Projekto-2 lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai
nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys nepilnamečiai, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai būtina, siekiant užtikrinti specialius nukentėjusiojo poreikius, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.“
2Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Neviešame teismo posėdyje leidžiama dalyvauti liudytoją ar
nukentėjusįjį lydintiems asmenims, kurie privalo laikytis teismo posėdžio tvarkos. Teismas nutartimi gali pašalinti lydintį asmenį iš viso teismo posėdžio ar iš atskirų jo dalių, jeigu toks dalyvavimas prieštarauja liudytojo ar nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.“
3Buvusias 9 straipsnio 5, 6 dalis laikyti atitinkamai 6, 7 dalimis. 2 straipsnis. Kodekso papildymas 27¹ straipsniu
Papildyti Kodeksą 27¹ straipsniu: „27¹ straipsnis. Nepilnametis
veiksmų atlikimo metu nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus. 2. Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo. 3.
nepilnametis sulaukia pilnametystės, be šio Kodekso 127 straipsnyje nustatytų suėmimo skyrimo taisyklių, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi jam gali būti toliau taikomos viena ar daugiau šiame Kodekse nepilnamečiams nustatytų garantijų.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Nukentėjusysis
asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos, taip pat dėl nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos nariai ir artimieji giminaičiai. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso eigą; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. 3. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.“
Papildyti Kodeksą 36² straipsniu:
„36²straipsnis. Specialūs apsaugos poreikiai
Specialūs apsaugos poreikiai yra asmeninių savybių, nusikalstamos veikos pobūdžio ar jos padarymo aplinkybių nulemti nukentėjusiojo poreikiai naudotis šiame Kodekse nustatytomis garantijomis, siekiant būti apsaugotam nuo psichinės traumos, nusikalstamo poveikio ar kitų neigiamų padarinių jam.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis.
Vertėjas Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese šio Kodekso nustatyta tvarka. Vertėjas gali dalyvauti procese jo dalyvavimą užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, išskyrus atvejus, kai būtinas tiesioginis vertėjo dalyvavimas tam, kad proceso dalyvis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.“
Pakeisti 44 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo,
pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“
1Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas
privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, ar artimųjų giminaičių, o jų nesant – kitam asmeniui. Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo šeimos narių, ar artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, ar artimiesiems giminaičiams, o jų nesant – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą.“ 2.
Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apie įtariamojo suėmimą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo
pranešti nukentėjusiajam ir išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę ar įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusysis taip pat informuojamas apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Pranešti apie įtariamojo suėmimą nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu toks pranešimas galėtų padaryti žalos įtariamajam. Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, apie įtariamojo suėmimą pakanka pranešti jų interesams atstovaujančiam asmeniui (asmenims). Dėl pranešimo nukentėjusiajam surašomas protokolas. Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę ar įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo pažymą. Šią pažymą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsiunčia į įtariamojo suėmimo vietą. Įtariamajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.“
Papildyti Kodeksą 184¹ straipsniu:
„184¹ straipsnis. Nukentėjusiojo specialių apsaugos
poreikių vertinimas
tyrimo pareigūnas ar prokuroras atlieka nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. Prireikus gali būti pasitelkiamas psichologas arba kiti specialių žinių ar įgūdžių turintys asmenys.
Į vertinimo metu surinktus duomenis atsižvelgiama organizuojant baudžiamąjį procesą ir šio Kodekso nustatytais atvejais sprendžiant, ar nukentėjusiajam dėl jo specialių apsaugos poreikių būtina taikyti vieną ar daugiau šio Kodekso nustatytų garantijų. 2. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu – bylą nagrinėjantis teismas gali pavesti atlikti papildomą ar pakartotinį nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. 3. Duomenys, gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos. Įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su jų turiniu. 4. Nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.“
Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „185 straipsnis. Nukentėjusiojo apklausa
liudytojas. Jeigu nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, būtina užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, gali būti taikomos viena ar daugiau šio Kodekso
baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusiojo apklausą atlieka tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas, išskyrus atvejus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu būtina neatidėliotina nukentėjusiojo apklausa.“
Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„186 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo ir
nukentėjusiojo apklausa 1.
Jaunesnius kaip aštuoniolikos metų Nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. 2. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų Nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu gali būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų Nepilnametis liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. 3. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nepilnamečiui liudytojui ar nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą. 4. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apsaugos interesais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. 5. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio įtariamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 214 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo
sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams įteikiant ar išsiunčiant sprendimų nuorašus.“
Pakeisti 239 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) apklausia jaunesnį kaip aštuoniolikos metų nepilnametį liudytoją
ar nukentėjusįjį arba specialių apsaugos poreikių turintį nukentėjusįjį, jeigu dėl apklausos teisiamajame posėdyje jam gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių nėra numatoma jų šaukti į teisiamąjį posėdį, bet būtina juos papildomai apklausti;“. 14 straipsnis. 272 straipsnio pakeitimas Pakeisti 272 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į jaunesnio
kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio kaltinamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 275 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečiams nukentėjusiesiems ir liudytojams klausimai užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką, o prireikus – per atstovą.“
Pakeisti 276 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Be to, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų,
apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką šio Kodekso
nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie neturi aštuoniolikos metų yra nepilnamečiai, arba kad dėl apklausos jiems galėjo būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai buvo būtina dėl specialių apsaugos poreikių, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas.“
Pakeisti 280 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „280 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai
liudytoją, Jei išimtiniais atvejais būtina apklausti nepilnametį liudytoją teisme, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų. 2. Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina. 3.
teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį šis liudytojas nešaukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas. Jei jaunesnis kaip aštuoniolikos metų liudytojas šaukiamas į teismą, jo Nepilnamečio liudytojo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus.“
1Pakeisti 283 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiojo apklausoje turi
dalyvauti jo atstovas. Tokio amžiaus nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiajam dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jei išimtiniais atvejais jaunesnis kaip aštuoniolikos metų nepilnametis nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką.“
2Pakeisti 283 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar
kitokių sunkių pasekmių tai būtina dėl specialių apsaugos poreikių, nukentėjusysis teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Toks nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jeigu toks nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus.“
Pakeisti 308 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kai nuosprendžiu nuteistajam paskiriama reali arešto arba laisvės atėmimo bausmė, teisiamojo posėdžio pirmininkas privalo išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusysis taip pat informuojamas apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Jeigu nukentėjusysis nedalyvavo teismo posėdyje, ši informacija turi būti išsiaiškinta per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo. Išsiaiškinti nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu toks pranešimas galėtų padaryti žalos nuteistajam. Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, pakanka šią informaciją išsiaiškinti per jų interesams atstovaujantį asmenį (asmenis). Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, teisiamojo posėdžio pirmininkas surašo pažymą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši pažyma kartu su nuosprendžio nuorašu šio Kodekso 342 straipsnio nustatyta tvarka išsiunčiama bausmės vykdymo institucijai. Nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.“
Papildyti Kodekso priedą 16 punktu:
„16. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57).“
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio 16 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2015
m. lapkričio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto-XIIP-3703(2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi:
„4. Lietuvių kalbos nemokančiam ir nuo nusikalstamos veikos
nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui užtikrinama teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu.“
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai
nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys nepilnamečiai, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai būtina siekiant užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.“
2Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Teismo leidimu neviešame teismo posėdyje gali dalyvauti nukentėjusįjį
lydintis asmuo. Jis privalo laikytis teismo posėdžio tvarkos. Teismas nutartimi gali pašalinti šį asmenį iš viso teismo posėdžio ar iš atskirų jo dalių, kai jo dalyvavimas prieštarauja nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.“
3Buvusias 9 straipsnio 5, 6 dalis laikyti atitinkamai 6, 7 dalimis. 3 straipsnis.
Papildyti Kodeksą 27¹ straipsniu: „27¹ straipsnis. Nepilnametis
veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų.. 2. Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo. 3. Jeigu nepasibaigus baudžiamajam procesui nepilnametis sulaukia pilnametystės, be šio Kodekso 127 straipsnyje nustatytų suėmimo skyrimo taisyklių, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi jam gali būti toliau taikomos viena ar daugiau šiame Kodekse nepilnamečiams nustatytų garantijų.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Nukentėjusysis
asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. 3. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.“
Papildyti Kodeksą 36² straipsniu: „36²straipsnis.
Specialūs apsaugos poreikiai Specialūs apsaugos poreikiai yra asmeninių savybių, nusikalstamos veikos pobūdžio ar jos padarymo aplinkybių nulemti nukentėjusiojo poreikiai naudotis šiame Kodekse nustatytomis garantijomis, kad nukentėjusysis būtų apsaugotas nuo psichinės traumos, nusikalstamo poveikio ar kitų neigiamų padarinių.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Vertėjas Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese šio Kodekso nustatyta tvarka. Vertėjas gali dalyvauti procese jo dalyvavimą užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, išskyrus atvejus, kai būtinas tiesioginis vertėjo dalyvavimas tam, kad proceso dalyvis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.“
Pakeisti 44 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo,
pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“
Papildyti Kodeksą 56¹ straipsniu: „56¹ straipsnis. Nukentėjusįjį lydintis asmuo Nukentėjusįjį baudžiamojo proceso metu gali lydėti jo pasirinktas asmuo. Šis asmuo ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu privalo laikytis nustatytos tvarkos.
Nukentėjusįjį lydinčio asmens dalyvavimas baudžiamajame procese ar atskirose jo dalyse gali būti apribotas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kai toks dalyvavimas prieštarauja nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.“
1Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas
privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, ar artimųjų giminaičių, o kai jų nėra, – kitam asmeniui. Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo šeimos narių, ar artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, ar artimiesiems giminaičiams, o kai jų nėra, – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą.“
2Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apie įtariamojo suėmimą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo
pranešti nukentėjusiajam ir išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę ar įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Pranešti apie įtariamojo suėmimą nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu šis pranešimas galėtų padaryti žalos įtariamajam.
Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, apie įtariamojo suėmimą pakanka pranešti jų interesams atstovaujančiam asmeniui (asmenims). Dėl pranešimo nukentėjusiajam surašomas protokolas. Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę ar įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo pažymą. Šią pažymą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsiunčia į įtariamojo suėmimo vietą. Įtariamajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.“
Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „185 straipsnis. Nukentėjusiojo apklausa
liudytojas. Kai nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, būtina užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, gali būti taikomos viena ar daugiau šio Kodekso
žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nukentėjusysis gali prašyti, kad apklausą atliktų tos pačios lyties asmuo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu gali atsisakyti patenkinti šį prašymą, jeigu dėl to būtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei.“
Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„186 straipsnis. Nepilnamečių liudytojo ir
nukentėjusiojo apklausa 1.
Jaunesnius kaip aštuoniolikos metų Nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso
jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. 2. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu gali turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. 3. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nepilnamečiui liudytojui ar nepilnamečiui nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą. 4. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apsaugos interesais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. 5. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo arba nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Papildyti Kodeksą 186¹ straipsniu:
„186¹ straipsnis. Nukentėjusiojo specialių apsaugos
poreikių vertinimas
tyrimo pareigūnas ar prokuroras atlieka nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. Prireikus tam gali būti pasitelkiamas psichologas arba kiti specialių žinių ar įgūdžių turintys asmenys.
Į nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo metu surinktus duomenis atsižvelgiama organizuojant baudžiamąjį procesą ir šio Kodekso nustatytais atvejais sprendžiant, ar nukentėjusiajam dėl jo specialių apsaugos poreikių būtina taikyti vieną ar daugiau šio Kodekso nustatytų garantijų. 2. Prireikus atlikti papildomą ar pakartotinį nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, jį organizuoja arba atlieka prokuroras: ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva arba ikiteisminio tyrimo teisėjo pavedimu, teismo proceso metu – teismo pavedimu. 3. Duomenys, gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos. Įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šiais duomenimis. 4. Nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.“
Pakeisti 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno,
prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio įtariamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 214 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo
sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams įteikiant ar išsiunčiant sprendimų nuorašus.“
Pakeisti 239 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) apklausia jaunesnį kaip aštuoniolikos metų nepilnametį liudytoją
ar nepilnametį nukentėjusįjį arba specialių apsaugos poreikių turintį nukentėjusįjį, jeigu dėl apklausos teisiamajame posėdyje jam gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių nenumatoma jų šaukti į teisiamąjį posėdį, bet būtina juos papildomai apklausti;“. 16 straipsnis. 272 straipsnio pakeitimas Pakeisti 272 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į jaunesnio
kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio kaltinamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 275 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečiams nukentėjusiesiems
ir nepilnamečiams liudytojams klausimai užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką, o prireikus – per atstovą.“
Pakeisti 276 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Be to, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų, apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką šio Kodekso
nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie neturi aštuoniolikos metų yra nepilnamečiai, arba kad dėl apklausos jiems galėjo būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai buvo būtina dėl nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas tokios apklausos metu padarytas vaizdo ir garso įrašas.“
Pakeisti 280 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„280 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai
liudytoją, Kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti nepilnametį liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų. 2. Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina. 3.
teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį šis liudytojas nešaukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas. Jei jaunesnis kaip aštuoniolikos metų liudytojas šaukiamas į teismą, jo Nepilnamečio liudytojo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.“
1Pakeisti 283 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiojo apklausoje turi
dalyvauti jo atstovas. Tokio amžiaus nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiajam dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Kai išimtiniais atvejais jaunesnis kaip aštuoniolikos metų nepilnametis nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką.“
2Pakeisti 283 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar
kitokių sunkių pasekmių tai būtina dėl nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių, nukentėjusysis teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Toks nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jeigu toks nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.“
Pakeisti 308 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kai nuosprendžiu nuteistajam paskiriama reali arešto arba laisvės atėmimo bausmė, teisiamojo posėdžio pirmininkas privalo išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Jeigu nukentėjusysis nedalyvavo teismo posėdyje, ši informacija turi būti išsiaiškinta per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo. Išsiaiškinti nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu toks pranešimas galėtų padaryti žalos nuteistajam. Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, pakanka šią informaciją išsiaiškinti per jų interesams atstovaujantį asmenį (asmenis). Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, teisiamojo posėdžio pirmininkas surašo pažymą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši pažyma kartu su nuosprendžio nuorašu šio Kodekso 342 straipsnio nustatyta tvarka išsiunčiama bausmės vykdymo institucijai. Nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.“
Papildyti Kodekso priedą 16 punktu:
„16. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2016 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
9, 28, 43, 44,
2015-11-10 Nr. XIIP-3703 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi teikiamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 9 straipsnio papildymas nauja 5 dalimi tiek, kiek neviešame teismo posėdyje leidžiama dalyvauti liudytoją ar nukentėjusįjį lydintiems asmenims, neturintiems jokio procesinio statuso, neprieštarauja procesiniams lygiateisiškumo ir rungimosi principams ir dera su BPK 9 straipsnio 1 dalimi („Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams“) bei galiojančia BPK 9 straipsnio 3 dalimi („[...] leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas“) (pastebėtina, kad BPK 9 straipsnio 3 dalis šio projekto
nustatyta, kad „Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.
Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.“ Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad
„[...] viešo bylų nagrinėjimo teisme principas nėra absoliutus. Konstitucijos
117 straipsnio 1 dalyje, kurioje šis principas įtvirtintas, yra nustatytos tam tikros bylų nagrinėjimo viešumo išimtys ir atvejai, kada teismo posėdis gali būti uždaras: žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Taigi pagal Konstitucijos
proceso viešumas ribojamas privataus ar viešojo intereso apsaugos tikslais“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Manytina, kad neviešame posėdyje dalyvaujant jokio procesinio statuso neturintiems nukentėjusįjį lydintiems asmenims privataus ir viešojo intereso apsauga nebūtų tinkamai užtikrinta. Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis
„nukentėjusįjį lydinčių asmenų“ terminas yra pernelyg abstraktus,
neapibrėžiantis, kokie tai gali būti asmenys. Pavyzdžiui, abejotina, ar pilnamečio nukentėjusiojo draugams, atlydėjusiems pastarąjį į teismą, turėtų būti suteikiama teisė dalyvauti neviešame teismo posėdyje. Nors projekto rengėjai aiškinamajame rašte teigia, kad „tokių asmenų dalyvavimas paprastai nekenkia baudžiamojo proceso eigai, nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, o atvirkščiai – gali padėti nukentėjusiajam drąsiai duoti teisingus parodymus, ginti savo teisėtus interesus“, praktikoje gali pasitaikyti ir visiškai priešingų atvejų, kai trečioji šalis vien savo buvimu šalia trukdytų duoti tokius parodymus ar darytų neigiamą įtaką kaltinamojo parodymams.
Be to, gali būti sudėtinga užtikrinti saugomos informacijos apsaugą, kai neviešame posėdyje dalyvauja procesinio statuso neturintys asmenys. Kritikuotina ir tai, kad projekto rengėjai minimą terminą vartoja daugiskaitos forma (pagal tai įmanomi atvejai, kai nukentėjusįjį atlydi ne vienas, o keli ar daugiau asmenų, turinčių teisę dalyvauti neviešame teismo posėdyje; tokiu atveju klaustina, ar tokį teismo posėdį jau būtų galima traktuoti kaip „neviešą“). Šis aspektas taip pat nedera su įstatymų leidėjo tikslu, siekiant apsaugoti konstitucines vertybes, riboti bylų nagrinėjimo teisme viešumą. 2. Projekto 2 straipsniu teikiamas BPK papildymas 27¹ straipsniu svarstytinas dėl jo tikslingumo. Pažymėtina, kad „nepilnametis“ yra aprobuotas terminas ir papildomai nėra apibrėžtas nei Baudžiamajame kodekse, nei Bausmių vykdymo kodekse. Įstatymų leidėjo logika tam tikrais atvejais vietoj „nepilnamečio“ BPK vartoti
„jaunesnio kaip aštuoniolikos metų asmens“ terminą yra pateisinama, kadangi
kodekse yra keletas straipsnių, kurių taikymo sąlygos siejamos ir su kita amžiaus grupe – „jaunesniais kaip šešiolikos metų asmenimis“ (pavyzdžiui, BPK 9 straipsnio 5 dalis, 278 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 280 straipsnio 2 dalis). Be to, pastebėtina, kad naujas BPK 27¹ straipsnis stokoja tikslumo ir aiškumo: 2.1.
BPK 27¹ straipsnio 1 dalyje projekto rengėjai nustato: „Nepilnametis yra fizinis asmuo, proceso veiksmų atlikimo metu nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus.“ Manytina, kad toks apibrėžimas gali sukelti neaiškumų teisės taikytojui, pavyzdžiui, dėl laiko momento nustatymo. „Proceso veiksmas“ yra plataus turinio terminas, pasižymintis atitinkamų veiksmų įvairove, dalis kurių nėra vienkartinio atlikimo, o gali tęstis laike. Dėl tos priežasties proceso veiksmo atlikimo pradžioje asmuo gali būti nesulaukęs aštuoniolikos metų, o veiksmui besitęsiant – atitinkamo amžiaus sulaukti. Antra vertus, svarstytina, ar šiame kontekste vietoj daugiskaitos nėra tiksliau vartoti „proceso veiksmo“ vienaskaitos formos. 2.2. BPK 27¹ straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kam kyla abejonių dėl fizinio asmens amžiaus; taip pat prieš žodžius „amžiaus nustatymo“ įrašytinas žodis „tikslaus“. 2.3. BPK 27¹ straipsnio 3 dalis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 41 punkto reikalavimų, nes bendroje taisyklėje pateikiama perteklinė nuoroda į konkretų specialųjį atvejį („be šio Kodekso 127 straipsnyje nustatytų suėmimo skyrimo taisyklių“): nėra aišku, kodėl BPK 27¹ straipsnyje, apibrėžiančiame vieną pagrindinių šio kodekso sąvokų, išskiriamas būtent (ir tik) BPK 127 straipsnis. Pažymėtina, kad, pritarus pastabai dėl BPK papildymo 27¹ straipsniu netikslingumo, taisytini ir projekto 1, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniai arba jų (ar kai kurių jų nuostatų) atsisakytina. Kita vertus, jeigu bus nuspręsta, kad BPK papildymas 27¹ straipsniu yra tikslingas, svarstytina, ar šiuo projektu nekeičiamuose BPK 129 straipsnio 1 dalyje ir 343 straipsnyje žodžių „vaikų iki aštuoniolikos metų“ nereikėtų pakeisti žodžiais „nepilnamečių vaikų“. 3.
straipsnio 1 dalies pakeitimas kritikuotinas dėl atitikimo aiškumo ir sistemiškumo kriterijams. Visų pirma, šiuo pakeitimu įtvirtinamas prieštaravimas tarp BPK 28 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinių. Pirmajame sakinyje žodžiai
„nukentėjusiuoju pripažįstamas“ pakeičiami žodžiais „nukentėjusysis yra“, o
antrajame sakinyje analogiškos korekcijos neatlikta, paliekant senąją formuluotę: „Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi“. Konstatuotina, kad po atliktų BPK 28 straipsnio 1 dalies korekcijų tampa neaišku, kokią reikšmę turės procesinis pripažinimas nukentėjusiuoju ir ar apskritai jo reikės, ar pakaks vien faktinio pagrindo – nusikalstama veika padarytos žalos asmeniui fakto. Tai yra svarbu, nes nukentėjusysis procese įgyja specifines procesines teises ir gali aktyviai jomis naudotis. Projekto aiškinamajame rašte šio pakeitimo argumentas taip pat nėra pagrįstas ar suteikiantis daugiau aiškumo: „[...] siūloma patikslinti nukentėjusiojo apibrėžimą BPK 28 straipsnyje, mažiau akcentuojant pripažinimo nukentėjusiuoju formalųjį elementą [...]“. Be to, manytina, kad atitinkamas pakeitimas gali išbalansuoti BPK sistemą. Pavyzdžiui, projekto rengėjų nekeičiamo BPK 110 straipsnio „Civilinis ieškovas“ 1 dalies struktūra ir formuluotės yra analogiškos BPK 28 straipsnio 1 daliai. Be to, BPK 9 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje ir kituose BPK straipsniuose akcentuojamas tik procesinis pripažinimo nukentėjusiuoju aspektas, o tai neatitinka projekto rengėjų idėjos „mažiau akcentuoti pripažinimo nukentėjusiuoju formalųjį elementą“. 4. Projekto 3 straipsniu teikiamas BPK 28 straipsnio 1 dalies pakeitimas tiek, kiek ši dalis papildoma žodžiais „taip pat dėl nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos nariai ir artimieji giminaičiai“, yra abejotinas. Visų pirma, šiame kontekste nėra tinkamai vartojamas jungtukas „taip pat“.
Antra vertus, diskutuotina, ar tikslinga
„nukentėjusiaisiais“ laikyti visus dėl nusikalstamos veikos mirusio
asmens šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui atimti gyvybę gali tas pats šeimos narys ar artimasis giminaitis, kuris toje byloje įgautų įtariamojo (vėliau – kaltinamojo, nuteistojo) statusą. Net ir faktiškai tokį asmenį laikyti nukentėjusiuoju nebūtų logiška ir humaniška. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projekto rengėjų idėja dėl nukentėjusiojo prezumpcijos įtvirtinimo yra nepriimtina. Be to, tik oficialaus procesinio pagrindo kontekste nukentėjusiuoju galėtume pripažinti ir atskirą (ne kiekvieną) šeimos narį ar artimąjį giminaitį. 5. Svarstytina, ar, nusprendus keisti BPK 28 straipsnio 1 dalį, nereikėtų koreguoti joje vartojamo teisiškai pasenusio „moralinės žalos“[1] termino, pakeičiant pastarąjį „neturtine žala“. 6. Projekto 6 straipsniu teikiamas BPK 44 straipsnio 10 dalies pakeitimas („Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę [...]“) nėra sistemiškai suderintas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 ir 13 straipsniais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nukentėjusiųjų dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis. 7.
prokuroras apie įtariamojo suėmimą, nesant įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, privalo pranešti kitam asmeniui; nuostata, kad prokuroras gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas gali pakenkti įtariamojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui; ir nuostata, kad įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, o jų nesant – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą, neatitinka teisėkūros aiškumo principo. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos narių ir artimųjų giminaičių sąvokos yra išaiškintos BPK 15 ir 38 straipsniuose, o „kitų asmenų“ sąvokos apibrėžimo projekto rengėjai nepateikia. Dėl tos priežasties „kitų asmenų“ sąvoka yra pernelyg abstrakti ir itin plataus turinio, apimanti įvairiausių kategorijų asmenis, tarp kurių gali patekti nusikalstamo pasaulio atstovai, nusikalstamos veikos bendrininkai, esantys laisvėje ir pan. Atsižvelgiant į tai, ir įtvirtinus šią sąvoką BPK 128 straipsnio 1 dalyje, gali būti pakenkta baudžiamojo proceso paskirčiai (BPK 1 straipsnis) ir proceso tikslams. Be to, manytina, kad BPK 128 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje įtvirtintas saugiklis „prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei“ šiame kontekste gali būti neefektyvus ir nevisiškai dera su šios dalies pirmajame sakinyje įtvirtintu žodžiu „nedelsdamas“. Pabrėžtina, kad galimi atvejai, kai informacija apie „kitą asmenį“, kuriam „nedelsiant“ turi būti pranešama apie įtariamojo suėmimą, yra sunkiai prieinama, patikrinama ir pan. 8.
BPK 128 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio pakeitimas – „Prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui“ – stokoja teisinio aiškumo ir nėra logiškai pagrįstas. Pastebėtina, kad nėra aiškus termino „laikinai“ turinys ir jo santykis su kita nauja formuluote
„pranešimo pakenkimu ikiteisminio tyrimo sėkmei“. Dėl šios priežasties galimos
paradoksalios situacijos, kai prokuroro atsisakymas pranešti yra ribotas laike („laikinas“) ir tam tikru momentu pasibaigia, nors nėra išnykusi tokio pranešimo grėsmė pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ar asmenų saugumui. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant išvengti skirtingo šios normos traktavimo jos taikymo metu, siūlytina atsisakyti žodžio „laikinai“ arba performuluoti BPK 128 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį. 9. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiama BPK
dalis, kuriomis projekto rengėjai įtvirtina naujas nuostatas, kad nukentėjusiajam pageidaujant šiam turi būti pranešta ne tik apie būsimą įtariamojo ar nuteistojo paleidimą į laisvę, bet ir apie šių asmenų pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos (čia ir toliau pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad įtariamojo ar nuteistojo pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos yra savarankiška nusikaltimo sudėtis (Baudžiamojo kodekso 241 straipsnis
„Kalinio pabėgimas“) ir naujo ikiteisminio tyrimo dalykas. Svarstytina,
ar, nenustačius papildomų informavimą apie nuteistojo pabėgimą ribojančių
„saugiklių“, nebūtų pakenkiama baudžiamojo proceso tikslams ir naujo
ikiteisminio tyrimo rezultatyvumui bei efektyvumui.
Abejotina dėl atitinkamų nuostatų suderinamumo su BPK 177 straipsniu „Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas“ ir 181 straipsniu „Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis“. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo duomenims galioja neskelbtinumo principas. Vadovaujantis BPK 177 straipsnio 1 dalimi
„Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo
teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.“ Be to, nukentėjusysis pirmojoje byloje atitinkamo procesinio statuso neturės byloje dėl Baudžiamojo kodekso 241 straipsnio. Vadinasi, jis neturės ir procesinių teisių, tarp jų – susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. BPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi teisę įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu. 10. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamoje BPK 128 straipsnio 4 dalyje ir projekto 19 straipsniu keičiamoje BPK 308 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „laisvės atėmimo vieta“. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekse ir daugumoje kitų BPK nuostatų vartojama sąvoka „pataisos įstaiga“. Taip pat šiuo aspektu siūlytina taisyti ir šiuo projektu nekeičiamus BPK 342, 365, 377, 453, 454 bei 460 straipsnius, kuriuose taip pat vartojama sąvoka „laisvės atėmimo vieta“. 11. Projekto 8 straipsniu BPK papildomas 184¹ straipsniu „Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimas“. Manytina, kad struktūriškai straipsnio vieta pasirinkta netinkamai.
Siūlytinos kelios alternatyvos: 1) suteikti šiam straipsniui 185¹ numerį (t. y. po bendrosios BPK 185 straipsnio „Nukentėjusiojo apklausa“ normos) arba 2) inkorporuoti atitinkamas nuostatas į BPK 185 straipsnį. Be to, apsisprendus įtvirtinti nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo institutą, analogiškas taisykles reikėtų numatyti ir dėl liudytojų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, projekto 16 straipsnyje (BPK 276 straipsnio pakeitimas), priešingai nei kituose, specialieji apsaugos poreikiai nesiejami vien su nukentėjusiuoju („[...] taip pat liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie yra nepilnamečiai, arba kad tai buvo būtina dėl specialių apsaugos poreikių [...]“). Taip pat diskutuotina, ar įtvirtinamas naujas specialių poreikių vertinimo reguliavimas tikrai derės su BPK XIV skyriaus ketvirtuoju skirsniu „Procesinių veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai“. BPK 184¹ straipsnio 3 dalyje numatoma, kad
„duomenys, gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių
vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos. Įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su jų turiniu“. Tačiau nėra numatyta tokių duomenų apsaugos garanto ar atsakomybės už jų atskleidimą. Tačiau, pavyzdžiui, BPK 202 straipsnyje „Atsakomybė už nukentėjusiajam ar liudytojui taikomo anonimiškumo atskleidimą“ nustatyta, kad „Nukentėjusiojo ir liudytojo asmens tapatybę nurodantys duomenys, įforminti ir įslaptinti šio Kodekso 201 straipsnyje nustatyta tvarka, sudaro valstybės paslaptį. Susipažinti su tapatybę nurodančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teisėjas.
Už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnį.“ Be to, atkreiptinas dėmesys į projekte vartojamas tarpusavyje nesuderintas sąvokas: projekto 1 straipsnio 1 dalyje (BPK 9 straipsnio 3 dalyje) minimi „specialūs nukentėjusiojo poreikiai“, projekto 4 straipsnyje (BPK 36² straipsnio pavadinime) – „specialūs apsaugos poreikiai“, projekto 8 straipsnyje (BPK 184¹ straipsnio pavadinime ir turinyje) – „nukentėjusiojo specialūs apsaugos poreikiai“; minėta, kad projekto 16 straipsnyje (BPK 276 straipsnio 2 dalyje) minimi specialūs tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo apsaugos poreikiai. 12. Svarstytina, ar projekto 9 straipsniu teikiamas BPK 185 straipsnio papildymas 2 dalimi, įtvirtinantis, kad nukentėjusiojo apklausą atlieka tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neprieštaraus baudžiamojo proceso paskirčiai (BPK 1 straipsnio 1 dalis – „[...] greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas [...]“), proceso greitumo, operatyvumo principams, teisėkūros proporcingumo principams ir bus įmanomas objektyviai įgyvendinti mažesnėse ar teritorinėse ikiteisminio tyrimo įstaigose. Taip pat abejotina, ar BPK 185 straipsnio 2 dalyje projekto rengėjų nurodomas bylų rūšių (seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylos, smurto artimoje aplinkoje bylos ar bylos, susijusios su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties) sąrašas yra išsamus ir Baudžiamojo kodekso sistemos aspektu pagrįstas. Svarstytina, ar apskritai toks sąrašas tikslingas.
Taip pat nėra suprantama, kodėl paminėtos bylų kategorijos išskiriamos iš kitų, tam tikrais atvejais ir dėl daug pavojingesnių nusikaltimų pradėtų baudžiamųjų bylų (pavyzdžiui, genocido, nužudymo, prekybos žmonėmis ir pan.) ar kitų baudžiamųjų bylų, paprastai susijusių su intymiomis privataus gyvenimo detalėmis (pavyzdžiui, neteisėto aborto, privertimo darytis neteisėtą abortą, įtraukimo į prostituciją ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte praktiškai nenurodyti šios naujos normos ir jos taikymo sąlygų motyvai. 13. Projekto 10 straipsniu teikiama BPK 186 straipsnio 2 dalies pataisa tiek, kiek joje numatoma, kad nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, abejotina dėl atitikimo teisėkūros proporcingumo ir proceso operatyvumo principams. Rekomenduotina atsižvelgti į
priedo 16 punkte minimos direktyvos pavadinime prieš žodį „aukų“ įrašytinas žodis „nusikaltimų“. 15. Siūlytina koreguoti projekto 21 straipsnį, nukeliant įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat datą, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 16. Iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Atkreiptinas dėmesys, kad tai vienintelis straipsnis BPK, kuriame tebevartojamas šis terminas.
Be to, BPK 109 ir 110 straipsniuose vartojamas tikslesnis „neturtinės žalos“ terminas. [2] Joje pažymima, kad „[...] būtina įvertinti, ar tokių patalpų pakanka ir ar šio reikalavimo tinkamas įvykdymas netaps užsitęsusių ikiteisminių tyrimų priežastimi, jei apklausos laiką teks planuoti ne tik atsižvelgiant į gausų proceso dalyvių ratą, bet ir į patalpų užimtumo grafiką. Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro prokuratūrai pateiktais duomenimis, šiuo metu policijoje ikiteisminį tyrimą atlieka 105 teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos specializuoti ir struktūrinių policijos komisariatų padaliniai. Vaikų apklausoms pritaikytas patalpas ir reikiamą garso bei vaizdo įrašymo įrangą šiuo metu turi tik Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – AVPK) ir struktūriniai padaliniai (6 patalpos), Klaipėdos AVPK (1 patalpa), Kauno AVPK (1 patalpa), Vilniaus AVPK (1 patalpa), Utenos AVPK Anykščių r. PK (1 patalpa). Panevėžio, Tauragės, Telšių, Alytaus, Marijampolės AVPK ir struktūriniai padaliniai tokių patalpų ir įrangos neturi.“ Žr. http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1011457&p_org=&p_fix=n&p_gov=n
8, 9, 28, 43, 44,
2015-12-15 Nr. XIIP-3703(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau – BPK) 8 straipsnio papildymas 4 dalimi yra perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad BPK 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos lietuvių kalbos nemokančių baudžiamojo proceso dalyvių (tarp jų ir nukentėjusiojo) teisės. Be to, svarstytina, ar straipsnį pildančioje 4 dalyje vartojamas terminas „nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo“ (kaip ir projekto 7 straipsnyje) yra suderintas su teikiamais BPK 28 straipsnio pakeitimais („Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė [...] žalos“) ir viso BPK terminija, tiek, kiek kodekse vartojamas kitas terminas – „nukentėjusysis“ („faktine“ termino prasme). Vis dėlto, apsisprendus pritarti šiam pakeitimui, po žodžių „Lietuvių kalbos nemokančiam“ brauktinas jungtukas „ir“. 2. Pirmoji pastaba tiesiogiai susijusi ir su projekto 4 straipsniu teikiamu BPK 28 straipsnio 1 dalies pakeitimu. Po atliktų BPK 28 straipsnio 1 dalies korekcijų tampa neaišku, kokią reikšmę turės procesinis pripažinimas nukentėjusiuoju ir ar apskritai jo reikės, ar pakaks vien faktinio pagrindo – nusikalstama veika padarytos žalos asmeniui fakto. Tai yra svarbu, nes nukentėjusysis procese įgyja specifines procesines teises ir gali aktyviai jomis naudotis. 3. Projekto 7 straipsnyje neturi likti perbrauktų nuostatų. 4. Projekto 10 straipsniu teikiamoje BPK 185 straipsnio 2 dalyje nurodytos bylų rūšys nėra išsamios, o pats bylų sąrašas yra galimai diskriminacinio pobūdžio.
Svarstytina, ar apskritai toks sąrašas yra tikslingas. Jeigu būtų nuspręsta, jog sąrašas tikslingas, greta seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylų, smurto artimoje aplinkoje bylų ar bylų, susijusių su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, būtina įrašyti bent jau prekybos žmonėmis (BK 147 straipsnis), pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnis) ir įtraukimo į prostituciją (BK 308 straipsnis) bylas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]