Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį išdėstyti jį taip:
„31 straipsnis. Aerodromai ir lauko aikštelės
1LTSA nustato aerodromų, kuriems netaikomos Reglamento (ES) Nr. 139/2014 nuostatos, taip pat lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ir valstybei priklausančių aerodromų turtas gali būti perduoti patikėjimo teise valdyti ir naudoti aeroklubams ar jų susivienijimams, tų aerodromų funkcionalumo ir tinkamumo atitikties LTSA nustatytiems reikalavimams užtikrinti ir aviacijos vystymui.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys: Jonas Jarutis
Aiškinamasis raštas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Teisės akto projektu – teisės aktų pakeitimo paketu – siekiama sureguliuoti aktualius civilinės aviacijos klausimus. Siekiama numatyti galimybę valstybės nuosavybėje esantį turtą – aerodromus – patikėjimo teise perduoti valdyti aviacijos federacijoms ir aeroklubams. Tokiu būdu būtų sukurtas teisinis tikrumas, jog šie aerodromai ir toliau bus naudojami aviacijos tikslais. Teisinis tikrumas sudarys galimybes aviacijos klubams investuoti į aerodromų tinkamumo skrydžiams būklės palaikymą, skrydžių saugai reikalingą įrangą bei infrastruktūrą. Šiuo metu vyksta diskusija, jog tokius aerodromus (šiuo metu – 13) būtų tikslinga perduoti savivaldybėms. Pastaruoju atveju kiltų grėsmė, jog aerodromų žemė gali būti panaudota kitoms reikmėms. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog savivaldybės labai skirtingai vertina galimybę perimtuose aerodromuose vystyti aviacinę veiklą ir kad tokios nuostatos gali keistis po kiekvienų savivaldos rinkimų. Be to, daugelį šių aerodromų mokymo tikslams naudoja ir Lietuvos kariuomenė bei sąjungininkai. Atkreiptinas dėmesys, jog Latvijoje priėmus analogišką sprendimą, dauguma aerodromų buvo suskaidyti sklypais ir išparduoti, ko išdavoje šiuo metu aviacine veikla juose užsiimti nebeįmanoma. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Jarutis. Jo nuostatos derintos su Lietuvos aeroklubu. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu galiojančiais teisės aktais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu Nr. VIII-729) valstybės valdomi aerodromai negali būti perduoti patikėjimo teise aeroklubams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui atsiras galimybė valstybės rankose išlaikyti 13 šiuo metu jai nuosavybės teise priklausančių aerodromų (žr. priedą Nr. 1), kartu sudarant sąlygas tam, kad jų tinkamumas skrydžiams būtų palaikomas juose veikiančių aeroklubų pastangomis ir lėšomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti priimtą įstatymo projektą į teisinę sistemą, galiojančių įstatymų keisti, panaikinti ar priimti naujų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:
„valstybės turtas“, „aviacija“, „aerodromai“, „orlaiviai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narys Jonas Jarutis