Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu Papildyti Įstatymą 11¹straipsniu: „11¹ straipsnis. NPĮ dalyvavimas komanditinių ūkinių bendrijų veikloje
tikroji narė. 2. Tais atvejais, kai Lietuvos bankas yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti narių komanditorių pavedimu, šiame įstatyme nustatyti NPĮ įrašymo į NPĮ sąrašus ir priežiūros reikalavimai netaikomi, o NPĮ, veikiančios kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė, veiklos kontrolė vykdoma įgyvendinant komanditinės ūkinės bendrijos veiklos ir dalyvių sutartyse nustatytas finansines priemones ir Lietuvos bankui suteikiant teisę inicijuoti narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto
lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu Papildyti Įstatymą 11¹straipsniu: „11¹ straipsnis. NPĮ dalyvavimas komanditinių ūkinių bendrijų veikloje
tikroji narė. 2. Tais atvejais, kai Lietuvos bankas yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti narių komanditorių pavedimu, šiame įstatyme nustatyti NPĮ įrašymo į NPĮ sąrašus ir priežiūros reikalavimai netaikomi, o NPĮ, veikiančios kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė, veiklos kontrolė vykdoma įgyvendinant komanditinės ūkinės bendrijos veiklos ir dalyvių sutartyse nustatytas finansines priemones ir Lietuvos bankui suteikiant teisę inicijuoti narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą, kurio pagrindinės funkcijos yra vertinti kaip užtikrinama komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario veiklos vidaus kontrolė, nustatyti komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario organų narių interesų valdymo principus, teikti siūlymus dėl komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario valdybos narių ir vadovo skyrimo ir atšaukimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NACIONALINIŲ PLĖTROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-1257 PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai Lietuvoje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemijos patiriamą poveikį ekonomikai lemia sunkiai prognozuojami veiksniai – pandemijos eiga, izoliavimosi priemonių intensyvumas ir veiksmingumas, tarptautinių prekių tiekimo sutrikimų mastas ir padariniai. Siekiant mažinti šios krizės poveikį ekonomikai, buvo patvirtintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. pasitarime (pasitarimo protokolas Nr. 14) (toliau – Planas). Siekdama spartinti Plane nustatyto 3 tikslo „Padėti verslui išsaugoti likvidumą“ įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 1 d. pasitarime (pasitarimo protokolas Nr. 17) priėmė sprendimą steigti Pagalbos verslui fondą (toliau – Fondas), kuris padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizės. Fondo veiklų įgyvendinimo poreikis numatytas 2020 m. balandžio 7 d. Nacionalinių plėtros įstaigų skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo atlikimo ir peržiūros darbo grupės[1] patvirtintame Nacionalinių plėtros įstaigų skatinamojo finansavimo poreikio vertinime, kuris paskelbtas Finansų ministerijos interneto svetainėje http://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-kitos-investicijos/skatinamojo-finansavimo-poreikio-vertinimai. Fondas investuos į Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios dėl nepalankios epideminės naujojo koronaviruso (COVID-19) situacijos patyrė finansinių sunkumų, keliančių riziką jų komercinės veiklos tęstinumui, nuosavybės vertybinius popierius, skolos vertybinius popierius.
Taip pat kartu su jau taikomomis kitomis finansavimo priemonėmis smulkiajam ir vidutiniam verslui Fondo lėšomis įmonėms būtų teikiamos paskolos. Fondo lėšas numatoma naudoti tik tais atvejais, kai nebėra galimybių įmonėms pritraukti reikiamų lėšų iš rinkos kitokiais būdais. Fondo struktūra ir valdysena:
Fondo valdymo struktūra sukurta siekiant užtikrinti lygiavertį tinkamą atstovavimą investuotojų interesams, veiklos atskyrimą nuo politinių sprendimų įtakos taip, kad būtų užtikrinta nepriklausoma ir tvari Fondo veikla ilguoju laikotarpiu bei nepriklausomas jo valdymo ir investicinius sprendimus priimančių organų sprendimų priėmimas. Fondo valdysena atitiks gerąją valdymo praktiką, siekiant, kad būtų įgyvendinti teisėti investuotojų lūkesčiai bei interesai ir būtų užtikrinta skaidri ir nepriklausoma veikla. Fondas nebus steigiamas kaip pinigų fondas, o Vyriausybės nutarimu bus steigiamos dvi įmonės, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „Valstybinis investicinis kapitalas“ (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdoma) (toliau
Fondą ir ši Bendrovė veiks kaip KŪB komanditorė.
Numatoma, kad ši Bendrovė galės leisti obligacijas (ne nuosavybės vertybinius popierius) už kuriuos garantuos valstybė, tokiu būdu bus sudarytos sąlygos papildomai į Fondą nukreipti Bendrovės skolintas lėšas – 400 mln. eurų. Finansų ministerijos įsteigta Agentūra veiks kaip KŪB tikrasis narys, kurio pagrindinė funkcija yra Fondo investicijų valdymo sistemos sukūrimas ir tinkamas administravimas. Taip pat bus siekiama į Fondą konkrečioms investicijoms į įmones pritraukti privatų kapitalą – privataus kapitalo partneriai turės tapti KŪB komanditoriais, KŪB veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (KŪB fondo veiklos, fondo dalyvių sutartys ir kt. dokumentai). Taigi Fondo veikla ir fondo finansavimas bus vykdomas per valstybės kontroliuojamas uždarąsias akcines bendroves, iš kurių viena – Agentūra bus finansų įstaiga ir sieks būti pripažinta Nacionaline plėtros įstaiga. Siūloma Fondo schema yra pritaikyta galimybei į fondą pritraukti valstybės kontroliuojamos Bendrovės skolintas lėšas, o per KŪB veiklos sutartis ir kitų privačių investuotojų lėšas. Šiuo metu esamos nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – NPĮ) negalėtų pritraukti reikšmingų skolintų lėšų, o investavus į jas reikšmingas (sudarius galimybes joms skolintis) sumas, kiltų rizika dėl kitų NPĮ funkcijų tinkamo įgyvendinimo. Todėl kuriama Fondo valdymo struktūra siekiama maksimalaus Fondo valdymo efektyvumo ir profesionalumo, Fondą administruojančių ir investuojančių įmonių rizikos valdymo bei nepriklausomumo. 1 pav. Fondo struktūra Šalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.
valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir siekiant nedelsiant įsteigti Fondą, teikiamas Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriame įtraukiama su Fondo steigimu susijusi papildoma nuostata dėl NPĮ dalyvavimo komanditinių ūkinių bendrijų veikloje. Įstatymo projekto tikslai:
(COVID-19) plitimo keliamą riziką Lietuvos ekonomikai ir poreikį imtis skubių veiksmų suteikiant pagalbą Lietuvos verslo subjektams, užtikrinti operatyvų Fondo įgyvendinimą;
sistemą, išlaikant aukštus priežiūros ir rizikų valdymo standartus bei profesionalų investicijų valdymą. Galiojančioje Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo (toliau – NPĮ įstatymas) redakcijoje numatyta, kad NPĮ gali pradėti vykdyti NPĮ veiklą tik tada, kai priežiūros institucija įrašo ją į NPĮ sąrašą. NPĮ priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) keliamos rizikos Lietuvos ekonomikai atsiranda didelis poreikis suteikti skubią pagalbą Lietuvos verslo subjektams, teikiamas Įstatymo projektas, kuriame numatomi pakeitimai dėl tokios NPĮ veiklos pradžios greitesne ir supaprastinta tvarka.
Įstatymo projekte numatoma, kad siekiant gauti veiklos leidimą NPĮ įstatyme nustatyta pareiga Lietuvos bankui vykdyti NPĮ priežiūrą nebūtų taikoma tais atvejais, kai NPĮ dalyvautų komanditinės ūkinės bendrijos veikloje, o Lietuvos bankas taip pat veiktų kaip tokios komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba kai Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti kitų komanditorių pavedimu, t. y. kai Lietuvos bankas dalyvautų įgyvendinant finansinę priemonę kaip investuotojas arba kai Lietuvos bankui būtų suteikiama teisė veikti kitų investuotojų pavedimu. Tokiu atveju investuotojai įgytų teises užtikrinti investicijų įgyvendinimo tvarką, prižiūrėti jų įgyvendinimo procesus, eigą, priimamus sprendimus bei valdyti iš to kylančias rizikas. Taigi, Lietuvos bankui veikiant kaip vienam iš investuotojų arba investuotojui (-ams) suteikus tokias teises Lietuvos bankui, būtų užtikrinama Lietuvos banko vykdoma NPĮ priežiūra nevykdant šiuo metu galiojančioje NPĮ įstatymo redakcijoje nustatyto reikalavimo NPĮ gauti veiklos leidimą bei būti prižiūrimai Lietuvos banko. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Investicijų departamento (direktorė Rūta Dapkutė-Stankevičienė, tel. 2194 436 el. p. [email protected]) Finansinių priemonių skyriaus (skyriaus vedėja Agnė Kazlauskaitė, tel. 219 4495, el. p. [email protected]) patarėja Laurita Kazickienė, tel. 219 4406, el. p. [email protected]. 3.
santykiai Vadovaudamasis NPĮ įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis,
NPĮ įrašo į NPĮ sąrašą ir vykdo tokių NPĮ priežiūrą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus siūlomą Įstatymo projektą bus nustatyta, kad, kai Lietuvos bankas yra komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti kitų komanditorių pavedimu, NPĮ įstatyme nustatyti NPĮ įrašymo į NPĮ sąrašus ir priežiūros reikalavimai netaikomi. Tokiais atvejais NPĮ veiklos kontrolė vykdoma įgyvendinant komanditinės bendrovės veiklos ir dalyvių sutartyse nustatytas finansines priemones ir suteikiant Lietuvos bankui teises sudaryti narių komanditorių interesams atstovaujantį patariamąjį komitetą bei komanditinės ūkinės bendrijos, steigiamos NPĮ funkcijoms įgyvendinti, veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Lietuvos bankas, veikdamas kaip narys komanditorius arba, suteikus teises, veikdamas kitų komanditorių pavedimu, dalyvaus NPĮ vykdant investicinę veiklą, NPĮ priežiūra ir kontrolė bus užtikrinama nevykdant NPĮ įstatyme nustatyto įrašymo į NPĮ sąrašą proceso. Priėmus šiuos pakeitimus, svarbią ekonominės pagalbos priemonę bus galima įgyvendinti operatyviai, nereikalaujant specialaus veiklos leidimo ir neatliekant su šiuo procesu susijusio Lietuvos banko vertinimo, tačiau užtikrinant atitinkamą priežiūrą, kontrolę ir rizikų valdymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7.
verslo sąlygoms ir plėtrai Tikimasi, kad priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) keliamos grėsmės viena iš problemų, su kuria susiduria įmonės, yra lėšų trūkumas apyvartiniam ir investiciniam kapitalui. Kad verslo subjektams būtų nedelsiant sudarytos galimybės plačiau naudotis finansavimo šaltiniais, steigiamas Fondas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų Įstatymo projekte neapibrėžiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti peržiūrėti Lietuvos banko teisės aktai, kuriais įgyvendinamos šiuo metu galiojančios NPĮ įstatymo nuostatos, reglamentuojančios NPĮ priežiūros reikalavimus. Šių teisės aktų pakeitimus turės priimti Lietuvos banko valdyba. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, papildomų lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Skatinamosios finansinės priemonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [1] Darbo grupė sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1K-112 „Dėl darbo grupės sudarymo“.