos advokatūra savo Įžvalgose dėl šio Projekto prioritetą teikia toms nuostatoms, kurios yra tiesiogiai susijusios su žmogaus teisių apsaugos garantijomis. Tokia pozicija, be kita ko, yra pagrįsta ir siekiu užtikrinti kriminalinės žvalgybos institucijų veiksmų atskaitingumą Įstatymų leidžiamajai valdžiai, o kartu ir visuomenei, bei atitiktį aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams. Šiuo aspektu paminėtina, kad kriminalinės žvalgybos institucijų veikla, vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo būti reglamentuota aiškiomis ir nedviprasmiškomis, nepaliekančiomis vietos perteklinei diskrecijai, nuostatomis. Žmogaus teisių aspektas itin svarbus ir dėl to, kad Projektu Įtvirtinama plati galimybė vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus.
Projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 2 dalis nustato kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindus, pagal kuriuos kriminalinė žvalgyba yra galima net pagal 110 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) straipsnių iš 265 BK straipsnių, numatančių baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Visų pirma, vertinant Projektą, būtų tikslinga paminėti pažangą, siūlomą Projektu, lyginant su dabartine Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos Įstatymo (toliau - Kriminalinės žvalgybos Įstatymas) redakcija. Pažymėtina, kad yra oficialiai pripažįstama, jog Kriminalinės žvalgybos įstatymas nėra suderinamas su Europos Sąjungos (toliau - ES) teise, visų pirm a su Duomenų apsaugos direktyva1 (toliau - Direktyva). Taigi, pripažįstama ir tai, kad Direktyvos nuostatos nebuvo tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę, o asmenys visą šį laiką negalėjo pasinaudoti jokiomis Direktyvoje nustatytomis teisėmis. Antra, teigiamai vertintinas siekis riboti pakartotinius teikimus skirtingiems teismams, siekiant gauti sankcijas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti. Trečia, Projektas yra papildytas itin svarbiu konstituciniu proporcingumo principu. Tačiau pastebėtina ir tai, kad Projekte nėra reikšmingų pakeitimų žmogaus teisių apsaugos aspektu, o tai laikytina esminiu Projekto trūkumu. Nepaisant to, Projektas šiuo aspektu galėtų būti reikšmingai patobulintas ir Lietuvos advokatūra tikisi, kad pažanga žmogaus teisių apsaugos srityje net ir šiame etape galėtų būti kur kas tvirtesnė, jeigu būtų įvertinti žemiau išdėstyti aspektai. Atsižvelgti
3 1.
Projekto 1 straipsnyje yra apibrėžiama įstatymo paskirtis, nustatanti teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus bei kitus kriminalinės žvalgybos taikymo principus ir uždavinius, tačiau Projekto 1 straipsnyje nėra įtvirtinto siekio užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Manytina, kad žmogaus teisių apsauga turėtų būti vienas prioritetų, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmais yra daroma bene didžiausia įmanoma intervencija į privatų žmogaus gyvenimą. Paminėtas Projekto 1 straipsnio trūkumas gali būti ir neatsitiktinis, nes Projekto aiškinamajame rašte akcentuojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, nustatanti, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veiklas negali tikėtis savo privataus gyvenimo apsaugos. Vis dėlto, manytina, kad ši konstitucinė jurisprudencija suformuoja ir kitą - įstatymus gerbiančio(-ios) piliečio(-ės) lūkestį, kad asmeniui jokiais būdais ir aplinkybėmis, nesikėsinant į teisės saugomus interesus, tokio asmens privataus gyvenimo apsaugos ribos turi būti besąlygiškai saugomos bei gerbiamos. Pritarti iš dalies Siūlymas yra susijęs ne su projekto 1 straipsniu Įstatymo paskirtis, o su projekto 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyti Kriminalinės žvalgybos principai, iš kurių vienas – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo principas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
Pastebėtina, kad visi keičiamame įstatyme numatomi principai yra teisinio pobūdžio, todėl siūlytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje atsisakyti perteklinio kriminalinės žvalgybos principų kartojimo. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
2
į tai, kad Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatos į Lietuvos Respublikos teisę perkeltos Teisėsaugos ADTAĮ, o specialieji įstatymai derinami su Teisėsaugos ADTAĮ, kaip numatyta Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio
detalizuojamos Teisėsaugos ADTAĮ nuostatos, siūlytume atsisakyti keičiamo
nuoroda į Direktyvą (ES) 2016/680. Pritarti
4
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad ,,Kontrolinio patikrinimo sankcionavimo ir atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos“ perkelti prie atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių normų, kadangi ji neapibrėžia nurodyto termino ,,kontrolinis patikrinimas“, o nustato savarankišką norminio pobūdžio taisyklę. Pritarti
6 Lietuvos advokatūra įvertinusi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr.
Nr. XIVP-1377 (toliau – Projektą) atkreipdama dėmesį, kad žmogaus teisių apsaugos srityje Projektas yra tobulintinas, teikia skubotai rengtas pastabas ir konkrečius pasiūlymus Projektui, kurie reikalauja papildomo ekspertinio teisinio vertinimo, atsižvelgiant į anksčiau nesuteiktą galimybę Lietuvos advokatūrai dalyvauti darbo grupėje, kurioje buvo rengiamos Projekto nuostatos, ir tik galimybę prisijungti prie diskusijų galutiniame Projekto derinimo etape, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose. Dėl Projekto 2 straipsnio Įvertinus Projekto 2 straipsnį, matyti, kad nėra aptariamas kriminalinės žvalgybos teritorialumo principas. Manytina, kad būtų svarbu įtvirtinti, jog Projektu reguliuojama Lietuvos kriminalinės žvalgybos subjektų veikla, nustatant, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje kriminalinės žvalgybos veiksmai galimi tik Lietuvos Respublikos institucijoms ir Lietuvos Respublikos institucijos gali vykdyti kriminalinę žvalgybą tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu bent kuriuo iš šių paminėtų atveju yra vykdomos institucijų bendros operacijos, tai turi būti sureguliuota Projekte, nebent būtų veikiama Europos Sąjungos, nenumatančių jokių įgyvendinančių nacionalinių priemonių, teisės aktų pagrindu. Šiuo aspektu verta būtų atkreipti dėmesį ir įvertinti, ar naujausios technologijos nesudaro galimybės teisėsaugos institucijoms surinkti informaciją, nepaisant nacionalinio teisminio sankcionavimo mechanizmo, pavyzdžiui, kai pasitelkiamos kitos valstybės kriminalinės žvalgybos institucijos, atsakomybės už tokios neteisėtos veiklos, galimai vykdomos iš kitos valstybės, perspektyvą. Atsižvelgiant į tai siūlytina, Projekto 2 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Kriminalinė žvalgyba – Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ Nepritarti Šiuo metu kriminalinės žvalgybos veiksmai su užsienio partneriais yra vykdomi tarptautinių sutarčių tarp šalių pagrindais. Norėdami vykdyti kriminalinę žvalgyba kitoje užsienio šalyje turi gauti tos šalies sutikimą, teismų sankcijas. Advokatūros pateiktame pasiūlyme labai siaurinama kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teritorija, pvz., keitimasis kriminaline žvalgybos informacija su valstybėmis narėmis arba Europolu, operacijų organizavimas ir vykdymas Lietuvoje surinktos informacijos pagrindu, todėl pagal pasiūlymą nebūtų galima panaudoti tokios informacijos užsienio šalyse prieš nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Projekto 6 straipsnio Kriminalinės žvalgybos subjektų teisės 2 dalies 14 punkte yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir teisės aktų numatytais atvejais kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę bendradarbiauti su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, Europos Sąjungos agentūromis, teikti paramą vieni kitiems, keistis kriminalinės žvalgybos ir kita informacija. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Projekto
veiksmų, tai jau būtų baudžiamoji atsakomybė. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio pagrindines įstatyme vartojamas sąvokas,
būdus.
Pažymėtina, kad tokia nuostatos formuluotė ne apibrėžia „kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdo“ sąvoką, o pilnai atskleidžia jos turinį ir galimas kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo įgyvendinimo formas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą, nustatančią kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, dėstyti atskiru straipsniu trečiajame keičiamo įstatymo skirsnyje, reglamentuojančiame kriminalinės žvalgybos tyrimo procesą. Nepritarti Ir dabar galiojančio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio pagrindines įstatyme vartojamas sąvokas, 8 dalyje yra išvardinti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai, kurie trumpai ir aiškiai apibrėžia šios sąvokos turinį. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūlome konkretizuoti, ar kriminalinės žvalgybos informacinė sistema yra vieninga ir centralizuota informacinė sistema, valdoma konkrečios kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, ar, vis dėlto, tai yra kiekvieno atskiro kriminalinės žvalgybos subjekto savo reikmėms ir jam nustatytiems uždaviniams pasiekti įsteigta ir valdoma informacinė sistema. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas suponuoja, kad tokios informacinės sistemos steigimas yra kiekvieno kriminalinės žvalgybos subjekto teisė. Pritarti Informacinės sistemos yra atskiros ir jų steigimas yra kiekvienos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos teisė Vyriausybės ar kitų įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Tikslinti projekto 2 straipsnio 9 dalies sąvokos formuluotę įrašant žodžius „pagrindinių institucijų“, o jos apibrėžtyje žodžius „kriminalinės žvalgybos informacinė sistema“ keisti į daugiskaitą. 10.
1116
į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 35 punktą, terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje reikėtų atsisakyti įvedamos „Vyriausybės“ santrumpos. Ši pastaba taikytina ir kitoms analogiškoms keičiamo įstatymo nuostatoms (pvz., keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 daliai). Taip pat siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatą, kad ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiklos mastą“ dėstyti ne prie apibrėžiamos sąvokos, o prie atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių normų. Be to, šią nuostatą reikėtų patikslinti, joje nustatant, kad Vyriausybė nustato ne kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiklos mastą apskritai, o jų veiklos mastą būtent kriminalinės žvalgybos srityje (šių institucijų veiklos tikslai, uždaviniai bei funkcijos įtvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka tvirtinamuose jų nuostatuose). Pritarti
41218
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje reikėtų patikslinti, kad kriminalinės žvalgybos subjektais laikomi būtent kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų padaliniai. Be to, siūlome aiškiai nurodyti, kad kiekvienos pagrindinės institucijos padalinių, vykdančių kriminalinę žvalgybą, sąrašą tvirtina šios institucijos vadovas (analogiško turinio pastaba dėl pagrindinių institucijų vadovų kompetencijos priimti privalomos galios aktus institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais taikytina ir kitoms keičiamo įstatymo (pvz.
straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 12 dalis, 16 straipsnio 2 dalis ir kt.) nuostatoms, numatančioms, kad atitinkamus teisės aktus tvirtina kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, o ne jų vadovai. Pritarti
18
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatą, kad ,,Slaptųjų operacijų atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos.“ perkelti prie atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių normų, kadangi ji neapibrėžia nurodyto termino ,,slaptoji operacija“, o nustato savarankišką norminio pobūdžio taisyklę. Pritarti Pagal siūlymą patikslintas Projekto 7 straipsnis. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje reikėtų patikslinti kokio pobūdžio (dėl kokių subjektų veiklos) skundus nagrinėja šioje dalyje nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardos teismų pirmininkų įgalioti teisėjai. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą (išvados 4 pastaba), nutarta šios sąvokos atsisakyti, nes ji nėra vartojama keičiamame įstatyme. 14. Lietuvos apeliacinis teismas
22
1Projektu siūlomo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio punkto pakeitimas:
„22. Teisėjas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardos teismų pirmininkų įgalioti teisėjai, sankcionuojantys kriminalinės žvalgybos veiksmus ir nagrinėjantys skundus.“.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą (išvados 4 pastaba), nutarta šios sąvokos atsisakyti, nes ji nėra vartojama keičiamame įstatyme. 15. Generalinė prokuratūra
22 Susipažinę su pateiktu derinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1377 (toliau – KŽĮ projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Siekiant skirtingose baudžiamojo proceso stadijose suvienodinti sankcionavimo tvarką, KŽĮ projekto 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžta teisėjo sąvoka turėtų būti suderinta su KŽĮ projekto 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad pagal legendą naudojamus procesinius dokumentus, kuriems reikalinga teismo sankcija ir kurie būtini taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą, sankcionuoja apylinkių teismų pirmininkai ar jų įgalioti pirmininkų pavaduotojai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina KŽĮ projekto 2 straipsnio 22 dalį išdėstyti taip:
„22. Teisėjas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos
apeliacinio teismo ir apygardos teismų pirmininkų įgalioti teisėjai, apylinkių teismų pirmininkai ar jų įgalioti pirmininkų pavaduotojai, sankcionuojantys kriminalinės žvalgybos veiksmus ir nagrinėjantys skundus.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą (išvados 4 pastaba), nutarta šios sąvokos atsisakyti, nes ji nėra vartojama keičiamame įstatyme. 16. Teisėjų taryba
22 Teisėjų taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktu derinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1377 (toliau – Įstatymo projektas), teikia žemiau išdėstytas pastabas. Tikslintinas Įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje pateiktas teisėjo sąvokos apibrėžimas.
Atsižvelgiant į vienaskaitos formą pateikiamą sąvoką „Teisėjas“, siūlytina apibrėžime taip pat vartoti vienaskaitos formą, įtvirtinant, jog:
„Teisėjas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar
apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas, sankcionuojantis kriminalinės žvalgybos veiksmus ir nagrinėjantis skundus“. Be kita ko, manytina, jog šios sąvokos apibrėžimas turėtų būti papildytas, konkretizuojant skundus, kuriuos pagal Įstatymo projektą yra įgaliotas nagrinėti atitinkamo teismo pirmininko paskirtas teisėjas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą (išvados 4 pastaba), nutarta šios sąvokos atsisakyti, nes ji nėra vartojama keičiamame įstatyme. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12221
įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje akcentuojama, kad teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo tikslas yra nusikalstamas veikas organizuojančių ir jas vykdančių asmenų išaiškinimas ir patraukimas atsakomybėn. Pažymėtina, kad teisėsaugos institucijos užduotis neatsiejamai susijusi su nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių nusikalstamos veiklos tyrimu. Šiose dviejose bendrininkavimo formose gali dalyvauti ne tik keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytos bendrininkų rūšys – organizatoriai ir vykdytojai – bet ir kurstytojai bei padėjėjai. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnyje įtvirtinta, jog kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, o padėjėjas – asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus ir t. t. Būtų nelogiška, jeigu tiriant nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių veiklą būtų stengiamasi išaiškinti tik dalį galimų bendrininkų – organizatorius ir vykdytojus.
Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje po žodžio „asmenis” dėti kablelį ir įrašyti žodžius „taip pat asmenis, padedančius daryti nusikalstamas veikas ir kurstančius jas daryti”. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies. Pritarti
12221 Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1377 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos ir pasiūlymai:
straipsnio 23 dalyje apibrėžiant teisėsaugos institucijų užduoties nurodyta, kad šios užduoties atlikimo tikslas – išaiškinti ir patraukti atsakomybėn nusikalstamas veikas organizuojančius ir vykdančius asmenis. Pažymėtina, kad iš Projekto 2 straipsnio 23 dalyje pateikto teisėsaugos institucijų užduoties sąvokos apibrėžimo matyti, kad ši užduotis siejama su nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių nusikalstamos veiklos tyrimu, o nusikalstamos veikos bendrininkais esant pirmiau nurodytoms bendrininkavimo formoms be organizatorių ir vykdytojų gali būti ir kurstytojas bei padėjėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 2, 5, 6 dalys).
Dėl to siūlytina pirmiau nurodytą teisėsaugos užduoties sąvokos apibrėžimą tikslinti ją išdėstant, pvz., taip: Teisėsaugos institucijų užduotis – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, tiriant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės vykdomą nusikalstamą veiklą, kriminalinės žvalgybos subjektų teisėtas nurodymas kriminalinės žvalgybos slaptajam dalyviui rinkti reikalingą informaciją, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose, ar kitoks teisėtas nurodymas rinkti informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, siekiant išaiškinti ir patraukti atsakomybėn nusikalstamas veikas organizuojančius ir vykdančius asmenis, taip pat asmenis, kurstančius ir padedančius jas daryti. Kartu siūlytina atitinkamai koreguoti ir Projekto 12 straipsnio („Teisėsaugos institucijų užduotis“) 1 dalies nuostatas. Pritarti
taryba
12221 Įstatymo projekto 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžiant teisėsaugos institucijų užduoties sąvoką nurodyta, kad šios užduoties atlikimo tikslas – „išaiškinti ir patraukti atsakomybėn nusikalstamas veikas organizuojančius ir vykdančius asmenis“.
Iš Įstatymo projekto 2 straipsnio 23 dalyje pateikto teisėsaugos institucijų užduoties sąvokos apibrėžimo matyti, kad ši užduotis siejama su nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių nusikalstamos veiklos tyrimu, o nusikalstamos veikos bendrininkais, esant pirmiau nurodytoms bendrininkavimo formoms, be organizatorių ir vykdytojų gali būti ir kurstytojas bei padėjėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 2, 5, 6 dalys). Dėl to siūlytina pirmiau nurodytą teisėsaugos užduoties sąvokos apibrėžimą tikslinti, įtraukiant formuluotę „asmenis, kurstančius ir padedančius jas daryti“. Kartu siūlytina atitinkamai koreguoti ir Įstatymo projekto 12 straipsnio („Teisėsaugos institucijų užduotis“) 1 dalies nuostatas. Pritarti
23
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje vartojamos sąvokos „šeimos nariai“ turinys. Pastebėtina, kad Lietuvos teisės aktuose nėra pateikiama vieningo ir visuotinai taikytino šeimos narių apibrėžimo; skirtingi įstatymai, priklausomai nuo jų reguliavimo dalyko, pateikia skirtingą sąvokos „šeimos nariai“ apibrėžimą (pvz., Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) esantis šeimos narių apibrėžimas skiriasi nuo to, kuris įtvirtintas BK). Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba keičiamame įstatyme apibrėžti, kas būtų laikoma „šeimos nariais“, arba pateikti nuorodą į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka jau apibrėžta.
Nepritarti Klausymų metu kriminalinės žvalgybos subjektai atkreipė dėmesį, kad praktikoje problemų nepasitaikė ir būtų taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 4 straipsnio 4 punkto nuostatos. Negalime vienodai traktuoti šeimos narius ir artimuosius giminaičius pagal BK, BPK ir Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymą, nes ten naudojamos skirtingos sąvokos, nes yra skirtingi teisės aktų tikslai. 21. Lietuvos advokatūra
1
konstrukcija, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės sutartys ir ES teisės aktai turi viršenybę nacionalinių įstatymų, taigi ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo atžvilgiu. Pritarti
2
dalyje yra nustatyta, kad kriminalinė žvalgyba yra grindžiama proporcingumo principu, vis dėlto, pačiame Projekte šio principo taikymas ir prasmė nėra atskleidžiami. Todėl nėra aišku, kaip šis principas būtų taikomas, pavyzdžiui, sprendžiant dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo prieš konkretų asmenį. Įvertinus kitų valstybių praktiką, būtų tikslinga suformuluoti „proporcingumo pricipo testą“, kurio tikslas yra nustatyti, ar nepažeisti proporcingumo principo elementai. Tokiu būdu šis „proporcingumo pricipo testas“ būtų aiškus kriterijus, be kita ko, ne tik vienodai teismų praktikai, tačiau ne mažesnę reikšmę turėtų ir kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo į(si)vertinimui.
Priešingai, nesant įtvirtinto tokio „proporcingumo pricipo testo“, lieka neaišku, kuo (t. y. kokiais kriterijais) remiantis teismai vykdytų teikimų sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus teisminę patikrą. Reiktų atkreipti dėmesį, kad teisminė patikra apima ne tik formalių kriterijų atitiktį, tačiau, visų pirm a, taikytinų kriminalinės žvalgybos priemonių spektro proporcingumą galimai padarytoms nusikalstamoms veikoms. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje kaip vienas iš kriminalinės žvalgybos principų yra numatomas žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo principas. Atsižvelgiant į abejones, keliamas dėl kriminalinės žvalgybos sistemos suderinamumo su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, siūlytina nustatyti, kad kriminalinė žvalgyba yra grindžiama ne „žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo“, o, remiantis Konstitucijos 18, 22 ir 24 straipsniais, „žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo prioriteto“ principu. Tokiu būdu aiškiai suformuluojant, kad esant dviejų lygiaverčių principų konkurencijai, prioritetas būtų teikiamas žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimui, o ne, pavyzdžiui, konspiracijos ar konfidencialumo principams. Be to, neabejotina, kad kriminalinė žvalgyba, visų pirm a dėl jos pobūdžio, atsižvelgiant į Konstitucijos 31 straipsnį, taip pat turi būti paremta ir pagarbos nekaltumo prezumpcijai principu. Nepritarti Projekto 3 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta visuma principų, kurie yra visi labai svarbūs kriminalinėje žvalgyboje, tame tarpe ir proporcingumo principas.
Kai teismas sankcionuoja kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus, nagrinėja skundus, jis privalo įvertinti kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą, atsiradusias pasekmes visų nurodytų principų apimtyje ir negali aplinkybių vertinti tik vieno principo pagrindu, iškeldamas jį prioritetiniu virš kitų likusių principų ir taip formuoja vieningą praktiką. Suformuluoti „proporcingumo pricipo testą“ įstatyme nėra tikslinga ir tai nėra įstatymo reglamentavimo dalykas, tai yra teismų praktikoje susiformuojantis vertinimas. 23. Lietuvos advokatūra 2022-12-023 Dėl Projekto 3 straipsnio Projekto 3 straipsnis nustato teisnius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus. Manytina, kad Projekto paskirtis, kaip ir siekis subalansuoti asmens teisių ir laisvių apsaugos bei valstybės interesus kriminalinės žvalgybos veikloje, turėtų būti užtikrinama, kad asmens teisių pažeidimo atveju, bus siekiama, paaiškėjus pažeidimui, atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Dėl šios priežasties kriminalinės žvalgyba turėtų būti grindžiama žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo prioriteto, o taip pat ir pagarbos nekaltumo prezumpcijai principais. Papildomai pastebėtina, kad tarptautinės sutartys ir Europos sąjungos teisės aktai turi viršenybę nacionalinių teisės aktų, taigi ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo atžvilgiu, todėl siūlytina išdėstyti 3 straipsnio 1-2 dalis taip: „1. Kriminalinės žvalgybos subjektai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. 2.
pagarbos nekaltumo prezumpcijai, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo prioriteto, proporcingumo, viešojo intereso apsaugos, konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų veiksmų derinimo principais.“ Pritarti iš dalies Pagal pateiktą Advokatūros pasiūlymą, patikslintos Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nepritarta papildyti Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos pagarbos nekaltumo prezumpcijai principu, nes šiame įstatyme nesprendžiamas asmens kaltės klausimas. Pritarta Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas papildyti žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo prioriteto principu. Taip pat pažymėtina, kad žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo prioriteto principas yra nuolat įgyvendinamas per kriminalinės žvalgybos įstatymo proporcingumo principą, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, bet koks kriminalinės žvalgybos institucijų atliekamas veiksmas ribojant žmogaus teises turi būti proporcingas siekiamam tikslui. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, paieška. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „ikiteisminis tyrimas” žymi baudžiamojo proceso stadiją, o sąvoka „teismas” – subjektą, kuris nagrinėja baudžiamąsias bylas. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nustatyti, jog kriminalinės žvalgybos uždavinys yra asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, paieška. Toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su BPK 164 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog ikiteisminio tyrimo subjektai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pritarti
8132 13.
Derinant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punktą su BPK XXIX skyriuje nustatytu teisiniu reguliavimu, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkto formuluotę „asmenų, kuriems pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones” pakeisti formuluote „asmenų, kuriems pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas”. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Pritarti
1
atskiri žmogaus teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikom i tik įstatymų nustatyta tvarka. Visiškai sutiktina su šioje formuluotėje įvirtinamais principais: 1) ribojimai gali būti tik laikini, ir 2) ribojimai gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka. Vis dėlto, manytina, kad šiame apibrėžime akivaizdžiai trūksta dar vieno esminio principo, t. y. kad ir patys teisių ir laisvių ribojimai gali būti nustatyti tik įstatymu. Sis sisteminis trūkumas atsiskleidžia kitose Projekto nuostatų formuluotėse. Pritarti
67 Dėl Projekto 5 straipsnio Projekto 5 straipsnis įtvirtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą. Vertinant, kad nepakankamai užtikrinamos asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba teisės, atlikus nepagrįstą asmens teisių ir laisvių suvaržymą, paaiškėjus, jog informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtina, siūlytina šio straipsnio 5-6 dalis išdėstyti taip: „5. Tais atvejais, kai nustatoma paaiškėja, kad yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka privalo atkurti pažeistas teises ir laisves, sunaikinti visus surinktus duomenis ir, jei asmuo patyrė neigiamas pasekmes, atlyginti dėl to atsiradusią žalą šio įstatymo 23 straipsnio 11 ir 13 dalyse nustatyta tvarka. 6.
kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma paaiškėja, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, arba informacija apie asmenį, kurio atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, nepasitvirtino apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas ir generalinis prokuroras ar jo įgaliotas Generalinės prokuratūros prokuroras. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą, jei informacija apie jį nepasitvirtino ir (ar) kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kuriems esant informacija pateikiama tik išnykus nurodytoms grėsmėms.“ Pritarti iš dalies Žodis „nustatoma“ yra aiškesnis, nes yra aiškiai suprantama, kad yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Žodis „paaiškėja“ suponuoja, kad kažkas lyg ir įvykę, bet vadovaujantis kriminalinės žvalgybos procedūromis dar nepatvirtinta. Pažeistos asmens teisės ir laisvės atstatomos ir jam atlyginama žala tada, kai nustatoma, kad jos pažeistos. Klausymų metu pritarta papildyti projekto 5 straipsnio
Nepritarta tikslinti projekto 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes Projekto nuostatose yra įtvirtinamas „nei paneigti nei patvirtinti“ principas, asmuo apie pažeistas teises ir laisves informuojamas ir jam atlyginam žala, tik tada kada jos buvo pažeistos. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje žodį „taikant” siūlytina rašyti po žodžių „jo atžvilgiu”. Pritarti
124 15.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi teisę steigti kriminalinei žvalgybai palankias sąlygas sudarančius juridinius asmenis ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, ar turima omenyje, kad kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę steigti „pilnaverčius“ juridinius asmenis, kurie veiklą vykdo vadovaudamiesi bendrosiomis atitinkamų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiomis normomis, ar vis dėlto, būtų steigiami taip vadinami „fiktyvūs“ arba „priedangos“ juridiniai asmenys, kuriems, natūralu, nebūtų taikomos juridinių asmenų veiklą reglamentuojančios normos. Pažymėtina, kad Biudžetinių įstaigų įstatyme įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį biudžetinės įstaigos, o tuo labiau jų padaliniai, negali būti kitų juridinių asmenų dalyviais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar nereikėtų plačiau atskleisti šiame punkte įtvirtintos nuostatos turinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio punkto formuluotė tikslintina ir tuo požiūriu, kad ūkinę veiklą vykdytų, turbūt įsteigtas juridinis asmuo, o ne pats kriminalinės žvalgybos subjektas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui, kuriame nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę gaminti ir naudoti kriminalinei žvalgybai asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tai yra, svarstytina, ar nereikėtų aiškiai nurodyti, kad kriminalinės žvalgybos subjektai žvalgybos tikslams turi teisę gaminti būtent
„fiktyvius“ asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Nepritarti Pasiūlymas perteklinis, nes minimose nuostatose pasakyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektai, teisės aktų nustatyta tvarka, gali steigti kriminalinei žvalgybai palankias sąlygas sudarančius juridinius asmenis, ir tai yra kriminalinės žvalgybos subjektų darbo organizavimas, kuris yra nustatytas tvarkose. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
aišku, kodėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sutarus tik su juridiniais asmenimis, kriminalinės žvalgybos subjektai gali naudoti valstybinius transporto priemonių registravimo numerių ženklus. Tai yra, nėra aišku, kodėl šie subjektai negalėtų naudoti ir fizinių asmenų valdomų transporto priemonių valstybinio registravimo numerių ženklų (fiziniams asmenimis sutikus dėl to). Be to, šiame punkte prieš žodžius
„transporto priemonių“ įrašytini žodžiai „šio juridinio asmens valdomų“. Nepritarti
Ši norma praktikoje gerai veikia, kriminalinės žvalgybos subjektams neiškyla praktinių taikymo problemų, todėl netikslinga ją koreguoti. 31. Lietuvos advokatūra
22
nustatoma galimybė kriminalinės žvalgybos tikslais „naudoti technines priemones bendra tvarka“. Toks naudojimas yra apibrėžiamas Projekto 2 straipsnio 20 dalyje ir yra suprantamas kaip bendro pobūdžio leidimas, išskyrus techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka. Todėl, vertintina, kad pagrindinės techninės priemonės ar jų kategorijos privalo būti nustatytos įstatyminiu lygmeniu ir būtent Kriminalinės žvalgybos įstatyme, atsižvelgiant į Projekto 19 straipsnio 1 dalį.
Projekto 2 straipsnio 20 dalies formuluotė lemia, kad viešose vietose gali būti naudojama iš esmės bet kokia technologija: masinis asmenų stebėjimas, jų identifikavimas pagal įvairius duomenis (be kita ko, galimai ir biometrinius), veido atpažinimo technologijos, stebėjimas dronais ir pan. Todėl atsižvelgiant į technologijų raidą, bent jau techninių priemonių kategorijos turi būti nustatytos būtent įstatymo lygmeniu. Dabartinė Projekto konstrukcija lemia, kad tokių priemonių kategorijos yra nustatomos ne įstatymo tvarka, todėl tai nedera su oficialia konstitucine doktrina, kad privatumo apsauga „aiškintina plečiamai, remiantis dinaminiu žmogaus teisių aiškinimo principu, atsižvelgiant inter alia į visuomenės raidą, mokslo ir technologijų pažangą, suteikiančią vis daugiau galimybių kištis į asmens privatų gyvenimą“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo 47.2. punktas). Nesant visuomenei atskleistų leistinų naudoti technologijų kategorijų, asmenys neturi galimybės žinoti tokių technologijų naudojimo pasekmių, kaip ir savo teisių teisinės gynybos galimybių (pavyzdžiui, žr. Projekto 5 straipsnio 7 dalį). Be kita ko, tokių priemonių „tinkamos kokybės“ reglamentavimas kyla ir iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikos (pavyzdžiui, EŽTT sprendimas Perry prieš Jungtinę Karalystę, peticijos N r. 63737/00,44-49 punktai). Pažymėtina, kad techninių priemonių naudojimo „bendra tvarka“ konstrukcija yra iš esmės nepakitusi nuo pirminės, 2002 m. birželio
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų nuo Operatyvinės veiklos įstatymo įsigaliojimo, tiek technologinė pažanga, tiek ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos lygis sukuria poreikį iš esmės peržiūrėti „techninių priemonių panaudojimo bendra tvarka“ sistemą. Nepritarti Neįmanoma sudaryti sąrašo techninių priemonių ar jų kategorijų sąrašo, kurios būtų nustatytos įstatyme. Visų pirma, toks sąrašas vis tiek nebūtų baigtinis, antra, jis nuolat kistų, nes technologijų pažanga nuolat keičiasi ir tobulėja. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
289
įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „šio tyrimo“ įrašytini žodžiai „tyrimo poligrafu“, o šios dalies 9 punkte brauktinas žodis „pagrindinių“. Pritarti
213 Projekto 6 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatoma galimybė naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas, kurios „nesukelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia formuluotė yra kvalifikuojanti aplinkybė tokiose BK numatytose nusikaltimo sudėtyse kaip, pavyzdžiui, neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 straipsnis), prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnis), vaiko pirkimas ar pardavimas (BK 157 straipsnis), grasinimas panaudoti radioaktyvias medžiagas (BK 256-1 straipsnis) ir pan. Atsižvelgiant į tai, minėta Projekto formuluotė laikytina dviprasmiška. Manytina, kad formuluotė „nesukelia pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai“ yra nepakankamas kriterijus siekiant garantuoti asmens neliečiamumą.
Todėl, atsižvelgiant, kad šios nuostatos apsaugos objektu yra asmens sveikata, siūlytina pastarąją formuluotę išdėstyti taip: „nedarančią jokio neigiamo poveikio žmogaus sveikatai“. Be to, pastaroji formuluotė yra naudojama, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srities teisės aktuose. Nepritarti
„Neigiamas poveikis“ naujai siūloma sąvoka, kuri
labai plati. Manytina, kad kiekvieną kartą panaudojus tam tikras specialias medžiagas ar kitus žymėjimo būdus galėtų būti vertinama, kad žmogui yra padarytas neigiamas poveikis, todėl draudimas naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus žymėjimo būdus turi būti siejamas tik su pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei. 34. Lietuvos advokatūra
213 Dėl Projekto 6 straipsnio Projekto 6 straipsnio 2 dalies 13 punktas numato kriminalinės žvalgybos subjektų teisę naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas, kurios nesukelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai. Manytina, kad formuluotė
„nesukelia pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai“ yra nepakankamas kriterijus,
siekiant garantuoti asmens fizinį ir psichinį neliečiamumą. Todėl, atsižvelgiant, kad šios nuostatos apsaugos objektu yra asmens gyvybė ir sveikata, siūlytina pastarąją formuluotę išdėstyti, vadovaujantis panašaus pobūdžio formuluotėmis, vartojamomis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (pvz., 18 str. 1 d. 1 p., 24 str. 1 d.), Sveikatos sistemos įstatyme (pvz. 35 str. 4 d.) taip:
„13) naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus žymėjimo
būdus, nedarančius jokio neigiamo poveikio nesukeliančius pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, skirtus įvairiems objektams žymėti, siekiant juos išskirti iš rūšinių objektų visumos ir identifikuoti.“ Nepritarti
131 19.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų arba keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte expressis verbis numatytą apysunkį nusikaltimą, taip pat kai turima informacijos apie šiuos nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, o keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje – kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Mūsų nuomone, keičiamame įstatyme, lygiai kaip ir galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, iš esmės nėra taisyklių, kurios padėtų atriboti situacijas, kuomet turi būti pradedamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, o kada – ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas iš esmės turi būti pradedamas esant minimalaus tikėtinumo ir minimaliam kiekiui nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių[1]. Antai BPK 2 straipsnyje įtvirtinta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos ne remdamiesi kokiais nors selektyviais kriterijais, o būtent kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tai suponuoja, kad turint informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų arba keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte expressis verbis numatytą apysunkį nusikaltimą, taip pat kai turima informacijos apie šiuos nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, visais atvejais turėtų būti pradedamas ne kriminalinės žvalgybos, bet ikiteisminis tyrimas. Dėl to siūlytina keičiamą įstatymą pildyti nuostatomis, kurios padėtų aiškiau atskirti šias dvi tyrimo formas.
Nepritarti Būtų sudėtinga nustatyti taisykles, kurios padėtų atriboti situacijas kuomet turi būti pradedamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, o kada – ikiteisminis tyrimas. Praktikoje yra labai individualios situacijos ir neįmanoma visų jų surašyti įstatyme. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, jog pilnas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pavadinimas jau yra nurodytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, toliau rašant jo pavadinimą žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartoti nereikia (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir 13 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Pritarti
prokuratūra
2 KŽĮ projekto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė Valstybės saugumo departamento padaliniams ir Antrajam operatyvinių tyrimų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl tokių nesunkių nusikaltimų: neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 124 straipsnis), valstybės paslapties atskleidimas (BK 125 straipsnis), valstybės paslapties praradimas (BK 126 straipsnis), tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas (BK 296 straipsnis), ir baudžiamojo nusižengimo – tarnybos paslapties atskleidimas (BK 297 straipsnis), todėl svarstytinas šių nusikalstamų veikų sankcijų sugriežtinimo klausimas prilyginant apysunkiams nusikaltimams. Atsižvelgti Spręsti dėl pasiūlymo svarstant Baudžiamojo kodekso nuostatas Teisės ir teisėtvarkos komitete. 38. Generalinė prokuratūra
3
nuostata, kad apie paaiškėjusius nusikalstamos veikos požymius kriminalinės žvalgybos subjektas turi pranešti generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui.
Siekiant užtikrinti kriminalinės žvalgybos kontrolės tęstinumą ir rezultatyvumą, tikslinga pranešti tai prokuratūrai, kuri vykdo konkretaus kriminalinės žvalgybos subjekto (jo atliekamo tyrimo) kontrolę (pvz., jei kriminalinės žvalgybos tyrimą atlieka Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tikslinga pranešti įgaliotam Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui). Atsižvelgiant į tai, siūlytina KŽĮ projekto 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,3. Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams ir (ar) tyrimo sėkmei. Kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui, kuris priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, vadovaudamasis Generalinės prokuratūros, suderinusios su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis, nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, iki nurodytas pavojus bus pašalintas, ir apie jį praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui.“
kriminalinės žvalgybos veiksmų ir informacijos rinkimo būdų sankcionavimo tvarką, tokių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą visais atvejais turėtų sankcionuoti apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai.
Svarstytina, ar tikslinga visais atvejais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisminę kontrolę pavesti apygardų teismas – ar atitinkamais atvejais, pvz., kontroliuojamojo gabenimo, sekimo vykdymo, negalėtų užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėjai. Nepritarti Darbo grupės posėdžių metu nutarta stiprinti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų kontrolę, t. y. nustatyti patikimą kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos koordinavimo ir teisminės kontrolės stiprinimo modelį. 40. Teisėjų taryba 2022-04-29 9-15 Įstatymo projektu siūloma keisti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9–15 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias kriminalinės žvalgybos veiksmų ir informacijos rinkimo būdų sankcionavimo tvarką, tokių asmens privatumą ribojančių priemonių sankcionavimą pavedant atlikti apygardų teismų pirmininkų įgaliotiems teisėjams. Pastebėtina, jog Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentų, dėl kokių priežasčių minėtų veiksmų sankcionavimo funkciją visais atvejais tikslinga priskirti apygardos, kaip aukštesnės instancijos teismo, teisėjams. Svarstytina, ar teisminės kontrolės atitinkamais atvejais, pavyzdžiui, nusikalstamos veikos imitavimo, kontroliuojamojo gabenimo, sekimo vykdymo (šiuo metu paminėtus veiksmus sankcionuoja prokuroras ar kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas) negalėtų užtikrinti apylinkių teismuose dirbantys ikiteisminio tyrimo teisėjai. Nepritarti Darbo grupės posėdžių metu nutarta stiprinti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų kontrolę, t. y. nustatyti patikimą kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos koordinavimo ir teisminės kontrolės stiprinimo modelį. 41.
taryba 2022-04-299 10-151 Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad motyvuotu prokurorų teikimu nutartį dėl prašomų atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo priima „apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai“, tačiau to paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta formuluotė „Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisėjas“. Atitinkamai, iš siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios sudėties (vienasmenės ar kolegialios) teismas turėtų nagrinėti prokuroro teikimą dėl asmens privatumą ribojančių priemonių sankcionavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintais aiškumo bei sistemiškumo teisėkūros principais, siūlytina Įstatymo projekto 9 straipsnio
įtvirtintomis nuostatomis, t. y. vartoti formuluotę „apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas“. Analogiškas siūlymas teikiamas ir dėl
3
įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad motyvuotu prokurorų teikimu nutartį dėl prašomų atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo priima apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai, o šio straipsnio
apeliacinio teismo pirmininku ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme. Tokia nuostatos formuluotė suponuoja, kad 9 straipsnio 1 dalyje yra numanomai įtvirtinta tam tikra teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią prokuroras teikimą dėl veiksmų sankcionavimo turi pateikti kažkuriam konkrečiam apygardos teismui.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei teisės normų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nereikėtų aiškiai įvardyti bei atskleisti šio teritorinio teismingumo principo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, turėtų būti tikslinamos ir analogiškos keičiamo įstatymo 10-15 straipsnių nuostatos. Nepritarti Darbo grupės posėdžių metu nustatytas toks reglamentavimas, kuris praktikoje nekelia neaiškumo. 43. Teisėjų taryba
2 Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje, o taip pat ir analogiškose 10–15 straipsnių nuostatuose, nedetalizuojama, kuriam apygardos teismui turėtų būti paduodamas prokuroro teikimas. Siekiant užtikrinti teisėkūros aiškumo principą, siūlytina atitinkamose minėtų straipsnių nuostatuose įtvirtinti teismingumo kriterijų, kuriuo remiantis teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo būtų teikiamas konkrečiam apygardos teismui. Atitinkamą teismingumo kriterijų tikslinga nustatyti ir siūlomo Įstatymo projekto 9 – 15 straipsnių 2 dalies nuostatose. Nepritarti Darbo grupės posėdžių metu nustatytas toks reglamentavimas, kuris praktikoje nekelia neaiškumo. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui nepatvirtinus prokuroro nutarimo, tokia motyvuota nutartis gali būti skundžiama, o skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Tačiau nepaisant šios nuostatos, minėtoje dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad apygardos teismui nepatvirtinus nutarimo teisėtumo, gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
Kitaip sakant, nepaisant to, ar apygardos teismo motyvuota nutartis, kuria buvo nepatvirtintas prokuroro nutarimo teisėtumas, buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kriminalinės žvalgybos veiksmais gauta informacija vis tiek turi būti nedelsiant sunaikinama. Manytume, kad atsižvelgiant į proporcingumo ir racionalumo principus, prokuroro nutarimo pagrindu surinktos informacijos sunaikinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik gavus galutinį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, turėtų būti tikslinamos ir analogiškos keičiamo įstatymo 10-15 straipsnių nuostatos. Pritarti iš dalies Siūlytina nekeisti, nes frazė: „Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą“ yra tai, kad informacija negali būti naikinama, kol nėra galutinio teismo sprendimo. 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
straipsnių 2 dalių nuostatas apygardos teismui nepatvirtinus prokuroro nutarimo atlikti neatidėliotinais atvejais KŽĮ 9–15 straipsnių 1 dalyse nurodytus veiksmus, tokia nutartis galėtų būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, kurio sprendimas būtų galutinis. Apygardos teismui nepatvirtinus nutarimo teisėtumo, gauta informacija turėtų būti nedelsiant sunaikinama. Vadinasi, apygardos teismui nutartimi nepatvirtinus pirmiau nurodyto prokuroro nutarimo teisėtumo, gauta informacija turėtų būti nedelsiant sunaikinama ir tokią nutartį apskundus Lietuvos apeliaciniam teismui.
Taigi svarstytina, ar esant apygardos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti prokuroro nutarimą, apskundimo galimybei Lietuvos apeliaciniam teismui, prokuroro nutarimo pagrindu gautos informacijos sunaikinimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas tik po to, kai būtų priimtas galutinis sprendimas, t. y. kai būtų gautas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas. Pritarti iš dalies Siūlytina nekeisti, nes frazė: „Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą“ yra tai, kad informacija negali būti naikinama, kol nėra galutinio teismo sprendimo. 46. Teisėjų taryba 2022-04-29 9-152 Pastarosios nuostatos reglamentuoja neatidėliotinais atvejais vykdomų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo patvirtinimo tvarką, teisėjo nutarties priėmimui numatant 7 darbo dienų terminą, taip pat numatant galimybę skųsti šią nutartį. Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatuose įtvirtinama, kad
„Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Teismui nepatvirtinus
nutarimo teisėtumo, gauta informacija nedelsiant sunaikinama.“ Atkreiptinas dėmesys, jog ši formuluotė stokoja nuoseklumo, kadangi, nors yra numatoma teisė skųsti apygardos teismo nutartį (apskundimo Lietuvos apeliaciniam teismui tvarka reglamentuojama septintoje šio straipsnio dalyje) ir šios nutarties vykdymas tokiu atveju yra sustabdomas, tačiau, nepaisant to, nustatoma, kad, apygardos teismui nepatvirtinus nutarimo teisėtumo, gauta informacija bet kuriuo atveju yra sunaikinama. Siūlytina tikslinti teisinį reguliavimą, numatant, kad gauta informacija yra sunaikinama tik tada, kai yra priimamas galutinis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo. Ši pastaba teikiama ir dėl Įstatymo projekto 10–15 straipsnių nuostatų.
Pritarti iš dalies Siūlytina nekeisti, nes frazė: „Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą“ yra tai, kad informacija negali būti naikinama, kol nėra galutinio teismo sprendimo. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti aptartas atvejis, kada spręsdamas prokuroro nutarimo teisėtumo klausimą, apygardos teismas nutartų, kad pats kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas yra būtinas ir pagrįstas, tačiau jų atlikimas negalėjo būti laikomas neatidėliotinu, t.y. jų atlikimui nuo pat pradžios buvo reikalinga teismo sankcija ir jie negalėjo būti pradėti prokuroro nutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas suponuoja, kad tokiu atveju turėtų būti priimama motyvuota nutartis nepatvirtinti prokuroro nutarimo teisėtumo ir prokuroras su teikimu į apygardos teismą turėtų kreiptis bendrąja tvarka. Siekiant išvengti tokios situacijos siūlytina aiškiai reglamentuoti galimą atvejį, kada sankcionuojant prokuroro nutarime numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus turėtų būti išspręstas iki teismo motyvuotos nutarties priėmimo surinktos informacijos panaudojimo teisėtumo klausimas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, turėtų būti tikslinamos ir analogiškos keičiamo įstatymo 10-15 straipsnių nuostatos. Nepritarti Yra susiformavusi praktika ir kiekvienu individualiu atveju sprendžia teismas. 48. Lietuvos advokatūra
202117
straipsnio 2 dalyje ir kituose atitinkamuose straipsniuose yra nustatyta, kad teismui nepatvirtinus prokuroro nutarimo teisėtumo, kriminalinės žvalgybos veiksmai nutraukiami, o jų metu „gauta informacija nedelsiant sunaikinama“. Toks pats reglamentavimas yra nustatytas ir Projekto 11 straipsnio 2 dalyje. Svarstytina, ar tokia formuluotė gali būti laikytina pakankama žmogaus teisių apsaugos prasme.
Siekiant aiškumo siūlytina šią normos papildyti taip: „visa gauta ir surinkta informacija nedelsiant sunaikinama“. Priešingu atveju, šios nuostatos gali būti „lanksčiai“ interpretuojamos kaip galimai leidžiančios tam tikras išimtis, kurios galimai galėtų būti nustatytos kokiais nors kitais teisės aktais negu Kriminalinės žvalgybos įstatymu. Visa tai taikytina taip pat ir Projekto 19 straipsnio 11 daliai bei 20 straipsnio
Nuostatos patikslintos ir suvienodintos taip: „<...> Jeigu teismas nepatvirtina šioje dalyje nurodyto veiksmo atlikimo teisėtumo, veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.“
įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje žodis „priemonių” keistinas žodžiu „veiksmų”. Pritarti
principo, siūlytina Projektu 9–15 straipsnių 3 dalyse vartojamą sąvoką „kriminalinės žvalgybos priemonių“ keisti sąvoka „kriminalinės žvalgybos veiksmų“. Pritarti
dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad
„konspiracijos tikslais“, suderinus su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku
ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų gali būti priimama bet kuriame apygardos teisme. Abejotina dėl realaus ir pagrįsto pagrindo išlaikyti formuluotę „konspiracijos tikslais“, nes šio įstatyminio reglamentavimo kontekste tokiu būdu kvestionuojamas apygardos teismo teisėjų patikimumas.
Papildomai, Projektu siūlomas reglamentavimas suponuoja alternatyvų „suderinimo“ mechanizmą - „suderina“ arba Apeliacinio teismo pirmininkas, arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Toks neapibrėžtumas leidžia kilti papildomiems klausimams, pavyzdžiui, ar vienam šių subjektų nesutikus dėl sankcionavimo bet kuriame apygardos teisme, būtų galima kreiptis į kitą subjektą. Todėl šią formuluotę siūlytina keisti išdėstant taip: „suderinus Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku, arba, jo pavedimu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“. Vis dėlto, nepaisant to, kaip būtų apibrėžtas tolų sprendimą priimantis subjektas, šis subjektas atsidurtų itin keblioje situacijoje, nes Projekte šio subjekto priimamas sprendimas apibrėžiamas kaip „suderinimas“, nenustatant jokių tokio „suderinimo“ kriterijų, paliekant šiam subjektui iš esmės neribotą diskreciją. Todėl abejotina, ar tai atitinka tiek teisinio aiškumo, tiek ir teisės viršenybės principus. Manytina, kad tokiam „suderinimui“ priimti, pirma, turėtų būti teikiamas motyvuotas rašytinis teikimas. Antra, toks „suderinimas“ sprendimą priimti kitame apygardos teisme turėtų būti laikomas „paskutine priemone“, suprantama, įvertinus tokio perkėlimo pagrįstumą. Pritarti iš dalies Klausymų metu dėl suderinimo procedūrų pritarta Vyriausybės išvadoje pateiktam pasiūlymui, patikslintam ir suderintam su Lietuvos apeliacinio teismo atstovo pateiktu reglamentavimui. Pritarta tokiai formuluotei: „3.
Konspiracijos tikslais, suderinus su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku arba jo pavedimu su šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių veiksmų atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu klausimu bet kuriame apygardos teisme jau buvo priimta motyvuota nutartis, kuria atsisakyta sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą neigiama motyvuota nutartis ir nepateikiama reikšmingų naujų ar papildomų faktinių duomenų.“. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis,
straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslintos, nes teisės aktuose sąvoka
„neigiama nutartis“ nėra vartojama. Manytina, jog nurodytose keičiamo
įstatymo vietose rašant šios nutarties pavadinimą reikėtų akcentuoti tai, jog nutartimi atsisakoma sankcionuoti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Pritarti
straipsnių 3 dalyse vartojama sąvoka „neigiama motyvuota nutartis“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) tokia sąvoka nėra įtvirtinta ir baudžiamajame procese nevartojama. Dėl to siūlytina vietoj „neigiama motyvuota nutartis“ vartoti, pvz., motyvuota nutartis, kuria atsisakyta sankcionuoti atitinkamų KŽĮ 9–15 straipsnių
54.
taryba 2022-04-29 9-153 Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje bei 15 straipsnio 3 dalyje siūlomu įtvirtini teisiniu reguliavimu, „Konspiracijos tikslais, suderinus su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu klausimu jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apygardos teisme ir nepateikiama naujų ar papildomų faktinių duomenų“. Iš siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip būtų įgyvendinama minima suderinimo procedūra (kas būtų šios procedūros iniciatorius, kokie būtų suderinimo kriterijai, kur būtų užfiksuotas derinimo rezultatas), be kita ko, minėtose nuostatose nedetalizuojamos pasekmės (kaip/ar turėtų būti įgyvendinimas sankcionavimas konspiracijos tikslais), jei Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus primininkas atsisakytų suderinti kriminalinės žvalgybos priemonių taikymą aptariamame straipsnyje įtvirtintu sankcionavimo būdu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti įvardintas nuostatas, nustatant aiškią suderinimo tvarką bei kriterijus, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl leidimo konspiracijos tikslais sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus kreiptis į bet kurį apygardos teismą. Be kita ko, Įstatymo projekte siūlytina atsisakyti nevartotinos formuluotės „neigiama motyvuota nutartis“, o vietoj jos vartoti „motyvuota nutartis, kuria atsisakyta sankcionuoti atitinkamų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą“. Dėl nuoseklumo Įstatymo projekto 9–15 straipsnių 3 dalyse vartojamą sąvoką „kriminalinės žvalgybos priemonių“ siūlytina keisti sąvoka „kriminalinės žvalgybos veiksmų“.
Pritarti iš dalies Klausymų metu dėl suderinimo procedūrų pritarta Vyriausybės išvadoje pateiktam pasiūlymui, patikslintam ir suderintam su Lietuvos apeliacinio teismo atstovo pateiktu reglamentavimui. Pritarta tokiai formuluotei:
„3. Konspiracijos tikslais, suderinus su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku arba jo
pavedimu su šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių veiksmų atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu klausimu bet kuriame apygardos teisme jau buvo priimta motyvuota nutartis, kuria atsisakyta sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą neigiama motyvuota nutartis ir nepateikiama reikšmingų naujų ar papildomų faktinių duomenų.“. 55. Lietuvos advokatūra 2022-07-22 9-153 Projekto 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje,
straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama galimybė priimti nutartį dėl nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu klausimu jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apygardos teisme ir nepateikiama naujų ar papildomų faktinių duomenų. Tačiau iš šios nuostatos nėra aišku, kaip ji bus įgyvendinama. Taip pat nėra aišku kaip teisėjas galės įsitikinti, ar tuo pačiu klausimu jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis, ar tokia informacija registruojama kurioje nors informacinėje sistemoje.
Jeigu tai nėra registruojama informacinėje sistemoje, tuomet Projekte būtina įtvirtinti, kad pakartotinai kreipiantis, privaloma nurodyti, ar dėl nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo jau buvo priimta nutartis. Šiuo atžvilgiu pažymėtina ir tai, kad „naujų ar papildomų faktinių duomenų“ kriterijus gali sudaryti galimybes pakartotinai kreiptis dėl nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo bet kuriame apygardos teisme, minimaliai informaciją papildžius naujais ar papildomais faktiniais duomenimis, tačiau nesikeičiant esminėms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad būtų tikslinga šią sąlygą formuluoti taip:
„nepateikiama reikšmingų naujų ar papildomų faktinių duomenų“. Pritarti iš dalies
Šiuo metu yra veikiančios aiškios procedūros kaip teisėjas galės įsitikinti, ar tuo pačiu klausimu jau buvo priimta motyvuota nutartis, kuria atsisakyta sankcionuoti atitinkamų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, nes yra patvirtinta Generalinio prokuroro forma. Šioje formoje turi būti nurodoma informacija apie tai, ar buvo, ar nebuvo kreiptasi į teismą dėl sankcionavimo, ar buvo priimta motyvuota nutartis, kuria atsisakyta sankcionuoti atitinkamų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, taip pat visada prokuroro reikalaujama pateikti medžiagą kokie veiksmai buvo atlikti, pateikti kitas situacinės aplinkybes. Pritarta siūlymui tikslinti formuluotę:
„nepateikiama reikšmingų naujų ar papildomų faktinių duomenų.“. 56. Lietuvos apeliacinis teismas
3
aspektu pastebėtini šie netikslumai:
straipsnio 3 dalyje (ir atitinkamai kituose straipsniuose) naudojama formuluotė „neigiama motyvuota nutartis“ yra neįprasta teismo procesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Siūlytina ją keisti į „motyvuota nutartis atsisakyti sankcionuoti“ atitinkamos kriminalinės žvalgybos priemonės atlikimą. Pritarti
1
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kadangi pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, motyvuotus teikimus teismui teiks ne pareigūnai, bet prokurorai pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, todėl teikime turėtų būti nurodomi teikimą pateikusio prokuroro duomenys. Pritarus šiai pastabai atitinkamai turi būti patikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas,
43
įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte brauktinas perteklinis taškas. Pritarti
7
įstatymo 9 straipsnio 6 dalis dėstoma taip, tarsi informacijos gavimo veiksmus, minimus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, sankcionuotų prokuroras („Sprendimą atsisakyti sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras <…>”). Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus sankcionuoja ne prokuroras, o apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai.
Dėl to keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis turėtų būti tikslinama, vietoj žodžių „teikimo sankcionavimo“ įrašant žodžius
„teikimo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus“, o vietoj žodžių
„Sprendimą atsisakyti sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras“ –
žodžiai „sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą su teikimu sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 daliai, 11 straipsnio 7 daliai, 12 straipsnio 7 daliai, 13 straipsnio 7 daliai, 14 straipsnio 7 daliai, 15 straipsnio 7 daliai. Pritarti iš dalies Pritarta Generalinės prokuratūros siūlymui, aiškiau reglamentuoti apskundimo tvarką. 60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
7
sankcionuoti [KŽĮ 9–15 straipsnių 1 dalyse] nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Pažymėtina, kad pagal Projektą pirmiau nurodytus veiksmus sankcionuoja ne prokuroras, o apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai. Dėl to siūlytina atitinkamai tikslinti pirmiau nurodytas KŽĮ nuostatas nurodant, kad sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą su teikimu sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Pritarti iš dalies Pritarta Generalinės prokuratūros siūlymui, aiškiau reglamentuoti apskundimo tvarką. 61.
prokuratūra
7 KŽĮ projekto 9 straipsnio 6 dalyje, 10 straipsnio
dalyje, 14 straipsnio 7 dalyje, 15 straipsnio 7 dalyje dėl kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nustatyta, kad prokuroras, atsisakydamas kreiptis į teismą dėl veiksmų, priima nutarimą, tačiau nėra aišku, ar pagal siūlomą reglamentavimą aukštesnysis prokuroras, gavęs kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar vadovo įgalioto pavaduotojo skundą, galėtų ir (ar) privalėtų tokį sprendimą panaikinti. Be to, nenumatyti tokio skundo nagrinėjimo terminai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina KŽĮ projekto 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 7 dalį, 11 straipsnio 7 dalį, 12 straipsnio
išdėstyti taip: „Jeigu prokuroras atsisako Prokuroras, atsisakęs kreiptis į teismą dėl veiksmų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, sankcionavimo, kriminalinės priima motyvuotą sprendimą ir apie tai praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas per 10 darbo dienų nuo prokuroro nutarimo sprendimo gavimo dienos turi teisę kreiptis dėl teikimo sankcionavimo į aukštesnįjį gali jį apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą kontroliuojantį prokurorą. Sprendimą atsisakyti sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. kontroliuojančiam aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos ir patvirtinti prokuroro sprendimą arba kreiptis į teismą dėl veiksmų sankcionavimo. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“ Pritarti 62.
Teisėjų taryba
7 Įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalyje, 10–15 straipsnių 7 dalyse nurodyta, kad „sprendimą atsisakyti sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui“. Kadangi pagal siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą pirmiau nurodytus veiksmus sankcionuoja ne prokuroras, o apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai, siūlytina tikslinti ir nurodyti, pavyzdžiui, „sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui“. Pritarti iš dalies Pritarta Generalinės prokuratūros siūlymui aiškiau reglamentuoti apskundimo tvarką. 63. Lietuvos advokatūra
7 Projekto 9 straipsnio 6 dalyje, 10 straipsnio 7 dalyje,
straipsnio 7 dalyje, 15 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad prokurorui atsisakius kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovybė gali kreiptis į aukštesnįjį prokurorą. Svarstytina, ar toks siūlomas modelis yra suderinamas su prokuroro procesinio statuso savarankiškumu. Manytina, kad atsisakymas kreiptis dėl veiksmų sankcionavimo galėtų būti peržiūrimas teikiant skundą aukštesniajam prokurorui. Be to, Projekto formuluotės tarsi suponuoja prokuroro atsakomybę už tokį atsisakymą, nes apie tokį atsisakymą turi būti pranešama generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Taigi šių Projekto nuostatų konstrukcija neišvengiamai lemia, kad prokuroras yra dar labiau suinteresuotas visuomet tenkinti kriminalinės žvalgybos subjektų teikimus dėl sankcionavimo. Pritarti Pritarta Generalinės prokuratūros siūlymui aiškiau reglamentuoti apskundimo tvarką. 64.
8
straipsnio 7 dalies, 10–15 straipsnių 8 dalies nuostatų nėra aišku, ar apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta sankcionuoti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus, apskundimas Lietuvos apeliacinės instancijos teismui sustabdo tokios nutarties vykdymą. Pažymėtina, kad Projekto 9–15 straipsnių 2 dalyse įtvirtinta, kad skundo padavimas dėl apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pagal prokuroro nutarimą neatidėliotinais atvejais atliktų atitinkamų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, sustabdo šios nutarties vykdymą. Taigi, vadovaujantis nuoseklumo, teisinio aiškumo principais, siūlytina atitinkamai tikslinti pirmiau nurodytas Projekto nuostatas. Pritarti
taryba
8 Iš Įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalies, 10–15 straipsnių 8 dalių nuostatų nėra aišku, ar apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta sankcionuoti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus, apskundimas Lietuvos apeliaciniam teismui sustabdo tokios nutarties vykdymą. Kaip minėta, Įstatymo projekto 9–15 straipsnių 2 dalyse įtvirtinta, kad skundo padavimas dėl apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pagal prokuroro nutarimą neatidėliotinais atvejais atliktų atitinkamų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, sustabdo šios nutarties vykdymą. Taigi, vadovaujantis nuoseklumo, teisinio aiškumo principais, siūlytina atitinkamai tikslinti pirmiau nurodytas Įstatymo projekto nuostatas. Pritarti
781215
teismo sprendimas yra galutinis. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina patikslinti pirmiau nurodytą nuostatą nustatant, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Be to, Projekto 9–15 straipsniuose, kaip ir 23 straipsnio 12, 15 dalyse, nenuosekliai vartojamos teismų priimamų sprendimų rūšių (nutartis, sprendimas) sąvokos. Dėl to, vadovaujantis nuoseklumo, teisinio aiškumo principais, siūlytina pirmiau nurodytas sąvokas suvienodinti. Pritarti
apeliacinis teismas
8
(ir atitinkamai kituose straipsniuose) vietoj formuluotės „Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis“ siūlytina formuluotė „Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama“. Pritarti
taryba
8 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas Įstatymo projekte pasirinktas kaip galutinė instancija skundams dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nagrinėti, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalį, 10 straipsnio 8 dalį, 11 straipsnio 8 dalį, 12 straipsnio 8 dalį, 13 straipsnio
nagrinėjimo rezultatus bei nustatant, kad „Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“. Be kita ko, pastebėtina, jog Įstatymo projekto 10–15 straipsniuose, kaip ir 23 straipsnio 12, 15 dalyse nenuosekliai vartojamos teismų priimamų sprendimų rūšių (nutartis, sprendimas) sąvokos, kurias siūlytina suvienodinti. Pritarti
2022-12-0210 Dėl Projekto 10 straipsnio Projekto 10 straipsnis nustato techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Tokių priemonių panaudojimą įtvirtina Projekto 2 straipsnio 21 dalis, detalizuojanti, kokiais atvejais šios priemonės naudojamos.
Projekto nuostatos susijusios su techninių priemonių naudojimu specialia tvarka, nors savo esme tai yra specialiųjų techninių priemonių naudojimas, todėl reikėtų išskirti pagrindines naujųjų technologijų kategorijas. Tai yra būtina, nes technologinė pažanga reikalauja adekvačios pažangos ir žmogaus teisių garantijų srityje. Neabejotina, kad privalo būti įtvirtinta aiški nuostata, numatanti specialiųjų priemonių panaudojimą su asmens sutikimu, pavyzdžiui tokia redakcija, kad:
„Be raštiško asmens sutikimo, asmens atžvilgiu
negali būti naudojamos jokios specialiosios techninės priemonės, pažeidžiančios asmens fizinį ir psichinį integralumą, darančios ar galinčios daryti bet kokį neigiamą poveikį jo sveikatai, išskyrus atvejus, kai yra duotas aiškus rašytinis asmens sutikimas dėl tokių specialiųjų techninių priemonių taikymo jo atžvilgiu ir tik asmeniui tinkamai išaiškinus apie tokių techninių priemonių poveikį asmens fizinei ar psichinei sveikatai“. Atkreiptinas dėmesys, kad fizinio ir moralinio integralumo sąvoka naudojama, pavyzdžiui Sutarties dėl ES veikimo 165 straipsnyje, taigi tai nėra teisėje nežinoma koncepcija.
Vertintina, kad atsižvelgiant į proporcingumo principą ir konstitucinius žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo bei žmogaus teisių apsaugos principus, neišvengiamai reiktų numatyti, specialiųjų techninių priemonių taikymo pobūdį, pavyzdžiui tokia redakcija: „Specialiųjų techninių priemonių naudojimas (ir veikimas) turi būti nustatytas ir vykdomas tokiu būdu, kad informacija būtų renkama:
a) tiesiogiai apie nusikalstamą veiką rengiantį, darantį ar padariusį asmenį;
b) specialiomis techninės priemonėmis, lemiančiomis kuo mažesnę intervenciją į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą;
c) tik tiek, kiek yra būtina;
d) proporcingai galimos nusikalstamos veikos pavojingumui.“ Be to, turi būti aiškiai nustatyta, kad, kriminalinės žvalgybos subjektai negalėtų rinkti masine apimtimi informacijos. Tokiu būdu, masinis (didelio kiekio, angl. bulk data) duomenų rinkimas būtų galimas tik nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais, vykdant ne kriminalinę žvalgybą.
Siūlytina Projekte įtvirtinti tokią redakciją: „Kriminalinės žvalgybos tikslais negali būti naudojamos masinį (didelio kiekio) duomenų rinkimą vykdančios specialiosios techninės priemonės.“ Taip pat, atsižvelgiant į nuolat besiplečiančias technologines intervencijos į asmens privatų gyvenimą galimybes, turėtų būti nustatyta, pavyzdžiui tokia redakcija, kad: „Specialiųjų techninių priemonių naudojimas ir veikimas turi būti reglamentuotas ir technologiškai vykdomas tik tokiu būdu, kad nutraukus kriminalinės žvalgybos veiksmus, neišliktų jokia asmens privataus gyvenimo apsaugą galinti pažeisti specialiosiomis techninėmis priemonėmis įdiegta ar atverta technologinė spraga ar prieiga kriminalinės žvalgybos subjektams ar trečiosioms šalims.“ Manytina, kad kaip atskira specialiųjų priemonių panaudojimo rūšis turi būti reglamentuojama veido atpažinimo technologija bei įsiskverbimo į elektroninius įrenginius technologija. Lietuvos advokatūros vertinimu, tai reikalauja išsamių diskusijų ir per itin trumpą laiką (nors tam būtų buvę pakankamai laiko, jeigu ne tik teisėsaugos institucijos būtų pakviestos dalyvauti darbo grupės veikloje), todėl Lietuvos advokatūra neturi galimybių šių nuostatų tinkamai suformuluoti. Kaip minėta, Projekto 2 straipsnio 21 dalis, tiek
tvarką, juo labiau Projekto 2 straipsnio 21 dalyje tik išvardinant galimus techninių priemonių panaudojimo atvejus. Atsižvelgiant į tai siūlytina tikslinti pastaruosius ir kitus Projekto susijusius straipsnius, siekiant įtvirtinti, kokios specialiosios techninės priemonės gali būti taikomos ir aiškią jų panaudojimo tvarką.
Papildomai pastebėtina, kad Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose, aptariant techninių priemonių panaudojimo klausimą, teismų atstovas patvirtino, kad teisėjui sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, paprastai teisėjui nepateikiama informacija, kokių konkrečių veiksmų ir (ar) priemonių ketinama imtis, asmens, dėl kurio atliekama kriminalinė žvalgyba atžvilgiu. Tai lemia, kad teismui sankcionavus, pavyzdžiui, pokalbių turinio kontrolę, kriminalinės žvalgybos institucijoms perėmus mobilaus įrenginio valdymą bus gauta prieiga prie daug platesnės asmeninės informacijos, ko galimai nebuvo numatyta teismo sankcijoje. Dėl šios ydingai susiklosčiusios praktikos, neabejotinai svarbu, jog techninės priemonės, kurios yra naudojamos, atliekant kriminalinę žvalgyba, būtų išvardintos Projekte tam, kad kriminalinės žvalgybos subjektai konkrečiai nurodytų, o teisėjas galėtų įvertinti prašomų taikyti techninių priemonių faktinį ir teisinį pagrįstumą bei tinkamai sankcionuotų tik atitinkamų (reikalingų ir proporcingų) techninių priemonių panaudojimą, o ne jų visumą, tokiu būdu, siekiant išvengti kriminalinės žvalgybos subjektams savo diskrecija taikyti nesankcionuotus veiksmus ir (ar) priemones. Papildomai siūlytina Projekto 10 straipsnį papildyti žemiau nurodytomis nuostatomis: „<...>
priemonių naudojimas ir veikimas turi būti nustatytas teisės aktais ir naudojamos taip, kad nutraukus kriminalinės žvalgybos veiksmus, būtų užtikrinta žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. 1. 5.
specialia tvarka Specialiųjų techninių priemonių panaudojimą, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. Prokurorų motyvuotuose teikimuose turi būti nurodyta, kokias konkrečias specialiąsias technines priemonės būtų siekiama taikyti. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais.“ Projekto 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka gali būti sankcionuojamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių, tačiau bendras laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo, antikonstitucinės organizacijos ar teroristinės grupės nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Pastebėtina, kad pagal Projekto 10 straipsnio 5 dalį techninių priemonių panaudojimas, viršijant 24 mėnesių terminą, siejamas su tam tikrų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimu, kai jau yra žinoma apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą arba nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės daromas nusikalstamas veikas.
Kitaip tariant, šis pagrindas visada leistų viršyti bendrąjį 24 mėnesių laikotarpį, nors Projekto 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Todėl siektina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai nebūtų tęsiami, kai atlikti šiuos veiksmus nebebūtina arba pratęsus, nebebūtų galima tikėtis reikšmingų duomenų gavimo ir techninių priemonių panaudojimas taptų neproporcingas kriminalinės žvalgybos tikslui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 10 straipsnio 5 dalyje numatyti, kad techninių priemonių panaudojimas negalėtų tęstis ilgiau negu 12 mėnesių, numatant maksimalų 24 mėnesių laikotarpį, taikomą išimtiniais atvejais, išdėstant Projekto 10 straipsnio 5 dalį taip:
„5. Techninių priemonių panaudojimas specialia
tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas ta pačia tvarka kaip ir skyrimas.
Bendras laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 12 mėnesiųai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo, antikonstitucinės organizacijos ar teroristinės grupės nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, bendras laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip iki 24 mėnesių. Šiais atvejais techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę ilgesniam kaip 24 12 mėnesių laikotarpiui, neviršijant 24 mėnesių laikotarpio, prokuroro teikimu sankcionuoja apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.“ Atitinkamai pagal šį maksimalų terminą turėtų būti keičiami ir kiti Projekto straipsniai. Nepritarti Kriminalinė žvalgyba yra slapta veikla, todėl tokie pasiūlymai paneigtų principinę kriminalinės žvalgybos esmę. 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžta Techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sąvoka, kurioje nustatyta, kad motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, o atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti nustatomi ir taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Pažymėtina, kad teismo nutartyse, sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, yra nurodoma konkrečiai kokios priemonės bus naudojamos, nurodomas siekiamas rezultatas, pagal tai aiškiai galima suprasti kokios asmens teisės ir laisvės bus ribojamos. Todėl techninių priemonių panaudojimas vykdomas griežta tvarka, pasibaigus sankcionavimo terminui, jos nebegali būti naudojamos. Jeigu pasibaigus sankcionavimo terminui techninės priemonės būtų panaudotos, tai būtų padaryta asmeniui žala, kuri pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas turėtų būti atlyginta. Be to, neteisėtas specialiųjų techninių priemonių panaudojimas negalėtų būti toliau naudojamas kaip įrodymai tolimesniame procese. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos subjektas yra teisėsaugos institucija, kuri vadovaujasi įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, turi pareigą užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą.
Pastebėtina, kad sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus teismui yra pateikiamas ne vien motyvuotas prokuroro teikimas, bet taip pat yra reikalaujama papildomos medžiagos, ir tik tada sprendžiama dėl sankcionavimo būtinumo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime konstatavo: „Valstybės paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių, kitų Konstitucijos saugomų vertybių, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Nusikaltimais yra ne tik pažeidžiamos asmens teisės, bet ir daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus. Jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia ir įstatymais. Todėl valstybė turi priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams.“ Kriminalinė žvalgyba taikoma sunkesniems nusikaltimams, todėl Darbo grupės posėdžių ir klausymų metu diskutuojant dėl Projekte nustatomų terminų, buvo atsižvelgta į praktines situacijas ir siekiant identifikuoti nusikalstamų grupuočių vadovus reikalingi ilgesni sankcionavimo terminai. 70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje kaip savarankiškos teisinės kategorijos šalia organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų išskiriama antikonstitucinės organizacijos bei teroristinės grupės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 25 straipsnio 4 dalį tiek antikonstitucinės organizacijos, tiek teroristinės grupės prilyginamos nusikalstamam susivienijimui.
Dėl to antikonstitucinių organizacijų bei teroristinių grupių įvardijimas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje vertintinas kaip perteklinis. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 5 dalies, 13 straipsnio 5 dalies, 14 straipsnio 5 dalies bei
straipsnio 4 dalyje nusikalstamam susivienijimui prilyginamos ne tik antikonstitucinės organizacijos bei teroristinės grupės, bet ir antikonstitucinės grupės, kurios keičiamame įstatyme dėl neaiškių priežasčių nėra nurodomos. Pritarti
straipsnių 5 dalyse be organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų atskirai yra išskiriamos ir antikonstitucinės organizacijos bei teroristinės grupės. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 4 dalį antikonstitucinės organizacijos ir teroristinės grupės yra prilyginamos nusikalstamam susivienijimui. Taigi antikonstitucinių organizacijų ir teroristinių grupių išskyrimas laikytinas pertekliniu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 25 straipsnio 4 dalyje nusikalstamam susivienijimui yra prilyginamos ne tik antikonstitucinės organizacijos, bet ir antikonstitucinės grupės. Taigi, jei vis tik būtų nuspręsta pirmiau nurodytuose KŽĮ straipsniuose palikti išskirtas antikonstitucines organizacijas ir teroristines grupes, juose be antikonstitucinių organizacijų ir teroristinių grupių, turėtų būti atitinkamai nurodytos ir antikonstitucinės grupės. Pritarti 72.
taryba 2022-04-29 10-155 Įstatymo projekto 10–15 straipsnių 5 dalyse be organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų atskirai yra išskiriamos ir antikonstitucinės organizacijos bei teroristinės grupės. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, antikonstitucinės organizacijos ir teroristinės grupės yra prilyginamos nusikalstamam susivienijimui. Todėl manytina, jog šis išskyrimas laikytinas pertekliniu. Pritarti
11155
patekimas į asmens būstą) ir 15 straipsnio 5 dalį (sekimas) gali būti sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui su galimybe pratęsti iki 24 mėnesių. Šių Projekto straipsnių dalių formuluotės lemia, kad maksimali 24 mėnesių kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmė galima tik turint informacijos apie apysunkius nusikaltimus. Tuo tarpu turint informacijos apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmė iš viso nėra ribojama. Tai lemia, kad pagal Projektą pakanka „turėti informacijos“, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus būtų galima tęsti neribotai, nesuderinamai su asmens teisių apsauga. Abejonių kelia formuluotė
„turimos informacijos“ pagrįstumas. Projekte leistinas 24 mėnesių slaptųjų
veiksmų atlikimo terminas net ir galimai neturint visiškai jokių rezultatų, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas (Projekto 8 straipsnio 3 dalis). Todėl svarstytina, ar nebūtų tikslinga nustatyti tam tikrą diferencijuotą maksimalų terminą kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti, pavyzdžiui, 6 mėnesių terminą dėl apysunkių, 10 mėnesių terminą dėl sunkių ir 12 mėnesių terminą dėl labai sunkių nusikaltimų.
Taip pat siūlytina nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimų ilgesniam negu maksimaliai leistinam laikotarpiui sankcionuotų apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Papildomai taip pat reikėtų įvertinti, ar yra vieninga (informacinė) sistema, kuri nesudarytų galimybės nepragrįstai pratęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus ribojančio termino, gaunant iš esmės naują teismo sankciją kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti prieš tą patį asmenį ir galbūt net ir remiantis ta pačia „turima informacija”. Nepritarti Kriminalinė žvalgyba taikoma sunkesniems nusikaltimams, ir Darbo grupės posėdžių metu diskutuojant dėl Projekte nustatomų terminų, buvo atsižvelgta į praktines situacijas, nes siekiant identifikuoti nusikalstamų grupuočių vadovus reikalingi ilgesni sankcionavimo terminai. Dėl apysunkių nusikaltimų taip pat reikia turėti ilgesnius terminus, kad būtų galima pasiekti Kriminalinės žvalgybos įstatymo tikslus ir kiekvienu atveju teismas kas tris mėnesius įvertina ar reikia pratęsti ar nutraukti sankcionavimą. Nepritarta siūlymui nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimų ilgesniam negu maksimaliai leistinam laikotarpiui sankcionuotų apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, nes tai būtų netikslinga ir neproporcinga administracinė našta teismui, be to, sukurtų nepasitikėjimo teisėjais įvaizdį. 74. Lietuvos advokatūra
1115
žvalgybos veiksmai, kurių turinys iš esmės galėtų būti vertintinas kaip aiškus: a) slapta pašto siuntų apžiūra; b) slapta dokumentų apžiūra; c) pašto siuntų kontrolė; d) pašto siuntų paėmimas; e) susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė.
Tačiau vertintina, kad tokių priemonių kaip
„kitokio susižinojimo slapta kontrolė” ir „techninių priemonių panaudojimą
specialia tvarka” panaudojimas visiškai nėra aiškus ir de facto sudaro neribotas sąlygas kriminalinės žvalgybos institucijoms imtis bet kokių priemonių vykdyti sekimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje, yra specialios įstatyminės nuostatos „skaitmeninei kratai” – t. y. sankcionuotam slaptam įsibrovimui į elektroninius įrenginius. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pagrindiniai techniniai instrumentai turi būti numatyti įstatymo lygmeniu. Kitu atveju, ši įstatyminė nuostata tampa visišku carte blanche teisėsaugos institucijoms veikti iš esmės absoliučios ir neribojamos diskrecijos sąlygomis. Tai lemtų, kad tiek slapta garso įrašymo įranga, tiek ir toks ypatingo agresyvumo elektroninio įsibrovimo įrankis kaip „Pegasus” iš esmės patektų po tokia pačia formuluote
Projekto 10 straipsnio pagrindu (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka), ar vis dėlto Projekto 11 straipsnio pagrindu (slapta objektų apžiūra). Lietuvos advokatūros nuomone, toks Projektu siūlomas reglamentavimas laikytinas ydingu dėl dar detaliau žemiau pateikiamų motyvų. Visų pirma, šio straipsnio logika ir konstruktas yra iš esmės nepakitęs nuo 2002 m. Operatyvinės veiklos įstatymo to paties 10 straipsnio redakcijos. Tai lemia, kad įstatyminės nuostatos yra nepakitusios per du dešimtmečius, nepaisant technologijų pažangos.
Atitinkamai, įstatymų leidėjas nenustato jokių įstatyminių ribų technologijų naudojimui, nes toks įstatyminis reglamentavimas tiko tiek 2002 m., tiek ir 2022 m. situacijai. Neabejotina, kad tai nėra suderinama su inter alia konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintomis privataus gyvenimo apsaugos garantijomis (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo 47.2. punktą). Antra, tokia šio straipsnio, o taip pat ir 11 bei 15 straipsnių, formuluotės lemia, kad technologinių priemonių panaudojimas nėra diferencijuojamas. T ai lemia, kad tiek galiojantis Kriminalinės žvalgybos įstatymas, tiek ir Projektas, leidžia naudoti visas technines priemones, nediferencijuojant jų priklausomai nuo informacijos apie galimą nusikalstamą veiklą. Todėl įstatymo lygmeniu yra leidžiama tiek sunkiausių nusikaltimų atveju (pvz., BK 129 straipsnio 2 dalis už nužudymą esant kvalifikuojančioms aplinkybėms numatant laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos), tiek ir apysunkių nusikaltimų atveju (pvz. BK 300 straipsnio 2 dalis už žinomai suklastotą valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo laikymą numato sankciją
konkrečiai techninės priemonės bus naudojamos specialiąja tvarka. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar gali būti tinkamai įvertinamas galimas poveikis asmens gyvenimo privatumui, ypatingai jeigu tokių techninių priemonių panaudojimo metu bus surenkama informacija ir apie šalia esančius asmenis.
Manytina, kad ypatingai griežtas proporcingumo vertinimas turi būti atliekamas tada, kai naudojant technines priemones specialiąja tvarka gali būti įsiterpiama į privatų gyvenimą asmenų, priklausančių grupėms, reikalaujančioms ypatingos apsaugos, pavyzdžiui, mažamečių ar asmenų, turinčių specialiųjų poreikių ir pan. Abejotina, kaip teismai, nežinodami tokių priemonių techninių galimybių ir intervencijos į privatų gyvenimą pobūdžio gali vertinti galimos kriminalinės žvalgybos institucijų intervencijos į privatų gyvenimą proporcingumą. Svarbu paminėti, kad 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į technologijų vystymąsi, privataus gyvenimo sampratą išaiškino plečiamai. Išplečiant šią sampratą, buvo išlaikyta konstitucinės doktrinos nuostata, numatanti, kad
„ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis
reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį“. Be to, papildomai (kartu su 7 pastabos motyvais), pažymėtina, kad atsižvelgiant į poveikį asmens gyvenimo privatumui, turėtų būti diferencijuojamas ir maksimalus kriminalinės žvalgybos veiksmų terminas. Taip pat svarstytina, ar neturėtų, priklausomai nuo taikomų techninių priemonių apimties, sankcionavimo klausimą svarstyti ne vienas teisėjas, o teisėjų kolegija. Nepritarti Neįmanoma sudaryti techninių priemonių naudojimo sąrašo ar jų kategorijų sąrašo, kurios būtų nustatytos įstatyme. Visų pirma, toks sąrašas vis tiek nebūtų baigtinis, antra, jis nuolat kistų, nes technologijų pažanga nuolat keičiasi ir tobulėja.
Norint riboti asmens privatų gyvenimą visada turi būti gaunamas teismo leidimas, o techninių priemonių įvardinimas įstatyme yra neįmanomas, labai sudėtingas ir neturintis prasmės. Kaip klausymų metu informavo Lietuvos apeliacinio teismo atstovas, yra suformuota ir nuolat formuojama teisminė praktika, kuri griežtėja. Baudžiamajame procese duomenų pripažinimas įrodymais visada yra labai atsakingai vertinamas. 75. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje žodžiai „slapta patekti“ keistini žodžiais „slaptą patekimą“. Pritarti
1 Projekto 11 straipsnis nustato patekimą į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones. Pažymėtina, kad šiuolaikinės technologinės priemonės leidžia ne tik fiziškai, tačiau ir per atstumą patekti ir atlikti kitus veiksmus patalpose, dėl šios priežasties siūlytina Projekto 11 straipsnio 1 dalį papildyti išdėstant ją taip: „1. Slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.
Šio Įstatymo tikslais, šioje dalyje reglamentuojama kriminalinės žvalgybos veikla laikomas ir nuotolinis patekimas, paėmimas, apžiūrėjimas ar pažymėjimas, kuris yra vykdomas tik techninėmis priemonėmis, fiziškai kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojams nepatenkant į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, teritorijas ar transporto priemones.„ Nepritarti Siūlyme nurodytais atvejais techninės priemonės būtų naudojamos specialia tvarka ir turėtų būti sankcionuojamos teismo nutartimi. Teismo nutartyje būtų nurodoma kokio pobūdžio techninės priemonės bus naudojamos, kokio objekto atžvilgiu bus taikomos. 77. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo bendras laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo, antikonstitucinės organizacijos ar teroristinės grupės nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose.
Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį teisėsaugos institucijos užduotis siejama išimtinai tik su tam tikrų veiksmų atlikimu kriminalinės žvalgybos slaptajam dalyviui dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jų daromose nusikalstamose veikose. Kitaip tariant, šis kriminalinės žvalgybos veiksmais visada yra atliekamas turint informacijos apie organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą, todėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatomas pagrindas viršyti bendrąjį 24 mėnesių laikotarpį egzistuotų visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalis turėtų būti tikslinama. Nepritarti Ne visada teisėsaugos užduoties vykdymas yra atliekamas turint informacijos apie organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą, praktikoje galimi ir pavieniai atvejai, pvz., kyšininkavimo ar narkotikų prekeivio atvejais gali veikti ir vienas asmuo. Tai tokiais atvejais būtų taikomas maksimalus sankcionavimo terminas – 24 mėnesiai. 78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
5 10.
Projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostata, kad teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo bendras laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, be kita ko, dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo, antikonstitucinės organizacijos ar teroristinės grupės nusikalstamos veiklos, kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad pagal Projekto 2 straipsnio 23 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas teisėsaugos institucijos užduotis siejama išimtinai tik su tam tikrų veiksmų atlikimu kriminalinės žvalgybos slaptajam dalyviui dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jų daromose nusikalstamose veikose, t. y. šis kriminalinės žvalgybos veiksmas visada atliekamas turint informacijos apie organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą. Taigi iš esmės visada vykdant teisėsaugos institucijos užduotį būtų pagrindas viršyti bendrąjį 24 mėnesių laikotarpį. Dėl to siūlytina atitinkamai tikslinti pirmiau nurodytą nuostatą. Nepritarti Ne visada teisėsaugos užduoties vykdymas yra atliekamas turint informacijos apie organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą, praktikoje galimi ir pavieniai atvejai, pvz., kyšininkavimo ar narkotikų prekeivio atvejais gali veikti ir vienas asmuo. Tai tokiais atvejais būtų taikomas maksimalus sankcionavimo terminas – 24 mėnesiai. 79. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje po žodžių „per 24 valandas“ įrašytini žodžiai „nuo nutarimo priėmimo“. Pritarti
1
kriminalinės žvalgybos subjektai ir jų darbuotojai negali sudaryti žodinių ar rašytinių susitarimų su asmenimis, kurie privalo išlaikyti išpažinties paslaptį.
Vertintina, kad ši nuostata nėra pakankama ir neapima kitų profesijų, kurių tarptautiniai etikos standartai nustato paslapčių apsaugą. Tokiomis paslaptimis laikytinos bent: paciento (mediko) paslaptis, žurnalisto šaltinio paslaptis ir kliento (advokato) paslaptis. Todėl ši nuostata turėtų būti išplėsta ir minėtoms profesijoms, ypatingai atsižvelgiant į Projekto 19 straipsnio 1 dalyje suformuluotos taisyklės dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo prioriteto kitų įstatymų atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys į Projekto 17 straipsnio 1 dalies formuluotę, kad „kriminalinės žvalgybos subjektai ir jų darbuotojai žodinių susitarimų ar rašytinių sutarčių „negali sudaryti“ su asmenimis, kurie privalo išlaikyti išpažinties paslaptį“. Abejotina, ar ši nuostata būtų taikytina situacijoms, kuomet asmuo buvo slaptasis kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbis ir tuomet įgijo statusą asmens, kuris kriminalinės žvalgybos veiksmuose negali dalyvauti, pavyzdžiui advokato. Formaliai aiškinant pastarąją nuostatą, su tokiu asmeniu sutartis ir nebus sudaryta, nes tokia sutartis jau buvo sudaryta anksčiau. Atsižvelgiant į tai, minėtą Projekto 17 straipsnio 1 dalies nuostatą siūlytina formuluoti taip: „Kriminalinės žvalgybos subjektai ir jų darbuotojai žodinių susitarimų ar rašytinių sutarčių negali sudaryti su asmenimis, kurie privalo išlaikyti išpažinties, paciento, advokato kliento, ar žurnalisto šaltinio paslaptį, o jeigu tokios sutartys buvo sudarytos iki asmens profesinio statuso įgijimo, jos turi būti nedelsiant nutrauktos“. Pritarti iš dalies Atimtume galimybę sudaryti rašytinę ar žodinę sutartį su asmenimis, kurie tokia paslaptimi disponuoja ir atimame galimybę tiems asmenims padėti teisėsaugai ir visuomenei ginti svarbius valstybės interesus.
Pritarta siūlymui dėl advokato kliento paslapties. 81. Generalinė prokuratūra 2022-04-2918 Siūlytina KŽĮ projekto 18 straipsnį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Pagal legendą naudojamų procesinių dokumentų, būtinų taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą, rengimas
1Pagal legendą naudojamus procesinius dokumentus,
kuriems reikalinga teismo sankcija ir kurie būtini taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą, sankcionuoja apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai, apylinkių teismų pirmininkai ar jų įgalioti pirmininkų pavaduotojai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų motyvuotus teikimus, suderintus su prokuroru pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokio veiksmo atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teikimų formą nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos. Prokuroras, atsisakęs kreiptis į teismą dėl veiksmų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, sankcionavimo, priima motyvuotą sprendimą ir apie tai praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas per 10 darbo dienų nuo prokuroro sprendimo gavimo dienos gali jį apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą kontroliuojančiam aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos ir patvirtinti prokuroro sprendimą arba kreiptis į teismą dėl veiksmų sankcionavimo. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra neskundžiamas. 3.
teisėjas priima motyvuotą nutartį atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, teikimą teikiantis prokuroras per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas turi išnagrinėti skundą per 7 dienas nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis.“ Pritarti Klausymų metu pritarta Generalinės prokuratūros siūlymui nustatyti išimtį dėl apylinkių teismų pirmininkų ar jų įgaliotų pirmininkų pavaduotojų sankcionavimo. Atsižvelgiant į tai, kad sankcionuojant veiksmus pagal legendą kartais reikia sankcionuoti veiksmus, kurie sankcionuojami tik apylinkių teismuose, pvz., suėmimo skyrimas asmeniui, tą suėmimą gali skirti tik apylinkės teismo teisėjas (kaip ikiteisminio tyrimo teisėjas), tai jeigu atsisakytume siūlomos išimties, atsirastų praktinio įgyvendinimo problemų dėl sankcionavimo pagal legendą ir ar būtų praktiškai gerai, jeigu kitus veiksmus sankcionuotų apygardų teismų teisėjai. Pvz.; slaptasis policijos bendradarbis yra pasitelkiamas atlikti veiksmus laisvės atėmimo vietose arba laikino sulaikymo vietose, tai tam, kad tas asmuo nebūtų iššifruotas reikia atlikti procedūrą pagal visas tvarkas, kurios taikomos visiems sulaikytiems asmenims. Tam yra reikalinga teismo nutartis, kuri dažniausiai priimama apylinkių teismų teisėjų, o apygardų teismų teisėjai ‑ dėl didesnių sulaikymo terminų. Tai tokiu atveju, teismo nutartis pagal nustatomas taisykles užtikrintų tokio asmens konspiraciją, taip pat apsaugotų tiek šio asmens, tiek teisėsaugos teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje siūloma nustatyti išimtį, kad tas pats teisėjas veiktų kaip ikiteisminio tyrimo teisėjas ir tuo pačiu metu atliktų ir kitus procesinius veiksmus. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 32.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė, nustatanti, kad jeigu tvarkant kriminalinės žvalgybos informaciją yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo nuostatos. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu yra ydinga, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, teisės sistemos darnos prasme keičiamame įstatyme neturėtų būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tiesiog nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisyklę, esant jų tarpusavio konkurencijai. Taigi, derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatomas analogiškas konkurencinių teisės normų tarpusavio taikymo santykis, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „Jeigu tvarkant kriminalinės žvalgybos informaciją yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų“ įrašytina formuluotė „Jeigu kituose įstatymuose nustatytos kitokios kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo taisyklės“. Pritarti
52
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kriminalinės žvalgybos informacija galėtų būti išslaptinama ir panaudojama „turto tyrimui dėl civilinio turto konfiskavimo atlikti, esant informacijai apie organizuoto nusikalstamumo, korupcinio, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką”. Ši formuluotė netiksli, nes nėra tokio dalyko kaip
„organizuoto nusikalstamumo nusikalstamos veikos požymių turinti veika”.
Manytina, jog tikslesnė ir su Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi suderinama formuluotė būtų tokia: „turto tyrimui dėl civilinio turto konfiskavimo atlikti, turint informacijos apie korupcinio ar savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką arba apie nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su organizuotu nusikalstamumu”. Pritarti
6
įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje analogiška išlieka ir Projekto 19 straipsnio
susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui. Pastebėtina, kad kriminalinės žvalgybos informacija šiems vadovams yra teikiama pačių kriminalinės žvalgybos institucijų be jokio šių vadovų prašymo. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi kriminalinės žvalgybos veiklą kontroliuojantiems asmenims tokia informacija yra teikiama tik esant motyvuotam rašytiniam prašymui (žr. Projekto 19 straipsnio 7 dalį). Vertintina, kad ir Projekto 19 straipsnio 6 dalyje įvardintiems vadovams turėtų būti atskleidžiama tik apibendrinta kriminalinės žvalgybos informacija, jeigu tokie duomenys turėtų (privalėtų) būti iš viso teikiami, atsižvelgiant į šių asmenų vykdomas funkcijas. Manytina, kad informuojama turėtų būti tik dėl kandidatūroms į pareigas teikiamų ar skiriamų politikų, teisėjų, pareigūnų ar institucijų vadovų. Tačiau tokios informacijos teikimą nustato Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnis, kurio 12 punkte įtvirtinta, kad į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ir kriminalinės žvalgybos turimą informaciją už paskutinius dešimt metų.
Dėl šios priežasties Projekte išlaikoma Operatyvinės veiklos įstatymo formuluotė vertintina nepagrįstai išskirianti Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką kaip subjektus, galinčius neribotai gauti kriminalinės žvalgybos informaciją susipažinti. Nedetalizavus, kokią kriminalinės žvalgybos informaciją gali gauti šie pareigūnai ir kokiais tikslais tokia informacija gali būti teikiama ir gaunama, vertintina, kad tokia įstatyminė nuostata ne tik stokoja aiškumo, tačiau netgi ir kelia pagrįstai rimtų abejonių dėl jos atitikties Konstitucijai. Be to, Projekto 19 straipsnio 6 dalies formuluotė sudaro sąlygas kriminalinės žvalgybos subjektams teikti kriminalinės žvalgybos informaciją ir galimai tokiu būdu mėginti daryti poveikį valstybės demokratiniams procesams. Dar daugiau, tokia Projekto nuostata vertintina kritiškai ir dėl to, kad asmuo negali būti informuojamas apie jo atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą (žr. 17 pastabą), tuo tarpu, minėtiems vadovams tokia informacija galėtų būti suteikiama, pavyzdžiui, vien smalsumui patenkinti, kadangi Projektas nenustato jokių diskrecijos ribų. Pritarti
6 Projekto 19 straipsnio
Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui. Pažymėtina, kad kaip jau anksčiau teiktose Lietuvos advokatūros pastabose buvo nurodyta, įvardintiems asmenims turėtų būti atskleidžiama tik apibendrinta kriminalinės žvalgybos informacija, jeigu tai būtina, atsižvelgiant į šių asmenų vykdomas funkcijas.
Manytina, kad informuojama turėtų būti tik dėl kandidatūroms į pareigas teikiamų ar skiriamų politikų, teisėjų, pareigūnų ar institucijų vadovų. Tačiau tokios informacijos teikimą nustato Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnis, kurio 12 punkte įtvirtinta, kad į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ir kriminalinės žvalgybos turimą informaciją už paskutinius dešimt metų. Nedetalizavus, kokią kriminalinės žvalgybos informaciją gali gauti šie asmenys ir kokiais tikslais tokia informacija gali būti teikiama ir gaunama, vertintina, kad tokia įstatyminė nuostata yra nepagrįsta. Siūlytina tikslinti Projekto 19 straipsnio 6 dalies nuostatą išdėstant ją taip: „6. Apibendrinta Kkriminalinės žvalgybos informacija, būtina jų funkcijoms vykdyti, teikiama susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui.“ Pritarti iš dalies Nuostatos patikslintos atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymą tikslinti projekto 19 straipsnio nuostatas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. 86. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-07-26 5S Įvertinę Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI‑2234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1377 (toliau
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR ir, atitinkamai, ją perkeliančiam Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymui (toliau
Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – keičiamas Įstatymas) nuostatas kyla neaiškumų dėl asmens duomenų subjektų teisių įgyvendinimui ir priežiūros institucijos vaidmeniui skirtų nuostatų. Keičiamame Įstatyme įtvirtinamas reguliavimas privalo atitikti ES teisę, o šio reikalavimo nesilaikymas gali sukelti teisines pasekmes Lietuvos Respublikai, t. y. Europos Komisija gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ 1 straipsnio
institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, o kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Vadinasi, keičiamas Įstatymas turi atitikti Teisėsaugos ADTAĮ reikalavimus, įskaitant ir reikalavimus dėl duomenų subjektų teisių įgyvendinimo ir jų ribojimo, priežiūros institucijos, t. y.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, vykdomos šio įstatymo laikymosi priežiūros. Kitokios taisyklės nei nustatytos Teisėsaugos ADTAĮ keičiamame Įstatyme galėtų būti nustatytos tik tais atvejais, kai kriminalinė žvalgyba vykdoma nacionalinio saugumo srityje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina iš esmės peržiūrėti keičiamo Įstatymo nuostatų, susijusių su duomenų subjektų teisių įgyvendinimu ir ribojimais, asmens duomenų tvarkymo priežiūra, atitiktį Teisėsaugos ADTAĮ III skyriaus, skirto duomenų subjektų teisėms, VIII skyriaus, skirto priežiūros institucijai, ir IX skyriaus, skirto Teisėsaugos
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
Teisėsaugos ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalimi, perkeliančia Direktyvos (ES) 2016/680 8 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą, turi būti nurodyti duomenų tvarkymo siekiai, tvarkytini asmens duomenys, duomenų tvarkymo tikslai ir kiti duomenų tvarkymo reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą. Siūlome papildyti keičiamą Įstatymą pagal šiuos reikalavimus. Atsižvelgti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-07-26 5S 13.
Siekiant tinkamai įgyvendinti duomenų valdytojo atskaitomybės principą, įtvirtintą Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 4 dalyje, taip pat šio įstatymo III skyriaus reikalavimus, siūlome apsvarstyti galimybę keičiamame Įstatyme sureguliuoti klausimus, susijusius, pvz., su duomenų valdytojo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos; duomenų apsaugos pareigūno įtraukimu ir vaidmenimi priimant sprendimą dėl teisių apribojimo; pareiga fiksuoti raštu apribojimo priežastis, įskaitant apribojimo būtinumo, proporcingumo ir trukmės įvertinimą, teisinį pagrindą, riziką duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, visus duomenų apsaugos pareigūno pateiktus vertinimus ir nuomones dėl apribojimo pritaikymo konkrečiu atveju; taip pat pareiga prireikus šią informaciją pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai jos prašymu ar kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, šio subjekto prašymu; duomenų apsaugos pareigūno pareiga periodiškai stebėti, ar priežastys, dėl kurių taikomas apribojimas, neišnyko, o jeigu jos išnyko, inicijuoti taikomų apribojimų peržiūrą; duomenų valdytojo pareiga nedelsiant panaikinti apribojimus, kai tik išnyksta priežastys, dėl kurių taikyti apribojimai; duomenų valdytojo pareiga pateikti informaciją duomenų subjektui apie priežastis, dėl kurių buvo taikomas apribojimas, jeigu priežasčių taikyti apribojimą nebėra, ir informuoti duomenų subjektą apie teisę bet kuriuo metu pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, teismui arba kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Atsižvelgti
2022-07-2220 13.
Be bendrųjų pastebėjimų susijusių su Projekte esamais žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo trūkumais, papildom ai išskirtinos pastabos, susijusios su Direktyvos perkėlimu. Kaip jau ir buvo minėta, Projektu daroma pažanga pripažįstant, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymas nebuvo suderintinas su ES teise. Dar daugiau, nors Direktyva laikoma perkelta Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos advokatūra yra pateikusi skundą Europos Komisijai dėl netinkamo šios Direktyvos perkėlimo. Nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo nuostatų kokybės, Projektu (19 straipsnio 1 dalis) yra nustatomas Kriminalinės žvalgybos įstatymo prioritetas. Taigi, Kriminalinės žvalgybos įstatymo prioritetas, manytina, būtų ir specialaus įstatymo, perkeliančio Direktyvą nuostatų atžvilgiu. Projekte asmens duomenų tvarkymo principams tėra skirtas vienintelis Projekto
teisės atžvilgiu. Atsižvelgti
tik vienintelis informacijos apie asmens duomenų tvarkymą informavimo būdas dėl asmenų atžvilgiu taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus - asmeniui pateikus prašymą susipažinti su asmens duomenimis.
Vis dėlto svarstytina, ar toks būdas gali būti laikytinas tinkam u, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad:
a) kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucija, kaip aukščiausios teisinės galios aktas, yra grindžiam a tokiomis nekvestionuojamomis vertybėmis kaip demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pagarba bei pripažinimas, teisės viršenybe, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu. Šiuos konstitucinius pamatus reiktų vertinti kartu su tarptautinėmis žmogaus teisių garantijomis.
b) Jungtinių Tautų 2019 m. gegužės 28 d. Specialiojo pranešėjo ataskaitoje apie sekimų ir žmogaus teises (A/HRC/41/35) pažymima, kad subjektai, kurių atžvilgiu buvo taikomas slaptasis sekimas, turi būti apie tai informuoti, kai tik toks informavimas nepadarys žalos slaptojo sekimo tikslams (ataskaitos 50(d) punktas).
c) Nevyriausybinių organizacijų koalicijos 2014 m. parengti Tarptautinių principų dėl žmogaus teisių taikymo kontroliuojant susižinojimą 8 principas (informavimas) lemia, kad asmeniui turi būti pranešta apie vykdytą slaptą sekimą taip, kad asmuo turėtų pakankamai laiko pasirengti savo interesų gynimui. Toks pranešimas gali būti atidėtas jeigu pakenktų tyrimo tikslui, tačiau toks atidėjimas turi būti patvirtintas teismo.
d) Direktyvos 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad duomenų valdytojas (t. y. kriminalinės žvalgybos institucija) duomenų subjektui (t. y. asmeniui) pateikia informaciją, kad subjektas galėtų pasinaudoti savo teisėmis. Direktyvos 14 straipsnis įtvirtina, kad gavęs tokį pranešimą, asmuo turi teisę išsamiau susipažinti su jo asmens duomenimis, tvarkomais duomenų valdytojo.
Susipažinęs su tvarkomais asmens duomenimis, asmuo gali pareikalauti ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis. Šiai bendrai taisyklei pagal Direktyvos 13 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnį ir 16 straipsnio 4 dalį galimos išimtys apsaugant vykdomus tyrimus. Todėl apibendrinant tai, kas išdėstyta, teigtina, kad Projekto 20 straipsnio reglamentavimas turi būti iš esmės peržiūrėtas, nustatant kriminalinės žvalgybos institucijų pareigą per nustatytą laiko tarpą (išskyrus nustatytas išimtis) informuoti asmenis, apie jų atžvilgiu vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Pažymėtina, kad nenustačius kriminalinės žvalgybos subjektų pareigos informuoti asmenis apie jų atžvilgiu taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, asmuo, norėdamas įgyvendinti savo, kaip asmens duomenų subjekto, teises turėtų kiekvieną kartą kreiptis į visus kriminalinės žvalgybos subjektus, o tai būtų akivaizdžiai neproporcingas reikalavimas. Atsižvelgti
2022-12-0220 Projekto 20 straipsnis turėtų būti sistemiškai peržiūrimas kartu su Projekto 5 straipsniu, suderinamai su Direktyva[2]. Seimo teisės ir teisėtvarkos klausymuose komiteto pirmininkui pavedus Generalinei prokuratūrai suformuluoti Projekto 20 straipsnio pakeitimo pasiūlymus, šiame etape Lietuvos advokatūra teikia šiuos patikslinimus, kurie dar būtų peržiūrimi gavus Generalinės prokuratūros nuomonę dėl Projekto 20 straipsnio nuostatų pakeitimo. Pažymėtina, kad Projekto 20 straipsnio 3 dalies kontekste asmeniui informacijos nepateikimas arba jos ribojimas galimas tuomet, jeigu būtų atskleista informacija apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, priemones, taktiką ir kt., per se gali suponuoti ydingą išvadą, kad duomenys gali būti neteiktini, nes buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, o duomenų dalis sudaro minėtas aplinkybes.
Pastebėtina, kad Direktyvoje nėra numatyta tokio atskiro pagrindo, leidžiančio (laikinai) nesuteikti asmeniui informacijos, kadangi tokiu atveju asmuo neturės galimybių ginti savo teisių, jeigu, pavyzdžiui, kriminalinės žvalgybos tikslais buvo naudojamos neleistinos, t. y. nesankcionuotos kriminalinės žvalgybos priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 20 straipsnyje siūlytina įtvirtinti ne tik asmens informavimą apie jo teisės įgyvendinimą susipažinti kriminalinės žvalgybos institucijos tvarkomais jo asmens duomenimis, tačiau ir nustatyti, kokią informaciją turi gauti pagal Direktyvos 12-13 straipsnius. Taip pat svarbu numatyti, nuo kada asmuo turės teisę gauti šiuos duomenis, atsižvelgiant į Direktyvos perkėlimo į nacionalinius teisės aktus terminą pagal Direktyvos 63 straipsnį. Manytina, kad Projekto 20 straipsnio nuostatos galėtų būti išdėstytos taip:
„1. Vykdydami šiame įstatyme numatytą veiklą,
kriminalinės žvalgybos subjektai, renkamus asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis tvarko tiek, kiek yra būtina kiekvienu konkrečiu atveju ir tik tinkamai užtikrinant duomenų subjekto teises ir laisves tik kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimo, kriminalinės žvalgybos subjektų teisių ir pareigų įgyvendinimo tikslais. 2.
duomenys tvarkomi vadovaujantis įstatymo, reglamentuojančio asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinę apsaugą, nustatyta tvarka ir šiuo įstatymu. 3. Kriminalinės žvalgybos informacijos teikimas asmenims gali būti laikinai ir proporcingai atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, asmenų teisės susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai ar iš dalies, tol, kol pagrįstai ir motyvuotai būtina, atsižvelgiant į tai, ar asmeniui pateikus informaciją ir taip įgyvendinus jo teises, gali būti:
1) pažeisti valstybės nacionaliniai ar visuomenės saugumo interesai;
2) sukelta grėsmė kito asmens gyvybei ir sveikatai;
3) atskleista tarnybos ar valstybės paslaptis;
4) atskleista informacija apie kriminalinę žvalgybą ar detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, jų taikymo ir
(ar) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį;
5) padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams;
pagrindams asmuo yra informuojamas pateikiant šio straipsnio 5 dalyje nustatytą informaciją. 45. Asmuo, pateikęs prašymą susipažinti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms su savo asmens duomenimis, turi būti informuojamas raštu, kad teisės gali būti įgyvendinamos, neįgyvendinamos arba įgyvendinamos iš dalies bei tokio sprendimo priežastys ir nurodoma jo teisė skųsti atitinkamus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu tokios informacijos pateikimas yra negalimas pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui yra pranešama apie tai, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant informacijos kuri pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams, ar iš kurios duomenų asmuo galėtų nustatyti ar jo asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne. patvirtinant, kad jo asmens duomenys yra ar buvo tvarkomi, ir jeigu buvo ar yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir gauti šią informaciją apie:
1) kokie asmens duomenys (ir jų kategorijos) yra tvarkomi ir informacija apie šių duomenų kilmę;
2) kokie asmens duomenų tvarkymo tikslai ir teisinis pagrindas;
3) kokie specialių kategorijų asmens duomenys yra tvarkomi;
4) tvarkomų asmens duomenų gavėjus ir subjektus, kuriems buvo atskleisti asmens duomenys;
5) asmens duomenų saugojimo ir numatomo tolimesnio saugojimo laikotarpis;
6) teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas ištrintų ar ištaisytų duomenis
7) teisę pateikti skundą priežiūrą vykdančiai institucijai ir šios institucijos duomenis
teisės atskirais atvejais gali būti neįgyvendinamos arba įgyvendinamos iš dalies bei tokio sprendimo priežastys ir nurodoma jo teisė skųsti atitinkamus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tokios informacijos pateikimas yra negalimas pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui yra pranešama apie tai, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant informacijos kuri pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams, ar iš kurios duomenų asmuo galėtų nustatyti ar jo asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne. 5.7.
spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, jeigu prašymu yra piktnaudžiaujama. Gali būti vertinama, jog asmuo savo prašymu piktnaudžiauja, kai asmens pateikti prašymai yra akivaizdžiai:
a) akivaizdžiai neketina naudotis savo teise susipažinti su asmens duomenimis;
b) prašymu tyčia trikdoma kriminalinės žvalgybos subjekto veikla siekiant sukelti veiklos sutrikimus;
c) tiesiogiai arba viešai nurodo, jog siekia sukelti kriminalinės žvalgybos subjekto veiklos trikdžius;
d) pareiškia akivaizdžiai nepagrįstus kaltinimus kriminalinės žvalgybos pagrindinei institucijai, kriminalinės žvalgybos subjektui ar atskiriems jos darbuotojams;
e) sistemiškai siunčia skirtingus prašymus, kurių visuma siekiama sukelti kriminalinės žvalgybos subjekto veiklos sutrikimus.
a) pasikartojantys
b) neproporcingi
c) nepagrįsti
dėl šio straipsnio 3-7 dalyjse nurodytos informacijos asmenims teikimo, atidėjimo, apribojimo, neteikimo priima ir atsakymą pateikia Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos. 79. Jeigu baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, visa kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinta kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos nustatyta tvarka, išskyrus tiek ir tol, kol šie duomenys yra naudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese. 810. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiksmai ar neveikimas, susijęs su informacijos teikimo asmenims atidėjimu, apribojimu, neteikimu ir (arba) su asmens duomenų tvarkymu kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimo, kriminalinės žvalgybos subjektų teisių ir pareigų įgyvendinimo tikslais, gali būti skundžiami 23 straipsnyje nustatyta tvarka. 11.
kriminalinės žvalgybos subjektų tvarkomus asmens duomenis šio straipsnio nustatyta tvarka asmenims yra teikiama už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 6 d. Pritarti Klausymų metu nutarta pritarti Generalinės prokuratūros ir Vyriausybės patobulintam 20 straipsnio variantui. 92. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
Įstatymo 20 straipsnyje siūlytina aptarti duomenų subjektų kategorijas (pvz., asmenys, kurie įtariami rengiantys, darantys ar padarę nusikaltimus, dingę asmenys, asmenys, kuriems turi būti taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio ir pan.) ir pareigą duomenų subjektų asmens duomenis atskirti, kaip numatyta
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
Teisėsaugos ADTAĮ 30 straipsnio 5 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas, t. y. pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, duomenų subjektui gali būti atidėtas, apribotas arba jo galima nepateikti, laikantis šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų ir pagrindų. Tuo atveju, jei tai aktualu ir keičiamo Įstatymo kontekste, siūlome tai aptarti keičiamo Įstatymo 20 straipsnyje. Atsižvelgti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
1
(ES) 2016/680 4 straipsnio 1 dalies b punkte ir, atitinkamai, Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu. Atsižvelgiant į tai, tikslintina keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, sukonkretinant ir aiškiau apibrėžiant asmens duomenų tvarkymo tikslus. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
1 4.
Keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie turi teisę tvarkyti asmens duomenis, šioje nuostatoje minint tik kriminalinės žvalgybos subjektus. Atsižvelgdami į keičiamo Įstatymo 2 straipsnyje vartojamas sąvokų apibrėžtis bei kitas keičiamo Įstatymo nuostatas, kuriose aptariami ir kitų institucijų (prokurorų, teismų), taip pat pačių kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiksmai kriminalinėje žvalgyboje, siūlytume šioje nuostatoje nurodyti visus subjektus, kurie turi teisę tvarkyti asmens duomenis veikdami pagal šį įstatymą. Pritarti
2
įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytas oficialus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo pavadinimas. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
2
Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis ir atitinkamai kitos nuostatos koreguotinos nurodant įstatymo, reglamentuojančio asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinę apsaugą, pavadinimą, t. y. Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymą. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
3
Įstatymo 20 straipsnio 3 dalį siūlytina sukonkretinti, nurodant, kad neteikiama ne kriminalinės žvalgybos informacija, bet informacija apie tvarkomus asmens duomenis.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/680 16 straipsnio 4 dalimi ir Teisėsaugos ADTAĮ 14 straipsnio 5 dalimi, gali būti apribotas informacijos apie bet kokį atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis pateikimas, bet ne pati duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis ir apriboti jų tvarkymą. Taip pat, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi ir 16 straipsnio 4 dalimi bei, atitinkamai Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, šioje nuostatoje siūlytina nurodyti, kad asmens duomenų subjektų teisės ribojamos tik tiek, kiek ir tol, kol tai, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga siekiant nurodytų tikslų. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
3
dėmesys, kad tikslai, kurių siekiant gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės, yra įvardyti Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 4 dalyje bei, atitinkamai, Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio
keičiamame Įstatyme, atsižvelgiant į paminėtas Direktyvos (ES) 2016/680 ir Teisėsaugos ADTAĮ nuostatas, turėtų būti aptarti atvejai, kuomet galima riboti duomenų subjektų teises, o ne tokiais ribojimais siekiami tikslai (pvz., jei kriminalinės žvalgybos tyrimas nebaigtas). Pritarti Nuostatos patobulintos pagal projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 100.
3
straipsnio 3 dalyje yra numatytos išimtys, kada tokia informacija negali būti teikiama. Vis dėlto svarstytina, ar minėtoje dalyje numatytų išimčių taikymas, atsižvelgiant į tai, kad ir tolau atsisakymu yra ribojamos asmens teisės, atsisakymas pateikti informaciją turėtų būti patvirtintas teismo. Atkreiptinas dėmesys į Projekto 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas papildomas išimtis, kurios abejotina ar gali būti laikytinos derančiomis su Direktyvos nuostatomis. Vienintele išimtimi, laikytina derančia su Direktyva, galėtų būti Projekto 20 straipsnio 5 dalies b punktas iš esmės sutampantis su Direktyvos 13 straipsnio 3 dalies a punktu, 15 straipsnio 1 dalies a punktu ir 16 straipsnio 4 dalies a punktu. Kitos šioje Projekto dalyje nustatytos išimtys laikytinos nepagrįstomis visų pirma dėl minėto „pareikštinio“ mechanizmo, kai tuo tarpu Direktyvoje atitinkamai nustatyta pareiga asmenis informuoti. Atsižvelgiant į tai, kad tik Projekto 20 straipsnyje yra reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, vertintina, kad priėmus tokią Projekto redakciją, Direktyvos 13 straipsnio 2 dalis (pareiga informuoti) ir
visiškai neperkeltais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ES valstybės narės Direktyvą į nacionalinę teisę turėjo perkelti dar iki 2018 m. gegužės 6 d. Pritarti iš dalies Nuostatos patobulintos pagal projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 101. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
4 9.
Atsižvelgiant į tai, kad Teisėsaugos ADTAĮ įtvirtinti tam tikri reikalavimai, taikomi tais atvejais, kai ribojamos duomenų subjektų teisės (duomenų valdytojo pareiga kiekvieną prašymą įvertinti individualiai, duomenų subjekto teisė teikti skundus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, duomenų subjekto galimybė savo teises įgyvendinti per Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją), keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūlytina nurodyti, kad asmuo turi būti informuojamas ne tik šio įstatymo, bet ir Teisėsaugos ADTAĮ nustatyta tvarka. Taip pat keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 4 dalį siūlome suderinti su Teisėsaugos ADTAĮ 13 straipsnio 2 dalimi. Pritarti iš dalies Papildyta 20 straipsnio 4 dalis: ,,4. Asmuo, pateikęs prašymą susipažinti su asmens duomenimis, turi būti raštu informuojamas, kad ši jo teisė gali būti įgyvendinama, neįgyvendinama arba įgyvendinama iš dalies, nurodomos tokio sprendimo priežastys ir apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.<...>“
4
įstatymo 20 straipsnio 4 dalies konkstrukcija „Jeigu tokios informacijos pateikimas yra negalimas pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui yra pranešama apie tai, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant informacijos kuri pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams <…>” turėtų būti tikslinama. Iš pradžių joje kalbama apie tai, kad tam tikros informacijos pateikimas pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį yra negalimas, o po to dar kartą pakartojama, kad nepateikiama informacija, kuri „pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams“. Manytina, kad žodžius „pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams“ reikėtų išbraukti kaip perteklinius. Pritarti 103.
4
nebūtų atsižvelgta į šios išvados 35 pastabą, tuomet pacituota keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies formuluotė vis tiek turėtų būti koreguojama, nes pateikiant informaciją pakenkti galima ne įstatyme įtvirtintiems ribojimams, bet tam tikroms vertybėms (teisiniams gėriams), kurie saugomi šiais ribojimais. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
5
(ES) 2016/680 12 straipsnio 4 dalyje bei Teisėsaugos ADTAĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad duomenų valdytojas gali imti pagrįstą mokestį, atsižvelgdamas į administracines išlaidas, už informacijos ar pranešimo teikimą arba prašomų veiksmų vykdymą, arba atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą, jeigu duomenų subjekto prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio pobūdžio. Pareiga įrodyti, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas tenka duomenų valdytojui. Direktyvos (ES) 2016/680 preambulės 40 dalyje taip pat įvardytas kitas galimo duomenų subjekto piktnaudžiavimo pavyzdys – kai duomenų subjektas, pateikdamas prašymą, nurodo neteisingą ar klaidinančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje pateiktas per platus ir todėl Direktyvai (ES) 2016/680 prieštaraujantis atvejų, kai gali būti vertinama, jog asmuo savo prašymu piktnaudžiauja, sąrašas. Pritarti Patikslinta Projekto 20 straipsnio 5 dalis atsižvelgiant į Direktyvos preambulės nuostatas ir išdėstyta taip: ,,5. Galima nepateikti asmeniui jokios informacijos, pagal kurią jis galėtų spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, jeigu prašymas susipažinti su asmens duomenimis yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas.
Asmens prašymas gali būti pripažįstamas akivaizdžiai nepagrįstu arba neproporcingu, kai:
1) tai yra pasikartojančio pobūdžio prašymas;
2) asmuo piktnaudžiauja savo teise gauti informaciją;
3) pateikdamas prašymą nurodo neteisingą ar klaidinančią informaciją;
4) prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas.“
5
įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė „iš kurios duomenų“ keistina į „pagal kurią“. Pritarti
5
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies punktų numeracija, kadangi straipsnio dalių punktai turi būti numeruojami arabiškais skaitmenimis su skliausteliu (mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka numeruojami tik punktų papunkčiai). Pritarti
51
įstatymo 20 straipsnio 5 dalies a punkte siūloma nustatyti, kad asmeniui būtų galima nepateikti jokios informacijos iš kurios duomenų jis galėtų spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo „akivaizdžiai neketina naudotis savo teise susipažinti su asmens duomenimis”. Neaišku, kaip šią aplinkybę būtų įmanoma nustatyti asmens prašymo pateikimo metu, kadangi pats prašymo pateikimas savaime suponuoja, kad asmuo nori naudotis savo teise susipažinti su tam tikra informacija. Dėl to svarstytina, ar aptariamos projekto nuostatos nevertėtų atsisakyti, kaip per daug neapibrėžtos, kurios taikymą lemtų išimtinai kriminalinės žvalgybos subjektų subjektyvūs kriterijai. Pritarti 108.
52
įstatymo 20 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytas informacijos neteikimo pagrindas, mūsų nuomone, apima informacijos neteikimo pagrindus, nurodytus keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies c ir e punktuose. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
7
į Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnio 2 ir 3 dalis bei Teisėsaugos ADTAĮ
siūlytina nurodyti ir pareigą informuoti duomenų subjektą apie asmens duomenų tvarkymą. Nepritarti Asmens informavimo sąlygos ir apribojimai numatyti Projekto 20 straipsnio 3 dalyje: ,,3. Informacijos teikimas asmenims apie tvarkomus jų asmens duomenis gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, informacijos apie atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis teikimas duomenų subjektams ir duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis gali būti apriboti visiškai ar iš dalies tiek ir tol, kol tai yra būtina ir proporcinga, šiais atvejais, t. y. jeigu būtų: <...>“ Be to, Projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatyta pranešimo tvarka: „Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kuriems esant informacija pateikiama tik išnykus nurodytoms grėsmėms.“
7
formuluotę, kuri suponuoja bendrą taisyklę, kad kriminalinės žvalgybos informacija turi būti sunaikinta. Tačiau tuo pačiu ši formuluotė numato labai plačią išimtį - jeigu informacija nebuvo panaudota 19 straipsnio nustatyta tvarka.
Tai lemia, kad kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją, kurios akivaizdžiai nepakako (atsižvelgiant į Projekto 8 straipsnio 3 dalį) ikiteisminiam tyrimui pradėti, gali būti nesunaikinama dėl bet kurios iš 19 straipsnio numatytų aplinkybių. Pavyzdžiui, pakanka, kad tokia kriminalinės žvalgybos informacija buvo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui (19 straipsnio 6 dalis), arba tokia informacija buvo perduota iš vieno kriminalinės žvalgybos subjekto kitam kriminalinės žvalgybos subjektui (19 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir pan. Neabejotina, kad Projekte turi būti labai aiškiai nustatyta bendra taisyklė, kad „nesurinkus pakankamai duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, visa surinkta informacija turi būti sunaikinama“. Ši taisyklė galėtų turėti išimčių, nustatytų įstatymu, tačiau jos turi būti itin ribotos ir labai aiškios. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 7 dalyje kriminalinės žvalgybos informacija yra apibrėžiama kaip „surinkti ir <...> užfiksuoti duomenys“. Jeigu Projekto 9 ir 10 straipsnių reglamentavimo apimtyje formuluotė „visa gauta informacija nedelsiant sunaikinama“ būtų laikytina pakankamai aiškia ir nedviprasmiška, tai Projekto 11 straipsnyje net ir tokia formuluotė nebūtų pakankama, nes abejotina, ar, pavyzdžiui, slapta paimtų dokumentų kopijos, taip pat medžiagų pavyzdžiai, įvairūs biometriniai, genetiniai ar su asmens sveikata susiję duomenys, ir kiti pavyzdžiai, gali būti suprantami kaip patenkantys į sąvoką „informacija“. Todėl minėta formuluotė turėtų būti dar išsamesnė: „visa gauta ir surinkta informacija, dokumentų ar daiktų kopijos, medžiagų ir bet kokie kiti pavyzdžiai nedelsiant sunaikinami“.
Pritarti iš dalies Projekto 9-15 straipsnių 2 dalies nuostatos patikslintos ir suvienodintos taip: „<...> Jeigu teismas nepatvirtina šioje dalyje nurodyto veiksmo atlikimo teisėtumo, veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.“
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
8
Įstatymo 20 straipsnio 8 dalį siūlytina papildyti nuoroda į Teisėsaugos ADTAĮ
institucijų veiksmus ar neveikimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Nepritarti Žr. Mykolo Romerio universiteto (išvadų lentelės 156 pastaba) ir Vytauto Didžiojo universiteto (išvadų lentelės 159 pastaba) išvadas dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva neapriboja valstybių narių teisės paskirti kelias priežiūros institucijas, Projekto 23 straipsnyje nustatytas kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmas, kuris nepažeidžiant Direktyvos reikalavimų apima ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą ir tik padidina asmenų teisių apsaugą tuo pačiu nepakenkiant kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimui. Pagal Konstitucijos 118 straipsnį, Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.“ Pagal Direktyvos preambulės 77, 80 p., prokuratūra yra nepriklausoma teisminė institucija. Taip pat atitinkamai tikslinga pakeisti Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnį. 112.
8 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), įvertinusi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą (toliau – KŽĮ projektas) atkreipia dėmesį į KŽĮ projekto 20 straipsnio 8 dalį, kuria nustatomas kriminalinės žvalgybos veiksmų (neveikimo), susijusių su asmens duomenų tvarkymu ar duomenų subjektų teisių (ne)įgyvendinimu, kontrolės mechanizmas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama priežiūros funkcijas asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi kontekste nustatyti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva (ES) 2016/680), kuri įgyvendinama Teisėsaugos ADTAĮ[3], ir kurią privaloma taikyti asmens duomenis tvarkant teisėsaugos institucijų veikloje, įpareigoja valstybes nares paskirti nepriklausomą duomenų apsaugos priežiūros instituciją, kuri prižiūrėtų, kaip teisėsaugos institucijos užtikrina asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi savo veikloje (taigi ir atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus). Direktyva (ES) 2016/680 neapriboja valstybių narių teisės Direktyvos (ES) 2016/680 ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento[4] reikalavimų laikymosi priežiūrai paskirti skirtingas institucijas, tačiau nustato reikalavimus tokioms priežiūros institucijoms[5].
Šiame kontekste svarbus priežiūros įstaigos nepriklausomumo reikalavimas, kuris Direktyvos (ES) 2016/680 prasme reiškia, kad tokia institucija neturi būti susijusi su sprendimų priėmimu ikiteisminiuose tyrimuose (pavyzdžiui, vykdant kriminalinę žvalgybą, priimant sprendimus dėl kardomųjų priemonių taikymo, kt.) ar kitokiu tiesioginiu dalyvavimu ikiteisminio tyrimo, baudžiamojo persekiojimo veiksmuose, kt. Kitaip tariant, Direktyvoje (ES) 2016/680 nustatytų reikalavimų kontekste kriminalinės žvalgybos subjektai ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra priežiūros institucijomis asmens duomenų apsaugos srityje būti negalėtų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, KŽĮ projekto 20 straipsnio 8 dalis, kuri vertinama kartu su KŽĮ projekto 23 straipsniu, įtvirtina Direktyvai (ES) 2016/680 prieštaraujančią praktiką. Papildomai primintina, kad tuo atveju, jei priimtas KŽĮ projektas perkeltų Direktyvos (ES) 2016/680 reikalavimų priežiūrą kitai institucijai, apie tokį pakeitimą, laikantis Direktyvos (ES) 2016/680 63 straipsnio, būtina informuoti Europos Komisiją. Nepritarti Pagal KŽĮ projekto nuostatas, nei prokuratūra, nei teismai nėra kriminalinės žvalgybos institucijos, nes jos nevykdo kriminalinės žvalgybos, nepriima sprendimų dėl kriminalinės žvalgybos pradėjimo, nutraukimo ir pan., šios institucijos, pagal savo esmę ir turinį užtikrina kriminalinės žvalgybos kontrolę ir tinkamą asmens teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos metu (atskirais atvejais apima ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą).
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva neapriboja valstybių narių teisės paskirti kelias priežiūros institucijas, Projekto 23 straipsnyje nustatytas kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmas, kuris nepažeidžiant Direktyvos reikalavimų apima ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą ir tik padidina asmenų teisių apsaugą tuo pačiu nepakenkiant kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimui. Atkreiptinas dėmesys į Projekto 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoja prokurorai, dalyvaudami sankcionuojant kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus, gaudami informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus bei sprendimus, nagrinėdami asmenų skundus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, kurie, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad: „Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.“ Konstitucijos
funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, o Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „<...> prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime aiškindamas Konstitucijos 118 straipsnio (1992 m. spalio 25 d. redakcija) nuostatas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją prokurorai yra teisminės valdžios sudedamoji dalis, todėl jiems taikytini teismų nepriklausomumą apibūdinantys principai, tačiau atsižvelgiant į Konstitucijoje nustatytus ypatumus. Lietuvos prokuratūra, pagal Europos Sąjungos teisės aktus laikytina nepriklausoma teismine institucija kaip ir teismai, kas sustiprina prokuratūros, kaip kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančios institucijos, patikimumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į Mykolo Romerio universiteto (išvadų lentelės 156 pastaba) ir Vytauto Didžiojo universiteto (išvadų lentelės 159 pastaba) išvadose dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pateiktus argumentus, Lietuvos teismai ir prokuratūra yra vertintini kaip tinkamos nepriklausomos valstybės teisminės institucijos, kurios gali užtikrinti asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą kriminalinėje žvalgyboje.
Svarbu yra tai, kad Lietuvos teismai ir prokuratūra, užtikrindamos asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą kriminalinėje žvalgyboje, prieš tai nebūtų dalyvavę priimant sprendimus, susijusius su duomenų subjektu. Taip pat atitinkamai tikslinga pakeisti Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnį. 113. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
į keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, pagal kurią kriminalinės žvalgybos informacija generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus esant informacijai apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką bei turto tyrimui dėl civilinio turto konfiskavimo atlikti, esant informacijai apie organizuoto nusikalstamumo, korupcinio, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, pažymėtina, kad turėtų būti sistemiškai sprendžiami duomenų apsaugos klausimai panaudojant išslaptintą informaciją kitais tikslais, nei jie buvo surinkti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs[6], kad „atsižvelgiant į minėtuose Europos Sąjungos teisės aktuose [Direktyvoje (ES) 2016/680 ir Reglamente (ES) 2016/679] išdėstytus reikalavimus asmens duomenų inter alia rinkimui, naudojimui, tvarkymui, saugojimui, pažymėtina, kad įgaliotos valstybės institucijos, inter alia kriminalinės žvalgybos subjektai, tiek renkant kriminalinės žvalgybos informaciją KŽĮ nustatytais atvejais ir tvarka, tiek panaudojant šią informaciją pagal inter alia ginčijamą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį, tiek atitinkamos valstybės institucijos, kurioms buvo perduota ši informacija, be kita ko, korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinti minėtuose Europos Sąjungos teisės aktuose ir (ar) juos įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti žmogaus teisių asmens duomenų apsaugos srityje standartai.“ Siekiant aiškesnio ir nuoseklesnio asmens duomenų subjektų teises reglamentuojančio reguliavimo, peržiūrėtinos susijusių teisės aktų (inter alia, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo) nuostatos dėl duomenų subjektų teisių įgyvendinimo. Atsižvelgti 114.
8
įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje prieš skaičių ir žodį ,,23 straipsnyje“ įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“. Pritarti
subjektų (pagal Projekto 20 straipsnio 8 dalį – ir kriminalinės žvalgybos institucijų) veiklos koordinavimo ir teisminio teisėtumo kontrolės reglamentavimas, pagal kurį prokuroro sprendimas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teisėtumo galėtų būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, o Lietuvos apeliacinio teismo priimtas sprendimas – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (Projekto 23 straipsnio 4, 15 dalys). Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdami skundus turėtų patikrinti kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumą ir pagrįstumą (Projekto 23 straipsnio 7 dalis), t. y. tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumą, tiek faktinio pagrindo jiems atlikti buvimą. Sutiktina, kad kriminalinės žvalgybos subjektų (kriminalinės žvalgybos institucijų) veiklos teisminio teisėtumo kontrolė turi būti griežtesnė, tačiau kartu pažymėtina, kad jos realizavimo mechanizmas turi atitikti Lietuvos teismų sistemos modelį, įskaitant teismų funkcinę paskirtį, jiems įstatymu priskirtas kompetencijas. Lietuvos apeliacinis teismas, pirmiausia, yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų, o Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių nusižengimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 21, 23 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Taigi Projekto 23 straipsnyje siūlomi pirmiau nurodyti pakeitimai neatitinka teisinio reguliavimo sistemiškumo, nuoseklumo principų, o juo siūlomu įtvirtinti kriminalinės žvalgybos subjektų (kriminalinės žvalgybos institucijų) teisėtumo kontrolės modeliu Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priskiriami šių teismų kompetencijai nebūdingi įgaliojimai ir iš esmės yra iškreipiama teismų instancinė sistema. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad <...> pagal Konstituciją negalima <...> nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų paneigta Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, ir (arba) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos teismo, konstitucinė prigimtis.<...> Konstitucinės teisingumo vykdymo ir bendrosios kompetencijos teismų sistemos sampratos suponuoja tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad kiekvienas tam tikros instancijos bendrosios kompetencijos teismas pagal įstatymus vykdytų būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos instancijos bendrosios kompetencijos teismams. <...> Taigi kiekvienas tam tikros instancijos bendrosios kompetencijos teismas privalo pagal įstatymus vykdyti būtent tas funkcijas, kurios yra įstatymu priskirtos tos instancijos bendrosios kompetencijos teismams. <...> Konstitucija ne tik įpareigoja įstatymų leidėją visų Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teismų steigimą ir kompetenciją <...> nustatyti įstatymu, bet ir expressis verbis įtvirtina to įstatymo pavadinimą – tai Teismų įstatymas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad <...> pagal Konstituciją negalima <...> nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų paneigta Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, ir (arba) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos teismo, konstitucinė prigimtis.<...> Konstitucinės teisingumo vykdymo ir bendrosios kompetencijos teismų sistemos sampratos suponuoja tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad kiekvienas tam tikros instancijos bendrosios kompetencijos teismas pagal įstatymus vykdytų būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos instancijos bendrosios kompetencijos teismams. <...> Taigi kiekvienas tam tikros instancijos bendrosios kompetencijos teismas privalo pagal įstatymus vykdyti būtent tas funkcijas, kurios yra įstatymu priskirtos tos instancijos bendrosios kompetencijos teismams. <...> Konstitucija ne tik įpareigoja įstatymų leidėją visų Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teismų steigimą ir kompetenciją <...> nustatyti įstatymu, bet ir expressis verbis įtvirtina to įstatymo pavadinimą – tai Teismų įstatymas. Kartu pažymėtina, kad toks konstitucinis teisinis reguliavimas savaime nereiškia, jog tam tikri su minėtais santykiais susiję santykiai apskritai negali būti reguliuojami ir kitais įstatymais. Bet pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas minėtus santykius, turi paisyti Konstitucijos, inter alia joje įtvirtintų bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos pagrindų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgiant į jam, kaip aukščiausiai teisminei instancijai, priskirtą kompetenciją apskųstus įsiteisėjusius teismų sprendimus tikrinti tik teisės taikymo aspektu, neturėtų patekti į šio įstatymo reguliavimo sritį.
Dėl to Projektu siūlomas įtvirtinti kriminalinės žvalgybos subjektų (kriminalinės žvalgybos institucijų) teisminės kontrolės mechanizmas turi būti keičiamas iš esmės, be kita ko, iš jo eliminuojant Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Atitinkamai turėtų būti koreguojama ir Projekto 2 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta „Teisėjo“ sąvoka. Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai 2021 m. balandžio 28 d. buvo apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Pritarti
taryba 2022-04-2923 Įstatymo projekto 23 straipsnyje įtvirtintas kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos koordinavimo ir teisminio teisėtumo kontrolės reglamentavimas, pagal kurį prokuroro sprendimas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teisėtumo galėtų būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, o Lietuvos apeliacinio teismo priimtas sprendimas – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (Įstatymo projekto 23 straipsnio 4, 15 dalys). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta tik tai, jog tokiu reguliavimu yra gerinama žmogaus teisių apsauga ir stiprinama kriminalinės žvalgybos teisėtumo kontrolė, tačiau nėra pateikta argumentų ar kitų kontinentinės Europos šalių praktikos pavyzdžių, pagrindžiančių, kodėl tikslinga kriminalinės žvalgybos kontrolę atliekančiu teismu paskirti būtent Lietuvos apeliacinį teismą, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pavesti apeliacinių skundų dėl Lietuvos apeliacinio teismo priimtų sprendimų nagrinėjimo funkciją.
Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų, o Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių nusižengimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 21, 23 straipsniai). Todėl Projektu Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priskiriami šių teismų kompetencijai nebūdingi įgaliojimai ir iš esmės yra iškreipiama baudžiamajame procese įtvirtinta hierarchinė (instancinė) teismų sistema. Teisėjų tarybos vertinimu, prokuroro sprendimai turėtų būti skundžiami apygardos teismui, o apygardos teismo sprendimai – Lietuvos apeliaciniam teismui, kurio sprendimai būtų galutiniai ir neskundžiami. Pažymėtina, kad iš Įstatymo projekto 23 straipsnio pavadinimo ir 1, 3 dalių, 12 dalies 4 punkto,
kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumo kontrole. Tuo tarpu pagal šio straipsnio 7 dalį, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdami skundus turėtų įvertinti ne tik kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumą, bet ir jo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priskirtą kompetenciją priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrinti tik teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis), siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl atitikties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją nustatantiems teisės aktams. Pritarti
prokuratūra
3
6Pagal KŽĮ projekto 23 straipsnio 3 dalį,
prokuroras, nustatęs, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, priima sprendimą įpareigoti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos (toliau – KŽPI) vadovą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 5 ir
(ar) 6 dalyje išvardytus veiksmus. KŽĮ projekto 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Pagal KŽĮ projektą, prokuroro sprendimą įpareigoti KŽPI vadovą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje išvardytus veiksmus apeliaciniam teismui galės skųsti ir asmuo, kurio skundas buvo nagrinėjamas. Tokia formuluotė reiškia, kad KŽPI vadovą įpareigojančiu sprendimu asmeniui bus pateikta, nors ir labai abstrakti, bet visgi informacija apie tai, kad dėl jo veiksmų buvo atliekama kriminalinė žvalgyba. KŽĮ projekto 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta KŽPI vadovo pareiga informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, o kartu ir buvusią kriminalinę žvalgybą. Prieš informuodamas asmenį KŽPI vadovas, be kita ko, privalo įvertinti, ar nėra KŽĮ projekto 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų kliūčių. Pritarti 118.
prokuratūra
23
dalies formuluotę, nes tam, kad asmeniui, esant KŽĮ projekto 20 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms, nebūtų atskleista informacija apie vykdytą (vykdomą) kriminalinę žvalgybą, prokuroras turėtų pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. pranešti, kad asmens skundas netenkintinas (kriminalinė žvalgyba nevykdyta arba vykdyta tinkamai), o KŽPI vadovui atskirai išsiųsti sprendimą įpareigoti atlikti veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei šiame, nei kituose KŽĮ projekto straipsniuose nenustatytas terminas, per kurį prokuroras privalo išnagrinėti asmens skundą ir priimti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina KŽĮ projekto 23 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„2. Vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus prokuroras turi teisę
išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto visą reikiamą kriminalinės žvalgybos informaciją, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Reikalaujama informacija turi būti pateikta prokurorui kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu. Prokuroras asmens skundą turi išnagrinėti per 1 mėnesį nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos.“
„3. Prokuroras, išnagrinėjęs asmens skundą ir (ar) nustatęs, kad
kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma teisėtai, asmeniui praneša, kad jo skundas netenkintinas. Jeigu prokuroras nustato, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, priimamas sprendimas įpareigoti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje išvardytus veiksmus.
Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais prokuroras gali informuoti asmenį, kad skundas netenkinamas, nenurodydamas motyvų, jeigu tai pakenktų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams.“
13
16Projekto 23 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja,
kad tie patys (to paties padalinio) prokurorai, kurie dalyvauja sankcionavime, vykdo ir teisėtumo priežiūros funkcijas. Svarstytina, ar tokia situacija, kada prokuratūros sistemoje sankcionavimo ir kontrolės funkcijos nėra funkciškai atskirtos, nekyla interesų konflikto situacija, t. y. galimai nepagrįstą teikimą teismui pateikęs prokuroras nebus suinteresuotas savo ar artimų bendradarbių netinkamų veiksmų atskleidimu. Tas pats ydingas mechanizmas yra nustatytas ir Projekto 23 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad prokuroras (tikėtina tas pats ar to paties padalinio, kuris siekė teismo sankcijos kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti) vertina kriminalinės žvalgybos teisėtumą. Paminėtina, kad Projekto 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas mechanizmas yra susijęs su Projekte neteisingai pagal Direktyva pasirinktu asmens neinformavimo modeliu (kaip jau aptarta aukščiau). Pirmiausia pažymėtina, kad nėra aišku, kas yra laikoma teisėtais kriminalinės žvalgybos veiksmais. Vien tas faktas, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prokuroro teikim u teismo buvo sankcionuoti savaime nereiškia, kad (ypatingai) pirminėje „turimoje informacijoje“ (žr. Projekto 8 straipsnio 1 dalį) nebuvo klaidos, aplaidumo, o ypatingai piktnaudžiavimo elemento3.
Net jeigu visi kriminalinės žvalgybos veiksmai ir buvo formaliai teisėti, t. y. nebuvo nesankcionuotų slaptųjų veiksmų, vis dėto bene svarbiausiu aspektu laikytina būtent „turima informacija“. Būtent į šį aspektą atkreiptinas dėmesys, kadangi kol „turimai informacijai“ nėra taikomas ex-post teisingumo /teisėtumo patvirtinimas, tol kriminalinė žvalgyba konkretaus asmens atžvilgiu, vertintina, gali būti vykdoma iš esmės neribotai. Nepritarti Kriminalinė žvalgyba ir baudžiamasis procesas yra tęstinis procesas baudžiamojo persekiojimo tikslais, todėl asmens duomenų apsauga turi būti vienodai įgyvendinama. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. nustato „Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.“. Prokuratūra pasirenka (nustato) kriminalinės žvalgybos kontrolės vykdymo mechanizmą, kad kriminalinės žvalgybos teisėtumo kontrolė būtų vykdoma nešališkai ir išvengiant interesų konflikto, kad asmenų skundus dėl kriminalinės žvalgybos vykdymo nagrinėtų tų veiksmų sankcionavime nedalyvavę prokurorai ar neturėję ryšio su skundžiamu dalyku ar asmeniu. 120. Lietuvos apeliacinis teismas
4151617 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1377 (toliau – projektas), kuriam prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus.
Lietuvos apeliacinis teismas, palaikydamas projekto rengėjų siekį sukurti efektyvų asmens teisių apsaugos įgyvendinant kriminalinės žvalgybos uždavinius modelį, kviečia dar kartą apsvarstyti, ar pasirinktos teisinės priemonės leis veiksmingai ir ekonomiškai pasiekti siūlomo teisinio reguliavimo tikslą, ir teikia pastabas bei pasiūlymus dėl pateiktame derinti projekte numatytų teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad galiojantis Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas neužtikrina realios galimybės asmeniui apskųsti jo atžvilgiu vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kad būtų efektyviai patikrinta, ar taikant kriminalinės žvalgybos priemones nebuvo padaryta konstitucinių žmogaus teisių pažeidimų. Pagal galiojančio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalį kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisminė kontrolė pagal asmens skundą priskirta apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Tuo tarpu pagal projekte numatomą reguliavimą šią funkciją, iš esmės pirmąja instancija, siūloma deleguoti Lietuvos apeliaciniam teismui. Aiškinamajame rašte nėra nurodoma argumentų, kokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį pirmąją instancija asmens skundą priskirta nagrinėti apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui, neužtikrina realios galimybės asmeniui efektyviai apginti savo teises, nors būtent apygardų teismuose yra nagrinėjami su kriminalinės žvalgybos veiksmų (ne)taikymu susiję klausimai.
Lietuvos apeliacinio teismas iš esmės palaiko koncepciją, pagal kurią asmens skundas dėl galimo jo teisių ir laisvių pažeidimo taikant jo atžvilgiu kriminalinę žvalgybą būtų patikrinamas dviejų teisminių instancijų lygmenimis, tačiau yra įsitikinęs, kad projektu siekiamas tikslas – įtvirtinti efektyvią asmens teisių apsaugos teisminę kontrolę – gali būti užtikrintas ne vienerius metus egzistuojantį procesą papildant galimybe apskųsti pirmosios instancijos (apygardos) teismo nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvoje nustatytos teismų instancinės sistemos esminis pertvarkymas, aukščiausios grandies teismams priskiriant šiems teismams pagal jų paskirtį nebūdingas funkcijas (Lietuvos apeliaciniam teismui pirmosios instancijos, o kasaciniam teismui apeliacinės instancijos funkcijas), nesukurs papildomos pridėtinės vertės, nes esama teismų instancinė sistema veikia pagal savo paskirtį (pašalinamos žemesnių instancijų teismų padarytos fakto ar teisės klaidos). Vien tai, kad asmens atžvilgiu yra (gali būti) taikomi įstatymuose nustatyti teisių ir laisvių ribojimai užtikrinant kitų konstitucinių vertybių apsaugą, taip pat nesudaro pagrindo inicijuoti priemones, kurios neatitiktų valstybėje nusistovėjusios teismų instancinės sąrangos, pagal kurią padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, įstatymų pažeidimai ištaisomi kuo ankstesnėje stadijoje.
Pažymėtina, kad skundo nagrinėjimas apygardos teisme, kurio veiklos teritorijoje yra asmens, dėl kurio sprendžiami kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisėtumo ir kiti su tuo susiję klausimai, dera ir su nenutolusiu nuo žmogaus teisingumo principo užtikrinimu. Be to, būtent apygardos teismų teisėjai, kurie tiek priima sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos sankcionavimo, tiek pirmąja instancija nagrinėdami pačias sudėtingiausias baudžiamąsias bylas įvertina duomenis, gautus taikant ir kriminalinės žvalgybos metodus bei būdus, turi praktinę patirtį ir specialių žinių bei kompetencijų, kurios leistų tokio tipo skundus išnagrinėti efektyviai ir kokybiškai. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas užtikrintų vieningos praktikos formavimą. Dirbtinai pašalinus apygardos teismus iš skundų nagrinėjimo procedūros susidarys įspūdis, kad jais nepasitikima, nors jokių abejonių nei dėl šiuose teismuose dirbančių teisėjų kompetencijos, nei dėl jų nepriklausomumo nekyla. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas siūlo pakeisti projektu siūlomas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas ir nustatyti, kad pirmąja instancija asmenų skundams dėl galimo jų teisių ir laisvių pažeidimo nagrinėti būtų nustatyti apygardų teismai pagal asmens gyvenamąją vietą, o apeliacine instancija dėl apygardų teismų priimtų nutarčių – Lietuvos apeliacinis teismas (šis ir kiti toliau rašte siūlomi esminiai pakeitimai išdėstyti pridedamame priede).
Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo siūlomas reguliavimas atitiktų ir projekto rengėjų siekiamą įtvirtinti mechanizmą dėl visų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, kuomet dėl prokurorų teikimų taikyti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus būtų privalu kreiptis į apygardų teismus, o Lietuvos apeliacinis teismas būtų apeliacinė instancija skundams dėl apygardų teismų nutarčių nagrinėti, kas atitinka teismo paskirtį. Lietuvos apeliacinio teismui taip pat būtų priskirtas vaidmuo užtikrinti, kad išimtinė kompetencija (galimybė kreiptis į kitą apygardos teismą nei numatyta pagal teritorinį teismingumą) būtų taikoma tik įstatyme apibrėžtais atvejais ir tik esant būtinumui veiksmingai įgyvendinti kriminalinės žvalgybos užduotis, o tai iš esmės atitinka Lietuvos apeliacinio teismo kaip apygardų teismų administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto kompetenciją.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo siūlomas jurisdikcinės kompetencijos nagrinėti asmenų skundus dėl galimo jų teisių ir laisvių pažeidimo išskaidymas apygardų teismams sudarys prielaidas teisingam bylų srautų paskirstymui tarp teismų ir užtikrins galimybę Lietuvos apeliaciniam teismui koncentruotis į pačių sudėtingiausių bylų, kuriose sprendžiami ne tik proceso šalims, bet ir valstybei bei visuomenei patys reikšmingiausi teisiniai santykiai, nagrinėjimą ir šių bylų nagrinėjimo trukmės trumpinimą, be to, nepareikalaus papildomų finansinių kaštų (kurie reikalingi patalpoms darbui su įslaptinta informacija įrengti ir papildomo personalo darbo užmokesčiui užtikrinti Lietuvos apeliaciniame teisme), nes apygardų teismuose jau yra pritaikytos patalpos ir infostruktūra, leisianti medžiagą gauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto saugiu elektroniniu ryšiu, taip pat kriminalinės žvalgybos klausimais dirbantis personalas. Papildomai pastebėtina, kad pagal Jungtinės Karalystės modelį, kuriuo, kaip suprantama, remiamasi projekto aiškinamajame rašte, pirmąja instancija asmenų skundus dėl galimai neteisėto specialiųjų metodų taikymo jų atžvilgiu arba saugumo ar žvalgybos tarnybų galimai padarytų žmogaus teisų pažeidimų nagrinėja specialusis teismas (angl. Investigatory Powera Tribunal), o šio teismo sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka Jungtinės Karalystės apeliaciniam teismui (angl. Court of Appeal).
Court of Appeal). Taigi, šis specialusis teismas taip pat neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo lygmens. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo siūlymas, kad asmenų skundų dėl galimo jų teisių ir laisvių pažeidimo taikant jų atžvilgiu kriminalinę žvalgybą nagrinėjimas pirmąja instancija būtų priskirtas apygardų teismams, iš esmės atitiktų ir Jungtinėje Karalystėje šiems teisiniams santykiams spręsti nustatytą teismų instancinę sistemą, kuria, beje, vienintele, kiek Lietuvos apeliaciniam teismui žinoma, remiasi projekto rengėjai. Pasiūlymas: „23 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos koordinavimas ir teisėtumo kontrolė
veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoja prokurorai, dalyvaudami sankcionavime, gaudami informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus bei sprendimus, nagrinėdami asmenų skundus. 2. Vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prokuroras turi teisę išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto visą reikiamą kriminalinės žvalgybos informaciją, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Ši informacija turi būti pateikta prokurorui kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu. 3. Prokuroras, išnagrinėjęs asmens skundą ir
(ar) nustatęs, kad kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma teisėtai, asmeniui praneša, kad jo skundas netenkintinas. Jei prokuroras nustato, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, priimamas sprendimas įpareigoti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje išvardintus veiksmus. 4.
4Asmuo ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas,
nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta Lietuvos apeliaciniam teismui. Apygardos teismas Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą per 3 mėnesius nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos. Teismo sprendimo nuorašas išsiunčiamas suinteresuotiems asmenims.
<...>
žvalgybos pagrindinės institucijos, dėl kurios paduotas skundas, vadovas ir prokuroras Lietuvos apeliacinio teismo Apygardos teismo nutartį per 1 mėnesį nuo jos gavimo dienos gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą per
nagrinėjamas šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 dalyse nustatyta tvarka. 16. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Lietuvos apeliaciniam teismui paduoti skundą galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme apygardos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos apeliacinis teismas gali nepriimti nagrinėti skundo, jei nustatomos šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės. 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
<...>
taryba
45 Vadovaujantis Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalimi, skundą dėl kriminalinės žvalgybos subjekto veiklos teisėtumo, kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiksmų ar neveikimo (Įstatymo projekto 20 straipsnio 8 dalis), asmens teisių ir laisvių, vykdant kriminalinę žvalgybą, pažeidimo (Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalis) visų pirma nagrinėja prokuroras.
Įstatymo projekto 23 straipsnio 8 dalyje numatoma, jog „Jei prokuroras nustato, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, priimamas sprendimas įpareigoti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 5 ir
(ar) 6 dalyje išvardintus veiksmus“, t. y. sunaikinti surinktus duomenis ir, jei asmuo patyrė neigiamas pasekmes, atlyginti dėl to atsiradusią žalą bei informuoti asmenį (išskyrus Įstatymo projekte numatytus atvejus) apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, skundas dėl prokuroro sprendimo Lietuvos apeliaciniam teismui gali būti paduotas per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, nepaisant to, ar prokuroro sprendimas yra skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, ar ne, yra vykdytinas įpareigojimas sunaikinti surinktus duomenis ir atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui bei jį informuoti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalyje nustatyti, jog prokuroro sprendimo vykdymas sustabdomas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl jo teisėtumo. Pritarti Nuostatos išdėstytos 23 straipsnio naujojoje 5 dalyje. 122. Generalinė prokuratūra
415
nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas.
KŽĮ projekto 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skundą per 3 mėnesius turi išnagrinėti Lietuvos apeliacinis teismas, o 15 dalyje nustatyta, kad skundą per 3 mėnesius turi išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad KŽĮ projekte konkrečiai nenustatyta, ar skundą nagrinės trijų teisėjų kolegija, ar vienas teisėjas. Teismų įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas. Įstatymų nustatytais atvejais bylą Lietuvos apeliaciniame teisme gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Teismų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinė sesija. Įstatymų nustatytais atvejais bylai nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gali būti sudaryta mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija ar teismo skyriaus plenarinė sesija. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti KŽĮ projekto 23 straipsnio 4 ir 15 dalis nurodant, kad tokio pobūdžio skundus nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Pritarti
prokuratūra
4
6Pagal KŽĮ projekto 23 straipsnio 3 dalį,
prokuroras, nustatęs, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, priima sprendimą įpareigoti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos (toliau – KŽPI) vadovą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 5 ir
(ar) 6 dalyje išvardytus veiksmus.
KŽĮ projekto 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Pagal KŽĮ projektą, prokuroro sprendimą įpareigoti KŽPI vadovą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje išvardytus veiksmus apeliaciniam teismui galės skųsti ir asmuo, kurio skundas buvo nagrinėjamas. Tokia formuluotė reiškia, kad KŽPI vadovą įpareigojančiu sprendimu asmeniui bus pateikta, nors ir labai abstrakti, bet visgi informacija apie tai, kad dėl jo veiksmų buvo atliekama kriminalinė žvalgyba. KŽĮ projekto 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta KŽPI vadovo pareiga informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, o kartu ir buvusią kriminalinę žvalgybą. Prieš informuodamas asmenį KŽPI vadovas, be kita ko, privalo įvertinti, ar nėra KŽĮ projekto 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų kliūčių. Pritarti
prokuratūra
4
dalyje nustatyta, kad KŽPI vadovas, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, o 9–15 straipsniuose nustatyta KŽPI vadovo teisė skųsti prokuroro sprendimą aukštesniajam prokurorui. Manytina, kad tikslinga suvienodinti apskundimo tvarką.
Pažymėtina, kad galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta galimybė ikiteisminio tyrimo institucijoms ar kriminalinės žvalgybos subjektams ginčyti prokuroro sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl tam tikrų veiksmų sankcionavimo, todėl tai gali iškreipti asmenų teisių gynimo institutą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina KŽĮ projekto 23 straipsnio 4 dalį išskaidyti į dvi dalis ir jas išdėstyti taip:
„4. Asmuo ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, nesutinkantis su prokuroro
sprendimu, gali per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą per 3 mėnesius nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos. Teismo sprendimo nuorašas išsiunčiamas suinteresuotiems asmenims.“ „5. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą generaliniam prokurorui. Generalinis prokuroras turi išnagrinėti skundą per 1 mėnesį nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos. Generalinio prokuroro sprendimas yra neskundžiamas.“ Pritarti Taip pat šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į klausymų metu išsakytus argumentus. 125. Lietuvos advokatūra
4
nustatyta asmens galimybė skųsti prokuroro sprendimą, nėra tik deklaratyvi, laikantis tik formalaus teisėtumo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga Projekte nustatyti, ką konkrečiai turi patikrinti prokuroras. Dar daugiau, Projekto 23 straipsnio 4 dalyje numatyta kriminalinės žvalgybos institucijos galimybė skųsti prokuroro sprendimą yra visiškai nelygiavertė asmens galimybei, nes kriminalinės žvalgybos institucija disponuoja visa kriminalinės žvalgybos informacija.
Todėl turi būti išlaikyta šių dviejų šalių - asmens ir kriminalinės žvalgybos institucijos teisinio statuso pusiausvyra. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į komitete vykusių klausymų metu išsakytus argumentus, 23 straipsnio nuostatos patobulintos siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp kriminalinės žvalgybos veiksmų ir asmens teisių, derinant strategines asmens teisių ir laisvių gynimo kryptis su pagrindiniais kriminalinės žvalgybos principais, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimais suformuotą konstitucinę doktriną, į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Be to, atsisakyta nuostatos, kad Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas gali skųsti prokuroro sprendimą teismui. 126. Teisėjų taryba
62 Vadovaujantis Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teisėjams yra keliamas nešališkumo reikalavimas, todėl Įstatymo projekto 23 straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotę siūlytina patikslinti, nurodant, kad skundą nagrinėjantis teisėjas turi nedelsiant nusišalinti, jei
„egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sukelia pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu“. Pritarti
715
įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose ir 15 dalyje brauktini žodžiai
„ar prašymas“, nes šiose nuostatose reglamentuojamas išimtinai skundų dėl
prokurorų sprendimų nagrinėjimas. Pritarti 128.
taryba
7111216 1-32 Vadovaujantis teisėkūros aiškumo bei sistemiškumo principais, taip pat siūlytina Įstatymo projekto 23 straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose, Įstatymo projekto 15 dalyje atsisakyti sąvokos „prašymas“, kadangi aptariamas straipsnis reglamentuoja skundų dėl kriminalinės žvalgybos institucijų bei subjektų, taip pat dėl prokuroro priimtų sprendimų nagrinėjimą. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalies, 20 straipsnio 8 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatose įvardytus subjektus, siūlytina atitinkamai koreguoti ir Įstatymo projekto 23 straipsnio 10 dalies, 12 dalies 2 punkto formuluotes, jose numatant tuos subjektus, dėl kurių skundas gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Pritarti
apeliacinis teismas
2075
prašymu susipažinti su asmens duomenimis – „akivaizdžiai neketina naudotis savo teise susipažinti su asmens duomenimis“, manytina, yra pernelyg abstraktus, įvertinus tai, kad asmuo vien pateikdamas prašymą dėl jo tvarkomų asmens duomenų jau išreiškia norą pasinaudoti savo teise susipažinti su tam tikrais jo asmens duomenų tvarkymo aspektais. Praktiniame taikyme ši norma gali kelti daug neaiškumų. Kita vertus, svarstytina dėl sistemiško šios nuostatos taikymo, t. y. toks pagrindas numatytas kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų atžvilgiu, nuoroda į 20 straipsnio 5 dalyje numatytus pagrindus taip pat teikiama apibrėžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisę atsisakyti priimti skundą (23 straipsnio
punkte apibrėžtas pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą suformuluotas taip:
„skundas ar prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas“.
normos ir (ar) jas įgyvendinančios nuostatos turėtų būti suvienodintos. Pritarti
apeliacinis teismas
7
6 dalies:
tikslintinas, atsisakant žodžio „gali“ (atsisakyti nagrinėti skundą), įvertinus tai, kad toliau nurodomi pagrindai iš esmės įtvirtina atvejus, kai teismas turi atsisakyti nagrinėti skundą;
dalies 3 punktą papildyti ir jį išdėstyti taip: „skundas ar prašymas tuo pačiu klausimu ir dėl to paties asmens jau buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme;“
9
įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje žodis „nustatytus“ keistinas žodžiu „nurodytus“. Pritarti
9
ribojimą teismui susipažinti su informacija, nurodyta Projekto 19 straipsnio
Projekto 19 straipsnio 10 dalyje nustatytos informacijos. Pavyzdžiui, informacija apie taikytus informacijos rinkimo būdus ir priemones yra reikalinga patikrinti, ar taikytos techninės priemonės neviršijo teismo sankcijoje leistinų taikytinų priemonių apimties (o tai tik dar kartą patvirtina, kad sankcionavimas turi būti tikslus).
Be to, teismui gali tekti patikrinti žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę, pavyzdžiui, siekiant įsitikinti, ar tokie dalyviai apskritai egzistuoja. Todėl Projekto 23 straipsnio 7 dalies frazę siūlytina formuluoti taip: „<...> įskaitant įslaptintą informaciją, o motyvuota teismo nutartimi ir susijusius duomenis, nurodytus šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje“. Pritarti iš dalies Projekto 23 straipsnio 8 dalis papildyta nuostata, kad ,,kriminalinės žvalgybos subjektai, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir prokurorai privalo teismui pateikti informaciją, kuri buvo pateikta prokurorui, nagrinėjusiam asmens skundą, įskaitant įslaptintą informaciją, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nurodytus duomenis.“ Pažymėtina, kad projekto 23 straipsnio 2 dalyje numatyta Prokuroro teisė išreikalauti skundo nagrinėjimui reikiamą informaciją. 133. Lietuvos advokatūra
9
teikiančiam skundą asmeniui atstovauja advokatas. Vis dėlto svarstytina, ar tinkamai yra užtikrinama asmens teisė į teisminę gynybą, jeigu advokatas negali susipažinti su įslaptinta informacija, išskyrus numatytą Projekto 19 straipsnio 10 dalyje. Tokiu būdu advokato dalyvavimas tebūtų nominalus ir asmeniui negali būti laiduojama teisė į tinkamą jo teisių gynimą. Be to, tai lemtų akivaizdžiai nelygiavertę proceso šalių pusiausvyrą. Nepritarti Projekto nuostatos užtikrina įvairių saugomų vertybių tinkamą apsaugos balansą. Asmens skundą nagrinėjantis teismas gali gauti visą informaciją reikalingą išsamiam skundo išnagrinėjimui.
Teisės į teismą ir teisingo bylos nagrinėjimo principo kontekste paminėtinas ir EŽTT Didžiosios kolegijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas byloje Regner prieš Čekiją (peticijos Nr. 35289/11), kurioje asmeniui išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, suteikęs jam galimybę užtikrinti tam tikras pareigas, buvo panaikintas remiantis vien įslaptinta informacija, o ši informacija ir administracinio sprendimo pagrindai net teisminės procedūros metu nebuvo atskleisti pareiškėjui ir jo advokatui. EŽTT šioje byloje nenustatė Konvencijos 6 straipsnio pažeidimo ir pabrėžė, kad nacionaliniai teismai galėjo inter alia nuodugniai išanalizuoti minėto leidimo panaikinimo priežastis, o pareiškėjas turėjo galimybę raštu pateikti savo argumentus ir buvo išklausytas teisme. 134. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1115
į tai, kas išdėstyta šios išvados 36 pastaboje, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 ir 14 dalyse esančią formuluotę „kurie pakenktų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams”. Pritarti
12
įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos
įstatyme minimas nebe pirmą kartą. Pritarti
taryba
1210 Įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta formuluotė „Nustačius, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos skundą padavusio asmens teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, teismas gali surengti žodinį procesą“. Pastebėtina, jog ši nuostata suponuoja jau egzistuojantį teismo vertinimą dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų vykdymo tinkamumo bei skundo padavusio asmens teisių pažeidimo, nors skundas šioje stadijoje dar nėra išnagrinėtas.
Atitinkamai, minėtos formuluotės siūlytina atsisakyti. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į teismų argumentus, 23 straipsnio 12 dalį nekeisti, o šio straipsnio 10 dalį papildyti ir ją išdėstyti taip:
„10. Skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka,
asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Teismas gali nutarti surengti žodinį skundo nagrinėjamą, į kurį kviečiami suinteresuoti asmenys ir (ar) jų atstovai, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą, jeigu teismas įsitikina, kad jiems tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką.“
12
prielaidą, kad pažeidus asmens laisves neigiamos pasekmės galėjo ir neatsirasti. Vertintina, kad tokia prielaida yra ydinga, nes netinkamai vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus asmens teisės bet kuriuo atveju yra pažeidžiamos. Kaip jau minėta, kriminalinės žvalgybos metu yra daroma didžiausia intervencija į asmens privatų gyvenimą, todėl asmeniui gali kilti neigiamų pasekmių, kaip ir, pavyzdžiui, pasitikėjimo valstybe, pasitikėjimo teise ar valstybės teisine sistema, nebent pasitikėjimas valstybe nebūtų laikomas demokratinės visuomenės siekiu. Nepritarti Asmuo savo teises gali ginti projekto 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Konstatuoti ar vykdant kriminalinę žvalgybą yra pažeistos skundą padavusio asmens teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, gali prokuroras ar teismas. 138. Lietuvos apeliacinis teismas
1214 2.
Projektu siūlomo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta žalos, asmens patirtos dėl kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimų ir veiksmų, kuriuos teismas pripažintų neteisėtais, dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarka, kuri, Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, neužtikrina valstybės kitų teisinių santykių srityse įgyvendinamos asmens teisių užtikrinimo krypties, pagal kurią piliečiams suteikiama galimybė kuo greičiau ne teismo tvarka gauti piniginę kompensaciją už neteisėtais veiksmais patirtą žalą (pvz., Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2¹–4 straipsniai, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnis). Lietuvos apeliacinis teismas siūlo, siekiant projektu numatomo rezultato – užtikrinti realų ir efektyvų asmens teisių gynimą bei pažeistų teisių ir interesų atkūrimą, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyti, kad teismui pripažinus kriminalinės žvalgybos sprendimus ir veiksmus neteisėtais, žalos atlyginimo ir žalos dydžio klausimai būtų išsprendžiami Vyriausybės nustatyta tvarka (teismui išaiškinus asmenims tokiu atveju jų teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo). Ir tik asmeniui nesutinkant su kompetentingos institucijos sprendimu dėl žalos atlyginimo dydžio ginčas dėl to galėtų būti inicijuojamas teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo siūlomas teisinis reguliavimas neabejotinai labiau atitiktų tiek asmens, tiek valstybės interesus: teisinė taika tarp asmens ir valstybės būtų atkurta greičiau, asmuo ir valstybė patirtų mažesnes sąnaudas (kurias lemia bylinėjimasis teismuose), nes asmenų prašymai dėl patirtos žalos kompensavimo būtų nagrinėjami ne teismo tvarka pagal jau veikiančią sistemą, kuri taikoma iš esmės analogiškiems teisiniams santykiams (t. y. kurie susiklosto dėl neteisėtų veiksmų, kilusių atliekant baudžiamąjį persekiojimą, pvz., dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo) spręsti. Pasiūlymas:
„11. Nustačius, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos skundą
padavusio asmens teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, teismas gali surengti žodinį procesą, kurio metu sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, ir į kurį kviečiami suinteresuoti asmenys, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, ir jeigu iš šių asmenų nėra gautas prašymas atidėti teismo posėdį. Kai yra gautas prašymas atidėti teismo posėdį, skundas gali būti nagrinėjamas prašančiajam asmeniui nedalyvaujant, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, atmeta šį asmens prašymą. Skundą pateikęs asmuo ar jo atstovas gali būti išklausomi, tačiau jie nesupažindinami su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintais dokumentais.
<...>
13.
Kai teismas pripažįsta kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia žalos atlyginimo klausimą ir žalos dydį dydžio klausimai, žala atlyginama išsprendžiami Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Klausymų metu, atsižvelgiant į teismų atstovų išsakytus argumentus, kad žalos dydis neturėtų būti nustatomas nagrinėjant skundą, o turėtų būti nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka, nutarta 23 straipsnio 12 ir 14 dalį išdėstyti taip: „12. Kai nustatoma, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos skundą padavusio asmens teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, teismas gali surengti žodinį procesą, kurio metu sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, ir į kurį kviečiami suinteresuoti asmenys, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką ir jeigu nėra gautas šių asmenų prašymas atidėti teismo posėdį. Kai yra gautas prašymas atidėti teismo posėdį, skundas gali būti nagrinėjamas prašančiajam asmeniui nedalyvaujant, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, atmeta šį asmens prašymą. Skundą padavęs asmuo ar jo atstovas gali būti išklausomi, tačiau jie nesupažindinami su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta informacija. <...>
subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia žalos atlyginimo klausimą. ir žalos dydį. ,žŽala atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
taryba
131 Įstatymo projekto 23 straipsnio 12 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą, gali jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.
Svarstytina, kuo šis skundo nagrinėjimo rezultatas (skundas atmestinas) skiriasi nuo Įstatymo projekto 23 straipsnio 10 dalyje įtvirtinto skundo nagrinėjimo rezultato (skundas netenkinamas). Visgi, jei Įstatymo projekto 23 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata siekiama nustatyti skundą padavusio asmens informavimo apie teismo priimtą sprendimą būdą, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintais aiškumo bei sistemiškumo teisėkūros principais, siūlytina šią nuostatą įtvirtinti kitoje Įstatymo projekto 23 straipsnio dalyje, einančioje po nuostatų, reglamentuojančių teismo priimamų sprendimų rūšis. Nepritarti Siekiant užtikrinti, kad asmeniui būtų pateikiama tik tokia informacija, iš kurios jis negalėtų nustatyti ar jo asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, turėtų būti naudojami tokie patys terminai. 140. Generalinė prokuratūra
13
siūlytina teismui, išnagrinėjusiam skundą, turėti galimybę ne tik pakeisti sprendimą ar priimti naują, bet ir grąžinti skundą prokurorui arba KŽPI vadovui nagrinėti iš naujo, įpareigojant atlikti tam tikrus veiksmus ir
(ar) pašalinti asmens teisių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina KŽĮ projekto 23 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: „12.
Teismas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą ir sprendimą palikti nepakeistą;
2) pakeisti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar prokuroro sprendimą;
3) panaikinti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar prokuroro sprendimą ir priimti naują sprendimą arba gražinti asmens skundą nagrinėti iš naujo;
4) panaikinti teismo ir (ar) prokuroro sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ar pratęsimo, pripažinti kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, nurodyti kriminalinės žvalgybos subjektui sunaikinti apie asmenį surinktus duomenis ir
(ar) nustatyti pinigų sumą žalai atlyginti.“
apeliacinis teismas
20153
projektu siūlomo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalies nuostatos tobulinimo, numatant, kad teismas informuoja asmenį apie sprendimo priėmimo atidėjimą, atsisakant dalies, kuria nustatoma, jog skundas netenkinamas, nes sprendimas dėl skundo atidedant jo priėmimą negali būti priimamas. Kita vertus, siūlytina atsisakyti įpareigojimo teismui įgyvendinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 20 straipsnio
kriminalinės žvalgybos užduočių vykdymo proceso nuolatinė kontrolė. Tai neatitinka teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės paskirties ir funkcijų. Pritarti
taryba
15 Atkreiptinas dėmesys, jog asmens informavimą apie skundo nagrinėjimo rezultatą (skundo netenkinimą) taip pat reglamentuoja Įstatymo projekto 23 straipsnio 14 dalis.
Atsižvelgiant į tai, kad, atidėjus sprendimo priėmimą minėtoje nuostatoje įvardintais atvejais, teismui pateiktas skundas nėra išnagrinėjamas, manytina, jog Įstatymo projekto 23 straipsnio 14 dalyje vietoje termino
„netenkinamas“, būtų tikslinga vartoti terminą „paliekamas nenagrinėtas“. Nepritarti
Tai prieštarautų „nei paneigti nei patvirtinti“ principo įgyvendinimui, nes asmuo galėtų suprasti ar jo atžvilgiu vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai. 143. Teisėjų taryba
16 Įstatymo projekto 23 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skundus nagrinėja, be kita ko, vadovaudamasis Įstatymo projekto 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kuriose yra nurodyti atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai. Tuo tarpu Įstatymo projekto 23 straipsnio
nagrinėti skundo, jei nustatomos šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalies numatytos aplinkybės. Todėl, jei nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą dėl nebūdingų funkcijų priskyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijai pagal Įstatymo projekto 23 straipsnį, siūlytina atsisakymo nagrinėti skundą pagrindus nurodyti vienoje teisės normoje, nedarant kelių nuorodų į skirtingus įstatymo straipsnius. Pritarti
apeliacinis teismas
19
8Siūlytina atsisakyti kaip perteklinės projektu siūlomo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 23 straipsnio
apeliacinis teismas
19 5.
Projektu siūlomo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 23 straipsnyje 19 dalyje numatyta: „Jei yra pagrindo manyti ir kyla abejonių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo teisme nagrinėjant administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pirma instancija, teismas (teisėjas), atsižvelgdamas į teismų kompetenciją pagal šį įstatymą, gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu spręsti, ar nepažeistos šio įstatymo nuostatos.“ Problematika, kurią galimai siekiama spręsti šia nuostata, ir argumentai, pagrindžiantys siūlomos teisinės priemonės tikslingumą, projekto aiškinamajame rašte nėra atskleisti. Galime daryti tik prielaidą, kad siūloma teisės norma siekta pagal analogiją su Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir (ar) Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priskirta kompetencija tirti ir spręsti teisės klausimus, susijusius su teisės aktų ar tam tikrų valstybės subjektų veiksmų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams vertinimu, suteikti panašius įgalinimus ir Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau iš siūlomos formuluotės akivaizdu, kad tokia analogija yra negalima ir suponuoja situacijas, kurios neatitiktų nei galiojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (kriminalinės žvalgybos veiksmų (ne)teisėtumo konstatavimas lemia duomenų, kurie buvo surinkti atliekant šiuos veiksmus, įrodomosios reikšmės vertinimą), nei konstitucinės jurisprudencijos. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, tik teisėtais būdais gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Šios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad išimtinai tik bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti dėl byloje esančių duomenų gavimo būdų teisėtumo ir tų duomenų pripažinimo įrodymais. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą. Taigi, bet kurio kito teismo, nenagrinėjančio baudžiamosios bylos, procesiniai sprendimai dėl byloje esančių duomenų gavimo būdų teisėtumo ar kitų aspektų įvertinimo kitaip, nei tai numatyta baudžiamojo proceso įstatyme, galėtų būti traktuojami kaip teismo (teisėjų) nepriklausomumo principo pažeidimas. Įvertinęs išdėstytus argumentus, Lietuvos apeliacinis teismas siūlo atsisakyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalies, kaip neatitinkančios Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, proceso įstatymuose numatyto mechanizmo, kuris sudaro sąlygas įrodomąją reikšmę galinčių turėti duomenų vertinimą užtikrinti pagal nustatytą instancinę teismų sistemą ir užtikrina konstitucinį teismo (teisėjų) nepriklausomumo vykdant teisingumą konkrečioje byloje principą. Pasiūlymas:
kyla abejonių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo teisme nagrinėjant administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pirma instancija, teismas (teisėjas), atsižvelgdamas į teismų kompetenciją pagal šį įstatymą, gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu spręsti, ar nepažeistos šio įstatymo nuostatos.“
19 46.
Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 19 dalyje numatoma, kad jei yra pagrindo manyti ir kyla abejonių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo teisme nagrinėjant administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pirma instancija, teismas (teisėjas), atsižvelgdamas į teismų kompetenciją pagal šį įstatymą, gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu spręsti, ar nepažeistos šio įstatymo nuostatos. Neaišku, kokie galėtų būti kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą padariniai. Keltina prielaida, jog, pvz., jeigu Lietuvos apeliacinis teismas pripažintų, kad tam tikri kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neteisėti, tuomet baudžiamajame procese duomenys, gauti šių veiksmų pagrindu, turėtų būti pripažinti neatitinkantys leistinumo reikalavimų. Atitinkamai, tokie duomenys negalėtų būti laikomi įrodymais. Abejotina, ar tokia teisinė situacija būtų suderinama su BPK 20 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia tik teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Kitaip tariant, duomenų pripažinimo įrodymais klausimą pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį sprendžia tik pats baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas, o ne koks nors kitas teismas (šiuo atveju – Lietuvos apeliacinis teismas). Nors neleistinų įrodymų šalinimo institutas, kai neleistini įrodymai pašalinami dar iki teismo baigiamojo akto priėmimo, baudžiamojo proceso teisėje yra žinomas ir baudžiamojo proceso teisės doktrinoje vertinamas palankiai[7], tačiau, mūsų nuomone, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 19 dalyje įtvirtinus aptariamą nuostatą dėl išvardintų priežasčių kartu reikėtų koreguoti ir BPK 20 straipsnį[8]. Pritarti
19 47.
Taip pat pažymėtina, kad iš keičiamo įstatymo 23 straipsnio 19 dalies lieka neaišku, ar baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nusprendęs dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo į Lietuvos apeliacinį teismą nesikreipti, vis dar galėtų pats savo baigiamajame akte pripažinti, kad keičiamo įstatymo pagrindu surinkti duomenys nepripažintini įrodymais. Pritarti . 148. Generalinė prokuratūra 2022-12-0523 Atsižvelgdami į Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2022 m. lapkričio 28 d. posėdyje vykusiuose Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1377) (toliau – Projektas) klausymuose kilusias diskusijas dėl asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos, taip pat tokių duomenų tvarkymo ir taikymo kriminalinės žvalgybos procese, teikiame svarstyti Projekto 20 straipsnio lyginamąjį variantą: „20 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su asmens duomenimis, tvarkymas
kriminalinės žvalgybos uždavinius, savo teises ir pareigas kriminalinės žvalgybos subjektai, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, prokurorai ir teismai renkamus asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis tvarko kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimo, kriminalinės žvalgybos subjektų teisių ir pareigų įgyvendinimo tikslais nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir šių grėsmių prevencijos tikslais. 2.
vadovaujantis įstatymoais, reglamentuojančioais valstybės ir tarnybos paslapčių bei asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinę apsaugą, nustatyta tvarka ir šiuo įstatymu. 3. Kriminalinės žvalgybos i Informacijos teikimas asmenims apie tvarkomus jų asmens duomenis gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, asmenų teisės susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai ar iš dalies, atsižvelgiant į tai, ar asmeniui pateikus informaciją ir taip įgyvendinus jo teises, informacijos apie atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis pateikimas duomenų subjektui ir duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti apribotos visiškai ar iš dalies tiek ir tol, kol tai gali būti yra būtina ir proporcinga, šiais atvejais, jeigu būtų:
4) atskleista informacija apie kriminalinę žvalgybą ar detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, jų taikymo ir (ar) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį;
5) pakenkta ar (ir) padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar (ir) nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimamsui, baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui;
6) apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. 4.
asmens duomenimis, turi būti informuojamas raštu, kad jo teisės gali būti įgyvendinamos, neįgyvendinamos arba įgyvendinamos iš dalies, nurodomos bei tokio sprendimo priežastys ir nurodoma jo teisė skųsti atitinkamus veiksmus šio įstatymo nustatyta apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarkaą. Jeigu tokios informacijos pateikimas yra negalimas pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui yra pranešama apie tai, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant informacijos, kuri pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams, ar iš kurios duomenų asmuo galėtų nustatyti, ar jo asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne. 5. Asmeniui galima nepateikti jokios informacijos, iš kurios duomenų pagal kurią jis galėtų spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, jeigu prašymuai yra piktnaudžiaujama akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi. Gali būti vertinama, jog asmuoens savo prašymuai piktnaudžiauja yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, kai:
sukelti veiklos sutrikimus;
subjekto veiklos trikdžius;
pagrindinei institucijai, kriminalinės žvalgybos subjektui ar atskiriems jos darbuotojams;
kriminalinės žvalgybos subjekto veiklos sutrikimus.
4) prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas. 6. Sprendimą dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos asmenims teikimo, atidėjimo, apribojimo, neteikimo priima ir atsakymą pateikia Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos. 7. Jeigu baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinta kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos nustatyta tvarka. 8. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiksmai ar neveikimas, susijęs su informacijos teikimo asmenims atidėjimu, apribojimu, neteikimu ir (arba) su asmens duomenų tvarkymu kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimo, kriminalinės žvalgybos subjektų teisių ir pareigų įgyvendinimo tikslais, gali būti skundžiami šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pritarti 149.
Lietuvos advokatūra 2022-12-0223 Siūlomas Projekto 23 straipsnis, sukuria situaciją, kad neteisėtais kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmais būtų laikomi tik peržengus teismo sankcionuotų veiksmų ribas. Tokiu būdu, kriminalinės žvalgybos veiksmai pagal „turimą informaciją“, jos tinkamai nepatikrinus kriminalinės žvalgybos subjektų vadovams, prokurorams ar teisėjams, gali būti laikomi tik formaliai sankcionuotais kriminalinės žvalgybos veiksmais. Tai lemia, kad nei asmuo, nei jo interesų gynėjas (advokatas) neturės jokios galimybės ginti savo teisių, nebent tik pats prokuroras nuspręstų, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai galimai pažeidė asmens teises. Tokiu būdu nėra sukuriama jokios efektyvios stabdžių ir atsvarų sistemos prieš galimus kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų piktnaudžiavimus. Vertinant, Projekto 23 straipsnio 4 dalį, manytina, kad asmeniui savo teisių gynimui turi būti sudarytos realios ir efektyvios gynybos sąlygos. Todėl nustatytas 1 mėnesio laikotarpis per kurį gali būti paduodamas skundas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, yra neproporcingai trumpas. Tokia išvada darytina, kadangi per šį laikotarpį gali prireikti susirasti advokatą, arba net pačiam asmeniui, jeigu nesinaudojama advokato paslaugomis, įsigilinti į faktinę situaciją, suformuluoti reikalavimus. Todėl skundo padavimo terminas turėtų būti ilgesnis.
Atkeiptinas dėmesys, kad Projekto 23 straipsnio 4 dalies formuluotė, kad „Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą per 3 mėnesius nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos“ yra diskutuotina, kadangi gali suteikti galimybę kriminalinės žvalgybos subjektams piktnaudžiauti savo teise ir delsti teismui pateikti reikiamą medžiagą, o tokiu būdu užsitęstų skundo nagrinėjimo laikotarpis. Projekto 23 straipsnio 7 dalyje turėtų būti įtvirtinama teisė teismui susipažinti su visa kriminalinės žvalgybos informacija, išskyrus galinčią atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Priešingu atveju, teisėjui nebūtų galimybės vertinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, inicijuojant ir taikant kriminalinę žvalgybą, todėl teismui privalo būti suteikti ne siauresnės apimties įgaliojimai susipažinti su informacija, negu prokurorui, teikiančiam sankcionuoti ir kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmus. Projekto 23 straipsnio dalyje įtvirtinama teismo teisė surengti žodinį procesą dėl žalos atlyginimo klausimo, kai nustatyta, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos skundą padavusio asmens teisės ir laisvės ir
(ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės. Tačiau, tokiu atveju skundą padavęs asmuo ar jo atstovas nėra supažindinami su įslaptinta medžiaga, todėl nė negalėtų pateikti argumentų dėl žalos atlygintinumo bei dydžio, kadangi jiems nebūtų žinomas pažeidimo pobūdis ir mastas. Todėl svarstytina, ar tokiu atveju dokumentai negalėtų būti išslaptinami bent iš dalies tokia apimtimi, kuri leistų nukentėjusiam asmeniui ir (ar) jo atstovui įvertinti padaryto pažeidimo pobūdį ir žalos atlyginimo dydį. Projekto 23 straipsnio 14 dalyje yra nustatyta, kad teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir informuoti asmenį, kad skundas netenkinamas, nenurodant motyvų, kurie pakenktų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams.
Išnykus pagrindams, teismas turi nedelsiant priimti šio straipsnio 12 dalyje numatytą sprendimą. Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad nėra numatyta tvarka, kokiu būdu būtų informuojamas teismas bei asmuo apie minėtų pagrindų išnykimą. Projekto 23 straipsnio 19 dalis, nustatanti, kad teisme nagrinėjant administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pirma instancija, teismas (teisėjas), atsižvelgdamas į teismų kompetenciją pagal šį įstatymą, gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu spręsti, ar nepažeistos šio įstatymo nuostatos, diskutuotina. Teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą kreipimasis į Lietuvos apeliacinį teismą abejotinas, kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas galėtų išspręsti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo klausimą, kai tai yra baudžiamosios bylos dalyku. Be to, procese dalyvaujantys asmenys (šalys) patys turi teisę inicijuoti atskirą teisminį procesą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, siekiant, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės, nedarant poveikio kitiems teisminiams procesams. Pastebėtina ir tai, kad Projekte nėra teisinio reguliavimo, kuris numatytų teismui kreipiantis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl pagrindinės bylos nagrinėjimo ar jos dalyje sustabdymo, kol būtų priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas. Dėl šių priežasčių, manytina, kad aptariamos nuostatos reikėtų atsisakyti arba patobulinus bent netaikyti teismo kreipimosi procedūros į Lietuvos apeliacinį teismą, kai jau yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo. Atsižvelgiant į šiuos pastebėjimus, siūlytina pratęsti diskusiją Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose dėl Projekto 23 straipsnio, o jo dalis išdėstyti taip: „1.
Kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoja prokurorai, dalyvaudami sankcionavime, gaudami informaciją apie ir prižiūrėdami kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus bei sprendimus, nagrinėdami asmenų skundus. 2. Vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prokuroras turi teisę išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto visą reikiamą kriminalinės žvalgybos informaciją, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Ši informacija turi būti pateikta prokurorui kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu. 3. Prokuroras, išnagrinėjęs asmens skundą ir (ar) nustatęs, kad kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma teisėtai, asmeniui praneša, kad jo skundas netenkintinas. Jei prokuroras nustato, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, priimamas sprendimas įpareigoti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje išvardintus veiksmus. 4. Asmuo ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per 1 mėnesį 6 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą per 3 mėnesius nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos. Teismo sprendimo nuorašas išsiunčiamas suinteresuotiems asmenims.
<...>
7.
Skundą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti kriminalinės žvalgybos iniciavimo ir taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, ir turi teisę gauti iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų bei prokurorų visą kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą skundą padavusio asmens atžvilgiu, jei ji reikalinga išsamiam skundo išnagrinėjimui, o kriminalinės žvalgybos subjektai, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir prokurorai privalo teismui pateikti šią informaciją, įskaitant visą įslaptintą informaciją, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio
straipsnio 2 dalyje nustatytus duomenis. 8. Teikiančiam skundą asmeniui gali atstovauti advokatas. 9. Skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Teismas gali surengti žodinį procesą į kurį kviečiami suinteresuoti asmenys ir ar jų atstovai, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą, jeigu teismas įsitikina, kad jiems tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką. 10. Nustačius, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar prokuroro sprendimai yra pagrįsti, asmeniui pranešama, kad jo skundas netenkintinas, nenurodant motyvų, jeigu jų nurodymas kurie pakenktų pažeistų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams nustatytus interesus. 11. Nustačius, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos skundą padavusio asmens teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, teismas gali surengti žodinį procesą, kurio metu sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, ir į kurį kviečiami suinteresuoti asmenys, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, ir jeigu iš šių asmenų nėra gautas prašymas atidėti teismo posėdį.
Kai yra gautas prašymas atidėti teismo posėdį, skundas gali būti nagrinėjamas prašančiajam asmeniui nedalyvaujant, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, atmeta šį asmens prašymą. Skundą pateikęs asmuo ar jo atstovas gali būti išklausomi, prieš tai jiems supažinus su visa informacija, išskyrus, kai ši informacija yra įslaptinta pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą., tačiau jie nesupažindinami su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintais dokumentais.
<...>
subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia žalos atlyginimo klausimą ir žalos dydį, žala nedelsiant atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka “.
<...>
atlikimo teisėtumo teisme nagrinėjant administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pirma instancija, teismas (teisėjas), atsižvelgdamas į teismų kompetenciją pagal šį įstatymą, gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu spręsti, ar nepažeistos šio įstatymo nuostatos.“ Pritarti iš dalies Nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į klausymų dalyvių išsakytus argumentus. 150. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 48.
Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „šio straipsnio 1 dalyje numatytą Seimo struktūrinį padalinį“ įrašytini žodžiai „Seimo struktūrinį padalinį, atliekantį kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę“. Pritarti
apeliacinis teismas
modelį, pagal kurį Lietuvos apeliaciniam teismui būtų nustatomos reikšmingos apimties papildomos, taip pat ir naujos funkcijos, kurių įgyvendinimas yra susijęs su įslaptintos informacijos tvarkymu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą teisme yra gaunami vienetai skundų, kurie gali būti teikiami tik dėl apygardos teismo pirmininko nutarties atsisakyti sankcionuoti atitinkamą veiksmą. Todėl teismas neturi objektyvios galimybės projektu numatomos veiklos, kurios apimtys akivaizdžiai stipriai išaugtų, vykdyti šiuo metu turimose patalpose ir turimais pajėgumais. Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pastatas yra į kultūros vertybių sąrašą įtrauktas objektas, o tai ne tik pabrangina patalpų įrengimą, bet ir gali papildomai užtrukti. Todėl įstatymo projekte siūlomoms funkcijoms įgyvendinti būtinas papildomas finansavimas patalpoms darbui su įslaptinta informacija įrengti, taip pat šiai veiklai skirto papildomo personalo (2 vyr. specialistų pareigybių) darbo užmokesčiui užtikrinti
mažiau 107 tūkst. eurų, iš jų 51 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Jeigu nebus rasta galimybė garantuoti Lietuvos apeliaciniam teismui papildomo finansavimo, taip pat, įvertinus reikalingų atlikti pokyčių apimtis ir specifiškumą, persvarstyti siūlomo Kriminalinės žvalgybos įstatymo įsigaliojimo datą, teismas neturės galimybės vykdyti projektu jam numatomų deleguoti funkcijų. Atsižvelgti
apeliacinis teismas 2022-04-29 * 10.3.
Projekto nuostatose suvienodintina teismo priimamo procesinio sprendimo forma, t. y. vietoj naudojamų formuluočių „sprendimas“,
„procesinis sprendimas“, „teismo nutartis“, „motyvuota nutartis“ ar
„motyvuota teismo nutartis“ siūlytina pasirinkti „motyvuota teismo nutartis“
arba „motyvuota nutartis“. Pritarti
2022-07-22 * Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Lietuvos advokatūra siūlo atkreipti dėmesį į šias pagrindines pastabas, į kurias atsižvelgus ir įtvirtinus siūlomus pakeitimus, Projektas reikšmingai galėtų būti patobulintas aukštesnę teisinę galią turinčių teisės aktų reguliavimo kontekste. Atsižvelgti
2022-12-02 * Papildomai siūlytina atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme nėra numatyta asmeniui pagal šį įstatymą garantijų, kuris pateiktų kompetentingai institucijai informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus vykdant kriminalinę žvalgybą. Todėl manytina, kad asmenims pranešusiems apie žmogaus teisių pažeidimus turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytos garantijos bei netaikoma atsakomybė, jeigu tokiu būdu būtų atskleista valstybės ar tarnybos paslaptis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kartu su Projekto pakeitimu inicijuoti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 7 dalies pakeitimą ir jį išdėstyti taip:
„7. Žinomai melagingos informacijos, taip pat
valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimas, išskyrus pranešimus kompetentingai institucijai apie žmogaus teisių pažeidimus vykdant kriminalinę žvalgybą, nesuteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui garantijų pagal šį įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimu nelaikomi kompetentingai institucijai pateikti pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus vykdant kriminalinę žvalgybą.“
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
Teisėsaugos ADTAĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 bei 4 punktais, kuriuose numatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teikia Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su žmogaus teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis pagal šį įstatymą, bei išvadas dėl įstatymų projektų, susijusių su duomenų tvarkymu, taip pat 26 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, šie projektai turi būti teikiami Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kad ji pateiktų savo išvadas, projektas derintinas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, patvirtinta 2022-10-12 Nutarimu Nr. 1019. 156. Mykolo Romerio universitetas 2023-02-02 Mykolo Romerio universitetas (toliau – MRU) teikia Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1377(2) įžvalgas dėl projekto nuostatų, kuriomis nustatomas kriminalinės žvalgybos veiksmų (neveikimo), susijusių su asmens duomenų tvarkymu ar duomenų subjektų teisių (ne)įgyvendinimu, kontrolės mechanizmas. Teikiame įžvalgas į pateiktus klausimus. 1.
įstatymo projekto ir siūlomo Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnio pakeitimo projekto nuostatos, susijusios su duomenų subjektų teisių įgyvendinimu ir ribojimais bei asmens duomenų tvarkymo priežiūra, atitinka Direktyvos (ES) 2016/680, atsižvelgiant į jos originaliame tekste naudojamas sąvokas bei sąsajas su Lietuvos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, ir ją įgyvendinančio Teisėsaugos ADTAĮ nustatytus reikalavimus? Esamo teisinio reguliavimo trumpas vertinimas. Šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva), nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu[9] (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ). Vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, o kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Taip pat Teisėsaugos ADTAĮ nustatyta, kad reikalavimus dėl duomenų subjektų teisių įgyvendinimo ir jų ribojimo, priežiūros institucija, t. y.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau
asmenys turi teisę skųsti VDAI sprendimus teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisėsaugos ADTAĮ 46 straipsnyje numatyta, kad duomenų subjektas, manydamas, kad šiame įstatyme nustatytos jo teisės buvo pažeistos, nes jo asmens duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį įstatymą, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skųsti teismui duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo veiksmus ar neveikimą. Pagal Teisėsaugos ADTAĮ 45 ir 46 straipsnių nuostatas, asmenys turi teisę skųsti administraciniam teismui VDAI, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojų veiksmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o pagal galiojančio Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo[10] (toliau – KŽĮ) nuostatas, skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų ir tvarkomos kriminalinės žvalgybos informacijos teisėtumo, taip pat susijusios su asmens duomenimis, kurie gauti pagal KŽĮ ir paprastai yra įslaptinti bei tvarkomi tik kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti, nagrinėja prokurorai ir bendrosios kompetencijos teismai. Jei įgyvendinant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas.
Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, išskyrus atvejus, kai pateikus tokią informaciją gali būti padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė. Jeigu tuo metu pateikta tokia informacija gali padaryti žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, ji tuoj pat turi būti pateikta baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą (KŽĮ 5 straipsnio 8 dalis). KŽĮ 5 straipsnio 9 punktas numato, kad asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais (kai informacija renkama sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais)
klausimo reglamentuota skirtinguose specialiuose įstatymuose. Įžvalgos dėl siūlomo teisinio reguliavimo dėl asmens duomenų tvarkymo priežiūros. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr.
XI-2234 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 20 straipsnio 8 dalies ir 23 straipsnio bei siūlomo Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnio pakeitimo projekto nuostatas, skundus dėl teisių ir laisvių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, nagrinėtų prokurorai ir bendrosios kompetencijos teismai. Toks teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, yra tinkamas. Teikiame tokio vertinimo argumentus. Kriminalinės žvalgybos metu surinkti asmens duomenys yra kriminalinės žvalgybos informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau
sudaryti valstybės arba tarnybos paslaptį. VTPĮ 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įslaptinta informacija turi būti pateikiama griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Tai reiškia, kad su įslaptinta informacija gali susipažinti tik asmenys, turintys atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba turintys teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima atitinkamo slaptumo žyma, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija. Be to, su įslaptinta informacija asmenys gali susipažinti tik tokia apimtimi, kokios reikia tarnybinėms pareigoms atlikti. Kitais tikslais nei tarnybinių pareigų atlikimas, net ir asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma, tokia informacija neteikiama. Įslaptintos informacijos išslaptinimu pagal VTPĮ 2 straipsnio 10 dalį laikomas informacijai suteiktos slaptumo žymos ir nustatytos apsaugos panaikinimas. Šiame kontekste paminėtinas ir VTPĮ 10 straipsnis, kuriame nustatyti įslaptintos informacijos išslaptinimo pagrindai.
Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą informacija gali būti išslaptinta, kai pasibaigia šiame įstatyme nustatytas įslaptinimo terminas ar išnyksta įslaptinimo tikslingumas (VTPĮ 10 straipsnio 1 dalis); įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti išslaptinama tik įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu (VTPĮ 10 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo procesuose nagrinėjant klausimus, kurie susiję su kriminalinės žvalgybos informacija, paprastai naudojama įslaptinta informacija. Įslaptinta informacija, kartu su viešais argumentais, visada pateikiama teismui pagal teismo reikalavimą. Atskirais atvejais teismai prašo pateiktą informaciją išslaptinti. Tokios informacijos išslaptinimo klausimus pagal teismo pavedimą visada išnagrinėja kriminalinės žvalgybos funkciją vykdanti institucija, kuri priima sprendimą pagal VTPĮ nuostatas. Dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kai teismo procese remiamasi įslaptintais dokumentais pasisakė ir Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – EŽTT) byloje Regner prieš Čekijos Respubliką (Nr. 35289/11). Šioje byloje EŽTT sprendė, ar pareiškėjas, nesuteikus jam teisės susipažinti ir ginčyti konfidencialų dokumentą, kuriuo remiantis teismai priėmė sprendimą, galėjo pasinaudoti tinkamomis savo interesų apsaugos garantijomis, suderinamomis su rungtyniško teismo ir šalių lygiateisiškumo reikalavimais.
EŽTT pažymėjo, kad esminis klausimas nagrinėjamu atveju yra tai, ar pareiškėjo negalėjimas susipažinti ir komentuoti konfidencialų dokumentą buvo pakankamai kompensuotas fakto, kad su šiuo dokumentu galėjo susipažinti visi teismai, nagrinėję bylą, ir tokiu būdu jie galėjo įvertinti, atsižvelgę į dokumento turinį, administracinės institucijos padarytas išvadas dėl pareiškėjo atitikimo saugumo reikalavimams. EŽTT, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tą aplinkybę, kad teismai nagrinėjamu atveju turėjo visapusę jurisdikciją ir nebuvo saistomi pareiškėjo skundo ribų. Dėl to jie privalėjo visapusiškai įvertinti administracinės institucijos procedūrą ir sprendimo motyvus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas galėjo reikšti savo pastabas teisminio proceso metu. Jam buvo suteikta teisė dalyvauti sprendimo priėmime tiek, kiek buvo įmanoma, neatskleidžiant įrodymo, kurį nacionalinio saugumo tarnyba siekė išlaikyti konfidencialų, remdamasi viešojo intereso pagrindais. EŽTT taip pat pažymėjo, kad teismai visą laiką vertino aplinkybę, ar dokumentas iš tiesų negali būti išslaptintas. Iš bylos duomenų matyti, kad suteikiant papildomą apsaugos lygį pareiškėjo teisėms, vienas iš teismų siekė įvertinti ar įrodymas gali (ar negali) būti atskleistas.
Pagal Projekto 2 straipsnio 6 ir 10 dalių nuostatas, kriminalinė žvalgyba yra kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, jas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, šių asmenų aktyvius veiksmus neutralizuojant kriminalinę žvalgybą, kitus su valstybės nacionaliniu saugumu susijusius įvykius ir asmenis. Vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas. Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Šios nuostatos atskleidžia esamas kriminalinės žvalgybos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka atliekamo ikiteisminio tyrimo sąsajas. Kadangi baudžiamąsias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, būtent šie, o ne administraciniai teismai, galėtų objektyviau ir visapusiškiau nagrinėti su asmens duomenų tvarkymu susijusių teisių ir laisvių ribojimo pagrįstumą, vykdant kriminalinę žvalgybą. Pagal Teisėsaugos ADTAĮ nuostatas, prokuratūra ir teismai vykdo asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo kontrolę baudžiamajame procese. Kaip jau minėta, kriminalinė žvalgyba ir baudžiamasis procesas yra susiję. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos[11] (toliau – Konstitucija) 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Pagal Direktyvos preambulės 49 punktą, valstybės narės asmens duomenų tvarkymą nusikalstamų veikų tyrimo ir teismo proceso baudžiamosiose bylose atvejais gali numatyti tai reglamentuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose. Taip pat Direktyvos 18 straipsnyje numatyta, kad nusikalstamų veikų tyrime ir baudžiamajame procese Direktyvos 13, 14 ir
preambulės 80 punkte konstatuota, jog „nors ši direktyva taip pat taikoma nacionalinių teismų ir kitų teisminių institucijų veiklai, priežiūros institucijų kompetencija neturėtų apimti asmens duomenų tvarkymo, kai teismai vykdo savo teismines funkcijas, taip siekiant apsaugoti teisėjų nepriklausomumą jiems atliekant savo teismines užduotis.>...<Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti, kad priežiūros institucijos kompetencija neapima asmens duomenų tvarkymo, kai duomenis tvarko kitos nepriklausomos teisminės institucijos vykdydamos savo teismines funkcijas, pavyzdžiui, prokuratūra.“ Direktyvos 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Valstybės narės gali numatyti, kad jų priežiūros institucija neturi kompetencijos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijas, kurias atlieka kitos nepriklausomos teisminės institucijos, vykdančios savo teismines funkcijas.“ Remiantis tuo galime daryti išvadą, kad Projekte ir siūlomo Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnio pakeitimo projekte nėra nuostatų naikinančių Teisėsaugos ADTAĮ nuostatas, tačiau aiškiai nustatoma, kad asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo kontrolę baudžiamajame procese ir kriminalinėje žvalgyboje vykdo prokuratūra ir teismai.
Direktyvos preambulės 80 punkte konstatuota, jog „nors ši direktyva taip pat taikoma nacionalinių teismų ir kitų teisminių institucijų veiklai, priežiūros institucijų kompetencija neturėtų apimti asmens duomenų tvarkymo, kai teismai vykdo savo teismines funkcijas, taip siekiant apsaugoti teisėjų nepriklausomumą jiems atliekant savo teismines užduotis.>...<Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti, kad priežiūros institucijos kompetencija neapima asmens duomenų tvarkymo, kai duomenis tvarko kitos nepriklausomos teisminės institucijos vykdydamos savo teismines funkcijas, pavyzdžiui, prokuratūra.“ Direktyvos 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Valstybės narės gali numatyti, kad jų priežiūros institucija neturi kompetencijos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijas, kurias atlieka kitos nepriklausomos teisminės institucijos, vykdančios savo teismines funkcijas.“ Remiantis tuo galime daryti išvadą, kad Projekte ir siūlomo Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnio pakeitimo projekte nėra nuostatų naikinančių Teisėsaugos ADTAĮ nuostatas, tačiau aiškiai nustatoma, kad asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo kontrolę baudžiamajame procese ir kriminalinėje žvalgyboje vykdo prokuratūra ir teismai. Projekte numatytos kriminalinės žvalgybos kontrolės institucijos ir Projekto 23 straipsnyje detalizuotas kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmas (atskirais atvejais apimantis ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą), mūsų nuomone, nepažeidžia Direktyvos reikalavimų, ir tik padidina asmenų teisių apsaugą nepakenkiant kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimui. 2. Ar Lietuvos teismų ir prokuratūros, kaip valstybės institucijų, nepriklausomumas yra pakankamas (atitinkantis Direktyvos (ES) 2016/680 reikalavimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną), užtikrinant duomenų subjektų teisių įgyvendinimą asmens duomenų tvarkyme vykdant kriminalinę žvalgybą pagal Projekto nuostatas?
Kaip jau minėta, pagal Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, kurie, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo[12] 2 straipsnyje nustatyta, kad: „Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.“ Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, o Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo[13] 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Projekto 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoja prokurorai, dalyvaudami sankcionuojant kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus, gaudami informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus bei sprendimus, nagrinėdami asmenų skundus. Pagal Direktyvos (ES) 2016/680 18 straipsnį ir Preambulės 49 punktą, tiriant nusikalstamas veikas ir baudžiamajame procese Direktyvos straipsnių nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo taikytinos pagal valstybės narės teisę tai reglamentuojančius nacionalinius teisės aktus.
Direktyvos preambulės 80 punkte konstatuota, jog: „nors ši direktyva taip pat taikoma nacionalinių teismų ir kitų teisminių institucijų veiklai, priežiūros institucijų kompetencija neturėtų apimti asmens duomenų tvarkymo, kai teismai vykdo savo teismines funkcijas, taip siekiant apsaugoti teisėjų nepriklausomumą jiems atliekant savo teismines užduotis. <...> Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti, kad priežiūros institucijos kompetencija neapima asmens duomenų tvarkymo, kai duomenis tvarko kitos nepriklausomos teisminės institucijos vykdydamos savo teismines funkcijas, pavyzdžiui, prokuratūra.“ Atkreipiame dėmesį, kad nei prokuratūra, nei teismai nėra kriminalinės žvalgybos institucijos – jos nevykdo kriminalinės žvalgybos, nepriima sprendimų dėl kriminalinės žvalgybos pradėjimo, nutraukimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos teismai ir prokuratūra vertintini kaip tinkamos nepriklausomos valstybės teisminės institucijos, kurios gali užtikrinant asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą kriminalinėje žvalgyboje, esant tinkamam reglamentavimui nacionaliniuose teisės aktuose. 3. Ar Projekte numatyti kriminalinės žvalgybos techninių priemonių sankcionavimo tvarka ir terminai vertintini kaip proporcingi ir atitinkantys Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną? Dėl kriminalinės žvalgybos techninių priemonių sankcionavimo terminų. Kriminalinė žvalgyba nukreipta į sunkius ir labai sunkius latentinius nusikaltimus, kuriuos daro organizuotos nusikalstamos grupės (toliau - ONG) ir tokių nusikalstamų veikų išaiškinimas trunka laike.
ONG struktūra paremta hierarchija ir norint nustatyti visą ONG su jos lyderiais bei surinkti galimus įrodymus reikia laiko. 2021 metų Europolo Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo ataskaitoje (SOCTA) konstatuojama, kad ketvirtadalis ONG veikė daugiau nei dešimt metų. Trečdalis nusikalstamų grupuočių veikė iki trijų metų.
Projekte nustatytas aiškus kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmas, kuris užtikrina KŽĮ nuostatų laikymąsi, neleidžiant, nesant pakankamų faktinių pagrindų, rinkti informaciją apie asmenį ar (ir) nepagrįstai kreiptis į teismą dėl žmogaus teisių ribojimo, bei pakankamą šio kontrolės mechanizmo veikimą, nes: · kriminalinės žvalgybos subjektai įsivertina, ar yra pakankamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas dėl šių veiksmų sankcionavimo – atliekamas pradinis informacijos vertinimas ir tik esant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo būtinumui ir faktiniam pagrindui su prašymu kreipiamasi į prokurorą pateikiant informaciją, kuria pagrindžiama būtinybė sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ar teikti teismui teikimą dėl šių veiksmų arba šių veiksmų pratęsimo sankcionavimo (vidaus kontrolė); · prokuroras, gavęs kriminalinės žvalgybos subjekto prašymą, įvertina prašyme nurodytus duomenis bei pateiktą medžiagą ir galutinį sprendimą priima tik susipažinęs su visa tam būtina kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiaga, įvertinęs KŽĮ reikalavimus, t. y. teisinius ir faktinius pagrindus, įvertinęs žmogaus teisių ribojimo proporcingumą, tikslingumą ir kitas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes (išorinė prokurorinė kontrolė); · teisėjas, gavęs prokuroro teikimą, įvertina nurodytus duomenis bei kriminalinės žvalgybos subjekto pateiktą medžiagą, priima sprendimą sankcionuoti ar nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus (išorinė teisminė kontrolė).
Projekte nustatytas aiškus kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmas, kuris užtikrina KŽĮ nuostatų laikymąsi, neleidžiant, nesant pakankamų faktinių pagrindų, rinkti informaciją apie asmenį ar (ir) nepagrįstai kreiptis į teismą dėl žmogaus teisių ribojimo, bei pakankamą šio kontrolės mechanizmo veikimą, nes: · kriminalinės žvalgybos subjektai įsivertina, ar yra pakankamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas dėl šių veiksmų sankcionavimo – atliekamas pradinis informacijos vertinimas ir tik esant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo būtinumui ir faktiniam pagrindui su prašymu kreipiamasi į prokurorą pateikiant informaciją, kuria pagrindžiama būtinybė sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ar teikti teismui teikimą dėl šių veiksmų arba šių veiksmų pratęsimo sankcionavimo (vidaus kontrolė); · prokuroras, gavęs kriminalinės žvalgybos subjekto prašymą, įvertina prašyme nurodytus duomenis bei pateiktą medžiagą ir galutinį sprendimą priima tik susipažinęs su visa tam būtina kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiaga, įvertinęs KŽĮ reikalavimus, t. y. teisinius ir faktinius pagrindus, įvertinęs žmogaus teisių ribojimo proporcingumą, tikslingumą ir kitas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes (išorinė prokurorinė kontrolė); · teisėjas, gavęs prokuroro teikimą, įvertina nurodytus duomenis bei kriminalinės žvalgybos subjekto pateiktą medžiagą, priima sprendimą sankcionuoti ar nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus (išorinė teisminė kontrolė). Kriminalinės žvalgybos veiklą vykdančios institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-P-94-895/2015). LAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015).
Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, – prokuroro nutarimai, kurie per 24 valandas prokurorui teikimu kreipiantis į apygardų teismų pirmininkus ar jų įgaliotus teisėjus turi būti patvirtinti motyvuota nutartimi (KŽĮ 10,
kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015). Vadinasi, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad teismai duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą ir panaudotus baudžiamajame procese tikrina baudžiamojo proceso metu, t. y. asmenys kriminalinės žvalgybos veiklą ar veiksmus gali skųsti ir skundžia teismui ir baudžiamojo proceso metu nagrinėjant baudžiamąsias bylas.
Tokiu atveju teismas dar kartą vertina tokių duomenų gavimo faktinį pagrindą ir teisėtumą, veiksmų proporcingumą. Svarbu – slaptų veiksmų kontrolė sankcionuojama iki 3 mėn. laikotarpiui ir tokie veiksmai pratęsiami tik prokurorams ir teismams įvertinus vykdomų veiksmų, turimos informacijos ir siekiamų tikslų proporcingumą. Nustačius trumpus terminus, pavyzdžiui, jei vykdomi sudėtingi ir ilgalaikiai, dažnai tarptautiniai, tyrimai turės būti nutraukiami arba nepabaigiami neturint galimybės atlikti sankcionuojamus veiksmus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia demokratinės teisinės valstybės samprata, pagal kurią valstybė ne tik siekia saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, bet ir sugeba tai daryti veiksmingai („inter alia“ 2004 m. gruodžio 29 d., 2008 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad „valstybė privalo sukurti ir veiksmingai taikyti nusikalstamumo, ypač organizuoto, mažinimo ir ribojimo priemonių sistemą“. Atsižvelgiant į tai, kokią įtaką maksimalių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo terminų nustatymas gali turėti šios valstybės pareigos įgyvendinimui, darytina išvada, kad Projekte numatyti sankcionavimo terminai atitinka proporcingumo principą. 4. Ar Projekto 19 straipsnyje tinkamai reglamentuota kriminalinės žvalgybos informacija pateikimo susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir kitoms valstybės institucijoms bei asmenims tvarka?
VTPĮ 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įslaptinta informacija turi būti pateikiama griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Tai reiškia, kad su įslaptinta informacija gali susipažinti tik asmenys, turintys atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba turintys teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima atitinkamo slaptumo žyma, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija. Be to, su įslaptinta informacija asmenys gali susipažinti tik tokia apimtimi, kokios reikia tarnybinėms pareigoms atlikti. Kitais tikslais nei tarnybinių pareigų atlikimas, net ir asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tokia informacija neteikiama. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės pirmiesiems trims asmenims, kaip ir kitoms valstybės institucijoms, gali būti teikiama kriminalinės žvalgybos informacija jų funkcijoms ir užduotims vykdyti. Tačiau svarbu užtikrinti, kad pateikta informacija nebūtų piktnaudžiaujama. Valstybės pirmieji asmenys, norėdami gauti iš kriminalinės žvalgybos subjektų juos dominančią informaciją, savo paklausime turėtų nurodyti motyvuotą pagrindą dėl prašomos konkrečios informacijos pateikimo susipažinimui. 5. Ar Projekto 20 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną? Įžvalgos dėl siūlomo teisinio reguliavimo dėl asmens duomenų subjektų teisių įgyvendinimo ir ribojimo. Projekto 20 straipsnyje siūloma reglamentuoti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su asmens duomenimis, tvarkymą.
Šiame straipsnyje siūloma nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, teisinį pagrindą, galimybę riboti asmenų teisę gauti kriminalinės žvalgybos informaciją, susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą. Toks teisinis reguliavimas yra tinkamas remiantis šias argumentais. Asmenų teisė gauti informaciją apie asmens duomenų tvarkymo faktą, tikslą bei teisinį pagrindą ribojama atsižvelgiant į Teisėsaugos ADTĮ reikalavimus, o paties fakto nepateikimas yra paties ribojimo esmė, todėl toks ribojimas negali būti atliktas švelnesnėmis priemonėmis. Ne visais atvejais asmenys turi teisę žinoti apie jų duomenų tvarkymą ar netvarkymą. Asmens duomenų apsaugos reikalavimai yra įtvirtinti Direktyvoje, kuri yra įgyvendinama jos nuostatas perkeliant į Teisėsaugos ADTĮ. ADTĮ
duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais tiek, kiek ir tol, kol šis apribojimas, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas siekiant: 1) netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras; 2) nepakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas arba bausmių vykdymui. ADTĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> informacija gali būti nepateikta, jeigu jos pateikimas pakenktų šio straipsnyje nurodytam tikslui.
Direktyvos 14 straipsnis taip pat numato, kad atsižvelgiant į 15 straipsnį (teisės susipažinti su asmens duomenimis apribojimai), valstybės narės numato, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi <...>. Direktyvos 15 straipsnis apibrėžta, kad <...> duomenų subjekto teisės susipažinti su duomenimis dalinis ar visiškas apribojimas, tinkamai paisant atitinkamo fizinio asmens pagrindinių teisių ir teisėtų interesų, yra būtina ir proporcinga demokratinės visuomenės priemonė, siekiant a) netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras; b) nepakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui <...>. Teisė sužinoti apie duomenų tvarkymo faktą, tikslą bei teisinį pagrindą negali būti absoliutinama bei aiškinama taip, jog suteiktų galimybę iš esmės bet kuriam subjektui visais atvejais sužinoti apie kriminalinės žvalgybos vykdymo/nevykdymo faktą:
kriminalinės žvalgybos faktą ar jo nebuvimą yra sietinas tiesiogiai su visuomenės interesu, nacionalinio saugumo interesu, o tuo pačiu ir pačios sistemos veiksmingumu, įstatymų leidėjo valia užtikrinti sėkmingą nusikalstamų veikų išaiškinimą, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymą, asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paiešką ar kitus Projekto 4 straipsnyje nustatytus uždavinius.
Galimybė nepateikti informacijos apie galimai vykdomos ar nevykdomos kriminalinės žvalgybos faktą yra aktualiausia tiriant, pavyzdžiui, galimus nusikalstamus susivienijimus, antikonstitucines ir teroristines bei organizuotas grupes, kur dalis galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų dar nėra nustatyta ar jų kaltė nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kadangi Teisėsaugos ADTĮ ir Direktyvoje minima asmens teisė gauti informaciją apie duomenų tvarkymo faktą, tikslą bei teisinį pagrindą nėra ribojama nei besikreipiančių subjektų skaičiaus prasme, nei tokių užklausų dažnumo prasme, todėl tokių užklausų visuma, atsižvelgiant į jų kiekį bei dažnumą, sudaro prielaidas nustatyti naudojamą kriminalinės žvalgybos taikymo taktiką, slaptuosius dalyvius, personalinę sudėtį bei paneigtų įstatymų leidėjo valią įtvirtintą KŽĮ bei VTPĮ.
Jei būtų įgyvendinta asmenų teisė neribotai gauti kriminalinės žvalgybos informaciją būtų eliminuotas kriminalinės žvalgybos efektyvumas ir tai sukeltų šias grėsmes: · Tam tikros informacijos disponavimo faktas bei faktas to, ar kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai buvo apskritai panaudoti, savo esme yra įslaptinta informacija ir jos pateikimas ne tik pažeistų VTPĮ reikalavimus, tačiau ir prarastų tokio ribojimo (t. y. kriminalinės žvalgybos informacijos neteikimo) esmę. · Situacija, kuomet asmeniui iš esmės būtų galima bet kada sužinoti, ar jo atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, sudarytų galimybes atskleisti kriminalinės žvalgybos dalyvių tapatybę, leistų analizuoti naudojamus metodus, o naudojamų metodų analizė keltų grėsmę ne tik konkrečiam kriminalinės žvalgybos tyrimui, tačiau kompromituotų pačią kriminalinę žvalgybą kaip teisėsaugos institucijų vykdomą veiklą. · Vieša kriminalinės žvalgybos metodų analizė taip pat leistų išvengti jos taikymo, o toks teisės aiškinimas iš esmės paneigtų įstatymo leidėjo valią bei KŽĮ 3 straipsnyje įtvirtintus konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų veiksmų derinimo principus bei pačios kriminalinės žvalgybos veiklos prasmę. · Teisės aiškinimas, leidžiantis iš esmės gauti informaciją apie tam tikrų asmenų atžvilgiu galimai vykdytus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones leistų atskleisti ne tik vykdomus būdus ir priemones, tačiau ir konkrečius pajėgumus ar tyrimo objektus, o tai iš esmės darytų prielaidą KŽĮ 19 straipsnio 7 dalies imperatyvo pažeidimui, kuris numato, jog detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, neteikiami. · Įpareigojimas suteikti tokią informaciją galėtų būti panaudojamas siekiant atitinkamiems asmenims paslėpti daromus pažeidimus, slėptis su bendrininkais bei prevenciškai išvengti ne tik galimų kriminalinės žvalgybos veiksmų, bet ir baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas.
Jei būtų įgyvendinta asmenų teisė neribotai gauti kriminalinės žvalgybos informaciją būtų eliminuotas kriminalinės žvalgybos efektyvumas ir tai sukeltų šias grėsmes: · Tam tikros informacijos disponavimo faktas bei faktas to, ar kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai buvo apskritai panaudoti, savo esme yra įslaptinta informacija ir jos pateikimas ne tik pažeistų VTPĮ reikalavimus, tačiau ir prarastų tokio ribojimo (t. y. kriminalinės žvalgybos informacijos neteikimo) esmę. · Situacija, kuomet asmeniui iš esmės būtų galima bet kada sužinoti, ar jo atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, sudarytų galimybes atskleisti kriminalinės žvalgybos dalyvių tapatybę, leistų analizuoti naudojamus metodus, o naudojamų metodų analizė keltų grėsmę ne tik konkrečiam kriminalinės žvalgybos tyrimui, tačiau kompromituotų pačią kriminalinę žvalgybą kaip teisėsaugos institucijų vykdomą veiklą. · Vieša kriminalinės žvalgybos metodų analizė taip pat leistų išvengti jos taikymo, o toks teisės aiškinimas iš esmės paneigtų įstatymo leidėjo valią bei KŽĮ 3 straipsnyje įtvirtintus konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų veiksmų derinimo principus bei pačios kriminalinės žvalgybos veiklos prasmę. · Teisės aiškinimas, leidžiantis iš esmės gauti informaciją apie tam tikrų asmenų atžvilgiu galimai vykdytus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones leistų atskleisti ne tik vykdomus būdus ir priemones, tačiau ir konkrečius pajėgumus ar tyrimo objektus, o tai iš esmės darytų prielaidą KŽĮ 19 straipsnio 7 dalies imperatyvo pažeidimui, kuris numato, jog detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, neteikiami. · Įpareigojimas suteikti tokią informaciją galėtų būti panaudojamas siekiant atitinkamiems asmenims paslėpti daromus pažeidimus, slėptis su bendrininkais bei prevenciškai išvengti ne tik galimų kriminalinės žvalgybos veiksmų, bet ir baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas. Projekto 3 straipsnio 2 dalis numato, jog kriminalinė žvalgyba yra grindžiama konspiracijos, konfidencialumo bei viešų ir slaptų veiksmų derinimo principais.
Būtina paminėti, kad kriminalinės žvalgybos sėkmė yra neatsiejama nuo tokių veiksmų slaptumo bei fakto, jog duomenų subjektui iš esmės nėra žinoma, kad jo asmens duomenys yra tvarkomi ir nėra žinomas kriminalinės žvalgybos veiksmų mastas. Pažymėtina, kad vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių ir tikslų yra nusikalstamų veikų prevencija (Projekto 4 straipsnis). Įgyvendinant šį uždavinį kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija apie asmenis ar procesus, kuri susijusi su rizikos veiksniais, turi būti įvertinta, saugoma ir naudojama kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti. Kriminalinės žvalgybos informacija – kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu surinkti ir užfiksuoti duomenys apie kriminalinius procesus, nusikalstamas veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. Ši informacija tvarkoma, kad būtų galima nustatyti ir suprasti nusikalstamus reiškinius ir tendencijas, rinkti žvalgybos informaciją apie organizuotų nusikaltėlių tinklus ir nustatyti sąsajas tarp skirtingų nustatytų veikų. Atsižvelgiant į išvardintas grėsmes duomenų subjektams ir kitiems nesusijusiems asmenims gali būti taikomas „nei patvirtinimo, nei paneigimo“ principas. Direktyvos kontekste paminėtina tai, kad kriminalinės žvalgybos sėkmė yra neatsiejama nuo tokių veiksmų slaptumo bei fakto, kad duomenų subjektui iš esmės nėra žinoma, jog jo asmens duomenys yra tvarkomi. Galimybę individui pateikti neutralų atsakymą nepaneigia ir EŽTT praktika. EŽTT byloje Kennedy prieš Jungtinę Karalystę yra pripažinęs, kad Jungtinės Karalystės institucijų naudojama „nei patvirtinimo, nei paneigimo“ politika yra proporcinga ir būtina priemonė užtikrinant pačių veiksmų sėkmingumą (Kennedy prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 26839/05).
26839/05). Kartu EŽTT yra konstatavęs, kad teisė gauti įrodymus nėra absoliuti teisė. Nacionalinio saugumo interesai ar būtinybė išlaikyti slaptus nusikalstamų veikų tyrimo metodus paslaptyje turi būti pasveriami kartu su pačia teise į rungimosi procesą (Edwards and Lewis prieš Jungtinę Karalystę Nr. 39647/98 ir 40461/98, § 46). Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte[14], kriminalinės žvalgybos fakto neprieinamumas šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste sąlygoja teisinį neaiškumą tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos subjektai ar pagrindinės institucijos atsisako pateikti kriminalinės žvalgybos vykdymo faktą, tai yra pateikia neutralų atsakymą, iš kurio subjektas iš esmės nesužino, ar jo asmens duomenys yra tvarkomi ar ne. Šiuo metu galiojančiame Jungtinės Karalystės Duomenų apsaugos akte 2018 (angl. Data Protection Act 2018) ši galimybė yra įtvirtinta, o neutralaus atsakymo (nei patvirtinant, nei paneigiant patį asmens duomenų tvarkymo faktą) taikymo galimybę taip pat pabrėžia UK Information Commisioner‘s Office (Jungtinės Karalystės nepriklausoma reguliavimo institucija, atsakinga už teisę į informaciją), kuri pripažįsta, jog teisė į asmens duomenų apsaugą gali būti ribojama, o apie ribojimo priežastį asmeniui turi būti pranešama, išskyrus tuos atvejus, kai tokios informacijos pateikimas pakenktų pačiam ribojimo tikslui. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad galimybę taikyti „nei paneigti nei patvirtinti“ politiką yra įtvirtinta ir Europos Sąjungos institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, pvz. Europolo reglamento 36 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Europolas raštu informuoja duomenų subjektą, kad prieiga nesuteikiama arba suteikiama su apribojimais, nurodo tokio sprendimo priežastis ir jo teisę pateikti skundą EDAPP.
Jeigu tokios informacijos pateikimas pažeistų 6 dalį, Europolas praneša atitinkamam duomenų subjektui tik apie tai, kad jis atliko patikrinimą, nepateikdamas jokios informacijos, iš kurios duomenų subjektas galėtų spręsti apie tai, ar Europolas tvarko su juo susijusius asmens duomenis ar ne. Atsižvelgiant į tai, darome išvadą, kad galimybė pateikti neutralų atsakymą, kuris nei patvirtintų, nei paneigtų apie galbūt vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, yra pačios teisės ribojimo esmė, o asmenų, norinčių gauti informaciją apie duomenų tvarkymo faktą, nurodomi pagrindai nėra absoliutūs. Pagal Konstituciją, asmens teisė į privatumą nėra absoliuti (2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją riboti naudojimąsi asmens teisėmis ir laisvėmis, inter alia teise į privataus gyvenimo gerbimą ir apsaugą, galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Kita vertus, pagal Konstituciją, individo autonominiai interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti (nes ir asmens teisės, ir viešasis interesas yra konstitucinės vertybės), čia turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra (inter alia 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai).
Svarbu ir tai, kad asmens teisės į jo privataus gyvenimo gerbimą teisinė samprata yra siejama su teisėtais žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo lūkesčiais; jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui (inter alia 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia demokratinės teisinės valstybės samprata, pagal kurią valstybė ne tik siekia saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, bet ir sugeba tai daryti veiksmingai (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2008 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
Kartu pažymėtina, kad EŽTT yra pripažinęs valstybių Konvencijos dalyvių teisę naudoti įvairias kovos su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu ar kovos su korupcija priemones, inter alia įvairias slapto asmenų sekimo priemones, kaip antai naudoti slaptuosius agentus, informatorius ar taikyti kitus slapto tyrimo metodus, kuriais gali būti, be kita ko, įsikišama ir į asmenų privatų gyvenimą ar pažeidžiamas jų susirašinėjimo slaptumas, kai šiomis priemonėmis siekiama teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti itin sunkias, didelį pavojų pačiai valstybei, visuomenei ir jos nariams keliančias nusikalstamas veikas ir surinkti įrodymus dėl minėtų veikų padarymo (pvz., naudoti slaptuosius agentus taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį (Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimo byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01, 49–53 punktai). 6. Jeigu manytina, kad Direktyvos (ES) 2016/680) reikalavimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatos bus įgyvendintos netinkamai, prašome pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip įstatymo nuostatos turėtų būti tikslinamos. Teikiama nuomonė turi būti pagrįsta. Vertinant pateiktą Projektą, manome, kad Direktyvos (ES) 2016/680) reikalavimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatos bus įgyvendintos tinkamai. 7.
metu būtų konstatuotas faktas apie pažeistas teises ir laisves ir tik tokiu atveju būtų informuojamas asmuo apie kriminalinės žvalgybos veiksmus, jeigu jo atžvilgiu informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis, ar tarnybinis, administracinis tyrimas nepradėtas? Ar taip nepažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 22 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės, ir ar atitinka Direktyvą (14, 15 straipsniai)? Konstitucijos 21 straipsnyje numatyta, kad žmogaus asmuo neliečiamas, ir kad žmogaus orumą gina įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje numatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas, susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami, ir kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Taip pat numatyta, kad nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į garbę ir orumą, asmenis saugo įstatymas ir teismas. Direktyvos (ES) 2016/680 14 straipsnyje numatyta duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis, o 15 straipsnyje numatyti teisės susipažinti su asmens duomenimis apribojimai. Vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ, į kurį perkeltos Direktyvos nuostatos, 11 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nurodyti atvejai, kuomet duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota. Projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad: „Jeigu atliekant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas ir generalinis prokuroras ar jo įgaliotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras.
Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, tik išnykus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytoms grėsmėms.“ Projekto 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai kriminalinės žvalgybos informacijos teikimas asmenims gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, informacijos apie atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis teikimas duomenų subjektams ir duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis gali būti apriboti visiškai ar iš dalies tiek ir tol, kol tai yra būtina ir proporcinga, šiais atvejais, t. y. jeigu būtų:
1) pažeisti valstybės nacionaliniai ar visuomenės saugumo interesai;
2) sukelta grėsmė kito asmens gyvybei ir sveikatai;
3) atskleista tarnybos ar valstybės paslaptis;
4) atskleista informacija apie kriminalinę žvalgybą ar detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, jų taikymo ir (ar) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį;
5) pakenkta ar (ir) padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar (ir) nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui;
6) neapsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės.
Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, tik išnykus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytoms grėsmėms.“ Projekto 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai kriminalinės žvalgybos informacijos teikimas asmenims gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, informacijos apie atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis teikimas duomenų subjektams ir duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis gali būti apriboti visiškai ar iš dalies tiek ir tol, kol tai yra būtina ir proporcinga, šiais atvejais, t. y. jeigu būtų:
1) pažeisti valstybės nacionaliniai ar visuomenės saugumo interesai;
2) sukelta grėsmė kito asmens gyvybei ir sveikatai;
3) atskleista tarnybos ar valstybės paslaptis;
4) atskleista informacija apie kriminalinę žvalgybą ar detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, jų taikymo ir (ar) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį;
5) pakenkta ar (ir) padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar (ir) nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui;
6) neapsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Įstatyminis ribojimas pateikti informaciją apie kriminalinės žvalgybos faktą ar jo nebuvimą yra sietinas su visuomenės saugumo ir nacionalinio saugumo interesu, o tuo pačiu ir pačios sistemos veiksmingumu bei įstatymų leidėjo valia užtikrinti sėkmingą nusikalstamų veikų išaiškinimą. Taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymą, asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paiešką ar kitus Projekto 4 straipsnyje nustatytus uždavinius.
Galimybė nepateikti informacijos apie galimai vykdomą ar nevykdomą kriminalinę žvalgybą yra aktualiausia tiriant nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių neteisėtą veiklą, kur dalis nusikalstamas veikas padariusių asmenų dar nėra nustatyta ar jų kaltė nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą gali pasitvirtinti, tačiau tokios informacijos ne visada pakanka pradėti ikiteisminiam tyrimui ar kreiptis dėl sankcionuotų veiksmų pratęsimo, kadangi asmenys, darantys sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, organizuotų nusikalstamų grupių nariai laikosi konspiracijos, naudoja kontrpriemones, išvyksta tęsti nusikalstamos veiklos į užsienį ar būna sulaikomi ir įkalinami užsienio valstybėse, kartais nutraukia nusikalstamą veiklą dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių ir pan., o kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas tik tam tikrą laiką. Tokios sąlygos negali būti pagrindu informuoti asmenį apie atliktą jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimą ir naikinti informaciją, kadangi vėliau gali būti gaunama nauja informacija, prijungiama prie jau esančios ir tai gali būti kaip pagrindas atnaujinti tyrimus arba priimti atitinkamus sprendimus. Paties fakto apie vykdytą kriminalinę žvalgybą patvirtinimas jau sudaro prielaidas nustatyti kriminalinės žvalgybos taikymo taktiką, slaptuosius dalyvius, personalinę sudėtį. Įpareigojimas suteikti informaciją galėtų būti panaudojamas siekiant kitiems asmenims paslėpti daromus pažeidimus, taikyti kontrpriemones, slėptis su bendrininkais bei išvengti ne tik galimų kriminalinės žvalgybos veiksmų, bet ir baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas.
Kriminalinės žvalgybos tyrimai pradedami tik esant Projekto 8 straipsnyje nustatytiems kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindams ir vykdant Projekto 4 straipsnyje numatytus specialius kriminalinės žvalgybos uždavinius. Sistemiškai vertinat kriminalinės žvalgybos uždavinius, pažymėtina, kad ne visais atvejais kriminalinės žvalgybos informacijos turi peraugti į kitus tyrimus. Kriminalinė žvalgyba nusikalstamų veikų prevencijos procese naudojama kovojant su įvairiomis nusikalstamumo formomis, tarp jų, ir su organizuotu nusikalstamumu, taikant organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. gruodžio 9 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimuose yra pabrėžęs veiksmingai įgyvendinamų įvairių prevencinių priemonių sistemos svarbą užkertant kelią nusikaltimams. Taip pat yra pažymėjęs, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, privalo garantuoti viešąjį interesą ir turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams ir ribojančių bei mažinančių nusikalstamumą, ir kad valstybės nustatytos ir taikomos priemonės turi būti veiksmingos. Direktyvos 15 straipsnio 2 dalis numato valstybių narių teisę priimti teisėkūros priemones ir nustatyti, kokioms duomenų tvarkymo kategorijoms gali būti visiškai ar iš dalies taikomi apribojimai ir ribojimai. Pažymėtina, kad Projekto 5 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė asmeniui, turinčiam pagrindą manyti, kad taikant jo atžvilgiu kriminalinę žvalgybą kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, skųsti šiuos veiksmus teismui Projekto 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įvertinus Projektu nustatytą reglamentavimą, manome, kad nurodyti atvejai yra proporcingi ir atitinka aukščiau paminėtas Direktyvos ir Teisėsaugos ADTAĮ nuostatas. Keliame klausimą, ar Projekto 20 straipsnio 3 dalies 6 punktas nėra perteklinis. Pritarti
2023-02-15 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, susipažinusi su Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ)
žvalgybos veiksmų (neveikimo), susijusių su asmens duomenų tvarkymu ar duomenų subjektų teisių (ne)įgyvendinimu, kontrolės mechanizmas, ir kitais dokumentais, pagal savo kompetenciją teikia šią numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą pagal pateiktus klausimus:
projekto ir siūlomo Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnio pakeitimo projekto nuostatos, susijusios su duomenų subjektų teisių įgyvendinimu ir ribojimais bei asmens duomenų tvarkymo priežiūra, atitinka Direktyvos (ES) 2016/680, atsižvelgiant į jos originaliame tekste naudojamas sąvokas bei sąsajas su Lietuvos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, ir ją įgyvendinančio Teisėsaugos ADTAĮ nustatytus reikalavimus? Europos Sąjungos teisės aktai (Direktyvos ES 2016/679 (toliau – BDAR) ir ES 2016/680) nustato pareigą valstybėms narėms turėti duomenų subjektų teisių įgyvendinimo bei asmens duomenų tvarkos priežiūros institutą.
Visiškai nepriklausomai savo funkcijas galinčių vykdyti priežiūros institucijų įsteigimas yra esminė fizinių asmenų apsaugos, tvarkant jų asmeninius duomenis, dalis. Tiek BDAR, tiek Direktyva ES 201/680 nustato, kad valstybės narės gali (BDAR preambulės konstatuojamajame
instituciją, atsižvelgdamos į valstybės narės konstitucinę, organizacinę ir administracinę sandarą. Taip pat šios abi Direktyvos nustato bendruosius reikalavimus priežiūros institucijos nariui ar nariams, kas, galiausiai, užtikrina priežiūros institucijos nepriklausomumą. Abiejų įstatymų projektų nuostatos dėl asmens teisių įgyvendinimo ir asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijos suteikimo prokuratūrai, mūsų manymu, nesudarytų sąlygų nepriekaištingai ir nepriklausomai asmens teisių užtikrinimo sistemai veikti, nes Lietuvos prokuratūra pagal nacionalinius teisės aktus organizuoja ikiteisminį tyrimą ir prižiūri ikiteisminio tyrimo institucijų, taip pat ir kriminalinės žvalgybos subjektų atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, priima sprendimus arba kreipiasi į teismą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo. Įstatymo projektai atitikties Direktyvos (ES) 2016/680 formaliojo teisinio vertinimo požiūriu neprieštarauja ES teisei, tačiau jais nustatomos prokuratūros, kaip specialios priežiūros institucijos, vieta organizacinėje ir administracinėje valstybės institucijų, nepriklausomai ir objektyviai užtikrinančių žmogaus teises ir laisves, sandaroje išliktų problemiška.
Duomenų apsaugos priežiūros ir kitų prokuratūros vykdomų funkcijų atskyrimas, užtikrinant priežiūros nepriekaištingumą ir nepriklausomumą, teoriškai įmanomas, tačiau pareikalautų rimtų ir brangių organizacinių ir administracinių sprendimų. Ta pati institucija valdyti, tvarkyti asmens duomenų ir prižiūrėti šio proceso teisėtumo neturėtų. Teisėsaugos ADTĮ, kaip ir Direktyvos (ES) 2016/680, paskirtis yra nustatyti veiksmingą žmogaus teisių apsaugos mechanizmą, o Lietuvos Respublikos konstitucinėje sandaroje tokias funkcijas labiausiai atliepia specializuoto ombudsmeno institutai, iš kurių šiuo atveju jiems artimiausias yra Žvalgybos kontrolieriaus institutas. 2. Ar Lietuvos teismų ir prokuratūros, kaip valstybės institucijų, nepriklausomumas yra pakankamas (atitinkantis Direktyvos (ES) 2016/680 reikalavimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną), užtikrinant duomenų subjektų teisių įgyvendinimą asmens duomenų tvarkyme vykdant kriminalinę žvalgybą pagal Projekto nuostatas? Lietuvos teismų nepriklausomumas įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatas yra pakankamas, tačiau prokuratūros nepriklausomumas užtikrinant duomenų subjektų teisių įgyvendinimą asmens duomenų tvarkyme vykdant kriminalinę žvalgybą vertintinas kaip nepakankamas. Priežiūros institucijos paskirtis ir vieta valstybės organizacinėje architektūroje nustatytina remiantis Direktyvos (ES) 2016/680 preambulės konstatuojamojo 75 p. nuostatomis.
Jame, be kita ko, teigiama, kad priežiūros institucijos turėtų stebėti, kaip taikomos pagal šią Direktyvą priimtos nuostatos, ir padėti jas nuosekliai taikyti visoje Sąjungoje, kad būtų apsaugoti fiziniai asmenys, tvarkant jų asmens duomenis. Be to, konstatuojamasis 79 p. nustato, kad bendrieji reikalavimai priežiūros institucijos nariui ar nariams turėtų būti nustatyti pagal valstybės narės teisę, ir visų pirma turi būti nustatyta, kad tuos narius turėtų skirti parlamentas arba Vyriausybė, arba Valstybės vadovas, remdamasis Vyriausybės ar Vyriausybės nario arba parlamento pasiūlymu, arba nepriklausoma įstaiga, kuriai pagal valstybės teisę pavesta skirti narius taikant skaidrią procedūrą. Priėmus siūlomas įstatymo projekto nuostatas, šioms funkcijoms vykdyti prokuratūros įgaliojimai turėtų būti išplėsti ir atskirti nuo įgaliojimų vadovauti ikiteisminiam tyrimui, o reikalavimai priežiūrą vykdantiems prokuratūros darbuotojams ir jų skyrimo tvarka turėtų būti nustatyti Teisėsaugos ADTĮ ir atitikti Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatas. 3. Ar Projekte numatyti kriminalinės žvalgybos techninių priemonių sankcionavimo tvarka ir terminai vertintini kaip proporcingi ir atitinkantys Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną? Projekte numatyti kriminalinės žvalgybos techninių priemonių sankcionavimo tvarka ir terminai vertintini kaip proporcingi kriminalinės žvalgybos tikslams. Kritiškai įvertinti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną kriminalinės žvalgybos techninių priemonių sankcionavimo tvarkos ir terminų klausimais mums reikalingos papildomos kompetencijos ir ilgesnis už nustatytą pavedimo vykdymo laikas. 4.
reglamentuota kriminalinės žvalgybos informacija pateikimo susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir kitoms valstybės institucijoms bei asmenims tvarka? Vertintojų nuomone, kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir kitoms valstybės institucijoms bei asmenims tvarka yra tinkamai reglamentuota šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, kuriame yra nustatyti vienodi reikalavimai teikiant kriminalinės žvalgybos informaciją šiems asmenims ir institucijoms. 5. Ar Projekto 20 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną? Įvertinti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai reikalingas ilgesnis už šiuo pavedimu nustatytą vertinimo išvadų pateikimo terminą laikotarpis, todėl nuomonės šiuo klausimu neteikiame. 6. Jeigu būtų manoma, kad Direktyvos (ES) 2016/680) reikalavimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatos bus įgyvendintos netinkamai, prašome pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip įstatymo nuostatos turėtų būti tikslinamos. Teikiama nuomonė turi būti pagrįsta. Įvertinti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai reikalingas ilgesnis už šiuo pavedimu nustatytą vertinimo išvadų pateikimo terminą laikotarpis, todėl nuomonės šiuo klausimu neteikiame. 7. Ar proporcingas reikalavimas, kad kriminalinės žvalgybos kontrolės metu būtų konstatuotas faktas apie pažeistas teises ir laisves ir tik tokiu atveju būtų informuojamas asmuo apie kriminalinės žvalgybos veiksmus, jeigu jo atžvilgiu informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis ar tarnybinis, administracinis tyrimas nepradėtas?
Ar taip nepažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje ir 22 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės ir ar atitinka Direktyvą (ES) 2016/680) (14, 15 straipsnius)? Manytina, kad reikalavimas, kad kriminalinės žvalgybos kontrolės metu būtų konstatuotas faktas apie pažeistas teises ir laisves ir tik tokiu atveju būtų informuojamas asmuo apie kriminalinės žvalgybos veiksmus, jeigu jo atžvilgiu informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis ar tarnybinis, administracinis tyrimas nepradėtas, yra proporcingas ir tuo nepažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje ir 22 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės ir tai atitinka Direktyvos (ES) 2016/680) 14 ir 15 straipsnių nuostatas. Pritarti iš dalies Pagal KŽĮ projekto nuostatas, nei prokuratūra, nei teismai nėra kriminalinės žvalgybos institucijos, nes jos nevykdo kriminalinės žvalgybos, nepriima sprendimų dėl kriminalinės žvalgybos pradėjimo, nutraukimo ir pan., šios institucijos, pagal savo esmę ir turinį užtikrina kriminalinės žvalgybos kontrolę ir tinkamą asmens teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos metu (atskirais atvejais apima ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą). Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva neapriboja valstybių narių teisės paskirti kelias priežiūros institucijas, Projekto 23 straipsnyje nustatytas kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmas, kuris nepažeidžiant Direktyvos reikalavimų apima ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą ir tik padidina asmenų teisių apsaugą tuo pačiu nepakenkiant kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimui.
Atkreiptinas dėmesys į Projekto 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoja prokurorai, dalyvaudami sankcionuojant kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus, gaudami informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus bei sprendimus, nagrinėdami asmenų skundus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, kurie, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad: „Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.“ Konstitucijos
funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, o Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „<...> prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime aiškindamas Konstitucijos 118 straipsnio (1992 m. spalio 25 d. redakcija) nuostatas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją prokurorai yra teisminės valdžios sudedamoji dalis, todėl jiems taikytini teismų nepriklausomumą apibūdinantys principai, tačiau atsižvelgiant į Konstitucijoje nustatytus ypatumus. Lietuvos prokuratūra, pagal Europos Sąjungos teisės aktus laikytina nepriklausoma teismine institucija kaip ir teismai, kas sustiprina prokuratūros, kaip kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančios institucijos, patikimumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į Mykolo Romerio universiteto (išvadų lentelės 156 pastaba) ir Vytauto Didžiojo universiteto (išvadų lentelės 159 pastaba) išvadose dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pateiktus argumentus, Lietuvos teismai ir prokuratūra yra vertintini kaip tinkamos nepriklausomos valstybės teisminės institucijos, kurios gali užtikrinti asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą kriminalinėje žvalgyboje. Svarbu yra tai, kad Lietuvos teismai ir prokuratūra, užtikrindamos asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą kriminalinėje žvalgyboje, prieš tai nebūtų dalyvavę priimant sprendimus, susijusius su duomenų subjektu. 158.
Teisės fakultetas 2023-02-02 Vilniaus universiteto (toliau – ir VU) Teisės fakultetas vien tik
Nr. S-2023-251 (41 lapas), S-2023- 150 (30 lapų) ir S-2023-238 (11 lapų) pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas (toliau – ekspertines išvadas) dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto Nr. XIVP-1377(2), Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694(2) (bei jo lydimųjų projektų Nr. XIVP1695(2), XIVP-1696(2), XIVP-1697(2)) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymų projektų Nr. XIVP1767(2) ir XIVP-1766(2). Tokiu VU Teisės fakulteto bendruomenės įvertinimu galime pasidžiaugti, nes tokie kreipimaisi, be kita ko, liudija mūsų kaip reikšmingos ekspertinės institucijos pripažinimą. Išties, daugelį kartų neatlygintinai esame teikę savo išvadas dėl teisės aktų projektų, dalyvavę įvairių valstybės institucijų sudaromų komisijų, komitetų, darbo grupių ir kt. veikloje, teikę savo pastabas ir pasiūlymus. Pavyzdžiui, VU Teisės fakultetas yra parengęs ir pateikęs Lietuvos Respublikos Seimui Korupcijos prevencijos įstatymo projekto ekspertinę išvadą, kurios parengimas užtruko du mėnesius ir kurią rengė keturių VU Teisės fakulteto mokslininkų komanda. Pagal galimybes mielai darysime tai ir ateityje. Vis dėlto šiuo atveju pateikti prašomų ekspertinių išvadų negalime ir nurodysime to priežastis. Pirma, ekspertinių išvadų rengimas yra atsakinga ir sudėtinga veikla, reikalaujanti ne tik gilių atitinkamos srities profesinių žinių, bet ir gyvenimiškos patirties, dažniausiai susijusi su papildomos informacijos surinkimu ar net tyrimo atlikimu. Tai laikui imli veikla, dėl kurios dėstytojai turi atsitraukti nuo savo tiesioginio – pedagoginio ir (arba) mokslinio – darbo, už kurį jiems universitete yra mokamas atlyginimas.
Ekspertinių išvadų rengimas, mūsų supratimu, yra tokia veikla, už kurią akademiniams darbuotojams turėtų būti teisingai atlyginama. Deja, dabartinis universitetų finansavimo valstybės lėšomis modelis, kai lėšos yra skiriamos už mokslinės veiklos rezultatus ar valstybės finansuojamas studijų vietas (studijų krepšelius) atitinkamų studijų krypčių programose, nenumato lėšų už akademinių darbuotojų vykdomą ekspertinę veiklą skyrimo. Čia norėtume taip pat pažymėti tai, kad VU Teisės fakultetas yra ne kartą atkreipęs valstybės institucijų dėmesį į šį, mūsų manymu, spręstiną klausimą, siūlėme ieškoti tokių sutartinių bendradarbiavimo ar kitokių formų, kurių pagrindu galima būtų teisingai atlyginti tiek VU, tiek ir kitų aukštųjų mokyklų pedagogams ir mokslo darbuotojams už kvalifikuotų ekspertinių išvadų rengimą ir motyvuoti juos šios veiklos imtis. Nepaisant to, šis klausimas tebėra neišspręstas. Antra, prašymuose pateikti ekspertines išvadas formuluojami tokie pageidavimai, kurie, jei išties pageidaujama gauti ekspertines išvadas, o ne lakoniškus jokiais moksliniais tyrimais nepagrįstus atsakymus, neretai yra nerealūs ar prašyme nurodytomis sąlygomis neįgyvendinami. Pavyzdžiui, prašyme Nr. S-2023-251 pateikti ekspertinę išvadą dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto suformuluoti septyni klausimai, iš kurių atsakymai bent į keturis klausimus galėtų būti savarankiško mokslinio tyrimo objektu.
Be to, norint pateikti atsakymus į pateiktus klausimus būtinos gilios konstitucinės, Europos Sąjungos, duomenų apsaugos, baudžiamojo proceso, administracinės, darbo ir valstybės tarnybos teisės, žmogaus teisių žinios, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos žmogaus teisių teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos išmanymas ir pan. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimo komiteto prašymuose nurodyti 10 darbo dienų terminai kvalifikuotai ekspertinei išvadai pateikti yra akivaizdžiai per trumpi. Šis raštas jokiu būdu neturėtų būti suprastas kaip VU Teisės fakulteto atsisakymas bendradarbiauti, kaip tik tikimės supratimo ir geranoriško požiūrio į iškeltus klausimus. Atsižvelgti
universitetas Teisės fakultetas 2023-02-28 Susipažinę su Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1377(2), teikiame šią išvadą pagal Jūsų pateiktus klausimus dėl projekto poveikio vertinimo:
keičiamo Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto ir siūlomo Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnio pakeitimo projekto nuostatos, susijusios su duomenų subjektų teisių įgyvendinimu ir ribojimais bei asmens duomenų tvarkymo priežiūra, atitinka Direktyvos (ES) 2016/680, atsižvelgiant į jos originaliame tekste naudojamas sąvokas bei sąsajas su Lietuvos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, ir ją įgyvendinančio Teisėsaugos ADTAĮ nustatytus reikalavimus? 2016 m. balandžio 27 d.
ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau - Direktyva), nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę perkeltos į Teisėsaugos ADTAĮ ir taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis Teisėsaugos ADTAĮ taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad vykstant baudžiamajam procesui, duomenų subjektas šio įstatymo 11 (Duomenų subjektui prieinama informacija ir informacija, kuri turi būti pateikta duomenų subjektui), 12 (Duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis) ir 14 (Teisė reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis ir apriboti jų tvarkymą) straipsniuose nurodytomis teisėmis naudojasi tiek, kiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nenustatyta kitokia teisių įgyvendinimo tvarka. Siame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK nuostatas, asmeniui yra prieinama informacija, kuri turi būti pateikiama jam susipažinti su jo asmens duomenimis, o taip pat asmens teisė reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis ir apriboti jų tvarkymą ir kt., paprastai priklauso nuo asmens procesinės padėties ir tyrimo eigos.
Sprendimą dėl asmens teisių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, užtikrinimo (pranešimu asmeniui ar asmens duomenų sunaikinimu ir kt.), priima prokuroras, iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei (BPK 161 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo metu, asmenų, dalyvaujančių baudžiamajame procese, skundai dėl baudžiamojo proceso eigos ar asmens teisių įgyvendinimu, paprastai taip pat paduodami prokurorui ar teismui, kuris ir priima sprendimą. Teisėsaugos ADTAĮ nustatyta (žr. VIII skyrių „Priežiūros institucija“), kad duomenų subjektų teisių įgyvendinimo ir jų ribojimo, priežiūros institucija yra Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - VDAI). Teisėsaugos ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai ar juridiniai asmenys turi teisę skųsti VDAI sprendimus teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisėsaugos ADTAĮ 46 straipsnyje numatyta, kad duomenų subjektas, manydamas, kad šiame įstatyme nustatytos jo teisės buvo pažeistos, nes jo asmens duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį įstatymą, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skųsti teismui duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo veiksmus ar neveikimą. Šiuo metu, pagal galiojančio Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo[¹⁵] (toliau - KŽĮ) nuostatas, skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų ir tvarkomos kriminalinės žvalgybos informacijos teisėtumo, taip pat susijusius su asmens duomenimis, kurie gauti pagal KŽĮ ir paprastai tvarkomi tik kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti, nagrinėja prokurorai ir bendrosios kompetencijos teismai.
Jeigu kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai turi būti informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, išskyrus atvejus, kai pateikus tokią informaciją gali būti padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė. Jeigu tuo metu pateikta tokia informacija gali padaryti žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, ji tuoj pat turi būti pateikta baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą (žr. KŽĮ
straipsnio 9 dalis nustato, kad asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o KŽĮ 22 straipsnio
kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais) - prokurorui. Asmuo, nesutinkantis su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimu, gali per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Taigi, šiuo metu duomenų subjekto teisių gynyba dėl to paties klausimo reglamentuota skirtinguose specialiuose įstatymuose, priklausomai nuo to, kuriame procese asmens duomenys yra tvarkomi, neribojant asmens teisių ginti savo interesus jam patogiu būdu. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Projektas) 20 straipsnio 8 dalies ir 23 straipsnio bei siūlomo Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnio pakeitimo projekto nuostatas, skundus dėl teisių ir laisvių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, nagrinėtų prokurorai ir bendrosios kompetencijos teismai. Manome, kad toks teisinis reguliavimas yra tinkamas ir teikiame tokio vertinimo argumentus:
Kriminalinės žvalgybos metu surinkti asmens duomenys yra kriminalinės žvalgybos informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - VTPĮ) nustatytą tvarką yra įslaptinama. Pagal BPK 177 straipsnio nuostatas, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, o kai kurias atvejais asmens duomenys - įslaptinami (pvz., VPTĮ 7 str. 1 dalies 21 punktas - ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys). Pagal VTPĮ 7 straipsnį, KŽĮ ir (ar) BPK pagrindu renkama kriminalinės žvalgybos informacija ar baudžiamosios bylos duomenys gali sudaryti valstybės arba tarnybos paslaptį, t. y., tiek kriminalinės žvalgybos metu, tiek tyrimą atliekant pagal BPK, duomenys gali būti įslaptinami arba neskelbtini. Kriminalinės žvalgybos metu atliekami tyrimai ir pagal BPK atliekami tyrimai turi tarpusavio sąsają. Kriminalinės žvalgybos metu paaiškėjus nuskalstamos veikos požymiams nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas ir kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, o baudžiamąsias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (ne administraciniai teismai).
Todėl, būtent šie teismai galėtų taip pat objektyviai išnagrinėti ir su asmens duomenų tvarkymu susijusių teisių ir laisvių ribojimo pagrįstumą tiek vykdant ikiteisminį tyrimą, tiek ir kriminalinę žvalgybą. Pažymėtina, kad teismo procesuose nagrinėjant klausimus, kurie susiję su kriminalinės žvalgybos informacija, kartu su viešais argumentais, pagal teismo reikalavimą teismui pateikiama išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija, o kai kurias atvejais ir įslaptinta informacija. Kai kuriais, teismo nurodytais atvejais, teismai prašo pateiktą informaciją išslaptinti, kurią išslaptinus, pateikiama teismui. Dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kai teismo procese remiamasi įslaptintais dokumentais yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau - EŽTT) byloje Regner prieš Čekijos Respubliką (Nr. 35289/11)[¹⁶]. Šioje byloje EŽTT sprendė, ar pareiškėjas, nesuteikus jam teisės susipažinti ir ginčyti konfidencialų dokumentą, kuriuo remiantis teismai priėmė sprendimą, galėjo pasinaudoti tinkamomis savo interesų apsaugos garantijomis, suderinamomis su rungtyniško teismo ir šalių lygiateisiškumo reikalavimais. Teismas, priimdamas sprendimą, atkreipė dėmesį j nacionaliniams teismams suteiktas teises. Jie turėjo neribotą prieigą prie visų įslaptintų dokumentų, kuriais Agentūra rėmėsi, grįsdama savo sprendimą; jie turėjo teisę detaliai išanalizuoti priežastis, dėl kurių Agentūra nurodė neatskleidžianti įslaptintų dokumentų; ir jie galėjo įsakyti paviešinti tuos dokumentus, kurie, jų nuomone, neturėjo būti įslaptinti.
pažymėjo, kad atsižvelgiant bendrai į visą procesą, ginčo pobūdį ir į nacionalinių institucijų turimą vertinimo laisvę, pareiškėjo teisių, kylančių iš rungtyniško proceso bei šalių lygybės principų, ribojimai, buvo kompensuoti tokiu būdu, kad teisinga pusiausvyra tarp šalių nebuvo paveikta tokiu mastu, kuris pažeistų pareiškėjo teisės į teisingą teismą pačią esmę. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos[¹⁷] (toliau - Konstitucija) 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Pagal Direktyvos preambulės 49 punktą „<...> jeigu asmens duomenys tvarkomi vykdant nusikalstamų veikų tyrimą ir teismo procesuose baudžiamosiose bylose, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti, kad naudojimasis teise gauti informaciją, teise susipažinti su duomenimis bei teise reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis ir apriboti jų tvarkymą vykdomas pagal teismo procesą reglamentuojančias nacionalines taisykles“, t. y. valstybės narės asmens duomenų tvarkymą nusikalstamų veikų tyrimo ir teismo proceso baudžiamosiose bylose atvejais gali numatyti tai reglamentuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose.
Pažymėtina, kad Direktyvos 18 straipsnyje numatyta, kad „Valstybės narės gali numatyti, kad atvejais, kai vykdant nusikalstamų veikų tyrimus ir baudžiamąjį procesą asmens duomenys yra nurodomi teismo sprendime, nuosprendžių registre arba byloje, 13, 14 ir 16 straipsniuose nurodytomis teisėmis turi būti naudojamasi pagal valstybės narės teisę", t. y. nusikalstamų veikų tyrime ir baudžiamajame procese Direktyvos 13, 14 ir 16 straipsnių nuostatas galima taikyti pagal valstybės narės teisę.
Direktyvos preambulės 80 punkte konstatuota, jog „<...> nors ši direktyva taip pat taikoma nacionalinių teismų ir kitų teisminių institucijų veiklai, priežiūros institucijų kompetencija neturėtų apimti asmens duomenų tvarkymo, kai teismai vykdo savo teismines funkcijas, taip siekiant apsaugoti teisėjų nepriklausomumą jiems atliekant savo teismines užduotis. <...> Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti, kad priežiūros institucijos kompetencija neapima asmens duomenų tvarkymo, kai duomenis tvarko kitos nepriklausomos teisminės institucijos vykdydamos savo teismines funkcijas, pavyzdžiui, prokuratūra.“ Remiantis išdėstytu manome, kad Projekto ir siūlomo Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnio pakeitimo projektų nuostatos pagal savo esmę /turinį atitinka Direktyvos (ES) 2016/680, atsižvelgiant į jos originaliame tekste naudojamas sąvokas bei sąsajas su Lietuvos Respublikos nacionaliniais teisės aktais, ir ją įgyvendinančio Teisėsaugos ADTAĮ nustatytus reikalavimus. Projektuose, vertinant juos sistemiškai, aiškiai nustatoma, kad asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo kontrolę tiek baudžiamajame procese, tiek ir kriminalinėje žvalgyboje vykdo tie patys subjektai - prokuratūra ir teismai ir mūsų nuomone, nepažeidžia Direktyvos reikalavimų, bei nustato tinkamą asmenų teisių apsaugą tuo pačiu nepakenkiant kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimui. 2.
Lietuvos teismų ir prokuratūros, kaip valstybės institucijų, nepriklausomumas yra pakankamas (atitinkantis Direktyvos (ES) 2016/680 reikalavimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną), užtikrinant duomenų subjektų teisių įgyvendinimą asmens duomenų tvarkyme vykdant kriminalinę žvalgybą pagal Projekto nuostatas? Mūsų vertinimu, Lietuvos teismų ir prokuratūros, kaip valstybės institucijų, nepriklausomumas yra pakankamas ir atitinka Direktyvos (ES) 2016/680 reikalavimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, užtikrinant duomenų subjektų teisių įgyvendinimą asmens duomenų tvarkyme vykdant kriminalinę žvalgybą pagal Projekto nuostatas. Teikiame tokio vertinimo argumentus:
Projekto nuostatas, nei prokuratūra, nei teismai nėra kriminalinės žvalgybos institucijos - jos nevykdo kriminalinės žvalgybos, nepriima sprendimų dėl kriminalinės žvalgybos pradėjimo, nutraukimo ir pan. Projekte nustatytos minėtų institucijų funkcijos (pvz., Projekto 5, 9, 10 11, 12, 13, 14, 15, 18,
žvalgybos kontrolę ir tinkamą asmens teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos metu (atskirais atvejais apima ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą). Ypatingai atkreiptinas dėmesys į Projekto 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoja prokurorai, dalyvaudami sankcionuojant kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus, gaudami informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus bei sprendimus, nagrinėdami asmenų skundus. 2. Vienas iš fundamentalių demokratinės valstybės bruožų yra teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas. Jo laikomasi visose demokratinėse valstybėse.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, kurie, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo[¹⁸] 2 straipsnyje nustatyta, kad: „Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime[¹⁹] aiškindamas Konstitucijos 118 straipsnio (1992 m. spalio 25 d. redakcija) nuostatas yra konstatavęs, kad „<...> pagrindinis aspektas, kuriuo būtina vadovautis vertinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą, yra tas, kad nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių teisėjo ir teismo pareigų, išplaukianti iš Konstitucijos garantuotos žmogaus teisės turėti bešališką ginčo arbitrą. Tokia nepriklausomumo samprata atsispindi ir daugelyje tarptautinių dokumentų.¹¹ Konstitucijos
funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, o Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo[²⁰] 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „<...> prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime aiškindamas Konstitucijos 118 straipsnio (1992 m. spalio 25 d. redakcija) nuostatas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją prokurorai yra teisminės valdžios sudedamoji dalis, todėl jiems taikytini teismų nepriklausomumą apibūdinantys principai, tačiau atsižvelgiant į Konstitucijoje nustatytus ypatumus. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo 2019 m. gegužės 27 d. sprendime byloje Nr.
C-509/18[²¹] konstatavo, kad Lietuvos generalinis prokuroras gali būti laikomas
„išduodančiąja teismine institucija“, kaip tai suprantama pagal 2002 m.
birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, nes jo statusas valstybėje ne tik užtikrina objektyvų funkcijų atlikimą, bet ir suteikia jam nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios išduodant Europos arešto orderį. Sis sprendimas leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos prokuratūra, pagal Europos Sąjungos teisės aktus laikytina nepriklausoma teismine institucija kaip ir teismai, kas sustiprina prokuratūros, kaip kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančios institucijos, patikimumą. Pagal Direktyvos (ES) 2016/680 18 straipsnį ir Preambulės 49 punktą, tiriant nusikalstamas veikas ir baudžiamajame procese Direktyvos straipsnių nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo taikytinos pagal valstybės narės teisę tai reglamentuojančius nacionalinius teisės aktus.
Direktyvos preambulės 80 punkte konstatuota, jog: „nors ši direktyva taip pat taikoma nacionalinių teismų ir kitų teisminių institucijų veiklai, priežiūros institucijų kompetencija neturėtų apimti asmens duomenų tvarkymo, kai teismai vykdo savo teismines funkcijas, taip siekiant apsaugoti teisėjų nepriklausomumą jiems atliekant savo teismines užduotis. <...> Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti, kad priežiūros institucijos kompetencija neapima asmens duomenų tvarkymo, kai duomenis tvarko kitos nepriklausomos teisminės institucijos vykdydamos savo teismines funkcijas, pavyzdžiui, prokuratūra.'' Taigi, atsižvelgdami į išdėstytą manome, kad Lietuvos teismai ir prokuratūra yra vertintini kaip tinkamos nepriklausomos valstybės teisminės institucijos, kurios gali užtikrinant asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą kriminalinėje žvalgyboje, esant tinkamam reglamentavimui nacionaliniuose teisės aktuose. Svarbu yra tai, kad Lietuvos teismai ir prokuratūra, užtikrindamos asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą kriminalinėje žvalgyboje, prieš tai nebūtų dalyvavę priimant sprendimus, susijusius su duomenų subjektu. 3. Ar Projekte numatyti kriminalinės žvalgybos techninių priemonių sankcionavimo tvarka ir terminai vertintini kaip proporcingi ir atitinkantys Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną? Įvertinus Projekto nuostatas darytina išvada, kad Projekte reglamentuoti kriminalinės žvalgybos techninių priemonių sankcionavimo tvarka ir terminai vertintini kaip proporcingi bei atitinkantys EŽTT praktiką ir Konstitucinio teismo doktriną. Teikiame tokio vertinimo argumentus: 1.
Dėl techninių priemonių sankcionavimo tvarkos. Projekte numatytas techninių priemonių panaudojimas (sankcionavimas) gali būti atliekamas tiriant ne visus, o tik KZĮ 8 straipsnyje įvardintus nusikaltimus ir, tik KŽĮ numatyta tvarka gavus teismo sankciją (Projekto 6 straipsnio 3 dalis). Projekto 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „<...> 1. Techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. <...>“. Be to, Projekto 10 straipsnio
duomenis jie privalo nurodyti teikime teismui „ <...> 4. Teikime nurodoma: <...> 3) duomenys ir (ar) motyvai, kuriais pagrindžiamas būtinumas atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, ir siekiamas rezultatas;“.
Aukščiau paminėtas teisinis reguliavimas, susijęs su techninių priemonių sankcionavimu asmens atžvilgiu, neleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnams rinkti informacijos apie asmenį ar (ir) nepagrįstai kreiptis į teismą dėl žmogaus teisių ribojimo nesant pakankamų faktinių pagrindų ir kontrolės, nes:
žvalgybą vykdančių pareigūnų surinktus duomenis ir, tik esant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo būtinumui ir faktiniam pagrindui, kreipiasi su prašymu į prokurorą pateikiant informaciją, kuria pagrindžiama būtinybė sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ar teikti teismui teikimą dėl šių veiksmų pratęsimo sankcionavimo (vidaus kontrolė);
įvertina prašyme nurodytus duomenis bei pateiktą medžiagą ir galutinį sprendimą priima tik susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs teisinius bei faktinius pagrindus, žmogaus teisių ribojimo proporcingumą, tikslingumą ir kitas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes (išorinė prokurorinė kontrolė);
vadovo pateiktą medžiagą, įvertina nurodytus duomenis ir priima sprendimą sankcionuoti ar nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus (išorinė teisminė kontrolė). Be minėto teisinio reguliavimo, šiuo klausimu taip pat aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) suformuota praktika. LAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai.
Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant. KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015). Kriminalinės žvalgybos veiklą vykdančios institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (LAT plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad teismai duomenis, gautus atliekant slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir panaudotus baudžiamajame procese tikrina ir baudžiamojo proceso metu, t. y. asmenys kriminalinės žvalgybos veiklą ar veiksmus gali skųsti teismui ir baudžiamojo proceso metu nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Tokiu atveju teismas dar kartą vertina tokių duomenų gavimo faktinį pagrindą ir teisėtumą, veiksmų proporcingumą. 2. Dėl kriminalinės žvalgybos techninių priemonių sankcionavimo terminų.
Projekte numatyta, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka gali būti sankcionuojamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Tokie veiksmai gali būti pratęsiami tik prokurorams ir teismams kiekvieną kartą įvertinus vykdomų veiksmų, turimos informacijos ir siekiamų tikslų proporcingumą. Akivaizdu, kad organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariai ir kiti nusikaltimus rengiantys ar darantys asmenys nuolat laikosi konspiracijos bei įvairiais būdais maskuoja savo veiklą tam, kad teisėsaugos pareigūnams būtų kuo sudėtingiau, ar netgi neįmanoma atskleisti jų rengiamų ar padarytų nusikaltimų. Todėl, nustačius nepagrįstai trumpus terminus, sankcionuojami veiksmai bus atliekami neproporcingai trumpai rengiamai ar daromai nusikalstamai veikai ir teisėsaugos institucijų tiriami sunkiausi, gerai organizuoti ar labai latentiški nusikaltimai liktų neatskleisti. Pagal Konstituciją, asmens teisė į privatumą nėra absoliuti (2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją riboti naudojimąsi asmens teisėmis ir laisvėmis, inter alia teise į privataus gyvenimo gerbimą ir apsaugą, galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas
įvairių formų nusikalstamumu taiko įvairius specialius tyrimo metodus. Jų pobūdį, formas nulemia atskirų nusikaltimų kategorijų pavojingumas, sudėtingumas, paplitimas.
Kurti tokias specialias priemones, metodus ir tai naudoti atskleidžiant nusikaltimus, nustatant kaltininkus yra pateisinama ir būtina, nes kai kurių nusikaltimų įprastais tyrimo būdais, metodais dažnai būna neįmanoma atskleisti arba tai padaryti labai sunku. Paprastai tai yra patys sunkiausi, gerai organizuoti ar labai latentiški nusikaltimai, keliantys realų pavojų daugelio žmonių, visuomenės ar net valstybės saugumui Valstybė turi turėti efektyvias kovos su nusikalstamumu priemones. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia demokratinės teisinės valstybės samprata, pagal kurią valstybė ne tik siekia saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, bet ir sugeba tai daryti veiksmingai (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2008 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Kartu pažymėtina, kad EŽTT yra pripažinęs valstybių Konvencijos dalyvių teisę naudoti įvairias kovos su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu ar kovos su korupcija priemones, inter alia įvairias slapto asmenų sekimo priemones, kaip antai: naudoti slaptuosius agentus, informatorius ar taikyti kitus slapto tyrimo metodus, kuriais gali būti, be kita ko, įsikišama ir į asmenų privatų gyvenimą ar pažeidžiamas jų susirašinėjimo slaptumas, kai šiomis priemonėmis siekiama teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti itin sunkias, didelį pavojų pačiai valstybei, visuomenei ir jos nariams keliančias nusikalstamas veikas ir surinkti įrodymus dėl minėtų veikų padarymo (pvz., naudoti slaptuosius agentus taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį (Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimo byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01, 49-53 punktai)). 4.
Projekto 19 straipsnyje tinkamai reglamentuota kriminalinės žvalgybos informacija pateikimo susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir kitoms valstybės institucijoms bei asmenims tvarka? Pagal VTPĮ 7 straipsnį, kriminalinės žvalgybos informacija gali sudaryti valstybės arba tarnybos paslaptį, todėl, nustatyta tvarka turi būti įslaptinama. VTPĮ 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įslaptinta informacija turi būti pateikiama griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Tai reiškia, kad su įslaptinta informacija gali susipažinti tik asmenys, turintys atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba turintys teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima atitinkamo slaptumo žyma, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija. Be to, su įslaptinta informacija asmenys gali susipažinti tik tokia apimtimi, kokios reikia tarnybinėms pareigoms atlikti. Kitais tikslais nei tarnybinių pareigų atlikimas, net ir asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tokia informacija neteikiama. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnį, Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucijos 84 straipsnyje nustatytos esminės Respublikos Prezidento funkcijos ir įgaliojimai, kuriems vykdyti, neabejotinai reikalinga gauti visą būtiną pareigoms atlikti įslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnį, Seimo Pirmininkas, tam tikrais atvejais pavaduoja Respublikos Prezidentą, todėl manytina, kad Seimo Pirmininkui pareigoms atlikti taip pat reikalinga gauti būtiną įslaptintą informaciją.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 97 straipsnį, Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nagrinėja ir priima sprendimus, susijusius su Lietuvos nacionaliniu saugumu, teisėsaugos veikla, ekonomika ir kt. Todėl, šių pareigų vykdymui, Ministrui Pirmininkui taip pat būtina gauti visą būtiną sprendimui priimti įslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją. Šiuo klausimu pažymėtina, kad principas „Būtina žinoti“ turi būti taikomas pateikiant susipažinti įslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją visiems asmenims, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui bei Ministrui Pirmininkui. Todėl, svarbu užtikrinti, kad pateikiant įslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją nebūtų galimybės piktnaudžiauti tiek informaciją teikiantiems, tiek jos prašantiems subjektams. Tuo tikslu, Valstybės pirmieji asmenys, norėdami gauti iš kriminalinės žvalgybos subjektų jų pareigoms atlikti būtiną informaciją, savo paklausime turėtų nurodyti motyvuotą pagrindą dėl prašomos konkrečios kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo susipažinimui. 5. Ar Projekto 20 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną? Projekto 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti informacijos teikimo asmenims apie tvarkomus jų asmens duomenis atidėjimo, apribojimo, neteikimo, atsisakymo ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir duomenų subjektų teisės susipažinti su savo asmens duomenimis apribojimo atvejus.
Mūsų manymu, Projekto 20 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys savo turiniu /esme atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną. Teikiame tokio vertinimo argumentus:
atvejais asmenys turi teisę žinoti apie jų duomenų tvarkymo faktą. Asmens duomenų apsaugos reikalavimai yra įtvirtinti Direktyvoje, kuri yra įgyvendinama jos nuostatas perkeliant į Teisėsaugos ADTAĮ. Teisėsaugos ADTAĮ
duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais tiek, kiek ir tol, kol šis apribojimas, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas siekiant: 1) netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras; 2) nepakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas arba bausmių vykdymui. Teisėsaugos ADTAĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> informacija gali būti nepateikta, jeigu jos pateikimas pakenktų šio straipsnyje nurodytam tikslui. Direktyvos 14 straipsnis taip pat numato, kad atsižvelgiant į 15 straipsnį (teisės susipažinti su asmens duomenimis apribojimai), valstybės narės numato, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi <...>.
Direktyvos 15 straipsnis apibrėžta, kad <...> duomenų subjekto teisės susipažinti su duomenimis dalinis ar visiškas apribojimas, tinkamai paisant atitinkamo fizinio asmens pagrindinių teisių ir teisėtų interesų, yra būtina ir proporcinga demokratinės visuomenės priemonė, siekiant a) netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras; b) nepakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui <...>. 2. Teisė sužinoti apie duomenų tvarkymo faktą, tikslą bei teisinį pagrindą negali būti absoliutinama bei aiškinama taip, jog suteiktų galimybę iš esmės bet kuriam subjektui visais atvejais sužinoti apie kriminalinės žvalgybos vykdymo ar nevykdymo faktą:
Įstatyminis ribojimas pateikti informaciją apie kriminalinės žvalgybos faktą ar jo nebuvimą yra sietinas tiesiogiai su visuomenės interesu, nacionalinio saugumo interesu, o tuo pačiu ir pačios sistemos veiksmingumu, įstatymų leidėjo valia užtikrinti sėkmingą nusikalstamų veikų išaiškinimą, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymą, asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paiešką ar kitus Projekto 4 straipsnyje nustatytus uždavinius. Galimybė nepateikti informacijos apie galimai vykdomos ar nevykdomos kriminalinės žvalgybos faktą yra aktualiausia tiriant, latentinius nusikaltimus, susijusius pavyzdžiui, su nusikalstamais susivienijimais, antikonstitucines ir teroristines bei organizuotas grupes, kur dalis galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų dar nėra nustatyta ar jų kaltė nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka.
Kadangi Teisėsaugos ADTAĮ ir Direktyvoje minima asmens teisė gauti informaciją apie duomenų tvarkymo faktą, tikslą bei teisinį pagrindą nėra ribojama nei besikreipiančių subjektų skaičiaus prasme, nei tokių užklausų dažnumo prasme, todėl tokių užklausų visuma, sudaro prielaidas piktnaudžiauti ar nustatyti naudojamą kriminalinės žvalgybos taikymo taktiką, slaptuosius dalyvius, personalinę sudėtį. Tokių duomenų gavimas, galimai sudarytų prielaidas ne tik nusikalstamų veikų atskleidimo sėkmei, bet dar daugiau - galėtų kilti reali grėsmė kriminalinės žvalgybos slaptiesiems dalyviams ar jų šeimos nariams, nes asmenys visais atvejais siektų gauti kuo daugiau informacijos iš kurios galėtų nustatyti gaunamos informacijos šaltinį (asmenį). Direktyvos kontekste paminėtina tai, kad kriminalinės žvalgybos sėkmė yra neatsiejama nuo tokių veiksmų slaptumo bei fakto, kad duomenų subjektui iš esmės nėra žinoma, jog jo asmens duomenys yra tvarkomi. Atsižvelgiant į išvardintas grėsmes duomenų subjektams ir kitiems nesusijusiems asmenims gali būti taikomas „nei patvirtinimo, nei paneigimo“ principas. Galimybę individui pateikti neutralų atsakymą nepaneigia ir EŽTT praktika. EŽTT byloje Kennedy prieš Jungtinę Karalystę yra pripažinęs, kad Jungtinės Karalystės institucijų naudojama „nei patvirtinimo, nei paneigimo“ politika yra proporcinga ir būtina priemonė užtikrinant pačių veiksmų sėkmingumą (Kennedy prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 26839/05). Kartu EŽTT yra konstatavęs, kad teisė gauti įrodymus nėra absoliuti teisė.
Nacionalinio saugumo interesai ar būtinybė išlaikyti slaptus nusikalstamų veikų tyrimo metodus paslaptyje turi būti pasveriami kartu su pačia teise į rungimosi procesą (Edwards and Lewis prieš Jungtinę Karalystę Nr. 39647/98 ir 40461/98, § 46). Galiojančiame Jungtinės Karalystės Duomenų apsaugos akte 2018 (angl. Data Protection Act 2018) ši galimybė yra įtvirtinta, o neutralaus atsakymo (nei patvirtinant, nei paneigiant patį asmens duomenų tvarkymo faktą) taikymo galimybę taip pat pabrėžia UK Information Commisioner's Office (Jungtinės Karalystės nepriklausoma reguliavimo institucija, atsakinga už teisę į informaciją), kuri pripažįsta, jog teisė į asmens duomenų apsaugą gali būti ribojama, o apie ribojimo priežastį asmeniui turi būti pranešama, išskyrus tuos atvejus, kai tokios informacijos pateikimas pakenktų pačiam ribojimo tikslui. Pastebėtina, kad galimybė taikyti „nei paneigti nei patvirtinti“ politiką yra įtvirtinta ir Europos Sąjungos institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, pvz. Europolo reglamento 36 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Europolas raštu informuoja duomenų subjektą, kad prieiga nesuteikiama arba suteikiama su apribojimais, nurodo tokio sprendimo priežastis ir jo teisę pateikti skundą EDAPP. Jeigu tokios informacijos pateikimas pažeistų 6 dalį, Europolas praneša atitinkamam duomenų subjektui tik apie tai, kad jis atliko patikrinimą, nepateikdamas jokios informacijos, iš kurios duomenų subjektas galėtų spręsti apie tai, ar Europolas tvarko su juo susijusius asmens duomenis ar ne. Pagal Konstituciją, asmens teisė į privatumą nėra absoliuti (2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją riboti naudojimąsi asmens teisėmis ir laisvėmis, inter alia teise j privataus gyvenimo gerbimą ir apsaugą, galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Pagal Konstituciją, individo autonominiai interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti (nes ir asmens teisės, ir viešasis interesas yra konstitucinės vertybės), čia turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra (inter alia 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad galimybė pateikti neutralų atsakymą, kuris nei patvirtintų, nei paneigtų apie galbūt vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, yra pačios teisės ribojimo esmė, o asmenų, norinčių gauti informaciją apie duomenų tvarkymo faktą, nurodomi pagrindai nėra absoliutūs. 6. Jeigu manytina, kad Direktyvos (ES) 2016/680) reikalavimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatos bus įgyvendintos netinkamai, prašome pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip įstatymo nuostatos turėtų būti tikslinamos. Teikiama nuomonė turi būti pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad Direktyvos (ES) 2016/680) reikalavimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatos bus įgyvendintos tinkamai. 7.
proporcingas reikalavimas, kad kriminalinės žvalgybos kontrolės metu būtų konstatuotas faktas apie pažeistas teises ir laisves ir tik tokiu atveju būtų informuojamas asmuo apie kriminalinės žvalgybos veiksmus, jeigu jo atžvilgiu informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis, ar tarnybinis, administracinis tyrimas nepradėtas? Ar taip nepažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos
(14,15 straipsniai)? Manome, kad reikalavimas, kad kriminalinės žvalgybos kontrolės metu būtų konstatuotas faktas apie pažeistas teises ir laisves ir tik tokiu atveju būtų informuojamas asmuo apie kriminalinės žvalgybos veiksmus, jeigu jo atžvilgiu informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis, ar tarnybinis, administracinis tyrimas nepradėtas yra proporcingas. Tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 22 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės, ir atitinka Direktyvą (14, 15 straipsniai). Teikiame tokio vertinimo argumentus:
Konstitucijos 21 straipsnyje numatyta, kad „Žmogaus asmuo neliečiamas“, ir kad „Žmogaus orumą gina įstatymas“. Konstitucijos 22 straipsnyje numatyta, kad „Žmogaus privatus gyvenimas, susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiamiir kad „Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“. Taip pat numatyta, kad nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į garbę ir orumą, asmenis saugo įstatymas ir teismas. Direktyvos (ES) 2016/680 14 straipsnyje numatyta duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis, o 15 straipsnyje numatyti teisės susipažinti su asmens duomenimis apribojimai.
Vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ, į kurį perkeltos Direktyvos 14 ir 15 straipsnio nuostatos, 11 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nurodyti atvejai, kuomet duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota. T. y., Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nurodyti atvejai, kurias vadovaujantis:
arba ši informacija gali būti neteikiama;
visiškai arba iš dalies apribota;
duomenų subjektui apie bet kokį atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis. Šiame kontekste pažymėtina, kad ribojant duomenų subjekto teises, jam turi būti pranešama apie jo teisių užtikrinimo tvarką. Projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad: „Jeigu atliekant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas ir generalinis prokuroras ar jo įgaliotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras.
Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, tik išnykus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytoms grėsmėms.“ Taigi, Projekto 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai (kaip to ir reikalauja Teisėsaugos ADTAĮ), kai kriminalinės žvalgybos informacijos teikimas asmenims gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, informacijos apie atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis teikimas duomenų subjektams ir duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis gali būti apriboti visiškai ar iš dalies tiek ir tol, kol tai yra būtina ir proporcinga, šiais atvejais, t. y. jeigu būtų:
apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, jų taikymo ir (ar) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį;
tyrimams ar (ir) nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui;
Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, tik išnykus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytoms grėsmėms.“ Taigi, Projekto 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai (kaip to ir reikalauja Teisėsaugos ADTAĮ), kai kriminalinės žvalgybos informacijos teikimas asmenims gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, informacijos apie atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis teikimas duomenų subjektams ir duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis gali būti apriboti visiškai ar iš dalies tiek ir tol, kol tai yra būtina ir proporcinga, šiais atvejais, t. y. jeigu būtų:
apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, jų taikymo ir (ar) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį;
tyrimams ar (ir) nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui;
tai, kad Projekto 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ,^4smuo, pateikęs prašymą susipažinti su asmens duomenimis, turi būti raštu informuojamas, kad ši jo teisė gali būti įgyvendinama, neįgyvendinama arba įgyvendinama iš dalies, nurodomos tokio sprendimo priežastys ir apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Jeigu informacijos apie tvarkomus asmens duomenis pateikimas negalimas pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui pranešama apie tai, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant informacijos, iš kurios asmuo galėtų nustatyti, ar jo asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne.“ T. y., Projekte nustatytas įpareigojimas institucijoms, pranešti būtiną informaciją duomenų subjektui ir tokiu būdu užtikrinti duomenų subjekto teisę žinoti kaip ginti savo teisėtus interesus. Įstatymuose nustatyti ribojimai pateikti informaciją apie kriminalinės žvalgybos faktą ar jo nebuvimą yra sietinas su visuomenės saugumo ir nacionalinio saugumo interesu, taip pat su pačiu ir pačios teisėsaugos sistemos veiksmingumu bei įstatymų leidėjo valia užtikrinti sėkmingą nusikalstamų veikų išaiškinimą. Tokio ribojimo nebuvimas, leistų duomenų subjektams piktnaudžiauti savo teisėmis, o valstybės institucijoms būtų neįmanomą užtikrinti visuomenės ir nacionalinio saugumo. Galimybė nepateikti informacijos apie galimai vykdomą ar nevykdomą kriminalinę žvalgybą yra aktualiausia tiriant pačias sunkiausias nusikalstamas veikas, kurios tiriamos KŽĮ nustatytais būdais ir priemonėmis. Direktyvos
priemones ir nustatyti, kokioms duomenų tvarkymo kategorijoms gali būti visiškai ar iš dalies taikomi apribojimai.
Projekto 5 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė asmeniui, turinčiam pagrindą manyti, kad taikant jo atžvilgiu kriminalinę žvalgybą kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, skųsti šiuos veiksmus teismui Projekto 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdami į išdėstytą, manome, kad nurodyti atvejai yra proporcingi ir atitinka Direktyvos ir Teisėsaugos ADTAĮ nuostatas. Atsiprašome dėl vėlavimo pateikiant išvadą. Tačiau jai parengti objektyviai buvo būtinas ilgesnis laikas. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punktą, teisės akte turi būti vengiama pateikti nekonkrečias nuorodas, pavyzdžiui, „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7, 9, 21 dalyse, 5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 9 straipsnio 8 ir 9 dalyse, 10 straipsnio 9 dalyje atsisakytina šių formuluočių: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „įstatymų nustatyta tvarka“. Pritarti Nuostatos patikslintos projekto 2 straipsnio 9 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 9 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 10 straipsnio 9 dalyje. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
9 26.
9
nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos objektais ir uždaviniais, t. y. duomenys apie kriminalinius procesus, nusikalstamas veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, taip pat rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, saugoma kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos nustatyta tvarka ir naudojama šiame straipsnyje nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, kriminalinės žvalgybos informacinė sistema yra kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos, susijusios su kriminalinės žvalgybos objektais, tvarkymo priemonė, skirta aprūpinti informacija kriminalinės žvalgybos subjektus, t. y. skirtingai nurodoma kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje ne tik saugomos, bet ir tvarkomos informacijos apimtis ir turinys. Siūlytina patikslinti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kriminalinės žvalgybos informacinė sistema – kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos, susijusios su kriminalinės žvalgybos objektais ir uždaviniais – duomenų apie kriminalinius procesus, nusikalstamas veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, taip pat rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, tvarkymo priemonė, skirta aprūpinti informacija kriminalinės žvalgybos subjektus. Kriminalinės žvalgybos informacinė sistema naudojama gauti informacijai iš informacinių sistemų, kuriose teisinėmis, organizacinėmis, technologinėmis priemonėmis tvarkomi kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys ir (ar) bet kokio pobūdžio kiti duomenys, įskaitant ir tuos, kurie gaunami naudojant informacines sistemas.“ Pritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatos taip pat patikslintos pagal išvados Seimo Teisės departamento 9 pastabą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
11 11.
11
tvirtinamų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113 punktą, juridinių asmenų pavadinimai rašomi taip, kaip yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytini šie institucijų pavadinimai – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Taip pat, atsižvelgiant į 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1210 nuostatas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje vietoj Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos turi būti nurodyta Lietuvos kalėjimų tarnyba. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
22
22 dalyje apibrėžta „teisėjo“ sąvoka apima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardos teismų pirmininkų įgaliotus teisėjus, kurie sankcionuoja kriminalinės žvalgybos veiksmus ir nagrinėja skundus. Siūlytina šios sąvokos atsisakyti, nes ji nėra vartojama keičiamame įstatyme. Keičiamo įstatymo 9–15 ir 23 straipsniuose nurodomi apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie atlieka atitinkamus veiksmus, tačiau nė viename iš šių straipsnių „teisėjo“ sąvoka nėra vartojama ta prasme, kuri nurodyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje. Pritarti 5.
narės Agnės
22 Argumentai: Jei skundus, kaip pirma instancija, turėtų nagrinėti apygardos teismai, o skundus dėl jų priimtų nutarčių nagrinėtų Lietuvos apeliacinis teismas, tai geriau atitiktų teismų instancinę sąrangą bei funkcijas (Lietuvos apeliacinis teismas yra išimtinai apeliacinė instancija, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – kasacinė instancija, kai pagal siūlomą projektą Lapt iš esmės tampa pirma instancija skundams nagrinėti, o LAT kaip apeliacinė instancija, tuo sudarant aukščiausios grandies teismams nebūdingas funkcijas
Lietuvos apeliacinis teismas būtų pakankama teisminė instancija, kuri realiai užtikrintų žmogaus teises, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktiką šioje srityje taip pat galėtų formuoti nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kuriose spręstų ir dėl kriminalinės žvalgybos, jei ji buvo panaudota, teisėtumo, taip pat nagrinėdamas bylas dėl žalos atlyginimo, kurios iki jo ateitų asmenims nusprendus bylinėtis dėl žalos atlyginimo bendra tvarka, jei jų netenkintų Vyriausybės nustatytas jos dydis. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalį ją išdėstyti taip:
„22. Teisėjas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,
Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardos teismų pirmininkų įgalioti teisėjai, sankcionuojantys kriminalinės žvalgybos veiksmus ir nagrinėjantys skundus.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą (išvados 4 pastaba), nutarta šios sąvokos atsisakyti, nes ji nėra vartojama keičiamame įstatyme. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
22
keičiamo įstatymo 12 straipsnį, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžiant sąvoką „teisėsaugos institucijos užduotis“ siūlytina atsisakyti perteklinės nuostatos „kitoks teisėtas nurodymas rinkti informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus“ ir 2 straipsnio 23 dalį išdėstyti taip: „23. Teisėsaugos institucijų užduotis – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, tiriant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės vykdomą nusikalstamą veiklą, kriminalinės žvalgybos subjektų teisėtas nurodymas kriminalinės žvalgybos slaptajam dalyviui rinkti reikalingą informaciją, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose, siekiant išaiškinti ir patraukti atsakomybėn nusikalstamas veikas organizuojančius ir vykdančius asmenis.“ Pritarti 7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
5
vietoj „kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus saugumo“ sąvokos turi būti vartojama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje apibrėžta sąvoka „vidaus saugumas“. Nepritarti Kaip tik kriminalinės žvalgybos subjektų uždavinys yra užtikrinti vidaus saugumą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
4 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-449 „Dėl įstatymų projektų išvadų“
Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1377 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas, kurių prieš tai neketino padaryti, tačiau neapibrėžiama, kas yra provokacija, t. y. atsisakoma galiojančio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte šios nuostatos atsisakymas nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad galiojančio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio
kriminalinės žvalgybos subjektams, prokurorams ir teismams vykdant jiems priskirtas funkcijas kriminalinės žvalgybos srityje. Šiuo aspektu dėl nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo ir pareigūnų teisėto veikimo ribų nustatymo draudžiant provokuoti nusikalstamą elgesį aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo
baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ byloje Nr. 12/99-27/99-29/99-1/2000-2/2000, kuriame konstatuota, kad „valstybės ir jos institucijų pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimams. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą.
Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti. Kaip minėta, modelis – tai teisėti, nors ir nusikaltimo požymių turintys veiksmai, kuriais siekiama apginti svarbesnius asmens, visuomenės ar valstybės interesus. Jei šie veiksmai tinkamai realizuojami, t. y. nedaroma spaudimo asmeniui, kuriam modelis taikomas, asmuo neskatinamas, neprovokuojamas padaryti nusikaltimo, jie yra teisėti, o tai atliekantys slaptieji dalyviai negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Ar nebuvo daroma spaudimo asmeniui, kuriam taikomas modelis, ar nebuvo toks asmuo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimą,
nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Taigi pagal Įstatymą jie laikomi teisėtais, jeigu neperžengiamos modelyje nustatytos veiksmų ribos. Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu. Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas – teisminio nagrinėjimo dalykas.“ Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį siūlytina išdėstyti taip: „4. Kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas.
Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti.“ Nepritarti Darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. SV-S-70 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms tobulinti sudarymo“ (toliau – Darbo grupė), posėdžiuose derinant Kriminalinės žvalgybos projekto nuostatas, buvo ilgai diskutuota dėl „Provokacijos“ sąvokos. Posėdžių metu apsispręsta atsisakyti šių nuostatų nustatymo įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „provokacija“ galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme yra per siaura ir tik teismas nustato visus galimus provokacijos galimus atvejus. Siauros sąvokos įrašymas į projekto nuostatas, apribotų teismo galimybę nuspręsti koks kriminalinės žvalgybos subjekto veiksmas gali būti pripažintas kaip provokuojantis asmenis padaryti nusikalstamas veikas. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
32
straipsnio 21 dalyje apibrėžtą sąvoką „techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka“, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą siūlytina išdėstyti taip:
„2) technines priemones panaudoti specialia
tvarka, atlikti slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę;“. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
13 2.
13
punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektai privalo vykdyti kriminalinę žvalgybą tik tuo atveju, kai kitais būdais „neįmanoma“ apginti asmens ar valstybės interesus, tai yra atsisakoma galiojančio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kad kriminalinės žvalgybos subjektai privalo vykdyti kriminalinę žvalgybą ir tuo atveju, kai kitais būdais „sudėtinga“ apginti asmens ar valstybės interesus. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte palikus reikalavimą vykdyti kriminalinę žvalgybą tik tuo atveju, kai kitais būdais „neįmanoma“ apginti asmens ar valstybės interesų, kriminalinės žvalgybos subjektai pirmiausia privalės taikyti ir išbandyti įvairias kitas teisines priemones ar veiksmus, sulaukti jų rezultatų ir tik tada, kai jas atlikus bus surinkta pagrindžiančių faktinių duomenų, kad vis dėlto nepavyko apginti asmens ar valstybės interesus, atsiras teisinis ir faktinis pagrindas pradėti vykdyti kriminalinę žvalgybą. Vertinant kriminalinės žvalgybos specifiką, nusikalstamų veikų atlikimo ir jų tyrimo taktiką, akivaizdu, kad, iš pradžių pritaikius „kitus būdus“, taikyti kriminalinę žvalgybą dažnu atveju bus netikslinga ar per vėlu, nes nusikalstamas veikas rengiantys, darantys asmenys jau žinos, kad jais domisi teisėsaugos institucijos, o kriminalinės žvalgybos subjektai praras galimybę užtikrinti kriminalinės žvalgybos tyrimo operatyvumą, konspiraciją ir konfidencialumą. Tai padidins rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų konspiraciją, nusikalstamos veikos taps latentiškesnės, jų atskleidimas sunkesnis ar neįmanomas, o tai apsunkins asmens ir valstybės interesų gynybą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant pusiausvyros ir balanso tarp žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei efektyvaus nusikalstamų veikų atskleidimo ir ištyrimo, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlytina išdėstyti taip:
„3) vykdyti kriminalinę žvalgybą tik tuo atveju, kai
kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus;“. Nepritarti Derinant Kriminalinės žvalgybos projekto nuostatas Darbo grupės posėdžiuose, buvo ilgai diskutuota ir nutarta atsisakyti galiojančio Kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte esančio žodžio „sudėtinga“, kaip papildomos žmogaus teisių bei laisvių apsaugos garantijos, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai būtų naudojami tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma apginti asmens teises ar valstybės interesus. Be to, žodis „sudėtinga“ yra vertinamojo pobūdžio ir ne visuomet galimas objektyvus aplinkybių dėl kurių pradedamas kriminalinės žvalgybos tyrimas įvertinimas. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
223
16Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo,
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai nustato kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus kontrolės tvarką, siūlytina dėstyti keičiamo įstatymo 22 straipsnyje „Vidaus kontrolė“. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 22 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolė“, keičiamo įstatymo
subjektų vidaus kontrolė“, keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinime –
„vidaus kontrolė“, todėl šias sąvokas siūlytina suvienodinti. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr.
15
straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj „organizuotų nusikalstamų grupių sąrašo“ turi būti nurodytas „organizuotų nusikalstamų grupių ir jų narių sąrašas“, kurio sudarymas reglamentuotas
straipsnio 4 dalies 3 punkte. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas
3Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje,
straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuota nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo konspiracijos tikslais bet kuriame apygardos teisme galėtų būti priimama tik „suderinus“ su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku. Keičiamas įstatymas nenustato kaip būtų įgyvendinama nurodyta suderinimo procedūra, t. y. kas būtų šios procedūros iniciatorius, kokie būtų suderinimo kriterijai, kur būtų užfiksuotas suderinimo rezultatas. Siekiant teisinio aiškumo, aptartose keičiamo įstatymo nuostatose siūlytina nustatyti aiškią suderinimo tvarką arba vietoj nurodytos suderinimo tvarkos įtvirtinti nuostatą, kad konspiracijos tikslais prokuroro teikimo dėl kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo nagrinėjimas ir motyvuotos teismo nutarties priėmimas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko „sprendimu“ gali būti perduotas bet kuriam apygardos teismui. Pritarti iš dalies Turi būti tarp institucinis informavimas, susižinojimas ir kuo mažesnė administracinė našta, kad nebūtų priimamos perteklinės nutartys, todėl suderinimas turi vykti paprasta forma. Klausymų metu dėl suderinimo procedūrų pritarta patikslintam ir suderintam su Lietuvos apeliacinio teismo atstovu reglamentavimui. Pritarta tokiai formuluotei: „3.
Konspiracijos tikslais, suderinus su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku arba jo pavedimu su šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių veiksmų atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu klausimu bet kuriame apygardos teisme jau buvo priimta motyvuota nutartis, kuria atsisakyta sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą neigiama motyvuota nutartis ir nepateikiama reikšmingų naujų ar papildomų faktinių duomenų.“. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
9
nustatyta, kad ir prokuroras gali priimti nutarimą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka. Tokiu atveju, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje papildomai nustatytina, kad pranešimą teikiantis pareigūnas atsako ne tik už pranešimo, skirto ūkio subjektui, teikiančiam elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turinio atitiktį teismo nutarčiai, bet ir prokuroro nutarimui, kai toks nutarimas yra priimtas. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
42
punkte, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, tikslintina, kad teikime nurodomas ne „kitų objektų“ apibūdinimas, bet „kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų“ apibūdinimas. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
5 20.
5
asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti ar juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje tikslintina, kad apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui prokuroro teikimu sankcionuoja ne tik slaptą patekimą į asmens būstą, tarnybines ar kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, bet ir jų apžiūrą, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą tirti ar juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
1
atsisakytina nuostatos „kai būtina kriminalinės žvalgybos slaptajam dalyviui dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jų daromose nusikalstamose veikose rinkti informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, siekiant išaiškinti ir patraukti atsakomybėn nusikalstamas veikas organizuojančius ir vykdančius asmenis“ kaip perteklinės keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžtos „teisėsaugos institucijų užduoties“ sąvokos atžvilgiu ir savo turiniu nekoreliuojančios su sąvokos
„teisėsaugos institucijų užduotis“ turiniu. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
435
įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose vietoj sąvokos
„slaptasis kriminalinės žvalgybos dalyvis“ vartotina keičiamo įstatymo
dalyvis“. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr.
10111315
nurodyta, kad Įstatymo projekte patikslintas sankcionavimo reglamentavimas neatidėliotinais atvejais, nustatyti vienodi kreipimosi dėl sankcionavimo ir apskundimo terminai. Pažymėtina, kad šis teiginys nėra visiškai įgyvendintas Įstatymo projekte, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apygardos teismo nutartis gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui per 7 darbo dienas, tačiau keičiamo įstatymo 9–11 ir 13–15 straipsniuose analogiškas apskundimo terminas jau visai kitas – 10 darbo dienų. Taip pat keičiamo įstatymo 14 ir 15 straipsnių 8 dalyse nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas skundus dėl kontroliuojamojo gabenimo ar sekimo sankcionavimo turi išnagrinėti per 7 dienas, tačiau keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ir 10–13 straipsnių 8 dalyse nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas skundus dėl kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo turi išnagrinėti per 7 darbo dienas. Nurodytais aspektais siūlytina tikslinti Įstatymo projektą, suvienodinant terminus. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta nustatyti 7 darbo dienų terminą. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
1
dalyje tikslintina, kad su asmenimis, kurie privalo išlaikyti išpažinties paslaptį, negali būti sudaromi „žodiniai slapto bendradarbiavimo susitarimai“, o ne „žodiniai susitarimai“, ir „rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys“, o ne „rašytinės sutartys“. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
3
25Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenys, galintys atskleisti kriminalinės žvalgybos
slaptųjų dalyvių asmens tapatybę, sudaro valstybės paslaptį.
Ši nuostata stokoja teisinio reguliavimo išbaigtumo ir nuoseklumo, nes, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnį, valstybės paslaptimi yra laikoma ir kita su kriminalinės žvalgybos slaptaisiais dalyviais susijusi informacija. Siūlytina šios nuostatos atsisakyti, nes ji patenka į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reguliavimo dalyką. Pritarti iš dalies Projekto 17 straipsnis yra specialusis straipsnis, skirtas Kriminalinės žvalgybos slaptiesiems dalyviams, kuriame nuosekliai reglamentuojama apie Kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius, Vyriausybės siūlymas išbraukti šias nuostatas iš projekto 17 straipsnio netikslingas, tačiau siūlytina patikslinti reglamentavimą pagal pastaboje pateiktą pastabą. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal legendą naudojamus procesinius dokumentus, kuriems reikalinga teismo sankcija ir kurie būtini taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą, sankcionuoja apylinkių teismų pirmininkai ar jų įgalioti pirmininkų pavaduotojai pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų motyvuotus teikimus, suderintus su prokuroru. Siekiant suvienodinti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo tvarką, terminus ir apskundimo tvarką, kai atsisakoma sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, ir kartu atliepti praktikoje esantį poreikį pagal legendą naudojamų procesinių dokumentų, būtinų taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą panaudojimą sankcionuoti apygardos teisme, keičiamo įstatymo 18 straipsnį siūlytina išdėstyti taip: „18 straipsnis. Pagal legendą naudojamų procesinių dokumentų, būtinų taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą, rengimas 1.
Pagal legendą naudojamus procesinius dokumentus, kuriems reikalinga teismo sankcija ir kurie būtini taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą, sankcionuoja apylinkių teismų pirmininkai ar jų įgalioti pirmininkų pavaduotojai, apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokio veiksmo atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. 2. Jeigu prokuroras atsisako kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas per
dėl teikimo sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus į aukštesnįjį kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą kontroliuojantį prokurorą. Sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą su teikimu sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras apie atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. 3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisėjas priima motyvuotą nutartį atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, teikimą teikiantis prokuroras gali per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskųsti apylinkių teismų pirmininkų ar jų įgaliotų pirmininkų pavaduotojų sprendimą apygardos teismui, apygardų teismų pirmininkų įgaliotų teisėjų sprendimą – Lietuvos apeliaciniam teismui. Apygardos teismo arba Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos.
Apygardos teismo arba Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis.“ Pritarti iš dalies Pritarta Generalinės prokuratūros pateiktam pasiūlymui tobulinti Projekto 18 straipsnį, kuriame nuosekliai yra reglamentuotos nuostatos pagal legendą naudojamų procesinių dokumentų, būtinų taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą, rengimas. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
1
reglamentuoti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su asmens duomenimis, tvarkymą. Šiame straipsnyje siūloma nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, teisinį pagrindą, galimybę riboti asmenų teisę gauti kriminalinės žvalgybos informaciją, susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą, nustatoma teisė kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veikas, susijusias su kriminalinės žvalgybos informacijos teikimo atidėjimu, apribojimu, neteikimu ir (arba) su asmens duomenų tvarkymu, skųsti prokurorui ir bendrosios kompetencijos teismams. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatas, siūlytina tobulinti asmens duomenų apsaugos klausimų reglamentavimą, įskaitant asmens duomenų subjektų teisių įgyvendinimui ir priežiūros institucijos vaidmeniui skirtas nuostatas. Keičiamame įstatyme įtvirtinamas teisinis reguliavimas privalo atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva).
Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ). Vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, o kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Vadinasi, keičiamas įstatymas turi atitikti Teisėsaugos ADTAĮ reikalavimus, įskaitant ir reikalavimus dėl duomenų subjektų teisių įgyvendinimo ir jų ribojimo, priežiūros institucijos, t. y. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI), vykdomos šio įstatymo laikymosi priežiūros. Kitokios taisyklės, nei nustatytos Teisėsaugos ADTAĮ keičiamame įstatyme, galėtų būti nustatytos tik tais atvejais, kai kriminalinė žvalgyba būtų vykdoma nacionalinio saugumo srityje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinti keičiamo įstatymo nuostatas, skirtas asmens duomenų apsaugai, įskaitant nuostatas, susijusias su duomenų subjektų teisių įgyvendinimu ir ribojimais, asmens duomenų tvarkymo priežiūra, pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 8.1.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tvarkant kriminalinės žvalgybos informaciją yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo nuostatos. Ši nuostata leistų nustatyti kitokias asmens duomenų tvarkymo taisykles, nei jos nustatytos Teisėsaugos ADTAĮ. Pažymėtina, kad Direktyvos nuostatos yra taikomos visa apimtimi tvarkant kriminalinės žvalgybos metu gautus asmens duomenis, atsižvelgiant į tai keičiamu įstatymu reguliuojamiems santykiams taikomas ir Teisėsaugos ADTAĮ. Keičiamu įstatymu negali būti nustatomi Direktyvos, o kartu ir Teisėsaugos ADTAĮ nuostatų taikymo apribojimai, kiek tokie ribojimai nėra leidžiami Direktyva ir Teisėsaugos ADTAĮ. Šio reikalavimo nesilaikymas gali sukelti teisinių pasekmių Lietuvos Respublikai, t. y. Europos Komisija gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
2
punkte nustatyta kriminalinės žvalgybos subjektų teisė steigti ir tvarkyti kriminalinės žvalgybos informacinę sistemą, tačiau keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją, susijusią su kriminalinės žvalgybos objektais ir uždaviniais – duomenimis apie kriminalinius procesus, nusikalstamas veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, taip pat rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, saugoti kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra įsteigta bendra kriminalinės žvalgybos informacinė sistema, kurioje būtų tvarkoma visų kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija, taip pat į tai, kad kai kurių kriminalinės žvalgybos subjektų atliekamų kriminalinės žvalgybos tyrimų skaičius yra nedidelis, atskirų kriminalinės žvalgybos informacinių sistemų steigimas neatitiktų racionalaus ir efektyvaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, todėl siūlytina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija gali būti tvarkoma ir kitoje kriminalinės žvalgybos subjekto naudojamoje įslaptintos informacijos ir ryšių informacinėje sistemoje, jei kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas nusprendžia, kad netikslinga steigti kriminalinės žvalgybos informacinę sistemą. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 19 straipsnio
informacijos sunaikinimo ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių 2 dalių nuostatas, siūlytina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje tikslinti, kad informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant nutraukiamas, o ne sustabdomas.
Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies
kriminalinės žvalgybos objektais ir uždaviniais, informacinės sistemos steigimas yra kiekvieno kriminalinės žvalgybos subjekto teisė. Informacinės sistemos yra atskiros ir jų steigimas yra kiekvienos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos teisė, Vyriausybės ar kitų įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. 25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
5
straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kriminalinės žvalgybos informacija generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus esant informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką bei turto tyrimui dėl civilinio turto konfiskavimo atlikti, esant informacijos apie organizuoto nusikalstamumo, korupcinio, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką.
Atsižvelgiant į Seimo komitetų bei kitų institucijų pasiūlymus ir siekiant sudaryti prielaidas efektyvesnei korupcijos prevencijai, mokestinių pažeidimų ir konkurencijos pažeidimų tyrimui, viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimui, politinių partijų finansavimo kontrolei, jei, svarstant Įstatymo projektą Seime, nebūtų nustatytas neigiamas poveikis asmens duomenų apsaugai, kai asmens duomenys būtų tvarkomi atliekant šiuos tyrimus, keičiamo įstatymo 19 straipsnio
kriminalinės žvalgybos informacija galėtų būti panaudota ir mokestiniams, konkurencijos, viešųjų pirkimų ar politinių kampanijų finansavimo pažeidimams tirti. Pritarti
Šedbaras, Andrius Vyšniauskas Seimo nariai 2023-02-2319 6-11 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme yra nustatyti vienodi kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo reikalavimai teikiant kriminalinės žvalgybos informaciją susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir kitoms kriminalinės žvalgybos kontrolę atliekančioms valstybės institucijoms ir jų įgaliotiems asmenims, kurie nekelia neaiškumo ar šių nuostatų taikymo praktikoje problemų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 19 straipsnio nuostatas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalis ir jas išdėstyti taip:
informacija teikiama susipažinti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui jų motyvuotu rašytiniu prašymu. 7. 6. Kriminalinės žvalgybos informacija teikiama Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę atliekančioms vykdančioms valstybės institucijoms ar atlikti šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims, kai yra jų esant motyvuotas rašytinis prašymas, jeigu teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka jiems pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.“
valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems neatliekantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos vValstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. 9. 8. Šio straipsnio 6, ir 7 ir 8 dalyse numatytos nurodytos kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su Generaline prokuratūra. 10. 9. Detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, neteikiami. 11. 10.
kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija nedelsiant sunaikinama, išskyrus dokumentus, kurių pagrindu tokia informacija buvo renkama., ir kurie Šioje dalyje nurodyta informacija ir dokumentai naikinami kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo nustatyta ir su generaliniu prokuroru suderinta tvarka ir terminais.“
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
1
Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie turi teisę tvarkyti asmens duomenis, šioje nuostatoje minint tik kriminalinės žvalgybos subjektus. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnyje vartojamas sąvokų apibrėžtis bei kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose aptariami ir kitų institucijų – prokurorų, teismų, taip pat pačių kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiksmai kriminalinėje žvalgyboje, siūlytina šioje nuostatoje nurodyti visus subjektus, kurie turi teisę tvarkyti asmens duomenis veikdami pagal keičiamą įstatymą. Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkte ir atitinkamai Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu. Todėl keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje turi būti aiškiau apibrėžti asmens duomenų tvarkymo tikslai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Vykdydami šiame įstatyme numatytą veiklą ir įgyvendindami kriminalinės žvalgybos uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos subjektai, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, prokurorai ir teismai renkamus asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis tvarko nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais.“
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
2
kriminalinės žvalgybos informacija, susijusi su asmens duomenimis, tvarkoma vadovaujantis ne tik Teisėsaugos ADTAĮ, bet ir keičiamu įstatymu bei Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį siūlytina išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ir šiuo įstatymu.“
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
3 8.4. Tikslai, kurių siekiant gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės, yra įvardyti Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio
straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į paminėtas Teisėsaugos ADTAĮ nuostatas, nustatyti atvejus, kai galima riboti duomenų subjektų teises, o ne tokiais ribojimais siekiamus tikslus. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
3 8.5.
3
sukonkretinti, nurodant, kad neteikiama ne kriminalinės žvalgybos informacija, bet informacija apie tvarkomus asmens duomenis. Vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ 14 straipsnio 5 dalimi, gali būti apribotas informacijos apie bet kokį atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis pateikimas, bet ne pati duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis ir apriboti jų tvarkymą. Taip pat, vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, keičiamo įstatymo
ribojamos tik tiek, kiek ir tol, kol tai, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga siekiant nurodytų tikslų. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
4 8.6. Atsižvelgiant į Teisėsaugos ADTAĮ 13 straipsnio 2 dalį siūlytina tobulinti keičiamo įstatymo
asmenį apie sprendimų apskundimo tvarką. Pritarti Patikslinta 20 straipsnio 4 dalis ir išdėstyta taip: ,,4. Asmuo, pateikęs prašymą susipažinti su asmens duomenimis, turi būti informuojamas raštu, kad ši jo teisės gali būti įgyvendinama, neįgyvendinama arba įgyvendinama iš dalies, nurodomos tokio sprendimo priežastys ir apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.<...>“
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
5
siūlytina tobulinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nurodančias atvejus kada būtų galima atsisakyti teikti informaciją asmeniui.
Pavyzdžiui keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies d papunktis, pagal kurį laikoma, jog asmuo prašymu piktnaudžiauja, kai asmuo pareiškia akivaizdžiai nepagrįstus kaltinimus kriminalinės žvalgybos pagrindinei institucijai, kriminalinės žvalgybos subjektui ar atskiriems jos darbuotojams. Pažymėtina, kad šis atvejis nepatenka į Direktyvos preambulės 40 konstatuojamąją dalį ir Teisėsaugos ADTAĮ 10 straipsnio 4 dalį, o pats keičiamas įstatymas negali išplėsti to, kas numatyta Teisėsaugos ADTAĮ 10 straipsnio 4 dalyje. Pritarti Patikslinta Projekto 20 straipsnio 5 dalis atsižvelgiant į Direktyvos preambulės nuostatas ir išdėstyta taip: ,,5. Galima nepateikti asmeniui jokios informacijos, pagal kurią jis galėtų spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, jeigu asmens prašymas susipažinti su asmens duomenimis yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas. Asmens prašymas gali būti pripažįstamas akivaizdžiai nepagrįstu arba neproporcingu, kai:
1) tai yra pasikartojančio pobūdžio prašymas;
2) asmuo piktnaudžiauja savo teise gauti informaciją;
3) pateikdamas prašymą nurodo neteisingą ar klaidinančią informaciją;
4) prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas.“
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12 Nutarimas Nr. 1019 *
Teisėsaugos ADTAĮ 30 straipsnio 5 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas, t. y. pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, duomenų subjektui gali būti atidėtas, apribotas arba jo galima nepateikti, laikantis šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų ir pagrindų. Tuo atveju, jeigu tai aktualu ir keičiamo įstatymo kontekste, siūlytina tai reglamentuoti keičiamo įstatymo 20 straipsnyje.
Pritarti iš dalies Šio įstatymo kontekste pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimus nėra aktualus, kadangi jis reglamentuotas Teisėsaugos ADTAĮ. 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
7
straipsnio 2 ir 3 dalis, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūlytina nurodyti ir pareigą informuoti duomenų subjektą apie asmens duomenų tvarkymą, išskyrus atvejus, nustatytus Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti Asmens informavimo sąlygos ir apribojimai numatyti Projekto 20 straipsnio 3 dalyje: ,,3. Informacijos teikimas asmenims apie tvarkomus jų asmens duomenis gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, informacijos apie atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis teikimas duomenų subjektams ir duomenų subjektų teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti apriboti visiškai ar iš dalies tiek ir tol, kol tai yra būtina ir proporcinga, šiais atvejais, jeigu būtų: <...>“ Be to, Projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatyta pranešimo tvarka: „Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, tik išnykus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytoms grėsmėms.“
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
8
straipsnio 8 dalies nuostatos nenustato asmenų teisės skundus dėl teisių ir laisvių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, pateikti VDAI, tokia teisė nustatyta Teisėsaugos ADTAĮ. Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies ir 23 straipsnio nuostatas, tokius skundus nagrinėtų prokurorai ir bendrosios kompetencijos teismai.
Atsižvelgiant į Teisėsaugos ADTAĮ 44 straipsnio nuostatas, kad asmenų skundus dėl teisių ir laisvių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, turi teisę nagrinėti VDAI, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatos, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiksmai ar neveikimas, susijęs su asmens duomenų tvarkymu gali būti skundžiami keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Nepritarti Pagal KŽĮ projekto nuostatas, nei prokuratūra, nei teismai nėra kriminalinės žvalgybos institucijos, nes jos nevykdo kriminalinės žvalgybos, nepriima sprendimų dėl kriminalinės žvalgybos pradėjimo, nutraukimo ir pan., šios institucijos, pagal savo esmę ir turinį užtikrina kriminalinės žvalgybos kontrolę ir tinkamą asmens teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos metu (atskirais atvejais apima ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą). Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva neapriboja valstybių narių teisės paskirti kelias priežiūros institucijas, Projekto 23 straipsnyje nustatytas kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmas, kuris nepažeidžiant Direktyvos reikalavimų apima ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumo vertinimą ir tik padidina asmenų teisių apsaugą tuo pačiu nepakenkiant kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimui. Atkreiptinas dėmesys į Projekto 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoja prokurorai, dalyvaudami sankcionuojant kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus, gaudami informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus bei sprendimus, nagrinėdami asmenų skundus.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, kurie, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad: „Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.“ Konstitucijos
funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, o Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „<...> prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime aiškindamas Konstitucijos 118 straipsnio (1992 m. spalio 25 d. redakcija) nuostatas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją prokurorai yra teisminės valdžios sudedamoji dalis, todėl jiems taikytini teismų nepriklausomumą apibūdinantys principai, tačiau atsižvelgiant į Konstitucijoje nustatytus ypatumus. Lietuvos prokuratūra, pagal Europos Sąjungos teisės aktus laikytina nepriklausoma teismine institucija kaip ir teismai, kas sustiprina prokuratūros, kaip kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančios institucijos, patikimumą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į Mykolo Romerio universiteto (išvadų lentelės 156 pastaba) ir Vytauto Didžiojo universiteto (išvadų lentelės 159 pastaba) išvadose dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pateiktus argumentus, Lietuvos teismai ir prokuratūra yra vertintini kaip tinkamos nepriklausomos valstybės teisminės institucijos, kurios gali užtikrinti asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą kriminalinėje žvalgyboje. Svarbu yra tai, kad Lietuvos teismai ir prokuratūra, užtikrindamos asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą kriminalinėje žvalgyboje, prieš tai nebūtų dalyvavę priimant sprendimus, susijusius su duomenų subjektu. Taip pat atitinkamai tikslinga pakeisti Teisėsaugos ADTAĮ 16 straipsnį. 36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
2
Respublikos nacionalinę teisę perkeltos Teisėsaugos ADTAĮ, o specialieji įstatymai derinami su Teisėsaugos ADTAĮ, kaip nustatyta Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio
Teisėsaugos ADTAĮ nuostatos, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir keičiamo įstatymo priedo, kuriame pateikta nuoroda į
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
1
nustatyta, kad kriminalinė žvalgyba finansuojama iš valstybės biudžeto pagal valstybės institucijų programų sąmatas. Kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų išlaidų pagrindus ir panaudojimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos.
Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu gautos pajamos įtraukiamos į apskaitą kaip biudžetinės įstaigos pajamos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti naudojamos šiai veiklai aprūpinti. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos metu gautos pajamos yra viena iš kriminalinės žvalgybos lėšų rūšių, o visų kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų išlaidų pagrindus ir panaudojimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, todėl, siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo ir laikantis subsidiarumo principo, kriminalinės žvalgybos metu gautų pajamų panaudojimo tvarką turėtų nustatyti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, o ne Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį siūlytina išdėstyti taip: „2. Kriminalinės žvalgybos metu gautos lėšos įtraukiamos į kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų apskaitą kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos ir kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka gali būti naudojamos šiai veiklai aprūpinti.“
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
4
įtvirtinama, kad už kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų kontrolę bei jų koordinavimą taikomos kriminalinės žvalgybos teisėtumo užtikrinimą yra atsakingas prokuroras. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad „kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui“.
Tokio pobūdžio teisinis reguliavimas gali pažeisti prokuroro diskreciją užtikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą, įgyvendinti efektyvią kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos kontrolę ir užtikrinti asmenų, kuriems taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Taip pat siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) teisinio reguliavimo, nes BPK 170 straipsnio 3 dalis numato, kad „prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus, paveda kriminalinės žvalgybos subjektams panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ar priemones, kuriomis nėra ribojamos BPK 44 straipsnio 9 dalyje numatytos asmens teisės“. BPK nesuteikia teisės ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar jų vadovams skųsti privalomus prokuroro sprendimus, kas visapusiškai atitinka prokuroro funkciją baudžiamajame procese – organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras taip pat kontroliuoja ir koordinuoja kriminalinės žvalgybos taikymo procesą, analogiškas požiūris turėtų būti išlaikomas ir keičiamame įstatyme, todėl siūlytina nesuteikti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui savarankiškos teisės kvestionuoti kriminalinę žvalgybą kontroliuojančio prokuroro sprendimus. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinus aptariamą teisę, sistemiškai nebus suderintos nuostatos, numatančios kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo teisę skųsti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje numatyta tvarka.
Aptariamame straipsnyje numatyta, kad „kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, dėl kurios paduotas skundas, vadovas ir prokuroras Lietuvos apeliacinio teismo nutartį per 1 mėnesį nuo jos gavimo dienos gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“, kas suponuoja, kad bendrą skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo privalo paduoti tiek kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, tiek prokuroras. Dėl šios priežasties, kai kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas skųstų prokuroro sprendimą, būtų įtvirtinta tokia praktinė situacija, kad, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui teikiant skundą dėl nepalankaus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, pats prokuroras, kurio sprendimas skundžiamas, turėtų teikti apeliacinį skundą dėl savo sprendimo kartu su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo teisės skųsti prokuroro sprendimą, kartu užtikrinant tik teisę kartu su prokuroru teikti skundą dėl nepalankaus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
žvalgybos subjektų veiklos koordinavimo ir teisminio teisėtumo kontrolės reglamentavimą, pagal kurį prokuroro sprendimas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teisėtumo galėtų būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, o Lietuvos apeliacinio teismo priimtas sprendimas – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų, o, pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra „vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių nusižengimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti“. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio
kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumo kontrole, o, pagal keičiamo įstatymo
Teismas, nagrinėdami skundus, turėtų įvertinti ne tik kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumą, bet ir jo pagrįstumą. Pažymėtina, kad, pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į baudžiamajame procese įtvirtintą instancinę bendrosios kompetencijos teismų sistemą, keičiamo įstatymo 23 straipsnyje siūlytina nustatyti, kad prokuroro sprendimai gali būti skundžiami apygardos teismui, o apygardos teismo sprendimai – Lietuvos apeliaciniam teismui, kurio sprendimai būtų galutiniai ir neskundžiami. Pritarti
narės Agnės
4 Argumentai: Žr. 1 punktą Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip: „4.
Asmuo ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismui Lietuvos apeliaciniam teismui. Apygardos teismas Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą per 3 mėnesius nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos. Teismo sprendimo nuorašas išsiunčiamas suinteresuotiems asmenims.“ Pritarti Taip pat šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į klausymų metu išsakytus argumentus. 41. Seimo narės Agnės
12 Argumentai: Teismui pripažinus kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, žalos atlyginimo ir žalos dydžio klausimai turėtų būti sprendžiami Vyriausybės nustatyta tvarka, analogiškai kaip sprendžiami žalos atlyginimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymą, t. y. pirmiausia asmuo turėtų kreiptis į kompetentingą instituciją dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, o nesutikdamas su šios institucijos sprendimu galėtų kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiu būdu valstybė pačiu operatyviausiu būtų įgyvendintų kuo greitesnį žalos kompensavimo mechanizmą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalį ją išdėstyti taip: „11.Nustačius, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos skundą padavusio asmens teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, teismas gali surengti žodinį procesą, kurio metu sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, ir į kurį kviečiami suinteresuoti asmenys, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, ir jeigu iš šių asmenų nėra gautas prašymas atidėti teismo posėdį. Kai yra gautas prašymas atidėti teismo posėdį, skundas gali būti nagrinėjamas prašančiajam asmeniui nedalyvaujant, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, atmeta šį asmens prašymą. Skundą pateikęs asmuo ar jo atstovas gali būti išklausomi, tačiau jie nesupažindinami su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintais dokumentais.“ Pritarti iš dalies Klausymų metu, atsižvelgiant į teismų atstovų išsakytus argumentus, kad žalos dydis neturėtų būti nustatomas nagrinėjant skundą, o turėtų būti nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka, nutarta 23 straipsnio 12 ir 14 dalį išdėstyti taip: „12. Kai nustatoma, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos skundą padavusio asmens teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamos pasekmės, teismas gali surengti žodinį procesą, kurio metu sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, ir į kurį kviečiami suinteresuoti asmenys, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką ir jeigu nėra gautas šių asmenų prašymas atidėti teismo posėdį.
Kai yra gautas prašymas atidėti teismo posėdį, skundas gali būti nagrinėjamas prašančiajam asmeniui nedalyvaujant, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, atmeta šį asmens prašymą. Skundą padavęs asmuo ar jo atstovas gali būti išklausomi, tačiau jie nesupažindinami su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta dokumentais informacija.
<...>
subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia žalos atlyginimo klausimą. ir žalos dydį. ,žŽala atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
14
dalyje nustatyta, kad kai teismas pripažįsta kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia žalos atlyginimo klausimą ir žalos dydį, žala atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Siūloma nuostata dėl žalos atlyginimo Vyriausybės nustatyta tvarka vertintina kaip perteklinė, nes santykius, susijusius su atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad „žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės“. Pritarti iš dalies Klausymų metu, atsižvelgiant į teismų atstovų išsakytus argumentus, kad žalos dydis neturėtų būti nustatomas nagrinėjant skundą, o turėtų būti nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka, nutarta 23 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:
„14. Teismas pripažindamas kriminalinės žvalgybos
subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia žalos atlyginimo klausimą. ir žalos dydį. ,žŽala atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
narės Agnės
14 Argumentai: Žr. 3 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 13 dalį ją išdėstyti taip: „13.
Kai teismas pripažįsta kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia žalos atlyginimo klausimą ir žalos dydį dydžio klausimai, žala atlyginama išsprendžiami Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Klausymų metu, atsižvelgiant į teismų atstovų išsakytus argumentus, kad žalos dydis neturėtų būti nustatomas nagrinėjant skundą, o turėtų būti nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka, nutarta 23 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:
„14. Teismas pripažindamas kriminalinės žvalgybos
subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia žalos atlyginimo klausimą. ir žalos dydį. ,žŽala atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
narės Agnės
16 Argumentai: Žr. 1 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 15 dalį ją išdėstyti taip:
„15. Asmuo, padavęs skundą ar prašymą, kriminalinės žvalgybos
pagrindinės institucijos, dėl kurios paduotas skundas, vadovas ir prokuroras Lietuvos apeliacinio teismo apygardos teismo nutartį per 1 mėnesį nuo jos gavimo dienos gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą per 3 mėnesius nuo skundui nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos. Skundas nagrinėjamas šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 dalyse nustatyta tvarka.“ Pritarti Taip pat šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į klausymų metu išsakytus argumentus. 45. Seimo narės Agnės
17 Argumentai: Žr. 1 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 16 dalį ją išdėstyti taip:
„16. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Lietuvos apeliaciniam teismui paduoti skundą
galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme apygardos teisme.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos apeliacinis teismas gali nepriimti nagrinėti skundo, jei nustatomos šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės.“
narės Agnės
18 Argumentai: Žr. 1 punktą. Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 17 dalį ją išdėstyti taip: „17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
19
nustatyta, kad pakartotiniu laikomas skundas, kuris to paties asmens arba dėl tų pačių klausimų paduodamas antrą kartą, po to kai teismas tai jau išnagrinėjo. Ši nuostata sudaro teisines prielaidas pakartotiniu skundu laikyti ir tokį skundą, kurį pateikia tas pats asmuo, tačiau dėl ne tų pačių, o skirtingų klausimų, kas nėra tikslu. Todėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 18 dalį siūlytina išdėstyti taip: „18. Pakartotiniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas skundas, kuris to paties asmens ir dėl tų pačių klausimų paduodamas antrą kartą, po to, kai teismai tuos klausimus jau išnagrinėjo.“
narės Agnės
20 Argumentai: Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, tik teisėtais būdais gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šios BPK 20 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad išimtinai tik bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti dėl byloje esančių duomenų gavimo būdų teisėtumo ir tų duomenų pripažinimo įrodymais.
Bet kurio kito teismo, nenagrinėjančio baudžiamosios bylos, procesiniai sprendimai dėl byloje esančių duomenų gavimo būdų teisėtumo ar kitų aspektų įvertinimo kitaip, nei tai numatyta baudžiamojo proceso įstatyme, galėtų būti traktuojami kaip teismo nepriklausomumo principo pažeidimas. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 23 straipsnio 19 dalį:
„19. Jei yra pagrindo manyti ir kyla abejonių dėl
kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo teisme nagrinėjant administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pirma instancija, teismas (teisėjas), atsižvelgdamas į teismų kompetenciją pagal šį įstatymą, gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu spręsti, ar nepažeistos šio įstatymo nuostatos.“
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
31
institucijos“, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies
ir kitų valstybės institucijų“ sąvokos siūlytina vartoti sąvoką „valstybės institucijos ir įstaigos“ ir visą keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) išklausyti kriminalinės žvalgybos subjektų, kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, prokurorų, valstybės institucijų ir įstaigų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomas šis įstatymas;“. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
32 32.
32
žvalgyba susijusi informacija pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo
įstatymo 2 straipsnio 16 ir 19 dalių nuostatas, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punktą siūlytina išdėstyti taip: „2) savo darbe pasitelkti profesionalius ekspertus, turinčius leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“;“. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
6
žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai kasmet iki kovo 1 d. Seimo struktūriniam padaliniui, atliekančiam kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, pateikia apibendrintą informaciją apie vadovaujamos institucijos praėjusiais metais šio įstatymo pagrindu atliktą veiklą. Keičiamo įstatymo
generalinė prokuratūra kasmet iki kovo 1 d. Seimo struktūriniam padaliniui, atliekančiam kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, pateikia apibendrintą informaciją apie kriminalinės žvalgybos subjektų praėjusiais metais šio įstatymo pagrindu atliktą veiklą. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo bei vengiant informacijos dubliavimo, keičiamo įstatymo
pagrindinių institucijų vadovai kasmet iki kovo 1 d. Seimo struktūriniam padaliniui, atliekančiam kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, pateikia apibendrintą informaciją apie vadovaujamos institucijos praėjusiais metais šio įstatymo pagrindu atliktą veiklą“ siūlytina nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai kasmet iki sausio 31 d. pateikia Generalinei prokuratūrai apibendrintą informaciją apie vadovaujamos institucijos praėjusiais metais šio įstatymo pagrindu atliktą veiklą. Pritarti 52.
Respublikos Vyriausybės 2022-10-12
2184
kontrolės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimas nutarimu gali pavesti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, kaip aukščiausiajai audito institucijai, atlikti Valstybės kontrolės metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą pagal aukščiausiosios audito institucijos kompetenciją, siūlytina kaip perteklinės atsisakyti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalies. Pritarti Taip pat patikslintos Projekto 21 straipsnio 4 dalies nuostatos: „4. Prireikus Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu, gali atlikti kriminalinės žvalgybos subjektų lėšų naudojimo valstybinį auditą. Valstybės kontrolė apie kriminalinės žvalgybos subjektų lėšų naudojimo valstybinių auditų rezultatus informuoja šio įstatymo
padalinį.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1377(2)
ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 4 (lėmė pirmininko balsas). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Juozapavičius, A. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialusis pagrindas: teorija ir praktika. Teisė, 2017, t. 103, p. 41. [2] 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR [3] Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas. [4] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [5] Žr. Direktyvos (ES) 2016/680 preambulės 75 konstatuojamoji dalis, 3 straipsnio 15 dalis, 41 – 42 straipsniai, kt. [6] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1927/content [7] Juozapavičius, A. ir Leonaitė, E. Procedūriniai įrodymų leistinumo aspektai baudžiamajame procese. Teisė, 2021, t. 121. [8] Tokiu atveju taip pat iškiltų klausimas dėl įrodymų šalinimo instituto taikymo ir tada, kai baudžiamajam procesui reikšmingi duomenys gauti ne keičiamo įstatymo, o kitų įstatymų pagrindu – pvz., BPK pagrindu. [9] 2011 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas Nr. XI-1336.
XI-1336. Internetinė nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.397419/ZnEUJVBaVH. [10] 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas Nr. XI-2234. Internetinė nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.434526/asr. [11] Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume). Interaktyvi nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1890/asr [12] 1994 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas Nr. I-480. Interaktyvi nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5825/asr [13] 1994 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas Nr. I-599. Interaktyvi nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5956/asr [14] Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. Xi-2234 pakeitimo įstatymo projekto Internetinė nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/f5d5b2009eb311ec9e62f960e3ee1cb6/#_blank [¹⁵] 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas Nr. XI-2234. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.434526/asr. [¹⁶] Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos apžvalga (2017 M. SAUSIO 1 D. - 2017 M. GRUODŽIO 31 D.). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Regner prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 35289/11. Prieiga per internetą: https://www.lvat.lt/doclib/p3aaiqiqsi2nwciua89xsdhq31v9ssrf. [¹⁷] Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume). Interaktyvi nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1890/asr [¹⁸] 1994 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas Nr. 1-480.
1-480. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5825/asr. [¹⁹] Prieiga per internetą: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta436/content. [²⁰] 1994 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas Nr. 1-599. Prieiga per internetą: https://www.e-tar. lt/portal/lt/legal Act/T AR.3EB53577EF C A/asr. [²¹] Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:62018CJ0509.