Projekto Projekto lyginamasis variantas
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 2, 12³, 14, 15, 45, 53, 56, 71, 93, 94, 120 IR 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Prekių importuotojas – prekes šalies teritorijoje importuojantis
asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos.“
2Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės kodeksas) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), – kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija.“
pakeitimas Pakeisti 12³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12³ straipsnis. Prekių importo vieta 1.
1. Laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje, jeigu šios prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežtos į Europos Sąjungos teritoriją ne Europos Sąjungos prekės ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, laikinai saugomos, joms įforminama laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai visai neapmokestinant importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra. Pastaraisiais atvejais laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje tik tuo atveju, jeigu nustojus taikyti laikinąjį saugojimą ar minėtąsias procedūras ar veiksmus prekės tebėra šalies teritorijoje. 2. Laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai įvežimo į Europos Sąjungos teritoriją metu prekės yra ne šalies teritorijoje, tačiau jos ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, ir laikinai saugomos, joms įforminama laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai visai neapmokestinant importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra, ir o nustojus taikyti laikinąjį saugojimą ar minėtąsias procedūras ar veiksmus prekės yra šalies teritorijoje. 3.
3. Laikoma, kad Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje, jeigu šios prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios prekės būtų ne Europos Sąjungos prekės, būtų laikinasis saugojimas, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną ar padėti į laisvąjį sandėlį, joms įforminti laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai visai neapmokestinant importo muitais muitinės procedūrą, arba joms įforminama vidinio tranzito muitinės procedūra. Pastaraisiais atvejais laikoma, kad minėtosios Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje tik tuo atveju, kai nustojus taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito muitinės procedūrą prekės tebėra šalies teritorijoje. 4. Laikoma, kad Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai įvežimo į Europos Sąjungos teritoriją metu prekės yra ne šalies teritorijoje, tačiau įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios prekės būtų ne Europos Sąjungos prekės, būtų laikinasis saugojimas, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną ar padėti į laisvąjį sandėlį, joms įforminti laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai visai neapmokestinant importo muitais muitinės procedūrą, arba joms įforminama vidinio tranzito muitinės procedūra ir, nustojus taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito muitinės procedūrą, prekės yra šalies teritorijoje.“
taip: „12.
Prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekės ne iš Europos Sąjungos teritorijos įvežamos į šalies teritoriją. Kai įvežtoms į Europos Sąjungos teritoriją prekėms pradedami pradedamos taikyti šio Įstatymo 12³ straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti nurodytos veiksmai, procedūros ar režimas, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekėms šios šie veiksmai, procedūros ar režimas nustojami taikyti šalies teritorijoje.“
taip: „13. Prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Sąjungos mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Kai prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda tada, kai pagal atitinkamas Muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso nuostatas šalies teritorijoje būtų apskaičiuota importo skola muitinei, jeigu prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų taikomi.“
15 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis Muitinės kodeksu Sąjungos muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais (o Europos Sąjungos prekių, kurių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją laikomas importu, atveju – prie prekių vertės, nustatytos pagal Muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl prekių muitinės vertės nustatymo), papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę):
1) už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Sąjungoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat Europos Sąjungoje už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM);
draudimu, dydį, taip pat sumokėtus ar sumokėtinus komisinius už atstovavimą ir prekių pakavimo vertę, jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekių atgabenimu į pirmąją paskirties vietą šalies teritorijoje. Taikant šias nuostatas, pirmąja paskirties vieta šalies teritorijoje laikoma vežimo dokumentuose nurodyta prekių pristatymo vieta arba, jeigu prekių pristatymo vieta nenurodyta, pirmoji jų įvežimo į šalies teritoriją vieta;
pirmosios paskirties vietos į kitą paskirties vietą Europos Sąjungos teritorijoje, jeigu ši vieta yra žinoma apmokestinimo momentu, vertę.“
15 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Kai po apmokestinimo momento prekės ar paslaugos atsisakoma ar ji grąžinama arba pardavėjas suteikia nuolaidų (įvykdžius tam tikras papildomas sąlygas ar dėl kitų priežasčių), arba įrodoma, kad už iš kitos valstybės narės įsigytas prekes PVM buvo sumokėtas toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi šių prekių gabenimas, prekės arba paslaugos apmokestinamoji vertė atitinkamai mažinama. Importuotų prekių apmokestinamoji vertė mažinama Muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso nustatyta tvarka ir atvejais.“
15 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Kai importuojamų prekių apmokestinamoji vertė yra nurodyta ne eurais, apmokestinamoji vertė perskaičiuojama į eurus laikantis Muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.“
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos paslaugos, įskaitant
vežimą bei papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra tiesiogiai susijusios su prekėmis, kurioms taikomi šio Įstatymo 12³ straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytios veiksmai, procedūros ar režimas, taip pat su į Europos Sąjungos teritoriją įvežtomis prekėmis, gabenamomis į PVM lengvatų sandėlį.“
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinami šie sandoriai:
1) prekių tiekimo, kai tiekiamos prekės pateikiamos laikinai saugoti muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose;
2) prekių tiekimo, kai tiekiamos prekės įvežamos į laisvąją zoną arba padedamos į laisvąjį sandėlį;
2) 3) prekių tiekimo, kai tiekiamoms prekėms įforminama laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais muitinės procedūra;
3) 4) prekių, kurios laikinai saugomos muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, laikomos laisvojoje zonoje ar laisvajame sandėlyje, taip pat prekių, kurioms taikoma muitinės prižiūrimo perdirbimo laisvosios zonos ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais muitinės procedūra, tiekimo, jeigu ir tiekimo metu minėtosios aplinkybės tebegalioja;
4) 5) prekių, kurioms taikoma laikinojo įvežimo visiškai atleidžiant nuo importo muitų visai neapmokestinant importo muitais, išorinio tranzito muitinės procedūra ar vidinio tranzito muitinės procedūra, tiekimo, jeigu tiekimo metu minėtosios aplinkybės tebegalioja;
5) 6) prekių tiekimo, kai tiekiamos prekės išgabenamos į PVM lengvatų sandėlį;
6) 7) prekių, kurioms taikomas PVM lengvatų sandėlyje galiojantis režimas, tiekimo šalies teritorijoje, jeigu tiekimo metu ši aplinkybė tebegalioja.“
2Pakeisti 53 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) parduoti specialioje tarptautiniame jūrų ar oro uoste bei Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte esančioje prekybos vietoje, kurioje šios prekės bus tiekiamos keleiviams, išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes, jeigu toks prekių tiekimas pagal bendras šio Įstatymo nuostatas būtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą;“. 3. Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Su šio straipsnio 1 dalies 4 3, 5 4 ir 7 6 punktuose nurodytomis prekėmis tiesiogiai susijusių paslaugų (tokių kaip tų prekių tvarkymas, pakavimas) ir pagal savo esmę panašių paslaugų teikimas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą.“
4Pakeisti 53 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu pagal šio straipsnio 1–3 dalių nuostatas atleistoms nuo PVM ar apmokestintoms
taikant 0 procentų PVM tarifą ir esančioms šalies teritorijoje prekėms nustoja galioti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir tai nebūtų pagrindas prievolei apskaičiuoti importo PVM atsirasti šalies teritorijoje, PVM už šias prekes turi būti apskaičiuotas nuo tokios apmokestinamosios vertės:
1) kai buvo sudaromi vien šio straipsnio 1 dalies 1–3, 2 ir 6 5 punktuose nurodyti sandoriai ar atitinkamai importuojama arba įsigyjama iš kitos valstybės narės, – nuo prekių apmokestinamosios vertės, nuo kurios šio Įstatymo nustatyta tvarka būtų skaičiuojamas PVM, jeigu prekių tiekimas, importas ar įsigijimas iš kitos valstybės narės nebūtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą (ar atitinkamai atleistas nuo PVM), taip pat nuo paslaugų, kurių teikimas remiantis šio Įstatymo nuostatomis buvo apmokestintas taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamosios vertės;
2) kai buvo sudaromi šio straipsnio 1 dalies 4 3, 5 4 ir 7
apmokestinamosios vertės, nuo kurios paskutinio tokių sandorių atveju šio Įstatymo nustatyta tvarka būtų skaičiuojamas PVM, jeigu prekių tiekimas nebūtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą, taip pat nuo paslaugų, kurių teikimas remiantis šio Įstatymo nuostatomis buvo apmokestintas taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamosios vertės, kai šių paslaugų vertė nėra įskaičiuota į paskutinio šių prekių tiekimo sandorio vertę.“
Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą 53 straipsnio 1 dalies 1–54 punktuose nurodytais atvejais, privalo turėti atitinkamus muitinės dokumentus, įrodančius įrodymus, patvirtinančius prekių pateikimą saugoti muitinės prižiūrimoje laikino prekių saugojimo vietoje, įvežimą į laisvąją zoną, padėjimą į laisvąjį sandėlį laikinąjį saugojimą ar atitinkamų muitinės procedūrų įforminimą.“
Pakeisti 71 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą būtų apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, išskyrus šio Įstatymo 41, 49 straipsniuose, taip pat 53 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 5 ir 7
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Mokėtinos importo PVM sumos apskaičiavimas Mokėtina importo PVM suma apskaičiuojama Muitinės kodekso, šio Įstatymo ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „94 straipsnis. Importo PVM mokėjimo tvarka
būtų mokami importo muitai už šias prekes (jeigu jie joms būtų nustatyti), kaip tai nustatyta Muitinės kodekse Sąjungos muitinės kodekse, jį papildančiuose ir įgyvendinančiuose teisės aktuose. Importo PVM mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Importo PVM už prekes, kurias importuoja PVM mokėtojai, gali būti įskaitomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato ir kriterijus, kuriuos turi atitikti PVM mokėtojai, pageidaujantys įskaityti importo PVM. 2.
Respublikos muitinė Tais atvejais, kai importo PVM nėra sumokamas iš anksto ar iš karto atsiradus prievolei jį apskaičiuoti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę reikalauti, kad būtų sumokėtas užstatas ar pateikta garantija, užtikrinanti minėtųjų įsipareigojimų įvykdymą. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir skolininko įsipareigojimai, susiję su importo muitais atsiradusios mokestinės prievolės įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su importo skola muitinei, kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekse, jį papildančiuose ir įgyvendinančiuose teisės aktuose. 3. Sumokėti importo PVM privalo importuotojas.“
Pakeisti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „120 straipsnis. PVM kontrolė
mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jų importo PVM įskaitomas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. PVM už importuojamas prekes (įskaitant Europos Sąjungos prekes, į Europos Sąjungos teritoriją įvežamas iš trečiųjų teritorijų), nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, kontroliuoja teritorinės muitinės Lietuvos Respublikos muitinė. 3. Europos Sąjungos prekių įvežimui iš trečiųjų teritorijų į Europos Sąjungos teritoriją taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ne Europos Sąjungos prekėms. Kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, skirtos nugabenti į kitą valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų, šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito muitinės procedūrai, numatytai Muitinės kodekse Sąjungos muitinės kodekso 227 straipsnyje, įforminti.
Kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios, jeigu būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų būti pateiktos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežtos į laisvąją zoną ar padėtos į laisvąjį sandėlį, laikinai saugomos, joms galėtų būti įformintos laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo visiškai visai neapmokestinant importo muitais muitinės procedūros, joms taikomos tokios pat sąlygos kaip ir atlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus laikinąjį saugojimą ar įforminus atitinkamas procedūras. 4. Prekių išvežimui iš Europos Sąjungos teritorijos į trečiąsias teritorijas taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir eksportuojant prekes iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Kai prekės laikinai išvežamos iš Europos Sąjungos teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tokios pat nuostatos kaip ir prekėms, laikinai išvežtoms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamentas dalys įgyvendinamos Sąjungos muitinės kodekso, ji papildančių ir įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. 6. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Sąjungos teritoriją ne Europos Sąjungos prekių, kurios nėra išleistos laisvai cirkuliuoti į laisvą apyvartą, taip pat dėl iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kaip yra užtikrinami įsipareigojimai, susiję su galinčia atsirasti importo muitų skola muitinei.“
Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prievolė mokėti importo PVM muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos
muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d-g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėtas PVM grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti sumokėtą PVM arba atsisakyti jį išieškoti nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėtą (išieškotą) importo PVM grąžina muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtą importo PVM arba atsisakyti jį išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VII skyriaus nuostatomis.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas (2)
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 2, 12³, 14, 15, 45, 53, 56, 71, 93, 94, 120 IR 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Prekių importuotojas – prekes šalies teritorijoje importuojantis
asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos.“
2Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės kodeksas) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), – kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija.“
pakeitimas Pakeisti 12³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12³ straipsnis. Prekių importo vieta 1.
1. Laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje, jeigu šios prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežtos į Europos Sąjungos teritoriją ne Europos Sąjungos prekės ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, laikinai saugomos, joms įforminama laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai visai neapmokestinant importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra. Pastaraisiais atvejais laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje tik tuo atveju, jeigu nustojus taikyti laikinąjį saugojimą ar minėtąsias procedūras ar veiksmus prekės tebėra šalies teritorijoje. 2. Laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai įvežimo į Europos Sąjungos teritoriją metu prekės yra ne šalies teritorijoje, tačiau jos ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, ir laikinai saugomos, joms įforminama laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai visai neapmokestinant importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra, ir o nustojus taikyti laikinąjį saugojimą ar minėtąsias procedūras ar veiksmus prekės yra šalies teritorijoje. 3.
3. Laikoma, kad Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje, jeigu šios prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios prekės būtų ne Europos Sąjungos prekės, būtų laikinasis saugojimas, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną ar padėti į laisvąjį sandėlį, joms įforminti laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai visai neapmokestinant importo muitais muitinės procedūrą, arba joms įforminama vidinio tranzito muitinės procedūra. Pastaraisiais atvejais laikoma, kad minėtosios Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje tik tuo atveju, kai nustojus taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito muitinės procedūrą prekės tebėra šalies teritorijoje. 4. Laikoma, kad Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai įvežimo į Europos Sąjungos teritoriją metu prekės yra ne šalies teritorijoje, tačiau įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios prekės būtų ne Europos Sąjungos prekės, būtų laikinasis saugojimas, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną ar padėti į laisvąjį sandėlį, joms įforminti laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai visai neapmokestinant importo muitais muitinės procedūrą, arba joms įforminama vidinio tranzito muitinės procedūra ir, nustojus taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito muitinės procedūrą, prekės yra šalies teritorijoje.“
taip: „12.
Prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekės ne iš Europos Sąjungos teritorijos įvežamos į šalies teritoriją. Kai įvežtoms į Europos Sąjungos teritoriją prekėms pradedami pradedamos taikyti šio Įstatymo 12³ straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti nurodytos veiksmai, procedūros ar režimas, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekėms šios šie veiksmai, procedūros ar režimas nustojami taikyti šalies teritorijoje.“
taip: „13. Prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Sąjungos mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Kai prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda tada, kai pagal atitinkamas Muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso nuostatas šalies teritorijoje būtų apskaičiuota importo skola muitinei, jeigu prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų taikomi.“
15 straipsnio 15 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„15. Importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios
skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis Muitinės kodeksu Sąjungos muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais (o Europos Sąjungos prekių, kurių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją laikomas importu, atveju – prie prekių vertės, nustatytos pagal Muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl prekių muitinės vertės nustatymo), papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę):“
15 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Kai po apmokestinimo momento prekės ar paslaugos atsisakoma ar ji grąžinama arba pardavėjas suteikia nuolaidų (įvykdžius tam tikras papildomas sąlygas ar dėl kitų priežasčių), arba įrodoma, kad už iš kitos valstybės narės įsigytas prekes PVM buvo sumokėtas toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi šių prekių gabenimas, prekės arba paslaugos apmokestinamoji vertė atitinkamai mažinama. Importuotų prekių apmokestinamoji vertė mažinama Muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso nustatyta tvarka ir atvejais.“
15 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Kai importuojamų prekių apmokestinamoji vertė yra nurodyta ne eurais, apmokestinamoji vertė perskaičiuojama į eurus laikantis Muitinės kodekso Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.“
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos paslaugos, įskaitant
vežimą bei papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra tiesiogiai susijusios su prekėmis, kurioms taikomi šio Įstatymo 12³ straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytios veiksmai, procedūros ar režimas, taip pat su į Europos Sąjungos teritoriją įvežtomis prekėmis, gabenamomis į PVM lengvatų sandėlį.“
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinami šie sandoriai:
1) prekių tiekimo, kai tiekiamos prekės pateikiamos laikinai saugoti muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose;
2) prekių tiekimo, kai tiekiamos prekės įvežamos į laisvąją zoną arba padedamos į laisvąjį sandėlį;
2) 3) prekių tiekimo, kai tiekiamoms prekėms įforminama laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais muitinės procedūra;
3) 4) prekių, kurios laikinai saugomos muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, laikomos laisvojoje zonoje ar laisvajame sandėlyje, taip pat prekių, kurioms taikoma muitinės prižiūrimo perdirbimo laisvosios zonos ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais muitinės procedūra, tiekimo, jeigu ir tiekimo metu minėtosios aplinkybės tebegalioja;
4) 5) prekių, kurioms taikoma laikinojo įvežimo visiškai atleidžiant nuo importo muitų visai neapmokestinant importo muitais, išorinio tranzito muitinės procedūra ar vidinio tranzito muitinės procedūra, tiekimo, jeigu tiekimo metu minėtosios aplinkybės tebegalioja;
5) 6) prekių tiekimo, kai tiekiamos prekės išgabenamos į PVM lengvatų sandėlį;
6) 7) prekių, kurioms taikomas PVM lengvatų sandėlyje galiojantis režimas, tiekimo šalies teritorijoje, jeigu tiekimo metu ši aplinkybė tebegalioja.“
2Pakeisti 53 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) parduoti specialioje tarptautiniame jūrų ar oro uoste bei Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte esančioje prekybos vietoje, kurioje šios prekės bus tiekiamos keleiviams, išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes, jeigu toks prekių tiekimas pagal bendras šio Įstatymo nuostatas būtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą;“. 3. Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Su šio straipsnio 1 dalies 4 3, 5 4 ir 7 6 punktuose nurodytomis prekėmis tiesiogiai susijusių paslaugų (tokių kaip tų prekių tvarkymas, pakavimas) ir pagal savo esmę panašių paslaugų teikimas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą.“
4Pakeisti 53 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu pagal šio straipsnio 1–3 dalių nuostatas atleistoms nuo PVM ar apmokestintoms
taikant 0 procentų PVM tarifą ir esančioms šalies teritorijoje prekėms nustoja galioti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir tai nebūtų pagrindas prievolei apskaičiuoti importo PVM atsirasti šalies teritorijoje, PVM už šias prekes turi būti apskaičiuotas nuo tokios apmokestinamosios vertės:
1) kai buvo sudaromi vien šio straipsnio 1 dalies 1–3, 2 ir 6 5 punktuose nurodyti sandoriai ar atitinkamai importuojama arba įsigyjama iš kitos valstybės narės, – nuo prekių apmokestinamosios vertės, nuo kurios šio Įstatymo nustatyta tvarka būtų skaičiuojamas PVM, jeigu prekių tiekimas, importas ar įsigijimas iš kitos valstybės narės nebūtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą (ar atitinkamai atleistas nuo PVM), taip pat nuo paslaugų, kurių teikimas remiantis šio Įstatymo nuostatomis buvo apmokestintas taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamosios vertės;
2) kai buvo sudaromi šio straipsnio 1 dalies 4 3, 5 4 ir 7
apmokestinamosios vertės, nuo kurios paskutinio tokių sandorių atveju šio Įstatymo nustatyta tvarka būtų skaičiuojamas PVM, jeigu prekių tiekimas nebūtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą, taip pat nuo paslaugų, kurių teikimas remiantis šio Įstatymo nuostatomis buvo apmokestintas taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamosios vertės, kai šių paslaugų vertė nėra įskaičiuota į paskutinio šių prekių tiekimo sandorio vertę.“
Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą 53 straipsnio 1 dalies 1–54 punktuose nurodytais atvejais, privalo turėti atitinkamus muitinės dokumentus, įrodančius įrodymus, patvirtinančius prekių pateikimą saugoti muitinės prižiūrimoje laikino prekių saugojimo vietoje, įvežimą į laisvąją zoną, padėjimą į laisvąjį sandėlį laikinąjį saugojimą ar atitinkamų muitinės procedūrų įforminimą.“
Pakeisti 71 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą būtų apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, išskyrus šio Įstatymo 41, 49 straipsniuose, taip pat 53 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 5 ir 7
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Mokėtinos importo PVM sumos apskaičiavimas Mokėtina importo PVM suma apskaičiuojama Muitinės kodekso, šio Įstatymo ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „94 straipsnis. Importo PVM mokėjimo tvarka
būtų mokami importo muitai už šias prekes (jeigu jie joms būtų nustatyti), kaip tai nustatyta Muitinės kodekse Sąjungos muitinės kodekse, jį papildančiuose ir įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Importo PVM mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Importo PVM už prekes, kurias importuoja PVM mokėtojai, gali būti įskaitomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato ir kriterijus, kuriuos turi atitikti PVM mokėtojai, pageidaujantys įskaityti importo PVM. 2.
Respublikos muitinė Tais atvejais, kai importo PVM nėra sumokamas iš anksto ar iš karto atsiradus prievolei jį apskaičiuoti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę reikalauti, kad būtų sumokėtas užstatas ar pateikta garantija, užtikrinanti minėtųjų įsipareigojimų įvykdymą. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir skolininko įsipareigojimai, susiję su importo muitais atsiradusios mokestinės prievolės įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su importo skola muitinei, kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekse, jį papildančiuose ir įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose. 3. Sumokėti importo PVM privalo importuotojas.“
Pakeisti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „120 straipsnis. PVM kontrolė
mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jų importo PVM įskaitomas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. PVM už importuojamas prekes (įskaitant Europos Sąjungos prekes, į Europos Sąjungos teritoriją įvežamas iš trečiųjų teritorijų), nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, kontroliuoja teritorinės muitinės Lietuvos Respublikos muitinė. 3. Europos Sąjungos prekių įvežimui iš trečiųjų teritorijų į Europos Sąjungos teritoriją taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ne Europos Sąjungos prekėms. Kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, skirtos nugabenti į kitą valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų, šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito muitinės procedūrai, numatytai Muitinės kodekse Sąjungos muitinės kodekso 227 straipsnyje, įforminti.
Kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios, jeigu būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų būti pateiktos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežtos į laisvąją zoną ar padėtos į laisvąjį sandėlį, laikinai saugomos, joms galėtų būti įformintos laisvosios zonos, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo visiškai visai neapmokestinant importo muitais muitinės procedūros, joms taikomos tokios pat sąlygos kaip ir atlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus laikinąjį saugojimą ar įforminus atitinkamas procedūras. 4. Prekių išvežimui iš Europos Sąjungos teritorijos į trečiąsias teritorijas taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir eksportuojant prekes iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Kai prekės laikinai išvežamos iš Europos Sąjungos teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tokios pat nuostatos kaip ir prekėms, laikinai išvežtoms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamentas dalys įgyvendinamos Sąjungos muitinės kodekso, ji papildančių ir įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. 6.
prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Sąjungos teritoriją ne Europos Sąjungos prekių, kurios nėra išleistos laisvai cirkuliuoti į laisvą apyvartą, taip pat dėl iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kaip yra užtikrinami įsipareigojimai, susiję su galinčia atsirasti importo muitų skola muitinei.“
Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prievolė mokėti importo PVM muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos
muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d-g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėtas PVM grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti sumokėtą PVM arba atsisakyti jį išieškoti nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėtą (išieškotą) importo PVM grąžina muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtą importo PVM arba atsisakyti jį išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-09-26 Nr. XIIP-4711 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje atsisakius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo trumpinio atitinkamai turėtų būti pakeistos ir keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 dalis,
dalis, be to, atsisakius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trumpinio, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“. 2. Projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 53 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma atsisakyti 0 procentų PVM tarifo taikymo prekėms, parduodamoms Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūros stadijas Seime bei į tai, kad pagal projekto 13 straipsnio 1 dalį teikiamas projektas įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d., atitinkamai turėtų būti nustatyta vėlesnė aptariamos projekto nuostatos įsigaliojimo data. Privatinės teisės skyriaus vedėja pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė R.
Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5)
V. Vėgelis, tel. (8 5)
2016-10-24 Nr. XIIP-4711(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5)
V. Vėgelis, tel. (8 5)
RESPUBLIKOS Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 12(3), 14, 15, 45, 53, 56, 71, 93, 94, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4711
finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-261 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
trumpinio atitinkamai turėtų būti pakeistos ir keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 dalis, 64 straipsnio 9 dalis, 76 straipsnis, 78 straipsnio 7 dalis, 91 straipsnio 1 ir 6 dalys, 92 straipsnio 6 dalis, 121 straipsnio 1 dalis bei 123 straipsnio 1 dalis, be to, atsisakius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trumpinio, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-09-2662 2.
Projekto
siūloma atsisakyti 0 procentų PVM tarifo taikymo prekėms, parduodamoms Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūros stadijas Seime bei į tai, kad pagal projekto 13 straipsnio 1 dalį teikiamas projektas įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d., atitinkamai turėtų būti nustatyta vėlesnė aptariamos projekto nuostatos įsigaliojimo data. Nepritarti Neapmokestinamų parduotuvių veikimas turi prasmės tik tuomet, kai jose parduodamoms prekėms taikomos visų mokesčių lengvatos, tuo tarpu akcizų lengvatų taikymas neatitiktų ES teisės. Kartu pažymėtina, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektu tiesiog suderinamos atitinkamos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos su anksčiau pakeistomis Akcizų įstatymo nuostatomis (įstatymo pakeitimai padaryti dar 2010-11-30), kurios visiems suinteresuotiems asmenims buvo jau žinomos iš anksčiau, todėl jų nereikėtų laikyti iš esmės naujomis. Tuo labiau, kad derinimo metu iš visuomenės bei suinteresuotų institucijų nebuvo gauta jokių pastabų dėl tokio siūlymo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
7Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas pritarti Komiteto patobulintam Pridėtinės
vertės mokesčio įstatymo Nr.
IX-751 2, 12(3), 14, 15, 45, 53, 56, 71, 93, 94,
į Lietuvos Respublikos Kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 12(3), 14, 15, 45, 53, 56, 71, 93, 94, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4711(2). Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)