Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros
biudžetinės įstaigos, kurių valstybės, kaip biudžetinių įstaigų savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija. steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;
3) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras;
4) 2) Radiacinės saugos centras;
5) 3) Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų sveikatai situacijų centras;
6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;
7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;
8) 4) Higienos institutas;
9) 5) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Projekto Nr. XIVP-1081(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių valstybės, kaip biudžetinių įstaigų savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija. steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;
3) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras;
4) 2) Radiacinės saugos centras;
5) 3) Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų sveikatai situacijų centras;
6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;
7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;
8) 4) Higienos institutas;
9) 5) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.“
2Papildyti 24 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos gali įgyvendinti valstybės, kaip LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų savininkės, teises ir pareigas“. 3. Buvusią 24 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkas Antanas Matulas
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į šias priežastis:
1) įgyvendinamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 (toliau – Aštuonioliktoji Vyriausybės programa), 112 punktas: „Visuomenės sveikatos stiprinimas – <...> Siekdami ilginti žmogaus sveiko gyvenimo trukmę, privalome ne tik sukurti efektyvią visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų sistemą, bet ir sudaryti sąlygas kiekvienai visuomenės grupei ir jos nariui atsakingai ir savarankiškai siekti asmens ir visuomenės sveikatos, užkirsti kelią atsirandančioms ligoms. Prevencija privalo būti prioritetinis veikimo būdas, nes kova su padariniais valstybei ir visuomenei visada lemia kur kas didesnes sąnaudas“;
2) įgyvendinamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, Vyriausybės programos projekto (darbo), iniciatyvos (priemonės), veiksmo „Visuomenės sveikatos stiprinimas“ 4.1.3 papunktis: „Parengti ir priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų projektus, siekiant optimizuoti nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą“.
Įvertinus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų veiklą ir vykdomas funkcijas, nustatyta, kad kai kurių įstaigų vykdoma veikla pagal bendrą funkcijų pobūdį iš esmės yra besidubliuojanti, vykdomos funkcijos nebeaktualios ir neatitinka sveikatos politikos prioritetų ir tikslų. Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas LNSS visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų tinklui optimizuoti. Projekto uždaviniai:
1) atsisakyti besidubliuojančių ir sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių pavaldžių įstaigų vykdomų funkcijų;
2) efektyvinti įstaigų veiklą, siekiant racionaliai naudoti žmogiškuosius, finansinius ir infrastruktūros išteklius. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto parengimą inicijavo ir Projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnyje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlomame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnyje nurodomas LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrai priskiriamų biudžetinių įstaigų sąrašas:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Radiacinės saugos centras;
3) Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras;
4) Higienos institutas;
5) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Akcentuotina tai, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo keičiamame straipsnyje yra išbraukiami tik įstaigų pavadinimai, bet paliekamos jų vykdytos funkcijos. Tai reiškia, kad vykdomos funkcijos bus optimizuojamos, pertvarkant įstaigas. Visuomenės sveikatos įstaigų pertvarka būtų vykdoma konsolidavimo būdu. Taip būtų sudarytos galimybes sutelkti kompetencijas, efektyviau organizuoti veiklą, peržiūrėti institucijų vykdomas funkcijas, identifikuojant besidubliuojančias, neefektyviai vykdomas ar nebūdingas visuomenės sveikatos priežiūros sistemai veiklas. Konsolidavimas padidintų specialistų bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija, užtikrintų greitesnį sprendimų priėmimą. Įsteigtos stambesnės visuomenės sveikatos institucijos turėtų daugiau pranašumų ir potencialo įgyvendinant projektus ir naudojant investicijas – būtų įgyvendinami aukštesnės kokybės ir didesnės apimties projektai, turint didesnį biudžetą ir platesnį specialistų ratą. Būtų sudarytos galimybės naudoti bendras informacines sistemas, sumažinta žinybiškumo rizika. Įstaigų veiklų apjungimas leistų sumažinti tiek valdymo ir administracijos struktūras, tiek viešojo valdymo išlaidas, užtikrinant, kad efektyviau ir racionaliau bus naudojami valstybės žmogiškieji, finansiniai ir infrastruktūros ištekliai.
Bus nustatyta aiški įstaigų kompetencija, atsisakant besidubliuojančių ar neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių visuomenės sveikatos įstaigų vykdomų funkcijų. Konsolidavus Higienos instituto, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro bei Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro veiklą vienoje įstaigoje, būtų:
Funkcionuotų vieninga valstybinė užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų sistema, užtikrinamas užkrečiamųjų ligų protrūkių tyrimas tiek teritoriniu, tiek nacionaliniu lygiu, būtų taikomos vienodos epidemiologinės priežiūros ir kontrolės procedūros, metodai, jų taikymo praktika ir interpretavimas. Įgyvendinus Projektą, planuojama ši nauda (teigiamas poveikis):
Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatas. 2. Bus sudarytos teisinės prielaidos peržiūrėti biudžetinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vykdytas funkcijas ir jas optimizuoti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiamas Projekto poveikio vertinimo aspektas
(nauda) pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projekto įgyvendinimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Projektas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija turės parengti ir priimti reorganizavimo dokumentus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti neprireiks. Sumažinus biudžetinių įstaigų skaičių, ilguoju laikotarpiu tikimasi valstybės biudžeto lėšų sutaupymo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai