projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto parengimą paskatino siekis aiškiau reglamentuoti asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentuose). Pastaraisiais metais daugėja Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuoką su kitų valstybių piliečiais ir pasirinkusių jų pavardes, taip pat tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, todėl atsiranda poreikis užtikrinti galimybę asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis). Priešingu atveju, nelietuviškos formos asmenvardžius perrašant lietuviškais rašmenimis, tokiems asmenims gali kilti problemų įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius. Be to, atsisakymas suteikti Lietuvos Respublikos piliečiui nepakeistą jo sutuoktinio pavardę ar kurio nors iš tėvų pavardę vaikui pažeidžia teisę į bendrą šeimos pavardę. Taip pat kyla daug diskusijų ir sumaišties dėl valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimo ir galimybėms tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose rašyti autentiška forma (lotyniško pagrindo rašmenimis). Siekiant išspręsti šias problemas buvo parengti du alternatyvūs Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektai Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Tačiau abu šie projektai yra taisytini.
Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuluojamoje doktrinoje dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų priminė pagrindinį principą – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taip pat išaiškino, jog tokia nuostata „inter alia reiškia, kad kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme[1] nurodytos institucijos – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK)[2]), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“ (Konstitucinio Teismo
konstatuota, „kad įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų. Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui pateikė 2014 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675“[3] ir 2015 m. birželio 17 d. rašte Nr. S1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2).[4] Abiejuose raštuose VLKK laikosi tokių pačių nuostatų. VLKK nuomone, įstatymo projekte turėtų būti atskirai aptariamas Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas asmens dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. Visuose kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose asmenvardžiai rašomi pagal asmens dokumentus, jei šiuose dokumentuose asmenvardžiai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.
Šiuo metu kitų kalbų asmenvardžiai rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ išdėstytais bendraisiais tokių asmenvardžių vartojimo principais, todėl abejotina, ar įstatyme reikia reglamentuoti asmenvardžių rašymą kituose, ne asmens, dokumentuose. Į šia aplinkybę VLKK siūlo atsižvelgti remdamasi 2013 m. VLKK surengtos apklausos duomenimis: Lietuvos institucijos, atsakydamos į klausimyną dėl kitų kalbų asmenvardžių vartojimo dokumentuose, nurodė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybės dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.), diakritiniai ženklai nerašomi tada, jei nėra techninių galimybių jų perteikti.[5] VLKK yra išdėsčiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius.[6] Siūlomos tokios išimtys:[7]
Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
VLKK surengtos apklausos duomenimis: Lietuvos institucijos, atsakydamos į klausimyną dėl kitų kalbų asmenvardžių vartojimo dokumentuose, nurodė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybės dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.), diakritiniai ženklai nerašomi tada, jei nėra techninių galimybių jų perteikti.[5] VLKK yra išdėsčiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius.[6] Siūlomos tokios išimtys:[7]
Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Taip pat VLKK atkreipė dėmesį, į tai, kad užsieniečio sutuoktinio pavardę paėmusio lietuvio vardas nebūtų rašomas nelietuviškais rašmenimis, taip pat ir tokių sutuoktinių vaikų vardai ne visais atvejais būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis.[8] Taigi, remiantis konstituciniais atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principais, Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimu, Seimas, nustatydamas vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose teisinį reguliavimą, į šią VLKK išvadą privalo atsižvelgti.
Kalbant apie siūlymus reglamentuoti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIP-1675 yra pasiūlyta galimybė piliečio pageidavimu jo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje papildomai įrašyti jo pasirinktos kalbos grafine forma. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymėta, jog „toks asmenvardžių rašymo modelis yra panašus į latviškąjį modelį, kai šalia asmenvardžių formos, įrašytos valstybine kalba, kaip papildoma informacija gali būti vartojama ir kitos kalbos grafinė asmenvardžio forma“. Be to, manoma, kad tai gali būti aktualu tautinėms mažumoms priklausantiems piliečiams. Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime yra išaiškinęs, kad „įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.
Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, inter alia tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas). Šame sprendime taip pat konstatuota, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, turėtų paisyti ir to, kad, kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas). Būtina pažymėti ir tai, kad „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas). Tai reiškia, kad asmens vardo ir pavardės įrašymas nevalstybine kalba lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje nesukeltų teisinių pasekmių ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Kitaip tariant, neleistų nustatyti asmens tapatybės viešajame gyvenime ir negalėtų būti oficialiai naudojamas.
Tačiau konstituciniai atsakingo valdymo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad tais atvejais, kai leidžiant įstatymus būtina remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, Seimas iš atitinkamų valstybės institucijų turėtų gauti reikalingą informaciją ir į ją atsižvelgti (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). Atsižvelgiant į tai, Seimas, įstatymu nustatydamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turi gauti oficialias VLKK išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus) ir jas tinkamai įvertinti. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto prašymu VLKK 2015 m. kovo 3 d. pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, kuriame, be kita ko, siūlyta galimybė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmame puslapyje ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmenvardžius įrašyti kita kalba: „piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)“. VLKK išdėstė nuostatą, „kad Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime yra išaiškinęs, jog tokios formos negali būti prilyginamos oficialiosioms. Jei piliečio pasirinkta forma, įrašyta nesiremiant jokiu dokumentu, vis dėlto galėtų būti kur nors vartojama, neatmestina grėsmė lietuvių vardynui, nes pastaraisiais metais civilinės metrikacijos skyriai gauna daug prašymų pakeisti lietuviškus vardus ir pavardes į nelietuviškus ar perrašyti juos pagal kitų kalbų rašybos taisykles“[9].
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIP-1675 pasiūlyta nuostata, kad „piliečio pageidavimu, jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje gali būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos grafine forma“, taip pat suponuoja, kad piliečio pasirinkta forma gali būti įrašoma nesiremiant jokiu dokumento šaltiniu. Taip pat nenurodyta, kad ši forma gali būti įrašoma lotyniško pagrindo rašmenimis. Todėl, atsižvelgiant į visa tai, tokią nuostatą būtų galima tikslinti nustatant, kad piliečio pageidavimu jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje gali būti papildomai įrašomi ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. VLKK, vertindama asmenvardžių rašymą oficialia forma, t. y. ne Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, išdėstė, jog „toks šaltinis būtų Lietuvos pilietybę įgijusio užsienio valstybės piliečio asmens dokumentas, taip pat užsieniečio sutuoktinio ar užsieniečio tėvo asmens dokumentas (kai Lietuvos pilietis paima užsieniečio sutuoktinio pavardę ar jų vaikui suteikiama tokia pavardė). Jei asmuo tokio dokumento neturi (pvz., kuriai nors tautinei mažumai priklausantis asmuo), neaišku, kokį šaltinį jis galėtų pateikti norėdamas realizuoti teisę asmenvardį rašyti kitos kalbos rašmenimis“[10].
Šiuo atveju kalbama apie asmenvardžių kaip papildomos informacijos įrašymą lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį Lietuvos Respublikos pase ir asmens tapatybės kortelėje, nes šiuose asmens dokumentuose oficialia forma įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.). Tačiau, kaip minėta, asmenvardžio, įrašyto kaip papildoma informacija, forma negali būti prilyginama jo oficialiajai formai. Todėl pagrindiniai parengtų įstatymų projektų tikslai – atsižvelgiant į pasikeitusius visuomenės poreikius ir įstatymų leidėjui tenantį konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą, aiškiau reglamentuoti Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su kitų valstybių piliečiais, ir jų vaikų pavardžių, taip pat Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusių užsieniečių vardų ir pavardžių ar tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę. Tam numatoma atsižvelgti į VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose reglamentavimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Šiuo metu asmenvardžių rašymą valstybine kalba reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132), kuris nustato, kad: „1. Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi:
a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba
b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). 3. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. 4. Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.“ Tačiau nuo 1991 metų minėtu nutarimu reguliuojami visuomeniniai santykiai yra pasikeitę, kaip ir pasikeitęs jų teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos piliečio pasai neišduodami, nuo 2003 m. sausio 1 d. piliečiams išduodamas Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė), nutarimas nereglamentuoja daugelio reikšmingų klausimų – minėto nutarimo 3 punktas, darydamas išimtį iš taisyklės, kad nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nustatė galimybę asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą. Šiuo punktu nustatyta išimtis gali būti taikoma tik vienai asmenų grupei, tačiau nereglamentuojami atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis ima sutuoktinio – kitos valstybės piliečio – pavardę.
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme vardų ir pavardžių rašymas nereglamentuojamas, jo 15 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių formos, asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatyme ir Lietuvos Respublikos paso įstatyme taip pat daroma nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius vardų ir pavardžių rašymą – šiuose įstatymuose nustatyta, kad duomenys pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu siūloma:
1) nustatyti, kad vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau nelietuvių tautybės asmens prašymu jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje gali būti papildomai įrašomi ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) nustatyti, kad:
Lietuvos Respublikos pilietybę, prašymu vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu kitos valstybės išduotą asmens dokumentą;
nelietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių prašymu vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į siūlomo vardo ir pavardės rašymo asmens dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčius, šiam Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį, šio įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, siūloma, kad teikiami įstatymų projektai įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d.
Įstatymų projektais siūlomo teisinio reguliavimo teigiami rezultatai – pasiektas aiškumas dėl Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su kitų valstybių piliečiais, ir jų vaikų pavardžių, taip pat Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusių užsieniečių vardų ir pavardžių ar tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose, užtikrinta vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinė apsauga, taip pat teisė į bendrą šeimos pavardę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Įsigaliojus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymui, netektų galios Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymą, reikės parengti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą – Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, kurias tvirtins Vyriausybė. Šios taisyklės reglamentuos vardų ir pavardžių nurašymą ir perrašymą (taip pat būtų aptarti jų darybos dalykai), vardų ir pavardžių keitimą, nustatys, kokios kompetentingos institucijos sudarys ir išduos asmens ar kitus dokumentus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Papildomų valstybės biudžeto lėšų prireiks pakeisti patvirtinti naują Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės blanko formą, užsakyti, pagaminti, pristatyti ir išbandyti naujus paso ir asmens tapatybės kortelės blankus ir išplatinti naujus jų pavyzdžius, pakeisti Asmens dokumentų išrašymo sistemą ir Asmens dokumentų gamybos informacinės sistemą. Tam gali prireikti apie 45–60 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, šiuo klausimu tikslinga gauti Vyriausybės išvadą. 13.
specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymo projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „vardas“,
„pavardė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas Stasys Šedbaras Vytautas Juozapaitis Arvydas Anušauskas Agnė Bilotaitė [1] Pagal Seimo 1995 m. sausio 31 d. priimto ir 1995 m. vasario 18 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (1995 m. sausio 31 d. redakcija) 20 straipsnį, „Valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija“. [2] Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad VLKK inter alia sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą. [3] Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo 2014-09-05 raštas Lietuvos Respublikos Seimui Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“. [4] Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo 2015-06-17 raštas Lietuvos Respublikos Seimui Nr. S1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr.
[5] Ten pat. [6] Ten pat. [7] Ten pat. [8] Ten pat. [9] Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2015-03-03 išvada dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, <http://www.vlkk.lt/media/public/file/Veiklos_ataskaitos/atask_projektai/Asmv_%C4%AFst_i%C5%A1vada_2016_03-03.docx> [Žiūrėta 2016-12-28]. [10] Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo 2014-09-05 raštas Lietuvos Respublikos Seimui Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, 1 priedas. Pastabos dėl projekto Nr. XIIP-1653.
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-17 Nr. S-2017-2509 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. Projekto
perrašant vardą ir pavardę. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatoma pagrindinė taisyklė, kad užsieniečio, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose perrašomi lietuviškais rašmenimis arba, asmens prašymu, lietuviška forma, remiantis dokumento šaltiniu – kitos valstybės išduotu asmens dokumentu. To paties straipsnio 3 dalyje numatoma 1 dalies išimtis, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju asmens vardas ir pavardė jo prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatoma taisyklė, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis arba, asmens prašymu, lietuviška forma, remiantis dokumento šaltiniu – užsieniečio asmens dokumentu.
To paties straipsnio 4 dalyje numatoma 2 dalies išimtis, t. y. kad asmens pavardė jo prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų. Galiausiai Projekto 4 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad kitų nelietuvių tautybės asmenų vardas ir pavardė jų prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad Projekto 4 straipsnio nuostatomis 1) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikų, 4) nelietuvių tautybės asmenų prašymu jų vardai ir pavardės paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai bus įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis laikantis nurodomų reikalavimų. Toks siūlomas įtvirtinti reglamentavimas iš esmės reiškia, kad nurodytų asmenų prašymu jų asmenvardžiai lotyniškais rašmenimis papildomai galės būti įrašomi tik paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, tačiau ne paso arba asmens tapatybės kortelės vardui ir pavardei skirtoje pagrindinėje eilutėje.
Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektu yra siekiama aiškiau reglamentuoti asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir numatoma atsižvelgti į VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose reglamentavimo, mūsų nuomone, Projektu nėra atsižvelgiama į VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose, be to, Projektu nustatomu teisiniu reglamentavimu nėra išsprendžiami sunkumai, su kuriais asmenys susiduria šiuo metu, t. y. nėra panaikinami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje garantuotos judėjimo laisvės apribojimai ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) pažeidimai. 1. Dėl neatsižvelgimo į VLKK išvadas Primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. nutarime nurodė, kad laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba) kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.
Taigi, konstitucinės justicijos bylose aiškiai įtvirtintas lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusas, reiškiantis, kad pagal esamą teisinį reguliavimą piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybės dokumentuose turi būti rašomi lietuviškai ir kad kitokias rašymo taisykles gali nustatyti tik įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybes institucija. Atsižvelgdama į Konstitucinio teismo doktriną, kaip tai ir yra nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) Lietuvos Respublikos Seimui kelis kartus teikė išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose. VLKK nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius[1].
VLKK pateikė dvi siūlomas išimtis, kai asmenvardžiai galėtų būti rašomi lotyniškais rašmenimis:
a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);
b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Kartu primintina, kad Konstitucinis Teismas jau minėtame 2014 m. vasario 27 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Toks išaiškinimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Projektą, negali neatsižvelgti į VLKK pateiktus siūlymus dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose. Mūsų nuomone, jeigu būtų priimtas Projektu siūlomas reglamentavimas, būtų neatsižvelgta į Seimui VLKK pateiktas išvadas dėl asmenvardžių rašymo.
Nors VLKK raštuose aiškiai nenurodyta, kad VLKK dviem paminėtais atvejais išimtis siūlo daryti asmenvardžius lotyniškais rašmenimis rašant paso ir asmens tapatybės kortelės teisinę galią turinčiuose įrašuose (asmens vardą ir pavardę pažyminčioje eilutėje), mūsų nuomone, VLKK siūlomos išimtys yra aktualios tik tuo atveju, jei lotyniški įrašai yra daromi teisinę galią turinčiuose įrašuose (tačiau ne paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje). Šiuo klausimu, esant abejonių, siūlome kreiptis į VLKK su prašymu pateikti papildomą išvadą. Pažymime, kad papildomas įrašas paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje neturės teisinės galios, t. y. bus nurodomas tik kaip papildoma informacija. Tai reiškia, kad teisinę galią turės tik lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma užrašyti asmens vardas ir pavardė. Kitaip tariant, tokiu teisiniu reglamentavimu bus sudaryta situacija, kad 1) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikų, 4) nelietuvių tautybės asmenų teisinę galią turinčiuose įrašuose vardai ir pavardės vis tiek bus rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma (kaip yra ir šiuo metu) ir tik papildomai teisinės galios neturinčiuose įrašuose galės būti įrašomi lotyniškais rašmenimis. Todėl Projektu sukuriamas teisinis reglamentavimas, mūsų nuomone, minėtiems asmenims išliks toks pat nepalankus, koks yra ir šiuo metu, t. y. jie ir toliau susidurs su SESV 21 straipsnyje garantuojamos laisvės judėti ir apsigyventi kitų valstybių narių teritorijoje apribojimais ir EŽTK 8 straipsnio pažeidimais. 2.
Asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas EŽTK 8 ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis, elementų. 2.1. Dėl EŽTK pažeidimų Pirma, vertinant asmenvardžių rašybą EŽTK kontekste, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į EŽTK 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį[2]. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. EŽTT yra pažymėjęs, kad EŽTK per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su EŽTK ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia EŽTK ginamų teisių. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde atitinka EŽTK 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų[3]. Pavyzdžiui, EŽTT yra nusprendęs, kad vaiko vardo pasirinkimas yra individualus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.
EŽTT pripažino, kad tokios bylos dėl asmenvardžių nepripažinimo patenka į EŽTK 8 straipsnio taikymo sritį ir pažymėjo, kad turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų. EŽTT nagrinėtoje byloje inter alia nustatė EŽTK 8 straipsnio pažeidimą[4]. Todėl manome, kad toks teisinis reglamentavimas, dėl kurio 1) kitų valstybių narių piliečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudariusiam ir jo pavardę pasirinkusiam Lietuvos Respublikos piliečiui, 3) taip pat tokių sutuoktinių vaikams,
4) nelietuvių tautybės asmenims būtų atsisakyta pripažinti dokumento šaltinyje lotyniškais rašmenimis nurodytą pavardę, galėtų lemti EŽTK 8 straipsnio pažeidimus. 2.2. Dėl SESV garantuojamų teisių apribojimo Antra, nagrinėjant Europos Sąjungos teisę, primintina, kad Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių[5]. Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma SESV 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[6]. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso[7].
Remiantis Teisingumo Teismo praktika, nors dabar asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės privalo laikytis Sąjungos teisės ir SESV nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[8]. Tokios valstybės narės teisės nuostatos, dėl kurių tos valstybės piliečiai atsiduria mažiau palankesnėje situacijoje tik todėl, kad pasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Teisingumo Teismas laikosi nuoseklios nuomonės, kad valstybės valdžios institucijų atsisakymas pripažinti šios valstybės narės piliečio, pasinaudojusio teise laisvai judėti ir apsigyventi kitos valstybės narės teritorijoje, asmenvardį, kuris jam buvo suteiktas pastarojoje valstybėje narėje, gali trukdyti SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinimui. Manome, kad priėmus Projekte siūlomą teisinį reglamentavimą, asmenys patirtų nepatogumų ir administracinių sunkumų dėl jų turimų dviejų skirtingų asmenvardžių. Pavyzdžiui, priėmus Projektą, būtų sukurta tokia situacija, kai Prancūzijos ir Lietuvos pilietybę turintis asmuo Xavier Anciaux Lietuvos Respublikos pase būtų nurodytas kaip Ksavier Anciauks arba Ksavieras Anciauksas (jo asmenvardis jo prašymu lotyniškais rašmenimis, t. y. Xavier Anciaux, galėtų būti nurodytas tik paso kitų įrašų skyriuje), kai tuo tarpu tokio asmens turimame Pranzūcijos pase jo vardas ir pavardė būtų nurodyti Xavier Anciaux.
Toks asmuo ne tik patirtų nepatogumų asmeniniame ir profesiniame gyvenime, tačiau tokiu reglamentavimu asmeniui būtų sukuriamas vardas ir pavardė, kurio nėra nei lietuvių, nei prancūzų, nei kokioje nors kitoje kalboje. Nagrinėjant asmeniniame gyvenime kilsiančius nepatogumus, paminėtini nepatogumai, pavyzdžiui, su kuriais asmuo susidurtų keliaudamas. Minėtas asmuo Xavier Anciaux pirkdamas lėktuvų bilietus turėtų nurodyti kaip keleivį Ksavier Anciauks arba Ksavieras Anciauksas, t. y. jo turimame asmens dokumente lietuviškais rašmenimis nurodytą asmenvardį. Kaip minėta, šis asmuo negalėtų nurodyti papildomai lotyniškais rašmenimis įrašyto vardo, nes jis neturėtų teisinės galios. Kaip pavyzdys profesiniame gyvenime paminėtina situacija, kai Prancūzijos pilietis Maxime Bacquet įgytų išsilavinimą ir jo išsilavinimą patvirtinančiuose dokumentuose būtų nurodytas kaip Maxime Bacquet. Vėliau šiam asmeniui tapus Lietuvos Respublikos piliečiu, šis asmuo pase ir asmens tapatybės kortelėje būtų nurodytas kaip Maksim Baket arba Maksimas Baketas, todėl, mūsų nuomone, toks asmuo susidurtų su nepatogumais, kai jo dokumentus reikėtų pripažinti bet kurioje valstybėje narėje, nes kiltų abejonių, ar tai tas pats asmuo. Todėl darytina išvada, kad priėmus Projektą, 1) užsieniečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) piliečiai, priėmę užsieniečio sutuoktinio pavardę, ir 3) jų vaikai patirtų jau minėtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Pažymime, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytą vardą ir pavardę laikytinas SESV 21 straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui kyla rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų[9].
Pavyzdžiui, byla Garcia Avello buvo susijusi su dviem vaikais, turinčiais dvigubą Belgijos ir Ispanijos pilietybę, kurie gimė ir gyveno Belgijoje, tačiau Belgijos institucijos atsisakė registruoti jų dvigubą pavardę, kaip ji buvo registruota Ispanijos valdžios institucijų. Teisingumo Teismas konstatavo, kad skirtingos pavardės gali lemti rimtų nepatogumų atitinkamiems asmenims tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime, visų pirma dėl sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti diplomų arba dokumentų, išduotų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais[10]. Byloje Grunkin ir Paul, susijusioje su Vokietijos pilietybę turinčiu vaiku, gimusiu Danijoje ir ten registruotu dviguba pavarde, kurią Vokietijos valdžios institucijos atsisakė pripažinti, nes Vokietijos teisė neleido vaikui turėti dvigubos pavardės, sudarytos tiek iš tėvo, tiek iš motinos pavardžių, Teisingumo Teismas konstatavo, kad tai riboja laisvą judėjimą, nes sudaro rimtų nepatogumų. Teisingumo Teismas nurodė, kad tvarkant daugybę kasdienių reikalų tiek viešojoje, tiek privačiojoje srityse reikalingas asmens tapatybę įrodantis dokumentas, paprastai pasas. Kiekvieną kartą, kai tam tikroje situacijoje naudojama pavardė neatitinka pavardės dokumente, kuris pateikiamas kaip asmens tapatybę įrodantis dokumentas, arba pavardė dviejuose dokumentuose, kurie yra pateikiami kartu, nesutampa, dėl tokio pavardžių skirtumo gali kilti abejonių dėl asmens tapatybės ir pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo[11].
Galiausiai, minėti argumentai buvo patvirtinti neseniai nagrinėtoje byloje, susijusiose su Vokietijos piliečiu, kuris gyvendamas Jungtinėje Karalystėje papildomai įgijo Didžiosios Britanijos pilietybę ir pasikeitė vardus ir pavardę. Jam grįžus į Vokietiją, Vokietijos valdžios institucijos atsisakė registruoti šį pakeitimą ir įtraukti į registrą naują vardą ir pavardę. Teisingumo Teismas konstatavo, kad valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurios pilietis jis taip pat yra, pakeistą vardą ir pavardę, laikomas SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimu[12]. Kartu pažymime, kad Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą. Pavyzdžiui, už Prancūzijos piliečio Owen Quixote ištekėjusiai Lietuvos Respublikos pilietei, pasirinkusiai Prancūzijos piliečio pavardę, būtų suteikta pavardė Kichot arba Kichotienė. Vertinant šių asmenų tarpusavio ryšį, pavyzdžiui, jiems keliaujant, kiltų abejonių, ar šie asmenys yra tikrai sudarę santuoką, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos pilietės paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje būtų įrašyta pavardė Quixote. Taip pat kyla klausimas, ar dviejų iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingų pavardžių (pavyzdžiui, Kichot arba Kichotienė ir paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje – Quixote) nurodymas Lietuvos Respublikos institucijų išduotame dokumente neįneštų tik dar daugiau neaiškumo ir sunkumų užsieniečiams, norintiems šiais dokumentais remtis kitose valstybėse narėse.
Galiausiai paminėtina, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė, o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White. Šie pavyzdžiai įrodo, kad siūlomu reglamentavimu šiuo metu egzistuojančios asmenvardžių rašymo problemos nebūtų išsprendžiamos, o, atvirkščiai, tam tikri asmenys, tikėtina, susidurtų su nepatogumais ir administraciniais sunkumais. Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime[13]. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę[14]. Pažymėtina, kad laisvo asmenų judėjimo teisė pagal SESV 21 straipsnį nėra neribota, todėl pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui[15]. Teisingumo Teismo nuomone, valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimus.
Vis dėlto, tokios ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik jei jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis[16]. Nors iš Projekto aiškinamojo rašto būtų galima daryti išvadą, kad Projektu siūlomomis įtvirtinti priemonėmis siekiama apsaugoti lietuvių kalbą, tačiau, kaip minėta, VLKK savo išvadose iš esmės yra pažymėjusi, kad Projektu siekiamam tikslui – lietuvių kalbos apsaugai – nebus padaryta neigiama įtaka, jei asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai dviem nurodytais atvejais bus rašomi naudojant lotyniškus rašmenis. Todėl įvertinę tai, manome, kad siūlomų priemonių tinkamumas ir proporcingumas apskritai nenagrinėtini, nes nagrinėjamu atveju VLKK pripažino, kad tikslas
atvejais asmenvardžiai bus rašomi lotyniškais rašmenimis. Be to, pažymėtina ir tai, kad Europos Komisija 2017 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikai atsiuntė paklausimą, kuriuo prašoma pateikti paaiškinimus dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose. Paklausime nurodyta, kad yra abejotina, ar Lietuvos Respublikos taikomos priemonės dėl vardų ir pavardžių rašymo yra proporcingos. Europos Komisija nurodė jau paminėtas VLKK siūlomas išimtis ir pažymėjo, kad VLKK laikosi nuomonės, jog tam tikrais atvejais tikslas apsaugoti nacionalinę kalbą nėra pagrindas atsisakyti išduoti tapatybę patvirtinančius dokumentus, kai vardai ir pavardės įrašomi taip, kaip jie yra nustatyti kitose ES valstybėse narėse.
Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos taikytos priemonės dėl asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis buvo taikomos nenuosekliai ir nesistemingai ir pateikė praktinių pavyzdžių, kai užsieniečių asmenvardžiai Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose buvo rašomi lotyniškais rašmenimis remiantis dokumento šaltiniu. Todėl įvertinę visa tai, kas išdėstyta, laikomės nuomonės, kad Projektu būtų sukurtas teisinis reglamentavimas dėl kurio 1) kitų valstybių narių piliečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, 2) su užsieniečiu santuoką sudaręs ir jo pavardę pasirinkęs Lietuvos Respublikos pilietis, 3) tokių sutuoktinių vaikai patirtų rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl būtų apsunkinta šių asmenų galimybė veiksmingai pasinaudoti SESV 21 straipsnyje jiems užtikrinama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Mūsų nuomone, siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, Projekte tikslinga numatyti galimybę išvardintiems asmenims vardą ir pavardę LR institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamų dokumentų vardą ir pavardę žyminčiose eilutėse lotyniškais rašmenimis nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje (jeigu dokumento šaltinyje jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis). 3. Įvertinę Projektą taip pat atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuoti atvejai dėl asmenų be pilietybės, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Todėl Projektas turi būti tikslintinas jį papildant šia asmenų grupe.
Šiuos grupės asmenims asmens tapatybės dokumentuose rašant jų asmenvardžius taip pat turi būti taikomi šioje išvadoje nurodyti principai. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected] [1] Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo 2014-09-05 raštas Lietuvos Respublikos Seimui Nr. S1-352 (1.7)
„Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų
projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“ ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo 2015-06-17 raštas Lietuvos Respublikos Seimui Nr. S1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2). [2] Pavyzdžiui, EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02. [3] Pavyzdžiui, EŽTT 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Mentzen prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00. [4]
Nr. 10163/02). [5] 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Pusa, C‑224/02, EU:C:2004:273, 16 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz, C‑76/05, EU:C:2007:492, 86 punktas; 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimas Huber, C‑524/06, EU:C:2008:724, 69 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimas Rüffler, C‑544/07, EU:C:2009:258, 62 punktas. [6]
teismo praktika; 2011 m. gegužės 5 d.
Sprendimas McCarthy, C-434/09, EU:C:2011:277, 48 punktas. [7] Pavyzdžiui, minėto sprendimo McCarthy, 47 punktas. [8] Pavyzdžiui, 2016 m. birželio 2 d. Sprendimas Bogendorff von Wolffersdorff, C-438/14, EU:C:2016:401, 32 punktas ir ten cituojama praktika. [9] Minėto sprendimo Bogendorff von Wolffersdorff 35-38 punktai ir ten cituojama praktika. [10] 2003 m. spalio 2 d. Sprendimas Garcia Avello, C-148/02, EU:C:2003:539, 36 punktas. [11] 2008 m. spalio 14 d. Sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06, EU:C:2008:559, 24-28 punktai. [12] 2016 m. birželio 2 d. Sprendimas Bogendorff von Wolffersdorff, C-438/14, EU:C:2016:401, 47 punktas. [13] Minėto sprendimo Garcia Avello, C‑148/02 36 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, EU:C:2011:291, 75 punktas. [14] Minėto sprendimo Garcia Avello 36 punktas ir minėto sprendimo Runevič-Vardyn ir Wardyn, 77 punktas. [15] Minėto sprendimo Grunkin ir Paul, 29 punktas; minėto sprendimo Runevič-Vardyn ir Wardyn, 83 punktas. [16] Minėto sprendimo Runevič‑Vardyn ir Wardyn, 87-88 punktai.
Užsienio reikalų komitetas
2017-06-28
reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojo pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Linkevičius, Rūta Miliūtė, Mindaugas Puidokas, Emanuelio Zingerio pavaduotojas Mantas Adomėnas. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Ministro Pirmininko patarėjas Nacionalinio saugumo, užsienio ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Asmens dokumentų išrašymo centro prie VRM direktorius Ramūnas Žičkis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė; teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupės patarėja Indrė Pukanasytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): nesvarstyta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti apjungtam su įstatymo projektu Nr. XIIIP-535 iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-471 su Seimo nario M.
XIIIP-471 su Seimo nario M. Puidoko ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymais įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 ir pritarti komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Puidokas, A. Armonaitė. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė