LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 6², 10 IR 11 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹, 11² IR 11³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 6², 10 ir 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 11² ir 11³ straipsniais įstatymo projektas (toliau – SEAKĮ projektas; Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1936, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (toliau – Direktyva (ES) 2019/1936). SEAKĮ projekto tikslas – įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/1936 sukurti naują tobulesnę kelių infrastruktūros saugumo valdymo sistemą. SEAKĮ projekto uždaviniai – perkelti esmines Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatas į įstatymo lygmens teisės aktą ir suteikti įgaliojimus valstybės institucijoms, įstaigoms ir įmonėms įgyvendinant Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatas dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo. Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatos Lietuvos Respublikos teisės aktuose turi būti įgyvendintos 2021 m. gruodžio 17 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (vadovas Vladislav Kondratovič, tel. 239 3867, el. p. [email protected]) vyresnysis patarėjas Dmitrijus Bialas (239 3937, el. p. [email protected]) ir vyriausiasis specialistas Vytautas Kalpokas (tel. 239 3860, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu 2008 m. lapkričio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo nuostatos įgyvendintos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais. Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos iš dalies. 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją, todėl, keičiantis kelių infrastruktūros saugumo valdymo reglamentavimui, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymai pripažintini netekusiais galios, o šiais įsakymais įtvirtintas reguliavimas turės būti pakeistas Susisiekimo ministerijos ir viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – Transporto kompetencijų agentūra) SEAKĮ projekto nuostatas įgyvendinančiais dokumentais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1.
Direktyvoje (ES) 2019/1936 numatyti nauji reikalavimai ir papildomi įpareigojimai Europos Sąjungos valstybėms narėms, jie šiuo metu neįgyvendinti, todėl SEAKĮ projektu siekiama nustatyti naujas funkcijas ir suteikti įgaliojimus Susisiekimo ministerijai ir Transporto kompetencijų agentūrai įteisinti naujas ir patikslinti galiojančias kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras (poveikio kelių saugumui vertinimą, kelių saugumo auditą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą). Pažymėtina, kad Transporto kompetencijų agentūra yra valstybės įsteigta viešoji įstaiga, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Šios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Susisiekimo ministerija. Transporto kompetencijų agentūros veiklos tikslas – prisidėti prie visuomenės interesus atitinkančios Lietuvos susisiekimo sistemos kūrimo bei plėtros, užtikrinant aukščiausius kokybės, saugos ir saugumo standartus. Taigi, Transporto kompetencijų agentūrai gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti Įstatymo projekte numatytas funkcijas, šie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su Transporto kompetencijų agentūros veiklos tikslais, taip pat turint omenyje, kad nėra kitų valstybės institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti. Be to, pažymėtina, kad pagal Įstatymo 10 straipsnio 12 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį Transporto kompetencijų agentūra šiuo metu jau vykdo valstybės perduotas eismo saugumo užtikrinimo funkcijas. 4.2.
4.2. SEAKĮ projektu siūloma apibrėžti naujas ir patikslinti galiojančias kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras, nustatyti pareigas kelio savininkams (valdytojams) dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų įgyvendinimo, sukurti kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, auditorių veiklos ir auditorių mokymo priežiūros sistemą. 4.3. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo 2 straipsnyje nustatyti sąvokas: „įskaitinis eismo įvykis“, „juodoji dėmė“, „kelių infrastruktūros projektas“, „kelio ruožo saugumo kategorija“, „kelių saugumo auditorius“, „pažeidžiamas eismo dalyvis“, „reguliarus kelio saugumo patikrinimas“, „tikslinis kelio saugumo patikrinimas“, „viso kelių tinklo saugumo vertinimas“, patikslinti Įstatyme vartojamas sąvokas: „kelių saugumo auditas“, „poveikio kelių saugumui vertinimas“. 4.4. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo 6² straipsnio pakeitimu nepriekaištingos reputacijos reikalavimą taikyti kelių saugumo auditoriams, asmenims, atliekantiems poveikio kelių saugumui vertinimus, asmenims, vedantiems kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus. Nepriekaištingą reputaciją, kaip ir kitą atitiktį keliamiems reikalavimams, tikrins Transporto kompetencijų agentūra. Patikrinimas, ar asmuo nepiktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, bus vykdomas prašant asmens pateikti priklausomybių ligų centro įrodymą (išrašą), kad asmuo nepiktnaudžiauja nurodytomis medžiagomis. 4.5. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo 10 straipsnio pakeitimu reglamentuoti institucijų ir kelio savininkų (valdytojų) pareigas, funkcijas ir įgaliojimus.
Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu Susisiekimo ministerija įgaliojama tvirtinti juodųjų dėmių (vietoj didelio avaringumo ruožų) nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo ir pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinamo ir galiojimo panaikinimo, poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimus ir tvarką, taip pat tikslinamos esamų funkcijų apibrėžimų redakcijos. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto pakeitimą savivaldybės administracijos direktorius organizuos kelių saugumo audito, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, galės organizuoti poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 11 dalies 5 punkto pakeitimą Kelių direkcija organizuos kelių saugumo audito atlikimą, poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimą, juodųjų dėmių šalinimą valstybinės reikšmės keliuose. Kelių direkcija, planuodama valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros svarbius pokyčius ir organizuodama poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimą, užsakys poveikio kelių saugumui vertinimui atlikti reikalingos informacijos ir duomenų surinkimą bet kuriuo pokyčių vykdymo etapu iki patvirtinant kelių infrastruktūros projektą, ir kai ši informacija ir duomenys bus parengti, jie bus perduoti Transporto kompetencijų agentūrai, kuri atliks poveikio kelių saugumui vertinimą ir juo remdamasi pateiks išvadą. Kelių direkcija, išduodama kelio planavimo, projektavimo, prisijungimo sąlygas privatiems subjektams ar savivaldybėms, įgalios kreiptis į Transporto kompetencijų agentūrą dėl poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimo ir išvados gavimo.
Poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimo tvarka bus detaliau reglamentuota poįstatyminiame teisės akte. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies pakeitimą Transporto kompetencijų agentūra tvirtins valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, atliks valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimus, reguliarius kelio saugumo patikrinimus, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimus, viso kelių tinklo saugumo vertinimą, kuriuo remdamasi rengs, reguliariai atnaujins ir, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtins prioritetinių veiksmų planą. Transporto kompetencijų agentūra taip pat atliks kelių saugumo auditorių egzaminavimą, pažymėjimų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinamą ir galiojimo panaikinimą, kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir vedimo priežiūrą. Be to, SEAKĮ projektu patikslinamos šiuo metu galiojančios Transporto kompetencijų agentūros funkcijos. Pavyzdžiui, patikslinta funkcija dėl eismo įvykių duomenų tvarkymo, jų stebėsenos vykdymo ir statistinės analizės atlikimo iš esmės jau vykdoma šiuo metu, nes Transporto kompetencijų agentūra yra pasirašiusi sutartį su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracija ir Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra dėl statistinių eismo įvykių duomenų gavimo. Transporto kompetencijų agentūra tvarko gautus statistinių eismo įvykių duomenis: rūšiuoja, analizuoja, rengia atitinkamo laikotarpio leidinius „Įskaitinių eismo įvykių statistika Lietuvoje“ ir t. t.
Todėl SEAKĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad Transporto kompetencijų agentūra pagal kompetenciją tvarko eismo įvykių duomenis, vykdo jų stebėseną ir atlieka statistinę analizę. 4.6. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo 11 straipsnio pakeitimu ir Įstatymo trečiojo skirsnio 11¹ straipsnio papildymu tikslinti kelių saugumo audito, poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų procedūras, reglamentuoti naujas tikslinio kelio saugumo patikrinimo, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, nustatyti procedūrų atlikimo reikalavimus, periodiškumą ir kelių savininkų (valdytojų) pareigas. SEAKĮ projektu siūlomas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies papildymas dėl eismo organizavimą reglamentuojančių teisės aktų pritaikomumo yra nurodantis kryptį, kurios privalu laikytis rengiant poįstatyminius eismo organizavimą reglamentuojančius teisės aktus. 4.7. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo trečiąjį skirsnį papildyti 11² straipsniu, kuriuo būtų nustatomi kelių saugumo auditoriams taikomi reikalavimai, reglamentuotas kompetencijos įgijimas ir jos tobulinimas, kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinamas ir galiojimo panaikinimas, asmenims, organizuojantiems ir vedantiems kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, taikomi reikalavimai. SEAKĮ projekte siūloma, kad kelių saugumo auditorius reguliariai tobulintų kompetenciją, kad būtų užtikrintas aukštas kelių saugumo auditorių kompetencijos lygis, o tai teigiamai paveiks eismo saugumą Lietuvos keliuose.
Be to, SEAKĮ projekte siūloma kelių saugumo auditoriams, asmenims, vedantiems kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, asmenims, atliekantiems poveikio kelių saugumui vertinimą, įtvirtinti šiuos 2 reikalavimus: būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones (išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių). Šie reikalavimai reikalingi nurodytų asmenų kompetencijai ir eismo saugumui Lietuvoje užtikrinti. Nepriekaištinga reputacija reikalinga siekiant mažinti korupcijos apraiškas ir užtikrinti nurodytų asmenų objektyvumą ir nešališkumą. Nurodyti asmenys privalo turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, kad jie suprastų dalyvavimo Lietuvos viešajame eisme principus, specifiką, eisme pasitaikančius pavojus ir galėtų objektyviai įvertinti jų rimtumą, t. y. kad būtų užtikrinta nurodytų asmenų atliekamų darbų kokybė. Taip pat numatoma, kad Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgyta kelių saugumo auditoriaus profesinė kvalifikacija būtų pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. 4.8. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo trečiąjį skirsnį papildyti 11³ straipsniu, nustatant, kad už Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas imamas atlyginimas ir kaip jis nustatomas. 4.9. SEAKĮ projektu siekiama perkelti Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatas ir sukurti naują sistemą, kuri apims kelių infrastruktūros saugumo valdymą. Nauja sistema apims naujų procedūrų reglamentavimą, procedūrų atlikimą ir atsakomybę.
Kelių saugumo auditas išliks privalomas visiems keliams ir gatvėms, kelių saugumo auditų atlikimą organizuotų kelio savininkai (valdytojai), kelių saugumo auditus atliks kompetenciją turintys kelių saugumo auditoriai. Kelių saugumo auditorių mokymą ir kompetencijos tobulinimą organizuos ir ves asmenys, atitinkantys SEAKĮ projekte nustatytus reikalavimus, egzaminavimą ir auditorių veiklos priežiūrą vykdys Transporto kompetencijų agentūra. Poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimai, viso kelių tinklo saugumo vertinimas būtų taikomi valstybinės reikšmės keliams, šias funkcijas vykdys Transporto kompetencijų agentūra. SEAKĮ projektu siekiama kelio savininkų (valdytojų) vykdomą kelių infrastruktūros saugumo valdymą perduoti kuruoti kompetentingiems ir nešališkiems specialistams – Transporto kompetencijų agentūrai ir kelių saugumo auditoriams. Tuo būtų siekiama užtikrinti tinkamą kelių infrastruktūros saugumo valdymą ir laikui bėgant pagerinti eismo saugumą Lietuvos keliuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami rezultatai aptarti šio aiškinamojo rašto 4 punkto paskutinėje pastraipoje. Ilgalaikėje perspektyvoje SEAKĮ projektu siūlomi pakeitimai leis pagerinti Lietuvos Respublikos kelių ir gatvių infrastruktūros saugumą ir kartu eismo saugumo situaciją Lietuvos Respublikoje. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Siekiant įvertinti SEAKĮ projekto įtaką korupcijai, atliktas SEAKĮ projekto antikorupcinis vertinimas, kurio metu antikorupciniu požiūriu rizikingų projekto nuostatų nenustatyta. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atliktas SEAKĮ projekto administracinės naštos vertinimas, kuriame apskaičiuotas SEAKĮ projekto sukeliamas nedidelis numatomas administracinės naštos pokytis (apskaičiuota, kad bendra metinė administracinė našta ūkio subjektams padidėtų tik 990,63 Eur). 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams SEAKĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės priimti kitų įstatymų, jų keisti ar pripažinti netekusiais galios. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. SEAKĮ projekte įtvirtintos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti
Po SEAKĮ projekto priėmimo ir iki jo įsigaliojimo Susisiekimo ministerija turės pripažinti netekusiais galios šiuos teisės aktus:
1) Kelių tinklo saugumo lygių nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-61 „Dėl Kelių tinklo saugumo lygių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-62 „Dėl Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-63 „Dėl Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Kelių saugumo audito reikalavimus, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-123 „Dėl Kelių saugumo audito reikalavimų patvirtinimo“;
5) Kelių infrastruktūros saugumo valdymo gaires, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-438 „Dėl Kelių infrastruktūros saugumo valdymo gairių patvirtinimo“. Po SEAKĮ projekto priėmimo ir iki jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Susisiekimo ministerija ir Transporto kompetencijų agentūra turės priimti šiuos teisės aktus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr.
1315 „Dėl Atlyginimo už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas dydžio nustatymo (apskaičiavimo) metodikos patvirtinimo“ pakeitimą;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos įsakymą, kuriuo bus patvirtinta Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgytos kelių saugumo auditoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarka;
3) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą „Dėl Kelių saugumo audito atlikimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą „Dėl Kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinamo ir galiojimo panaikinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą „Dėl Poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą „Dėl Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.
3-12 „Dėl Konkrečių atlyginimo už Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas dydžių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimą;
8) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus įsakymą „Dėl poveikio kelių saugumui vertinimo procedūros patvirtinimo“;
9) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus įsakymą „Dėl valstybinės reikšmės kelių viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūros patvirtinimo“;
10) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus įsakymą „Dėl valstybinės reikšmės kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūros patvirtinimo“;
11) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus įsakymą „Dėl Kelių infrastruktūros saugumo valdymo gairių patvirtinimo“. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, taip pat jų nebus ir sutaupyta. Transporto kompetencijų agentūros funkcijų, nurodytų Įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, vykdymas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą). Įstatymo projekto nuostatomis įtvirtinamoms Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms įgyvendinti 2022 metais bus reikalingas 581 tūkst. Eur, 2023 metais – 742 tūkst. Eur, 2024 metais – 811 tūkst. Eur finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūra“, „poveikio kelių saugumui vertinimas“, „kelių saugumo auditas“, „reguliarus kelio saugumo patikrinimas“, „kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas“, „viso kelių tinklo saugumo vertinimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
SEAKĮ projekto parengimas ir Direktyvos (ES) 2019/1936 įgyvendinimas užtruko, nes 2020 m. rugsėjo 1 d. Kelių direkcija buvo pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę.
Tai iš esmės pakeitė 2020 m. rengtą SEAKĮ projektą ir pareikalavo 2021 m. peržiūrėti visą kelių infrastruktūros saugumo valdymo reglamentavimą bei sukurti naują sistemą, kurioje esminės nuostatos būtų įtvirtintos Įstatyme, o kitos Direktyvą (ES) 2019/1936 įgyvendinančios nuostatos būtų perkeltos ne į Kelių direkcijos direktoriaus, o į susisiekimo ministro ir Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus teisės aktus, nustatančius kelių infrastruktūros saugumo valdymą. Dėl šių priežasčių Lietuvos Respublikos Seimo prašoma svarstyti SEAKĮ projektą skubos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime užregistruotas Vyriausybės pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27² straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ ir 14² straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637, kuriame keičiamas tas pats kaip ir SEAKĮ projektu Įstatymo 2 straipsnis. Seimui anksčiau priėmus projektą XIIIP-4637, su jo nuostatomis reikės suderinti SEAKĮ projekto nuostatas.