variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktį ir išdėstyti jį taip: „c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui gali būti pripažinta kaip mažareikšmė žala ir neišieškoma, jeigu žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos dydį nustato Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys:
Antanas Matulas
lyginamasis variantas (2)
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo
privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui gali būti pripažinta mažareikšme žala ir neišieškoma, jeigu ši žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
rengimą paskatinusios priežastys Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (SDĮ) 15 straipsnyje, apibrėžiančiame Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamas, nurodyta, kad vienos iš pajamų yra iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Vadovaujantis šia įstatymo norma, Teritorinės ligonių kasos (TLK) pagal gautus teisėsaugos institucijų, teismo ir kitų institucijų pranešimus teikia civilinius ieškinius baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Neretai žalos PSDF biudžetui išieškojimo proceso sąnaudos viršija išieškomos žalos dydį, tačiau, vadovaujantis šiuo metu galiojančia SDĮ redakcija, TLK neturi teisinio pagrindo nustatytą žalos dydį pripažinti mažareikšmiu, todėl visais atvejais yra inicijuojamas procesas dėl žalos PSDF biudžetui išieškojimo. Esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina racionalaus, ekonomiško ir efektyvaus žalos išieškojimo proceso. SDĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į TLK, kurios išieško žalą iš asmenų, kurie apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarė žalą, o už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, duomenis. TLK per metus pareiškia apie 11 proc. civilinių ieškinių baudžiamosiose bylose ir apie 20 proc. ieškinių civilinėse bylose, kuriose žala PSDF biudžetui mažesnė nei 20 (dvidešimt) eurų.
Įvertinus žalos iš fizinių asmenų išieškojimo išlaidų dydį, t. y. darbuotojų darbo laiko sąnaudas, popieriaus, spausdinimo ir pašto išlaidas, žalos PSDF biudžetui, kurios dydis mažiau nei 20 eurų, išieškojimas valstybei ekonomiškai nenaudingas. Pabrėžtina, kad į žalos išieškojimo sąnaudas būtina įtraukti ir kitų valstybinių institucijų (teismų, ikiteisminio tyrimo institucijų ir kt.) darbo laiko ir finansines sąnaudas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nemažai teismo sprendimų nėra geranoriškai įvykdomi, todėl dažnai žalos išieškojimo procesas tęsiamas priverstinio vykdymo tvarka. Priverstinis žalos išieškojimo procesas valstybei taip pat kainuoja brangiai, nes būtinųjų vykdymo išlaidų suma neretai sutampa ar net viršija išieškomą sumą. Atsižvelgiant į tai, tokios žalos valstybei išieškojimo procesas nėra racionalus ir ekonomiškas: išieškojimo išlaidų dydis tampa didesnis už išieškomą sumą – neekonomiškai naudojamos valstybės lėšos; taip didinamas valstybės institucijų darbo krūvis – neefektyviai naudojamas valstybės institucijų darbuotojų darbo laikas. Projekto pirminis siūlytojas – Seimo narys Antanas Matulas. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas - taupyti ir racionaliai naudoti valstybės lėšas. Įstatymo projekto uždaviniai - įtvirtinti pareigą Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai nustatyti mažareikšmės žalos dydį išieškant žalą PSDF biudžetui. 3.
metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (SDĮ) 15 straipsnyje, apibrėžiančiame Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamas, nurodyta, kad vienos iš pajamų yra iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus įstatymo projektą būtų numatyta, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui gali būti pripažinta kaip mažareikšmė žala ir neišieškoma, jeigu žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos dydį nustato Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija Taip pat būtų įtvirtinta pareiga Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai nustatyti mažareikšmės žalos dydį išieškant žalą PSDF biudžetui. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai. Teikiamas įstatymo projektas nėra skirtas įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 7.
inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus įstatymo projektą Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija privalės parengti ir priimti žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką ir nustatyti mažareikšmės žalos dydį. 8. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Priėmus Įstatymo projektą, bus sumažintas valstybės institucijų darbo krūvis ir sutaupytos valstybės biudžeto lėšos
projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „mažareikšmė žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys:
Antanas Matulas
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-06-04 Nr. XIIP-3192 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS sveikatos draudimo ĮSTATYMO NR. I-1343 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-3192 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3192 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8