priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Dirvožemis yra vienas pagrindinių šalies gamtos išteklių, nuo kurio derlingumo priklauso ne tik aprūpinimas maistu, bet nuo jo priklauso ir reikšminga šalies pajamų dalis. Pastaruoju metu, šalies mokslininkų teigimu, dėl itin intensyvios žemdirbystės, neatsakingos žemės ūkio technikos ir monokultūrų auginimo išryškėjo dirvožemio degradacijos požymiai, pasireiškiantys sparčiu jų rūgštėjimu (ypač Žemaitijoje), mažėjančiu augalams reikalingų maisto medžiagų kiekiu dirvoje (armenyje), intensyvėjančia dirvožemio erozija (dirvožemio derlingo viršutinio sluoksnio netekimas, dirvos struktūros praradimas). Kai pasėlio struktūroje javai užima net 80 proc., t.y. daug didesnę dalį negu optimalioje (turėtų būti apie 50 proc.), dirvotyros požiūriu, tai itin prastėja agrocheminės, fizikinės ir biologinės dirvožemio savybės. Be to, jau ryškiai sumažėję ir turintys tendenciją toliau mažėti daugiamečių žolių plotai, kaip ir gyvulininkystės ūkiuose sukaupiamų organinių trąšų kiekis. Tai lemia dirvožemyje ilgai trunkančio humifikacijos proceso lėtėjimą ir humuso mažėjimą. Toks gamtos išteklių naudojimas veda link negrįžtamo dykumėjimo proceso, grasinančio ne tik aplinkosaugai ir žmonių sveikatai, bet ir žemdirbių pajamoms ilgalaikėje perspektyvoje suprastėjus dirvožemio derlingumui ir kokybei, suprastės derliai, produkcijos kokybė, išaugs produkcijos savikaina dėl didėjančių mineralinių trąšų bei dirvos gerinimo priemonių poreikio. Problemą gilina ir produkcijos derliaus savikainą augina nesubalansuotas tręšimas mineralinėmis trąšomis. Neįvertinus dirvožemio agrocheminių savybių į dirvą įnešti per dideli augalų neįsavinti trąšų kiekiai, ne tik teršia dirvožemį ir gruntinius vandenis, bet ir didina bereikalingas ūkininkų išlaidas.
Lietuvoje viena skaudžiausių problemų dirvožemio degradacijos aspektu yra sparčiai didėjantys rūgščių dirvožemių plotai, artėjantys net prie 50 proc. visų žemės ūkio naudmenų rodiklio, buvusio iki pirmųjų kalkinimo darbų. Sparčiausiai dirvožemiai rūgštėja Vakarų ir Rytų Lietuvoje. Dėl šios priežasties jau artimiausiais metais padaugės plotų, kuriuose prastai augs arba visiškai nebeaugs rapsai, kviečiai, cukriniai runkeliai, dobilai, liucernos, ankštiniai augalai ir daugelis daržovių. Todėl šiai problemai spręsti būtina parengti rūgščių dirvožemių kalkinimo reikalavimus. Kyla problemų ir dėl intensyvios žemdirbystės padarinių, sėjomainų nebuvimo, monokultūroje auginamų javų, kas intensyviai ardo derlingąją dirvožemio dalį. Neišspręstas ir nuotėkų dumblo panaudojimo klausimas iki šiol bandant jį traktuoti, kaip naudingą tręšimo priemonę, neįvertinus užterštumo sunkiaisiais metalais pavojaus. Atkreiptinas dėmesys ir į miškų dirvožemio būklę, bei jo išsaugojimo būtinybę. Nerimą dėl galimo miško dirvožemio prastėjimo kelia ir vis labiau didėjantys plynų miškų kirtimų mastai. Lietuvos miškų ūkio statistikos duomenimis per 8 metų laikotarpį nuo 2007 iki 2015 metų plynai kertamų miškų plotai padidėjo net 21 proc. t. y. 3555 ha. Todėl darytina išvada, kad tokiu tempu kertami miškai, lydimi dar ir intensyvaus miško paklotės ardymo ir suslėgimo, įtakotos sunkios miško technikos intensyvaus darbo. Būtina ieškoti veiksmingų priemonių griežtinant transporto priemonių važiavimo ne keliais sąlygas. Šis įstatymas būtų pagrindas tokioms teisinėms nuostatoms ir griežtesniam atsakomybės taikymui. Problemų kyla ir dėl dirvožemio skurdinimo maisto medžiagų disbalanso pavidalu, išnešant iš dirvožemio daugiau, nei jam sugražinant.
Itin didelę žalą miškų dirvožemiui, jo struktūrai turi kelmų rovimo praktika, kurios būtina atsisakyti. Dirvožemio išsaugojimo kontekste būtina imtis neatidėliotinų priemonių stabdant svarbaus ir labai lėtai atsinaujinančio šalies gamtos ištekliaus
Olandijos–, taip pat Šveicarijos patirtis, kuri turi tapti vyzdžiai. Juo labiau, kad ir Europos Komisija, buvo parengusi dirvožemio saugojimo direktyvos projektą, tačiau dėl pernelyg skirtingų regionų gamtinių, ekonominių, žemdirbystės intensyvumo ir dirvožemio būklės kriterijų ir teisinio reglamentavimo tradicijų, šio siūlymo atsisakė ir direktyvos tvirtinimo procesą sustabdė, palikdama valstybių narių apsisprendimui.
Dirvožemio išsaugojimo būtinybę globaliu mastu svarbą, atkreipiant dėmesį į kiekvieno konkretaus regiono sąlygas ir tame regione iškylančias su tuo susijusias problemas, Jungtinių tautų Žemės ūkio ir maisto organizacija (FAO) jau buria darbo grupę, sudarytą iš skirtingų regionų dirvožemio ekspertų, tarptautinėms dirvožemio apsaugos rekomendacijų gairėms parengti. Įvertinusi dirvožemio degradacijos problemos ir sprendimų, stabdant šias grėsmes poreikį ir tai, kad Europos Sąjungos ir kitų šalių politika dirvožemio srityje tik pradedama formuoti, bendras dokumentas taip ir nepatvirtintas, Lietuvos dirvožemininkų draugija prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus, taip pat Lietuvos agronomų sąjunga iškėlė Dirvožemio reglamentavimo įstatyminiame lygmenyje būtinybę. Sprendimą parengti Įstatymo projektą priėmė žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-311 sudaryta darbo grupė 2015 m. rugpjūčio
projektą atsižvelgta į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, įvertintos Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos bei Šveicarijos įstatymų nuostatos, į vieningą sistemą apjungiami jau galiojantys dalinę dirvožemio apsaugą reglamentuojantys teisės aktais. Įstatymo projekte duodamos nuorodos į jau galiojančius teisės aktus tokius, kaip augalų apsaugos produktus, mėšlo, dumblo, pelenų, žemės naudojimą ir miškų naudojimą reglamentuojantys teisės aktai.
Papildoma tokiomis nuostatomis, kaip trąšų registras, tręšimo reikalavimai, geros ūkininkavimo praktikos rekomendacijos, tausaus subalansuoto tręšimo reikalavimai dumblo naudojimo, miškų tręšimo, nepaliestų natūralių durpynų naudojimo sąlygos. 2. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – išsaugoti ir pagerinti Lietuvos dirvožemius paskirtiniam naudojimui ir jų funkcionalumą aplinkos kokybei (vandens, oro, augalijos, gyvūnijos) užtikrinti skatinti žemės naudotojus racionaliai naudoti žemę, puoselėti dirvožemio kokybę, neleisti prastėti agro ir miško ekosistemų dirvožemio būklei, tiesiogiai priklausančiai nuo žmonių veiklos ir gamtinių veiksnių. Taip pat laipsniškai mažinti žalingų veiksnių poveikį dirvožemiui, įgyvendinant tinkamas jo naudojimo priemones. Įstatymo projektu siekiama išspręsti ir šiandien abejotiną nuotekų dumblo naudojimo klausimą, traktuojant jį ne tręšiamojo produkto, o atliekos pavidalu, utilizuojant jį tik miško želdinių augynų plotuose, įveistuose ne miško žemėje. Įstatymo projektu siekiama išsaugoti derlingo ir vidutinio derlingumo dirvožemius išsaugoti žemės ūkio naudmenų sektoriuje, neleidžiant šių plotų užstatyti. Taip pat, įvertinus aplinkosauginius aspektus, įstatymo projektu siekiama įtvirtinti būtinus žemės, miško naudmenų bei durpynų ekosistemų naudojimo pagal paskirtį principus. Iki šiol dirvožemio tiesiogiai nereglamentavo nei vienas Lietuvos Respublikos įstatymas. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos, Žemės, Poveikio aplinkai vertinimo, Teritorijų planavimo, Atliekų tvarkymo, Žemės gelmių, vandenų, pelkynų ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai aktai, dirvožemio nuostatas reglamentavo iš dalies.
Atsakomybė už aplinkos teršimą (tame tarpe dirvožemio) ir humusinio dirvožemio sluoksnio naikinimą (gadinimą) numatyta Lietuvos Respublikos administraciniame teisės pažeidimų kodekse. Su dirvožemio apsauga susijusius reikalavimus šiandien apibrėžia ir įvairios aplinkosaugos, augalų apsaugos, žemės ir miškų naudojimo, taršos prevencijos, mėšlo ir dumblo naudojimą reglamentuojančios taisyklės, tačiau šie reikalavimai neapjungti į vieningą su dirvožemio kokybės išsaugojimu ir jos puoselėjimu susijusią sistemą klaidina ūkio subjektus ir trukdo vieningą dirvožemio saugos įgyvendinimą. Todėl vienas pagrindinių šio įstatymo uždavinių – apjungti visus minėtus teisės aktus į vieną koordinuojančią sistemą, supaprastinančią ir palengvinančią dirvožemio naudojimo, jo kokybės puoselėjimo sąlygas ūkininkams ir kitiems ūkio subjektams, įvedant bendrą dirvožemio reglamentavimo nuoseklumą. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptariami klausimai. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys atskirus dirvožemio apsaugos aspektus yra šie:
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“; Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. D1-203 „Dėl cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“;
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V-114 „Dėl Lietuvos Higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymas Nr.
V-412 „Dėl Lietuvos Higienos normos HN 97:2004 „Pesticidų (augalų apsaugos produktų) veikliųjų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos aplinkoje patvirtinimo“; Aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. D1-436 „Dėl Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“; Aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 230 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“;
Aplinkos ministro 2007 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. 1-10 „Dėl ekogeologinių tyrimų reglamento patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
dokumento LAND 20-2001 „Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“ ; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 9-95 „Viršutinės litosferos dalies užterštumo naftos produktais didžiausi leidžiami lygiai“; Lietuvos higienos norma HN 60-1996 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama ir laikinai leidžiama koncentracija dirvožemyje“;
Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-367 / 3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio
sluoksnio išsaugojimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“. Visa eilė įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuoja tam tikrų dirvožemio saugos problemų sprendimą. Tačiau nėra vieningo, sisteminio dirvožemio naudojimą reglamentuojančio dokumento.
Teikiamas Lietuvos Respublikos dirvožemio saugos įstatymo projektas visas šias problemas apibendrina, nusako trūkstamus reikalavimus dėl žemės ūkio paskirties žemės naudojimo, kurie neapibrėžti geros žemdirbystės praktikų taikymo, subalansuoto tręšimo, tręšimo planų, registruotų trąšų reikalavimų, trąšų registravimo būtinybės dokumentuose. Įstatymas papildomas reikalavimais, kuriais siekiama išsaugoti miško ir durpyno dirvožemius. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Lietuvos Respublikos dirvožemio saugos įstatymo projekte apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, dirvožemio išteklių naudotojų teisės, pareigos ir atsakomybė, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigos dirvožemio saugos srityje. Nustatyti tausaus subalansuoto tręšimo reikalavimai, trąšų registro būtinybė, na ir nuorodos į geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus su tausios žemdirbystės praktikos rekomendaciniais aspektais, taikant maistinių medžiagų balanso principą gražinant dirvai tapatų iš išneštų maisto medžiagų kiekį. Taip pat numatyti reikalavimai ūkio subjektams, naudojantiems žemės ūkio paskirties ir miško žemę bei būtini reikalavimai išsaugoti miško ir durpynų dirvožemį bendresniu požiūriu. Tuo tikslu numatyti reikalavimai miško dirvožemiui ir durpynų rekultivavimui. Įvertinant tai, kad intensyviai dirbamas durpynų dirvožemis itin sparčiai mineralizuojasi ir dykumėja į atmosferą paleisdamas šiltnamio efektą spartinančių dujų emisijas ir atlaisvindamas į gruntinius vandenis azotą, šiuo įstatymu siekiama iš rekultivacijos galimybių išimti jo naudojimą žemės ūkiui, rekultivuotus durpynus tik apsodinant mišku arba aptvenkiant ir grąžinant į pelkėjimo procesą. Be to, būtina saugoti ir natūralius dar nepradėtus eksploatuoti durpynus, išsaugant tiek pačią ekosistemą, tiek bioįvairovę bei aplinką.
Įstatyme numatomas ir dumblo naudojimo sąlygos, įvardijant jį ne dirvožemio trąšos, o atliekos pavidalu, kurią būtų leidžiama utilizuoti tik miško plantančiuose želdynuose, įveistuose ne miško žemėje, taip pat atsinaujinančios energijos plantacijose, saugant ir žemės ūkio augalus ir miško grybus nuo užterštumo sunkiaisiais metalais,. Įvertinant tai, kad nė viename šiuo metu galiojančiame teisės akte nėra patvirtintų sąvokų ir funkcijų apibrėžimų, iškyla daug neaiškumų tiek žemės naudotojams, tiek ir aplinkos saugos kontrolę vykdantiems pareigūnams. Šie neaiškumai dažnai tampa ir teisminių ginčų pagrindu. Be to, šis įstatymas sujungia į vieną sistemą atskirų teisės aktų nuorodas ir palengvina esminių reikalavimų įgyvendinimą saugoti dirvožemio derlingumą. Tai bus labai didelis palengvinimas dirvožemio derlingumo saugojimo ir jo gerinimo požiūriu. Lietuvos Respublikos dirvožemio saugos įstatymas, apjungiantis taikomus šios paskirties teisės aktus, turi būti dirvožemio išsaugojimo teisinės sistemos pagrindas. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Patvirtintas įstatymo projektas, taptų labai reikšmingas žemės ūkio verslui ne tik šių dienų požiūriu, bet ir galvojant apie ateitį. Laikantis gerų ūkininkavimo praktikos tradicijų, tausiai ir atsakingai naudojant dirvožemį, grąžinat jam prarastas ir išneštas augalų maisto medžiagas, saugant tinkamą jo fizinį būvį, bus atkuriamas ir palaikomas dirvožemio derlingumas. Jis užtikrins gausų augalų derlių, kartu saugos aplinką, stabdys CO₂ emisiją.
Taikant subalansuotą augalų tręšimą, vartotojui bus teikiami sveiki žemės ūkio produktai ir saugi žaliava maisto pramonei. Saugus, ekologiškas dirvožemis padės plėtoti augalininkystės ir miškininkystės verslą. Be to, taikant tausojantį dirvos dirbimą, o ypač subalansuotą augalų tręšimą, įvertinant dirvožemio agrocheminius rodiklius ir konkrečių augalų įsisavinamus maisto medžiagų kiekius ir tausų subalansuotą augalų apsaugos priemonių naudojimą, gerokai sumažės ūkininkų darbo sąnaudos ir produkcijos savikaina. Tuo ir reikalingi kasmetiniai tręšimo planai ir maistinių medžiagų dirvožemyje balansų skaičiavimai, kurie padės sutaupyti lėšų, šiandien bereikalingai išleidžiamų pertekliniam trąšų naudojimui neįvertinus jų realaus poreikio. Aplinkosaugos, sveikatos, rekreacijos išsaugojimo ir plėtros aspektai taip pat suvaidins svarbų vaidmenį verslo sąlygų gerinimo link. Išsaugojus žemės ūkio naudmenų kokybę, pagerės žemės ūkio produktyvumas ir produktų kokybė, o išsaugojus miškų dirvožemį, pagerės miško ne tik medienos kokybė, bet ir estetinė miško rekreacinės paskirties būklė. Išsaugotas kraštovaizdžio stabilumas, kaip ir natūralią pelkynų ekosistema ne tik ryškiai prisidės prie klimato kaitos procesų stabdymo, vykdant ambicingus Paryžiaus klimato kaitos įsipareigojimus, bet prisidės prie aplinkos, bioįvairovės bei kraštovaizdžio išsaugojimo, kas aiškiai pagerins vietovės turistinį patrauklumą, vienareikšmiškai pagerinsiantį šalies verslo sąlygas, ypač turizmo, kaimo turizmo srityse. Be to, patvirtinus įstatymo projektą, žemės ūkio verslo subjektai turės didelį privalumą, turėdami visapusiško laisvo informacijos apie dirvožemio būklę, jo cheminę sudėtį, tręšimo ir kitų derlingumą didinančių priemonių rekomendacijas, prieinamumo galimybę. 8.
teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus įstatymą, reikės parengti poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius nuotėkų dumblo skleidimą ant miško medynų dirvožemio, organinių atliekų naudojimą tręšimui, dirvožemio išvalymo normatyvus, privalomas antierozines priemones, dirvožemio kokybės vertinimo tvarkas, pavirtinti trąšų registrą, tręšimą reglamentuojančius teisės aktus, transporto priemonių važiavimo ne keliais reikalavimus, tausios ūkininkavimo praktikos rekomendacijas. Įstatymo projekte laikomasi nuostatos, kad poįstatyminius teisės aktus turės parengti Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, todėl priėmus šį įstatymą bus parengtas Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis valstybės valdymo institucijas parengti reikiamus teisės aktus. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Priėmus įstatymą, reikės rengti įgyvendinamuosius dokumentus (geros žemdirbystės praktikos taisykles, trąšų registracijos taisykles, subalansuoto tręšimo, maistinių medžiagų ir humuso balansų metodikas). Taip pat patobulinti Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367 / 3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ tvirtinamus reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“. Šiuos dokumentus pagal kompetenciją turės rengti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir aplinkos ministerija. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai). Dirvožemio įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai V. Vingrienė ir Viktoras Pranckietis. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Siūlomi Lietuvos Respublikos dirvožemio saugos įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „dirvožemis“, „dirvožemio sauga“, „aplinkos apauga“, „degradacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Viktoras Pranckietis