80(1) straipsnis Projekto XIIP-1211(2) lyginamasis variantas
2014 m. Nr. Vilnius
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio
atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.“
Pakeisti 80 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai skleidėjai, jų dalyviai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinio nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos.“
Pakeisti 80¹straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„80¹straipsnis. Sprendimo atskleisti informacijos šaltinio paslaptį
priėmimas Šio Kodekso 80 straipsnio 5 punkte numatytu atveju dėl būtinybės atskleisti informacijos šaltinio paslaptį ikiteisminio tyrimo metu pagal prokuroro gautą prašymą priimdamas nutartį nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, o perdavus bylą į teismą – bylą nagrinėjantis teismas. 1.
1Prokuroras, manydamas, kad šio Kodekso 80 straipsnio 5 punkte numatytu atveju būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, kreipiasi su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo
teisėją. Prokuroro pareiškimo turinys turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos nutarties turinį. 2. Šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti rengiamas posėdis. Į šį posėdį kviečiamas prokuroras ir asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį , tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Asmuo ir (ar) jo įgaliotasis atstovas turi teisę iki teismo posėdžio susipažinti su prokuroro pareiškimu. 3. Ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl prokuroro pareiškimo priima motyvuotą nutartį. Nutartyje įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinį turi būti nurodyta:
1) duomenys apie tiriamą nusikalstamą veiką (veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, atsakomybę už tą nusikalstamą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas);
2) duomenys apie viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą, kuris įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinį ;
3) duomenys ir argumentai, kad atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas;
4) duomenys ir argumentai, kad kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba kad tokios priemonės jau yra išnaudotos;
5) įpareigojimas imtis reikiamų priemonių, kurios, atsižvelgiant į aplinkybes, yra būtinos siekiant apsaugoti nuo nepagrįsto informacijos apie atskleistą informacijos šaltinio paslaptį paplitimo;
6) kitos klausimo svarstymui svarbios aplinkybės. 4. Kai byla perduota į teismą, sprendimą atskleisti informacijos šaltinio paslaptį šio straipsnio nustatyta tvarka priima bylą nagrinėjantis teismas. 5.
tyrimo teisėjo ar teismo nutartis skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“
1Papildyti 149 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Kratos ar poėmio metu, kai nėra kviestinių, dalyvaujančių asmenų prašymu daromas garso ir vaizdo įrašas.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 150¹ straipsniu: „150¹ straipsnis. Siekiant atskleisti informacijos šaltinio paslaptį daromų kratos ir poėmio viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų patalpose ir transporto priemonėse, sąlygos Darant kratas ir poėmius viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų darbo, gyvenamosiose, pagalbinėse patalpose, transporto priemonėse, būtina užtikrinti šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų šių asmenų informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų laikymąsi, be to, visais atvejais būtinas žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo įgalioto atstovo arba šių patalpų, transporto priemonės savininko ar naudotojo pasiūlyto kviestinio dalyvavimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
2014-07-07 Nr. XIIP-1211(2) Vilnius Dėl projekto atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.Mušinskis D. Valatkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento atstovai: Ernestas Rimšelis, Laimis Gelažius, Seimo Pirmininko patarėja Agneta Lobačevskytė, Ministro Pirmininko patarėjas Raimondas Bakšys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Darius Valatkevičius, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Saulius Stripeika, Darius Mickevičius, Vainius Šarmavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013-11-27 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo
proceso kodekso 80¹ ir 149 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 150¹ straipsniu įstatymo projektus (Nr. XIIP‑1210 ir Nr.
XIIP‑1210 ir Nr. XIIP‑1211) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos požiūriu, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų pateiktiems derinti įstatymų projektams neturime. Atsižvelgti
2014-01-03 * Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės vardu informuojame, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjai neturi pastabų dėl įstatymo projektų XIIP-1210 ir XIIP-1211. Atsižvelgti
prokuratūra 2013-12-231
2. Asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotojo atstovo statusas procese turėtų būti suteikiamas Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl siūlome pakeisti šio straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.“ Pritarti Patobulinta, atsižvelgiant į pastabą. Projektas papildytas nauju 1 straipsniu, kuriuo keičiamas BPK 55 str. 1 dalis, atitinkamai pernumeruojami projekto straipsniai, taip pat pakeistas projekto pavadinimas. 3 straipsnis Papildžius BPK projektą susijusiais naujais dviem straipsniais 1 straipsnis pernumeruojamas 3 straipsniu. 4. Seimo kanceliarijos
33 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso 80¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj žodžių „išimtinės aplinkybės ir duomenys“ siūlytina rašyti
„duomenys ir argumentai“ (kaip tos pačios dalies 4 punkte). Pritarti
5
1Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80¹ ir 149 straipsnių
pakeitimo ir kodekso papildymo 150¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1211 (toliau – ir Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas:
dalį kaip liudytojai negali būti apklausiami viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas. Įstatymo projektu BPK 80¹ straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti naują proceso dalyvį – asmenį, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, kuris turi teisę iki teismo posėdžio susipažinti su prokuroro pareiškimu. Iš Įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto neaišku, kokias apskritai teises ir pareigas turi toks asmuo: ar jis turi tik vienintelę teisę – susipažinti su prokuroro pareiškimu, ar ir su prokuroro ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pan.
Pavyzdžiui, nors asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, ir įtariamojo, kuriam sprendžiamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimas, procesinis statusas nėra tapatus, tačiau pagal BPK 21, 181 straipsnį teisę susipažinti su prokuroro ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikta medžiaga dėl kardomosios priemonės paskyrimo įtariamajam, turi įtariamasis ir jo gynėjas. Asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, teisė susipažinti su prokuroro ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga yra susijusi su šio asmens galimybe tinkamai ginti Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnyje numatytą teisę – išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį ir neatskleisti informacijos šaltinio. Pritarti iš dalies Pastaba nėra konkreti, tačiau tas įvardytas asmuo, kaip ir numatyta projekte, gali būti įpareigotas atskleisti informacijos šaltinį tik teismo sprendimu ir tik dėl labai reikšmingų visuomenės interesų ir, kai kitomis priemonėmis nėra galimybės atskleisti informacijos šaltinio arba jos jau yra išnaudotos. Be to, projektu keičiama ir BPK 55 straipsnio 1 dalis ir šiam asmeniui garantuojamas įgaliotas atstovas, kuris gali padėti įrodyti, kad šaltinis turi būti išsaugotas, kaip ir rašoma pastabos pabaigoje. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
5
projektu BPK 80¹ straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti, kad skundo dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinio paslaptį padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą.
Manytina, kad tokia taisyklė dėl kelių pakopų sprendimo kontrolės, kuri neišplaukia iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, yra pernelyg nelanksti ir gali nepagrįstai suvaržyti pareigūnų procesines galimybes tais atvejais, kai egzistuoja realus skubaus informacijos atskleidimo poreikis, kadangi Įstatymo projekte siūlomu sprendimo dėl šaltinio atskleidimo reglamentavimu ir taip nustatomi griežti reikalavimai tokio sprendimo pagrindams ir priėmimo tvarkai. Pritarti Patobulinta pagal pastabą (žr. Komiteto patobulintą projektą-2). 7. Generalinė prokuratūra 2013-12-233 Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Baudžiamojo proceso kodeksas) 80¹ ir 149 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 150¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1211 ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1210. Dėl projekto
pakeitimas
Baudžiamojo proceso kodekso 80¹ straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad į rengiamą posėdį kviečiamas prokuroras ir asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, tačiau lieka neaišku, ar kviečiamų asmenų dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas ir kokias teisines pasekmes sukeltų jų neatvykimas (pavyzdžiui, sutrukdytų teismui išnagrinėti pareiškimą ar ne). Siūlome šią dalį dėstyti taip: „Šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti rengiamas posėdis. Į posėdį kviečiamas prokuroras ir asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį. Šių asmenų dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas.
Asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, ir jo įgaliotasis atstovas turi teisę iki teismo posėdžio susipažinti su prokuroro pareiškimu. Klausimo nagrinėjimas pradedamas ikiteisminio tyrimo teisėjo pranešimu, po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis. Posėdžio metu rašomas posėdžio protokolas ir daromas garso įrašas.“ Pritarti Atsižvelgiant į visas pastabas, patobulinta 3 straipsnio 2 dalis numatant, kad asmens ar prokuroro neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo (žr. Komiteto patobulintą projektą-2). 8. Generalinė prokuratūra 2013-12-2335
Baudžiamojo proceso kodekso 80¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismo nutartis skundžiama kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekso 440 straipsnyje, reglamentuojančiame žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarką, nurodyta, kad teisę paduoti skundus turi bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, kiti proceso dalyviai bei byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos šio kodekso 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės. Paprastai liudytojo statusą baudžiamajame procese turintis asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, ir jo įgaliotasis atstovas prie Baudžiamojo proceso kodekso 440 straipsnyje išvardytų asmenų nepriskiriami. Atsižvelgiant į tai manytina, kad keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso 80¹ straipsnio 5 dalies ir galiojančio 440 straipsnio nuostatas tikslinga suderinti, todėl siūlome 440 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.
Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos šio Kodekso 80¹ ar 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės.“ Nepritarti Pastaba apsvarstyta, tačiau apsispręsta, kad keisti BPK 440 straipsnio nereikia, nes pagal BPK X dalies tvarką skundą gali pateikti bet koks asmuo, kuris mano, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir interesai. Pagal BPK 439 str. 1d.”
Kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams”. Teismų praktikoje, šios dalies tvarka gali skųstis iš esmės bet kas, pvz., įtariamojo ar kaltinamojo motina, kuriai neleidžiama pasimatyti su suimtu jos sūnumi ir pan. Procesine prasme, motina tokiu atveju nėra joks proceso dalyvis, jai nėra paskirta bauda ir pan. 9. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
2
str. keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 80 ¹ str. 2 d. nustatyta asmens ar jo įgalioto asmens teisė iki teismo posėdžio susipažinti su prokuroro pareiškimu atskirais atvejais gali pažeisti Įstatymais saugomų duomenų neskelbtinumo principą bei pakenkti tyrimo sėkmei. Atitinkamoje tyrimo stadijoje asmeniui būtų pateikti prokuroro pareiškime nurodyti duomenys apie atliktus proceso veiksmus, jų metu gautus rezultatus ir kt.
Atsižvelgiant į tai, būtina įvertinti, ar galima pateikti asmenims visą informaciją, kuri pagal BPK 177 str. yra neskelbtina. Nepritarti Nėra pagrindo nuogąstauti, kadangi pagal projekto nuostatas sudaroma galimybė susipažinti tik su prokuroro pareiškimu (ne su ikiteisminio tyrimo medžiaga). Jeigu tokių duomenų būtų, taigi pagal BPK 177 straipsnį, prokuroras pats ir nusprendžia, ar gali būti atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenys ir kiek jų gali būti atskleista. Tokiais atvejais asmenys įspėjami dėl atsakomybės. 10. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2013-12-273 DĖL
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2013 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. S-2013-10196 dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1210 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80¹ ir 149 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 150¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1211 (toliau – projektai). Pagal kompetenciją pritariame projektų siekiui detaliau reglamentuoti procesinių prievartos priemonių, susijusių su žurnalistų teisės neatskleisti savo informacijos šaltinio ribojimu, taikymą, atsižvelgiant į žurnalistų saviraiškos laisvės apsaugos turinį, taip pat šios laisvės ir žurnalistų teisės neatskleisti savo informacijos šaltinio ribojimo pagrindus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Pritarti
2013-12-313 Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80¹ ir 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 150¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas arba projektas) teikiame šią išvadą.
Mūsų vertinimu, projektas turėtų būti tobulinamas atsižvelgiant ir į žemiau nurodytas pastabas bei pasiūlymus. Dėl įstatymo projekto 1 straipsnio „Kodekso 80¹ straipsnio pakeitimas“
keičiamo BPK 80¹ straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti atskirą detalią posėdžio, rengiamo ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant prokuroro pareiškimą dėl informacijos šaltinio paslapties atskleidimo, ir jo fiksavimo tvarką, tačiau ji nėra išsami ir tiksli. Jei siūloma iš dalies taip detaliai reguliuoti posėdžio ir jo fiksavimo tvarką (nurodoma, kad klausimas pradedamas ikiteisminio tyrimo teisėjo pranešimu, po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis, rašomas posėdžio protokolas ir daromas garso įrašas), kyla klausimas, kodėl, pavyzdžiui, nenumatoma, kad teismo posėdžio pradžioje proceso dalyviams išaiškinamos jų teisės ir pareigos, išsprendžiami nušalinimo klausimai, kad posėdžio dalyviai turi teisę pateikti prašymus, kurie teismo išsprendžiami ir kt. Pastebėtina, kad galiojančios BPK normos nenustato atskiros detalios posėdžių tvarkos ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismui ir aukštesniesiems teismams ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant proceso dalyvių skundus, prokuroro prašymus ir pareiškimus dėl procesinės prievartos priemonių taikymo bei atliekant kitus teismo veiksmus. Tik iš dalies tokia tvarka nustatyta BPK 64 straipsnio 4 dalyje ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant proceso dalyvių skundus, BPK XI skyriaus normose teisėjams ir teismams sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo klausimus. BPK IV dalies XIV skyriaus Antrojo skirsnio normos reglamentuoja ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų apklausų tvarką, BPK X dalies normos iš dalies nustato aukštesniųjų teismų posėdžių tvarką.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdžiai, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo rengiami posėdžiai, vyksta vadovaujantis tvarka, numatyta BPK XIX ir XX skyriuose, t. y. vadovaujantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis ir normomis, reglamentuojančiomis parengiamąją teismo posėdžio dalį, ir kitomis BPK normomis. BPK 36 straipsnis nustato, kad teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai patvirtinami dokumente – protokole. BPK 260 straipsnis nustato garso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarką. BPK 261 straipsnis detalizuoja teismo posėdžio protokolo turinį ir jo surašymo tvarką. BPK 253 straipsnis nustato, kad nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. BPK 258 straipsnis nustato teisiamojo posėdžio tvarką. BPK XX skyriaus normos numato kitus teismo posėdžio metu sprendžiamus klausimus ir jų sprendimo tvarką (paskelbiama kokia byla ar koks klausimas nagrinėjamas, pranešama kas atvyko į teismo posėdį, paskelbiama teismo sudėtis, išsprendžiami nušalinimo klausimai, proceso dalyviams išaiškinamos jų teisės ir pareigos, pateikiami ir išsprendžiami prašymai). Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo BPK 80¹straipsnio 2 dalyje taip pat netiksliai apibrėžtas į teismo posėdį kviečiamų asmenų ratas. Nurodyta, kad į teismo posėdį kviečiamas prokuroras ir asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį. Toliau sekančiame sakinyje nurodyta, kad toks asmuo ir jo įgaliotasis atstovas turi teisę iki teismo posėdžio susipažinti su prokuroro pareiškimu.
Iš to spręstina, kad projekto autoriai galimai klaidingai mano, jog asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, ikiteisminio tyrimo metu ir BPK 80¹ straipsnio numatyto veiksmo metu gal turėti tik liudytojo ar liudytojo, apklausto ar apklausiamo taikant šio BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, procesinę padėtį, nes pagal BPK 55 straipsnio 1 dalį įgaliotąjį atstovą gali turėti nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, liudytojas, užstato davėjas, asmuo, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas. To paties BPK 55 straipsnio 3 dalis nustato, kad įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. BPK 81 straipsnio 7 punktas nustato, kad liudytojas turi teisę turėti atstovą. Pagal BPK 78 straipsnį kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Tačiau BPK 80 straipsnio, nustatančio aplinkybes, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai, 5 punktas nustato, kad kaip liudytojai negali būti apklausiami viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas.
Todėl tokie asmenys, kuriuos draudžiama apklausti kaip liudytojus dėl to, kas sudaro informacijos šaltinio paslaptį, ir dar ikiteisminio tyrimo metu nešaukti apklausti ar neapklausti kaip liudytojai dėl kokių nors kitų reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, BPK 80¹ straipsnyje numatyto veiksmo atlikimo metu gali dar neturėti liudytojo procesinės padėties, o tuo pačiu neturėti ir įgaliotojo atstovo BPK 55 straipsnio nustatyta prasme. Be to, pagal BPK 80 straipsnio 5 punkto normos prasmę BPK 80¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas gali įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį ne tik fizinius asmenis, bet ir juridinius asmenis, kurie yra viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, kurie pagal BPK 55 straipsnio 2 dalį gali turėti atstovą, kuriuo gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas.
Taigi, į projektu siūlomo BPK 80¹ straipsnio 2 dalyje numatytą teismo posėdį gali būti kviečiamas fizinis asmuo, kuris dar neturi liudytojo statuso ir tuo pačiu įgaliotojo atstovo BPK 55 straipsnio nustatyta prasme, ir juridinio asmens atstovas, kurie tik teismui priėmus nutartį įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį gali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai dėl tos aplinkybės. Todėl BPK 80¹ straipsnyje nurodytina, kad į teismo posėdį turi būti kviečiamas asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, ir jo atstovas. Taip pat negalima siaurai suprasti, kad visais atvejais informacijos šaltinio paslaptį gali žinoti ar ta paslaptis gali priklausyti tik vienam fiziniam asmeniui. Fiziniai asmenys, kurie rengė, platino viešąją informaciją, yra viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai ar žino informacijos šaltinį (pavyzdžiui, žurnalistai), tam tikroje ikiteisminio tyrimo stadijoje jau gali turėti ir įtariamojo statusą, todėl jie kaip įtariamieji apskritai turi teisę neduoti parodymų dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį ir negali būti apklausiami dėl to kaip liudytojai ir įpareigojami teismo BPK 80¹ straipsnio nustatyta tvarka atskleisti tą paslaptį, jei tai susiję su nusikalstamos veikos, kurios padarymu jie įtariami, aplinkybėmis.
Tačiau tą informacijos šaltinį gali žinoti ir kiti fiziniai asmenys (viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai), kurie baudžiamajame procese neįtariami ar nekaltinami nusikalstamos veikos padarymu, neturi įtariamojo ar kaltinamojo procesinės padėties ir apklaustini kaip liudytojai, o taip pat ir juridinio asmens, kaip viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo, savininko vadovai, kurie taip pat gali būti įpareigojami atskleisti informacijos šaltinio paslaptį. Ankščiau paminėti įtariamieji taip pat turėtų būti kviečiami į teismo posėdį. Be to, apskritai bet koks įtariamasis ir jo gynėjas turi būti kviečiami dalyvauti bet kokiuose teismo posėdžiuose, nors prokuroras prašytų ikiteisminio tyrimo teisėjo įpareigoti informacijos šaltinį atskleisti kitą asmenį, taip pat ir jau apklaustą ar dar neapklaustą kaip liudytoją. Tai nulemia principas, kad teismas negali žinoti daugiau, negu proceso dalyviai, rungtyniškumo ir kiti proceso principai, tai, kad informacijos šaltinio paslapties atskleidimas gali būti susijęs su įtariamojo teisėmis ir jo gynybos interesais. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas gali nuspręsti kviesti į teismo posėdį ir nukentėjusįjį, jei paskelbus tam tikrą informaciją buvo pažeistos jo konstitucinės teisės.
Taip pat pastebėtina, kad pagal BPK nuostatas ikiteisminio tyrimo metu proceso dalyviai iki teismo posėdžio paprastai nesupažindinami su prokuroro prašymų ir pareiškimų, teikiamų ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui, turiniu, juos teismo posėdžio pradžioje paskelbia teisėjas ir proceso dalyviai turi teisę prašyti teismo su jais susipažinti detaliau. Asmenys, įpareigojus juos atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, apklaustini liudytojais, o pagal BPK 81 straipsnį ir kitas BPK normas liudytojai neturi teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Projektu siūloma tvarka gali nulemti nepagrįstą išankstinį ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą. Be to, projektu siūloma BPK 80¹straipsnio norma nenustatoma teisės iki teismo posėdžio susipažinti su prokuroro pareiškimu realizavimo tvarka. Dėl garso įrašų darymo teismo posėdžių metu. BPK 260 straipsnio 2 dalis nustato, kad garso ir vaizdo įrašymo priemones proceso metu gali naudoti teismas posėdžiui užfiksuoti. Manome, kad keistina būtent ši norma, numatant privalomą garso įrašymo priemonių naudojimą teismo posėdžiams fiksuoti, o ne tai numatant įstatymo projektu siūlomoje BPK 80¹straipsnio
keistina ir todėl, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BPK 261 straipsnio, kurio 3 dalis nustato, kad kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas, redakcija. Taigi, mūsų nuomone, įstatymo projektu siūlomoje BPK 80¹ straipsnio 2 dalyje iš vienos pusės siūloma numatyti perteklinę teismo posėdžio reglamentavimo tvarką, kai tai reglamentuoja kitos BPK normos, o iš kitos pusės siūloma tvarka neišsami, netiksli ar klaidinga.
Projektu nepagrįstai siūloma nustatyti, kad prokuroras visais atvejais kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kai mano, jog būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, nors prokuroras, kaip tai numato ir projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 80¹straipsnio 3 dalies 4 punktas, gali ir net privalo bandyti informacijos šaltinį nustatyti pirmiausiai kitomis priemonėmis. Projekte nenumatytas ir terminas per kurį ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti prokuroro pareiškimą ir priimti nutartį. Taip pat tikslinga numatyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais. Pritarti Projekto 3 straipsnio 2 dalyje atsisakyta posėdžio tvarkos detalizavimo, nes tai aprašyta bendrosiose normose. Pakeista BPK 55 str. 1 d. Apskundimo termino atsisakyta, vadovaujamasi bendromis normomis. 12. Lietuvos teisės institutas
2Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo pakeisti BPK 80¹ straipsnio 3 ir 4 dalys taip pat tobulintinos. Ikiteisminio
tyrimo teisėjas gali priimti ne tik nutartį įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, bet ir nutartį atmesti prokuroro prašymą. Savaime aišku, kad nutartys abiem atvejais turi būti motyvuotos. Tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinio paslaptį turi būti motyvuota, savaime nurodo BPK 80¹ straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose nurodytas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties turinys, todėl projekto teiginys dėl nutarties motyvuotumo galimai yra perteklinis. Nutartis turi būti motyvuota ne tik kai patenkinamas prokuroro prašymas, bet ir tada, kai prokuroro prašymas atmetamas – turi būti nurodyti motyvai, dėl kurių prašymas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.
Tuo tarpu projekte dėstoma daugiau apie nutartį įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinio paslaptį. Taip pat pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 80¹ straipsnio
aplinkybes ir duomenis”, nors BPK 80 straipsnio 5 dalies ir projektu 1 straipsniu keičiamo BPK 80¹ straipsnio
teismas priima sprendimą atskleisti informacijos šaltinį, kai tai būtina „dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas“ ir yra nuoroda, kad duomenimis ir argumentais turi būti pagrįstos būtent šios išimtinės aplinkybės. Todėl pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013-11-18 išvados Nr. XIIP-1211 1 punkto pasiūlymui, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 80¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj žodžių ,,išimtinės aplinkybės ir duomenys” siūlytina rašyti ,,duomenys ir argumentai” (kaip tos pačios dalies 4 punkte). Taip pat manome, kad projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 80¹ straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai yra pertekliniai. Ikiteisminio tyrimo teisėjui posėdyje nagrinėjant prokuroro prašymą dėl informacijos šaltinio paslapties atskleidimo ir priimant nutartį, taip pat ir įpareigojant atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, pats informacijos šaltinis, konkreti informacija apie šaltinį posėdyje ir nutartyje neaptariama ir neatskleidžiama, todėl būtų sunku iš anksto numatyti, kokių konkrečiai turėtų būti imamasi 5 punkte nurodytų priemonių, siekiant apsaugoti nuo nepagrįsto informacijos apie atskleistą informacijos šaltinį paplitimo.
Tik atskleidus konkretų informacijos šaltinį, atsižvelgiant į kitas konkrečias bylos aplinkybes, galėtų būti sprendžiama dėl anonimiškumo liudytojui taikymo, dėl BPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis taikymo, dėl proceso dalyvių pasirašytino įspėjimo BPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, dėl kitų baudžiamojo kodekso, BPK ir kitų įstatymų numatytų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo. Projektu keičiamo BPK 80¹ straipsnio
apima kiti to paties BPK 80¹ straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose numatyti teismo nutartyje nurodytini duomenys ir argumentai. Nepritartina projekto
atskleisti informacijos šaltinio paslaptį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima bylą nagrinėjantis teismas. Bylas nagrinėjant teisme, teismas turi vadovautis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą teisme. Teismo posėdyje turi dalyvauti ne tik prokuroras ir asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, bet ir kaltinamasis ir jo gynėjas, o taip pat ir nukentėjusysis bei kiti proceso dalyviai.
Vadovaujantis proceso rungtyniškumo principu, BPK 238, 270 ir 292 straipsniais prašymus įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinį gali pateikti ne tik prokuroras, bet ir kiti nagrinėjimo teisme dalyviai – kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas bei jų atstovai, t. y. visi tie proceso dalyviai, kurie turi teisę prašyti šaukti naujus liudytojus, išreikalauti kitus įrodymus. Be to, dėl to savo iniciatyva gali nuspręsti ir pats teismas. Todėl BPK 80¹ straipsnio
tik į to paties straipsnio 3 dalį arba pačioje 4 dalyje nurodytina, kad teismo nutartis priimama pasitarimų kambaryje, o taip pat, kad teismo nutartyje įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinio paslaptį turi būti nurodyti duomenys ir argumentai, numatyti to paties straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose. Pritarti Patobulinta projekto 3 straipsnio 3 dalis:
„Ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl prokuroro pareiškimo priima motyvuotą
nutartį.“ Šio straipsnio 3 dalies 3 punktas suderintas su 4 punktu ir įrašyta „duomenys ir argumentai“ . Projekto 3 straipsnio 4 dalyje atsisakyta nuorodos į 2 dalį. 13. Mykolo Romerio universitetas 2013-12-203 Dėl Projekto Nr. XIIP-1211 Projekto Nr. XIIP-1211
atskleisti informacijos šaltinio paslaptį priėmimo procesą, kuris iki tol nebuvo aiškiai reglamentuotas. Pritarti
2013-12-133 Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIP 1210-1211 VDU Teisės fakultetas, gavęs Jūsų paklausimą dėl Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-1210, bei dėl Baudžiamojo proceso kodekso 80(1) ir 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 150(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1211 norėtų pateikti šias pastabas ir pasiūlymus:
1Manytumėm, kad siūlomas BPK 80(1) str.
pakeitimas turi būti siejamas su BPK numatyta proceso dalyvių sistema, t.y. aiškiai nurodant kokiame statuse asmuo yra apklausiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančią BPK 80 straipsnio redakciją visi išvardinti subjektai (viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai) iš viso negali būti apklausiami kaip liudytojai. Pritarti iš dalies Patikslinamas BPK 80 straipsnio 5 punktas, kuriame numatytos išimtys dėl informacijos šaltinio atskleidimo, atkreipiant dėmesį, kada asmuo gali būti apklausiamas, todėl projektas papildytas nauju 2 straipsniu, atitinkamai projekto straipsniai pernumeruoti ir pakeistas projekto pavadinimas. 15. Vytauto Didžiojo universitetas
naudojami terminai „išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės“, bei „duomenys ir argumentai apie tai, jog kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinio nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos;“ yra neapibrėžti ir abstraktūs. Šiuo pagrindu remiantis praktiškai bus galima atmesti bet kurį paduotą prašymą teismui. Atsižvelgti Paliekama teismų diskrecijai ir praktikai. Teismai vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais. 16. Vytauto Didžiojo universitetas
3Nepritariam BPK 80 (1) str. 2 d.
numatomam reikalavimui posėdžio metu privalomai daryti garso įrašą. Garso įrašo darymo nėra numatyta nei viename posėdyje, vykstančiame ikiteisminio tyrimo metu, net dėl suėmimo skyrimo. Manytumėm teismas galėtų pasirinktinai nuspręsti ar tikslingas garso įrašo darymas.
Pritarti Patobulintame projekte atsisakyta imperatyvių nuostatų, atsižvelgiant į pastabas. 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-16 3, 5
dalyje numatytas nutarties įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinio paslaptį turinys. BPK 150¹ straipsnyje siūloma nurodyti, kad ,,<...> būtina užtikrinti šio Kodekse 80¹ straipsnio 3 dalyje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų tokių asmenų informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų laikymąsi <...>“, tačiau iš tokios įstatymo formuluotės neaišku, kokios BPK 80¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos garantijos turimos omenyje. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. lapkričio 18 d. išvados Nr. XIIP-1211 pastabai dėl žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo organizavimo tvarkos. Be to, juridinės technikos ir Įstatymo projekto atitikties bendrinės lietuvių kalbos normoms požiūriu siūlome ,,šio Kodekse 80¹ straipsnio 3 dalyje“ keisti į ,,šio Kodekso 80¹ straipsnio 3 dalyje“, o ,,visais atvejais būtinas prokuroro bei žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų“ – į ,,visais atvejais būtinas prokuroro ir žurnalistų bei leidėjų organizacijų atstovų“. Pritarti iš dalies Tvarka yra ne viename BPK straipsnyje, todėl išbraukiama nuoroda į 80¹straipsnį, nurodoma šiame Kodekse. Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime aiškiai akcentavo ir tai, kad “tais atvejais, kai informacijos šaltinis atskleidžiamas, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali priimti sprendimą dėl atskleistos informacijos paplitimo į viešumą apribojimo.” Ši nuostata BPK nebuvo numatyta, todėl 3 dalies 5 punktu siekiama apsaugoti informacijos paplitimą apie tai, kas buvo informacijos šaltinis, o ne kokią informaciją jis atskleis. Taigi, šis punktas geriau įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimą ir anaiptol nėra perteklinis.
Susirinkimo organizavimo tvarka - ne BPK dalykas, ji numatyta Visuomenės informavimo įstatyme, pats susirinkimas numatytas minėto įstatymo 43 straipsnyje, taip pat numatoma ir jo 8 straipsnio naujoje 3 dalyje. 4 straipsnis Papildžius BPK projektą susijusiais naujais dviem straipsniais 2 straipsnis pernumeruojamas 4 straipsniu. 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-164
dalyje siūloma nustatyti, kad visais atvejais turi būti daromas kratos ar poėmio garso ir vaizdo įrašas. Sutinkant su Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytais tokio siūlymo motyvais, kartu pažymėtina, kad garso ir ypač vaizdo įrašo darymas, ypač privačiose patalpose, paprastai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privatumą, kuri apima, be kita ko, teisę į atvaizdą, apribojimu, todėl turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kad valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Teismų praktika patvirtina, kad kratos filmavimas kai kuriais atvejais gali būti pagrindas kvestionuoti šių reikalavimų laikymąsi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
3K-3-2/2012). Filmuojant kratos ar poėmio metu, ypač kai šie procesiniai veiksmai atliekami privačių asmenų gyvenamojoje vietoje, neabejotinai gali būti užfiksuota privataus pobūdžio informacija, kurios įrašo pagaminimui ir laikymui (net tik baudžiamosios bylos tikslais) šie asmenys gali pagrįstai prieštarauti. Dėl to svarstytina, ar bendro pobūdžio reikalavimas daryti kratos ar poėmio garso ir vaizdo įrašą, nesuteikiant galimybės atsižvelgti į procesinę būtinybę ir suinteresuotų asmenų valią šiuo aspektu, nesukelia Konvencijos 8 straipsnio pažeidimų pavojaus. Pažymėtina, kad galimybė daryti proceso veiksmų garso ir vaizdo įrašą BPK numatyta ir šiuo metu (BPK 179 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekte BPK 149 straipsnio 9 dalies nuostatos, pagal kurias kratos ar poėmio metu turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, nesuderintos su BPK 179 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrąją tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką, pagal kurią šiuo metu, atliekant tyrimo veiksmus, ,, <...> gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas <...>“. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas, patobulintame projekto 4 straipsnyje tokios nuostatos atsisakyta. 19. Generalinė prokuratūra 2013-12-234 Dėl projekto
Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnyje, reglamentuojančiame kratos ir poėmio atlikimo tvarką, apibrėžtos šias prievartos priemones taikančių pareigūnų veiksmų ribos, o kartu ir asmenų, kurių atžvilgiu taikomos šios priemonės, teisių ir teisėtų interesų garantijos (teisė paimti tik tuos daiktus ir dokumentus, kurie gali turėti reikšmės tyrimui; draudimas atlikti kratas ar poėmius nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus; paimtų daiktų ir dokumentų parodymas dalyvaujantiems asmenims ir išvardijimas protokole; įpareigojimas pareigūnams imtis priemonių, kad nebūtų paskelbti duomenys apie privatų gyvenimą ir pan.).
Asmenų, pas kuriuos atliekama krata ar poėmis, teisių apsaugą užtikrina ir kitos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, pavyzdžiui, 62-65 straipsnių reikalavimai, suteikiantys teisę tokiems asmenis skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmus ir sprendimus. Be to. Baudžiamojo proceso kodekso 179 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo eigos ir rezultatų fiksavimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atliekant tyrimo veiksmus rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas vaizdo ir garso įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. Prie tyrimo veiksmų priskirtini ir procesinių prievartos priemonių taikymo veiksmai, tarp jų poėmis ir krata. Kokius fiksavimo būdus taikyti darant poėmį ar kratą kiekvienu atveju sprendžia procesinius veiksmus atliekantis pareigūnas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio 9 dalies papildymas nuostata, kad atliekant kratą ar poėmį daromas garso ir vaizdo įrašas, pareikalaus nemažai materialinių ir žmogiškųjų išteklių.
Atsižvelgiant į tai manytina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio 9 dalies papildymas nuostata, kad atliekant kratą ar poėmį visais atvejai privalomai daromas garso ir vaizdo įrašas, būtų perteklinis. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas, patobulintame projekto 4 straipsnyje tokios nuostatos atsisakyta. 20. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-274
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1210 (toliau - Projektas Nr. XIIP-1210) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80¹ ir 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 150¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1211 (toliau - Projektas Nr. XIIP-1211) teikia šias pastabas. 1. Projekto Nr. XIIP-1211 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK)
poėmio metu privalo būti daromas garso ir vaizdo įrašas, net ir tuo atveju, jei kratos ar poėmio metu nieko nerandama ir nepaimama. Manytina, kad toks siūlomas 149 straipsnio 9 dalies pakeitimas yra perteklinis, o jo įgyvendinimui, skirtingai nei numatyta aiškinamajame rašte, prireiktų papildomų piniginių lėšų, nes praktiškai kiekviena ikiteisminio tyrimo įstaiga privalėtų įsigyti vaizdo ir garso įrašymo priemones, kurių kiekvienoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje turėtų būti keletas, nes atliekant dvi, tris ar daugiau kratų ar poėmių skirtingose vietose taktiškai tikslinga veiksmus atlikti vienu metu. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas (t. y.
BPK 145 ir 147 straipsniai) imperatyviai nurodo asmenų ratą, kurie privalo dalyvauti atliekant kratą ar poėmį, tokiu būdu užtikrinant minėtų asmenų teises. Taip pat pažymėtina, kad praktikoje atliekant kratą ar poėmį, siekiant užtikrinti minėtų veiksmų teisėtumą, yra fotografuojama ar kitaip vizualiai užfiksuojama kratos ar poėmio vieta, nufotografuojami ar kitaip vizualiai užfiksuojami rasti ir paimti daiktai, taip pat jų radimo vietos. Be to, pažymėtina, kad garso ir vaizdo įrašų darymo priemonėmis yra ribojama kratoje dalyvaujančių asmenų teisė į privataus gyvenimo gerbimą, todėl kiekvienu atveju dėl garso ir vaizdo įrašo darymo poreikio turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Siūlytina projekto Nr. XIIP-1211
pat daromas“ įrašyti žodžius .,taip pat gali būti daromas”. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas, patobulintame projekto 4 straipsnyje tokios nuostatos atsisakyta. 21. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-124 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Tarnyba), pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. X1IP-1210 (toliau - projektas Nr. XIIP-1210) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80¹ ir 149 straipsnių pakeitimo ir papildymo 150¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XI1P-1211 (toliau - projektas Nr. XIIP-1211), pažymi, kad dėl projekto Nr. IIP-1210 pastabų ir pasiūlymų neturi, o dėl projekto Nr. XIIP-1211 pastabas ir pasiūlymus pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentui 2012-12-12 raštu Nr. 25/8-4-26206.
25/8-4-26206. Finansiniu nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Tarnyba) pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80¹ ir 149 straipsnių pakeitimo ir papildymo 150 ¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1211” projektą Nr. 13-3799-01 (toliau - Nutarimo projektas), pritaria Nutarimo projekte pateiktam siūlymui tikslinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80¹ ir 149 straipsniu pakeitimo ir papildymo 150¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1211 projektą (toliau - Projektas) bei papildomai teikia pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 2 str. keičiamo BPK 149 str. 9 p. numatyta darant kratą ar poėmį visais atvejais daryti garso ir vaizdo įrašą. Sprendžiant tokios pareigos perkėlimą į BPK. 149 str. 9 p., būtina iš pradžių įvertinti jos tikslingumą, t. y. ar kiekvienu atveju yra būtina daryti garso ir vaizdo įrašą. Tokia imperatyvi pareiga apsunkintų pareigūno darbą atkleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, kadangi atliekant minėtas procesines prievartos priemones, kiekvienu atveju papildomai turėtų dalyvauti pareigūnas, darantis garso ir vaizdo Įrašą; be to, praktikoje, tiriant finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atskirais atvejais pareigūnai vienu metu atlieka 50 ir daugiau kratų. Taip pat atliekant poėmį ar kratą, tyrimui reikšmingų duomenų (dokumentų) suradimas, užfiksavimas ir paėmimas neretai užtrunka ilgiau nei vieną valandą. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 149 str. 8 p. nustatyta pareiga kratą ar poėmį darančiam pareigūnui imtis priemonių, kad nebūtų paskelbtos gyvenančio toje patalpoje asmens ir kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybes, paaiškėjusios darant kratą ar poėmį.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-01-24 nutartyje dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų - filmavimo kratos metu teisėtumo, pasisakė, kad „Asmens teisių apribojimas dėl filmavimo kratos metu patenka į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio taikymo sritį, nes apribojama asmens teisė į privataus gyvenimo gerbimą, kurios sudėtinė dalis yra teisė į atvaizdą. Tokiu atveju būtina nustatyti, ar toks apribojimas atitinka Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. ar jis reglamentuotas nacionalinio Įstatymo, ar juo siekiama teisėto tikslo ir ar jis būtinas demokratinėje visuomenėje, BPK
šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vaizdo įrašai laiko i tyrimo veiksnio protokolo priedais. Apribojant asmens teisę į atvaizdą dėl filmavimo kratos metu siekta teisėto tikslo užkirsti kelią pažeidimam darant kratą, kartu užtikrinti kratoje dalyvaujančių asmenų teises, taip pat geresnio procesinio veiksmo efektyvumo" (2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -3-2/2012). Atsižvelgiant į tai, manome, kad kratos ar poėmio metu garso ir vaizdo įrašas turėtų būti daromas tik išimtiniais atvejais ir kai tai yra būtina, atsižvelgiant į pasirinktą nusikalstamos veikos tyrimo taktiką. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas, patobulintame projekto 4 straipsnyje tokios nuostatos atsisakyta. 22. Lietuvos teisės institutas 2013-12-314 Dėl įstatymo projekto 2 straipsnio „Kodekso 149 straipsnio 9 dalies pakeitimas“ Projekto 2 straipsniu siūlomas BPK 149 straipsnio 9 dalies pakeitimas, siūlant, kad darant kratą ar poėmį privalomai daromas garso ir vaizdo įrašas.
BPK 149 straipsnio 9 dalimi nustačius, kad kratos ar poėmio metu būtinai daromas garso ir vaizdo įrašas, ši nuostata būtų taikoma kai krata ar poėmis būtų daromas ne tik pas viešosios informacijos rengėjus, platintojus, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkus, žurnalistus ir ne tik tada, kai tai susiję su informacijos šaltinio atskleidimu, o šios socialinės kategorijos asmenims padarius kitokio pobūdžio bet kokias nusikalstamas veikas, visiškai nesusijusias su viešosios informacijos rengimu, platinimu ir informacijos šaltinio nustatymo ar atskleidimo būtinybe, ir apskritai tiriant visas kitas bet kokias nusikalstamas veikas. Privalomas garso ir vaizdo įrašų darymas visų kratų ir poėmių metu galimai sukeltų nemažai organizacinių, techninių ir materialinių problemų. Vieno ir to paties ikiteisminio tyrimo subjekto ar jo padalinio pareigūnai gali tą pačią dieną ar tuo pačiu metu daryti kratas ir poėmius tiriant kelias ar keliolika skirtingų bylų, o ir tiriant vieną bylą tuo pačiu metu gali būti daroma kelios, keliolika ar net keliasdešimt kratų ar poėmių skirtingose vietose. Net ir vienoje vietoje darant kratą, ji gali būti dinamiška, vienoje patalpoje, pastate ar vienoje vietovėje skirtingose vietose kratą gali daryti keli pareigūnai. Todėl gali būti susidurta su techninių priemonių stoka, gali prireikti daug papildomų pareigūnų, kurie ne tik darytų kratas, bet ir taikytų technines priemones – darytų garso ir vaizdo įrašus. Tam tikrais atvejais, kai kratas ir poėmius bus būtina atlikti nedelsiant, gali nebūti galimybės pasirengti kratų darymui jų metu darant ir garso bei vaizdo įrašus.
Šiaip darant kratą ar poėmį dažniausiai reikšmingesnis vaizdo, o ne garso įrašas, gali būti fotografuojama, filmuojama, nedarant garso įrašo. Iš projekto net galima suprasti, kad kratos ar poėmio metu galima daryti tik garso ir vaizdo įrašą, o draudžiama daryti tik vaizdo ar tik garso įrašą, o taip pat fotografuoti, filmuoti, nes tai nenumatyta projektu siūlomame BPK 149 straipsnio 9 dalies pakeitime, nustatančiame kitokią, nei BPK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą, kratos ir poėmio eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką. Ne visada poėmio metu tikslinga daryti vaizdo ir garso įrašą, atsižvelgiant į tai, kad poėmio metu dokumentai ir daiktai išduodami savanoriškai. Net būtų aiškiai perdėta, jei poėmio eiga ir rezultatai būtų fiksuojami darant garso ir vaizdo įrašą, kai poėmis daromas ikiteisminio tyrimo subjekto patalpose, proceso dalyviui savanoriškai savo iniciatyva pateikus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės tyrimui. Dėl poėmio, kaip ir dėl kratos, surašomas protokolas. Asmenys, kurie dalyvavo atliekant kratą ar poėmį, pagal BPK 179 straipsnio 2 dalį gali padaryti pareiškimus, kurie nurodomi protokole. Vienas kratos bei poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis, todėl proceso dalyviai turi galimybę pateikti skundus dėl tokio veiksmo atlikimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių nepritartina įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomam BPK 149 straipsnio 9 dalies pakeitimui. Manome, kad kratos ir poėmio darymo tvarka, jų eigos ir rezultatų fiksavimo bendra tvarka tinkamai reglamentuota BPK 149 ir 179 straipsnių normose. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas, patobulintame projekto 4 straipsnyje tokios nuostatos atsisakyta. 23. Mykolo Romerio universitetas 2013-12-204 Projekto Nr.
2 straipsniu siekiama įtvirtinti, kad kratos ir poėmio metu, be viso kito, būtų daromas vaizdo ir garso įrašas. Manytina, jog šis siūlymas yra perteklinis, kadangi kiekvienas tyrimo veiksmas, taigi ir procesinės prievartos požymių turintis veiksmas, gali būti fiksuojamas papildomomis priemonėmis kai tai pripažįstama esant būtina. Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. Taigi bet kurio procesinio veiksmo metu, jeigu tai yra pagrįstai būtina, gali būti daromi vaizdo ir garso įrašai. Tuo tarpu nėra aišku, kokiu pagrindu Projekte buvo pasirinkta, jog būtent kratos ir poėmio metu daromas vaizdo ir garso įrašas. Nėra aišku, ar tai šį tyrimo veiksmą fiksuojančio pareigūno teisė, ar pareiga. Taip pat kelia abejones ir tai, kodėl būtent tik kratos ir poėmio metu tokie įrašai turi būti daromi. Jeigu laikytis šiame Projekte esančios teisėkūrinės logikos, tuomet baudžiamojo proceso įstatyme tarsi būtų reikalinga nustatyti, kad ir žiniasklaidos atstovo kaip liudytojo apklausos metu, kuomet siekiama gauti informacijos apie paslapties šaltinį, yra privalu daryti vaizdo ir garso įrašą ir t. t. Galiausiai šio straipsnio siūlymas kelia abejones ir dėl to, jog pritarus tokiam teisiniam reguliavimui absoliučiai visais atvejais būtų būtina daryti vaizdo ir garso įrašus kratos ir/ar poėmio metu. Taigi svarstytina, kaip toks teisinis reguliavimas realiai bus įgyvendintas praktinėje teisinėje veikloje. Projekto Nr. XIIP-1211 2 straipsniu siekiama įtvirtinti, kad kratos ir poėmio metu, be viso kito, būtų daromas vaizdo ir garso įrašas.
Manytina, jog šis siūlymas yra perteklinis, kadangi kiekvienas tyrimo veiksmas, taigi ir procesinės prievartos požymių turintis veiksmas, gali būti fiksuojamas papildomomis priemonėmis kai tai pripažįstama esant būtina. Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. Taigi bet kurio procesinio veiksmo metu, jeigu tai yra pagrįstai būtina, gali būti daromi vaizdo ir garso įrašai. Tuo tarpu nėra aišku, kokiu pagrindu Projekte buvo pasirinkta, jog būtent kratos ir poėmio metu daromas vaizdo ir garso įrašas. Nėra aišku, ar tai šį tyrimo veiksmą fiksuojančio pareigūno teisė, ar pareiga. Taip pat kelia abejones ir tai, kodėl būtent tik kratos ir poėmio metu tokie įrašai turi būti daromi. Jeigu laikytis šiame Projekte esančios teisėkūrinės logikos, tuomet baudžiamojo proceso įstatyme tarsi būtų reikalinga nustatyti, kad ir žiniasklaidos atstovo kaip liudytojo apklausos metu, kuomet siekiama gauti informacijos apie paslapties šaltinį, yra privalu daryti vaizdo ir garso įrašą ir t. t. Galiausiai šio straipsnio siūlymas kelia abejones ir dėl to, jog pritarus tokiam teisiniam reguliavimui absoliučiai visais atvejais būtų būtina daryti vaizdo ir garso įrašus kratos ir/ar poėmio metu. Taigi svarstytina, kaip toks teisinis reguliavimas realiai bus įgyvendintas praktinėje teisinėje veikloje. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas, patobulintame projekto 4 straipsnyje tokios nuostatos atsisakyta. 24. Vytauto Didžiojo universitetas 2013-12-134 4.
Nepritariame BPK 149 straipsnio 9 dalies pakeitimui, kuriuo numatomas privalomas garso ir vaizdo įrašo darymas dėl šių priežasčių:
a) a) visų pirma šis reikalavimas yra neproporcingas siekiamiems tikslams – užtikrinti, kad nebūtų
b) neetiško elgesio ir nepagarbos. Tie patys tikslai gali būti pasiekiami kratos metu dalyvaujant kviestiniams.
b) įvedus siūlomus pakeitimus kelia abejonių projekto rengėjų išsakyta pozicija, kad „įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės“. Manome, kad įgyvendinant šią teisės akto nuostatą kiekvienas ikiteisminio tyrimo padalinys privalės būti aprūpintas vaizdo kameromis, pakankamu kiekiu vaizdo saugojimo laikmenų (kurios turės būti saugomos kartu su byla), vaizdo peržiūros įranga (nes atlikus procesinį veiksmą reikės susipažinti su vaizdo medžiaga). Taip pat iš pateikto aiškinamojo rašto turinio nesimato ar buvo analizuojama situacija kiek yra atliekama kratų Lietuvoje, koks jų procentas yra nerezultatyvus, koks skaičius atliktų kratų buvo skundžiamas teismams, bei koks skaičius skundų buvo patenkintas. Tik įvertinus šiuos faktus būtų galima priimti sprendimą dėl privalomo kratų filmavimo reikalingumo, pagrindžiant šį reikalavimą siekiu apsisaugoti nuo neetiško elgesio ir nepagarbos. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas, patobulintame projekto 4 straipsnyje tokios nuostatos atsisakyta. 5 straipsnis Papildžius BPK projektą susijusiais naujais dviem straipsniais 3 straipsnis pernumeruojamas 5 straipsniu. 25. Seimo kanceliarijos
„viešosios informacijos rengėjų, platintojų, viešosios informacijos rengėjo
ir (ar) platintojo savininkų, žurnalistų patalpose“ nurodant tokių patalpų pobūdį (darbo, gyvenamosios ar pan.). Pritarti
Teisės departamentas 2013-11-185 3.
Projekto 3 straipsnyje tikslintina arba naikintina nuoroda į Baudžiamojo proceso kodekso 80¹ straipsnio 3 dalį, nes šioje dalyje nurodytas nutarties įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinio paslaptį turinys, o ne informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijos. Pritarti
„žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas“ – ar tai turėtų
būti kiekvienu atveju ad hoc organizuojamas žurnalistų ir leidėjų organizacijų (kokių? visų?) atstovų bendras susirinkimas, ar jis turėtų susirinkęs ateičiai pasiūlyti kviestinius, kurie turėtų dalyvauti vykdant kratas ar poėmius? Pavyzdžiui, pagal Advokatūros įstatymą, Lietuvos advokatūra privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos advokatūros įgaliotų advokatų, kurie dalyvautų kratose ar poėmiuose, sąrašą. Pritarti Žurnalistų susirinkimas numatytas Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnyje, o jo organizavimas ir atstovų sąrašo pateikimas - ne šio įstatymo (BPK) dalykas, nuostata dėl pasiūlytų atstovų papildytas Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnis nauja 3 dalimi. 28. Generalinė prokuratūra 2013-12-235
straipsnio. Baudžiamojo proceso kodekso papildymas 150¹ straipsniu
patikslinti 150¹ straipsnio „Kratos ir poėmio viešosios informacijos rengėjų, platintojų, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkų, žurnalistų patalpose sąlygos" formuluotę, nurodant patalpų, kuriose gali būti atliekamos procesinės prievartos priemonės (poėmis ar krata), pobūdį. Kadangi krata ar poėmis gali būti atliekami ir transporto priemonėse, siūlytina jas įtraukti į projektą.
Be to, tikslinta straipsnio formuluotė, panaikinant nuorodą į Baudžiamojo proceso kodekso 80¹ straipsnio 3 dalį, kurioje apibrėžtas teismo nutarties turinys, o ne informacijos šaltinio apsaugos garantijos. Taip pat nepakankamai aiškus žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų dalyvavimas atliekant procesines prievartos priemones, todėl siūlytina sukonkretinti formuluotę arba tai turi būti įtvirtinta kitame teisės akte, pavyzdžiui, kaip tai padaryta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome 150¹ straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Kratos ir poėmiai viešosios informacijos rengėjų, platintojų, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkų, žurnalistų darbo, gyvenamosiose, pagalbinėse patalpose ir (ar) transporto priemonėse, gali būti daromi dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas. Visais atvejais būtinas prokuroro, taip pat žurnalistų ir leidėjų organizacijų susirinkimo įgaliotųjų atstovų arba šios patalpos savininko ar naudotojo pasiūlyto kviestinio dalyvavimas.“ Pritarti Projektas patobulintas, atsižvelgiant į pastabas. 29. Generalinė prokuratūra 2013-12-235
viešosios informacijos šaltinio konfidencialumą, siūlytina Baudžiamojo proceso kodekso 150¹ straipsnį papildyti 2 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad atliekant šio straipsnio 1 dalyje numatytus procesinius veiksmus daromas vaizdo ir garso įrašas. Pritarti BPK 149 str. papildytas nauja 9 dalimi. 30. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
2Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIP-1211 3 straipsniu siūlomas reguliavimas nepagrįstai išskiria viešosios informacijos rengėjus, platintojus, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkus, žurnalistus iš kitų asmenų. Pažymėtina, kad krata ar poėmis minėtų asmenų patalpose gali būti daromi ne tik siekiant gauti informacijos apie šių asmenų informacijos šaltinį, bet ir dėl tų asmenų padarytų nusikalstamų veikų (sukčiavimų, vagysčių, grasinimų ir pan.). Kartu abejotina prokuroro dalyvavimo visais atvejais kratoje ar poėmyje poreikio pagrįstumu: prokuroro dalyvavimas būtinas tik darant kratą ar poėmį diplomatinių atstovybių patalpose ir tai sietina su tarptautinėmis teisės normomis suteiktu imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Pritarti Projekto 5 straipsnyje (BPK 150¹str.) įrašyta „siekiant atskleisti informacijos šaltinio paslaptį“. 31. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Nr. XIIP-1210, nei Projektu Nr. XIIP-1211 nėra nustatyta „žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo siūlomo kviestinio“ rinkimo ar tvirtinimo tvarka, neaišku ar tokie kviestiniai būtų skiriami konkrečiam atvejui, ar paskiriami tam tikram laikotarpiui. Kviestinio sąvoka BPK nėra apibrėžta, tačiau iš BPK nuostatų darytina išvada, kad tai turėtų būti nesuinteresuotas, nešališkas asmuo, užtikrinantis kratos ar poėmio teisėtumą. Todėl kritikuotina Projekto Nr. XIIP-1211 3 straipsniu siūloma formuluotė
„žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo arba šios patalpos
savininko ar naudotojo pasiūlytas kviestinis“. Iš esmės tai yra tam tikros organizacijos, šiuo atveju spaudos, atstovas, dalyvaujantis kratoje ar poėmyje.
Tam tikros veiklos srities ar organizacijos atstovo dalyvavimas atliekant kratą ar poėmį, jo išrinkimo tvarka, jo teisės ir pareigos turėtų būti nustatytos tą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kaip pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje yra numatyta Advokatūros tarybos nario ar įgalioto advokato dalyvavimas kratos ar poėmio metu. Pritarti Projekto 5 straipsnis patikslintas, tačiau pasiūlytų atstovų sąrašo sudarymas ne šio įstatymo (BPK) dalykas, jis numatytas Visuomenės informavimo įstatyme. 32. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
straipsnyje dėl papildymo BPK 150¹ straipsniu nurodytas konkretus asmenų sąrašas ir vieta; „Viešosios informacijos rengėjų, platintojų, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkų, žurnalistų patalpose.“ Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 8 str. yra apibrėžtas asmenų sąrašas ,,viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai ir žurnalistai". Projekte nurodytos asmenų grupės, įvardintos kaip platintojas, VIĮ nėra atitinkamai VIĮ 8 str. apibrėžtas terminas „rengėjų ar skleidėjų dalyviai", kas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 str. apibrėžtą juridinio asmens dalyvio sąvoką. Siekiant aiškumo siūlytina patikslinti asmenų formuluotę: “viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai ir žurnalistai.“ Pritarti Asmenų sąrašas apibrėžtas kaip Visuomenės informavimo įstatyme. 33. Lietuvos teisės institutas 2013-12-315 Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio “Kodekso papildymas 150¹ straipsniu” Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados pastaboms dėl projekto 3 straipsnio.
Nesant žurnalistų ir leidėjų organizacijų iš anksto patvirtintų paskirtų atstovų, kurie dalyvautų atliekant kratas ar poėmius viešosios informacijos rengėjų, platintojų, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkų, žurnalistų patalpose, nesudarius jų vieno bendro sąrašo ir jo iš anksto nepateikus suinteresuotoms institucijoms, o iškilus būtinybei daryti kratą ar poėmį dar tik rengiant žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimus, būtų trukdoma kratas ir poėmius daryti neatidėliotinais atvejais, o tai prieštarauja ir šių tyrimo veiksmų esmei, kiltų daug sumaišties tokius atstovus paskyrus skirtingoms žurnalistų ir leidėjų organizacijoms ir sudarius skirtingus kelis tokių atstovų sąrašus. Taip pat neobjektyvu ir prieštarauja baudžiamojo proceso principams, kad nešališkus kviestinius kviestų ne ikiteisminio tyrimo subjektų pareigūnai, kurie patikrintų ir įvertintų jų tinkamumą būti kviestiniais, o juos pasiūlytų ikiteisminio tyrimo eiga ir baigtimi suinteresuoti asmenys. Taip pat pastebėtina, kad Visuomenės informavimo įstatyme ir BPK 80 straipsnio 5 punkte turėtų būti apibrėžtos tapačios viešosios informacijos rengėjo, platintojo ar skleidėjo, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininko, žurnalisto sąvokos. Tuo tarpu galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžta viešosios informacijos skleidėjo sąvoka, o BPK 80 straipsnio 5 punkte nurodyta viešosios informacijos platintojo sąvoka. Platinimas ir skleidimas nėra visiškai tapatūs veiksmai, vienareikšmiškai nėra sinonimai.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalį viešosios informacijos rengėju gali būti bet kuris asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleisti viešąją informaciją, o pagal šio įstatymo 2 straipsnio 76 dalį viešosios informacijos skleidėju gali būti bet kuris asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą. Taigi viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais gali būti laikomi ir asmenys, interneto portalų diskusijų forumuose rašantys komentarus, kuriantys savo asmeninius internetinius dienoraščius (blogus), dėstantys tam tikrą informaciją socialiniuose tinkluose. Abejotina, kad pas visus tokius asmenis, paskleidusius ir šmeižikišką bei įžeidžiančią informaciją ar kitą su nusikalstama veika susijusią informaciją, kratos ar poėmiai turėtų būti daromi įstatymo projekto 2 ir 3 straipsniais keičiamos BPK 149 straipsnio 9 dalies ir jais numatomo naujo BPK 150¹ straipsnio nustatyta tvarka. Pritarti Asmenų sąrašas apibrėžtas kaip Visuomenės informavimo įstatyme. Projekto 5 straipsnis patikslintas, tačiau įgaliotų atstovų sąrašo sudarymas ne šio įstatymo (BPK) dalykas, jis numatytas Visuomenės informavimo įstatyme. 34. Mykolo Romerio universitetas 2013-12-205 Projekto Nr. XIIP-1211
rengėjų, platintojų, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkų, žurnalistų patalpose sąlygas, manome, sudaro prielaidas diskriminuoti kitus teisės subjektus, kurie pagal įstatymus turi saugoti inter alia profesines paslaptis. Tokias paslaptis pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus turi saugoti tiek notarai, tiek advokatai, tiek antstoliai ir kt.
Taigi Projektu siūlomas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas išskirti vieną socialinę grupę iš kitų kaip labiau apsaugotiną Lietuvos Respublikos teisės aktais kai tuo tarpu tam nėra jokio konstituciškai motyvuoto pagrindo. Žinoma, savo esme siūlymas baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti papildomas garantijas profesinę paslaptį saugantiems subjektams nėra savaime nepriimtinas. Tačiau teisėkūros prasme toks siūlymas gali tik diferencijuoti, o ne diskriminuoti teisės subjektus. Šiuo klausimu savo aiškią poziciją yra išdėstęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad lygiateisiškumas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Kita vertus, ne kartą konstatuota ir tai, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas nepaneigia galimybės įstatyme nustatyti nevienodą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; tačiau šis konstitucinis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys, kuriems skiriamas teisinis reguliavimas, palyginti su kitais asmenimis, kuriems taip pat skiriamas atitinkamas teisinis reguliavimas, būtų kitaip traktuojami, nors tarp jų nėra tokių skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
Kitame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Kitame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Taigi darytina išvada, kad siūlymas nustatyti kratos ir poėmio viešosios informacijos rengėjų, platintojų, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkų, žurnalistų patalpose sąlygas yra neatitinkantis konstitucinio lygiateisiškumo principo tiek, kiek Projekto Nr. XIIP-1211 3 straipsniu siekiama apsaugoti tik išskirtinai vieną teisės subjektų, kurie kaip ir kiti subjektai, turi pareigą saugoti profesinę paslaptį, grupę. Pritarti Patobulintas projekto 5 straipsnis, numatant išimtį, kai tai daroma tik „siekiant atskleisti informacijos šaltinio paslaptį“, o ne visais atvejais. 35. Vytauto Didžiojo universitetas
straipsniu.
Šio straipsnio priėmimas ypatingai apsunkins pareigūnų darbą ar sukels problemas teismuose vertinant atliktų kratų teisėtumą, nes pagal Visuomenės informavimo įstatyme pateiktas sampratas yra pernelyg komplikuota nustatyti kuriuos asmenis reikėtų laikyti viešosios informacijos rengėjais, platintojais, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkais, žurnalistais. Teismų praktikoje šios sąvokos aiškinamos labai plačiai. Pavyzdžiui Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2009 m. balandžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-444-70/2009 yra konstatavęs, kad „atsižvelgiant į konkrečių fizinių asmenų - internetinių tinklaraščių (toliau – ir dienoraščių) autorių veiklos pobūdį ir jų vykdomas viešosios informacijos teikimo visuomenei funkcijas, jie gali būti pripažįstami sui generis informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojais, taigi ir viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, o jų internetiniai tinklaraščiai – informacinės visuomenės informavimo priemonėmis VIĮ prasme.“ Tai reiškia, kad kiekvienu atveju kuomet iškyla poreikis atlikti kratą pareigūnai privalės tikrinti ar asmuo nėra kokios nors visuomenės informavimo priemonės valdytojas, rengėjas ar skleidėjas, ar neturi internetinio tinklaraščio, ar šiame tinklaraštyje pateikiama informacija buvo renkama ir pateikiama reguliariai ir pan. Jei internetiniame tinklaraštyje asmuo yra pasivadinęs pseudonimu – tampa beveik neįmanoma prieš atliekant kratą nustatyti ar subjektas, pas kurį bus atliekama krata, galėtų būti prilyginamas žurnalistui, o jei šis faktas bus nustatytas jau atlikus kratą – galės būti ginčijamas kratos teisėtumas, nes kratoje nedalyvavo žurnalistų atstovas (kviestinis). Pritarti Asmenų sąrašas apibrėžtas kaip Visuomenės informavimo įstatyme.
Projekto 5 straipsnis patikslintas, išimtis taikoma tik „siekiant atskleisti informacijos šaltinio paslaptį“, pasiūlytų atstovų sąrašo sudarymas ne šio įstatymo (BPK) dalykas, jis numatytas Visuomenės informavimo įstatyme. 36. Vytauto Didžiojo universitetas
papildymui 150(1) straipsniu, manytumėm siūlomą straipsnio tekstą reikėtų papildyti šiuo sakiniu: „Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms siūlomų kviestinių sąrašą.“ (Analogiškas reikalavimas yra nustatytas Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje). Priešingu atveju gali susiklostyti tokia praktinė situacija, kuomet žurnalistų ir leidėjų organizacijų susirinkimas nepasiūlys kviestinio, o jam nesant nebus galima atlikti kratos. Pritarti
2013-11-19 * Lietuvos verslo žurnalistų klubo pozicija: Lietuvos verslo žurnalistų klubas yra susirūpinęs dėl prokurorų teikimu priimtų teismų sprendimų, kuriais žurnalistai buvo įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį, o jų namuose atliktos kratos. Šios priemonės buvo neproporcingos ir nepagrįstai suvaržė žurnalisto teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Tokie veiksmai kenkia žiniasklaidos laisvei, kuri yra viena iš demokratinės visuomenės pamatinių vertybių. Apgailestaujame, kad Lietuvos teismai ignoravo pareigą atsižvelgti į Lietuvos konstitucinę doktriną ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Lietuvos teismų praktika dėl žurnalistų teisės išsaugoti informacijos šaltinį yra menka. Atsižvelgdami į tai, siūlome Baudžiamojo proceso kodeksą papildyti nuostatomis, kad skundus dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinį ir taikyti prievartos priemones, kurių metu gali būti atskleistas informacijos šaltinis, nagrinėtų apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.
Siūlome nustatyti, kad apygardos teismo nutartis galėtų būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tikėtina, kad tai padėtų suformuoti Lietuvos teismų praktiką dėl žurnalisto šaltinio apsaugos. Verslo žurnalistų klubas remia Respublikos Prezidentės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Manome, jog ypač reikšminga pataisa, kad žurnalistą įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį būtų galima tik surengus teismo posėdį, kuriame galėtų dalyvauti žurnalistas su advokatu. Siūlome apsvarstyti galimybę atskirai įtvirtinti atsakomybę už teismo įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinį nevykdymą, kad nebūtų taikoma bendra baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimų nevykdymą. Pritarti iš dalies Pakeista 55 straipsnio 1 dalis (numatomas asmeniui, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą, ginantis jo teises ir teisėtus interesus). Projektais XIIP-1210, XIIP-1211 kaip tik ir siekiama geriau įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimą ir labiau apsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-01-223 nutarimas Dėl
2014 m. sausio 22 d. Nr.
Nr. 72 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-452 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80¹ ir 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 150¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1211 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1211), tačiau siūlyti jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
pateiktu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1210 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1210) siūlomo keisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tokia būtina sąlyga priimant sprendimus atskleisti informacijos šaltinio paslaptį: „buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės“. Su šia sąlyga nesutampa Įstatymo projektu Nr. XIIP-1211 siūlomo keisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) 80¹ straipsnio
ir argumentai apie tai, kad kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinio nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos“. Siūlytina minėtas nuostatas suderinti. Pritarti
Įstatymo projektu Nr. XIIP-1211 siūlomo keisti Baudžiamojo proceso kodekso 80¹ straipsnio 3 dalies 4 punkto ir Įstatymo projektu Nr. XIIP-1210 siūlomo keisti Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 5 punktas.
Šiame punkte turėtų būti papildomai nustatyta, jog teismas sprendimą atskleisti informacijos šaltinio paslaptį priima ne tik dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekdamas užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir vykdomas teisingumas, bet ir kai panaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės arba kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinio nėra galimybės, t. y. turi būti visos šios aplinkybės. Pritarti Pagal siūlymą projektas papildytas nauju 2 straipsniu (pakeistas BPK 80 str. 5 punktas), atitinkamai pernumeruojami projekto straipsniai ir pakeistas projekto pavadinimas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Įstatymo projektu Nr. XIIP-1211 siūlomo keisti Baudžiamojo proceso kodekso 80¹ straipsnio 5 dalies antrojo sakinio nuostatas, kuriose atskirtas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo nutarčių apskundimas, 80¹ straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „teismo“ reikėtų įrašyti praleistus žodžius
„ikiteisminio tyrimo teisėjo ar“. Pritarti
4Įstatymo projektu Nr. XIIP-1211 siūlomo keisti Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio 9
dalyje nustatoma pareiga kratos ar poėmio metu visuomet daryti garso ir vaizdo įrašus. Tokia pareiga gali apsunkinti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų darbą atkleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, nes, darant kratą ar poėmį, kiekvienu atveju papildomai turėtų dalyvauti pareigūnas, darantis garso ir vaizdo įrašą. Be to, kai kuriais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnai vienu metu atlieka 50 ir daugiau kratų ar poėmių, todėl garso ir vaizdo įrašams daryti reikėtų daug techninių priemonių, kurioms įsigyti prireiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte nurodyti, kad, pavyzdžiui, kratos ir poėmio metu
„paprastai daromas garso ir vaizdo įrašas“, arba numatyti vėlesnę įstatymo
įsigaliojimo datą, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos galėtų įsigyti reikiamą kiekį techninių priemonių, arba pareigą daryti garso ir vaizdo įrašą nustatyti tik Baudžiamojo proceso kodekso 150¹ straipsnyje numatytais atvejais. Pritarti Atsisakyta tokios imperatyvios nuostatos, atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, tačiau, kad būtų užtikrintos asmenų teisės, tuo atveju, kai kratos ar poėmio metu nėra kviestinių, dalyvaujančių asmenų prašymu daromas garso ir vaizdo įrašas, nes šiuo metu diskrecijos teisė buvo suteikta tik pareigūnams. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. XIIP-1211 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80¹ ir 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 150¹ straipsniu įstatymo projekto“ išdėstytoms pastaboms. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2014-03-31 * 6.1.Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1211 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą XIIP-1211(2). 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-1211(2) ir Komiteto išvadoms. 8.
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas – XIIP-1211(2)) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas