Projektas Projekto lyginamasis variantas
2017
1 straipsnis. 16 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais paciento priverstiniam gydymui turi būti gautas leidimas šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo – gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi paras tris kalendorines dienas.“
taip: „Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras tris kalendorines dienas be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras tris kalendorines dienas teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui.“
taip: „Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras tris kalendorines dienas kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Pagal psichiatro rekomendacijas psichiatrijos įstaigos administracija turi teisę nutraukti paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą anksčiau.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Antanas Matulas
NR. I - 924 16 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo projektO ir Civilinio kodekso 2.26 straipsniO pakeitimo įstatymo projektO
projekto tikslai ir uždaviniai Priverstinio hospitalizavimo procedūrą Lietuvoje reglamentuoja Civilinio kodekso ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos, tačiau šiuose įstatymuose priverstinio gydymo laikas be teismo leidimo skiriasi. Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme priverstinis gydymas psichiatrijos įstaigoje be teismo leidimo gali trukti ne ilgiau kaip dvi paras, o Civilinio kodekso
trukti ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Teisės departamentas išvadoje „Dėl Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924
rekomendacijų 21 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad tokių asmenų priverstinis patalpinimas ir gydymas turėtų užtrukti trumpą laiko tarpą ir tik remiantis atitinkamu medicininiu įvertinimu. Šio punkto aiškinamajame memorandume (163 paragrafas) išaiškinta, kad trumpą laiko tarpą maksimaliai atitiktų 48 arba 72 valandos. Jeigu šias priemones reikėtų taikyti ilgiau, turėtų būti taikomos Europos Tarybos rekomendacijų 20 straipsnio nuostatos. Europos Tarybos rekomendacijų 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl priverstinio hospitalizavimo turi būti priimtas teismo ar kito kompetentingo organo. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą „Dėl Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr.
I-924 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“, kad įstatymų nuostatose priverstinio gydymo terminas išreiškiamas skirtinga lingvistine konstrukcija, o keičiamo įstatymo formuluotė – „ paras“– turėtų būti suderinta su Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kuriose priverstinis (būtino) hospitalizavimas be teismo sprendimo (leidimo) yra susietas ne su „parų“, o su „kalendorinių dienų“ terminu, siūlau šias formuluotes suvienodinti. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Taip pat Konvencija numato, kad niekam laisvė negali būti atimta, tačiau laisvė teisėtai gali būti atimama asmenims, galintiems platinti užkrečiamąsias ligas, psichiškai nesveikiems, alkoholikams, narkomanams ar valkatoms. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti aiškų ir įstatymuose vienodą priverstinio gydymo be teismo sprendimo laiką. Įstatymo projekto uždaviniai: įstatymuose suvienodinti priverstinio gydymo be teismo leidimo laiką, suderinti įstatymuose termino lingvistinę konstrukciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – LR Seimo narys Antanas Matulas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais paciento priverstiniam gydymui turi būti gautas leidimas šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo – gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi paras.“.
straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Pagal psichiatro rekomendacijas psichiatrijos įstaigos administracija turi teisę nutraukti paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą anksčiau.“. Civilinio kodekso 2,26 straipsnio 4 dalis numato, kad: „Asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.“. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Civiliniame kodekse ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme siūlau numatyti trijų kalendorinių dienų priverstinio gydymo terminą. Gydymo įstaigoms bus aiškiau, nes įstatymuose priverstinio gydymo be teismo sprendimo terminas bus vienodas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektu siūlomas teisinis reguliavimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymų projektas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus teikiamą Įstatymų projektą kitų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, taip pat jų nebus ir sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projekto žodžiai: „priverstinė hospitalizacija“,
„priverstinis gydymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narys Antanas Matulas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-05 Nr. S-2017-4535 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-659 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP659, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]