Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Papildyti 15 straipsnio 9 dalį 3 punktu:
„3) išmokėjus pelno įmoką, dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 15 straipsnio 9 dalį 3 punktu:
„3) išmokėjus pelno įmoką įmonė taptų nemoki.“
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatos taikomos priimant sprendimus dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo už 2020 ir vėlesnius metus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, 2020-10-07
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino dėl koronaviruso (COVID-19) patiriami verslo suvaržymai tam tikruose ūkio sektoriuose, kuriuose veikia valstybės ir savivaldybės įmonės, ir dėl šių suvaržymų sukeltos neigiamos pasekmės valstybės ir savivaldybės įmonėms. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (toliau – įstatymas) nustatyto dydžio pelno įmokos mokėjimas siejamas su praėjusiais finansiniais metais pasiektais įmonės rezultatais, tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonės nėra atleidžiamos nuo pelno įmokos mokėjimo, jeigu patiria veiklos suvaržymų tais metais, kuriais pelno įmoka turėtų būti pervedama į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Todėl reikalavimas įvykdyti įstatyme nustatytą valstybės ir savivaldybės įmonių pareigą tam tikrą pelno, uždirbto 2019 metais, dalį pervesti į valstybės ar savivaldybės biudžetą nepriklausomai nuo to, kad 2020 metais šios įmonės patyrė reikšmingų veiklos suvaržymų ir negavo planuotų pajamų, gali turėti neigiamą įtaką šių įmonių finansiniam likvidumui ir net veiklos tęstinumui. Šiuo teikiamu įstatymo projektu siekiama papildyti teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurioms esant Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba gali nustatyti mažesnę valstybės ar savivaldybės įmonių mokėtiną pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą ir taip sudaryti prielaidas išsaugoti šių įmonių finansinį likvidumą ir tvarų šių įmonių veiklos tęstinumą. Teikiamo Įstatymo projekto būtinybę patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.
444 pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“ pakeitimui. Šiuo nutarimo pakeitimu taip pat buvo įtvirtinta papildoma sąlyga, kuriai esant Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti mažesnę valstybei nuosavybės teise priklausančioms bendrovėms nustatytą dividendams išmokėti skirtą pelno dalį. Atsižvelgiant į skirtingą valstybės ir savivaldybės įmonėms bei akcinėms bendrovėms taikomą teisinį reguliavimą, papildomas pelno įmokos mažinimo pagrindas dėl COVID-19 sukeltų padarinių turi būti nustatytas ne tik valstybės valdomoms bendrovėms, bet ir valstybės ir savivaldybės įmonėms, o šie pakeitimai įtvirtinti įstatymu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento (direktorius Vaidotas Rudokas, tel. 8 706 67 742) Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus darbuotojai. 3.
reglamentuojami Įstatymo projektu aptarti teisiniai santykiai Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnis nustato, kad Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę, negu nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba valstybės įmonė įgyvendina ar dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą, arba jeigu įmonės paskolos, išperkamosios nuomos įsipareigojimai ir kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas), kurie nurodyti įmonės audituotame ataskaitinių metinių finansinių ataskaitų rinkinyje, sumokėjus pelno įmoką, viršytų įmonės nuosavo kapitalo dydį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės nustatyti mažesnes valstybės ar savivaldybės įmonių pelno įmokas į valstybės ar savivaldybės biudžetą, kai dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos yra reali galimybė valstybės ar savivaldybės įmonei tapti nemokiai. Todėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti dar vieną pirmiau minėtą sąlygą, kurią tenkinant Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka galėtų nustatyti mažesnę, negu nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, valstybės ar savivaldybės įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
Priėmus Įstatymo projektą, dalis valstybės ir savivaldybės įmonių turės teisę į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokėti mažesnę, nei nustatyta įstatyme, pelno įmoką, tačiau tai nepanaikins racionalaus lėšų surinkimo į valstybės ir savivaldybės biudžetus kontrolės. Pažymėtina, kad net ir įsigaliojus teikiamam įstatymui, sprendimus dėl valstybės ar savivaldybės įmonės mokėtinos pelno įmokos mažinimo priims ne pačios valstybės ar savivaldybės įmonės, ne valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises įgyvendinančios institucijos, o atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės taryba, įvertinusios pateiktus argumentus ir galimą pelno įmokų mažinimo įtaką biudžetų formavimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Įstatymo pakeitimas sukurs papildomas prielaidas valstybės ar savivaldybės įmonėms išsaugoti finansinį likvidumą, laiku atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, kitais kreditoriais, užtikrinti veiklos tęstinumą ir taip prisidėti prie dėl koronaviruso sukeltų padarinių nukentėjusių ūkio sektorių veiklos atkūrimo. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti naujų teisės aktų ir pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuo metu galiojančių teisės aktų. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „pelno įmoka“,
„ekstremalioji situacija“, „karantinas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 9 dalį 3 punktu ir jame nustatyti, kad Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę, negu nurodyta keičiamo įstatymo 6 dalyje, įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu išmokėjus pelno įmoką, dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai. Siūloma nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, projekte nustatomas kriterijus „yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai“ yra neaiškus bei vertinamojo pobūdžio, kas iš esmės reikštų, jog įstatymo nuostatų taikymas priklausytų nuo vertinančiojo subjekto, o ne nuo objektyvių kriterijų. Pažymėtina, jog kiti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje nustatyti kriterijai, kai gali būti nustatoma mažesnė įmonės pelno įmoka, yra aiškūs ir objektyvūs – dalyvavimas tam tikrame svarbiame projekte arba įmonės nuosavo kapitalo dydžio viršijimas. Be to, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad negalima tvirtinti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, kuriame numatyta į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokama pelno įmoka, jeigu įmonė yra nemoki ar po į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokėtos pelno įmokos taptų nemoki.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuo skirtųsi padėtis kai „yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai“ ir „taptų nemoki“, kas galėtų būti pagrindu konstatuoti vieną ar kitą situaciją bei kokie objektyvūs padėties skirtumai leistų identifikuoti, kokia būtų įmonės padėtis. Pažymėtina, jog nenustačius aiškesnio teisinio reguliavimo galėtų susidaryti situacija, kai vienodoje teisinėje padėtyje esantys subjektai būtų traktuojami skirtingai nesant jokių objektyvių tokio skirtingo teisės aktų taikymo pagrindų. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar apribotos veiklos laikotarpis yra siejamas su įmonės finansiniais metais, ar su laikotarpiu, kai priimamas sprendimas dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo, ar apribotos veiklos laikotarpis apskritai nėra svarbus projektu siūlomų nuostatų taikymui. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, dėl kokių veiklos apribojimų (pavyzdžiui, dėl įmonei aktualių ar dėl bet kokių) būtų taikomos projektu siūlomos nuostatos. Ketvirta, projekte nustatomos aplinkybės gali įvykti netikėtai ir (arba) per labai trumpą laiką (dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremalios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalį įmonė pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą turi pervesti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.
Taigi gali susidaryti situacija, kai priėmus sprendimą paskirstyti pelną ir įmonei dar nepervedus pelno įmokos, įvyktų projekte numatytos aplinkybės, tačiau įmonė nebegalėtų nepervesti pelno įmokos, nors dėl to taptų nemoki. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai papildytas. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) turi būti paskirstytas (paskirstyti) ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams, o šio straipsnio 12 dalyje numatyta, kad įmonė pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą turi pervesti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Atsižvelgus į tai, kad įmonės finansiniai metai gali nesutapti su kalendoriniais metais projekte nenustačius įstatymo nuostatų taikymo taisyklių, gali kilti praktinių projektu siūlomos nuostatos taikymo problemų ir nenuoseklumo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8
5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8
5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2020-09-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-07-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 9 dalį 3 punktu ir jame nustatyti, kad Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę, negu nurodyta keičiamo įstatymo 6 dalyje, įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu išmokėjus pelno įmoką, dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai. Siūloma nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, projekte nustatomas kriterijus „yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai“ yra neaiškus bei vertinamojo pobūdžio, kas iš esmės reikštų, jog įstatymo nuostatų taikymas priklausytų nuo vertinančiojo subjekto, o ne nuo objektyvių kriterijų. Pažymėtina, jog kiti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje nustatyti kriterijai, kai gali būti nustatoma mažesnė įmonės pelno įmoka, yra aiškūs ir objektyvūs – dalyvavimas tam tikrame svarbiame projekte arba įmonės nuosavo kapitalo dydžio viršijimas. Be to, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad negalima tvirtinti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, kuriame numatyta į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokama pelno įmoka, jeigu įmonė yra nemoki ar po į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokėtos pelno įmokos taptų nemoki. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuo skirtųsi padėtis kai „yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai“ ir „taptų nemoki“, kas galėtų būti pagrindu konstatuoti vieną ar kitą situaciją bei kokie objektyvūs padėties skirtumai leistų identifikuoti, kokia būtų įmonės padėtis.
Pažymėtina, jog nenustačius aiškesnio teisinio reguliavimo galėtų susidaryti situacija, kai vienodoje teisinėje padėtyje esantys subjektai būtų traktuojami skirtingai nesant jokių objektyvių tokio skirtingo teisės aktų taikymo pagrindų. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar apribotos veiklos laikotarpis yra siejamas su įmonės finansiniais metais, ar su laikotarpiu, kai priimamas sprendimas dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo, ar apribotos veiklos laikotarpis apskritai nėra svarbus projektu siūlomų nuostatų taikymui. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, dėl kokių veiklos apribojimų (pavyzdžiui, dėl įmonei aktualių ar dėl bet kokių) būtų taikomos projektu siūlomos nuostatos. Ketvirta, projekte nustatomos aplinkybės gali įvykti netikėtai ir (arba) per labai trumpą laiką (dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremalios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalį įmonė pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą turi pervesti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Taigi gali susidaryti situacija, kai priėmus sprendimą paskirstyti pelną ir įmonei dar nepervedus pelno įmokos, įvyktų projekte numatytos aplinkybės, tačiau įmonė nebegalėtų nepervesti pelno įmokos, nors dėl to taptų nemoki. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai papildytas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo.
Keičiamo įstatymo
(nuostoliai) turi būti paskirstytas (paskirstyti) ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams, o šio straipsnio 12 dalyje numatyta, kad įmonė pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą turi pervesti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, įmonės finansiniai metai trunka
pobūdį. Atsižvelgus į tai, kad įmonės finansiniai metai gali nesutapti su kalendoriniais metais projekte nenustačius įstatymo nuostatų taikymo taisyklių, gali kilti praktinių projektu siūlomos nuostatos taikymo problemų ir nenuoseklumo. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5037 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė
dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, B. Bradauskas, E. Gentvilas, A. Kupčinskas, V.Poderys, J. Razma. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Danė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 9 dalį 3 punktu ir jame nustatyti, kad Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę, negu nurodyta keičiamo įstatymo 6 dalyje, įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu išmokėjus pelno įmoką, dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai. Siūloma nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, projekte nustatomas kriterijus „yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai“ yra neaiškus bei vertinamojo pobūdžio, kas iš esmės reikštų, jog įstatymo nuostatų taikymas priklausytų nuo vertinančiojo subjekto, o ne nuo objektyvių kriterijų. Pažymėtina, jog kiti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje nustatyti kriterijai, kai gali būti nustatoma mažesnė įmonės pelno įmoka, yra aiškūs ir objektyvūs – dalyvavimas tam tikrame svarbiame projekte arba įmonės nuosavo kapitalo dydžio viršijimas.
Be to, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad negalima tvirtinti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, kuriame numatyta į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokama pelno įmoka, jeigu įmonė yra nemoki ar po į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokėtos pelno įmokos taptų nemoki. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuo skirtųsi padėtis kai „yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai“ ir „taptų nemoki“, kas galėtų būti pagrindu konstatuoti vieną ar kitą situaciją bei kokie objektyvūs padėties skirtumai leistų identifikuoti, kokia būtų įmonės padėtis. Pažymėtina, jog nenustačius aiškesnio teisinio reguliavimo galėtų susidaryti situacija, kai vienodoje teisinėje padėtyje esantys subjektai būtų traktuojami skirtingai nesant jokių objektyvių tokio skirtingo teisės aktų taikymo pagrindų. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar apribotos veiklos laikotarpis yra siejamas su įmonės finansiniais metais, ar su laikotarpiu, kai priimamas sprendimas dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo, ar apribotos veiklos laikotarpis apskritai nėra svarbus projektu siūlomų nuostatų taikymui. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, dėl kokių veiklos apribojimų (pavyzdžiui, dėl įmonei aktualių ar dėl bet kokių) būtų taikomos projektu siūlomos nuostatos. Ketvirta, projekte nustatomos aplinkybės gali įvykti netikėtai ir (arba) per labai trumpą laiką (dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremalios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos).
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalį įmonė pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą turi pervesti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Taigi gali susidaryti situacija, kai priėmus sprendimą paskirstyti pelną ir įmonei dar nepervedus pelno įmokos, įvyktų projekte numatytos aplinkybės, tačiau įmonė nebegalėtų nepervesti pelno įmokos, nors dėl to taptų nemoki. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai papildytas. Pritarti iš dalies. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tokia būsena susidaro palaipsniui didėjant juridinio asmens įsipareigojimų sumai. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad negalima tvirtinti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, kuriame numatyta į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokama pelno įmoka, jeigu įmonė yra nemoki ar po į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokėtos pelno įmokos taptų nemoki.
Tai reiškia, kad sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo dieną įmonė gali būti moki, tačiau vėliau, kaip nurodyta siūlyme papildyti Įstatymo 15 straipsnio 9 dalį
nustatyti mažesnę, negu nurodyta Įstatymo 6 dalyje, įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu išmokėjus pelno įmoką, dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai. Siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Papildyti 15 straipsnio 9 dalį 3 punktu: „3) išmokėjus pelno įmoką, dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos yra reali galimybė įmonei tapti nemokiai įmonė taptų nemoki.“ Dėl kitų pastebėjimų nesiūloma tikslinti įstatymo projekto nuostatų. Kaip minėta, Įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad negalima tvirtinti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir numatyti į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokamos pelno įmokos, jeigu įmonė po sumokėtos pelno įmokos taptų nemoki. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo.
Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) turi būti paskirstytas (paskirstyti) ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams, o šio straipsnio 12 dalyje numatyta, kad įmonė pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą turi pervesti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Atsižvelgus į tai, kad įmonės finansiniai metai gali nesutapti su kalendoriniais metais projekte nenustačius įstatymo nuostatų taikymo taisyklių, gali kilti praktinių projektu siūlomos nuostatos taikymo problemų ir nenuoseklumo. Pritarti. Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio 9 dalies
dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo už 2020 ir vėlesnius metus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2020-09-23 pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5037 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas, 2020-10-011 Argumentai: Siekiant išvengti galimo įmonės nemokumo (bankroto), siūloma atsisakyti baigtinio sąrašo atvejų, kada įmonei galėtų būti nustatyta mažesnė pelno įmokos dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį i r jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Papildyti 15 straipsnio 9 dalį 3 punktu:
„3) išmokėjus pelno įmoką, dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos įmonė taptų nemoki.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris