Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip: „43. Valstybei svarbus projektas – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nutarimu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas, įstatymu, Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas ekonominis ar kultūrinis projektas, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatyta tvarka į stambių projektų sąrašą įtrauktas stambus projektas.“
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir
naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, o Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti ar pritraukti skirtos teritorijos (toliau – stambiems projektams skirtos teritorijos) vystomos vadovaujantis valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais arba vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais.“
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos
organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.
Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija) ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 5¹ dalyje, o Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 5² dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos ir per 15 darbo dienų nuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas.
Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje.“
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.“
Pakeisti 20 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje ir stambiems projektams skirtose teritorijose esančiame žemės sklype esančiuose žemės sklypuose vykdoma pagal valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus arba savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.“
Papildyti 23 straipsnį 9 dalimi:
„9. Vystant stambiems projektams skirtas teritorijas Ekonomikos ir
inovacijų ministerijos pasirinkimu taikoma bendra arba šiame straipsnyje numatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Pasirinkus taikyti bendrą teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką, šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos.“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento
koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“
2Papildyti 28 straipsnį 5²dalimi:
„5².
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo atveju savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jei sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojamos stambiems projektams skirtos teritorijos, patvirtinimo arba rengimo pradžios ir planavimo tikslų priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, teritorijos gali būti vystomos ir teritorijų planavimo procesas vykdomas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 4. Kituose įstatymuose vartojamos sąvokos „valstybei svarbus ekonominis projektas“ ir „valstybei svarbus kultūrinis projektas“ yra tapačios sąvokai „Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas projektas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Rimantas Sinkevičius Jurgis Razma Eugenijus Gentvilas Andrius Kupčinskas Rūta Miliūtė Antanas Baura
Projekto
lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip: „43. Valstybei svarbus projektas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas, įstatymu, Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas ekonominis ar kultūrinis projektas, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatyta tvarka į stambių projektų sąrašą įtrauktas stambus projektas.“
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, o Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti ar pritraukti skirtos teritorijos (toliau – stambiems projektams skirtos teritorijos) vystomos vadovaujantis valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais arba vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais.“
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos
organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.
Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija) ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 5¹ dalyje, o Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 5² dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos ir per 15 darbo dienų nuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas.
Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje.“
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.“
Pakeisti 20 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje ir stambiems projektams skirtose teritorijose esančiame žemės sklype esančiuose žemės sklypuose vykdoma pagal valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus arba savivaldybės lygmens bendrojo plano ir
(ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.“
Papildyti 23 straipsnį 9 dalimi:
„9. Vystant stambiems projektams skirtas teritorijas Ekonomikos ir
inovacijų ministerijos pasirinkimu taikoma bendra arba šiame straipsnyje numatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Pasirinkus taikyti bendrą teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką, šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos.“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento
koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“
2Papildyti 28 straipsnį 5²dalimi:
„5².
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo atveju savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jeigu sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojamos stambiems projektams skirtos teritorijos, patvirtinimo arba rengimo pradžios ir planavimo tikslų priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, teritorijos gali būti vystomos ir teritorijų planavimo procesas vykdomas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 4. Kituose įstatymuose vartojamos sąvokos „valstybei svarbus ekonominis projektas“ ir „valstybei svarbus kultūrinis projektas“ yra tapačios sąvokai „Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas projektas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Rimantas Sinkevičius Jurgis Razma Eugenijus Gentvilas Andrius Kupčinskas Rūta Miliūtė Antanas Baura
Aplinkos apsaugos komitetas
PROJEKTO NR. xiiip-4208 2020-06-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys ir padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Marius Skuodis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-254 Iš teikiamos projekto 4 straipsnyje siūlomos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra aišku, kodėl jokie detaliųjų planų sprendiniai nėra privalomi įstatymo 4 straipsnio
straipsnio 6 dalis). Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, nustatant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų santykį su kitais teritorijų planavimo dokumentais yra nustatyta taisyklė:
„Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai
privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams.
Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“ Nesuprantama, kodėl įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio santykiui negalėtų būti taikoma ta pati, t. y. nustatyta galiojančio įstatymo
Pritarti Teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio santykiui bus taikoma ta pati, t. y. nustatyta galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, taisyklė: ji nėra keičiama. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 dalimi siūloma nustatyti, kad Investicijų įstatyme nurodytiems stambiesiems projektams įgyvendinti ar pritraukti skirtos teritorijos vystomos vadovaujantis valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais arba vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas,
2 Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 7 straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5² dalies nuostatas savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas būtų finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų valstybės biudžeto asignavimų, t. y., ministerijai galimai reikėtų skirti papildomas lėšas iš valstybės biudžeto, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta (2020-05-12 Nutarimas Nr. 473). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25 Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatą, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo TD 17 pastabą, prašyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos iki projekto priėmimo stadijos pateikti antikorupcinį vertinimą. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-12-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-03-09 Šiuo raštu kreipiamės su siūlymu palaikyti žemiau nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus:
Nr. VIII-1312 1 ,2 ,9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206 (toliau - ir Investicijų įstatymo projektas);
Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209;
Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau - Pelno mokesčio įstatymo projektas) (toliau visi projektai kartu - Įstatymų projektai). Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. EUR[¹]. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių – taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams.
Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta)[²]. Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti. Anksčiau šiame rašte minėtų Įstatymų projektų tikslas - pritraukti į Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų. Toks specialus reguliavimas galėtų teigiamai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai:
suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti[³]. Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ teritorijose[⁴], kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki 20 metų.
Toks pakeitimas suteiktų galimybę visoms savivaldybėms, siekiant pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. 2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus[⁵]. Investicijų įstatymo projektu siūlomos papildomos galimybės pačioms savivaldybėms iš anksto ruošti teritorijas ir vystyti infrastruktūrą stambiems projektams įgyvendinti. Investuotojui nusprendus įgyvendinti stambų projektą būtent savivaldybės iš anksto suplanuotoje teritorijoje, savivaldybėms atsirastų galimybė gauti iki 5 proc. stambaus projekto kapitalo investicijų vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti (minimali kapitalo investicijų suma turės sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. EUR, todėl tokio stambaus projekto atveju dotacija galėtų sudaryti iki 1,5 mln. EUR, o didėjant projekto kapitalo investicijų dydžiui - didėtų ir galimos dotacijos suma). Be to, savivaldybės galėtų suteikti pačiam investuotojui teisę įsirengti inžinerinę infrastruktūrą iki sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, vėliau tokią infrastruktūrą investuotojas turėtų perduoti savivaldybei neatlygintinai. Tai leistų paspartinti infrastruktūros įrengimą ir atitinkamai leistų investuotojui greičiau pradėti veiklą ir sudarytų geresnes sąlygas konkuruojant dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje.
Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-05-128 1,2 „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1545 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1–1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12,
skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
<...>
4.
Atsižvelgiant į tai, kad stambiems projektams įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo 2022 metų, kai bus įgyvendinamos pasirašytos stambių projektų investicijų sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis:
<...>
tikslinti įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 7 straipsnio 2 dalyje numatoma papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnį 5² dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai tikslinami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. 5. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti.“ Pritarti Projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20210 m. gegužės sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio balandžio 310 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2020-06-03 Įstatymo projektui pritarti ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir
teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4208. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bacvinka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] 2018 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita, parengta VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
Skelbiama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje: https://eimin.lrv.lt/lt/veilos-sritys/investiciju-veiklos-sritia/pramoniniai-parkai-lez/lez-stebesenos-ataskaitos. [2] Ten pat. [3] Pelno mokesčio įstatymo projekto 2 str. [4] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1-2 p. [5] Investicijų įstatymo projekto 6 straipsnis.