Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 3 dalimi:
„3. Tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus
našlių pensijas.“
Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnį. „11 straipsnis. Pensijos mokėjimas tarnaujantiems ir dirbantiems pensininkams
našlių pensijas. 2. Pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam pensiją mokančiai institucijai apie tai, kad jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, per 10 dienų nuo šio statuso atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams Pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija pagal tai, kurioje iš šių institucijų asmuo tarnavo paskiausiai.
Jeigu asmuo paskiausiai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą jam ir jo šeimos nariams skiria Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos arba Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus nuolat gyventi į užsienį
1Pensininkui,
persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą siunčiama ten, kur šis asmuo gyvena, jei išvykusio pensininko tarnybos Lietuvoje laikas pensijai skirti ne mažesnis kaip
atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį tokio dydžio, kokia ji buvo išvykimo mėnesį, ir toliau nebemokama. 15 straipsnis. Priedas prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.
Šis priedas mokamas, iki asmuo įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jis nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų bei nėra savarankiškai dirbantis asmuo. 2. Priedo mokėjimas sustabdomas nuo tos dienos, kurią jo gavėjas tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, arba kitoje valstybėje pradėjo gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ar tapo savarankiškai dirbančiu asmeniu. Priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas priedui gauti. 3. Mirus priedo gavėjui, priedas išmokamas jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu jis dar nebuvo išmokėtas, ir dar vieno mėnesio dydžio priedo suma.“
Papildyti įstatymą 15¹ straipsniu:
„15¹ straipsnis. Pensijos ir priedo prie pareigūnų ir
karių valstybinės pensijos už tarnybą permokėjimas arba neprimokėjimas
straipsnyje nustatyto priedo suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. 2.
pensiją mokančiai institucijai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos ar šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto priedo mokėjimui, per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija ar nurodytas priedas, permokėta suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 3. Jeigu pareigūnų ir karių valstybinė pensija arba šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas priedas yra permokami dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos ar priedo gavėjo neišieškomas.“
1Pripažinti netekusia galios 16 straipsnio 6 dalį. „6. Pensininkui,
kuris nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Kai pensininkas įgyja šią teisę, šioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, nuo tos dienos, nuo kurios jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu.“
išdėstyti taip:
„2) apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal šį
įstatymą (su šio straipsnio 6 dalyje įstatymo 15 straipsnyje nurodytu priedu);“. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybines pensijas, Vidaus reikalų ministerijos paskirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. 4. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą buvo nebemokama dėl to, kad jie persikėlė nuolat gyventi į užsienį, šios pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai pensiją mokančiai institucijai pateikiamas prašymas atnaujinti pensijos mokėjimą, tačiau ne anksčiau, kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo persikėlimo gyventi į užsienį, jeigu asmuo atitinka visas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas šiai pensijai gauti. 5. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, šis priedas toliau mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai priedo gavėjas kitoje valstybėje pradėjo gauti su darbo santykiais susijusių pajamų arba tapo kitoje valstybėje savarankiškai dirbančiu asmeniu po šio įstatymo įsigaliojimo, priedo mokėjimas jam sustabdomas šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 3 dalimi:
„3. Tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus
našlių pensijas.“
Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnį. „11 straipsnis. Pensijos mokėjimas tarnaujantiems ir dirbantiems pensininkams
našlių pensijas. 2. Pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam pensiją mokančiai institucijai apie tai, kad jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, per 10 dienų nuo šio statuso atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams Pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija pagal tai, kurioje iš šių institucijų asmuo tarnavo paskiausiai.
Jeigu asmuo paskiausiai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą jam ir jo šeimos nariams skiria Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos arba Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus nuolat gyventi į užsienį
1Pensininkui,
persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą siunčiama ten, kur šis asmuo gyvena, jei išvykusio pensininko tarnybos Lietuvoje laikas pensijai skirti ne mažesnis kaip
atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį tokio dydžio, kokia ji buvo išvykimo mėnesį, ir toliau nebemokama. 15 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.
Šis priedas mokamas, iki asmuo įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jis nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų bei nėra savarankiškai dirbantis asmuo. 2. Priedo mokėjimas sustabdomas nuo tos dienos, kurią jo gavėjas tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, arba kitoje valstybėje pradėjo gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ar tapo savarankiškai dirbančiu asmeniu. Priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas priedui gauti. 3. Mirus priedo gavėjui, priedas išmokamas jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu jis dar nebuvo išmokėtas, ir dar vieno mėnesio priedas.“
Papildyti įstatymą 15¹ straipsniu:
„15¹ straipsnis. Pensijos ir pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos priedo už tarnybą permokėjimas arba neprimokėjimas
nustatytas priedas, laiku negauti dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokami už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. 2.
pensiją mokančiai institucijai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai ar šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytam priedui mokėti, per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija ar nurodytas priedas, permokėta suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 3. Jeigu pareigūnų ir karių valstybinė pensija arba šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas priedas yra permokami dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėta suma iš pensijos ar priedo gavėjo neišieškoma.“
1Pripažinti netekusia galios 16 straipsnio 6 dalį. „6. Pensininkui,
kuris nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Kai pensininkas įgyja šią teisę, šioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, nuo tos dienos, nuo kurios jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu.“
išdėstyti taip:
„2) apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal šį
įstatymą (su šio straipsnio 6 dalyje įstatymo 15 straipsnyje nurodytu priedu);“. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Valstybines pensijas,
Vidaus reikalų ministerijos paskirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. 4. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą buvo nebemokama dėl to, kad jie persikėlė nuolat gyventi į užsienį, šios pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai pensiją mokančiai institucijai pateikiamas prašymas atnaujinti pensijos mokėjimą, tačiau ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo persikėlimo gyventi į užsienį, jeigu asmuo atitinka visas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas šiai pensijai gauti. 5. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, šis priedas toliau mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai priedo gavėjas kitoje valstybėje pradėjo gauti su darbo santykiais susijusių pajamų arba tapo kitoje valstybėje savarankiškai dirbančiu asmeniu po šio įstatymo įsigaliojimo, priedo mokėjimas jam sustabdomas šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas
tikslai ir uždaviniai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybinių pensinių išmokų (valstybinių pensijų, rentų) skyrimas ir mokėjimas yra išskaidytas keliose valstybinėse institucijose. Kai kurioms iš jų šių išmokų mokėjimas yra nebūdinga funkcija. Šią problemą siūloma spręsti perskirstant valstybines pensines išmokas skiriančių ir mokančių institucijų funkcijas. Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo
ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, numatyta pakeisti valstybinių pensinių išmokų mokėjimą administruojančių institucijų funkcijas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) būtų įstaiga, mokanti ne tik socialinio draudimo išmokas, bet ir visas valstybines pensijas ir rentas, šalpos pensijas. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. jau įsigaliojo atitinkamų įstatymų pakeitimai (Nr. XII-84; XII-85; XII-86), kurių pagrindu VSDFV perduotas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimas buvusiems prokurorams, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnams, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams bei sportininkų rentų mokėjimas. VSDFV įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos taip pat moka Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, skiria ir moka nukentėjusiųjų asmenų ir mokslininkų valstybines pensijas.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 12, 15, 16 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) siūloma nustatyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. valstybines pensijas buvusiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams taip pat moka VSDFV įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Klausimas dėl likusių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, kurias dabar moka Krašto apsaugos ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, taip pat teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo perdavimo ir šalpos pensijų skyrimo bei mokėjimo perdavimo VSDFV įgaliotoms Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms bus sprendžiamas vėliau. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (Nr. 14-4206(2)), kuriuo siūloma likusių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą perduoti nuo 2016 m., o teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą ir šalpos pensijų skyrimą ir mokėjimą – nuo 2017 m. sausio 1 d. Tokiu būdu būtų užtikrintas laipsniškas valstybinių pensijų ir kitų išmokų iš valstybės biudžeto mokėjimo perdavimas VSDF administravimo įstaigoms, nes minėtų išmokų mokėjimo perdavimas susijęs su struktūriniais pokyčiais ir pareigybių skaičiaus mažinimu perduodančiose struktūrose.
reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatytas laikinas priedo prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą (toliau – priedas) mokėjimas (po 2005 m. sausio 1 d. šis priedas turėjo būti mokamas tik pensininkams, išėjusiems į pensiją iki šios datos). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas priedas buvo nustatytas laikinai, jis buvo įteisintas įstatymo 16 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas“. Nors 2004 m. gruodžio 22 d. šio įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-67 priedo mokėjimo terminas buvo pratęstas iki 2006 m. sausio 1 d.,
terminas buvo visai panaikintas. Atsižvelgiant į tai, priedo skyrimo ir mokėjimo tvarką siūloma perkelti iš Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 16 straipsnio
„Įstatymo įsigaliojimas“ į keičiamo įstatymo 15 straipsnį. Tuo pačiu siūloma sureguliuoti
priedo mokėjimo tvarką jo gavėjui mirus (iki šiol tai nebuvo reglamentuota) bei, vadovaujantis asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principu, nustatyti, kad šis priedas mokamas, jeigu asmuo neturi su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis užsienio valstybėje asmuo. Taip bus suvienodintos priedo mokėjimo sąlygos Lietuvos gyventojams ir išvykusiems nuolat gyventi į užsienio valstybę asmenims.
Keičiamame įstatyme nėra nustatyta prievolė pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams pranešti apie atsiradusias aplinkybes, kurios turėtų įtakos pensijos mokėjimui (išskyrus 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą prievolę, kuri yra perteklinė, – pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama, neatsižvelgiant į asmens gaunamas pajamas). Dėl to padidėja tikimybė permokėti pensiją. Todėl keičiamą įstatymą siūloma papildyti nauju 15¹ straipsniu, kuriame nustatoma valstybinių pensijų permokų /nepriemokų išieškojimo /primokėjimo tvarka ir prievolė pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjui per 10 darbo dienų pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos ar priedo mokėjimui. Tuo pačiu siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 11 straipsnį. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą mokėjimo apribojimas varžo Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą laisvą asmenų judėjimą, todėl siūloma panaikinti šį apribojimą. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad valstybines pensijas buvusiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Be to, atsižvelgiant į pareigūnų ir karių valstybines pensijas skiriančių ir mokančių institucijų pasiūlymus, Įstatymo projektu siekiama tobulinti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą bei panaikinti Europos Sąjungos teisėje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principą suvaržančias nuostatas (pensijų mokėjimo apribojimą į užsienį išvykstantiems asmenims). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel.
(vedėja – Danutė Akulavičienė, tel. 266 4220, el. p. [email protected]) vedėjo pavaduotoja Inga Barauskaitė (tel. 266 8118, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis keičiamu įstatymu, šiuo metu pareigūnų ir karių valstybines pensijas buvusiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad nuolat gyventi į užsienį persikėlusiam pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui ši pensija toliau mokama tik tuo atveju, jeigu jo tarnybos Lietuvoje laikas pensijai skirti yra ne mažesnis kaip 15 metų. Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius ir toliau nebemokama. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Įstatymo projektu siūloma:
draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse numatyto tikslo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba būtų įstaiga, mokanti ne tik socialinio draudimo išmokas, bet ir visas valstybines pensijas ir rentas. Taip pat bus užtikrintas Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas asmenų laisvo judėjimo principas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomas nuostatas reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas yra parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka vartojamus galiojančiuose įstatymuose. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo (2015 m. sausio 1 d.) turės priimti nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektu siūlomai nuostatai įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „pareigūnų ir karių valstybinė pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2014-07-07 Nr. XIIP-1977 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlome tikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu pareigūnų ir karių valstybinė pensija arba šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas priedas yra permokami dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos ar priedo gavėjo neišieškomas“. Nepaisant to, kad analogiško turinio norma nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo
dydis gali būti vertinamas kaip Civilinio kodekso 6.237 straipsnyje apibrėžtas nepagrįstas praturtėjimas (be pagrindo įgytas turtas). Pažymėtina, kad bet koks veiksmas, kurio pasėkoje buvo permokėta pensija ar priedas, gali būti vertinamas kaip atliktas dėl įstaigos kaltės, tačiau praktikoje gali būti, kad išmokos buvo permokėtos dėl informacinių technologijų trikdžių ar kitų aplinkybių, kurios atsirado ne dėl įstaigos kaltės. Todėl reikėtų nustatyti ir taisykles, reguliuojančias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatyto priedo permokų ne dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išieškojimą iš pensijos ar priedo gavėjo. Reguliuojant aptariamus teisinius santykius atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 6.241 straipsnio normas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili
Vilnius
2014-07-09 Nr. XIIP-1977(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti kad „Jeigu pareigūnų ir karių valstybinė pensija arba šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas priedas yra permokami dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos ar priedo gavėjo neišieškomas“. Teisės departamentas laikosi nuomonės, kad ši norma nesiderina su Civilinio kodekso 6.237, 6.241 straipsnių normomis, mokesčių ir įmokų administravimo principais ir pažeidžia pensijų gavėjų lygiateisiškumo principą, nes permokėta pensija ar pensinė išmoka vertintina kaip neteisėtai gauta papildoma pinigų suma. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, nes pensijų gavėjai būtų ne vienodoje teisinėje padėtyje. Siekiant tinkamai sureguliuoti šiuos teisinius santykius, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 dalies atsisakyti (tokiu atveju šiuos teisnius santykius reguliuotų Civilinis kodeksas) arba nuostatas tikslinti ir tarpusavyje derinti su Civilinio kodekso normomis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili
DĖL
Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Remigijus Ačas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, patarėjas Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai: Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo politikos departamento Vidaus tarnybos valdymo skyriaus patarėja Inga Čypienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Barauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlome tikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu pareigūnų ir karių valstybinė pensija arba šio įstatymo
mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos ar priedo gavėjo neišieškomas“. Nepaisant to, kad analogiško turinio norma nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnyje, siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių.
Permokėtas išmokos dydis gali būti vertinamas kaip Civilinio kodekso 6.237 straipsnyje apibrėžtas nepagrįstas praturtėjimas (be pagrindo įgytas turtas). Pažymėtina, kad bet koks veiksmas, kurio pasėkoje buvo permokėta pensija ar priedas, gali būti vertinamas kaip atliktas dėl įstaigos kaltės, tačiau praktikoje gali būti, kad išmokos buvo permokėtos dėl informacinių technologijų trikdžių ar kitų aplinkybių, kurios atsirado ne dėl įstaigos kaltės. Todėl reikėtų nustatyti ir taisykles, reguliuojančias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatyto priedo permokų ne dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išieškojimą iš pensijos ar priedo gavėjo. Reguliuojant aptariamus teisinius santykius atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 6.241 straipsnio normas. Nepritarti
nuostatų įtvirtinimas prieštarautų bendrajam lygiateisiškumo principui, kai vienai socialinei grupei (valstybinių pareigūnų ir karių pensijų gavėjams) būtų taikomas palankesnis teisinis reguliavimas, negu kitai grupei (valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjams). 2. Išmokų permokos gali susidaryti dėl trijų priežasčių: 1. išmokos gavėjo kaltės (susigrąžinama iš išmokos gavėjo); 2. trečiųjų asmenų kaltės (susigrąžinama iš kaltų trečiųjų asmenų); 3. pensiją skiriančios ar išmokančios įstaigos kaltės (išieškoma iš darbuotojų). Jei pasitaikytų kitų atvejų, būtų taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos dėl nepagrįsto praturtėjimo. Taigi teisės departamento siūlomas teisinis reguliavimas būtų perteklinis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: I. Barauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja, R. Guobaitė - Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, G. Vitienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja. 2. . Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-07-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlome tikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu pareigūnų ir karių valstybinė pensija arba šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas priedas yra permokami dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos ar priedo gavėjo neišieškomas“.
Nepaisant to, kad analogiško turinio norma nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnyje, siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Permokėtas išmokos dydis gali būti vertinamas kaip Civilinio kodekso 6.237 straipsnyje apibrėžtas nepagrįstas praturtėjimas (be pagrindo įgytas turtas). Pažymėtina, kad bet koks veiksmas, kurio pasėkoje buvo permokėta pensija ar priedas, gali būti vertinamas kaip atliktas dėl įstaigos kaltės, tačiau praktikoje gali būti, kad išmokos buvo permokėtos dėl informacinių technologijų trikdžių ar kitų aplinkybių, kurios atsirado ne dėl įstaigos kaltės. Todėl reikėtų nustatyti ir taisykles, reguliuojančias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatyto priedo permokų ne dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išieškojimą iš pensijos ar priedo gavėjo. Reguliuojant aptariamus teisinius santykius atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 6.241 straipsnio normas. Nepritarti Įstatymo projekto 5 straipsniu papildomo 15¹ straipsnio 3 dalyje nustatoma analogiška taisyklė kaip ir valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams, taigi tokiu būdu užtikrinamas asmenų lygiateisiškumas. Vertinant socialinio teisingumo aspektu, taip pat nebūtų teisinga dėl aplinkybių, už kurias pagal teisės aktus atsako įstaiga arba jos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, permokėtas sumas išieškoti iš pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjų. 3.
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2014-07-09
pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti
pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: Suredaguotas įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė