rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – LVĮ projektas) tikslas – tobulinti lobistinės veiklos teisinį reguliavimą, didinti lobistinės veiklos teisinio reguliavimo efektyvumą ir veiksmingumą, lobistinės veiklos priežiūros efektyvumą, užtikrinant lobistinės veiklos skaidrumą ir išviešinant poveikio darymą teisėkūrai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekt1 parengti organizuojant suinteresuotų institucijų pasitarimus, kuriuose dalyvavo ir teikė siūlymus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai, Teisingumo ministerija bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Seimo naria, pasirašę šį projektą. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu lobistinės veiklos apibrėžtis (LVĮ 2 straipsnio 3 dalis) apima siekį daryti įtaką priimamiems teisės aktams ir administraciniams sprendimams. Plati lobistinės veiklos apibrėžtis nesudaro galimybių vykdyti efektyvią ir veiksmingą lobistinės veiklos priežiūrą. LVĮ nėra pakankamai aiškiai sureglamentuota pareiga išviešinti galutinį lobistinės veiklos naudos gavėją, tai sudaro sąlygas vykdyti lobistinę veiklą neskaidriai ir neatskleisti asmens, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą, jei toks asmuo nesutampa su lobistinės veiklos užsakovu, nors LVĮ 4 straipsnyje reglamentuotos lobistų teisės ir pareigos.
LVĮ 5 straipsnyje reguliuojamos asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigos, tačiau šios pareigos iš esmės apsiriboja įpareigojimais sudaryti sąlygas lobistams teisėtai vykdyti lobistinę veiklą ir neįtvirtina asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigų patiems aktyviai viešinti jų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos atvejus. Taigi, šiuo metu vykdoma lobistinės veiklos priežiūra iš esmės remiasi tik pačių lobistų teikiamomis deklaracijomis. LVĮ 6 straipsnis reguliuoja, kas laikoma neteisėta lobistine veikla, o 7 straipsnyje įtvirtintos išimtys, kokia veikla nelaikoma lobistine. Vadovaujantis LVĮ 7 straipsnio 7 punktu, lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Ši išimtis kelia praktinių LVĮ taikymo problemų, sudaro sąlygas veiklą, kuri pagal turinį laikytina lobistine veikla, vykdyti neskaidriai, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo. 8 straipsnyje reglamentuota, kokiems asmenims draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovais, nors laikytina, kad toks draudimas nėra proporcingas, jei šiuo metu LVĮ 8 straipsnyje nurodyti asmenys, būdami lobistinės veiklos užsakovais, laikytųsi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. LVĮ 10 straipsnyje reglamentuotas asmenų įrašymas į lobistų sąrašą, o šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo.
LVĮ 12 straipsnyje numatyta lobistinės veiklos deklaracijų teikimo tvarka. Lobistinės veiklos priežiūra šiuo metu vykdoma remiantis LVĮ 13 straipsniu, o informacija apie lobistinę veiklą (apie įrašytus į lobistų sąrašą lobistus, lobistinės veiklos sustabdymą, nutraukimą, atnaujinimą ar pasibaigimą, lobistinės veiklos deklaracijų duomenys) skelbiama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka (LVĮ 14 straipsnis). Toks informacijos skelbimo teisinis reguliavimas nevisiškai atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), taikomo nuo 2018 m. gegužės 25 d., nuostatas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. LVĮ projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti LVĮ taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla. Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą. Priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo. Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo.
Patikslinta išimtis apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Tai būtų, pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir pan. veikla. Tokių viešųjų juridinių asmenų išskyrimas yra objektyviai pateisinamas, kadangi tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Šiuo metu LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Siekiant, kad praktikoje šia nuostata nebūtų piktnaudžiaujama, siūloma tikslinti, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis.
Vis dėlto pažymėtina, kad nurodytu pakeitimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neturėtų būti deklaruojamas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostata nedarys įtakos 7 straipsnio 5 punkte įtvirtintos nuostatos taikymui, kadangi keičiamo LVĮ 7 straipsnio 5 punkte įtvirtinta savarankiška išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla (peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas pagal atitinkamą veiklą reguliuojančius įstatymus). Visas išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla, siūloma sistemiškai reglamentuoti viename straipsnyje (keičiamo LVĮ 7 straipsnis). LVĮ projektu siūloma LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje aiškiau apibrėžti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą ir diferencijuoti šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą.
Siūloma aiškiai išskirti svarbiausius sprendimus priimančių asmenų kategorijas ir šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą pavesti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Pagal siūlomą teisinio reguliavimo modelį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vykdytų Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą (LVĮ projektu keičiamo LVĮ 11 straipsnio (šiuo metu galiojančio 13 straipsnio) 2 dalis). Kitų asmenų, dalyvaujančių rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą siūloma pavesti institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams (keičiamo LVĮ 11 straipsnio 6 dalis). Siekiant sudaryti geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, LVĮ projektu siūloma nustatyti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vadinamą kryžminę pareigą deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą (keičiamo LVĮ 5 straipsnis). LVĮ projektu siekiama numatyti, kad Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.
Siekiant sudaryti kuo patogesnes sąlygas pateikti nurodytas deklaracijas, LVĮ 11 straipsnyje (šiuo metu galiojantis 13 straipsnis) būtų įtvirtinta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Taip pat siūloma numatyti, kad valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. Atitinkamai siūloma reglamentuoti ir šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą (keičiamo LVĮ 11 straipsnis). Siūlomos įtvirtinti nuostatos sudarytų galimybes palyginti lobistų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, deklaruojamą informaciją, kartu sudarytų geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, taip pat skatintų pačius lobistus vykdyti lobistinę veiklą skaidriai, ją deklaruoti.
Vadinamos kryžminės pareigos deklaruoti asmenų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą nustatymas asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, sudarytų prielaidas šiems asmenims, priimantiems atitinkamus sprendimus teisės aktų rengimo ir priėmimo procese, labiau pagrįsti, išviešinti priimamus sprendimus, taip pat užtikrinti, kad sprendimai priimti įvertinus įvairių suinteresuotų subjektų grupių nuomones ir pasiūlymus. Siekiant aiškiau apibrėžti, kas laikomas lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, į lobisto sąvoką siūloma papildomai įtraukti juridinius asmenis. Siekiant geriau įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir sudaryti galimybes aiškiai atskleisti tikruosius lobistinės veiklos naudos gavėjus, LVĮ projekte siūloma įtvirtinti lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvoką. Lobistinės veiklos naudos gavėju būtų laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kuris siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos. Tam tikrais atvejais lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas galėtų sutapti, tokiais atvejais deklaracijoje kaip lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas turėtų būti nurodomas tas pats asmuo. Siekiant, kad lobistinę veiklą vykdytų tinkamos reputacijos asmenys, siūloma papildomai įtvirtinti, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu ne tik dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, bet ir dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Pastebėtina, kad tam tikrų profesijų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taip pat siejamas su tuo, kad asmuo nebūtų teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnis). Kita vertus, siekiant skatinti asmenis lobistinę veiklą vykdyti skaidriai, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, siūloma trumpinti LVĮ 3 straipsnyje įtvirtintus terminus, kurie turi praeiti nuo apkaltinamojo nuosprendžio dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo įsiteisėjimo ar nuo administracinės nuobaudos už šio LVĮ pažeidimą įvykdymo, kad asmuo vėl galėtų būti lobistu. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies keičiamos nuostatos dėl to, kas neturi teisės būti lobistu (nuostatos iš dalies sugriežtinamos, iš dalies sušvelninamos), įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, asmenų galėjimas būti lobistu turėtų būti vertinamas pagal naujai įsigaliojusias nuostatas ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gavus informacijos apie tai, kad lobistų sąraše yra asmenų, kurie neatitinka naujų LVĮ nustatytų reikalavimų, turėtų būti patikrinama asmens atitiktis LVĮ reikalavimams ir priimami atitinkami sprendimai LVĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad LVĮ projektu siūloma numatyti, kad lobistu taip pat būtų laikomas juridinis asmuo, LVĮ
teisės būti lobistais. Draudimas juridiniam asmeniui būti lobistu iš esmės būtų siejamas su juridinio asmens išbraukimu iš lobistų sąrašo.
Taip pat lobistu neturėtų teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas. LVĮ projekte ir toliau išlaikoma nuostata, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo. Jei į lobistų sąrašą siektų būti įrašytas juridinis asmuo, atsisakoma reikalavimo nurodyti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius ir darbuotojus, kurie vykdys lobistinę veiklą, taigi, palengvinama įrašymo į lobistų sąrašą procedūra. Vis dėlto juridinis asmuo turėtų užtikrinti, kad jo vardu veiklą vykdytų tik nepriekaištingos reputacijos atstovai, todėl LVĮ projekte (9 straipsnis) siūloma numatyti, kad lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdo juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, neturintis teisės būti lobistu pagal LVĮ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Per vieną mėnesį pašalinus tokį veiklos pažeidimą, sustabdyta lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu būtų atnaujinta. Juridinis asmuo, siekiantis, kad jo vykdyta sustabdyta lobistinė veikla būtų atnaujinta, turėtų pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai visus pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus (pavyzdžiui, atitinkamam darbuotojui išduoto įgaliojimo panaikinimą įrodantį dokumentą). Siekiant skatinti lobistinę veiklą, keičiamo LVĮ 4 straipsnyje siūloma įtvirtinti naują teisę lobistams – teisę iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme jį įrašyti į lobistų sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis.
Tai sudarytų geresnes galimybes lobistams sekti juos dominančius teisėkūros procesus ir daryti įtaką teisėkūrai. Taip pat numatoma galimybė lobistams gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją sutrumpintais terminais. Kaip ir šiuo metu, lobistai turėtų pareigą deklaruoti lobistinę veiklą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje, pateikdami skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, taip užtikrinant lobistinės veiklos skaidrumą, teisėkūrai daromos įtakos viešumą. Lobistų veiklą ir toliau prižiūrėtų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. LVĮ 10 straipsnyje (šiuo metu galiojančiame 12 straipsnyje) siūloma reglamentuoti lobistų pareigą teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas. Siekiant akcentuoti būtent teisėkūrai daromo poveikio išviešinimą, atsisakoma lobistinės veiklos deklaracijos sąvokos ir įtvirtinama skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos sąvoka. Tokios skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos būtų viešinamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje, skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (keičiamo LVĮ 12 straipsnis). LVĮ projektu taip pat siūloma tikslinti duomenis, kuriuos lobistas turi nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje. Aiškiai nurodoma, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą, atsisakoma perteklinio lobistinės veiklos užsakovo asmens kodo ar juridinio asmens kodo nurodymo.
Taip pat įtvirtinama, kad tuo atveju, jeigu lobistui nėra žinomi asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vardai, pavardės, pareigos, pakanka nurodyti tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės (komiteto, komisijos ar pan.) pavadinimą. Nurodyta nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, lobistas dalyvauja Seimo komiteto posėdyje, tačiau negali tiksliai nustatyti, kokie Seimo nariai ar valstybės tarnautojai dalyvauja posėdyje, tuomet lobistas galėtų nurodyti, kad lobistine veikla siekta daryti įtaką konkretaus Seimo komiteto nariams. Siekiant išviešinti praktikoje pasitaikančius atvejus, kai teisės aktų projektus parengia privatūs subjektai, o vėliau šiuos projektus teikia viešieji asmenys, nenurodydami tikrųjų projektus inicijavusių subjektų, LVĮ 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti, ar asmeniui, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, buvo pateiktas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant mažinti administracinę naštą lobistams, LVĮ siūloma nustatyti, kad, jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi pateiktoje skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaracija tikslinama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka (keičiamo LVĮ 10 straipsnis). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos LVĮ projektu siūlomos nuostatos sudarys geresnes galimybes viešinti lobistinę veiklą, daromą įtaką teisėkūrai, efektyviau vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą ir sumažins korupcijos pasireiškimo galimybes. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas LVĮ projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi verslo atstovams bus sudarytos aiškesnės galimybės dalyvauti teisės aktų projektų rengimo, teisės aktų priėmimo procese. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. LVĮ projekte vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.
reglamento patvirtinimo“, nuostatas ir numatyti pareigą teisės aktų projektus rengiančioms institucijoms teikti išvadoms gauti teisės aktų projektus lobistams, asmenims, įrašytiems į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą pagal šių asmenų nurodytas ir skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje skelbiamas teisinio reguliavimo sritis. Taip pat turės būti keičiamas Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, įtraukiant valstybės rinkliavos dydį už įrašymą į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės patvirtinti Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarką. Institucijų vadovai turės patvirtinti valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarką; šių asmenų vykdomos lobistinės veiklos priežiūros tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymams įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kadangi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, viceministrams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Informacinės sistemos, skirtos lobistinės veiklos, daromos įtakos teisėkūrai deklaravimui, užtikrinant atitinkamas asmens identifikavimo, saugos priemones ir analizės modulius (kryžminė patikra, statistiniai apibendrinimai ir pan.), sukūrimo kaštai, remiantis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktais komerciniais pasiūlymais, yra apie 120 000 eurų (šią sumą sudaro informacinės sistemos techninės specifikacijos parengimo (apie 10 000 eurų), diegimo (apie 90 000 eurų) bei techninės priežiūros (apie 20 000 eurų) paslaugos). Ši sistema, kaip minėta, turėtų būti sukurta iki LVĮ pakeitimų įsigaliojimo. Taip pat, siekiant veiksmingos lobistinės veiklos priežiūros, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai. 2018 m. rugsėjo 19 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įsteigė Lobistinės veiklos priežiūros skyrių, kuriame eina pareigas 4 žmonės, tačiau tai padarė perkeldama valstybės tarnautojus iš Prevencijos skyriaus, kuriame šiuo metu labai trūksta žmonių, Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus tarnautojai atlieka ir Prevencijos skyriaus uždavinius. Tam, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija efektyviai galėtų atlikti įstatymais jais pavestas funkcijas, reikėtų papildomų 5 žmonių (šiuo metu patvirtintos 25 pareigybės, reikėtų 30).
5 papildomų žmonių įdarbinimas bei darbo vietų jiems įrengimas kainuotų 125 000 eurų metams. Šios lėšos buvo numatytos teikiant LRV parengtą Lobistinės veiklos įstatymo projekto variantą. Tad papildomų, LRV neįvertintų lėšų, įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „lobistinė veikla“, „lobistas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Eugenijus Jovaiša Aušrinė Norkienė Audronė Jankuvienė Levutė Staniuvienė Zenonas Streikus Lauras Stacevičius Antanas Baura Petras Valiūnas Česlav Olševski Michal Mackevič Zbignev Jedinskij Alfredas Stasys Nausėda Jonas Jarutis Robertas Šarknickas Guoda Burokienė Dainius Gaižauskas Petras Nevulis Aurimas Gaidžiūnas Juozas Rimkus Gintautas Kindurys Vytautas Rastenis Algirdas Dumbrava Kęstutis Smirnovas Laimutė Matkevičienė Dainius Kepenis Andriejus Stančikas Gediminas Vasiliauskas Asta Kubilienė Darius Kaminskas Arvydas Nekrošius Valius Ąžuolas Arūnas Gumuliauskas Rima Baškienė