Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 3 dalimi: „3. Duomenys apie asmenis, užsikrėtusius virusiniais B ir C hepatitais, įrašomi į Hepatito registrą. Hepatito registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Hepatito registro valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija. Hepatitų registro tvarkytoją skiria Sveikatos apsaugos ministerija. Juridiniai ir fiziniai asmenys Hepatito registro duomenimis turi teisę naudotis šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Dangutė Mikutienė Seimo narys Antanas Matulas
Projekto lyginamasis variantas - 2
Papildyti 3 straipsnį 3 dalimi: „3. Duomenys apie asmenis, užsikrėtusius virusiniais B ir C hepatitais, įrašomi į Hepatito registrą. Hepatito registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Hepatito registro valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija. Hepatito registro tvarkytoją skiria Sveikatos apsaugos ministerija. Asmenys Hepatito registro duomenimis turi teisę naudotis šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
Projektas
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo projekto ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo rengimą paskatino situacija, kad Lietuvoje nėra universalios valstybinės virusinių B ir C hepatitų registravimo, stebėsenos, kontrolės ir prevencijos sistemos, nors susirgimų paplitimas virusiniais B ir C hepatitais yra aktuali problema, turinti reikšmingas socialines – ekonomines pasekmes visuomenei. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 300 susirgimų virusiniais B ir C hepatitais atvejų, tačiau oficialioji statistika neatspindi realios padėties, nes faktinis užsikrėtusiųjų skaičius yra dar didesnis. Aktuali problema yra tai, kad šias infekcijas iš karto po užsikrėtimo labai sudėtinga išaiaškinti, užsikrėtusieji serga patys to nežinodami, nejaučia jokių ligos simptomų, todėl kyla infekcijos platinimo rizika. Kadangi nėra jokios galimybės atlikti sergančiųjų virusinias B ir C hepatitais registravimą, todėl atvykus sergantiems asmenims į kraujo donorystės įstaigą kraujo ar jo sudėtinių dalių donacijos procedūrai rizikos faktorius dar padidėja, nes kraujo ir jo sudėtinių dalių donorystė yra viena iš galimybių užsikrėsti šia liga. Teisės aktai numato pareigą prieš imant kraują patikrinti donoro sveikatą, tačiau neturint valstybinio virusinių B ir C hepatitų registro realiai nėra galimybės patikrinti ar asmuo šiomis ligomis neserga ir užtikrinti kraujo ir jo komponentų saugumą.
Hepatitų registro įsteigimas ir pareiga kraujo donorystės įgyvendinimo subjektams jame atlikti kraujo donorų duomenų patikrą prieš kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijas užtikrintų griežtesnį kraujo donorų atrankos reguliavimą ir per kraują perduodamų ligų rizikos sumažinimą. Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 7 straipsnio papildymą nuostata dėl galimybės kraujo donorams atlikti nemokamus kraujo tyrimus paskatino siekis plėtoti kraujo donorystės savanoriškumo principą, neatlygintinos kraujo donorystės idėjos propagavimą, didinti neatlygintinų kraujo donorų motyvaciją ir skatinti nuolatinių kraujo donorų telkimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Seimo narė Dangutė Mikutienė
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančiuose Lietuvos
Respublikos kraujo donorystės ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymuose yra įtvirtinta nuostata dėl kraujo donorų sveikatos patikrinimo prieš duodant kraują ar jo sudėtines dalis, tačiau ji nenumato galimybės atlikti efektyvios patikros, ar asmuo nėra užsikrėtęs virusiniais B ir C hepatitais. Įstatyme reglamentuojamos kraujo donorų teisės, tačiau galimybės asmeniui atlikti bendruosius kraujo tyrimus nemokamai juose nėra numatyta. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymų projekte įtvirtinti teisinio reglamentavimo pakeitimai nustato griežtesnę asmenų, pageidaujančių duoti kraujo ar jo sudėtinių dalių atrankos procedūrą, numatant galimybę apie užsikrėtimo virusiniais B ir C hepatitais faktą atlikti patikrą valstybiniame registre. Valstybinio hepatitų registro įsteigimas ir prievolė kraujo donorystės įgyvendinimo subjektams atlikti patikrą prieš kraujo ar jo sudėtinių dalių donacijas būtų reikšminga virusinių hepatitų stebėsenos tobulinimo ir jų valdymo (kontrolės) stiprinimo priemonė. Įstatymo numatytų teisių kraujo donorams papildymas teise nemokamai atlikti bendruosius kraujo tyrimus skatintų neatlyginamos kraujo donorystės plėtrą, didintų neatlygintinų kraujo donorų motyvaciją ir telktų nuolatinius kraujo donorus. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymus, neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus įstatymų projektus Sveikatos apsaugos ministerija turės priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nebūtina. Priėmus įstatymų projektus Sveikatos apsaugos ministerija turės priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Papildomų biudžeto lėšų Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto specialistai nevertino. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „virusiniai hepatitai“, „registras“,
„kraujo donorai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia Seimo narė Dangutė Mikutienė Seimo narys Antanas Matulas
2015-04-02 Nr. XIIP-2847 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad duomenys apie asmenis, užsikrėtusius virusiniais B ir C hepatitais, įrašomi į Hepatito registrą, kurį steigia ir kurio nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Siūlomas reglamentavimas dėl registro steigimo ir valdymo yra ginčytinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 17 straipsnyje, nustatančiame pagrindą steigti registrą, nustatyta, kad registras steigiamas, kai reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandančius sprendžiant ekonominius, socialinius, teisėsaugos ar kitus uždavinius, reikalingas registro objekto įregistravimo faktas, siekiant jį prireikus panaudoti prieš trečiuosius asmenis ar sukelti kitas teisines pasekmes. Be to, registras gali būti steigiamas, kai registro objekto įregistravimo faktas reikalingas vienos ar kelių valdymo sričių Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms ir valstybės įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai suponuoja, kad šio registro pagrindinis tikslas būtų kaupti informaciją apie asmenis, užsikrėtusius virusiniais B ir C hepatitais, taip sustiprinant prevenciją užsikrėtusiems asmenims tapti kraujo donorais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto tikslams pasiekti nepakaktų steigti valstybės informacinės sistemos.
Tą suponuoja ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnis, numatantis, kad institucija steigia valstybės informacinę sistemą, siekdama teisės aktuose nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikiamą informaciją apdoroti informacinių technologijų priemonėmis. Antra, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, kad Valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir
(arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai žinybinį registrą steigia Vyriausybei neatskaitinga valstybės institucija ar valstybės įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta steigti žinybinį Sveikatos apsaugos ministerijos valdomą registrą, projekto nuostatos turėtų būti suderintos su minėtomis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis. Atitinkamai, steigiant registrą, o ne valstybės informacinę sistemą, projekto 2 straipsnio 2 dalyje turėtų būti dėstomas pasiūlymas ne sveikatos apsaugos ministrui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5)
R. Dirgėlienė, te. (8 5)
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-03-24 Nr. XIIP-2846,
Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2847 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2846 ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas Nr. XIIP-2847, abu kartu – Projektai), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta galimybė atlikti efektyvią patikrą, ar asmuo nėra užsikrėtęs virusiniu hepatitu B arba C. Atkreipiame dėmesį, kad kokybės reikalavimai surenkamam kraujui ir jo komponentams yra įtvirtinti 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/98/EB, nustatančioje žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičiančioje direktyvą 2001/83/EB (toliau – Direktyva 2002/98/EB). Šios direktyvos IV priede „Pagrindiniai surinkto kraujo ir plazmos tyrimų reikalavimai“ nustatyta, kad visas surinktas kraujas, kraujas skirtas aferezei, taip pat ir autologinei transfuzijai iš anksto surinktas kraujas turi būti ištirtas, atliekant, be kita ko, hepatito B ir C tyrimus.
Pažymime, kad šis reikalavimas yra perkeltas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. V-84 ,,Dėl kraujo donorų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, privalomųjų tyrimų sąrašo, reikiamų sveikatos rodiklių ir kraujo donorų apklausos anketos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. V-411 redakcija) 13.4 papunktį, kuriuo nustatyta, kad donorų kraujui privalomai atliekami hepatito B ir C tyrimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ir šiuo metu Lietuvos Respublikoje galioja reikalavimas prieš surenkant kraują ir jo komponentus atlikti tyrimą, ar asmuo nėra užsikrėtęs hepatitu B arba C. Nepaisant to, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 4 dalies a punkte ir jį pakartojančioje Direktyvos 2002/98/EB 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei narei nedraudžiama savo teritorijoje laikytis ar priimti griežtesnes apsaugos priemones, atitinkančias sutarties nuostatas, nei kad nustatoma minėta direktyva. Dėl šios priežasties manome, kad Projektais siekiamas tikslas – įsteigti Hepatito registrą – yra iš esmės galimas. Bet kuriuo atveju, net ir atlikus patikrinimą Hepatito registre, ar potencialus kraujo donoras nėra užsikrėtęs hepatitu B arba C, tokiam asmeniui vis tiek turės būti atlikti privalomieji kraujo tyrimai, kaip jie yra nustatyti minėtame Sveikatos apsaugos ministro įsakyme. 2. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIP-2847 1 straipsnio paskutinio sakinio nuostata „Juridiniai ir fiziniai asmenys Hepatito registro duomenimis turi teisę naudotis šio registro nuostatuose nustatyta tvarka“ siekiant nustatyti, kad visiems asmenims, laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, būtų užtikrinta galimybė susipažinti su Hepatito registro duomenimis, siūlome atsisakyti žodžių
„juridiniai ir fiziniai“, paliekant tik žodį „asmenys“. Tokia formuluote bus
užtikrinta, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai, tiek ir kiti asmenys, kurie neturi juridinio asmens teisių (juridinių asmenų padaliniai, kitos organizacijos bei jų padaliniai), galės, laikantis nustatytų reikalavimų, susipažinti su registro duomenimis. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2016-04-11 Nr. XIIP-2847(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad valstybės registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai žinybinį registrą steigia Vyriausybei neatskaitinga valstybės institucija ar valstybės įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta steigti valstybės registrą, projekto nuostatos turėtų būti suderintos su minėtomis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, nurodant, kad šio registro nuostatas tvirtina ne sveikatos apsaugos ministras, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, te. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
REIKALŲ komitetas
PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2847
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, J.Požela, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja D.Šlekytė, padėjėja S.Šimonienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas A.Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja A.Urbonienė, Sveikatos apsaugos viceministras V.Gavrilov, ministro patarėja J.Kumpienė, Higienos instituto Registrų skyriaus vyr.specialistė E.Mikalajūnienė, VšĮ Nacionalinio kraujo centro juristė N.Budrevičienė, Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas D.Tumšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad duomenys apie asmenis, užsikrėtusius virusiniais B ir C hepatitais, įrašomi į Hepatito registrą, kurį steigia ir kurio nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Siūlomas reglamentavimas dėl registro steigimo ir valdymo yra ginčytinas dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 17 straipsnyje, nustatančiame pagrindą steigti registrą, nustatyta, kad registras steigiamas, kai reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandančius sprendžiant ekonominius, socialinius, teisėsaugos ar kitus uždavinius, reikalingas registro objekto įregistravimo faktas, siekiant jį prireikus panaudoti prieš trečiuosius asmenis ar sukelti kitas teisines pasekmes. Be to, registras gali būti steigiamas, kai registro objekto įregistravimo faktas reikalingas vienos ar kelių valdymo sričių Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms ir valstybės įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai suponuoja, kad šio registro pagrindinis tikslas būtų kaupti informaciją apie asmenis, užsikrėtusius virusiniais B ir C hepatitais, taip sustiprinant prevenciją užsikrėtusiems asmenims tapti kraujo donorais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto tikslams pasiekti nepakaktų steigti valstybės informacinės sistemos. Tą suponuoja ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnis, numatantis, kad institucija steigia valstybės informacinę sistemą, siekdama teisės aktuose nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikiamą informaciją apdoroti informacinių technologijų priemonėmis. Nepritarti Lietuva Europos šalių sveikatos priežiūros ekspertų paskelbtame Euro hepatito indekse (Euro Hepatitis índex 2012 report) buvo įvertinta kaip šalis, kurioje su hepatitu susijusios problemos kelia pavojų visuomenės sveikatai.
Todėl pagrindas steigti registrą yra Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
reguliavimas valstybės mastu Lietuvos Respublikoje, siekiant registro objekto, t.y. asmenų, užsikrėtusių virusiniais B ir C hepatitais, įregistravimo faktus prireikus panaudoti prieš trečiuosius asmenis ar sukelti kitas teisines pasekmes, nes tokie užsikrėtę virusiniais B ir C hepatitais asmenys tampa pavojingų infekcijų platintojais. Kitas registro steigimo pagrindas yra tai, kad registro duomenys būtų reikalingi Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo srities valstybės institucijoms ir valstybės įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, nes vieningos efektyvios kovos su virusiniais hepatitais strategijos sudėtinė dalis yra informacijos apie užsikrėtusiuosius asmenis kaupimas registre, sisteminimas, galimybė šiais duomenimis naudotis valstybės institucijoms, gydytojams, mokslininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-032 Antra, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, kad Valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija.
Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai žinybinį registrą steigia Vyriausybei neatskaitinga valstybės institucija ar valstybės įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta steigti žinybinį Sveikatos apsaugos ministerijos valdomą registrą, projekto nuostatos turėtų būti suderintos su minėtomis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis. Atitinkamai, steigiant registrą, o ne valstybės informacinę sistemą, projekto 2 straipsnio 2 dalyje turėtų būti dėstomas pasiūlymas ne sveikatos apsaugos ministrui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Žr. į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė donorų asociacija, 2015-10-09 Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2847. Kiekvienais metais Lietuvoje registruojama per 300 susirgimų virusiniais B ir C hepatitais. Didelė dalis sergančiųjų identifikuojama Kraujo donorystės įstaigose kraujo donorystės proceso metu.
Užkrečiamų ligų specialistai teigia, kad sergančiųjų virusiniais hepatitais populiacija gali būti gerokai didesnė, todėl hepatitų B ir C paplitimas galimai kelia pavojų visuomenės sveikatai (Euro Hepatitis Index 2012 report). Kraujo donorystės veikla taip pat yra rizikos faktorius, todėl siekdamos užtikrinti saugumą visos kraujo donorystės įstaigos vykdo donorų atranką ir atlieka privalomus kraujo tyrimus dėl per kraują plintančių susirgimų. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje dar egzistuoja mišri kraujo donorystės sistema, kai dalis donorų kraujo ar atskirų jo sudėtinių dalių duoda už finansinį atlygi. Išlieka rizika, kad dalis atlygintinų kraujo donorų siekdami finansinės naudos gali nuslėpti reikšmingą informaciją apie savo gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Kraujo donorystės įstaigų specialistai teigia, kad atlygintinų kraujo donorų tarpe virusiniai per kraują plintantys susirgimai paplitę labiau nei tarp neatlygintinų kraujo donorų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje šiuo metu nėra vykdoma jokia nacionalinio pobūdžio programa skirta virusinių B ir C hepatitų registravimui, stebėsenai ir kontrolei, todėl kraujo donorystės įstaigose ir kitose ASPĮ nėra galimybės atlikti asmenų patikrą dėl šių susirgimų. Pažymėtina, kad Pasaulio sveikatos organizacija taip pat akcentuoja neatlygintinos kraujo donorystės plėtrą nurodydama, jog pagrindinis motyvas neatlygintinai donorystei skatinti yra kraujo donorystės saugumo užtikrinimas. Galimybė suinteresuotoms institucijoms naudotis registre sukaupta aktualia informacija apie infekuotus asmenis neabejotinai prisidėtų prie kraujo donorystės saugumo užtikrinimo, turėtų teigiamos įtakos gerinant visuomenės sveikatą, formuotų palankią visuomenės nuomonę. Išvada: projektams pritarti. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-04-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir
Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas Nr. XIIP-2847, abu kartu – Projektai), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
nurodoma, kad šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta galimybė atlikti efektyvią patikrą, ar asmuo nėra užsikrėtęs virusiniu hepatitu B arba C. Atkreipiame dėmesį, kad kokybės reikalavimai surenkamam kraujui ir jo komponentams yra įtvirtinti
2002/98/EB, nustatančioje žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičiančioje direktyvą 2001/83/EB (toliau – Direktyva 2002/98/EB). Šios direktyvos IV priede „Pagrindiniai surinkto kraujo ir plazmos tyrimų reikalavimai“ nustatyta, kad visas surinktas kraujas, kraujas skirtas aferezei, taip pat ir autologinei transfuzijai iš anksto surinktas kraujas turi būti ištirtas, atliekant, be kita ko, hepatito B ir C tyrimus. Pažymime, kad šis reikalavimas yra perkeltas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. V-84 ,,Dėl kraujo donorų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, privalomųjų tyrimų sąrašo, reikiamų sveikatos rodiklių ir kraujo donorų apklausos anketos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. V-411 redakcija) 13.4 papunktį, kuriuo nustatyta, kad donorų kraujui privalomai atliekami hepatito B ir C tyrimai.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ir šiuo metu Lietuvos Respublikoje galioja reikalavimas prieš surenkant kraują ir jo komponentus atlikti tyrimą, ar asmuo nėra užsikrėtęs hepatitu B arba C. Nepaisant to, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 4 dalies a punkte ir jį pakartojančioje Direktyvos 2002/98/EB 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei narei nedraudžiama savo teritorijoje laikytis ar priimti griežtesnes apsaugos priemones, atitinkančias sutarties nuostatas, nei kad nustatoma minėta direktyva. Dėl šios priežasties manome, kad Projektais siekiamas tikslas – įsteigti Hepatito registrą – yra iš esmės galimas. Bet kuriuo atveju, net ir atlikus patikrinimą Hepatito registre, ar potencialus kraujo donoras nėra užsikrėtęs hepatitu B arba C, tokiam asmeniui vis tiek turės būti atlikti privalomieji kraujo tyrimai, kaip jie yra nustatyti minėtame
ir fiziniai asmenys Hepatito registro duomenimis turi teisę naudotis šio registro nuostatuose nustatyta tvarka“ siekiant nustatyti, kad visiems asmenims, laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, būtų užtikrinta galimybė susipažinti su Hepatito registro duomenimis, siūlome atsisakyti žodžių „juridiniai ir fiziniai“, paliekant tik žodį „asmenys“. Tokia formuluote bus užtikrinta, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai, tiek ir kiti asmenys, kurie neturi juridinio asmens teisių (juridinių asmenų padaliniai, kitos organizacijos bei jų padaliniai), galės, laikantis nustatytų reikalavimų, susipažinti su registro duomenimis. Pritarti Žr. į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 3.
3VšĮ Nacionalinis kraujo centras,
2015-10-06 Vykdydami Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr.1l1-S-26, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. X1IP-2846 ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2847. Lietuva Europos šalių sveikatos priežiūros ekspertų paskelbtame Euro hepatito indekse (Euro Hepatitis índex 2012 report) buvo įvertinta kaip šalis, kurioje su hepatitu susijusios problemos kelia pavojų visuomenės sveikatai. Europoje nuo įvairių su hepatitu susijusių ligų miršta 125 000 žmonių, tačiau dauguma jų šia liga serga patys to nežinodami, todėl manytina, kad faktinis šia liga sergančiųjų skaičius yra dar didesnis. Lietuvoje kasmet registruojama apie 300 susirgimų virusiniais B ir C hepatitais atvejų, tačiau tikėtina, kad jų yra žymiai daugiau, o užsikrėtusių asmenų laiku neidentifikavus, susirgimų paplitimas sukelia reikšmingas neigiamas pasekmes visuomenei, nes tokie asmenys tampa pavojingų infekcijų platintojais. Vieningos efektyvios kovos su virusiniais hepatitais strategijos sudėtine dalimi galėtume laikyti informacijos apie užsikrėtusiuosius asmenis kaupimą registre, sisteminimą, galimybę šiais duomenimis naudotis valstybės institucijoms, gydytojams, mokslininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Kraujo ir kraujo komponentų donorystė yra vienas iš rizikos veiksnių platinant virusines infekcijas, todėl asmuo atvykęs i kraujo donorystės įstaigą kraujo donacijos procedūrai turi būti išsamiai patikrintas.
Galiojantys teisės akiai numato pareigą kraujo donorystės įstaigai patikrinti kraujo donoro sveikatą, tačiau turint galimybę naudotis specializuoto Hepatitų registro ar kitokios duomenų bazės duomenimis, būtų užtikrinta galimybė patikrinti ar asmuo nėra užsikrėtęs virusiniais B ir C hepatitais ir neimti kraujo iš žinomai sergančio kraujo užkrečiamomis ligomis asmens. Paminėtina, kad asmenys, kurie duoda kraujo ar jo sudėtinių dalių už piniginį atlygį kartais turi motyvaciją slėpti savo gyvenimo būdą ir sveikatos būklę lemiančius rizikos faktorius. Manytina, kad Hepatito registro įsteigimas ir pareiga patikrinti asmens duomenis jame leistų šios rizikos išvengti ir efektyviau užtikrintų kraujo ir jo komponentų saugumą, sumažintų per kraują perduodamų ligų riziką. Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras, kaip kraujo donorystės įstaiga, pritaria visoms priemonėms, kurios leistų registruose ar kituose informacijos šaltiniuose rasti informacijos apie galimai sergančius ar užsikrėtusius virusiniais hepatitais B ir C ar kitomis virusinėmis infekcijomis, nes tokia informacija padėtų sumažinti išlaidas, skiriamas donorų tyrimui prieš kraujo donacijas ir mažintų kraujo donorystės įstaigos sąnaudas, o sutaupytas lėšas leistų skirti kraujo komponentų kokybės gerinimui. Atkreipiame dėmesį, kad negalime įvertinti tokio registro steigimo kaštų valstybei, nors neabejotinai pritariame duomenų pasidalijimo tarp institucijų būtinumui.
Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) dokumentuose (The Melbourne Declaratión on 100 % voluntary non-remunerated donation of blood and blood components, 11 June 2009; Towards 100 % voluntary blood donation, A global framework for action, 2010) nurodyta, kad visose šalyse nuo 2020 m. kraujo komponentai būtų ruošiami tik iš neatlygintinų donorų kraujo. PSO duomenimis, pagrindinis motyvas neatlygintinai donorystei skatinti – kraujo saugumo užtikrinimas. Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2016-2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. j sakymu Nr. V-8S7 „Dėl Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2016-2020 metų programos patvirtinimo“ nurnatytas ambicingas šios programos tikslas - pasiekti, kad 2020 m. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos būtų aprūpintos kraujo komponentais, pagamintais iš neatlygintinai duoto donoru kraujo. Todėl kaip vienas iš šios programos uždavinių Įvardintas neatlygintinų kraujo donoru skatinimas reguliariai duoti kraujo ar kraujo sudėtinių dalių. Papildžius Lietuvos Respublikos kraujo donorystės Įstatymo Nr. I-16U 7 straipsnį galimybe kraujo donorams atlikti nemokamus kraujo tyrimus net nesikreipiant i gydymo Įstaigą, tikėtina, kad daliai besirūpinančių savo sveikata neatlygintinų kraujo donorų atsirastų papildoma motyvacija, būtų skatinamas nuolatinių kraujo donorų telkimas. Tačiau atkreipiame dėmes], kad nemokamų bendrųjų kraujo tyrimų atlikimo tvarkos nustatymui turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys, todėl šios tvarkos aprašui, kuriame būtų Įvardinti konkretūs tyrimai, jų atlikimo tvarka ir kiti aspektai, parengti, manytume, kad turėtų būti sudaroma ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos, bet ir kitų suinteresuotų institucijų kompetentingų specialistų darbo grupė.
Manome, kad tokių tyrimų atlikimas turėtų prasmę ir padėtu sutaupyti PSDF lėšų. jeigu kraujo tyrimų duomenys pasiektų donoro šeimos gydytoją per e-sveikatos sistemą. Jeigu būtų apsispręsta tokius tyrimus daryti, manome, kad būtų tikslinga apsvarstyti galimybę šiems tyrimams finansuoti naudoti dalį sutaupytų lėšų, kurios šiuo metu mokamos kaip piniginis atlygis už kraujo donacijas, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad kasmet tolygiai didėja neatlygintinų kraujo donorų skaičius. Apibendrinus tai. kas išdėstyta, informuojame, kad Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras pagal kompetenciją pateiktiems Įstatymų projektams iš esmės neprieštarauja. Pritarti
4Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras,
2015-10-07 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) išnagrinėjęs LR Seimo sveikatos reikalų komiteto pateiktus "Dėl LR kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2846 ir LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2847, vadovaudamasis LR sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu V-989 "Dėl valstybės politikos įgyvendinimo", teikia ULAC specialistų parengtą išvadų projektą: "Šiuo metu visos užkrečiamos ligos (įskaitant hepatitus) Lietuvoje registruojamos Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje (ULSVIS), kurios tikslus, funkcijas, tvarkymą, duomenų teikimą reglamentuoja 2010 m. gegužės 3 d. V-381 LR sveikatos ministro įsakymas " Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr.
V-19 „Dėl užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos ir užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo". ULSVIS registruojami visi ūmūs hepatitai, tačiau informacija apie lėtinius virusinius hepatitus nepakankama. Lėtinių hepatitų registracijos (stebėsenos) duomenų kokybė galėtų būti pagerinta sukuriant hepatitų stebėsenos posistemę prie ULSVIS, kuri yra pasirengusi integruotis į e-sveikatos sistemą. Tai leistų sutaupyti registrų kūrimui ir priežiūrai reikalingas lėšas. Informacija apie lėtinais hepatitais sergančius pacientus yra sukaupta SVEIDROS duomenų bazėje. Siekiant greito rezultatų kraujo ir jo komponentų saugumo tikslais, svarstytinas sergančiųjų lėtiniais hepatitais nuasmenintų duomenų apsikeitimo variantas tarp SVEIDROS ir Kraujo donorų registro. Pastarasis galėtų būti papildytas sergančiųjų lėtinais hepatitais nuasmenintais SVEIDROS duomenimis (pvz., asmens kodais). Šis sprendimas leistų minimaliomis sąnaudomis visoms kraujo donorystės įstaigoms, prisijungus prie Kraujo donorų registro, skubiai sutikrinti donoro tinkamumo duomenis (nereiktų atlikti privalomų kraujo tyrimų dėl infekcinių žymenų, jei skubios patikros metu bus nustatyta, kad donoras netinkamas). Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose nustatyta, kad kraujo komponentų saugumui užtikrinti būtina taikyti dvi esmines priemones: įdiegti kraujo ir jo sudėtinių dalių donorystės neatlygintinumo principą (Lietuvoje vykdoma Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programa, finansuojama VLK) bei donorų atrankai taikyti efektyviausius infekcijų žymenų tyrimus (2009 m. papildytas LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas V-84, įtraukiant pažangiausius infekcinių žymenų tyrimus - hepatito C ir hepatito B nukleino rūgščių tyrimus)“.
Nepritarti Kadangi ULSVIS informacija apie lėtinius virusinius hepatitus yra nepakankama (VHB ir VHC atvejų yra gerokai daugiau nei kasmet oficialiai jų užregistruojama), o Lietuvoje sergamumas VHB yra 5-8 kartus didesnis nei Vakarų Europos šalyse, siekiant sukurti universalią valstybinę virusinių B ir C hepatitų registravimo, stebėsenos, kontrolės ir prevencijos sistemą, tikslinga steigti Hepatito registrą, atitinkantį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytus registro steigimo pagrindus. 5. Sveikatos apsaugos ministerija, 2015-10-09 Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Higienos instituto, VšĮ Nacionalinio kraujo centro, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro nuomones, teikia išvadas dėl Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo Nr. 1-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. 1-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose nustatyta, kad kraujo komponentų saugumui užtikrinti būtina taikyti dvi esmines priemones: įdiegti kraujo ir jo sudėtinių dalių donorystės neatlygintinumo principą bei donorų atrankai taikyti efektyvius tyrimų dėl infekcijų žymenų metodus. Lietuvoje 2015 m. II ketvirtį beveik 80 proc. kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų buvo iš neatlygintinų donorų.
Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2016-2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikoj sveikatos apsaugos ministro
propagavimo 2016-2020 metų programos patvirtinimo", numatytas tikslas - pasiekti, kad nuo 2020 m. Lietuvoje kraujo komponentai būtų ruošiami tik iš neatlygintinai duoto kraujo. Kraujo ir jo sudėtinių dalių donorai dėl hepatito B ir C bei kitų infekcinių žymenų tiriami Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-84 „Dėl Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo", bei Kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų ištyrimo dėl infekcijų žymenų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-l 060 „Dėl Kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų ištyrimo dėl infekcijų žymenų tvarkos aprašo patvirtinimo", nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvoje kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorai tiriami efektyviausiais metodais, kurių dar nėra įdiegusios trečdalis Europos Sąjungos šalių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje pageidaujančių tapti donorais ir nuolatinių donorų kraujuje nustatytų virusinio hepatito B ir C žymenų iš esmės sumažėjo: hepatito B - nuo 242 (2009 m.) iki 104 (2014 m.), hepatito C - nuo 769 (2009 m.) iki 270 (2014 m.). VšĮ Nacionalinio kraujo centro 2015-10-02 rašte Nr.
7-992 „Dėl įstatymų projektų vertinimo" išdėstyta, kad „Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras, kaip kraujo donorystės įstaiga, pritaria visoms priemonėms, kurios leistų registruose ar kituose informacijos šaltiniuose rasti informacijos apie galimai sergančius ar užsikrėtusius virusiniais hepatitais B ir C ar kitomis virusinėmis infekcijomis, nes tokia informacija padėtų sumažinti išlaidas, skiriamas donorų tyrimui prieš kraujo donacijas ir mažintų kraujo donorystės įstaigos sąnaudas, o sutaupytas lėšas leistų skirti kraujo komponentų kokybės gerinimui". Higienos instituto 2015-10-02 rašte Nr. (1.16)01-670 „Dėl įstatymų projektų vertinimo skubos tvarka“ pateikiama informacija, kad planuojama sukurti sąsają tarp Kraujo donorų registro ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau - ESPBI IS). Sukūrus šią sąsają, kraujo donorystės įstaigos, priimant sprendimą dėl kraujo ar jo sudėtinių dalių donorystės uždraudimo ar jos atidėjimo, galės naudoti ESPBI 1S duomenis apie donorui nustatytas ligas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2015-09-30 rašte Nr. 4R-734
„Dėl įstatymų projektų vertinimo" teigiama, kad „Užkrečiamųjų ligų ir jų
sukėlėjų valstybėje informacinėje sistemoje (toliau - ULSVIS) registruojami visi ūmūs hepatitai, tačiau informacija apie lėtinius virusinius hepatitus nepakankama. Lėtinių hepatitų registracijos (stebėsenos) duomenų kokybė pagerėtų, jei būtų sukurta ULSVIS hepatitų stebėsenos posistemė. Tai leistų sutaupyti registrų kūrimui ir priežiūrai reikalingas lėšas." Atsižvelgiant į pateiktą informaciją ir į elektroninės sveikatos plėtros prioritetą nekurti atskirų informacinių sistemų ir registrų, o ligų stebėsenai naudoti ESPBI IS platformą, Sveikatos apsaugos ministerija nepritaria Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr.
1-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte išdėstytai nuostatai steigti Hepatito registrą. Be to, nėra suplanuotos šiam registrui sukurti ir palaikyti reikalingos investicijos. Manome, kad kraujo ir jo sudėtinių dalių atranką padėtų pagerinti sąsaja tarp Kraujo donorų registro ir ESPBI IS. Lėtinių hepatitų registracijos (stebėsenos) duomenų kokybė pagerės, jei bus sukurta ULSVIS hepatitų stebėsenos posistemė. Atkreipiame dėmesį, kad numatyta plėsti ESPBI IS funkcionalumą specializuotose srityse, taip pat ir užkrečiamųjų ligų srityje. Nepritarti Kadangi ULSVIS informacija apie lėtinius virusinius hepatitus yra nepakankama (VHB ir VHC atvejų yra gerokai daugiau nei kasmet oficialiai jų užregistruojama), o Lietuvoje sergamumas VHB yra 5-8 kartus didesnis nei Vakarų Europos šalyse, siekiant sukurti universalią valstybinę virusinių B ir C hepatitų registravimo, stebėsenos, kontrolės ir prevencijos sistemą, tikslinga steigti Hepatito registrą, atitinkantį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytus registro steigimo pagrindus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-01-141 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-1236 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.
Nepritarti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2847 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2847) dėl toliau nurodytų priežasčių. Šiuo metu visos diagnozuotos užkrečiamosios ligos (taip pat ir hepatitai) Lietuvoje registruojamos Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje. Visi privalomų kraujo donorų tyrimų dėl infekcijų žymenų (tarp jų ir hepatitų B ir C) rezultatai saugomi Kraujo donorų registre. Iki 2018 metų numatoma sukurti Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos hepatitų stebėsenos posistemę, kuri leis pagerinti užsikrėtusių hepatitais asmenų priežiūrą, laiku pradėti gydyti ligą, sumažinti komplikacijų dažnį, hepatitų plitimą ir sukurti sąsają tarp Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos, Kraujo donorų registro ir Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos
„Sveidra“. Sukūrus šią sąsają, duomenys apie donorui nustatytas ligas, dėl
kurių jam gali būti laikinai ir (arba) visam laikui sustabdyta kraujo donorystė (taip pat ir dėl hepatito B ir C), bus naudojami tikrinant, ar donorai tinkami kraujo donorystei. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-2847 tikslai gali būti pasiekti ir nesteigiant Hepatito registro, o naudojantis esamomis sistemomis ar registrais. Nepritarti Šiuo metu ne visos užkrečiamosios ligos registruojamos Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje (ULSVIS). Pavyzdžiui, tuberkuliozės atvejai registruojami Tuberkuliozės registre (Tuberkuliozės valstybės informacinėje sistemoje - TVIS). Virusiniai hepatitai yra ne mažiau aktuali visuomenės sveikatos problema, sąlygojanti brangų gydymą, pacientų ilgalaikį darbingumo sumažėjimą.
Kadangi ULSVIS informacija apie lėtinius virusinius hepatitus yra nepakankama, o Lietuvoje sergamumas VHB yra 5-8 kartus didesnis nei Vakarų Europos šalyse, siekiant sukurti universalią valstybinę virusinių B ir C hepatitų registravimo, stebėsenos, kontrolės ir prevencijos sistemą, tikslinga steigti Hepatito registrą, atitinkantį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytus registro steigimo pagrindus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2847(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2016-03-231 Argumentai: Atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 3 dalimi: „3. Duomenys apie asmenis, užsikrėtusius virusiniais B ir C hepatitais, įrašomi į Hepatito registrą. Hepatito registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Hepatito registro valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija. Hepatito registro tvarkytoją skiria Sveikatos apsaugos ministerija. Juridiniai ir fiziniai aAsmenys Hepatito registro duomenimis turi teisę naudotis šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“ Pritarti 2.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2016-03-232 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015
teisės aktus.“
paskirti pranešėjai: D.Mikutienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė