Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Mokestinių ir nemokestinių
pajamų pervedimas į savivaldybės biudžetą Valstybinės mokesčių inspekcijosa prie Finansų ministerijos (toliau ‑ Valstybinė mokesčių inspekcija) teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija – vietos mokesčių administratorius į savivaldybės biudžetą perveda:
1) savivaldybės biudžetui priskirtas mokestines pajamas;
2) į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytą patvirtintą savivaldybei skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, iš apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos atskaitęs pajamas už išduotus verslo liudijimus išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintą šio mokesčio į valstybės biudžetą dalį (procentais). Likusi gyventojų pajamų mokesčio dalis pervedama į Valstybės iždo sąskaitą;
3) savivaldybės biudžetui priskirtas nemokestines pajamas, kurias savivaldybės biudžetui pagal įstatymus sumoka fiziniai ir juridiniai asmenys.“
Pakeisti trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
jų dydžio nustatymas 1.
Valstybės biudžeto bendroji dotacija (BD) savivaldybių biudžetams skiriama:
1) savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti (BD₁), kai prognozuojama, kad Valstybės iždo sąskaitoje trūks šiam tikslui lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 7 straipsnius (kai åL₁i > åPi , tai BD₁ = åL₁i – åPi ; kai åL₁i <= åPi , tai BD₁ = 0);
2) savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti (BD₂), kai prognozuojama, kad Valstybės iždo sąskaitoje šiam tikslui trūks lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 8 straipsnius (kai L₂ = 0, tai BD₂ = 0,1 BD₁). 2. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:
1) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;
2) mokinio krepšeliui finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti. 3. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos (BDK) savivaldybių biudžetams skiriamos dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų atsirandantiems savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų pokyčiams kompensuoti. 6 straipsnis.
mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydis Lėšas (L), skiriamas savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti, Savivaldybės biudžetui yra prognozuojamos lėšos, kurios apskaičiuojamos taikant savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio skirtumų išlyginimo mechanizmą (7 straipsnis) ir išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimo mechanizmą (8 straipsnis). Išlyginimams prognozuojamų lėšų dydį (L) sudaro likusi apskaičiuota atskirų savivaldybių prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio dalis nuo savivaldybei taikytinos gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio tos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti Pi (procentais), kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai perveda į Valstybės iždo sąskaitą (3 straipsnio 2 punktas kuri apskaičiuojama pagal formulę:
Pi= 100% - GPMi%, čia GPMi% ‑savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį, (L = åPi). 7 straipsnis. Lėšų, skiriamų prognozuojamų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, paskirstymas apskaičiavimas
gyventojų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti nurodytų šio įstatymo 6 straipsnyje, dalies savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti (L₁) remiamos tos savivaldybės, kurių faktinės praėjusio mėnesio prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės už faktines praėjusio mėnesio prognozuojamas visų savivaldybių vidutines pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. 2.
gauna apskaičiuojama nustatytąa vienodąa dalįis (h) skirtumo, susidarančio tarp faktinių praėjusio mėnesio prognozuojamų visų savivaldybių vidutinių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (xfp) ir faktinių praėjusio mėnesio prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (xifp), pagal formulę L₁i = Gi · h · (xfp
1) L₁i – i-ajai savivaldybei skiriama prognozuojama lėšų dalis gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti;
2) Gi– i-osios savivaldybės gyventojų skaičius;
3) xfp – faktinės praėjusio mėnesio prognozuojamos visų savivaldybių vidutinės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui. Prognozuojamos visų savivaldybių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio yra visų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio suma, apskaičiuota pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto a ir b papunkčius;
4) xifp – faktinės praėjusio mėnesio prognozuojamos i-osios savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui. Prognozuojamos i-osios savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio yra apskaičiuojamos pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto a ir b papunkčius;
5) BD₁i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti;
6) h – 0,9 – išlyginimo koeficientas, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis. 3. Kai Valstybės iždo sąskaitoje pritrūksta lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiuota trūkstama suma pervedama kiekvienai savivaldybei iš kito mėnesio įplaukų Valstybės iždo sąskaitoje. Jei pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 2 dalies formulę, liktų neišlygintos, trūkstama suma dengiama iš valstybės biudžeto. 4 3.
4 3. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis (BD₁), skiriama savivaldybei ateinančių biudžetinių metų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiuojama pagal formulę BD₁i= BD₁ · [Gi · h · (xfp – xifp )] / åGi · h · (xfp
1) BD₁i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti;
2) BD₁ – valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti;
3) xfp – faktinės (arba numatomos faktiškai gauti) prognozuojamos biudžetinių metų visų savivaldybių vidutinės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui. Prognozuojamos visų savivaldybių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio yra visų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio suma, apskaičiuota pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto a ir b papunkčius;
4) xifp– faktinės (arba numatomos faktiškai gauti) prognozuojamos biudžetinių metų i-osios savivaldybės vidutinės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui. Prognozuojamos i-osios savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio yra apskaičiuojamos pagal šio įstatymo 10 straipsnio
mokesčio vienam savivaldybės gyventojui ir visų savivaldybių gyventojams apskaičiuojamos pagal nustatytos Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos duomenis. 8 straipsnis. Lėšų, skiriamų prognozuojamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir paskirstymas savivaldybėms
savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys veiksniai, išlyginti, dydis apskaičiuojamas pagal formulę L₂= L – L₁. 2.
skirtumams išlyginti (L₂) skiriamos prognozuojamos savivaldybei atsižvelgiant į jai tenkančią visų savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, kurie turi įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimams, dalį bei šių rodiklių svarbą. 3. Savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti skiriamos prognozuojamos lėšos apskaičiuojamos pagal formulę , čia:
1) L₂i– i-ajai savivaldybei skiriama prognozuojama lėšų dalis išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;
2) Kn – koeficientas, nurodantis n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio įtaką visų savivaldybių išlaidų struktūrai ;
3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuota pagal formulę , čia Rni– i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė. 4. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis (BD₂i), skiriama savivaldybei išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, apskaičiuojama pagal formulę , čia:
1) BD₂i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;
3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuojama pagal formulę , čia Rni– i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė.“
jį išdėstyti taip: „6) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), reikalingą prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kiekvienos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti.
Savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi%= pp /pip × 100%, čia:
GPMi% – savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / åGi , čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi , čia yip
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų.;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ 2.
Savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi%= pp /pip × 100%, čia:
GPMi% – savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / åGi , čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi , čia yip
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų.;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
jį išdėstyti taip: „7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šio straipsnio
savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, išreikštas procentais.“ 3.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių prognozuojamos pajamos. Skaičiuojant šį rodiklį, neįskaitomos savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, vietinės rinkliavos, pajamos, priskirtos pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą, įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą.“
išdėstyti taip: „4. Faktiškai gautas į Valstybės iždo sąskaitą lėšas, nurodytas šio Įstatymo 6 straipsnyje, Finansų ministerija apskaičiuoja pagal šio Įstatymo 7 ir 8 straipsniuose pateiktas formules ir ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį skiria savivaldybėms Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą iš gyventojų pajamų mokesčio lėšas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, Valstybinė mokesčių inspekcija ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį perveda savivaldybėms pagal atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybės biudžetui patvirtintą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais).“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2017 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Nr. XIIP-4791(2) Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Mokestinių ir nemokestinių
pajamų pervedimas į savivaldybės biudžetą Valstybinės mokesčių inspekcijosa prie Finansų ministerijos (toliau ‑ Valstybinė mokesčių inspekcija) teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija – vietos mokesčių administratorius į savivaldybės biudžetą perveda:
1) savivaldybės biudžetui priskirtas mokestines pajamas;
2) į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytą patvirtintą savivaldybei skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, iš apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos atskaitęs pajamas už išduotus verslo liudijimus išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintą šio mokesčio į valstybės biudžetą dalį (procentais). Likusi gyventojų pajamų mokesčio dalis pervedama į Valstybės iždo sąskaitą;
3) savivaldybės biudžetui priskirtas nemokestines pajamas, kurias savivaldybės biudžetui pagal įstatymus sumoka fiziniai ir juridiniai asmenys.“
Pakeisti trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
jų dydžio nustatymas 1.
Valstybės biudžeto bendroji dotacija (BD) savivaldybių biudžetams skiriama:
1) savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti (BD₁), kai prognozuojama, kad Valstybės iždo sąskaitoje trūks šiam tikslui lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 7 straipsnius (kai åL₁i > åPi , tai BD₁ = åL₁i – åPi ; kai åL₁i <= åPi , tai BD₁ = 0);
2) savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti (BD₂), kai prognozuojama, kad Valstybės iždo sąskaitoje šiam tikslui trūks lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 8 straipsnius (kai L₂ = 0, tai BD₂ = 0,1 BD₁). 2. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:
1) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;
2) mokinio krepšeliui finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti. 3. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos (BDK) savivaldybių biudžetams skiriamos dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų atsirandantiems savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų pokyčiams kompensuoti. 6 straipsnis. Lėšų, skiriamų Prognozuojamos lėšos savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydis Lėšas (L), skiriamas savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti, 1.
Savivaldybės biudžetui yra prognozuojamos lėšos, kurios apskaičiuojamos pagal šio Įstatymo 7 straipsnį taikant savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio skirtumų išlyginimą ir pagal šio Įstatymo 8 straipsnį taikant išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems išlyginimams prognozuojamas lėšas (L) sudaro likusi apskaičiuota atskirų savivaldybių prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio dalis nuo savivaldybei taikytinos gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio tos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti, Pi (procentais), kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos –vietos mokesčių administratoriai perveda į Valstybės iždo sąskaitą (3 straipsnio 2 punktas kuri apskaičiuojama pagal formulę:
Pi= 100% - GPMi%, čia GPMi% ‑savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), apskaičiuota pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį (L = åPi). 7 straipsnis. Lėšų, skiriamų prognozuojamų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, paskirstymas apskaičiavimas
gyventojų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalies savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti (L₁) remiamos tos savivaldybės, kurių faktinės praėjusio mėnesio prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės už faktines praėjusio mėnesio prognozuojamas visų savivaldybių vidutines pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. 2.
gauna apskaičiuojama nustatytąa vienodąa dalįis (h) skirtumo, susidarančio tarp faktinių praėjusio mėnesio prognozuojamų visų savivaldybių vidutinių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (xfp) ir faktinių praėjusio mėnesio prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (xifp), pagal formulę L₁i = Gi · h · (xfp
1) L₁i – i-ajai savivaldybei skiriama prognozuojama lėšų dalis gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti;
2) Gi– i-osios savivaldybės gyventojų skaičius;
3) xfp – faktinės praėjusio mėnesio prognozuojamos visų savivaldybių vidutinės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui. Prognozuojamos visų savivaldybių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio yra visų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio suma, apskaičiuota pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto a ir b papunkčius;
4) xifp – faktinės praėjusio mėnesio prognozuojamos i-osios savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui. Prognozuojamos i-osios savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio yra apskaičiuojamos pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto a ir b papunkčius;
5) BD₁i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti;
6) h – 0,9 – išlyginimo koeficientas, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis. 3. Kai Valstybės iždo sąskaitoje pritrūksta lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiuota trūkstama suma pervedama kiekvienai savivaldybei iš kito mėnesio įplaukų Valstybės iždo sąskaitoje. Jei pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 2 dalies formulę, liktų neišlygintos, trūkstama suma dengiama iš valstybės biudžeto. 4 3.
4 3. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis (BD₁), skiriama savivaldybei ateinančių biudžetinių metų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiuojama pagal formulę BD₁i= BD₁ · [Gi · h · (xfp – xifp )] / åGi · h · (xfp
1) BD₁i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti;
2) BD₁ – valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti;
3) xfp – faktinės (arba numatomos faktiškai gauti) prognozuojamos biudžetinių metų visų savivaldybių vidutinės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui. Prognozuojamos visų savivaldybių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio yra visų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio suma, apskaičiuota pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto a ir b papunkčius;
4) xifp– faktinės (arba numatomos faktiškai gauti) prognozuojamos biudžetinių metų i-osios savivaldybės vidutinės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui. Prognozuojamos i-osios savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio yra apskaičiuojamos pagal šio Įstatymo 10 straipsnio
mokesčio vienam savivaldybės gyventojui ir visų savivaldybių gyventojams apskaičiuojamos pagal nustatytos Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos duomenis. 8 straipsnis. Lėšų, skiriamų prognozuojamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir paskirstymas apskaičiavimas savivaldybėms
savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys veiksniai, išlyginti, dydis apskaičiuojamas pagal formulę L₂= L – L₁. 2.
skirtumams išlyginti (L₂) skiriamos prognozuojamos savivaldybei atsižvelgiant į jai tenkančią visų savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, kurie turi įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimams, dalį bei šių rodiklių svarbą. 3. Savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti skiriamos prognozuojamos lėšos apskaičiuojamos pagal formulę , čia:
1) L₂i– i-ajai savivaldybei skiriama prognozuojama lėšų dalis išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;
2) Kn – koeficientas, nurodantis n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio įtaką visų savivaldybių išlaidų struktūrai ;
3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuota pagal formulę , čia Rni– i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė. 4. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis (BD₂i), skiriama savivaldybei išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, apskaičiuojama pagal formulę , čia:
1) BD₂i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;
3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuojama pagal formulę , čia Rni– i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė.“
jį išdėstyti taip: „6) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), reikalingą prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kiekvienos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti.
Savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi%= pp /pip × 100%, čia:
GPMi% – savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / åGi , čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi , čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (yp = å yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų.;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;“ 2.
Savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi%= pp /pip × 100%, čia:
GPMi% – savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / åGi , čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi , čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (yp = å yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų.;
c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;“
2Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šio straipsnio
savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, išreikštas procentais.“ 3.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių prognozuojamos pajamos. Skaičiuojant šį rodiklį, neįskaitomos savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, vietinės rinkliavos, pajamos, priskirtos pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą, įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą.“
išdėstyti taip: „4. Faktiškai gautas į Valstybės iždo sąskaitą lėšas, nurodytas šio Įstatymo 6 straipsnyje, Finansų ministerija apskaičiuoja pagal šio Įstatymo 7 ir 8 straipsniuose pateiktas formules ir ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį skiria savivaldybėms Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą iš gyventojų pajamų mokesčio lėšas, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, Valstybinė mokesčių inspekcija ne rečiau kaip du kartus per mėnesį perveda savivaldybėms pagal atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybės biudžetui patvirtintą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais).“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2017 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti
paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau –Įstatymo projektas) parengtas siekiant supaprastinti ir padaryti skaidresnę bei efektyvesnę gyventojų pajamų mokesčio (toliau
tiksliai planuoti iš šio mokesčio gaunamų pajamų srautų. Įplaukų srautas priklauso nuo konkrečių mokesčių mokėtojų mokumo stabilumo, nes dėl mokesčių mokėtojų (įmonių) sujungimo ir skaidymo GPM įplaukos savivaldybėms perskirstomos kelis kartus, todėl dalis savivaldybių tam tikrą laiką negauna dalies joms priklausančių šio mokesčio pajamų. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti principus, kaip kiekvienai konkrečiai savivaldybei apskaičiuojama GPM dalis (procentais), pagal kurią kiekvienai savivaldybei visus biudžetinius metus bus pervedamos įplaukos iš GPM. Tokiu įstatymo pakeitimu GPM pasiskirstymo ir pervedimo į savivaldybių biudžetus tvarkos reglamentavimas bus perkeltas į Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą. Įstatymo projekte taip pat numatomos atitinkamos nuostatos, susijusios su savivaldybėms skaičiuojamomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis. 2.
ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. paštas [email protected]) Savivaldybių biudžetų skyriaus vedėja Česlova Bareikienė (tel. 239 0051, el. paštas [email protected]) ir šio skyriaus vedėjo pavaduotojas Artūras Kriūka (tel. 239 0054, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vienas iš pagrindinių savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių yra GPM, kuris prognozuojamos pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas. Šio mokesčio pervedimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnis. Šiame įstatyme: ‑ reglamentuojama pajamų mokesčio paskirstymo savivaldybių biudžetams proporcijų nustatymo tvarka. Šios paskirstymo proporcijos nustatomos pagal mokestį išskaičiuojančių asmenų metinėse pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijose pateiktus pajamų mokesčio, išskaičiuoto nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių (neįskaitant ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų) pajamų, duomenis.
Atsižvelgiant į tai, kad einamojo mokestinio laikotarpio deklaracijas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 24 straipsnyje nustatytą tvarką mokestį išskaičiuojantys asmenys pateikia pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kito mokestinio laikotarpio vasario 15 d., pajamų mokestis į savivaldybių biudžetus einamuoju mokestiniu laikotarpiu yra skirstomas pagal proporcijas, nustatytas remiantis praėjusių mokestinių laikotarpių deklaracijų duomenimis, t. y. einamojo mokestinio laikotarpio sausio – kovo mėnesiais pajamų mokestis į savivaldybių biudžetus skirstomas pagal proporcijas, nustatytas remiantis už praėjusio mokestinio laikotarpio deklaracijų duomenimis, o atitinkamai balandžio – gruodžio mėnesiais – pagal proporcijas, nustatytas remiantis praėjusio mokestinio laikotarpio deklaracijų duomenimis.
Tačiau kitais mokestiniais metais pateikus metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas nustatomos faktinės praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos, pagal kurias mokesčių administratorius ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atlieka atitinkamus praėjusiu mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimus (perskirstymus); ‑ pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatas šiuo metu tiek paties nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis, tiek iš jam išmokamos išmokos mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į savivaldybės biudžetą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. atsižvelgiant į tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kaip ji suprantama vadovaujantis minėto įstatymo
galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir kuria naudojasi); ‑ pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatas šiuo metu tiek paties nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis, tiek iš jam išmokamos išmokos mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į savivaldybės biudžetą pagal nenuolatinio Lietuvos gyventojo gyvenamąją vietą, o kai gyvenamosios vietos nėra, pagal šio gyventojo veiklos vykdymo vietą.
Tačiau kitais mokestiniais metais pateikus metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas nustatomos faktinės praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos, pagal kurias mokesčių administratorius ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atlieka atitinkamus praėjusiu mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimus (perskirstymus); ‑ pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatas šiuo metu tiek paties nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis, tiek iš jam išmokamos išmokos mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į savivaldybės biudžetą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. atsižvelgiant į tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kaip ji suprantama vadovaujantis minėto įstatymo
galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir kuria naudojasi); ‑ pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatas šiuo metu tiek paties nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis, tiek iš jam išmokamos išmokos mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į savivaldybės biudžetą pagal nenuolatinio Lietuvos gyventojo gyvenamąją vietą, o kai gyvenamosios vietos nėra, pagal šio gyventojo veiklos vykdymo vietą. Tokiu atveju, kai nėra galimybės nustatyti nei vieno iš dviejų minėtų kriterijų ir pajamų mokestį išskaičiuoja bei sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, pajamų mokestis įskaitomas į savivaldybės biudžetą pagal mokestį išskaičiuojančio asmens įregistravimo ar gyvenamąją vietą.
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio
pajamas. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų mažėjimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Parengtame Įstatymo projekte numatoma nustatyti principus, kaip kiekvienai konkrečiai savivaldybei apskaičiuojama GPM dalis (procentais), pagal kurią kiekvienai savivaldybei visus biudžetinius metus bus pervedamos įplaukos iš GPM. Tokiu įstatymo pakeitimu GPM pasiskirstymo ir pervedimo į savivaldybių biudžetus tvarkos reglamentavimas bus perkeltas į Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą. Tuo tikslu teikiamas ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 pakeitimo įstatymo projektas.
Šiame įstatymo projekte numatoma, kad:
1) į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bus pervedamos biudžetiniais metais gaunamas GPM pagal atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintą GPM dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
2) šias gautas lėšas iš GPM Valstybinė mokesčių inspekcija ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį pervedinės savivaldybėms pagal atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybės biudžetui patvirtintą GPM dalį (procentais). Šios dalys apskaičiuojamos kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš GPM, apskaičiuotų pagal įstatymo 10 straipsnio
savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš GPM, apskaičiuotomis pagal įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, išreikštas procentais;
3) nustatoma, kad savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje, apie kurią gyventojas informavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šis GPM nustatymo kriterijus galioja ir šiuo metu galiojančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti, kad į prognozuojamas pajamas neįtraukiamos įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą. Šios įmokos lieka kaip savivaldybės biudžeto pajamos, kurias savivaldybė planuoja savarankiškai. Įstatymo projekte patikslinama 12 straipsnio redakcija, nes prognozuojamos pajamos apibrėžtos 10 straipsnio 2 dalyje. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Poveikis verslui dėl GPM pasiskirstymo savivaldybių biudžetams tvarkos reglamentavimo pakeitimų nenumatomas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Dėl GPM pasiskirstymo ir pervedimo savivaldybių biudžetams tvarkos reglamentavimo pakeitimų poveikio valstybės ir savivaldybių biudžetams nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „gyventojų pajamų mokestis“, „prognozuojamos pajamos“, „savivaldybės biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 3 STRAIPSNIO, TREČIOJO SKIRSNIO IR 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
2016-10-17 Nr. XIIP-4791 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės biudžetui prognozuojamos lėšos „ <...> apskaičiuojamos taikant savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio skirtumų išlyginimo mechanizmą (7 straipsnis) ir išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimo mechanizmą (8 straipsnis)“. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiavimas, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 8 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir paskirstymas savivaldybėms. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projekte vartojamas sąvokas. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, nuorodos į konkrečius įstatymo straipsnius nerašytinos skliausteliuose. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje yra vartojama sąvoka „Išlyginimams prognozuojamų lėšų dydį (L)“, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „lėšų (L)“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projektas vartojamas sąvokas. 3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje po formuluotės „gyventojų pajamų mokesčio dalis“ įrašyti žodį „(procentais)“. 4.
teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje esančioje formulėje po žodžio „(procentais)“ įrašyti žodį „apskaičiuojama“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnius sudaro dalys, jų punktai ir papunkčiai, kurie turi būti sunumeruoti, siūlytina sunumeruoti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 3, 10, 12 STRAIPSNIŲ IR TREČIOJO SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-12-07 Nr. XIIP-4791(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Audito komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 3 STRAIPSNIO, TREČIOJO SKIRSNIO IR 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (xiip-4791) 2016-11-23 Nr. 141-P-49(2)
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Rūta Miliūtė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas, Aurelijus Veryga. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Irma Lazickienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Savivaldybių biudžetų skyriaus vedėja Česlova Bareikienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus vedėja Eglė Radzevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Mikulėnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Lina Adakauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-172 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
trečiojo skirsnio 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės biudžetui prognozuojamos lėšos „ <...> apskaičiuojamos taikant savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio skirtumų išlyginimo mechanizmą (7 straipsnis) ir išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimo mechanizmą (8 straipsnis)“. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiavimas, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 8 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir paskirstymas savivaldybėms. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projekte vartojamas sąvokas. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, nuorodos į konkrečius įstatymo straipsnius nerašytinos skliausteliuose. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas. Pritarti
trečiojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje yra vartojama sąvoka „Išlyginimams prognozuojamų lėšų dydį (L)“, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „lėšų (L)“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projektas vartojamas sąvokas. Pritarti
2016-10-172 3.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje po formuluotės „gyventojų pajamų mokesčio dalis“ įrašyti žodį „(procentais)“. Pritarti
įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje esančioje formulėje po žodžio „(procentais)“ įrašyti žodį „apskaičiuojama“. Pritarti
straipsnius sudaro dalys, jų punktai ir papunkčiai, kurie turi būti sunumeruoti, siūlytina sunumeruoti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio dalis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-11-04 Nr. (17)-SD-745 Siunčiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau — LSA) tarybos
nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4791“ ir prašome į jį atsižvelgti svarstant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4791. Žemiau pateikiame LSA tarybos nutarimo 2-4 punktuose išdėstyti} nuostatų paaiškinimą. Galiojančiame Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme (toliau - Metodikos įstatymas) numatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) lėšos savivaldybėms pervedamos ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį.
Finansų ministerijos pateiktame Metodikos įstatymo pataisų projekte numatoma pervesti lėšas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. LSA siūlo įteisinti nuostatą, kad šios lėšos būtų pervedamos savivaldybėms ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Nors Finansų ministerijos atstovai teigia, kad faktiškai šios lėšos pervedinėjamos žymiai dažniau, tačiau savivaldybės norėtų matyti įteisintas garantijas. Savivaldybės finansiniai ištekliai savarankiškoms funkcijoms atlikti susideda iš savivaldybės gaunamų mokestinių pajamų bei iš valstybės biudžeto gaunamos bendrosios dotacijos kompensacijos (toliau - BDK). Didelės BDK sumos atskiroms savivaldybėms susidarė krizės laikotarpiu drastiškai sumažėjus savivaldybių pajamoms, dėl to valstybė kompensavo savivaldybių pajamų sumažėjimą skirdama BDK. Tos didelės BDK sumos ir tapo kliuviniu daugeliui savivaldybių, kadangi užprognozavus savivaldybės mokestinių pajamų augimą, šia prieaugio suma atitinkamai sumažinama savivaldybei skiriama BDK, todėl savivaldybės biudžeto prognozuojamos pajamos lieka tame pačiame lygyje. Tokia padėtis yra labai ydinga, nes savivaldybė neturi motyvacijos aktyviau skatinti užimtumą, investicijas, ūkinę veiklą, mažinti emigraciją, kadangi jos mokestinių pajamų augimas nepadidina savivaldybės biudžeto apimties, kai atitinkama suma sumažinama savivaldybei skiriama BDK. Kitas šio Metodikos įstatymo trūkumo aspektas — sudaromos nevienodos sąlygos savivaldybėms. Gaunančios BDK savivaldybės neturi lygių su kitomis savivaldybėmis galimybių auginti savo biudžetų pajamas.
LSA siūlo savivaldybėms 2016 metams skiriamas BDK sumas transformuoti į bendrąsias dotacijas, kurių dydžiai išliktų pastovūs, nepriklausomai nuo atskirų savivaldybių mokestinių pajamų dydžio, t. y. bendrosios dotacijos nebūtų mažinamos augant savivaldybių kitoms pajamoms. Pažymėtina, kad bendrosios dotacijos sąvoka bei jos skyrimo galimybė jau yra įteisinta Metodikos įstatyme, tik dar reikia praplėsti jos taikymo sąlygas, nes šiuo metu bendroji dotacija gali būti skiriama tik kai trūksta lėšų savivaldybių pajamų išlyginimui. Tokia reforma, preliminariais vertinimais, 2017 m. paliestų 49 savivaldybes ir papildomai kainuotų valstybės biudžetui apie 24 mln. eurų. Tačiau šios papildomos sąnaudos greitai atsipirktų, nes tai suteiktų prielaidas ir milžiniškas paskatas visoms savivaldybėms dar aktyviau skatinti verslumą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą, o suaktyvėjusi ūkinė veikla padidintų ir valstybės biudžeto pajamas. Jeigu nebūtų finansinių galimybių įgyvendinti šią reformą nuo 2017 metų, siūlytume Metodikos įstatyme vis tiek įteisinti šias nuostatas, tik numatyti jų įsigaliojimą nuo 2018 metų. BDK skyrimo galimybė turėtų išlikti tik kaip saugiklis naujos ekonominės krizės atveju, tačiau BDK turėtų būti apskaičiuojama kitaip. Skaičiuojant savivaldybių biudžetams planuojamas BDK, reikėtų palyginti savivaldybės einamųjų ir planuojamųjų metų vien tik mokestines pajamas, neįskaičiuojant į einamųjų metų pajamas savivaldybei skiriamų dotacijų. Kai prognozuojama, jog pasikeis savivaldybių išlaidos ar pajamos dėl priimtų teisės aktų įtakos, Metodikos įstatymas numato skirti savivaldybėms papildomas lėšas ateinantiems metams didinant savivaldybėms tenkantį gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) procentą.
LSA siūlo kaip alternatyvą numatyti galimybę skirti savivaldybėms ateinantiems metams ne didesnį GPM procentą, bet pakankamo dydžio valstybės biudžeto bendrąsias dotacijas. Įteisinus tokią galimybę, atsirastų teisinė prielaida gerokai tikslesniam ir pakankamam kiekvienos savivaldybės biudžeto lėšų poreikiui užtikrinti dėl valstybės valdžios ir valdymo institucijų teisės aktais ir sprendimais padidintų savivaldybėms įpareigojimų savarankiškoms funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad tai sudarytų teisines prielaidas ateityje skirti savivaldybėms lėšas, pavyzdžiui, mokinio krepšelio reikmėms, jeigu būtų nuspręsta mokymo lėšų poreikį finansuoti kaip savivaldybės savarankišką funkciją (tai atitiktų ir Konstitucijos dvasią). Perdavus šią funkciją savivaldybėms, papildomų GPM lėšų jai finansuoti nepakaktų, net ir nustačius, kad savivaldybėms tektų 100 proc. GPM. Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba nutaria:
įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte išdėstytoms nuostatoms. Apsispręsti pagrindiniame komitete
mokesčių inspekcija perveda savivaldybėms gyventojų pajamų mokesčio lėšas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2016-11-04 Nr. (17)-SD-745 3.
Siūlyti Seimui ir Vyriausybei svarstyti galimybę savivaldybėms
pakeisti bendrosiomis dotacijomis ir numatyti šias sumas savivaldybių biudžetams kaip pastovius dydžius 2017 ir vėlesniais metais. Apsispręsti pagrindiniame komitete
nustatymo metodikos įstatymą teisinėmis prielaidomis skirti savivaldybėms ateinantiems metams ne tik didesnį gyventojų pajamų mokesčio procentą, bet ir pakankamo dydžio valstybės biudžeto bendrąsias dotacijas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas
2 Argumentai: Lietuvos sostinė Vilnius yra daugiausiai gyventojų turintis miestas, regiono centras. Į sostinę, remiantis 2014 m. Vilniaus miesto ataskaita, kasdien atvažiuoja dirbti 170 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga, nes kuriasi naujos darbo vietos (duomenys iš 2015 m. Vilniaus m. ataskaitos). Remiantis 2015 m. Vilniaus miesto ataskaita, 2015 m. Vilniuje apsilankė 980 tūkst. svečių, kurie naudojosi apgyvendinimo paslaugomis. Taigi, į Vilniuje kasdien gyvena, lankosi, dirba per 700 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis mieste negyvena. Visi šie žmonės naudojasi Vilniaus miesto infrastruktūra, kurią reikia plėsti ir nuolat atnaujinti, kad atitiktų saugumo reikalavimus ir gyventojų poreikius. Vilniaus miestas šiuo metu negauna jokios specialios tiksliosios valstybės dotacijos, kuri padengtų infrastruktūros, kuria intensyviai naudojasi visos šalies žmonės, gerinimo ir remonto darbus.
Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4791 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, papildant šią dalį nauju 4 punktu, ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės biudžeto specialios tikslinės
dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:
1) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;
2) mokinio krepšeliui finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti,
4) Lietuvos sostinei - Vilniaus miestui viešajai infrastruktūrai tvarkyti (miesto gatvių remontui ir priežiūrai, keleivių pervežimo viešuoju transportu infrastruktūrai gerinti, garsą sugeriančioms sienelėms įrengti ir kt.) – pagal Vyriausybės patvirtintą programą.“
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4791 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7.
sutarimu (Komiteto narė Rasa Budbergytė nusišalino nuo balsavimo). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėjos Asta Rubežė ir Jolanta Zibavičiūtė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
STRAIPSNIO, TREČIOJO SKIRSNIO IR 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4791 2016-11-02
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Petras
Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos viceministras Edmundas Žilevičius, Finansų ministerijos Biudžeto departamento skyriaus vedėja Česlava Bareikienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-172
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės biudžetui prognozuojamos lėšos
„ <...> apskaičiuojamos taikant savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio
skirtumų išlyginimo mechanizmą (7 straipsnis) ir išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimo mechanizmą (8 straipsnis)“.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiavimas, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 8 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir paskirstymas savivaldybėms. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projekte vartojamas sąvokas. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, nuorodos į konkrečius įstatymo straipsnius nerašytinos skliausteliuose. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-172
straipsnio 2 dalyje yra vartojama sąvoka „Išlyginimams prognozuojamų lėšų dydį (L)“, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „lėšų (L)“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projektas vartojamas sąvokas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-172
straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje po formuluotės
„gyventojų pajamų mokesčio dalis“ įrašyti žodį „(procentais)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-172
straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje esančioje formulėje po žodžio „(procentais)“ įrašyti žodį „apskaičiuojama“. Pritarti 5.
Teisės departamentas,
punktai ir papunkčiai, kurie turi būti sunumeruoti, siūlytina sunumeruoti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio dalis. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Algis Strelčiūnas, 2016-10-272 Argumentai: Lietuvos sostinė Vilnius yra daugiausiai gyventojų turintis miestas, regiono centras. Į sostinę, remiantis 2014 m. Vilniaus miesto ataskaita, kasdien atvažiuoja dirbti 170 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga, nes kuriasi naujos darbo vietos (duomenys iš 2015 m. Vilniaus m. ataskaitos). Remiantis 2015 m. Vilniaus miesto ataskaita, 2015 m. Vilniuje apsilankė 980 tūkst. svečių, kurie naudojosi apgyvendinimo paslaugomis. Taigi, į Vilniuje kasdien gyvena, lankosi, dirba per 700 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis mieste negyvena. Visi šie žmonės naudojasi Vilniaus miesto infrastruktūra, kurią reikia plėsti ir nuolat atnaujinti, kad atitiktų saugumo reikalavimus ir gyventojų poreikius. Vilniaus miestas šiuo metu negauna jokios specialios tiksliosios valstybės dotacijos, kuri padengtų infrastruktūros, kuria intensyviai naudojasi visos šalies žmonės, gerinimo ir remonto darbus. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-4791 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, papildant šią dalį nauju 4 punktu, ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:
1) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;
2) mokinio krepšeliui finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti,
4) Lietuvos sostinei - Vilniaus miestui viešajai infrastruktūrai tvarkyti (miesto gatvių remontui ir priežiūrai, keleivių pervežimo viešuoju transportu infrastruktūrai gerinti, garsą sugeriančioms sienelėms įrengti ir kt.) – pagal Vyriausybės patvirtintą programą.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-4791 ir Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-4791 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario A. Strelčiūno pasiūlymą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bukauskas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Biudžeto ir finansų komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17 Nr. XIIP-47912 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
skirsnio 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės biudžetui prognozuojamos lėšos „ <...> apskaičiuojamos taikant savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio skirtumų išlyginimo mechanizmą (7 straipsnis) ir išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimo mechanizmą (8 straipsnis)“.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiavimas, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 8 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir paskirstymas savivaldybėms. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projekte vartojamas sąvokas. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, nuorodos į konkrečius įstatymo straipsnius nerašytinos skliausteliuose. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17
skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje yra vartojama sąvoka „Išlyginimams prognozuojamų lėšų dydį (L)“, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „lėšų (L)“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projektas vartojamas sąvokas. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17
„gyventojų pajamų mokesčio dalis“ įrašyti žodį „(procentais)“. Pritarti
4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17
formulėje po žodžio „(procentais)“ įrašyti žodį „apskaičiuojama“.
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17
dalys, jų punktai ir papunkčiai, kurie turi būti sunumeruoti, siūlytina sunumeruoti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio dalis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-11-04 Nr. (17)SD-745; 2016-11-04 Nr. G-2016-9726 Siunčiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) tarybos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. TN - 8
„Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3
straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4791“ ir prašome į jį atsižvelgti svarstant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4791. Žemiau pateikiame LSA tarybos nutarimo 2-4 punktuose išdėstytų nuostatų paaiškinimą. Galiojančiame Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme (toliau – Metodikos įstatymas) numatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) lėšos savivaldybėms pervedamos ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį. Finansų ministerijos pateiktame Metodikos įstatymo pataisų projekte numatoma pervesti lėšas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. LSA siūlo įteisinti nuostatą, kad šios lėšos būtų pervedamos savivaldybėms ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.
Nors Finansų ministerijos atstovai teigia, kad faktiškai šios lėšos pervedinėjamos žymiai dažniau, tačiau savivaldybės norėtų matyti įteisintas garantijas. Savivaldybės finansiniai ištekliai savarankiškoms funkcijoms atlikti susideda iš savivaldybės gaunamų mokestinių pajamų bei iš valstybės biudžeto gaunamos bendrosios dotacijos kompensacijos (toliau - BDK). Didelės BDK sumos atskiroms savivaldybėms susidarė krizės laikotarpiu drastiškai sumažėjus savivaldybių pajamoms, dėl to valstybė kompensavo savivaldybių pajamų sumažėjimą skirdama BDK. Tos didelės BDK sumos ir tapo kliuviniu daugeliui savivaldybių, kadangi užprognozavus savivaldybės mokestinių pajamų augimą, šia prieaugio suma atitinkamai sumažinama savivaldybei skiriama BDK, todėl savivaldybės biudžeto prognozuojamos pajamos lieka tame pačiame lygyje. Tokia padėtis yra labai ydinga, nes savivaldybė neturi motyvacijos aktyviau skatinti užimtumą, investicijas, ūkinę veiklą, mažinti emigraciją, kadangi jos mokestinių pajamų augimas nepadidina savivaldybės biudžeto apimties, kai atitinkama suma sumažinama savivaldybei skiriama BDK. Kitas šio Metodikos įstatymo trūkumo aspektas – sudaromos nevienodos sąlygos savivaldybėms. Gaunančios BDK savivaldybės neturi lygių su kitomis savivaldybėmis galimybių auginti savo biudžetų pajamas. LSA siūlo savivaldybėms 2016 metams skiriamas BDK sumas transformuoti į bendrąsias dotacijas, kurių dydžiai išliktų pastovūs, nepriklausomai nuo atskirų savivaldybių mokestinių pajamų dydžio, t. y. bendrosios dotacijos nebūtų mažinamos augant savivaldybių kitoms pajamoms. Pažymėtina, kad bendrosios dotacijos sąvoka bei jos skyrimo galimybė jau yra įteisinta Metodikos įstatyme, tik dar reikia praplėsti jos taikymo sąlygas, nes šiuo metu bendroji dotacija gali būti skiriama tik kai trūksta lėšų savivaldybių pajamų išlyginimui.
Tokia reforma, preliminariais vertinimais, 2017 m. paliestų 49 savivaldybes ir papildomai kainuotų valstybės biudžetui apie 24 mln. eurų. Tačiau šios papildomos sąnaudos greitai atsipirktų, nes tai suteiktų prielaidas ir milžiniškas paskatas visoms savivaldybėms dar aktyviau skatinti verslumą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą, o suaktyvėjusi ūkinė veikla padidintų ir valstybės biudžeto pajamas. Jeigu nebūtų finansinių galimybių įgyvendinti šią reformą nuo 2017 metų, siūlytume Metodikos įstatyme vis tiek įteisinti šias nuostatas, tik numatyti jų įsigaliojimą nuo 2018 metų. BDK skyrimo galimybė turėtų išlikti tik kaip saugiklis naujos ekonominės krizės atveju, tačiau BDK turėtų būti apskaičiuojama kitaip. Skaičiuojant savivaldybių biudžetams planuojamas BDK, reikėtų palyginti savivaldybės einamųjų ir planuojamųjų metų vien tik mokestines pajamas, neįskaičiuojant į einamųjų metų pajamas savivaldybei skiriamų dotacijų. Kai prognozuojama, jog pasikeis savivaldybių išlaidos ar pajamos dėl priimtų teisės aktų įtakos, Metodikos įstatymas numato skirti savivaldybėms papildomas lėšas ateinantiems metams didinant savivaldybėms tenkantį gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) procentą. LSA siūlo kaip alternatyvą numatyti galimybę skirti savivaldybėms ateinantiems metams ne didesnį GPM procentą, bet pakankamo dydžio valstybės biudžeto bendrąsias dotacijas. Įteisinus tokią galimybę, atsirastų teisinė prielaida gerokai tikslesniam ir pakankamam kiekvienos savivaldybės biudžeto lėšų poreikiui užtikrinti dėl valstybės valdžios ir valdymo institucijų teisės aktais ir sprendimais padidintų savivaldybėms įpareigojimų savarankiškoms funkcijoms atlikti.
Pažymėtina, kad tai sudarytų teisines prielaidas ateityje skirti savivaldybėms lėšas, pavyzdžiui, mokinio krepšelio reikmėms, jeigu būtų nuspręsta mokymo lėšų poreikį finansuoti kaip savivaldybės savarankišką funkciją (tai atitiktų ir Konstitucijos dvasią). Perdavus šią funkciją savivaldybėms, papildomų GPM lėšų jai finansuoti nepakaktų, net ir nustačius, kad savivaldybėms tektų 100 proc. GPM. PRIDEDAMA. LSA tarybos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. TN - 8 „Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4791“, 1 lapas. Pasiūlymas:
Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba nutaria:
nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir
2 Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-11-04 Nr. (17)SD-745;
4
mokesčio lėšas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Pritarti3 Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-11-04 Nr. (17)SD-745;
savivaldybėms 2016 metams skiriamas bendrosios dotacijos kompensacijos sumas nuo 2017 metų pakeisti bendrosiomis dotacijomis ir numatyti šias sumas savivaldybių biudžetams kaip pastovius dydžius 2017 ir vėlesniais metais. Nepritarti Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
4 Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-11-04 Nr. (17)SD-745;
biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą teisinėmis prielaidomis skirti savivaldybėms ateinantiems metams ne tik didesnį gyventojų pajamų mokesčio procentą, bet ir pakankamo dydžio valstybės biudžeto bendrąsias dotacijas. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. Šiuo metu toks siūlymas neaktualus (GPM proc. savivaldai 2017 m. planuojamas 78,14 proc.) Be to, toks siūlymas perteklinis, nes ir šiuo metu kiekvienos savivaldybės ateinančių metų prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos yra palyginamos su einamaisiais metais apskaičiuotomis tokiomis pajamomis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
24 N Argumentai: Lietuvos sostinė Vilnius yra daugiausiai gyventojų turintis miestas, regiono centras. Į sostinę, remiantis 2014 m. Vilniaus miesto ataskaita, kasdien atvažiuoja dirbti 170 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga, nes kuriasi naujos darbo vietos (duomenys iš 2015 m. Vilniaus m. ataskaitos). Remiantis 2015 m. Vilniaus miesto ataskaita, 2015 m. Vilniuje apsilankė 980 tūkst. svečių, kurie naudojosi apgyvendinimo paslaugomis. Taigi, į Vilniuje kasdien gyvena, lankosi, dirba per 700 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis mieste negyvena.
Visi šie žmonės naudojasi Vilniaus miesto infrastruktūra, kurią reikia plėsti ir nuolat atnaujinti, kad atitiktų saugumo reikalavimus ir gyventojų poreikius. Vilniaus miestas šiuo metu negauna jokios specialios tiksliosios valstybės dotacijos, kuri padengtų infrastruktūros, kuria intensyviai naudojasi visos šalies žmonės, gerinimo ir remonto darbus. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4791 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, papildant šią dalį nauju 4 punktu, ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:
1) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;
2) mokinio krepšeliui finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti,
4) Lietuvos sostinei - Vilniaus miestui viešajai infrastruktūrai tvarkyti (miesto gatvių remontui ir priežiūrai, keleivių pervežimo viešuoju transportu infrastruktūrai gerinti, garsą sugeriančioms sienelėms įrengti ir kt.) – pagal Vyriausybės patvirtintą programą.“ Nepritarti Dabartinės Metodikos įstatymo nuostatos suteikia galimybę didėti savivaldybės pajamoms:
1) augant ekonomikai, GPM dalis savivaldai, palyginti su praėjusiais metais, nemažinama;
2) panaikintas pajamų augimo ribojimas (buvo leidžiama augti iki 21 proc.);
3) po 2015 m. Konstitucinio Teismo nutarimo buvo pakeistas Metodikos įstatymas ir Vilnius pradėjo gauti papildomas pajamas skiriamas savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti (pagal demografinius rodiklius). Tokie Metodikos įstatymo pakeitimai ženkliai padidino Vilniaus m. savivaldybės pajamas: 2016 m. prognozuojamos pajamos, palyginti su 2015 m., yra 41,6 mln. Eurų didesnės (iš jų 21,3 mln. Eurų padidėjo dėl gaunamų pajamų struktūrų išlyginimams). 2017 m. prognozuojamos pajamos palyginti su 2016 m. dar didėja 23,1 mln. Eurų;
3) 2017 m. Vilniui numatyta grąžinti 18,6 mln.
Eurų pagal pasirašytą taikos sutartį (gal šitos sumos plačiai nereiktų skleisti). 2 Seimo nariai Gintaras Steponavičius, Kęstutis Glaveckas 2016-11-259 N Argumentai: Nuo 2016 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 2 dalies nuostatoms, gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybės biudžetui, apskaičiuojama atsižvelgiant į gyventojų skaičių pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus LR gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Iki 2016 m. šiame įstatyme gyventojų skaičius buvo nustatomas remiantis statistiką tvarkančių institucijų leidinių duomenų bazėse paskelbtais duomenimis. Apskaičiuota
naudojant gyventojų skaičių pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, sudarė 198 092 tūkst. Eur, o jeigu būtų apskaičiuota naudojant Lietuvos statistikos departamento paskelbtą gyventojų statistiką, Vilniaus miesto savivaldybei būtų skirta 207 059 tūkst. Eu GPM, t.y. net 8 967 tūkst. Eur daugiau. Akivaizdu, kad pakeistas gyventojų skaičiaus nustatymo šaltinis mažina GPM dalį, tenkančią Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūloma atstatyti ankščiau galiojusią gyventojų skaičiaus nustatymo tvarką. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą ir pakeisti įstatymo 9 straipsnį. „9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės gyventojų skaičius ir šio straipsnio 1 daliesyje 3,
sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal duomenis, paskelbtus praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“ Nepritarti Savivaldybes gyventojų skaičius, taip pat Metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti rodikliai šiuo metu nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus LR gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Tokių rodiklių naudojimą numatė Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. priimtas Metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas. Atkreipiame dėmesį, kad kartu buvo priimti ir atitinkami LR valstybes tarnybos įstatymo 2 priedo papildymo, LR valstybes politikų ir valstybes pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedelio papildymo, LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo, LR regionines plėtros įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymų pakeitimai, kuriuose savivaldybes gyventojų skaičius taip pat nustatomas vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos skelbiamais gyvenamąją vietą deklaravusių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenimis. Tokie įstatymų pakeitimai užtikrina vienodą teises aktų taikymą nustatant savivaldybes gyventojų skaičių.
Pažymėtina, kad šių įstatymų pakeitimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo valstybes valdymo ir savivaldybių komitetas, įstatymų projektus rengė Vidaus reikalų ministerija), kadangi iki to savivaldybes gyventojų skaičiaus nustatymo būdas teises aktuose nebuvo reglamentuotas. Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. 3 Seimo nariai Gintaras Steponavičius, Kęstutis Glaveckas 2016-11-25 S Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-11-02 Nr. 113-P-29 Iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4791 ir Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-4791 tobulinti., atsižvelgiant į Seimo nario A. Strelčiūno pasiūlymą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Iš dalies pritarti Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
2
24 N Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas: ,,Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo metodikos įstatymo 5 straipsnį, papildant 2 dalį 4 punktu ,,4) Lietuvos sostinei - Vilniaus miestui viešajai infrastruktūrai tvarkyti (miesto gatvių remontui ir priežiūrai, keleivių pervežimo viešuoju transportu infrastruktūrai gerinti, garsą sugeriančioms sienelėms įrengti ir kt.) – pagal Vyriausybės patvirtintą programą.“ Nepritarti Argumentai:
Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Seimo nario A. Strelčiūno 2016 m. spalio 27 d. pasiūlymui. 3 Audito komitetas 2016-11-23 Nr. 141-P-49(2) Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4791 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas. Iš dalies pritarti Argumentai:
Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XII-4791(2), atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Atsižvelgiant į septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą tobulinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą, rengiant Lietuvos Respublikos 2018 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir biudžetinių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4791(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-4791(2), jo lyginamasis variantas Nr. XIIP-4791(2). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė