Projekto lyginamasis variantas
papildymas
išdėstyti taip: ,,55. Perdirbtos atliekos – iš antrinių žaliavų pagaminti, tos pačios ar kitos paskirties, nuolat perdirbami produktai ar medžiagos.”
išdėstyti taip: ,,63. Sutvarkytos atliekos – perdirbtos atliekos ar antrinės žaliavos, paruoštos nuolat perdirbamų produktų ar medžiagų gamybai ar panaudotos energijai gauti.”
laikyti atitinkamai 56-70 punktais. 2 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa) sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui užtikrinti.“
2 dalį ir išdėstyti taip:
„2. Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą
įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingas atliekas deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose, taip pat lėšos, gautos pagal šio Įstatymo 34¹ straipsnio 7 dalyje, 34² straipsnio 3 dalyje, 34⁵ straipsnio 2 dalyje ir 34¹² straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.“
3Papildyti 34 straipsnio 3 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) Remti žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas ir projektus atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse.
Mokestis už aplinkos teršimą, numatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, turi būti naudojamas konkrečių atliekų sutvarkymui - už apmokestinamuosius gaminius, pakuotes ir kitas atliekas atitinkamai apmokestinamųjų gaminių, pakuočių ir kitų atliekų sutvarkymui; skatinamas pirminio rūšiavimo sprendimai, investicijos į atliekų perdirbimą, perdirbamų gaminių ir produktų kūrimą ir gamybą, produktų ilgaamžiškumo užtikrinimą; mažinamas neperspektyvių atliekų šalinimo būdų, tokių kaip deginimas bei sąvartynai, naudojimas.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Projekto
lyginamasis variantas
2020 m. d. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 55 punktu: ,,55. Perdirbtos atliekos – iš antrinių žaliavų pagaminti tos pačios ar kitos paskirties nuolat perdirbami produktai ar medžiagos.“
straipsnio 55–68 punktus laikyti atitinkamai 56–69 punktais. 3. Papildyti 2 straipsnį nauju 64 punktu: ,,64. Sutvarkytos atliekos – perdirbtos atliekos ar antrinės žaliavos, paruoštos nuolat perdirbamų produktų ar medžiagų gamybai ar panaudotos energijai gauti.“
straipsnio 64–69 punktus laikyti atitinkamai 65–70 punktais. 2 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa) sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui užtikrinti.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingąsias atliekas deginant nepavojingųjų atliekų deginimo įrenginiuose, taip pat lėšos, gautos pagal šio Įstatymo 34¹ straipsnio 7 dalyje, 34² straipsnio 3 dalyje, 34⁵ straipsnio 2 dalyje ir 34¹² straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.“
3 dalį 5 punktu: „5) žiedinės ekonomikos principais grindžiamų veiklų ir atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos projektų rėmimą.
Mokestis už aplinkos teršimą, numatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, turi būti naudojamas konkrečių atliekų sutvarkymui – mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių, pakuotės ir kitomis atliekomis naudojamas atitinkamai apmokestinamųjų gaminių, pakuočių ir kitų atliekų sutvarkymui; pirminio rūšiavimo sprendiniams, investicijoms į atliekų perdirbimą, perdirbamų gaminių ir produktų kūrimui ir gamybai, produktų ilgaamžiškumo užtikrinimui skatinti; neperspektyvių atliekų šalinimo būdų, tokių kaip atliekų deginimas ir sąvartynai, naudojimui mažinti.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šio Įstatymo projekto rengimą paskatino Europos Komisijos komunikate „2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Europa saugo savo piliečius ir gerina jų gyvenimo kokybę“, skirtame Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Europos regionų komitetui, pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Komunikate išreiškiamas susirūpinimas, jog įgyvendindama žiedinės ekonomikos pricipus, Lietuva susiduria su įvairiomis problemomis, susijusiomis su atliekų tvarkymu. Komunikate nurodoma, kad Lietuva turi užtikrinti perdirbimo tikslus, kuriuos yra įsipareigojusi pasiekti iki 2020 m., ypatingą dėmesį skiriant rūšiuojamajam surinkimui, todėl turėtų pasirūpinti, kad šalyje neatsirastų perteklinių deginimo arba mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) pajėgumų, taip užtikrinant didesnės atliekų dalies pirminį išrūšiavimą ir mažesnį MBA bei atliekų deginimo įrengimų naudojimą tvarkant biologiškai skaidžią ir kitą perdirbamą atliekų dalį. Komunikate nurodyti prioritetiniai veiksmai, rekomenduojantys taikyti naujas politikos priemones, įskaitant ekonomines, skatinti atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, perdirbimo patrauklumą, populiarinti ir remti rūšiuojamąjį surinkimą, bei toliau gerinti perdirbimo rezultatus; taip pat rekomenduojama nustatyti atliekų deginimo ir MBA mokestį, kad būtų perdirbamos atliekos, tinkamos pakartotiniam naudojimui ir/arba perdirbimui. Komunikatu reikalaujama nestatyti perteklinių galutinėms atliekoms apdoroti skirtų infrastruktūros elementų – pvz., mechaninio apdorojimo, deginimo įrenginių, sąvartynų. Todėl keičiamomis Įstatymo nuostatomis numatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui. Apibrėžiamos perdirbtų ir sutvarkytų atliekų sąvokos.
Įstatymas papildomas nuostata, kad mokesčiai už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. Tai reiškia, kad mokestis už aplinkos teršimą, numatytas šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, turi būti naudojamas konkrečių atliekų tvarkymui - už padangas, pakuotes ir kitas atliekas atitinkamai padangų, pakuočių ir kitų atliekų sutvarkymui; skatinamas perdirbimas; mažinamas neperspektyvių atliekų šalinimo būdų, tokių kaip deginimas bei sąvartynai, naudojimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro jokių prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina hierarchiškai sekančio, tačiau aplinkosauginiu bei žiedinės ekonomikos požiūriu taip pat nepriimtino ir neperspektyvaus atliekų tvarkymo būdo – atliekų deginimo – taikymą.
Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis. Taip pat šiuo metu nėra sukonkretintų ir apibrėžtų perdirbtų ir sutvarkytų atliekų sąvokų, palengvinančių išsamesnį ir tikslingesni Įstatymo interpretavimą ir taikymą. Tuo tarpu įsipareigojimas remti žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas ir projektus atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse apskritai nenumatytas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimais siūloma aiškiai nurodyti, kurie atliekų tvarkymo būdai yra neperspektyvūs (deginimas bei šalinimas sąvartynuose), ir sudaryti prielaidas bei numatyti finansines paskatas perėjimui prie žiedinės ekonomikos principais grindžiamų atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos priemonių taikymo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimas sudarys papildomą finansinę naštą nepavojingų atliekų deginimo veiklos vykdytojams.
Tačiau atliekų deginimo apmokestinimas yra būtina prevencijos priemonė, leidžianti deginimą, kaip ir šalinimą sąvartynuose, padaryti nepatraukliu, taip sudarant sąlygas kreipti investicijas į pažangesnius, žiedinės ekonomikos principais grįstus, aplinkai draugiškiausius atliekų naudojimo ir tvarkymo būdus, deginimui paliekant tik nebeperdirbamas ir nebegalimas kitaip panaudoti atliekas. Mokesčio rinkimas sudarys finansines galimybes skatinti ir remti pažangesnius, žiedinės ekonomikos principais grįstus atliekų tvarkymo būdus, kas privalo būti pagrindiniu ir patraukliu atliekų tvarkymo tikslu, apveriančiu kelius kurtis naujo pobūdžio verslams, jų plėtrai ir naujoms darbo vietoms. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Aplinkos ministerijai būtina pavesti peržiūrėti ir pakoreguoti Atliekų tvarkymo programos nuostatas, numatant paramos galimybes skatinant žiedinės ekonomikos principais grindžiamų veiklų atsiradimą bei atliekų naudojimą kitų produktų gamybai pirminio rūšiavimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2020 m. balandžio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Aplinkos apsauga“, „perdirbtos atliekos“, ,,sutvarkytos
atliekos“, „atliekų tvarkymas“, „nepavojingų atliekų deginimas“, ,,žiedinė ekonomika“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė