Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO Nr. IX-1661 2 STRAIPSNIO 9 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio 9 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Žaidėjas – sulaukęs 16 metų ir vyresnis fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs loterijos bilietą.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Palionis
Projekto XIIP-2547(2) lyginamasis variantas
2018
Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Žaidėjas – sulaukęs 16 metų ir vyresnis
fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs loterijos bilietą.“2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Draudimai ir apribojimai, susiję su loterijų organizavimu
nustatytą tvarką, draudžiama. 2. Draudžiama žaisti loterijos organizatoriaus organizuojamoje loterijoje asmenims (patiems arba per kitą asmenį, arba įgaliotiems kito asmens), kurie yra loterijos organizatoriaus dalyviai, stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir administracijos vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji buhalteriai, bilietų platintojai, juridinį asmenį kontroliuojantys asmenys. 3. Draudžiama loterijų laimėjimus išmokėti loterijos bilietais, vertybiniais popieriais, alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir kitais ribotai esančiais apyvartoje daiktais. 4. Mažiausio loterijos laimėjimo vertė negali būti mažesnė už loterijos bilieto kainą. 5. Licencija organizuoti loteriją negali būti parduota arba kitu būdu perleista kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. 6. Draudžiama teikti informaciją apie laimėjusius asmenis be šių asmenų sutikimo, išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus. 7. Draudžiama jaunesniems nei 16 metų asmenims įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje. 78. Organizuojant loterijas taikomi ir kiti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyti draudimai bei apribojimai.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Ramūnas Karbauskis
Dėl
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino faktinė situacija, kai vis daugiau vaikų perka loterijos bilietus ir dalyvauja loterijose, kurios yra kaip lengvesnė azartinių lošimų forma. Visuotinai pripažinta, jog azartiniai lošimai yra didelės rizikos veikla, ilgainiui galinti sukelti priklausomybę – nenuvaldomą norą lošti, nepaisant neigiamų pasekmių. Siekiant nuo to apsaugoti lengviausiai pažeidžiama asmenų amžiaus grupę – nepilnamečius asmenis, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio 10 dalis draudžia lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina nuosavybės neliečiamumo principą, kuris reiškia, jog asmuo gali laisvai disponuoti nuosavybe. Tame tarpe ir pirkti bei parduoti įvairias prekes ir paslaugas. Tačiau tokia konstitucinė asmens teisė nėra absoliuti ir motyvuotai, esant būtinybei įstatymais gali būti varžoma. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja fizinių asmenų veiksnumą skirstydamas jį į visišką ir dalinį (ribotą). Fiziniai asmenys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra priskiriami prie ribotą veiksnumą turinčių asmenų, kuriems leidžiama sudaryti smulkius buitinius sandorius, taip pat laisvai disponuoti savo pajamomis bei turtu. Tokie asmenys patys atsako pagal savo sutartines prievoles. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nustato, jog už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus atsako fiziniai asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo padarymo buvo suėję 16 metų, išskyrus atskirus kodekse numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas taip pat numato 16 metų cenzą asmenims, kurie gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn.
Sistemiškai aiškinant teisės aktus darytina išvada, jog asmens socialinė branda ir atsakomybė už savo veiksmus siejama su pilnametyste (veiksnumu). Tačiau tuo pačiu ir pripažįstama, jog asmenys sulaukę 16 metų yra pasiekę tokią socialinę brandą, jog gali sudaryti tam tikrus sandorius bei atsakyti už savo veiksmus. Vertinant tai, jog azartiniai lošimai leidžiami fiziniams asmenims, kuriems yra sukakę 18 metų ir tai, jog loterijos yra lengvesnė azartinių lošimų forma, kuri gali sukelti asmens priklausomybę ar polinkį lošti, darytina išvada, jog siekiant apsaugoti lengviausiai pažeidžiama visuomenės grupę – nepilnamečius asmenis, kurie negali įvertinti galimybės laimėti loterijoje ir prisiimamos rizikos bei rizikos tapti priklausomu nuo lošimo, siūloma įvesti amžiaus cenzą asmenims, dalyvaujantiems loterijoje. Panaši praktika taikoma ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje loterijos bilietus galima įsigyti ne jauniems, kaip 16 metų asmenims. Švedijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose amžiaus cenzas yra 18 metų (kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose taikomas 21 metų amžiaus cenzas). 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai Projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Andrius Palionis. 3. Projekte aptartų teisinių santykių reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu nėra nustatyto amžiaus cenzo asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietus ir dalyvauti loterijoje. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus projektą Projektu siūloma nustatyti minimalų amžiaus cenzą asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje. Tokiu būdu nepilnamečiai iki 16 metų bus apsaugomi nuo rizikos tapti priklausomais nuo lošimų, per didelės rizikos prisiėmimo netinkamai ją įvertinus. 5.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, teisinei sistemai, administracinei naštai neatsiras. Priešingai, tikimasi teigiamo rezultato – atsakingo finansų valdymo ir nepilnamečių interesų apsaugos. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymo projektą įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai jis neturės. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymą bus skatinamas socialiai atsakingas loterijų verslas, kuris nesukurs neigiamų socialinių pasekmių. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomų teisės aktų sukurti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Projekto atitikimas Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų ir įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus.
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai: amžiaus cenzas
Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1661 2 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino faktinė situacija, kai vis daugiau vaikų perka loterijos bilietus ir dalyvauja loterijose, kurios yra kaip lengvesnė azartinių lošimų forma. Visuotinai pripažinta, jog azartiniai lošimai yra didelės rizikos veikla, ilgainiui galinti sukelti priklausomybę – nenuvaldomą norą lošti, nepaisant neigiamų pasekmių. Siekiant nuo to apsaugoti lengviausiai pažeidžiama asmenų amžiaus grupę – nepilnamečius asmenis, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio 10 dalis draudžia lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina nuosavybės neliečiamumo principą, kuris reiškia, jog asmuo gali laisvai disponuoti nuosavybe. Taip pat ir pirkti bei parduoti įvairias prekes ir paslaugas. Tačiau tokia konstitucinė asmens teisė nėra absoliuti. Todėl motyvuotai, esant būtinybei, įstatymais gali būti varžoma. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja fizinių asmenų veiksnumą skirstydamas jį į visišką ir dalinį (ribotą). Fiziniai asmenys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra priskiriami prie ribotą veiksnumą turinčių asmenų, kuriems leidžiama sudaryti smulkius buitinius sandorius, taip pat laisvai disponuoti savo pajamomis bei turtu. Tokie asmenys patys atsako pagal savo sutartines prievoles. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nustato, jog už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus atsako fiziniai asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo padarymo buvo suėję 16 metų, išskyrus atskirus kodekse numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas taip pat numato 16 metų cenzą asmenims, kurie gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn.
Sistemiškai aiškinant teisės aktus darytina išvada, jog asmens socialinė branda ir atsakomybė už savo veiksmus siejama su pilnametyste (veiksnumu). Tačiau tuo pačiu ir pripažįstama, jog asmenys sulaukę 16 metų yra pasiekę tokią socialinę brandą, jog gali sudaryti tam tikrus sandorius bei atsakyti už savo veiksmus. Vertinant tai, jog azartiniai lošimai leidžiami fiziniams asmenims, kuriems yra sukakę 18 metų ir tai, jog loterijos yra lengvesnė azartinių lošimų forma, kuri gali sukelti asmens priklausomybę ar polinkį lošti, darytina išvada, jog siekiant apsaugoti lengviausiai pažeidžiama visuomenės grupę – nepilnamečius asmenis, kurie negali objektyviai įvertinti galimybės laimėti loterijoje ir prisiimamos rizikos bei rizikos tapti priklausomu nuo lošimo, siūloma įvesti amžiaus cenzą asmenims, dalyvaujantiems loterijoje. Panaši praktika taikoma ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje loterijos bilietus galima įsigyti ne jauniems, kaip 16 metų asmenims. Švedijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose amžiaus cenzas yra 18 metų (kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose taikomas 21 metų amžiaus cenzas). 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai Projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Andrius Palionis. 3. Projekte aptartų teisinių santykių reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu nėra nustatyto amžiaus cenzo asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietus ir dalyvauti loterijoje. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus projektą Projektu siūloma nustatyti minimalų amžiaus cenzą asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje. Tokiu būdu nepilnamečiai iki 16 metų bus apsaugomi nuo rizikos tapti priklausomais nuo lošimų, per didelės rizikos prisiėmimo netinkamai ją įvertinus. 5.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, teisinei sistemai, administracinei naštai neatsiras. Priešingai, tikimasi teigiamo rezultato – atsakingo finansų valdymo ir nepilnamečių interesų apsaugos. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymo projektą įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai jis neturės. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymą bus skatinamas socialiai atsakingas loterijų verslas, kuris nesukurs neigiamų socialinių pasekmių. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomų teisės aktų sukurti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Projekto atitikimas Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų ir įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus.
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai: „amžiaus cenzas“, „loterija“, „loterijos bilietas“. 15. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Ramūnas Karbauskis
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-24 Nr. XIIP-2547 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2 straipsnio 9 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2547 (toliau – įstatymo projektas), pažymime, kad įstatymo projekto nuostatos sietinos su laisvu prekių ir paslaugų judėjimu, kuris gali būti ribojamas tik Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytais pagrindais. Valstybė narė apribojimus turi pagrįsti ir įrodyti, kad yra tokia visuomenės interesus atitinkanti priežastis, dėl kurios reikėtų riboti laisvą prekių ar paslaugų judėjimą, ir kad toks apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui. Pagal SESV 36 straipsnį valstybės narės gali uždrausti tam tikrą produktą visuomenės dorovės pagrindais. Teisingumo Teismas pripažino, kad visuomenės dorove galima remtis ir tokiais atvejais, kai tai siejama su visuomenės interesų užtikrinimu azartinių lošimų (ir loterijų) organizavimo atžvilgiu bei nepilnamečių apsauga. Atsižvelgiant į tai pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2014 m. lapkričio 26 d. išvados 1 pastaboje pateiktam siūlymui tikslinti pateikto įstatymo projekto nuostatas, kad jos atitiktų projekto aiškinamajame rašte siekiamą tikslą – įtvirtinti draudimą jaunesniems nei 16 metų asmenims dalyvauti loterijose ir atitinkamai numatyti atsakomybę už šio draudimo nesilaikymą bei nevykdymą (tai apimtų ir loterijos bilietų pardavimo jaunesniems nei 16 metų asmenims draudimą). Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel.
2014-11-26 Nr. XIIP-2547 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
laikomas ne bet koks fizinis asmuo, o tik 16 metų ir vyresnis fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t.y. įsigijęs loterijos bilietą. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūloma nustatyti minimalų amžiaus cenzą asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje, tokiu būdu apsaugojant nepilnamečius iki 16 metų nuo rizikos tapti priklausomais nuo lošimų. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu reglamentavimu jaunesniems nei 16 metų asmenims neuždraudžiama įsigyti loterijos bilietų ir dalyvauti loterijose. Tiesiog jaunesni nei 16 metų asmenys nebūtų laikomi žaidėjais ir jiems nebūtų taikomos įstatyme nustatytos žaidėjų teisės ir pareigos. Siekiant uždrausti jaunesniems nei 16 metų asmenims dalyvauti loterijose, įstatyme turi būti įtvirtintas atitinkamas draudimas ir numatyta atsakomybė už šio draudimo nesilaikymą. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
pavadinime brauktini skaičius ir žodis „9 dalies“;
įgyvendinimas“;
departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-02-20 Nr. S-2018-1233 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-2018-1233 pateiktą Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2547(2) (toliau – įstatymo projektas). Pateikto įstatymo projekto nuostatos sietinos su laisvu prekių ir paslaugų judėjimu, kuris gali būti ribojamas tik Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) nurodytais pagrindais. Valstybė narė apribojimus turi pagrįsti ir įrodyti, kad yra tokia visuomenės interesus atitinkanti priežastis, dėl kurios reikėtų riboti laisvą prekių ar paslaugų judėjimą, ir kad toks apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui. Pagal SESV 36 straipsnį valstybės narės gali uždrausti tam tikrą produktą visuomenės dorovės pagrindais. Teisingumo Teismas pripažino, kad visuomenės dorove galima remtis ir tokiais atvejais, kai tai siejama su visuomenės interesų užtikrinimu azartinių lošimų ir loterijų organizavimo atžvilgiu, taip pat kai siekiama vartotojų apsaugos nustatant priemones, susijusias su sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija bei bendra socialinės tvarkos pažeidimų prevencija[1].
Šiame kontekste moralės, religijos ar kultūros ypatumai bei asmeniui ir visuomenei morališkai ir finansiškai žalingos pasekmės, susijusios su lošimais, lažybomis ir loterijomis, gali pateisinti nacionalinių valdžios institucijų diskreciją, kuria remdamosi šios galėtų nustatyti vartotojų ir socialinės tvarkos apsaugos reikalavimus[2]. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad įstatymo projektu siūlomas draudimas nepilnamečiams dalyvauti loterijose galėtų būti pateisinamas priežastimis apsaugoti visuomenės interesus ir turėtų būti laikomas atitinkančiu proporcingumo principo reikalavimus, jei siekiamo tikslo neįmanoma pasiekti mažau ribojančiomis priemonėmis. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected] [1] Šiuo klausimu žr. Sprendimo Digibet ir Atbers (byla C-156/13, EU:C:2014:1756) 23 punktą, Sprendimo Schindler (byla C-275/92, EU:C:1994:119) 57 – 60 punktus, Sprendimo Läärä ir kt. (byla C-124/97, EU:C:1999:435) 32 ir 33 punktus, Sprendimo Gambelli ir kt. (byla C-243/01, EU:C:2003:597) 60, 67 punktus. [2] Žr. Sprendimo Gambelli ir kt. 63 punktą, Sprendimo Digibet ir Atbers 24 punktą.
2018-02-23 Nr. XIIP–2547(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
laikomas ne bet koks fizinis asmuo, o tik 16 metų ir vyresnis fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t.y. įsigijęs loterijos bilietą. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūloma nustatyti minimalų amžiaus cenzą asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje, tokiu būdu apsaugant nepilnamečius iki 16 metų nuo rizikos tapti priklausomais nuo lošimų. Vertinant projektu siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.7 straipsnio, reglamentuojančio nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinį veiksnumą, 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma. Be to, Civilinio kodekso 2.8 straipsnio, reglamentuojančio nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinį veiksnumą, 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be šio kodekso 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas absoliutus draudimas nepilnamečiams iki
Civiliniame kodekse įtvirtintu nepilnamečių civilinio veiksnumo turiniu. 2. Taip pat svarstytina, ar nereikėtų projekte aiškiau atskirti abi dalyvavimo loterijoje sąlygas, t.y. loterijos bilieto įsigijimą atskirti nuo pačios dalyvavimo loterijoje galimybės, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, pvz., asmuo iki 16 metų galėtų dalyvauti loterijoje ir atsiimti prizą tuo atveju, jeigu loterijos bilietą jis būtų įsigijęs ne pats, o gavęs dovanų iš pilnamečių asmenų. 3. Projekto 2 straipsnio dėstomojoje dalyje keičiamo įstatymo 17 straipsnio pavadinimas turi būti dėstomas paryškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Leonard Talmont – pavaduojantis Ritą Tamašunienę, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2018-02-23 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Projektu siekiama nustatyti, kad loterijos žaidėju laikomas ne bet koks fizinis asmuo, o tik 16 metų ir vyresnis fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t.y. įsigijęs loterijos bilietą. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūloma nustatyti minimalų amžiaus cenzą asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje, tokiu būdu apsaugant nepilnamečius iki 16 metų nuo rizikos tapti priklausomais nuo lošimų.
Vertinant projektu siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.7 straipsnio, reglamentuojančio nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinį veiksnumą, 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma. Be to, Civilinio kodekso 2.8 straipsnio, reglamentuojančio nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinį veiksnumą, 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be šio kodekso 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas absoliutus draudimas nepilnamečiams iki 16 metų dalyvauti loterijose, t.y. įsigyti loterijos bilietą, dera su Civiliniame kodekse įtvirtintu nepilnamečių civilinio veiksnumo turiniu. Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Taip pat svarstytina, ar nereikėtų projekte aiškiau atskirti abi dalyvavimo loterijoje sąlygas, t.y. loterijos bilieto įsigijimą atskirti nuo pačios dalyvavimo loterijoje galimybės, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, pvz., asmuo iki 16 metų galėtų dalyvauti loterijoje ir atsiimti prizą tuo atveju, jeigu loterijos bilietą jis būtų įsigijęs ne pats, o gavęs dovanų iš pilnamečių asmenų.
Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Projekto 2 straipsnio dėstomojoje dalyje keičiamo įstatymo 17 straipsnio pavadinimas turi būti dėstomas paryškintomis raidėmis. Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-03-07 išvada Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-2018-1233 pateiktą Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2547(2) (toliau – įstatymo projektas). Pateikto įstatymo projekto nuostatos sietinos su laisvu prekių ir paslaugų judėjimu, kuris gali būti ribojamas tik Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) nurodytais pagrindais. Valstybė narė apribojimus turi pagrįsti ir įrodyti, kad yra tokia visuomenės interesus atitinkanti priežastis, dėl kurios reikėtų riboti laisvą prekių ar paslaugų judėjimą, ir kad toks apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui. Pagal SESV 36 straipsnį valstybės narės gali uždrausti tam tikrą produktą visuomenės dorovės pagrindais. Teisingumo Teismas pripažino, kad visuomenės dorove galima remtis ir tokiais atvejais, kai tai siejama su visuomenės interesų užtikrinimu azartinių lošimų ir loterijų organizavimo atžvilgiu, taip pat kai siekiama vartotojų apsaugos nustatant priemones, susijusias su sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija bei bendra socialinės tvarkos pažeidimų prevencija[1].
Šiame kontekste moralės, religijos ar kultūros ypatumai bei asmeniui ir visuomenei morališkai ir finansiškai žalingos pasekmės, susijusios su lošimais, lažybomis ir loterijomis, gali pateisinti nacionalinių valdžios institucijų diskreciją, kuria remdamosi šios galėtų nustatyti vartotojų ir socialinės tvarkos apsaugos reikalavimus[2]. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad įstatymo projektu siūlomas draudimas nepilnamečiams dalyvauti loterijose galėtų būti pateisinamas priežastimis apsaugoti visuomenės interesus ir turėtų būti laikomas atitinkančiu proporcingumo principo reikalavimus, jei siekiamo tikslo neįmanoma pasiekti mažau ribojančiomis priemonėmis. Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Masiulis, 2019-05-08178 Argumentai: Lietuvos nacionalinis transliuotojas (LRT) gauna pakankami didelę finansinę paramą iš valstybės, todėl galėtų atsisakyti loterijų („Keno“, „Jėga“) transliavimo.
Pasiūlymai: Papildyti 17 straipsnį 8 dalimi:
„Lietuvos nacionaliniam transliuotojui, kuris finansuojamas iš valstybės
biudžeto asignavimų, draudžiama transliuoti loterijas ar skelbti bet kokią informaciją, skatinančią žaisti loterijose.“ Nesvarstyti Ne šio įstatymo projekto dalykas. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklą nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Įstatymo projektą XIIP-2547(2) atmesti. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė [1] Šiuo klausimu žr. Sprendimo Digibet ir Atbers (byla C-156/13, EU:C:2014:1756) 23 punktą, Sprendimo Schindler (byla C-275/92, EU:C:1994:119) 57 – 60 punktus, Sprendimo Läärä ir kt. (byla C-124/97, EU:C:1999:435) 32 ir 33 punktus, Sprendimo Gambelli ir kt. (byla C-243/01, EU:C:2003:597) 60, 67 punktus. [2] Žr. Sprendimo Gambelli ir kt. 63 punktą, Sprendimo Digibet ir Atbers 24 punktą.