Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, 1 procentą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, - 1 procentą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Pagal šią dalį profesinėms sąjungoms arba politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Jei profesinei sąjungai pervedama pajamų mokesčio suma ir pagal šio straipsnio 3, ir 4 dalį, pervedamos sumos yra sudedamos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Tomas Tomilinas Vytautas Bakas
Projekto Nr. XIIIP–779(2) lyginamasis variantas
2017
ir pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos
blankai ir metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai. 2. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. 3. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims, išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki
sumos. 4.
4Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu,
mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Juridinių asmenų registre, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. 54. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, 1 procentą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – 1 procentą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. 65. Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje.“
straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Tomas Tomilinas Vytautas Bakas Rūta Miliūtė
Projekto Nr. XIIIP–779(3) lyginamasis variantas
2018
ir pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos
metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai. 2. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. 3. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus), pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. 4.
administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, 1 procentą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – 1 procentą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. 4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, - dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:
1) 1 procentą – politinėms partijoms, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)
2) 1 procentą – profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. 5. Pagal šio straipsnio
pervedamą pajamų mokesčio sumą. 5. 6.
dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje. 6. 7. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai tose dalyse nurodytą prašymą pateikęs nuolatinis Lietuvos gyventojas, privalantis teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, metinės pajamų mokesčio deklaracijos nepateikia iki šio Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatyto termino pabaigos. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas juridinių asmenų, kurie gali būti paramos gavėjais. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šie juridiniai asmenys gali kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl paramos gavėjo statuso suteikimo. Juridiniams asmenims, kuriems yra suteiktas paramos gavėjo statusas, Lietuvos gyventojai gali skirti iki 2 procentų mokesčių administratoriui sumokamo gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat kiekvienas gyventojas gali skirti 1 procentą gyventojų pajamų mokesčio politinėms partijoms, atitinkančioms įstatymo keliamus reikalavimus. Mokesčių administratoriui pareigą pervesti šias lėšas paramos gavėjams numato Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Dabar galiojantis reglamentavimas iš esmės reiškia, jog gyventojų pajamų mokesčio dalies skyrimas paramos gavėjams susideda iš dviejų institutų: 1) iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio gali būti skirti juridiniams asmenims, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą ir turi paramos gavėjo statusą, šiuo atveju parama yra naudojama visuomenės poreikiams tenkinti; 2) 1 procentas gyventojų pajamų mokesčio gali būti skirtas politinėms partijoms, atitinkančioms įstatymo keliamus reikalavimus. Šiuo atveju parama naudojama partijų politiniams tikslams įgyvendinti. Taigi, skirdami tokio tipo paramą, Lietuvos gyventojai gali iš viso skirti iki 3 procentų per metus sumokėto pajamų mokesčio. Šiuo metu profesinės sąjungos patenka tarp tų juridinių asmenų, kuriems gyventojai gali skirti iki 2 procentų sumokėto pajamų mokesčio.
Teikiamu įstatymo projektu mokesčių administratoriui sukuriama pareiga nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervesti profesinėms sąjungoms 1 procentą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, - 1 procentą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Kadangi mokesčių administratoriui atsiranda pareiga pervesti 1 procentą gyventojų pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms, gyventojai turės teisę tokią paramą skirti Taigi, iš esmės, priėmus šį įstatymo projektą profesinės sąjungos galėtų priklausyti ne tik pirmai paramos gavėjų grupei (kuriems gyventojai gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio), bet kartu ir antrai (kuriems gyventojai gali skirti 1 procentą pajamų mokesčio). Taigi, gyventojai įgis teisę skirti visą paskirstomą gyventojų pajamų mokesčio dalį (3 procentus) profesinėms sąjungoms ar vienai iš jų. Priėmus įstatymo projektą, gyventojai galės geriau paskirstyti paramai skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį, nes turės teisę paremti bet kurį juridinį asmenį, turintį paramos gavėjo statusą ir kartu paremti profesinę sąjungą. Be to, gyventojai įgis teisę skirti visą paskirstomą (3 procentus) gyventojų pajamų mokesčio dalį profesinėms sąjungoms. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Šio įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja mokesčių administratoriaus pareigas.
Šio straipsnio 3 dalis numato mokesčių administratoriaus pareigą nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervesti asmenims, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki
sumos. Šio straipsnio 4 dalis numato mokesčių administratoriaus pareigą nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, 1 procentą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – 1 procentą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šiuo metu profesinėms sąjungoms skirta parama pervedama vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, jog mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra,
deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, - 1 procentą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Be to, siūloma Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti nuostatą, jog kai profesinei sąjungai yra pervedama parama ir pagal šio straipsnio 3, ir 4 dalį, pervedamos sumos yra sudedamos. Tokių būdu gyventojais įgis teisę paremti profesinę sąjungą visa paskirstoma gyventojų pajamų mokesčio dalimi – 3 procentais. Priėmus įstatymo projektą, gyventojai galės geriau paskirstyti paramai skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį, nes turės teisę paremti bet kurį juridinį asmenį, turintį paramos gavėjo statusą ir kartu paremti profesinę sąjungą. Be to, gyventojai įgis teisę skirti visą paskirstomą (3 procentus) gyventojų pajamų mokesčio dalį profesinėms sąjungoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, atitinkamai reikės keisti šiuos teisės aktus: 1) Sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro
dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2) Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos, papildomo lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-45 (nuo 2017 m. sausio 1 d. − 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. VA-115 redakcija). 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, atitinkamai reikės keisti šiuos teisės aktus: 1) Sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro
dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2) Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos, papildomo lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-45 (nuo 2017 m. sausio 1 d. − 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. VA-115 redakcija). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus. 13.
gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Tomas Tomilinas
ir uždaviniai Antrasis įstatymo projekto XIIIP-779 (toliau - Projekto) variantas parengtas atsižvelgiant į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė pertrauką svarstant pirmojo Projekto varianto atitikimą Konstitucijai. Antrasis Projekto variantas buvo parengtas kartu su Finansų bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijomis. Taip pat teikiamas antrojo Projekto varianto aiškinamasis raštas, pagrindžiantis pozityvios diskriminacijos proporcingumą. Teikiamo projekto tikslas yra sudaryti papildomas galimybes gyventojams prisidėti prie profesinių sąjungų instituto stiprinimo Lietuvoje. Profesinės sąjungos ir jų susivienijimai pagal savo prigimtį skiriasi nuo kitų paramos gavėjų tuo, jog atstovauja socialiai jautriausią ir pažeidžiamiausią darbo santykių šalį (ir apskritai, visuomenės grupę) – darbuotoją. Siekiant išlaikyti finansinį stabilumą ir socialinį teisingumą, ši visuomenės grupė turi būti tinkamai atstovaujama darbiniuose ir kituose santykiuose, o tai išsivysčiusiose visuomenėse atlieka profesinės sąjungos ar jų susivienijimai. Tačiau profesinės sąjungos ir jų susivienijimai iš esmės yra išlaikomi iš paramos gautomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, yra būtina sudaryti sąlygas Lietuvos žmonėms prisidėti prie profesinių sąjungų ir jų susivienijimų stiprinimo ir suteikti jiems teisę skirti didesnę dalį gyventojų pajamų mokesčio. Pažymėtina, jog patys gyventojai ir toliau turės teisę nuspręsti ar skiria savo mokamų mokesčių dalį profesinėms sąjungoms (jų susivienijimams) ar kitiems juridiniams asmenims, turintiems teisę gauti paramą. Tad šiuo aspektu kitų paramos gavėju padėtis nepablogės, o teikiamas Projektas padės geriau atstovauti ir apginti darbuotojų interesus.
Be to, ir šiuo metu paramos gavėjai gali gauti nevienodą gyventojų pajamų mokesčio dalį, nes politinėms partijoms gali būti skiriama tik iki 1 procento (tuo tarpu kitiems paramos gavėjams – iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio). Todėl manytina, jog Projektas nepažeidžia lygiateisiškumo principo, yra socialiai teisingas, o atsirandanti pozityvi diskriminacija kitų paramos gavėjų atžvilgiu
Šio įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu mokesčių administratorius turi pareigą Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervesti asmenims, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Papildant aptariamo įstatymo 34 straipsnį nauja dalimi, joje siūloma nustatyti, jog mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Juridinių asmenų registre, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Taigi, profesinės sąjungos ir jų susivienijimai vietoje 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio dalies, galės gauti
profesinės sąjungos ir jų susivienijimai, o tai padės geriau atstovauti darbuotojų interesus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, atitinkamai reikės keisti šiuos teisės aktus: 1) Sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro
dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2) Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos, papildomo lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-45 (nuo 2017 m. sausio 1 d. − 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. VA-115 redakcija). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai:
Tomas Tomilinas Vytautas Bakas Rūta Miliūtė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnį taip, kad „profesinės sąjungos galėtų priklausyti ne tik pirmai paramos gavėjų grupei (kuriems gyventojai gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio), bet kartu ir antrai (kuriems gyventojai gali skirti 1 procentą pajamų mokesčio). Taigi, gyventojai įgis teisę skirti visą paskirstomą gyventojų pajamų mokesčio dalį (3 procentus) profesinėms sąjungoms ar vienai iš jų“. Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos
straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti 3 procentus paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį, galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. 2.
2Neatsižvelgus į pirmą pastabą,
atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio
gyventojų pajamų mokesčio „profesinėms sąjungoms arba politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra“. Tačiau šios nuostatos diskutuotinos dėl jų atitikimo sistemiškumo principui, kadangi tam tikri ribojimai numatomi tik politinėms partijoms. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti atitinkamais kriterijais, kuriuos atitinkančioms profesinėms sąjungoms mokesčio administratorius privalėtų pervesti 1 procentą gyventojų pajamų mokesčio. 3. Projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, jog „jei profesinei sąjungai pervedama pajamų mokesčio suma ir pagal šio straipsnio 3, ir 4 dalį, pervedamos sumos yra sudedamos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčio administratorius perveda iki 2 procentų pajamų mokesčio asmenims pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, jog „paramos tikslas – teikti paramos dalykus šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams jų įstatuose, nuostatuose ar kitose normose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams.
Visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse“. Pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį mokesčio administratorius perveda 1 procentą pajamų mokesčio politinėms partijoms. Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad
„politinė partija – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis
juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę“. Taigi pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalis mokesčių administratoriaus subjektams pervedamos gyventojų pajamų mokesčio sumos yra skirtos skirtingiems tikslams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, nes nėra aišku, kokiems tikslams būtų skirta gyventojų pajamų mokesčio dalis, skiriama profesinėms sąjungoms pagal keičiamo įstatymo
nei visuomenei naudingiems tikslams, ar šias sumas būtų galima sumuoti. 4.
tik 2019 metų valstybės biudžeto pajamoms, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms, turės būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai. Atsižvelgus į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projektas turėtų būti papildytas straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Privatinės teisės skyriaus vedėja pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-05-31 Nr. S-2017-5464 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-779. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-12-18 Nr. S-2017-11379 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-2017-11379 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-779(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime esantis trumpinys „Nr.“ rašytinas didžiosiomis raidėmis, projekto 1 straipsnio pavadinime brauktina perteklinė formuluotė „papildymas ir“, o antrosios kabutės rašytinos ne 2, o 1 straipsnio pabaigoje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėja Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Justas Bakutis, Lietuvos socialinių tyrimų centras – Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
dalimi, joje nustatant, kad „Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Juridinių asmenų registre, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“. Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti 3 procentus paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį, galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Nepritarti Profesinės sąjungos pagal savo prigimtį skiriasi nuo kitų paramos gavėjų, nes atstovauja socialiai jautriausią ir pažeidžiamiausią darbo santykių šalį (darbuotoją), todėl atsižvelgta į Įstatymo projekto pozityvius tikslus – stiprinti šiuo metu Lietuvoje veikiančias profesines sąjungas ir skatinti jų plėtrą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio Nr. IX-1007 įstatymo 34 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 3, susilaikė – 1, prieš – 5 (Balsavimui teikta formuluotė: „kas už tai, kad Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)1
Gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnį 4 dalimi, joje nustatant, kad
„Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Juridinių asmenų registre, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“. Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą.
Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos
straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio
principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti 3 procentus paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį, galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Įvertinta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2018-01-02 sprendimas ir argumentai dėl Teisės departamento pastabos:
Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio Nr. IX-1007 įstatymo 34 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos
sąjungos pagal savo prigimtį skiriasi nuo kitų paramos gavėjų, nes atstovauja socialiai jautriausią ir pažeidžiamiausią darbo santykių šalį (darbuotoją), todėl atsižvelgta į Įstatymo projekto pozityvius tikslus – stiprinti šiuo metu Lietuvoje veikiančias profesines sąjungas ir skatinti jų plėtrą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)1
2Neatsižvelgus į pirmąją pastabą,
atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčio administratorius perveda iki 2 procentų pajamų mokesčio asmenims pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, o pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį mokesčio administratorius perveda 1 procentą pajamų mokesčio politinėms partijoms, tačiau ši pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnį 4 dalimi, pagal kurią iki 3 procentų pajamų mokesčio būtų pervedama profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.
Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar gyventojas galėtų pasirinkti atskirai skirti bendrą iki 6 procentų pervedamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 procentų - pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, iki 3 procentų - pagal projekto nuostatas, 1 procentą – pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio
mokesčio sumos ir papildomai skirti 1 procentą politinėms partijoms, ar 1 procentas neįskaitomas tik į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą, o į projekto nuostatose siūlomą pajamų mokesčio sumą – įskaitomas. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, nes nėra aiškus projektu siūlomų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo minėtomis nuostatomis. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-1237(3)), kuriuo keičiamo įstatymo 34 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi ir kurio nuostatos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma dėstyti keičiamo įstatymo 34 straipsnį nauja redakcija, kuri įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., projekto nuostatos turės būti suderintinos su aukščiau minimo priimto įstatymo nuostatomis. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18) 4.
Teikiamos projekto nuostatos tiesioginę įtaką turės tik 2019 metų valstybės biudžeto pajamoms, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
taisykles, projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
(2017-12-21) Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. gruodžio
mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-779(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
institutas, 2018-05-021 Siūlome:
1) nepritarti įstatymo projektui ir palikti dabar galiojančią nuostatą, kad profesinės sąjungos gali gauti 2 proc. paramos iš GPM;
2) jei būtų pritarta Projekto esmei:
aiškiai ir vienareikšmiškai aprašyti paramos mechanizmą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išdėstytų pastabų dalį Nr. 2;
nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui;
iš GPM visiems paramos gavėjams. Pateikiame savo argumentus. Siūlomas mechanizmas yra neaiškus ir traktuotinas nevienareikšmiškai Atkreipiame dėmesį, kad Projektas aiškiai nenurodo, kaip siūlomas paramos mechanizmas būtų inkorporuojamas į dabartinę paramos sistemą. Kaip pažymi Seimo Teisės departamentas „nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar gyventojas galėtų pasirinkti atskirai skirti bendrą iki 6 procentų pervedamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 procentų - pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, iki 3 procentų - pagal projekto nuostatas, 1 procentą – pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį), ar turėtų rinktis tarp 2 procentų ir 3 procentų pervedamos pajamų mokesčio sumos ir papildomai skirti 1 procentą politinėms partijoms, ar 1 procentas neįskaitomas tik į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą, o į projekto nuostatose siūlomą pajamų mokesčio sumą – įskaitomas.” Taigi, nėra aišku, ar profesinės sąjungos galės gauti 3 papildomus procentus per GPM paramos mechanizmą, ar pvz., dėl 2 proc. jos konkuruotų su kitais paramos gavėjais, pvz., gyventojui skaidant paramą skirtingiems paramos gavėjams profsąjungos konkuruotų tik dėl 2 proc., o dėl 1 proc. - ne.
Kol mechanizmas aiškiai ir vienareikšmiškai nėra išdėstytas Projekte ar lydimuosiuose teisės aktuose, tol neįmanoma tiksliai atlikti poveikio vertinimo ar visapusiškai įvertinti šio Projekto atitiktį Konstitucijai. 2. Projektas gali prieštarauti Konstitucijos 29 straipsniui Nepagrįstas ir neobjektyvus profesinių sąjungų išskyrimas iš kitų organizacijų, kurių pagrindinis veiklos tikslas taip pat yra teikti naudą daliai visuomenės socialinėje srityje, pažeistų asmenų lygybės principą, diskriminuotų kitus paramos gavėjus finansiškai bei darytų neigiamą žalą pilietinės visuomenės vystymuisi Lietuvoje. Projekto rengėjai teigia, kad “Projektas nepažeidžia lygiateisiškumo principo, yra socialiai teisingas, o atsirandanti pozityvi diskriminacija kitų paramos gavėjų atžvilgiu – proporcinga.” Asmenų lygybė – konstitucinė vertybė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ((LRKT) savo nutarimuose (1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai) yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau
leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Nors skirtingas traktavimas savaime nėra diskriminacija (t.y. pozityvi diskriminacija nėra „blogybė“ savaime), tačiau tai turi būti pagrįsta objektyviai ir įvertinus visas aplinkybes. Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) lygybės principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. (LRKT 2005-05-31 nutarimas). Projekto rengėjai nurodo tik pozityvų tikslą, nenurodo objektyvių skirtumų ir pagrindų, nepagrindžia objektyvaus poreikio taikyti skirtingą reguliavimą profesinėms sąjungoms (t.y. projektas nėra objektyviai pateisinamas kaip to reikalaujama pagal LRKT postulatus). Savaime pozityvūs, visuomeniškai reikšmingi tikslai nėra pakankamas argumentas siekiant pagrįsti diferencijavimą.
Visais atvejais reikia vertinti skirtingo traktavimo pagrįstumą: „asmenų lygybės problema įstatymuose negali būti tinkamai išspręsta kiekvienu atveju neįvertinus to, ar pagrįstai jų atžvilgiu yra nustatomi teisinio reguliavimo ypatumai” (LRKT 1997 m. lapkričio 13 d., 2002 m. spalio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia LRKT 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad nors kai kurie darbuotojai patenka į pažeidžiamą visuomenės grupę, tačiau Lietuvoje yra ir daugiau jautrių ir pažeidžiamų visuomenes grupių - nukentėjusių nuo smurto, skurstančių, vaikų, sunkių ligonių ar neįgaliųjų. Lietuvoje yra daug nevyriausybinių organizacijų atstovaujančių šias visuomenės grupes ir šiuo metu mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu gali pervesti tik iki 2 procentų pajamų mokesčio. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „siekiant išlaikyti finansinį stabilumą ir socialinį teisingumą, ši visuomenės grupė turi būti tinkamai atstovaujama darbiniuose ir kituose santykiuose, o tai išsivysčiusiose visuomenėse atlieka profesinės sąjungos ar jų susivienijimai.” Vėlgi, norime atkreipti dėmesį, kad šiuo teiginiu yra neobjektyviai vertinama profesinių sąjungų rolė pilietinėje visuomenėje. Lietuvoje veikiančios pilietinės nevyriausybinės organizacijos taip pat dalyvauja siekiant išlaikyti šalies finansinį stabilumą ir socialinį teisingumą. Profesinių sąjungų išskirtinis traktavimas sukuria išankstinį kitų pilietinių organizacijų idėjų ir pasiūlymų diskriminavimą; nors politikai turėtų sukurti vienodas sąlygas prieš įstatymą.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad „profesinės sąjungos ir jų susivienijimai iš esmės yra išlaikomi iš paramos gautomis lėšomis”. Atkreipiame dėmesį, kad daugelis nevyriausybinių organizacijų yra išlaikomos iš paramos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2017 m. savo pajamų mokesčio dalį už 2016 metus profsąjungoms pervedė per 8 tūkst. asmenų. Tai sudarė 202,5 tūkst. eurų, kai artimiausios didžiausios sumos iš gautos kitų paramos gavėjų
ES ir Lietuvos valstybės biudžetų. Pvz., 2017 m. buvo skirtas 1 716 754 Eur finansavimas projektui „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, kuriame tarp finansavimo gavėjų yra profesinės sąjungos - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir profesinė sąjunga „Solidarumas“. Teiginys aiškinamajame rašte, kad “papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus” yra klaidinantis. Leidus gyventojams skirti papildomą 1% GPM ir biudžetui sumažėjus šia ar didesne suma, reikėtų mažinti planuojamas biudžeto išlaidas arba ieškoti papildomų šaltinių šias išlaidas padengti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad KT nutarimuose, kuriais LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetas grindžia savo 2018-01-02 išvadą Nr. 102-P-01 (konkrečiai - 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai) yra kalbama apie ūkio subjektų lygiateisiškumą.
Šiose nutartyse yra nurodoma, kad diferencijuotas reglamentavimas yra siejamas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį. Nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų - nevyriausybinių organizacijų atstovaujančių kitas jautrias ir pažeidžiamas visuomenės grupes, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį. Išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti
aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, yra diskriminacinis, dėl ko svarstytinas. Todėl siūlome:
1) nepritarti įstatymo projektui ir palikti dabar galiojančią nuostatą, kad profesinės sąjungos gali gauti 2 proc. paramos iš GPM;
2) jei būtų pritarta Projekto esmei:
aiškiai ir vienareikšmiškai aprašyti paramos mechanizmą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išdėstytų pastabų dalį Nr. 2;
projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui;
iš GPM visiems paramos gavėjams. Atsižvelgti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo narys T. Tomilinas (2018-01-26) Argumentai: siekiant išvengti teisinio neaiškumo dėl to, kokią bendrą dalį gyventojų pajamų mokesčio (procentais) gyventojai galės pervesti įvairiems paramos gavėjams, šiuo pasiūlymu siekiama aiškiai sureguliuoti maksimalias sumas, kurias gyventojai galės skirti paramos gavėjams nuo mokamo gyventojų pajamų mokesčio. Taip keičiamame įstatyme bus įtvirtinti saugikliai, kurie neleis sumuoti skirtingiems paramos gavėjams pervedamų sumų ir tokiu būdu paskirstyti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį nei siekiama numatyti įstatyme. Pasiūlymas:
2018
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, iki 1 procentoą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procentoą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:
1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)
2) profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą.
Bendra pagal šia dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 1 procento.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Nepritarti
įstatymo projektą atmesti
Respublikos Vyriausybė 2018-05-02 nutarimas Nr. 441 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-779(2) (toliau – Įstatymo projektas) tikslui ir pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
pajamų mokesčio dalis galės būti skiriama įvairiems subjektams, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams ir ją išdėstyti taip: „3.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki
deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“
pildomą 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos
gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti iki 1 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:
1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)
2) profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.“
straipsnį 4¹ dalimi: „4¹.
Pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 1 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“
keičiamo įstatymo nuostatų taikymo bei Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių tarpusavio suderinamumo, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3.
įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Nepritarti
įstatymo projektą atmesti
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-05-16) siūlome pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2-6 pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. Nepritarti
įstatymo projektą atmesti
7Komiteto sprendimas: Įstatymo projektą Nr. XIIIP-779(2) atmesti, atsižvelgiant į tai, kad profesinių sąjungų išskyrimas
(išimtinai suteikiant galimybę gauti papildomą 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio) iš kitų organizacijų, kurių pagrindinis veiklos tikslas taip pat yra teikti naudą daliai visuomenės socialinėje srityje, diskriminuotų kitas organizacijas kaip paramos gavėjus. Komiteto nuomone, galimybę gauti 1 papildomą proc. paramos turėtų teisę arba visos visuomeninės organizacijos, arba nė viena iš jų. 8. Balsavimo rezultatai: už –4, prieš –2, susilaikė –3. Balsavimui buvo pateikta formuluotė „pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-05-16
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento patarėja, A. Brukštutė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Misiūnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, S. Džiautas – Gaisrininkų profesinės sąjungos pirmininkas, I. Petraitienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, M. Pilka – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18) 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnį 4 dalimi, joje nustatant, kad
„Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Juridinių asmenų registre, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“. Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos
straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio
principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti 3 procentus paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį, galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.
Nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 201-01-02 sprendimas ir argumentai, pagrindžiantys nepritarimą Teisės departamento pastabai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio Nr. IX-1007 įstatymo 34 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. Profesinės sąjungos pagal savo prigimtį skiriasi nuo kitų paramos gavėjų, nes atstovauja socialiai jautriausią ir pažeidžiamiausią darbo santykių šalį (darbuotoją), todėl atsižvelgta į Įstatymo projekto pozityvius tikslus – stiprinti šiuo metu Lietuvoje veikiančias profesines sąjungas ir skatinti jų plėtrą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
2Neatsižvelgus į pirmąją pastabą,
atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčio administratorius perveda iki 2 procentų pajamų mokesčio asmenims pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, o pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį mokesčio administratorius perveda 1 procentą pajamų mokesčio politinėms partijoms, tačiau ši pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnį 4 dalimi, pagal kurią iki 3 procentų pajamų mokesčio būtų pervedama profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.
Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar gyventojas galėtų pasirinkti atskirai skirti bendrą iki 6 procentų pervedamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 procentų - pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, iki 3 procentų - pagal projekto nuostatas, 1 procentą – pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio
mokesčio sumos ir papildomai skirti 1 procentą politinėms partijoms, ar 1 procentas neįskaitomas tik į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą, o į projekto nuostatose siūlomą pajamų mokesčio sumą – įskaitomas. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, nes nėra aiškus projektu siūlomų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo minėtomis nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-1237(3)), kuriuo keičiamo įstatymo 34 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi ir kurio nuostatos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma dėstyti keičiamo įstatymo 34 straipsnį nauja redakcija, kuri įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., projekto nuostatos turės būti suderintinos su aukščiau minimo priimto įstatymo nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18) 4.
Teikiamos projekto nuostatos tiesioginę įtaką turės tik 2019 metų valstybės biudžeto pajamoms, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
taisykles, projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“. Pritarti
departamentas (2017-12-21) Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. gruodžio
mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-779(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo narys T. Tomilinas (2018-01-26) Argumentai: siekiant išvengti teisinio neaiškumo dėl to, kokią bendrą dalį gyventojų pajamų mokesčio (procentais) gyventojai galės pervesti įvairiems paramos gavėjams, šiuo pasiūlymu siekiama aiškiai sureguliuoti maksimalias sumas, kurias gyventojai galės skirti paramos gavėjams nuo mokamo gyventojų pajamų mokesčio. Taip keičiamame įstatyme bus įtvirtinti saugikliai, kurie neleis sumuoti skirtingiems paramos gavėjams pervedamų sumų ir tokiu būdu paskirstyti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį nei siekiama numatyti įstatyme. Pasiūlymas:
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, iki 1 procentoą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procentoą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:
1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)
2) profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą.
Bendra pagal šia dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 1 procento.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Iš dalies pritarti Siūlome pritarti LR Vyriausybės pateiktai projekto redakcijai. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-05-11)
1Žr. Vyriausybės išvadą įstatymo projektui Nr. XIIIP-1427. 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-779(2) (toliau – Įstatymo projektas) tikslui ir pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
pajamų mokesčio dalis galės būti skiriama įvairiems subjektams, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams ir ją išdėstyti taip: „3.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“
pildomą 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos
gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti iki 1 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:
1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)
2) profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.“
straipsnį 4¹ dalimi: „4¹.
Pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 1 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“
keičiamo įstatymo nuostatų taikymo bei Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių tarpusavio suderinamumo, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3.
įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“
komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2-6 pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Aušrinė Norkienė
Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Rasa
Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)1
Gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnį 4 dalimi, joje nustatant, kad
„Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Juridinių asmenų registre, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“. Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą.
Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos
straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio
principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti 3 procentus paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį, galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). Komiteto nuomone, toks siūlymas nesudarytų išimtinės ar geresnės padėties profesinėms sąjungoms kitų nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)1
2Neatsižvelgus į pirmąją pastabą,
atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčio administratorius perveda iki 2 procentų pajamų mokesčio asmenims pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, o pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį mokesčio administratorius perveda 1 procentą pajamų mokesčio politinėms partijoms, tačiau ši pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą.
Projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnį 4 dalimi, pagal kurią iki 3 procentų pajamų mokesčio būtų pervedama profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar gyventojas galėtų pasirinkti atskirai skirti bendrą iki 6 procentų pervedamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 procentų - pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, iki 3 procentų - pagal projekto nuostatas, 1 procentą – pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio
mokesčio sumos ir papildomai skirti 1 procentą politinėms partijoms, ar 1 procentas neįskaitomas tik į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą, o į projekto nuostatose siūlomą pajamų mokesčio sumą – įskaitomas. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, nes nėra aiškus projektu siūlomų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo minėtomis nuostatomis. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). Atsižvelgiant į šį siūlymą, Komitetas teikia patobulintą Projekto variantą. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-1237(3)), kuriuo keičiamo įstatymo 34 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi ir kurio nuostatos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma dėstyti keičiamo įstatymo 34 straipsnį nauja redakcija, kuri įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., projekto nuostatos turės būti suderintinos su aukščiau minimo priimto įstatymo nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
tiesioginę įtaką turės tik 2019 metų valstybės biudžeto pajamoms, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-12-18)
taisykles, projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“. Pritarti
departamentas (2017-12-21) Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr.
S-2017-11379 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-779(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
institutas, 2018-05-021 Siūlome:
1) nepritarti įstatymo projektui ir palikti dabar galiojančią nuostatą, kad profesinės sąjungos gali gauti 2 proc. paramos iš GPM;
2) jei būtų pritarta Projekto esmei:
Atkreipiame dėmesį, kad Projektas aiškiai nenurodo, kaip siūlomas paramos mechanizmas būtų inkorporuojamas į dabartinę paramos sistemą.
Kaip pažymi Seimo Teisės departamentas „nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar gyventojas galėtų pasirinkti atskirai skirti bendrą iki 6 procentų pervedamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 procentų - pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, iki 3 procentų - pagal projekto nuostatas, 1 procentą – pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį), ar turėtų rinktis tarp 2 procentų ir 3 procentų pervedamos pajamų mokesčio sumos ir papildomai skirti 1 procentą politinėms partijoms, ar 1 procentas neįskaitomas tik į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą, o į projekto nuostatose siūlomą pajamų mokesčio sumą – įskaitomas.” Taigi, nėra aišku, ar profesinės sąjungos galės gauti 3 papildomus procentus per GPM paramos mechanizmą, ar pvz., dėl 2 proc. jos konkuruotų su kitais paramos gavėjais, pvz., gyventojui skaidant paramą skirtingiems paramos gavėjams profsąjungos konkuruotų tik dėl 2 proc., o dėl 1 proc. - ne. Kol mechanizmas aiškiai ir vienareikšmiškai nėra išdėstytas Projekte ar lydimuosiuose teisės aktuose, tol neįmanoma tiksliai atlikti poveikio vertinimo ar visapusiškai įvertinti šio Projekto atitiktį Konstitucijai. 2. Projektas gali prieštarauti Konstitucijos 29 straipsniui Nepagrįstas ir neobjektyvus profesinių sąjungų išskyrimas iš kitų organizacijų, kurių pagrindinis veiklos tikslas taip pat yra teikti naudą daliai visuomenės socialinėje srityje, pažeistų asmenų lygybės principą, diskriminuotų kitus paramos gavėjus finansiškai bei darytų neigiamą žalą pilietinės visuomenės vystymuisi Lietuvoje.
Projekto rengėjai teigia, kad “Projektas nepažeidžia lygiateisiškumo principo, yra socialiai teisingas, o atsirandanti pozityvi diskriminacija kitų paramos gavėjų atžvilgiu – proporcinga.” Asmenų lygybė – konstitucinė vertybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ((LRKT) savo nutarimuose (1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai) yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau
leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Nors skirtingas traktavimas savaime nėra diskriminacija (t.y. pozityvi diskriminacija nėra „blogybė“ savaime), tačiau tai turi būti pagrįsta objektyviai ir įvertinus visas aplinkybes. Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) lygybės principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. (LRKT 2005-05-31 nutarimas).
Projekto rengėjai nurodo tik pozityvų tikslą, nenurodo objektyvių skirtumų ir pagrindų, nepagrindžia objektyvaus poreikio taikyti skirtingą reguliavimą profesinėms sąjungoms (t.y. projektas nėra objektyviai pateisinamas kaip to reikalaujama pagal LRKT postulatus). Savaime pozityvūs, visuomeniškai reikšmingi tikslai nėra pakankamas argumentas siekiant pagrįsti diferencijavimą. Visais atvejais reikia vertinti skirtingo traktavimo pagrįstumą: „asmenų lygybės problema įstatymuose negali būti tinkamai išspręsta kiekvienu atveju neįvertinus to, ar pagrįstai jų atžvilgiu yra nustatomi teisinio reguliavimo ypatumai” (LRKT 1997 m. lapkričio 13 d., 2002 m. spalio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia LRKT 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad nors kai kurie darbuotojai patenka į pažeidžiamą visuomenės grupę, tačiau Lietuvoje yra ir daugiau jautrių ir pažeidžiamų visuomenes grupių - nukentėjusių nuo smurto, skurstančių, vaikų, sunkių ligonių ar neįgaliųjų.
Lietuvoje yra daug nevyriausybinių organizacijų atstovaujančių šias visuomenės grupes ir šiuo metu mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu gali pervesti tik iki 2 procentų pajamų mokesčio. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „siekiant išlaikyti finansinį stabilumą ir socialinį teisingumą, ši visuomenės grupė turi būti tinkamai atstovaujama darbiniuose ir kituose santykiuose, o tai išsivysčiusiose visuomenėse atlieka profesinės sąjungos ar jų susivienijimai.” Vėlgi, norime atkreipti dėmesį, kad šiuo teiginiu yra neobjektyviai vertinama profesinių sąjungų rolė pilietinėje visuomenėje. Lietuvoje veikiančios pilietinės nevyriausybinės organizacijos taip pat dalyvauja siekiant išlaikyti šalies finansinį stabilumą ir socialinį teisingumą. Profesinių sąjungų išskirtinis traktavimas sukuria išankstinį kitų pilietinių organizacijų idėjų ir pasiūlymų diskriminavimą; nors politikai turėtų sukurti vienodas sąlygas prieš įstatymą. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „profesinės sąjungos ir jų susivienijimai iš esmės yra išlaikomi iš paramos gautomis lėšomis”. Atkreipiame dėmesį, kad daugelis nevyriausybinių organizacijų yra išlaikomos iš paramos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2017 m. savo pajamų mokesčio dalį už 2016 metus profsąjungoms pervedė per 8 tūkst. asmenų. Tai sudarė 202,5 tūkst. eurų, kai artimiausios didžiausios sumos iš gautos kitų paramos gavėjų - labdaros ir paramos fondai „Mamų unija" (207 tūkst. eurų) bei
„Bėdų turgus" (167 tūkst. eurų). Taip pat profesinės sąjungos yra
finansuojamos iš nario mokesčio - profesinės sąjungos nario mokestis gali sudaryti 0,6 - 1 % nuo atlyginimo. Dar daugiau, profesinės sąjungos jau yra dosniai finansuojamos ir iš ES ir Lietuvos valstybės biudžetų.
Pvz., 2017 m. buvo skirtas 1 716 754 Eur finansavimas projektui „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, kuriame tarp finansavimo gavėjų yra profesinės sąjungos - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir profesinė sąjunga „Solidarumas“. Teiginys aiškinamajame rašte, kad “papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus” yra klaidinantis. Leidus gyventojams skirti papildomą 1% GPM ir biudžetui sumažėjus šia ar didesne suma, reikėtų mažinti planuojamas biudžeto išlaidas arba ieškoti papildomų šaltinių šias išlaidas padengti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad KT nutarimuose, kuriais LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetas grindžia savo 2018-01-02 išvadą Nr. 102-P-01 (konkrečiai - 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai) yra kalbama apie ūkio subjektų lygiateisiškumą. Šiose nutartyse yra nurodoma, kad diferencijuotas reglamentavimas yra siejamas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį. Nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų - nevyriausybinių organizacijų atstovaujančių kitas jautrias ir pažeidžiamas visuomenės grupes, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį. Išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti
aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, yra diskriminacinis, dėl ko svarstytinas.
Todėl siūlome:
1) nepritarti įstatymo projektui ir palikti dabar galiojančią nuostatą, kad profesinės sąjungos gali gauti 2 proc. paramos iš GPM;
2) jei būtų pritarta Projekto esmei:
Komitetas pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal
ar geresnės padėties profesinėms sąjungoms kitų nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. 2. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-06-12 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS), išnagrinėjęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-779(2)) (toliau – Įstatymo Projektas) nuostatas, numatančias pareigą mokesčio administratoriui nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybes arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metines pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, - iki 2 procentų mokesti išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šiuos 2 procentus pajamų mokesčio sudarytų: 1) 1 procentas politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka Įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus de! politines partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
2) 1 procentas profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos Įstatymą turintiems teisę gauti paramą." Pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal keičiamo straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal keičiamo straipsnio 4 dali pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metines pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, - iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. NPPSS išreiškia visapusišką pritarimą šiai iniciatyvai. NPPSS ne kartą akcentavo 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (toliau - Vyriausybės programos įgyvendinimo planas) numatytus siekius stiprinti profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų derybines galias ir pabrėžė, kad Vyriausybes programos įgyvendinimo plane aiškiai ir nuosekliai išreiškiamas tikslas dėl darbuotojų derybinių galių didinimo, t. y. kalbant apie darbuotojų ir darbdavių santykius, keliamas esminis tikslas – darbuotojų derybines galias išugdyti iki tokio lygio, kuris leistų darbuotojui lygiaverčiai derėtis su darbdaviu dėl darbo ekonominių, socialinių ir kt. sąlygų. Vyriausybes programos įgyvendinimo plane nurodytas tikslas iš esmės atkartojamas iš Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos rinkimų programos. Šiuo tikslu NPPSS buvo pateikti ir/ar palaikyti pasiūlymai tobulinti teises aktus, tame tarpe ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą - siekiant sudaryti sąlygas profesinėms sąjungoms gauti papildomas lėšas visuomenės išreikšta valia, numatančius galimybę teisiniais veiksmais pastūmėti ir darbdavį vertinti darbuotojų atstovus bei jų poreikį sprendžiant ginčus, kurie savo esme yra tapatūs Įstatymo projekto formuluotei. NPPSS nuomone Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas sėkmingai pasitarnautų sprendžiant aktualias problemas, susijusias su profesinių sąjungų instituto stiprinimu, socialinės partnerystės plėtra bei socialinio dialogo tarp socialinių partnerių vystymu mūsų šalyje. Negalime pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, jog įstatymo projekte numatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.
Profesinės sąjungos pagal savo prigimtį gana ženkliai skiriasi nuo kitų paramos gavėjų, nes atstovauja socialiai jautriausią ir pažeidžiamiausią darbo santykių šalį (darbuotoją), jų vienintelis finansavimo šaltinis yra narių įnašai – narystės mokestis, todėl papildomi resursai darbuotoją atstovaujančioms profesinėms sąjungoms paskatins šio instituto plėtrą. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisini reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu. Atitinkamai profesinių sąjungų veikla atstovaujant darbuotojų interesus siekia išimtinai visuomeniškai reikšmingų tikslų, o siekis suteikti galimybę pagerinti profesinių sąjungų finansavimą yra objektyviai pagristas, nes skirtingai nuo pažangių vakarų Europos valstybių, mūsų šalies profesinės sąjungos vis dar išlieka itin pažeidžiamos, turinčios ribotas derybines galias, neturinčios pastovių bei pakankamų resursų veiklai. Atsižvelgiant į išdėstytą, NPPSS pritaria Įstatymo projekto nuostatoms bei ragina pritarti Įstatymo projektui. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2018-01-26)1 Argumentai: siekiant išvengti teisinio neaiškumo dėl to, kokią bendrą dalį gyventojų pajamų mokesčio (procentais) gyventojai galės pervesti įvairiems paramos gavėjams, šiuo pasiūlymu siekiama aiškiai sureguliuoti maksimalias sumas, kurias gyventojai galės skirti paramos gavėjams nuo mokamo gyventojų pajamų mokesčio. Taip keičiamame įstatyme bus įtvirtinti saugikliai, kurie neleis sumuoti skirtingiems paramos gavėjams pervedamų sumų ir tokiu būdu paskirstyti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį nei siekiama numatyti įstatyme. Pasiūlymas:
2018
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, iki 1 procentoą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procentoą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:
1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)
2) profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.
Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal šia dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 1 procento.“
ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Nepritarti Komitetas 2018-05-23 svarstė šį pasiūlymą ir jam nepritarė, tačiau pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N.
Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). Komiteto nuomone, toks siūlymas nesudarytų išimtinės ar geresnės padėties profesinėms sąjungoms kitų nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-05-02 nutarimas Nr. 441 1, 2 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-779(2) (toliau – Įstatymo projektas) tikslui ir pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
pajamų mokesčio dalis galės būti skiriama įvairiems subjektams, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos
gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki
deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“
34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti iki 1 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:
1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)
2) profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.“
straipsnį 4¹ dalimi: „4¹. Pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą.
Bendra pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 1 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“
keičiamo įstatymo nuostatų taikymo bei Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių tarpusavio suderinamumo, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Komitetas 2018-05-23 svarstė šį pasiūlymą ir jam nepritarė, tačiau pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai 1 procentą skirti politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). Komiteto nuomone, toks siūlymas nesudarytų išimtinės ar geresnės padėties profesinėms sąjungoms kitų nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. Pritarti LR Vyriausybės pasiūlytai Projekto 2 straipsnio redakcijai dėl įstatymo įsigaliojimo. 3.
3Seimo nariai:
Tomas Tomilinas Vytautas Bakas, 2018-05-25 Naglis Puteikis 2018-06-011 Argumentai: sprendžiant opiausią struktūrinę Lietuvos socialinę problemą – mažų pajamų ir dėl jų nemažėjančios emigracijos problemą, siekiame sudaryti papildomas galimybes gyventojams derėtis dėl atlyginimų, prisidedant prie profesinių sąjungų instituto stiprinimo Lietuvoje. LR Konstitucija išskiria tris esminius pilietinės visuomenės institutus – nevyriausybines organizacijas, politines partijas ir profesines sąjungas. Todėl siūloma patikslinti įstatymo projektą ir numatyti galimybes skirti 2 proc. savo pajamų mokesčio savo pasirinktai nevyriausybinei organizacijai (kaip yra dabar, bet be profesinių sąjungų), atskirai 1 procentą politinei partijai (kaip yra dabar) ir atskirai 1 papildomą procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). Pasiūlymas:
2017
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir papildyti Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 34 straipsnį 4¹dalimi ir jį išdėstyti taip:
pareigos
deklaracijų blankai ir metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai. 2. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. 3.
gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims, išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki
deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. 4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šiuos 2 procentus pajamų mokesčio sudarytų:
1) 1 procentas politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra
2) 1 procentas profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.“ 4¹. Pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal šio straipsnio 4 dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. 5.
administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, 1 procentą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – 1 procentą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. 6. Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas teikia tinkamai suredaguotą Įstatymo projekto redakciją. 4. Seimo nariai:
Mykolas Majauskas, Aušrinė Armonaitė, Monika Navickienė 2018-05-251 Argumentai: Teikiamo pasiūlymo tikslas yra išplėsti didesnės gyventojų pajamų mokesčio dalies gavėjų ratą, įtraukiant ir labdaros bei paramos fondus. Papildomos paramos skyrimo galimybė profesinėms sąjungoms yra argumentuojama jų socialiniu jautrumu ir pažeidžiamumu darbo santykiuose, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad labdaros ir paramos fondai paramą neretai skiria dar labiau socialiai jautrioms ir pažeidžiamoms grupėms. Remiantis projekte nurodomais finansinio stabilumo ir socialinio teisingumo tikslais, būtų tikslinga vietoje profesinių sąjungų galimybę gauti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį sudaryti labdaros ir paramos fondams. Pasiūlymas: 1 straipsnis. Pakeisti 34 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis: ,, 3.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims, išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. 4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Juridinių asmenų registre, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia,
administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, iki 1 procentoą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procentoą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:
1) politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)
2) labdaros ir paramos fondams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Bendra pagal šia dalį pervedama pajamų mokesčio suma negali viršyti 1 procento.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Nepritarti Komitetas pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai
procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). 6.
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-05-16)1 siūlome pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2-6 pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. Nepritarti Komitetas pritaria 2018-05-25 Seimo narių T. Tomilino, V. Bako ir N. Puteikio pateiktam siūlymui profesinėms sąjungoms numatyti galimybes atskirai
procentą profesinei sąjungai (nutraukiant galimybę skirti 2 procentus numatyta pagal 34 straipsnio 3 dalį). 7. Komiteto sprendimas:
1Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-779(2), atsižvelgiant į Seimo narių Tomo Tomilino, Vytauto Bako ir Naglio
Puteikio 2018-05-25 pateiktą pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė bei Komiteto išvadoms. 2. Atitinkamai suredaguoti Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1427.abdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
8Balsavimo rezultatai: už – 8; prieš – 1;
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-779(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė