430 Įstatymo projektas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 5(1) straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Seimo narys Bronius Pauža, Seimo narys Arvydas Vidžiūnas XIIP-4223 2016-03-25 Registruotas

Lietuva · XIIP-4223 · 2016-03-25 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-03-30 Nr. S-2016-2078 Lietuvos Respublikos Seimui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS

ĮSTATYMO NR. IX-987 PAPILDYMO 5¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑4223 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4223 (toliau – Projektas) ir teikiame pastabas dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei. 1. Pažymime, kad Projekto 1 straipsnyje siūlomas ūkininkų ir žemės ūkio įmonių paramos mechanizmas laikytinas valstybės pagalba. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsniu valstybės pagalba yra laikoma valstybės narės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Manome, kad Projekte pasiūlyta paramos schema atitinka minėtą valstybės pagalbos sąvoką. Šios nuomonės laikomės, kadangi: 1.1 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – valstybės suteikta pagalba bet kokia forma. Projekte siūloma valstybės sprendimu, t.y. priėmus įstatymą, įsteigti žemės ūkio stabilizavimo fondą, kurio lėšas sudarytų žemės ūkio produkcijos pirkėjų įmokos. Taigi, valstybės sprendimu įdiegiama paramos schema, pagal kurią žemės ūkio gamintojai įgyja pranašumą.

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[1] valstybės pagalba yra laikomos bet kokios valstybės narės priemonės, kuriomis siekiama valstybei ekonomiškai ar socialiai svarbių tikslų, ir kuriomis, šiems tikslams pasiekti, selektyviu pagrindu, yra suteikiama finansinė parama ar kitokie privalumai, kurių pagrindu remiami ūkio subjektai įgyja ekonominį ar socialinį pranašumą. Kitaip tariant, valstybės pagalba pripažintina ne tik pačios valstybės ar jos institucijų tiekiami ištekliai, bet ir valstybės paskirtos ar nustatytos pagalbos tiekimas per trečiuosius asmenis – viešuosius ar privačius subjektus. Nagrinėjamu atveju, Projekto nuostatomis pasirinkta būtent netiesioginės valstybės pagalbos schema, pagal kurią žemės ūkio gamintojų grandis būtų remiama per imperatyvų lėšų surinkimą iš pirkėjų grandies. 1.2 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – ekonominės naudos suteikimas pagalbos gavėjui. Nors Projekte nedetalizuojama kam ir kokias tikslais bus panaudojamos žemės ūkio stabilizavimo fondo lėšos, Projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad juo bus siekiama paremti ūkininkus ir žemės ūkio įmones. Taigi, akivaizdu, kad Projekte siūlomu paramos mechanizmu bus suteikiama ekonominė nauda nurodytiems ūkio subjektams. 1.3 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – selektyvumas. Projekto 1 straipsnyje nurodytas ir aiškinamajame rašte apibūdintas paramos mechanizmas akivaizdžiai nėra valstybės ekonominės politikos bendroji priemonė, turinti įtakos visiems šalies ūkio subjektams. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo mechanizmu siekiama paremti būtent žemės ūkio sektoriuje veikiančius ir atitinkamą ūkio subjektų grupę atitinkančius ūkio subjektus, yra tenkinama selektyvumo sąlyga.

1.4 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – poveikis konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Manome, kad Projekte siūlomas paramos mechanizmas gali riboti konkurenciją vidaus rinkoje ir turėti neigiamą įtaką prekybai tarp valstybių narių, kadangi vienos grandies ūkio subjektai turės remti kitoje grandyje veikiančius ūkio subjektus, t. y. žemės ūkio produkcijos gamintojus, kurie galės įgyti konkurencinį pranašumą prieš importuojamą produkciją arba turėti pranašumą eksportuojant vietinę produkciją į kitas valstybes nares. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūlomas ūkininkų ir žemės ūkio įmonių paramos mechanizmas atitinka valstybės pagalbos apibrėžimą ir sąlygas, vadovaujantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi apie ketinimą suteikti valstybės pagalbą privalu pranešti Europos Komisijai. Be to, derėtų Projekto nuostatų nepriimti tol, kol Europos Komisija nepateiks savo vertinimo. Priešingu atveju, Projekto nuostatomis suteikta valstybės pagalba galėtų būtų laikoma ab initio neteisėta dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo. 3. Pažymime, kad pranešti apie valstybės pagalbą Europos Komisijai nėra būtina tais atvejais, kuomet siūloma pagalbos priemonė atitinka de minimis požymį, t.y. kai skiriama nereikšminga valstybės pagalba. Tokiu atveju privalu vadovautis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje. Jeigu Projekto rengėjai manytų, kad organizuojant žemės ūkio stabilizavimo fondą, tikslinga pasiremti Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nuostatomis, tuomet Projektas turėtų būti patikslintas pagal šiame reglamente numatytas taisykles.

Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 didžiausias leidžiamas valstybės pagalbos intensyvumas yra 15 000 EUR per trejų finansinių metų laikotarpį vienai įmonei. 4. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto

137 straipsnio 4 dalimi siūlytume dėl Projekto prašyti Lietuvos Respublikos

konkurencijos tarybos išvados. 5. Taip pat primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad Projekto 2 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data neatitinka įstatyme nustatytos dviejų datų taisyklės. Be to, svarbu užtikrinti, kad įstatymas įsigaliotų laikantis 3 mėnesių atidėjimo laikotarpio, skirto ūkio subjektams susipažinti su pasikeitusiu reglamentavimu ir tinkamai pasiruošti jo taikymui. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Sprendimas byloje Amministrazione delle finanze dello Stato v Denkavit italiana Srl, C-61/79, EU:C:1980:100, 31 punktas;