Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 49 straipsnio 8 dalies pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vėjo elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose,
kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jei planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jei nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad gamintojas ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitų išlaidų, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, sumokėjimo ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“
Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Lietuvos kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir statyti.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2014 m.
liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Gamintojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir planuojantys statyti vėjo elektrines teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, ir nėra gavę leidimo elektros energijai gaminti, per 30 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos su Lietuvos kariuomene (jei Lietuvos kariuomenė, įvertinusi kitų institucijų interesus teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi apribojimai, nurodo kitą instituciją – su nurodytąja institucija) pasirašo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nurodytą sutartį ir pateikia sutartyje numatytos prievolės įvykdymo užtikrinimą. Leidimai gaminti elektros energiją šiems gamintojams išduodami tik pateikus sutartį ir prievolės įvykdymo užtikrinimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Juozas Olekas
Projekto Nr. XIIP-1510(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vėjo elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose,
kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamios su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad gamintojas ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitų išlaidų, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“
Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Lietuvos kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir statyti.“
1Šis įstatymas, išskyrus 2 dalį,
įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Gamintojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir planuojantys statyti vėjo elektrines teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, ir nėra gavę leidimo elektros energijai gaminti, per 30 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos su Lietuvos kariuomene (jeigu Lietuvos kariuomenė, įvertinusi kitų institucijų interesus teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi apribojimai, nurodo kitą instituciją – su nurodytąja institucija) pasirašo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nurodytą sutartį ir pateikia sutartyje numatytos prievolės įvykdymo užtikrinimą. Leidimai gaminti elektros energiją šiems gamintojams išduodami tik pateikus sutartį ir prievolės įvykdymo užtikrinimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Rengti teikiamą įstatymo projektą paskatino Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 49 straipsnio 8 dalies įgyvendinimo aktualijos. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimus, išspręsiančius dėl šios Įstatymo normos taikymo kylančias problemas. Vyriausybės pavedimu krašto apsaugos ir energetikos ministrai sudarė tarpinstitucinę darbo grupę, kuri, bendradarbiaudama su Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovais, parengė teikiamą įstatymo projektą. Vadovaujantis Įstatymo
institucijoms suteikiami įgaliojimai derinti vėjo elektrinių projektavimo darbus ir statybos vietas kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ši Įstatymo norma ir ją įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 626 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, teikimo ir vėjo elektrinių projektavimo bei statybos vietų šiose teritorijose derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ sukuria valstybės institucijoms teisę ir pareigą nederinti vėjo elektrinių projektavimo darbų ir statybos vietų, jei planuojamos statyti vėjo elektrinės kliudytų atlikti šių institucijų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Daugeliu atveju planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių būtų galima išvengti įdiegus papildomas priemones, naudojamas nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Pagal esamą teisinį reguliavimą vėjo elektrinių statytojai negali patys įdiegti valstybės institucijoms reikalingų papildomų priemonių, nes šios priemonės susijusios su įslaptinta informacija, o galimybė kompensuoti valstybės institucijų išlaidas papildomoms priemonėms teisės aktuose nėra numatyta. Taigi vėjo elektrinės galėtų būti statomos, jei teisės aktuose būtų numatyta, kad jas statyti planuojantys ūkio subjektai gali kompensuoti valstybės institucijų investicijas ar kitas išlaidas, reikalingas nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – nustatyti teisinį reguliavimą, leisiantį ūkio subjektams kompensuoti valstybės institucijų investicijas, reikalingas nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, ir statyti teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotas vėjo elektrines. 3. Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas šiuo metu Įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vėjo elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ši Įstatymo norma kartu su ją įgyvendinančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr.
saugumo reikalavimus, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, teikimo ir vėjo elektrinių projektavimo bei statybos vietų šiose teritorijose derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ sukuria Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų teisę ir pareigą nederinti vėjo elektrinių projektavimo darbų ir statybos vietų, jei planuojamos statyti vėjo elektrinės kliudytų atlikti šių institucijų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu keičiamoje Įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nustatomos dvi galimos Lietuvos kariuomenės ar kitų derinančių institucijų išvadų alternatyvos:
1) vėjo elektrinių statybos vietoms nepritarti, jei planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones, ir
2) vėjo elektrinių statybos vietas derinti su sąlyga, kad gamintojas sumokės kompensaciją, skirtą daliai investicijų ir kitų išlaidų, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, padengti, jei vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones. Įstatymo projekte siūloma nustatyti gamintojo įsipareigojimą ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo pasirašyti su derinimo išvadoje nurodyta institucija sutartį dėl kompensacijos mokėjimo, kartu pateikiant šioje sutartyje numatytos prievolės užtikrinimo garantą, ir pateikti šiai institucijai patvirtintą statybos projektą, kuris reikalingas tam, kad būtų pradėti priemonių, skirtų vėjo elektrinių keliamiems trukdžiams išvengti, įsigijimo ir įrengimo darbai.
Įtvirtinus tokią įstatymo nuostatą, gamintojai turės teisę spręsti, ar atsisakyti plėsti atsinaujinančių energetikos išteklių gamybą teritorijose, kuriose vėjo elektrinės trukdo vykdyti nacionalinio saugumo funkcijas, ar plėsti atsinaujinančių energetikos išteklių gamybą, kompensuojant valstybės institucijų išlaidas, reikalingas trukdžiams pašalinti. Tokia nuostata inter alia įtvirtinamas valstybės politikos, siekiant balanso tarp atsinaujinančių išteklių energetikos skatinimo ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, principas. Kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW, o jų mokėjimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Vertinimai, atlikti pagal parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus bei šiuo metu rengiamus ir derinamus vėjo jėgainių parkų techninius projektus, išduotus ar planuojamus išduoti leidimus atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai rodo, kad, siekiant sumažinti arba eliminuoti planuojamų statyti vėjo elektrinių (jų parkų) neigiamą įtaką oro erdvės stebėjimui ir kontrolei, būtų galima tik įsigyjant naujas /papildomas oro erdvės stebėjimo priemones, t.y. įrengiant papildomus radarus.
Pagal preliminarius skaičiavimus, vieno radaro įsigijimo, reikiamos infrastruktūros įrengimo, pritaikymo bei radaro integravimo į esamą oro erdvės kontrolės sistemą, įskaitant vienerių metų išlaikymo ir priežiūros išlaidas, kaštai sudaro apie 4,58 mln. Lt. Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir į tai, kad vėjo elektrinių keliami trukdžiai oro erdvės stebėjimui ir kontrolei sietini su elektrinės galia (elektrinės galia apsprendžia jos aukštį ir sparnuotės diametrą), įstatymo projekte kriterijumi, pagal kurį būtų nustatomas kompensacijos dydis, siūloma pasirinkti elektrinės galios vienetą ir nustatyti 65 Lt/kW kompensacijos dydį. Siekiant sudaryti palankias sąlygas elektros energijos iš atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai ir papildomoms priemonėms reikalingą finansinę naštą paskirstyti tarp valstybės ir ūkio subjektų, įvertinta ir nustatyta, kad tokiu būdu apskaičiuota kompensacija padengtų tik dalį papildomoms priemonėms numatomų išlaidų. Lietuvos kariuomenei ar kitoms institucijos sumokėtos kompensacijos būtų teisės aktų nustatyta tvarka naudojamos kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai, ir skiriamos priemonėms, kurios reikalingoms užtikrinti nacionalinio saugumo funkcijų vykdymą, pastačius vėjo elektrines, įsigyti ar modernizuoti.
Įstatymo 49 straipsnis taip pat tikslinamas, siekiant įtvirtinti aiškiai apibrėžtą gamintojų pareigą derinti tik vėjo elektrinių statybos vietas, atsisakant pareigos derinti vėjo elektrinių projektavimo darbus, nes detaliuosiuose teritorijų planuose numatytos vėjo elektrinių vietos ir leistini aukščiai leidžia įvertinti ir nustatyti, ar planuojamos statyti vėjo elektrinės keliamų trukdžių būtų galima išvengti panaudojant papildomas priemones. Taigi vėjo elektrinės, kaip statinio, projektavimo darbų derinimas nėra tikslingas. Atsižvelgiant į šiuos patikslinimus kartu tikslinama Įstatymo 51 straipsnio 5 dalis, be kita ko, jos redakciją suderinant su 49 straipsniu ir atsisakant žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, vėjo elektrinės gali būti statomos ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kuri nėra Lietuvos Respublikos teritorija, tačiau ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje pastatytos vėjo elektrinės galėtų kelti trukdžių nacionalinio saugumo funkcijų užtikrinimui.
Įstatymo projekto įgyvendinamajame straipsnyje numatoma, kad gamintojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, ir nėra gavę leidimo elektros energijai gaminti, per 30 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos su Lietuvos kariuomene (jei Lietuvos kariuomenė, įvertinusi kitų institucijų interesus teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi apribojimai, nurodo kitą instituciją – su nurodytąja institucija) pasirašo sutartį dėl kompensacijos mokėjimo ir pateikia sutartyje numatytos prievolės įvykdymo užtikrinimą. Leidimai gaminti elektrą šiems gamintojams išduodami tik pateikus sutartį ir prievolės įvykdymo užtikrinimą. Tokia Įstatymo projekto nuostata siekiama sukurti vienodas sąlygas ūkio subjektams, kurie pradės gaminti elektros energiją po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Galimos neigiamos įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo įgyvendinimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Įstatymo projekto rengėjų vertinimu, priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį korupcijos mažinimui, nes bus užtikrinta galimybė ūkio subjektams skaidriai ir teisėtai siekti galimybių plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. 7.
ir plėtrai Priėmus įstatymą, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai, nes bus sudarytos sąlygos plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos pajėgumus net ir tuo atveju, jei planuojamos statyti vėjo elektrinės kliudytų atlikti valstybės institucijų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu, tačiau būtų nustatyta, kad tokių trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas lėšas, ir leista gamintojams kompensuoti valstybės institucijų patiriamas išlaidas. 8. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymą, turės būti parengti ir priimti šie teisės aktai:
1Vyriausybės nutarimu tvirtinamas teisės aktas, reglamentuojantis kompensacijų mokėjimo tvarką ir gamintojų įmokų, skirtų padengti kito
gamintojo sumokėtos kompensacijos dalį, apskaičiavimo tvarką;
teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, teikimo ir vėjo elektrinių projektavimo bei statybos vietų šiose teritorijose derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 626, pakeitimai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės dokumentų nuostatoms. 11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymą, jam įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų gali prireikti tik tuo atveju, jeigu po galutinių trukdžių šalinimo veiksmų paaiškėtų, kad Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti ūkio subjektų lėšų, sumokėtų kaip kompensacija, nepakaks valstybės institucijų investicijoms (išlaidoms) padengti. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė bendru krašto apsaugos ir energetikos ministrų įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Seimo narys Juozas Olekas
2014-02-24 Nr. XIIP-1510 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„trukdžiai“. Iš įstatymo projekto teksto neaišku apie kokius trukdžius šiuo
atveju kalbama. Išvadą dėl šio termino apimties ir turinio galima daryti tik iš projekto aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma, jog terminas „trukdžiai“ sietinas su įtaka oro erdvės stebėjimui ir kontrolei. Kad įstatymo projektas atitiktų jam keliamus tikslus, reguliavimo turinys ir apimtis turi atsispindėti pačiame įstatymo projekte, o ne būti numanomas, ar aiškinamas, remiantis žemesnės teisinės galios teisės aktais. Todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina termino „trukdžiai“ turinį aiškiai apibrėžti įstatymo tekste, pavyzdžiui, įstatymo 2 straipsnyje. 2. Projekto
dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW“. Svarstytina, ar nereikėtų nustatyti pastovaus koeficiento – 65 litai koregavimo tvarkos, atsižvelgiant į infliaciją. 3. Projekto
„Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių
įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai“.
Pastebėtina, jog kompensacijos būtų gaunamos kaip tikslinės lėšos, reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, todėl svarstytina, ar jos turėtų būti naudojamos, kaip bet kurios kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai, t. y. bet kokioms galimoms išlaidoms, ar, tikėtina, tokios lėšos turėtų būti panaudotos konkrečiai nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti. Šiame kontekste svarstytina, ar įstatymo projekte nederėtų nustatyti tam tikro tikslinio lėšų naudojimo apribojimo, kad jos nebūtų išleidžiamos reikmėms, nesusijusioms su nacionalinio saugumo funkcijų vykdymo užtikrinimu. 4. Projekto
dalį“. 5. Projekto 3 straipsnio 3 dalis nustato įstatymo galiojimą atgal, nes įsiterpia į teisinius santykius, kurie jau yra susiklostę, t.y. nustato tam tikras prievoles asmenims, kurie jau turi leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje (pavyzdžiui, 2006-01-16 nutarimas) yra ne kartą konstatuota, kad konstitucinis teisinės valstybės principas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams tarp visų reikalavimų suponuoja ir reikalavimą, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Svarstytina, ar teikiamas reguliavimas atitinka nurodytą nuostatą, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir būtinas. 6.
būtinos sąlygos, kad gamintojui būtų privaloma pasirašyti sutartį dėl kompensacijos: 1) gamintojas turi leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių; 2) gamintojas planuoja statyti vėjo elektrines teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai; 3) gamintojas nėra gavęs leidimo elektros energijai gaminti. Pastebėtina, jog šių sąlygų kontekste nėra visiškai aiškus loginės išraiškos “gamintojas planuoja statyti vėjo elektrinę“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas, gamintojas, planuojantis statyti vėjo elektrinę, negali būti gavęs leidimo elektros energijai gaminti, nes toks leidimas yra išduodamas, kai elektrinės statyba užbaigiama. Todėl neaišku, ar šiuo atveju prie planavimo priskiriamas ir statybos procesas, ar trečioji sąlyga yra perteklinė. Siūlytina reguliavimą tikslinti, kad būtų visiškai aiški jo prasmė ir apimtis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-02-20 Nr. XIIP-1510 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. IX-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1510 (toliau – Projektas) bei įvertinę Projekto tikslus ir uždavinius konstitucinio asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principo, bendrojo proporcingumo principo, o taip pat teisingos kompensacijos principų, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kontekste, teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma nustatyti, kad kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW. Taigi, siūloma nustatyti tokį kompensacijos apskaičiavimo modelį, kuris visais atvejais būtų vienodas, neatsižvelgiant į realiai valstybei atsirandančių išlaidų dydį. Tuo tarpu Projekto aiškinamame rašte nurodoma, kad tokios kompensacijos tikslas yra valstybės nacionalinio saugumo funkcijų tinkamam atlikimui reikalingų papildomų priemonių, susijusių su valstybės institucijų investicijomis ir kitomis išlaidomis, finansavimas. Todėl svarstytina, ar pasirinktas kompensacijos apskaičiavimo modelis iš tikrųjų atitinka Projekto keliamus tikslus. Pažymėtina, kad Projektu siūlomas kompensacijos apskaičiavimas nėra siejamas su tokios kompensacijos pagrįstumo klausimu.
Projektu nustatoma, kad kompensacija mokama visais atvejais projektuojant vėjo elektrines tam tikrose teritorijose, nepaisant to, ar realiai valstybės saugumo funkcijų tinkamam atlikimui kariuomenei reikės papildomų priemonių ar papildomų investicijų. Be to, toks kompensacijos apskaičiavimo modelis niekaip nesiejamas su realiai patiriamų išlaidų dydžiu. Remiantis minėtais argumentais, siūlytume, įstatymo leidėjui numatyti papildomą reikalavimą, jog kompensacija mokama, tik atvejais, kuomet kariuomenei iškiltų realus poreikis imtis papildomų priemonių (reikėtų papildomų investicijų arba būtų patiriamos papildomos išlaidos), o taip pat, numatyti diferencijuotą ar didžiausią leistiną „daugiklį“ (pavyzdžiui ne daugiau nei 65 litai). Tokiu būdu valstybės institucijai ir verslo subjektui sudarant kompensacijos sutartį, kiekvienu konkrečiu atveju (pavyzdžiui, atsižvelgiant į tam tikroje teritorijoje jau įrengtų valstybės saugumo priemonių apimtis, atsižvelgiant į realiai statomų vėjo elektrinių skaičių ir jų dydžius) galima būtų numatyti protingą ir proporcingą kompensacijos apskaičiavimo dydį. Jeigu įstatymo leidėjas manytų, kad Projektu siūlomas kompensacijos apskaičiavimo modelis yra vienintelis tinkamas, siūlytume, Projekto aiškinamajame rašte plačiau pakomentuoti pasirinkto „daugiklio“ dydį numatomų papildomų išlaidų kontekste (pavyzdžiui, atlikti esamų priemonių įvertinimą ir preliminariai numatyti ateityje reikalingas investicijas). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu Projektu nustatomas privačių asmenų apmokestinimas, o specializuotoms valstybės institucijos paliekama teisė tiek pritarti, tiek nepritarti vėjo elektrinių statybos vietoms, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 3 dalies 6 punktu papildomai įvertinti kokią įtaką priimtas įstatymas turėtų korupcijai.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2014-04-23 Nr. XIIP-1510(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto Nr. XIIP-1510 išsakytos nuomonės, jog remiantis šioje išvadoje išdėstytais argumentais, įstatymo projektas laikytinas stokojančiu teisinio aiškumo, logiškumo, teisinio pagrįstumo. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalis koreguotina atsižvelgiant į tai, jog įstatymas yra sudarytas ne iš dalių, o iš straipsnių, todėl, kalbant apie jo įsigaliojimą, nurodytina kokiam straipsniui ir kokiai straipsnio daliai taikoma įsigaliojimo išimtis, o ne kokiai įstatymo daliai. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
APLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė,
institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Valentinas Mazuronis, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:. Seimo narys Juozas Olekas, Energetikos viceministrė Renata Cytacka, Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus l.e. skyriaus vedėjo pareigas Gediminas Onaitis, Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vyr. specialistė ieva Kuodė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, atstovai Mindaugas Makaveckas, Viktorija Kordiauskienė, Janas Gybovski, Glimsted advokatas Mindaugas Jablonskis, LVE asociacijos vadovas Justinas Poderis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2014-02-281 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje vartojamas terminas „trukdžiai“. Iš įstatymo projekto teksto neaišku apie kokius trukdžius šiuo atveju kalbama. Išvadą dėl šio termino apimties ir turinio galima daryti tik iš projekto aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma, jog terminas „trukdžiai“ sietinas su įtaka oro erdvės stebėjimui ir kontrolei.
Kad įstatymo projektas atitiktų jam keliamus tikslus, reguliavimo turinys ir apimtis turi atsispindėti pačiame įstatymo projekte, o ne būti numanomas, ar aiškinamas, remiantis žemesnės teisinės galios teisės aktais. Todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina termino „trukdžiai“ turinį aiškiai apibrėžti įstatymo tekste, pavyzdžiui, įstatymo 2 straipsnyje. Nepritarti Žodis
„trukdis“ įstatymo kontekste suprantamas tiesiogine šio žodžio prasme, tad jo
apibrėžimas nereikalingas. Įstatymo tikslas yra kontroliuoti statomų vėjo elektrinių neigiamą įtaką visoms nacionalinio saugumo funkcijoms, pvz., strateginę reikšmę turinčių energetikos ar infrastruktūros objektų statybai, t.y. ne tik oro erdvės stebėjimui ir kontrolei, tad „trukdžiai“ įstatymo projekte negali būti siaurinami iki trukdymo atlikti oro erdvės stebėjimo ir kontrolės funkcijas. Aiškinamajame rašte vėjo elektrinių įtaka oro erdvės stebėjimui ir kontrolei pasirenkama tik kaip pavyzdys, nes būtent šiai nacionalinio saugumo funkcijai vėjo elektrinių įtaka šiuo metu yra aktuali. 1
įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW“. Svarstytina, ar nereikėtų nustatyti pastovaus koeficiento – 65 litai koregavimo tvarkos, atsižvelgiant į infliaciją. Nepritarti Įstatymo projekte nustatytas pastovus kompensacijos dydis, nenumatant jo koregavimo tvarkos atsižvelgiant į infliaciją, grindžiamas siekiu nustatyti skaidrų ir nekintamą kompensacijos dydį, užtikrinantį investuotojams į vėjo elektrinių statybą ilgalaikių projektų planavimą ir įgyvendinimo galimybes.
Pastovus kompensacijos dydis atitinka investuotojų lūkesčius, susijusius su vėjo energetikos projektų vystymu ir aiškiu ir nekintamu būsimų išlaidų planavimu. 1
keičiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių
įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai“. Pastebėtina, jog kompensacijos būtų gaunamos kaip tikslinės lėšos, reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, todėl svarstytina, ar jos turėtų būti naudojamos, kaip bet kurios kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai, t. y. bet kokioms galimoms išlaidoms, ar, tikėtina, tokios lėšos turėtų būti panaudotos konkrečiai nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti. Šiame kontekste svarstytina, ar įstatymo projekte nederėtų nustatyti tam tikro tikslinio lėšų naudojimo apribojimo, kad jos nebūtų išleidžiamos reikmėms, nesusijusioms su nacionalinio saugumo funkcijų vykdymo užtikrinimu. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 8 str. 1 d., 72 p. nustatyta, kad „Kitos biudžetinių įstaigų lėšos <...> naudojamos pagal atskirą įstaigos vadovo patvirtintą sąmatą įstaigos funkcijoms atlikti <...>“. Viena iš tokių funkcijų ir yra nacionalinio saugumo užtikrinimas, kurios įgyvendinimui bus naudojamos gautos kompensacijos. 31 4.
31
straipsnio 2 dalį“. Pritarti33
nustato įstatymo galiojimą atgal, nes įsiterpia į teisinius santykius, kurie jau yra susiklostę, t.y. nustato tam tikras prievoles asmenims, kurie jau turi leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje (pavyzdžiui, 2006-01-16 nutarimas) yra ne kartą konstatuota, kad konstitucinis teisinės valstybės principas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams tarp visų reikalavimų suponuoja ir reikalavimą, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Svarstytina, ar teikiamas reguliavimas atitinka nurodytą nuostatą, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir būtinas. Nepritarti Konstitucinio teismo doktrina teigia, kad prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius atsiranda tik tada, kai „reguliavimas galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti“ (pvz., KT 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas), tačiau projekto 3 str. 3 d. nuostata nekeičiamos teisės normų, kuriomis reguliuojami santykiai jau užbaigti. Priešingai, įgyvendinamąja nuostata siekiama teisinių santykių neužbaigusių, t.y. vėjo elektrinių nepastačiusių ūkio subjektų vienodos padėties, t.y. kad šie subjektai teisę gaminti elektros energiją įgytų vienodomis sąlygomis. 33 6.
33
dalyje nustatomos trys būtinos sąlygos, kad gamintojui būtų privaloma pasirašyti sutartį dėl kompensacijos: 1) gamintojas turi leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) gamintojas planuoja statyti vėjo elektrines teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai; 3) gamintojas nėra gavęs leidimo elektros energijai gaminti. Pastebėtina, jog šių sąlygų kontekste nėra visiškai aiškus loginės išraiškos “gamintojas planuoja statyti vėjo elektrinę“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas, gamintojas, planuojantis statyti vėjo elektrinę, negali būti gavęs leidimo elektros energijai gaminti, nes toks leidimas yra išduodamas, kai elektrinės statyba užbaigiama. Todėl neaišku, ar šiuo atveju prie planavimo priskiriamas ir statybos procesas, ar trečioji sąlyga yra perteklinė. Siūlytina reguliavimą tikslinti, kad būtų visiškai aiški jo prasmė ir apimtis. Nepritarti Gamintojai turi atitikti visas tris sąlygas, kurios viena kitai neprieštarauja. Gamintojo planas statyti vėjo elektrines realizuojamas elektrinių pastatymu ir leidimo gaminti elektros energiją gavimu. Antrąja sąlyga siekiama išskirti tik tų gamintojų, kurie vėjo elektrines planuoja statyti būtent teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, grupę. 2. Europos teisės departamentas 2014-03-04 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. IX-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1510 (toliau – Projektas) bei įvertinę Projekto tikslus ir uždavinius konstitucinio asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principo, bendrojo proporcingumo principo, o taip pat teisingos kompensacijos principų, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kontekste, teikiame pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siūloma nustatyti, kad kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW. Taigi, siūloma nustatyti tokį kompensacijos apskaičiavimo modelį, kuris visais atvejais būtų vienodas, neatsižvelgiant į realiai valstybei atsirandančių išlaidų dydį. Tuo tarpu Projekto aiškinamame rašte nurodoma, kad tokios kompensacijos tikslas yra valstybės nacionalinio saugumo funkcijų tinkamam atlikimui reikalingų papildomų priemonių, susijusių su valstybės institucijų investicijomis ir kitomis išlaidomis, finansavimas. Todėl svarstytina, ar pasirinktas kompensacijos apskaičiavimo modelis iš tikrųjų atitinka Projekto keliamus tikslus. Pažymėtina, kad Projektu siūlomas kompensacijos apskaičiavimas nėra siejamas su tokios kompensacijos pagrįstumo klausimu. Projektu nustatoma, kad kompensacija mokama visais atvejais projektuojant vėjo elektrines tam tikrose teritorijose, nepaisant to, ar realiai valstybės saugumo funkcijų tinkamam atlikimui kariuomenei reikės papildomų priemonių ar papildomų investicijų. Be to, toks kompensacijos apskaičiavimo modelis niekaip nesiejamas su realiai patiriamų išlaidų dydžiu. Remiantis minėtais argumentais, siūlytume, įstatymo leidėjui numatyti papildomą reikalavimą, jog kompensacija mokama, tik atvejais, kuomet kariuomenei iškiltų realus poreikis imtis papildomų priemonių (reikėtų papildomų investicijų arba būtų patiriamos papildomos išlaidos), o taip pat, numatyti diferencijuotą ar didžiausią leistiną „daugiklį“ (pavyzdžiui ne daugiau nei 65 litai).
Tokiu būdu valstybės institucijai ir verslo subjektui sudarant kompensacijos sutartį, kiekvienu konkrečiu atveju (pavyzdžiui, atsižvelgiant į tam tikroje teritorijoje jau įrengtų valstybės saugumo priemonių apimtis, atsižvelgiant į realiai statomų vėjo elektrinių skaičių ir jų dydžius) galima būtų numatyti protingą ir proporcingą kompensacijos apskaičiavimo dydį. Jeigu įstatymo leidėjas manytų, kad Projektu siūlomas kompensacijos apskaičiavimo modelis yra vienintelis tinkamas, siūlytume, Projekto aiškinamajame rašte plačiau pakomentuoti pasirinkto „daugiklio“ dydį numatomų papildomų išlaidų kontekste (pavyzdžiui, atlikti esamų priemonių įvertinimą ir preliminariai numatyti ateityje reikalingas investicijas). Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu Projektu nustatomas privačių asmenų apmokestinimas, o specializuotoms valstybės institucijos paliekama teisė tiek pritarti, tiek nepritarti vėjo elektrinių statybos vietoms, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 3 dalies 6 punktu papildomai įvertinti kokią įtaką priimtas įstatymas turėtų korupcijai. Nepritarti
prie Seimo kanceliarijos TD pastabų 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2014-04-09 Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kodas 302777869, adresas Žaliųjų Ežerų g.
51, Vilnius (toliau „Konfederacija“) įvertino atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1510 (toliau „Įstatymo projektas“). Konfederacija teikia žemiau nurodytą Įstatymo projekto vertinimą. Pirma, Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau „AIEĮ“) tikslus ir uždavinius bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. Antra, Įstatymo projekto priėmimas yra būtinas siekiant užtikrinti vystomų vėjo energetikos projektų tinkamą įgyvendinimą, kurių įgyvendinimas yra suderintas su aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo reikalavimais, Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija bei perdavimo tinklo operatoriumi – AB „Litgrid“. Trečia, Įstatymo projekte pagrįstai nustatyta fiksuoto kompensacijos modelio sistema, kuriai nėra taikomas indeksavimas. Minėta sistema atitinka ne tik užsienio šalių gerąją praktiką, tačiau kartu leidžia užtikrinti kompensacijos panaudojimo skaidrumą, „išskirtinių sąlygų“ konkretiems asmenims suteikimo galimybių eliminavimą bei investicijų apsaugos principo įgyvendinimą (investuotojams iš anksto yra žinomas kompensacijos dydis, kuris turės būti mokamas įgyvendinant vėjo energetikos projektą). Ketvirta, Įstatymo projektas nustato pagrįsta reguliavimą, kuris būtų taikomas į ateitį. Atsižvelgus į tai, Konfederacijos nuomone, Įstatymo projektas neprieštarauja teisiniam principui lex retro non agit ir yra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Pabrėžiame, kad Konfederacija pritaria būtent esamai Įstatymo projekto redakcijai, kuri atitinka užsienio šalių gerąją praktiką, Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą bei neprieštarauja privačių investuotojų teisėms ir teisėtiems interesams. *** Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Konfederacija:
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1510 ir prašo jį priimti ypatingos skubos tvarka;
jokiems atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1510 pakeitimams, kurių priėmimo pasėkoje Įstatymo projektas nebebūtų suderinamas su privačių investuotojų teisėmis ir teisėtais interesais, užsienio šalių gerąja praktika bei Lietuvos
elektrinių asociacija 2014-04-11 Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (toliau – LVEA), įvertinusi atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1510 (toliau – Projektas), teikia žemiau nurodytą nuomonę:
tinkamai įgyvendinti vystomus vėjo energetikos projektus. Aktualios redakcijos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – AIEĮ) nenumato įstatyminio mechanizmo, kuris leistų privatiems asmenims kompensuoti valstybės institucijų patirtas išlaidas, skirtas panaikinti vėjo elektrinių galimą daryti įtaką nacionalinio saugumo užtikrinimui.
