rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 (toliau – EEĮ) 2, 6, 7, 9, 18, 31 ir 78 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo dešimtuoju¹ skirsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant:
1) įgyvendinti 2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos Respublikos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas kryptis ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“,
elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą siekiant sukurti galios rinkos mechanizmus, kurie skatintų subalansuotas investicijas į patikimai prieinamos vietinės elektros energijos gamybos plėtojimą ir (ar) esamos išlaikymą, ir (ar) akumuliavimo bei lanksčios paklausos valdymo priemonių įgyvendinimą;
2) įgyvendinant elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmą (toliau – Pajėgumų mechanizmas), užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos (toliau – LEES) adekvatumą (kaip tai yra suprantama pagal EEĮ 2 straipsnio 7¹ dalį) ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygmenį po 2025 metų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Elektros energijos tiekimo saugumas yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos klimato kaitos ir energetikos politikos sudedamųjų dalių.
Pastaroji apima keletą bazinių elementų, iš kurių vienas – elektros energetikos sistemos adekvatumas, pabrėžiantis būtinybę užtikrinti pakankamus elektros energetikos sistemos pajėgumus (toliau – pajėgumai) ir tinklų pralaidumą, kurie užtikrina vartotojų elektros energijos poreikius, įvertinant generuojančių šaltinių ir tarpsisteminių jungčių prieinamumą bei elektros energijos tinklų apkrovos charakteristikas. Atsižvelgiant į 2019 m. balandžio 3 d. Kauno technologijos universiteto parengtą studiją „Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimas tikimybiniu metodu 2019–2030 m.“ ir tikimybiniu metodu įvertinus LEES adekvatumą 2019–2024 m. ir 2025–2030 m. laikotarpiais, nuo 2025 metų identifikuotas vietinės patikimai prieinamos generacijos trūkumas LEES adekvatumui užtikrinti pasiekiant tikėtinos apkrovos praradimo tikimybės (angl. Lost of Load Expectation – LOLE) vertę 8 val./metus. Nuo 2025 metų neįrengus naujų vietinių pajėgumus užtikrinančių įrenginių, LOLE vertė pasiekia 134–175 val./metus 2025–2030 metų laikotarpiu. Neturint pakankamų patikimai prieinamų pajėgumų (galių), nebus užtikrinamas nustatytas 8 val./metus LOLE rodiklis ir didės apkrovos praradimo tikimybė. Elektros energetikos sistemos neadekvatumas skatina valstybes nares ieškoti sprendinių elektros energijos tiekimo saugumui stiprinti. Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti Pajėgumų mechanizmas padėtų užtikrinti LEES adekvatumą ir išlaikyti tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę (LOLE) ne didesnę kaip 8 val. per kiekvienus metus. 3) sukurti sąlygas elektros energijos rinkoje vystyti naujus ekonomiškai efektyvius pajėgumus arba išlaikyti ekonomiškai bei technologiškai pagrįstus esamus elektros energijos įrenginius. Iki
proc. dėl prognozuojamo šalies ekonominio augimo.
Elektros energijos generacija šalies viduje minėtu laikotarpiu gali sumažėti 38 proc. dėl technologiškai pasenusių, neekonomiškų elektros energijos įrenginių. Atsižvelgiant į tai, Pajėgumų mechanizmo įgyvendinimas priėmus Įstatymo projektą sudarys sąlygas ir suteiks papildomas paskatas investuoti į lanksčius, patikimai prieinamus ir konkurencingus pajėgumus, sukurti ilgalaikę nepertraukiamų, lanksčių ir greitai aktyvuojamų pajėgumų rinką ir prisidėti prie elektros energijos importo mažinimo, kadangi dabartinė elektros energijos rinka nėra suinteresuota vystyti naujus pajėgumus. Naujų pajėgumų atsiradimą galėtų paskatinti Pajėgumų mechanizmo modelio sukūrimas ir įtvirtinimas;
4) užtikrinti veiksmingą konkurenciją elektros energetikos sektoriuje ir mažiausią naštą elektros energijos vartotojams. Siekiamas įgyvendinti Pajėgumų mechanizmas yra technologiškai neutralus, nes jį įgyvendinant galės dalyvauti ne tik elektros energijos gamybos, bet ir kaupimo ir nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomi įrenginiai, bus panaudojami ne tik esami elektros įrenginiai, bet ir būsimi įrenginiai, kuriuos iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios ketina įrengti (pastatyti) pajėgumų aukciono dalyviai. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuva yra bendros Europos elektros energetikos rinkos dalis bei Europos Sąjungos reguliavimą dėl Pajėgumų mechanizmo įgyvendinimo, įgyvendinat Pajėgumų mechanizmą galės dalyvauti ir kitos valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su LEES, fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys esamus pajėgumų įrenginius toje valstybėje narėje, kurie dalyvaus išankstiniame pajėgumų aukcione.
Jau išankstinio aukciono metu bus atrinkti kitos valstybės narės (užsienio) asmenys su pigiausiais pasiūlymais, kurie įgis pareigą dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje ir teisę dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione kartu su Lietuvos Respublikos pajėgumų aukcionų dalyviais. Tokiu būdu bus užtikrinamas didesnis skaičius aukciono dalyvių, kurie, teikdami savo pasiūlymus vienodomis konkurencinėmis sąlygomis, konkuruos dėl paskirstomų pajėgumų aukcione. Pažymėtina, jog nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomi įrenginiai (elektros energijos vartotojo, reguliavimo apkrova įrenginiai) taip pat galės dalyvauti pajėgumų aukcionuose ir tapti pajėgumų teikėjais (t. y. patys galės pasinaudoti Pajėgumų mechanizmo galimybėmis);
5) įgyvendinti aplinkos apsaugos tikslus. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL
straipsnio 4 dalis nustato reikalavimus dėl išmetamo CO₂ kiekio ribų pajėgumų mechanizmuose dalyvaujantiems įrenginiams (ne daugiau nei 550 g iškastinio kuro kilmės CO₂ vienai kWh elektros energijos).
Įgyvendinus Pajėgumų mechanizmą ir sudarius sąlygas vystytis naujiems pajėgumus užtikrinantiems įrenginiams, kurie pakeistų technologiškai pasenusius, neefektyvius ir neatitinkančius aplinkosauginių reikalavimų įrenginius, negalinčius užtikrinti pajėgumų, būtų prisidedama prie tikslų, susijusių su klimato kaitos mažinimo, siekimo. Pažymėtina, kad Pajėgumų mechanizmo koncepcija buvo parengta pagal 2019 m. vasario mėn. atliktą tarptautinės konsultacijų bendrovės „FTI France SAS“ („Compass Lexecon“), kuri yra dalyvavusi sėkmingai įdiegiant galių mechanizmus Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Slovėnijoje, Austrijoje ir Lenkijoje, atliktą studiją dėl ilgalaikio galių mechanizmo ir sisteminių paslaugų koncepcijos parengimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Įstatymo projektą parengė Energetikos ministerijos vyresnioji patarėja Justina Ratkevičiūtė, tel. (8 5) 203 4472, papild. 1, el. p. [email protected], tiesioginė rengėja – vyr. specialistė Aušra Grėbliūnaitė, tel. (8 5) 203 4474, papild. 3, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, kad, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos adekvatumą, turi būti organizuojamas ir vykdomas pajėgumų aukcionas. Šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr.
energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, yra skatinami elektros energijos gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI), nustatyta tvarka iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų sumokant gamintojui fiksuotą tarifą už pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį (šis skatinamasis (fiksuotas) tarifas gamintojui paskirtas teisės aktų nustatyta tvarka arba gamintojui taikomas laimėjus iki 2015 m. vykusius skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus) ir nuo 2019 m. rudens organizuojamuose skatinimo kvotų paskirstymo aukcionuose paskirtą kainos priedą. Šiuose aukcionuose paskirstomas elektros energijos kiekis (TWh), o aukciono dalyviai gali siūlyti pageidaujamą gauti kainos priedą. Fiksuotų tarifų dydžiai priklauso nuo atsinaujinančių išteklių naudojamų elektros energijai gaminti rūšies (saulė, vėjas, hidroenergija, biokuras, biodujos), gamybos pradžios laikotarpio ir pan. Šiuo metu naujiems gamintojams šie tarifai nėra skiriami. Nuo 2019 m. rudens organizuojamuose skatinimo kvotų paskirstymo aukcionuose bus skiriamas kainos priedas už privalomą pagaminti elektros energijos kiekį, nepriklausomai nuo to, kokia atsinaujinančių išteklių rūšis bus naudojama elektros energijai gaminti.
Tiek fiksuotas tarifas, tiek kainos priedas taikomi 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Galiojančiu teisiniu reguliavimu yra skatinama ir remiama tik elektros energijos gamyba iš AEI. Tai nesudaro sąlygų ir poreikio rinkoje plėtotis kitų rūšių pajėgumams. Taip pat, vadovaujantis EEĮ 74 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrindama konkurencingą VIAP teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta atrankos procedūrų vykdymo tvarka, gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti VIAP elektros energetikos sektoriuje. Pagal galiojantį VIAP teikimo tvarkos reglamentavimą, VIAP teikimas nėra grįstas rinka (angl. market-wide), kadangi kvotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą atrankos procedūrą, yra paskirstomos ne aukciono būdu suteikiant kvotas EEĮ 74 straipsnio 2 dalyje išvardytas VIAP teikiantiems asmenims. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės kaupimo ir (ar) reguliavimo apkrova elektros įrenginiams prisidėti prie LEES adekvatumo užtikrinimo, o teisinėje bazėje įtvirtinti mechanizmai yra selektyvūs ir nukreipti tik į tam tikrą elektros energijos gamybos rūšies skatinimą, todėl atitinkamai nesukuria prielaidų konkurencingos, technologiškai neutralios elektros energetikos sistemos plėtrai. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinės Įstatymo projekto nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti: Įstatymo projekto 5 straipsnio, kuriuo siūloma papildyti 18 straipsnį 1¹ dalimi, atsižvelgiant, kad šiuo metu teisės aktai nenustato tikėtinos apkrovos praradimo tikimybės vertės siūloma nustatyti tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę (LOLE) ne didesnę kaip 8 val. per kiekvienus metus. Siūlomo papildyti EEĮ 70¹ straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinamu Pajėgumų mechanizmu yra siekiama užtikrinti elektros energetikos sistemos adekvatumą. LEES adekvatumui užtikrinti numatoma pasiekti 8 val./metus tikėtinos apkrovos praradimo tikimybės vertę. LEES adekvatumo vertinimas bus atliekamas esant esminiams elektros energetikos sistemos pokyčiams. Tolimesnėms adekvatumo prognozėms vertinti bus remiamasi Europos Sąjungos perdavimo sistemos operatorių tinklo vidutinės trukmės adekvatumo analize (angl. ENTSOE-MAF). Siūlomo papildyti EEĮ 70¹ straipsnio 5 dalyje yra nustatoma, kad, įgyvendinant Pajėgumų mechanizmą, perdavimo sistemos operatorius rengs ir teiks Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) derinti Pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštį (toliau – tvarkaraštis). Tvarkaraštyje bus nurodomos pajėgumų kvalifikacinės atrankos, aukcionų organizavimo, vykdymo datos ir pajėgumų pateikimo laikotarpis. Įstatymo projekte numatyta, kad Taryba tvarkaraštį suderina arba motyvuotai atsisako derinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tvarkaraščio gavimo. Pasibaigus šiam terminui ir Tarybai nepriėmus sprendimo dėl tvarkaraščio suderinimo arba motyvuoto atsisakymo derinti, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl tvarkaraščio derinimo.
Perdavimo sistemos operatoriui suorganizavus paskutinį tvarkaraštyje nurodytą pajėgumų aukcioną ir paskelbus laimėtoją (laimėtojus), perdavimo sistemos operatorius iki ateinančių kalendorinių metų liepos 1 dienos pateikia Energetikos ministerijai pasiūlymus dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų derinimo ir (ar) tolimesnių pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo tikslingumo. Energetikos ministerija, įvertinusi perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus pasiūlymus, priims sprendimą dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų keitimo ir (ar) dėl tolimesnių pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo (siūlomo papildyti EEĮ 70⁴ straipsnio 12 dalis). Įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo keičiamas EEĮ 6 straipsnis, 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtins Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Pagal siūlomo papildyti EEĮ 70¹ straipsnio 2 dalį, Aprašas reglamentuos Pajėgumų mechanizmo įgyvendinimo tvarką, organizacines sąlygas. Aprašo projektas bus rengiamas perdavimo sistemos operatoriaus ir teikiamas Energetikos ministerijai, kuri pateiks Aprašą tvirtinti Vyriausybei. Įstatymo projekto 3 straipsnio, kuriuo siūloma keisti EEĮ 7 straipsnį,
perdavimo sistemos operatorius ir teikia derinti Energetikos ministerijai. Siūloma nustatyti, kad pagal suderintas skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas ir paskirstomų pajėgumų apskaičiavimo metodiką bus nustatomi pajėgumų aukcionuose skirstomi pajėgumai ir pajėgumai, kuriuos paskirsčius, pajėgumų aukcionas bus laikomas įvykusiu (siūlomo papildyti EEĮ 70⁴ straipsnio 3 dalis).
Siūlomoje papildyti EEĮ 70¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Pajėgumų mechanizmas yra įgyvendinamas organizuojant pajėgumų aukcionus pagal Pajėgumų aukcionų nuostatus. Pajėgumų aukcionų nuostatai nustatys kvalifikacinės atrankos ir pajėgumų aukcionų organizavimo procedūrinius reikalavimus, esamiems ir planuojamiems pajėgumus užtikrinantiems įrenginiams taikomus techninius reikalavimus, pajėgumų aukciono rezultatų tvirtinimo ir skelbimo tvarką, pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimo reikalavimus. Pajėgumų aukcionų nuostatus rengs ir Tarybai tvirtinti teiks perdavimo sistemos operatorius. Siūlomo papildyti EEĮ 70² straipsnyje siūloma nustatyti, kad perdavimo sistemos operatorius organizuodamas išankstinius pajėgumų aukcionus pagal jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką turi apskaičiuoti pajėgumus, kurie turi būti skirstomi išankstiniame pajėgumų aukcione. Perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis Pajėgumų aukcionų nuostatais, atliks kvalifikacinę atranką, kurios metu vertins Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės fizinių asmenų ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių bei jų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų esamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių ir (ar) planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams, organizuos ir vykdys išankstinius, pagrindinius ir papildomus pajėgumų aukcionus. Technologinis neutralumas. Siūlomoje įtvirtinti papildomo EEĮ 70¹ straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Pajėgumų mechanizmo įgyvendinimas sudaro sąlygas technologinio neutralumo principu grindžiamos elektros energetikos sistemos plėtrai.
To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pajėgumų aukcionai vykdomi laikantis technologinio neutralumo principo, t. y. dalyvaujant asmenims valdantiems tiek esamiems įrenginius, tiek ir planuojantys įrengti (pastatyti) pajėgumus užtikrinančius įrenginius neapsiribojant tik viena technologijos rūšimi ar vienu pajėgumų teikimo būdu. Visą elektros energijos rinką apimanti schema. Siūlomame įtvirtinti EEĮ 70¹ straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad pajėgumų aukcionuose gali dalyvauti asmenys valdantys tiek esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, tiek ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Taip pat Pajėgumų mechanizmas sudarys galimybes dalyvauti įvairių technologijų įrenginius eksploatuojantiems asmenims. Tokią visą elektros energijos rinką apimančią schemą (angl. market wide approach) Lietuvoje siūloma pasirinkti dėl galimybės užtikrinti LEES adekvatumą mažiausia kaina, taikant rinkos dalyvių nediskriminavimo principą. Pažymėtina, kad kita svarstyta ir nepasirinkta aukcionų organizavimo alternatyva
Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje, kuria siūloma papildyti EEĮ 2 straipsnį nauja dalimi, yra pateikiama sąvoka „išankstinis pajėgumų aukcionas“, t. y. perdavimo sistemos operatoriaus dėl kiekvienos valstybės narės elektros energetikos sistemos, kuri jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su LEES, organizuojamas pajėgumų aukcionas, vykstantis prieš pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną, kuriame dalyvauja tos valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos, fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys esamus pajėgumų įrenginius toje valstybėje narėje. Pastebėtina, kad kitos valstybės narės (kitų valstybių narių), kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su LEES (toliau – gretima valstybė narė), fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims leidžiama dalyvauti išankstiniame pajėgumų aukcione tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius yra sudaręs susitarimą su tos kitos valstybės narės elektros perdavimo sistemos operatoriumi (siūlomo įtvirtinti EEĮ 70⁸ straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad Išankstinio pajėgumo aukciono koncepcija atitinka Europos Sąjungos reguliavimą, nustatantį, kad kitos valstybės narės subjektai turi turėti tas pačias galimybes dalyvauti įgyvendinant pajėgumų mechanizmus, kurie organizuojami valstybės narėse, kaip ir nacionaliniai pajėgumų vykdytojai:
pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių 3.9.6 punkto „Nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai vengimas“
valstybės pagalba, turėtų būti parengta taip, kad ją būtų galima taikyti bet kokiam pajėgumui, kuriuo galima veiksmingai padėti spręsti elektros energijos gamybos pakankamumo problemą, visų pirma, atsižvelgiant į šiuos veiksnius: „<...>
b) kitų valstybių narių operatorių dalyvavimą, kai toks dalyvavimas yra fiziškai įmanomas, visų pirma regiono mastu, t. y. kai pajėgumas fiziškai gali būti teikiamas priemonę įgyvendinančiai valstybei narei ir priemone nustatyti įpareigojimai gali būti įvykdyti“;
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Valstybės narės užtikrina, kad užsienio pajėgumų, kurie gali užtikrinti lygiavertes vidaus pajėgumams technines veikimo charakteristikas, teikėjai galėtų dalyvauti tame pačiame konkurso procese, kuriame dalyvauja vidaus pajėgumų teikėjai“, o 7 dalyje numatoma, kad „<...> regioniniai koordinavimo centrai kasmet apskaičiuoja didžiausią naujų dalyvių pajėgumą, kurį galima teikti iš užsienio pajėgumų. Atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į numatomą jungiamųjų linijų parengtį ir tikėtiną nepalankiausių sistemos sąlygų susidarymą vienu metu ir sistemoje, kurioje taikomas mechanizmas, ir sistemoje, kurioje yra užsienio pajėgumas. Tokį skaičiavimą reikia atlikti kiekvienos prekybos zonų ribos atžvilgiu“. Įstatymo projekte numatoma, kad išankstinis pajėgumų aukcionas vykdomas prieš pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną.
Išankstinis aukcionas yra integrali pagrindinio ir
(ar) papildomo aukcionų dalis arba etapas, kuris organizuojamas iš anksto, siekiant:
1) atrinkti gretimų valstybių narių asmenis su pigiausiais pasiūlymais, kurie įgytų pareigą dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje ir kurių pasiūlymai galėtų būti perkeliami į pagrindinį ar papildomą aukcioną kartu su Lietuvos Respublikos pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymais. Tokiu būdu būtų sumažinama našta pajėgumų aukciono organizatoriui (perdavimo sistemos operatoriui) atliekant gretimos valstybės narės (užsienio) pajėgumų aukcionų dalyvių kvalifikacinės atitikties vertinimą. Išankstinio pajėgumų aukciono metu atrinkti gretimos valstybės narės aukcionų dalyvių kainos ir pajėgumų pasiūlymai yra perkeliami į pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcionus bei vienodomis konkurencinėmis sąlygomis konkuruoja su pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione su Lietuvos Respublikos (nacionalinių) aukcionų dalyvių pateikiamais kainos ir pajėgumų pasiūlymais;
2) nustatyti pajėgumų kainą, formuojamą jungiamojoje linijoje (tarpsisteminėje jungtyje), kuri būtų konkurencija paremta maksimali galima užsienio tiekėjams mokėtina kaina, tuo atveju, jei pagrindiniame ar papildomame aukcione (t. y. nacionalinėje Lietuvos pajėgumų rinkoje) formuotųsi kaina aukštesnė nei jungiamojoje linijoje. Tuo atveju, jei pagrindiniame ar papildomame aukcione formuotųsi žemesnė kaina nei pajėgumų kaina, formuojama jungiamojoje linijoje (t. y. išankstiniame aukcione), konkurencingiausiems užsienio tiekėjams savo pasiūlymais neviršijantiems nacionalinės Lietuvos pajėgumų rinkos kainos, būtų mokama „žema“ nacionalinė kaina, kaip ir Lietuvos Respublikos pajėgumų vykdytojams. Įstatymo projektas aiškiai išskiria asmenų pareigą dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje ir teisę dalyvauti pajėgumų aukcione, teikiant savo pasiūlymus.
Siūlomo įtraukti EEĮ 70³ straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kam yra privaloma pateikti pajėgumų mechanizmo kvalifikacinės atrankos dokumentus – asmenims, valdantiems esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, kurių galia yra ne mažesnė kaip 1 MW. Asmenims, kurie: (i) valdo esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikoje, kurių galia yra mažesnė nei 1 MW; (ii) ketina įrengti (statyti) planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius; (iii) laimėję išankstinį pajėgumų aukcioną, nustatoma pareiga dalyvauti pajėgumų kvalifikacinėje atrankoje, jei ketina dalyvauti pagrindiniame ar papildomame aukcione (siūlomo papildyti EEĮ 70³ straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju asmenys gali dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje su sutelktais ne mažesnės kaip 1 MW galios elektros energijos gamybos, kaupimo ar nepriklausomo paklausos telkėjo įrenginiais. Kvalifikacinėje atrankoje yra vertinama asmenų, valdančių esamų ar planuojančių įrengti (pastatyti) pajėgumų įrenginius, atitiktis 70³ straipsnio 7 dalyje nustatytiems reikalavimams bei šių asmenų valdomų ar planuojamų įrengti (pastatyti) pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktis Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams.
Įstatymo projekto 70³ straipsnio 8 dalyje pateikiamas sąrašas reikalavimų, kuriuos turi atitikti asmenys, siekiantys dalyvauti pajėgumų aukcionuose, inter alia, siekiant išvengti dvigubo finansavimo, minėto straipsnio 8 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad asmenys, siekiantys dalyvauti pajėgumų aukcionuose, turi įrodyti, kad jie nėra gavę fiksuoto tarifo ir (ar) kainos priedo už jų valdomuose įrenginiuose iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją, kai šios skatinimo priemonės Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomos esamiems arba planuojamiems pajėgumus užtikrinantiems įrenginiams pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties galiojimo laikotarpiu. Planuojama, kad priėmus Įstatymo projektą, bus sukurtos teisinės prielaidos elektros energijos rinkos vystymuisi ir integracijai; sudaromos teisinės prielaidos elektros energijos rinkoje vystyti naujus elektros energijos pajėgumus užtikrinančius įrenginius arba išlaikyti jau eksploatuojamus elektros energijos pajėgumus užtikrinančius įrenginius; bus užtikrinama veiksminga konkurencija elektros energetikos sektoriuje ir mažiausia našta elektros energijos vartotojams; siūlomas reglamentavimas yra reikšmingas sklandžiam LEES adekvatumo ir elektros energijos tiekimo saugumo lygiui užtikrinti. 5.
rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Parengta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas bus paskata naujų elektros energijos gamybos, kaupimo ir nepriklausomo elektros energijos paklausos telkėjo valdomų įrenginių atsiradimui arba esamų elektros energijos įrenginių plėtrai (rekonstravimui). Pajėgumų mechanizmas neturės įtakos elektros energijos rinkos kainų formavimuisi ir bus sukurtas atsižvelgiant į elektros rinkos sąlygas ir Baltijos regiono šalių situaciją, įvertinus atitiktį Europos Sąjungos valstybės pagalbos gairėms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. Reikės keisti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, nurodytus aiškinamojo rašto 11 punkte. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekte pateikiami nauji, sąvokas įvardijantys terminai, kurie įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, iki 2020 m. birželio 30 d. reikės pripažinti netekusiais galios, pakeisti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus:
pripažinti netekusiais galios šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
1) patvirtintas Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos aprašas;
2) pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 740 „Dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros plano patvirtinimo“. 2. Priimtam įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos energetikos ministras turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. 1-54 „Dėl Dispečerinio elektros energetikos sistemos valdymo nuostatų patvirtinimo“. 3.
pripažinti netekusiais galios šie Tarybos nutarimai:
1) suderintas Pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštis;
2) priimti Pajėgumų aukcionų nuostatai;
3) priimta Pajėgumus užtikrinančių įrenginių pavedimų teikimo pajėgumų aukcione didžiausiosios kainos nustatymo metodika;
4) priimta Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų skaičiavimo metodika;
5) priimta Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodika;
6) priimta Pajėgumų perkrovos pajamų paskirstymo metodika;
7) priimta Paskirstomo pajėgumų skaičiavimo metodika;
8) priimtos Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties standartines sąlygos;
9) pakeistas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. O3-107 „Dėl Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos“;
kontrolės komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“;
kontrolės komisijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. O3-450 „Dėl Prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklių patvirtinimo“;
kontrolės komisijos 2011 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. O3-123 „Dėl Elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, supirkimo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“;
kontrolės komisijos 2011 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. O3-193 „Dėl Reikalavimų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašui patvirtinimo“;
kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr.
O3-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. O3-252 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
kontrolės komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. O3E-139 „Dėl Didžiausiosios elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“. Energetikos ministerija turės gauti Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. Perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstos sąnaudos, patiriamos įgyvendinant pajėgumų mechanizmą, bei lėšos, skirtos mokėjimams už pajėgumų aukcione laimėtus ir suteiktus pajėgumus, surenkamos iš tinklų naudotojų taikant atskirą elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, kurią nustato Taryba. Preliminarus lėšų poreikis mokėjimams už pajėgumų aukcione laimėtus ir suteiktus pajėgumus (mokėjimai pajėgumų vykdytojams) būtų apie 95–129 mln. eurų per metus, skaičiuojant, kad pajėgumų kaina būtų 10–40 eurų/kW/per metus. Pažymėtina, kad lėšų poreikis priklausys nuo pajėgumų aukcionuose dalyvausiančių technologijų įvairovės bei užsienio šalių dalyvausiančių asmenų ir įrenginių kiekio bei jų konkurencingumo. 13.
išvados Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Tarybos, elektros tinklų operatorių specialistais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „pajėgumai“ „energetika“, „pajėgumų užtikrinimo mechanizmas“, „adekvatumas“, „elektros energijos gamyba“, „aukcionas“. Įstatymo projekte siūlomi nauji terminai yra aprobuoti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.