tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, 2014 metais atliko teisės aktų, susijusių su atskirų ministerijų kompetencijai priklausančių licencijų išdavimo tvarka, analizę ir pateikė siūlymus dėl šių tvarkų licencijų išdavimo modelių keitimo ir tobulinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritardama minėtoms išvadoms ir pasiūlymams pavedė ministerijoms, tarp jų ir Sveikatos apsaugos ministerijai, pagal kompetenciją parengti ir jai pateikti atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektus. Projekto tikslas
Projektas) – įtvirtinti nuostatas, užtikrinančias, kad visi reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją (toliau – licencija) bei visos sveikatos priežiūros įstaigų pareigos turėtų įstatyminį pagrindą, patikslinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) funkcijas bei pripažinti netekusiomis galios nuostatas, susijusias su nuo 2004 metų nebevykdomu valstybiniu licencijuotų sveikatos priežiūros įstaigų registravimu.
Projektu dėl teisinio aiškumo taip pat siekiama išskirti, kurios nuostatos, susijusios su licencijavimu, taikomos tik asmens sveikatos priežiūros veiklai (keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) I dalies II skyriaus pavadinimo pakeitimas, 5 straipsnis), o kurios – kitai sveikatos priežiūros veiklai, licencijuojamai pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros bei Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymus. Projekto uždaviniai: Projektu keičiant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnį siekiama įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas yra specialūs įstatymai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo atžvilgiu ir pastarojo nuostatos taikomos tiek, kiek tų pačių visuomeninių santykių nereglamentuoja pirma minėtų įstatymų nuostatos.
Taip pat siekiama kuo aiškiau nustatyti, kurios Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos yra taikomos tik asmens sveikatos priežiūros veiklai kartu naujai reglamentuojant juridinių asmenų licencijavimą asmens sveikatos priežiūros veiklai – kiek įmanoma konkrečiau išskiriant licencijų išdavimo reikalavimus, licencijų patikslinimo, sustabdymo ir panaikinimo pagrindus, numatant licencijų išdavimo, patikslinimo, sustabdymo ir panaikinimo terminus, kuriais turi vadovautis licencijas išduodanti institucija, įtvirtinant asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pareigas medicinos priemonių (prietaisų) (toliau – medicinos priemonė) ir sveikatos priežiūros technologijų, susijusių su medicinos priemonėmis, naudojimo, instaliavimo, priežiūros, informacijos teikimo srityse, patikslinant Akreditavimo tarnybos vykdomas funkcijas bei pripažįstant netekusiais galios straipsnius, susijusius su sveikatos priežiūros įstaigų registravimu Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio 5 dalis, 52 straipsnio 2 dalis ir 60 straipsnis pripažįstami netekusiais galios, kadangi šiose nuostatose yra įtvirtintas juridinis pagrindas uždarųjų biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų kontrolės tvarką reglamentuoti atskiru teisės aktu (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr.
507/637/1313 „Dėl Uždarųjų biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės, valstybinio medicininio audito bei valstybinės paslaugų kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjai yra Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, tvarkos“ (toliau – Įsakymas Nr. 507/637/1313), tačiau šiame Įsakyme Nr. 507/637/1313 reglamentuota uždarųjų biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų kontrolės tvarka yra perteklinė, kadangi pagrindinius priežiūrą vykdančių institucijų ūkio subjektų priežiūros (kontrolės) vykdymo principus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 ,,Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (toliau – Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašas), bei konkrečių priežiūrą (kontrolę) vykdančių institucijų vadovų ar aukštesnių institucijų patvirtintos patikrinimų (kontrolės, inspektavimo) procedūros. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tiesioginis rengėjas – Akreditavimo tarnyba. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Dabar galiojančiose Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatose, kurios yra keičiamos, yra nustatytas bendras visoms sveikatos priežiūros įstaigoms privalomas licencijavimas sveikatos priežiūros veiklai, nors dalis juridinių asmenų sveikatos priežiūros (atitinkamai visuomenės ir odontologinės priežiūros) veiklai yra licencijuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros bei Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymais kaip specialiaisiais teisės aktais. Taip pat dabar galiojančiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme tebėra nustatytas licencijų perregistravimas, nenumatytas licencijų patikslinimas, nėra numatyta licencijų išdavimo, patikslinimo, sustabdymo ir panaikinimo terminų, kuriais turi vadovautis licencijas išduodanti institucija. Be to, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pareigos, susijusios su medicinos priemonių ir sveikatos priežiūros technologijų naudojimu, instaliavimu, priežiūra ir informacijos teikimu, nėra įtvirtintos įstatyminiu lygmeniu, jas reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai. Šiuo metu galiojančiame ir Projektu keičiamame įstatyme nėra tiksliai įvardytos Akreditavimo tarnybos vykdomos funkcijos, taip pat yra netaikomos ir Juridinių asmenų registro įstatymui prieštaraujančios nuostatos dėl sveikatos priežiūros įstaigų registravimo Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. Galiojančiose Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatose taip pat įtvirtinta taisyklė, kad sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik įmonės ir įstaigos, tokiu būdu apribojama teisė šias paslaugas teikti kitiems juridiniams asmenims.
Dabar galiojančiuose Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje, 52 straipsnio 2 dalyje ir 60 straipsnyje, kurie pripažįstami netekusiais galios, tebėra nustatytas sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėjai yra Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, valstybinės paslaugų kontrolės atlikimo juridinis pagrindas, suteikiantis teisę tokios rūšies paslaugų priežiūrą atlikti pagal atskirą Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytą tvarką, t. y. Įsakyme Nr. 507/637/1313. Sveikatos priežiūros įstaigų kontrolę yra įgaliotos atlikti Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos: Akreditavimo tarnyba, Lietuvos bioetikos komitetas, visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Valstybinė ir teritorinė ligonių kasos, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje. Kiekviena iš aukščiau nurodytų institucijų, pagal kompetenciją atlikdama patikrinimus atitinkamoje srityje, vadovaujasi individualiomis kiekvienai institucijai skirtomis patikrinimų (kontrolės, inspektavimo) procedūromis: Akreditavimo tarnyba – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 ,,Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.
T1-390 ,,Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekamų patikrinimų taisyklių patvirtinimo“; Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. T1-137 ,,Dėl Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos bioetikos komitetas – Lietuvos bioetikos komiteto pirmininko 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-13 ,,Dėl Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros atitikimo bioetikos reikalavimams kontrolės ir juridinių asmenų bioetikos reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“; visuomenės sveikatos centrai apskrityse – sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 ,,Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo; Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 ,,Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Taigi uždarųjų biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų kontrolės procedūrą reglamentuojanti atskira tvarka yra perteklinė ir dubliuoja esamą teisinį reguliavimą, skirtą atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant uždarųjų biudžetinių, veiklos kontrolę pagal sritis. Pažymėtina, kad Įsakymo Nr. 507/637/1313 nuostatos realiai nėra taikomos atliekant valstybinę kontrolę uždarosiose biudžetinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjai yra Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnis dėstomas nauja redakcija atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną (inter alia 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, kuriame įtvirtinta, jog nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.79 straipsnį ir Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937
„Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ reikalavimus. Šiame
straipsnyje reglamentuojamas licencijavimas asmens sveikatos priežiūros veiklai (dabar galiojančioje šio straipsnio redakcijoje įtvirtintas bendrai visų sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimas).
Pažymėtina, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas įsigaliojo 1996 metais, nuo to laiko buvo priimtas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (2002 m.) bei Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas (2003 m.), kuriuose buvo įtvirtintos nuostatos dėl visuomenės sveikatos priežiūros veiklą vykdančių įstaigų ir odontologinės priežiūros įstaigų licencijavimo. Atskiro įstatymo, reglamentuojančio asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą nėra, todėl Projektu siekiant teisinio aiškumo siūloma išdėstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnį nauja redakcija, pakeisti I dalies II skyriaus pavadinimą ir tokiu būdu atskirai įtvirtinti nuostatas dėl licencijavimo asmens sveikatos priežiūros veiklai. Įstatymas taip pat papildomas pareigomis asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms medicinos priemonių ir sveikatos priežiūros technologijų naudojimo, instaliavimo, priežiūros, informacijos teikimo srityse bei viena valstybės institucijų, kontroliuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, teise. Minėta teisė užtikrins galimybę Akreditavimo tarnybai atliekant valstybinę medicinos priemonių valstybinę priežiūrą paimti iš sveikatos priežiūros įstaigos, jei tai techniškai įmanoma, ne ilgesniam nei 6 mėnesių terminui ir neatlygintinai išbandyti medicinos priemonių pavyzdžius. Tokiu būdu – Akreditavimo tarnybai atliekant medicinos priemonių valstybinę priežiūrą, kuria siekiama užtikrinti, kad pacientams būtų teikiamos saugios paslaugos, norima paimti konkrečią medicinos priemonę ir įvertinti jos atitiktį teisės aktuose įtvirtintiems medicinos priemonių saugos reikalavimams, kai to negalima padaryti jos buvimo vietoje.
Akreditavimo tarnybos atliekama medicinos priemonių valstybinė priežiūra bus plačiau reglamentuota priėmus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymą. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, tačiau ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje numatytas sankcijos skyrimo terminas pratęsiamas iki 3 metų. Projektu keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnis, numatantis Akreditavimo tarnybos atliekamas funkcijas, papildant jas medicinos priemonių valstybine priežiūra bei atsisakant asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominio efektyvumo valstybinės kontrolės funkcijos, ši funkcija bus vykdoma Akreditavimo tarnybai atliekant medicinos technologijų vertinimą. Be to, Projektu siūloma atsisakyti tame pačiame straipsnyje esančios kokybės sąvokos detalizavimo per tinkamumą, nes kokybės sąvoka yra platesnė nei tinkamumas. Taip pat pakeista „valstybinio medicininio audito“ sąvokos apibrėžtis bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis suvienodinant su keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytomis Akreditavimo tarnybos funkcijomis. Minėti Akreditavimo tarnybos vykdomų funkcijų pakeitimai taip pat atliekami pakeičiant Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 ir 75 straipsnius.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymas teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei tuo pačiu teikimu. Projektu pripažįstami netekusiais galios Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 7 ir 8 straipsniai bei 10 straipsnio 3 punktas, kuriuose numatytas sveikatos priežiūros įstaigų registravimas jau panaikintame Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. Šie straipsniai nėra taikomi nuo 2004 m., kuomet buvo įsteigtas Juridinių asmenų registras ir sveikatos priežiūros įstaigos nėra atskirai registruojamos. Projektu taip pat tikslinamas „sveikatos priežiūros įstaigos“ apibrėžimas, tokiu būdu siekiama, kad ši sąvoka apimtų visas sveikatos priežiūros įstaigas, reglamentuojamas ne tik Sveikatos priežiūros įstaigų, bet ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo. Projektu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti juridiniai asmenys, organizacijos ar jų filialai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo nustatyta tvarka turintys teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas, šiuo pakeitimu norima užtikrinti galimybę asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti ne tik įmonėms ir įstaigoms, bet ir kitiems juridiniams asmenims ir jų filialams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, 52 straipsnio 2 dalį ir 60 straipsnį pripažinus netekusiais galios bus sudarytos sąlygos suvienodinti ir supaprastinti aptariamos valstybinės paslaugų priežiūros reglamentavimą, atsisakant atskiros tvarkos, įtvirtintos Įsakyme Nr. 507/637/1313. Atsižvelgiant į praktinį Įsakymo Nr.
507/637/1313 taikymą, akcentuotina, kad jis nesukuria jokios pridėtinės vertės, o jo nuostatos realiai nėra taikomos atliekant valstybinę kontrolę uždarosiose biudžetinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjai yra Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. Pripažinus netekusias galios minėtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, uždarųjų biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų, kaip ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinę kontrolę atliks tos pačios institucijos, kurios ir dabar, galiojant Įsakymui Nr. 507/637/1313, vykdo šią funkciją. Projektu siūlomi pakeitimai neeliminuos šių institucijų atliekamos valstybinės kontrolės teisinių pagrindų, įtvirtintų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje, kadangi šio įstatymo projekto esmė yra susijusi su specialios valstybinės kontrolės atlikimo tvarkos, kaip perteklinės, atsisakymu, o ne su šią kontrolę atlikti galinčių subjektų panaikinimu. Siūlomi pakeitimai prisidės prie vienos iš priemonių, numatytų Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 ,,Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“, nuostatų įgyvendinimo, kuriomis rekomenduojama peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius priežiūros institucijų veiklą ir įtvirtinančius atitinkamų priežiūros sričių reikalavimus, siekiant sumažinti šių teisės aktų skaičių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės žymesnės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu kartu keičiamas ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų, sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Asmens sveikatos priežiūros licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“, Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, 52 straipsnio 2 dalį ir 60 straipsnį pripažinus netekusiais galios reikės pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr.
įgaliojimų Sveikatos apsaugos ministerijai suteikimo“ 2 punktą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 507/637/1313 „Dėl Uždarųjų biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės, valstybinio medicininio audito bei valstybinės paslaugų kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjai yra Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, tvarkos“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas biudžetui poveikio neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Licencijavimas, medicinos priemonės, valstybinė paslaugų kontrolė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Projektu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra minimos paslaugos, kurios pagal teikimo pobūdį ir paskirtį turi būti teikiamos ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tai numatyta atskirų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. Paminėtini šie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr.
V-133 „Dėl Šeimos medicinos paslaugų teikimo namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1026 „Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymas „Dėl Konsultacinių asmens sveikatos priežiūros antrinio lygio paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kt. Projektu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnis 16 punkte ir 50 straipsnio
ministerijos įgaliota institucija, atsakinga už medicinos prietaisus. Vadovaujantis Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Akreditavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.3 papunkčiu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. V-18
„Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis
reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“
prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pavedama vykdyti šiuo įsakymu patvirtintose Lietuvos medicinos normose nurodytos Įgaliotosios institucijos funkcijas.
Atkreiptinas dėmesys dėl šiuo metu galiojančiame Sveikatos sistemos įstatyme vartojamo termino „medicinos prietaisas“ keitimo į terminą „medicinos priemonė (prietaisas)“. Projekte esantys nauji terminai ir apibrėžtys suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija, kuri nutarė nepritarti iki šiol vartotam terminui „medicinos prietaisas“, nes šis terminas netinka programinei įrangai, medžiagoms ir kitiems reikmenims įvardinti. Pasiūlyta vartoti platesnės reikšmės terminą „medicinos priemonė (prietaisas)“. Į minėtą pastabą atsižvelgta, todėl ir šiame Projekte vietoje ,,medicinos prietaiso“ naudojamas
„medicinos priemonės (prietaisas)“ terminas. Projektu
keičiami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 ir 54 straipsniai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento atstovo rekomendacijas atitinkamai pakoreguoti pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1337 24, 52, 54 straipsnių pakeitimo įstatymą, priimtą
lyginamasis variantas parengtas pagal galiojančią Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo redakciją.