Atsižvelgus į tai, dėl aktualios redakcijos AIEĮ teisinio reglamentavimo spragos šiuo metu yra sustabdytas visų vakarų Lietuvoje vystomų vėjo energetikos projektų įgyvendinimas, kas ne tik prieštarauja AIEĮ 1 straipsnio 2 daliai, 13 straipsnio 3 dalies 1 punktui, 20 straipsnio 1 daliai, tačiau kartu kelia realią grėsmę valstybės įsipareigojimų pagal 2009 m. balandžio 23 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB tinkamam įgyvendinimui. 2. Yra būtinas kuo skubesnis Projekto priėmimas. Pagal AIEĮ 16 straipsnio 8 dalį leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus (toliau – Plėtros leidimas) galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius nuo jo išdavimo dienos. Taigi, 2013 metais vėjo elektrinių projektų vystytojams išduoti Plėtros leidimai galioja iki 2015 metų. Iki minėto termino (2015 metų) minėtų vėjo energetikos projektų įgyvendintojai turi užbaigti vėjo elektrinių statybos darbus, bandomuosius paleidimo-derinimo darbus, gauti Statybos inspekcijos bei Energetikos inspekcijos leidimus, kurie patvirtina projektų tinkamą įgyvendinimą bei pradėti eksploatuoti vėjo elektrines. Nepradėjus eksploatuoti vėjo elektrinių per AIEĮ 16 straipsnio 8 dalyje nurodytą Plėtros leidimo galiojimo terminą (iki 2015 metų), yra panaikinamas Plėtros leidimas be kurio yra negalimas vėjo energetikos projektų įgyvendinimas.
Dėl aktualios redakcijos AIEĮ spragos, kurią išspręstų šio Projekto priėmimas, Lietuvos Kariuomenė nederina vėjo elektrinių techninių projektų bei elektrinių statybos su vėjo energetikos projektų įgyvendintojais, ko pasėkoje yra nepradėta ir/ar sustabdyta bet kokia vėjo elektrinių statyba. Taigi, nepriėmus Projekto ypatinga skuba iškiltų reali grėsmė vėjo energetikos projektų įgyvendinimui per AIEĮ 16 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, ko pasėkoje būtų panaikinta bet kokia tolimesnė minėtų projektų įgyvendinimo galimybė. Atitinkamai, būtų prarastos ne tik vėjo energetikos projektų vystytojų investicijos, tačiau ir tinklo operatoriaus – AB „Litgrid“ – investicijos, padarytos tinklo plėtrai, būtinai vėjo elektrinių prijungimui prie tinklo. 3. Projekte siūlomas tinkamas ir pagrįstas kompensacijos apskaičiavimo modelis dėl žemiau nurodytų priežasčių:
Pirma, Projekte pagrįstai nustatytas fiksuotas kompensacijos modelis (1 kW
Akcentuotina, kad aiškaus fiksuoto kompensacijos modelio nustatymas leidžia ne tik investuotojams planuoti būtinas vėjo elektrinių projektų įgyvendinimo išlaidas, tačiau kartu užtikrina skaidrumą bei potencialių ginčų tarp investuotojų ir valstybės eliminavimą, kurie galėtų kilti dėl skirtingo kompensacijos apskaičiavimo modelio taikymo. Būtent dėl minėtų priežasčių Suomijoje yra pritaikytas fiksuotas kompensacijos apskaičiavimo modelis. Taip pat pabrėžtina, kad techniškai yra ypatingai sudėtinga nustatyti realiai patiriamas papildomų priemonių įdiegimo išlaidas konkretaus vėjo elektrinių projekto atžvilgiu, kadangi papildomos priemonės įdiegiamos kompleksiškai vertinant ir kompensuojant bendrą vėjo elektrinių poveikį, daromą konkretiems Lietuvos kariuomenės įrenginiams, būtiniems nacionalinio saugumo užtikrinimui. Atsižvelgus į tai teigtina, kad fiksuotas kompensacijos modelis yra tinkamiausias mechanizmas siekiant panaikinti bendrą vėjo elektrinių poveikį, daromą saugumo priemonių užtikrinimui. Antra, Projekte teisingai nustatytas fiksuoto kompensacijos mokesčio dydis, lygus 1 kW – 65 Lt. Kaip teisingai nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, vertinimai dėl kompensacijos dydžio nustatyti pagal parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, šiuo metu rengiamus ir derinamus vėjo jėgainių parkų techninius projektus, išduotus Plėtros leidimus bei Lietuvos Kariuomenės atliktas konsultacijas, kurių pagrindu identifikuotos įrengtinos papildomos priemonės bei nustatyti preliminarūs jų įrengimo kaštai. Taigi, fiksuoto kompensacijos mokesčio dydis nustatytas įvertinus būsimas preliminarias investicijas, būtinas papildomų priemonių įdiegimui. Pažymėtina, kad papildomo radaro bei su juo susijusios įrangos, kaip papildomų priemonių, įrengimas atitinka tarptautines rekomendacijas, kuriose nurodomos vėjo elektrinių poveikio radarų sistemoms bei jų darbui eliminavimo priemonės.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Projekte fiksuoto kompensacijos mokesčio dydžio, lygaus 1 kW – 65 Lt, nustatymas atitinka užsienio šalių gerąją praktiką ir Lietuvos respublikos teisinį reglamentavimą:
(i) Projekte įtvirtintas papildomų priemonių įdiegimo išlaidų pasiskirstymas tarp valstybės ir vėjo energetikos projektų vystytojų atitinka užsienio šalių praktiką. Užsienio šalių praktikoje ir Europos vėjo elektrinių asociacijos išaiškinimuose nurodoma, kad valstybė kartu su vėjo elektrinių projektų vystytojais turi dalintis išlaidas, skirtas papildomų priemonių, skirtų panaikinti vėjo elektrinių poveikiui radarų veiklai, įdiegimui;
(ii) Nustatant fiksuoto kompensacijos mokesčio dydį buvo atsižvelgiama į tai, kad minėtos išlaidos nėra įtrauktos į supirkimo tarifą, jų dydis de facto negali paneigti atsinaujinančios energetikos skatinimo.
(iii) Fiksuoto kompensacijos mokesčio dydis atitinka ES politiką atsinaujinančios energetikos srityje. Trečia, Projekte pagrįstai nenustatyta fiksuoto kompensacijos mokesčio indeksavimo tvarka. Kaip nurodyta aukščiau šiame rašte, fiksuoto kompensacijos mokesčio dydis Projekte nustatytas įvertinus preliminarias investicijas, būtinas papildomų priemonių įdiegimui, kurios dėl Plėtros leidimų terminuoto pobūdžio privalo būti įrengtos ypatingos skubos tvarka. Nustatytas tikslus fiksuoto kompensacijos mokesčio dydis, kuris leistų ne tik įdiegti papildomas priemones, tačiau kartu būtų proporcingas valstybei bei vėjo energetikos projektų vystytojams. Taigi, bet kokie fiksuoto kompensacijos mokesčio dydžio pasikeitimai gali tapti nebe proporcingi valstybei arba energetikos projektų vystytojams. Be to, vėjo energetikos projektai pasižymi ilgalaikiu projektų planavimu bei įgyvendinimu.
Taigi, nustačius fiksuoto kompensacijos mokesčio indeksavimo tvarką vėjo energetikos projekto įgyvendinimo pradžioje investuotojams nebūtų aiškus kompensacijos mokesčio dydis, kuris būtų taikomas ateityje gavus Plėtros leidimą. Atsižvelgus į tai, siekiant investicinės aplinkos pastovumo ir tikrumo, nėra tikslinga nustatyti fiksuoto kompensacijos mokesčio indeksavimo tvarkos, dėl kurios galėtų kisti fiksuotas kompensacijos mokestis. Pastebėtina, kad indeksavimo tvarka nėra taikoma ir kitų AIEĮ numatytų mokėjimų atžvilgiu. Pavyzdžiui, AIEĮ 15 straipsnyje nustatytam prievolių įvykdymo užtikrinimui (jo dydis yra lygus 1kW/50 Lt) taip pat nėra numatyta jokia indeksavimo tvarka. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus LVEA palaiko Projekte nustatytą fiksuotą kompensacijos mokestį, kuriam nėra numatyta indeksavimo tvarka. 4. LVEA nuomone, Projekte pagrįstai nėra detalizuojama vėjo elektrinių galimų kelti trukdžių nacionalinio saugumo funkcijų užtikrinimui sąvoka. Numerous clausus sąrašas aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos vėjo elektrinių keliamais trukdžiais, nustatymas galėtų neapimti visų galimų trukdžių, dėl kurių vėlesnio atsiradimo AIEĮ 49 straipsnio 8 dalis negalėtų būti taikoma visa apimtimi. Atitinkamai pastebėtina, kad vėjo elektrinės gali sukelti trukdžius ne tik oro stebėjimo sistemoms. 5. LVEA įsitikinimu, Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkamas, kadangi jis nenustato įstatymo galiojimo atgal principo (lex retro non agit). Pabrėžtina, kad Projektas būtų laikomas nustatančiu įstatymo galiojimo atgal tik tuo atveju, jeigu jis nustatytų tokį teisinį reguliavimą, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tuo tarpu siūlomu Projektu būtų reglamentuoti ne jau pasibaigę teisiniai santykiai, o asmenų tolimesnė veikla elektros energetikos sektoriuje. Atsižvelgus į tai teigtina, kad Projektu nėra įtvirtintas įstatymo atgal galiojimas.
Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos teismai nagrinėdami bylas, susijusias su Plėtros leidimais. Be to, net ir tuo atveju, jeigu Projektas būtų pripažintas nustatančiu įstatymo galiojimą atgal, jis yra būtinas ir pagrįstas dėl šio rašto 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių. 6. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje pagrįstai įtvirtintos 3 sąlygos, būtinos, kad gamintojai turėtų pasirašyti sutartis dėl kompensacijos:
energijos išteklių;
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai. Ši sąlyga tiksliai apibrėžia teritoriją elektrinių, kurių vystytojams taikytina sutartis dėl kompensavimo;
detalizuoja, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalis nėra taikoma gamintojams, kurie jau yra gavę leidimus gaminti elektros energiją ir jau eksploatuoja vėjo elektrines. Taigi, minėta sąlyga nėra perteklinė – priešingai, ji užtikrina teisinį apibrėžtumą ir aiškumą. Pastebime, kad kiekviena iš minėtų sąlygų yra esminė siekiant tiksliai apibrėžti gamintojų ratą, kuriems būtų taikoma Projekto 3 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus Lietuvos vėjo elektrinių asociacija pritaria siūlomos redakcijos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1510. Pritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta 7.Komiteto sprendimas: pritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-1510, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Salamakinas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1510 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas