Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
globėjai (rūpintojai), kurie augina ir (ar) nuolat globoja (rūpina) tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų trys ar daugiau vaikų iki 18 metų, arba vienas iš tėvų ir jų trys ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat jų nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų neturintys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, arba bendrojo ugdymo mokyklas baigę šių šeimų vaikai laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. 2. Šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį, – šeima, kurioje kartu su globėju, kuriuo paskirtas vienas iš tėvų, gyvena asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir kuriam šioje srityje yra nustatyta globa, arba šeima, kurioje kartu su tėvais gyvena asmuo vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 3. Šeimos kortelė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriame įrašytas šeimos kortelės turėtojo vardas, pavardė, kortelės identifikacinis numeris, arba į išmanųjį įrenginį atsisiunčiama mobilioji šeimos kortelės programa. 4.
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Teisė į šeimos kortelę 1.
1Teisę į šeimos kortelę turi kiekvienas gausios šeimos narys arba šeimos,
prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, narys (toliau – šeimos kortelės turėtojas):
1) kiekvienas gausios šeimos tėvas, motina, nuolatinis globėjas (rūpintojas), jų sutuoktiniai ar vienas iš tėvų, kuris augina ir (ar) nuolat globoja (rūpina) tris ar daugiau vaikų arba prižiūri (slaugo) neįgalųjį, vaikas, augantis arba nuolat globojamas (rūpinamas) gausioje šeimoje, iki jam sukaks 18 metų, vyresni negu
pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;
2) šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, tėvas, motina, nuolatinis globėjas (rūpintojas), jų sutuoktiniai ar vienas iš tėvų, kuris prižiūri (slaugo) kartu su juo gyvenantį, nuolat globojamą (rūpinamą) vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba darbingo amžiaus nesusituokusį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kiti auginami ar nuolat globojami (rūpinami) kiekvienas vaikas vaikai iki jam jiems sukaks 18 metų; ir vyresni negu 18 metų vaikai ar buvę nuolat globojami vaikai, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai (išskyrus darbingo amžiaus nesusituokusio asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vaikus), kartu su tėvais gyvenantis nesusituokęs darbingo amžiaus asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis;.
Teisę į šeimos kortelę turi kiekvienas gausios šeimos narys arba šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, narys (toliau – šeimos kortelės turėtojas):
1) kiekvienas gausios šeimos tėvas, motina, nuolatinis globėjas (rūpintojas), jų sutuoktiniai ar vienas iš tėvų, kuris augina ir (ar) nuolat globoja (rūpina) tris ar daugiau vaikų arba prižiūri (slaugo) neįgalųjį, vaikas, augantis arba nuolat globojamas (rūpinamas) gausioje šeimoje, iki jam sukaks 18 metų, vyresni negu
pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;
2) šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, tėvas, motina, nuolatinis globėjas (rūpintojas), jų sutuoktiniai ar vienas iš tėvų, kuris prižiūri (slaugo) kartu su juo gyvenantį, nuolat globojamą (rūpinamą) vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba darbingo amžiaus nesusituokusį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kiti auginami ar nuolat globojami (rūpinami) kiekvienas vaikas vaikai iki jam jiems sukaks 18 metų; ir vyresni negu 18 metų vaikai ar buvę nuolat globojami vaikai, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai (išskyrus darbingo amžiaus nesusituokusio asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vaikus), kartu su tėvais gyvenantis nesusituokęs darbingo amžiaus asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis;. 3) asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis ir kuris gyvena kartu su tėvais, neapibrėžtą laikotarpį;
4) asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir kuriam šioje srityje yra nustatyta globa, gyvenantis kartu su globėju, kuriuo paskirtas vienas iš tėvų, – neapibrėžtą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kad tokiam asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia.
arba vienas iš tėvų, dėl kurių teismas priėmė sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo; nuolatinis globėjas ar rūpintojas, kurie teismo nutartimi nušalinti arba atleisti nuo nuolatinio globėjo ar rūpintojo pareigų; šeimyna, kuri jos dalyvių arba teismo sprendimu yra atleista nuo vaikų nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų arba teismo sprendimu yra nušalinta nuo vaikų nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų. 3. Vaikas, kuriam išduota šeimos kortelė, nepraranda teisės į šeimos kortelę šio straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu, nors šią teisę prarado vienas iš tėvų, nuolatinis globėjas (rūpintojas), šeimynos dalyvis arba sumažėjo vaikų, sudariusių gausią šeimą, skaičius. 4. Tuo atveju, kai šeimos kortelę turintiems tėvams gimė vaikas arba vienas iš tėvų tapo vaiko globėju (rūpintoju), šis vaikas įgyja teisę į šeimos kortelę, nors šią teisę prarado kiti gausios šeimos vaikai. 5. 4. Gausioms šeimoms ar šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, nemokamai išduodama viena šeimos kortelė. Prireikus kiti gausios šeimos ar šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, nariai šeimos kortelę gali įsigyti vadovaujantis Šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatomis.“
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotos šeimos kortelės galioja iki kol teisė į šeimos kortelę prarandama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti prašymai gauti šeimos kortelę tenkinami nustačius teisę į šeimos kortelę, vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Vanda Kravčionok
Projekto Nr. XIIIP-4180(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
globėjai (rūpintojai), kurie augina ir (ar) nuolatinai globoja (rūpina) tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų trys ar daugiau vaikų iki 18 metų, arba vienas iš tėvų ir jų trys ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat jų nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų neturintys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, arba bendrojo ugdymo mokyklas baigę šių šeimų vaikai laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. 2. Šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį, – šeima, kurioje kartu su globėju, kuriuo paskirtas vienas iš tėvų, gyvena asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir kuriam šioje srityje yra nustatyta globa, arba šeima, kurioje kartu su tėvais gyvena asmuo vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 3. Šeimos kortelė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriame įrašytas šeimos kortelės turėtojo vardas, pavardė, kortelės identifikacinis numeris, arba į išmanųjį įrenginį atsisiunčiama mobilioji šeimos kortelės programa. 4.
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Teisė į šeimos kortelę 1.
1Teisę į šeimos kortelę turi kiekvienas gausios šeimos narys arba šeimos,
prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, narys (toliau – šeimos kortelės turėtojas):
1) kiekvienas gausios šeimos tėvas, motina, nuolatinis globėjas (rūpintojas), jų sutuoktiniai ar vienas iš tėvų, kuris augina ir (ar) nuolat globoja (rūpina) tris ar daugiau vaikų arba prižiūri (slaugo) neįgalųjį, vaikas, augantis arba nuolat globojamas (rūpinamas) gausioje šeimoje, iki jam sukaks 18 metų, vyresni negu
pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;
2) šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, tėvas, motina, nuolatinis globėjas (rūpintojas), jų sutuoktiniai ar vienas iš tėvų, kuris prižiūri (slaugo) kartu su juo gyvenantį, nuolat globojamą (rūpinamą) vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba darbingo amžiaus nesusituokusį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kiti auginami ar nuolat globojami (rūpinami) kiekvienas vaikas vaikai iki jam jiems sukaks 18 metų; ir vyresni negu 18 metų vaikai ar buvę nuolat globojami (rūpinami) vaikai, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai (išskyrus darbingo amžiaus nesusituokusio asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vaikus), kartu su tėvais gyvenantis nesusituokęs darbingo amžiaus asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis;.
Teisę į šeimos kortelę turi kiekvienas gausios šeimos narys arba šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, narys (toliau – šeimos kortelės turėtojas):
1) kiekvienas gausios šeimos tėvas, motina, nuolatinis globėjas (rūpintojas), jų sutuoktiniai ar vienas iš tėvų, kuris augina ir (ar) nuolat globoja (rūpina) tris ar daugiau vaikų arba prižiūri (slaugo) neįgalųjį, vaikas, augantis arba nuolat globojamas (rūpinamas) gausioje šeimoje, iki jam sukaks 18 metų, vyresni negu
pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;
2) šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, tėvas, motina, nuolatinis globėjas (rūpintojas), jų sutuoktiniai ar vienas iš tėvų, kuris prižiūri (slaugo) kartu su juo gyvenantį, nuolat globojamą (rūpinamą) vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba darbingo amžiaus nesusituokusį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kiti auginami ar nuolat globojami (rūpinami) kiekvienas vaikas vaikai iki jam jiems sukaks 18 metų; ir vyresni negu 18 metų vaikai ar buvę nuolat globojami (rūpinami) vaikai, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai (išskyrus darbingo amžiaus nesusituokusio asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vaikus), kartu su tėvais gyvenantis nesusituokęs darbingo amžiaus asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis;. 3) asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis ir kuris gyvena kartu su tėvais, neapibrėžtą laikotarpį;
4) asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir kuriam šioje srityje yra nustatyta globa, gyvenantis kartu su globėju, kuriuo paskirtas vienas iš tėvų, – neapibrėžtą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kad tokiam asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia.
arba vienas iš tėvų, dėl kurių teismas priėmė sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo; nuolatinis globėjas ar rūpintojas, kurie teismo nutartimi nušalinti arba atleisti nuo nuolatinio globėjo ar rūpintojo pareigų; šeimyna, kuri jos dalyvių arba teismo sprendimu yra atleista nuo vaikų nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų arba teismo sprendimu yra nušalinta nuo vaikų nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų. 3. Vaikas, kuriam išduota šeimos kortelė, nepraranda teisės į šeimos kortelę šio straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu, nors šią teisę prarado vienas iš tėvų, nuolatinis globėjas (rūpintojas), šeimynos dalyvis arba sumažėjo vaikų, sudariusių gausią šeimą, skaičius. 4. Tuo atveju, kai šeimos kortelę turintiems tėvams gimė vaikas arba vienas iš tėvų tapo vaiko globėju (rūpintoju), šis vaikas įgyja teisę į šeimos kortelę, nors šią teisę prarado kiti gausios šeimos vaikai. 5. 4. Gausioms šeimoms ar šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, nemokamai išduodama viena šeimos kortelė. Prireikus kiti gausios šeimos ar šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, nariai šeimos kortelę gali įsigyti vadovaujantis Šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatomis.“
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotos šeimos kortelės galioja iki kol teisė į šeimos kortelę prarandama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti prašymai gauti šeimos kortelę tenkinami nustačius teisę į šeimos kortelę, vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
aiškinamasis raštas dėl LIETUVOS
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo Nr. XIII-1406 2, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant tobulinti Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymą, aiškiau apibrėžti subjektus, kurie turi teisę į šeimos kortelę, suvienodinti vartojamas sąvokas ir atsisakyti perteklinių nuostatų. 1.1. Įstatymo projekto uždaviniai:
kortelės turėtojų grupę pagal vaiko globos (rūpybos) formą, akcentuojant nuolatinę globą šeimoje ar šeimynoje; 1.1.2. praplėsti šeimos kortelės turėtojų grupę, naikinat ribojimus gausios šeimos vaikams (iki 24 metų) dirbti ir savarankiškai vykdyti veiklą;
šeimoje prižiūrimo (slaugomo) neįgaliojo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
aiškiai apibrėžiamos esamomis įstatymo nuostatomis ir yra pakankamos įgyvendinant įstatymą. Šeimos kortelės įstatymas įgyvendinamas nuo 2019 m. liepos 1 d. Iš viso Lietuvoje yra apie 50 tūkst. gausių arba neįgalius vaikus prižiūrinčių šeimų. Šeimos kortelę užsisakė daugiau nei 12 tūkst. šeimų. Parengti įstatymo pakeitimo projektą ir tiksliau apibrėžti teisę į šeimos kortelę paskatino praktinė šeimos kortelių administravimo patirtis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė – Vanda Kravčionok. 3.
metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant gausios šeimos sąvoką yra nurodoma, kad „Gausi šeima – tėvai, globėjai (rūpintojai), kurie augina ir (ar) globoja
(rūpina) tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų trys ar daugiau vaikų iki 18 metų, arba vienas iš tėvų ir jų trys ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat jų nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų neturintys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, arba bendrojo ugdymo mokyklas baigę šių šeimų vaikai laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos“. Šiuo metu pateiktame apibrėžime yra vartojamas bendras globos (rūpybos) terminas, tačiau nėra atskleista apie kurią globos (rūpybos) rūšį kalbama, ar apie nuolatinę ar apie laikinąją, todėl šiuo metu nėra aišku, kurią globos (rūpybos) rūšį nustačius šeimoje globėjai (rūpintojai) bei globojami (rūpinami) vaikai įgyja teisę į šeimos kortelę. Taip pat minėtame gausios šeimos apibrėžime numatyta, kad šeima laikoma gausia, tik tuo atveju, jei tėvų, globėjų (rūpintojų) pilnamečiai vaikai iki 24 metų yra nedirbantys, savarankiškos veiklos nevykdantys, nesusituokę ir savo vaikų neturintys. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gausi šeima, kurios šeimos nariai, suaugę vaikai yra dirbantys arba savarankišką veiklą vykdantys jaunuoliai, negali pretenduoti į šeimos kortelę, tuo tarpu Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme bei Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme toks apribojimas netaikomas.
Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį, tai tokia šeima, kurioje kartu su globėju, kuriuo paskirtas vienas iš tėvų, gyvena asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir kuriam šioje srityje yra nustatyta globa, arba šeima, kurioje kartu su tėvais gyvena asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis [...]. Vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalų asmenį šeimos sudėtis apibrėžiama skirtingai pagal negalią turinčio asmens amžių. Nepilnamečiam vaikui kriterijumi taikomas neįgalumo lygis lieka nekeičiamas. Dabartinėje įstatymo formuluotėje apibrėžiant kas yra prižiūrinti (slauganti) neįgalų asmenį šeima, naudojami specialiųjų priežiūros (slaugos) poreikių terminai. Taip suponuojama būtinybė teisę į šeimos kortelę sieti su šių specialiųjų poreikių suaugusiam asmeniui (vaikui) nustatymu. Todėl tikslinamas sąvokos apibrėžimas, perkeliant specialiųjų poreikių terminus ir į sąvokos išaiškinimo tekstą bei 3 straipsnyje tikslinamos nuostatos, apibrėžiančios teisę gauti Šeimos kortelę prižiūrimam (slaugomam) asmeniui bei jo tėvams. Taip pat dabartinėje įstatymo formuluotėje pilnamečiam, kartu su tėvais gyvenančiam, asmeniui (vaikui) pasirinktinai taikomi du kriterijai: teismo pripažintas negalią turinčio asmens neveiksnumas arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis. Šie du kriterijai taip pat įvardinti ir kaip apibrėžiantys teisę į kortelę turinčius asmenis 3 straipsnio 1 punkto 3-4 papunkčiuose.
Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys ir jų tėvai turi teisę į šeimos kortelę. Asmens, kuriam nustatyti specialieji priežiūros (slaugos) poreikiai, darbingumo lygis visada yra mažesnis nei 55 proc. Neveiksnumo nustatymo atveju asmuo visada atitiks neįgalumo nustatytus kriterijus ir jo darbingumo lygis nebus didesnis nei 55 proc. Sukonkretinus prižiūrinčios (slaugančios) neįgalų asmenį šeimos sąvokos formuluotę kai lieka vienas kriterijus (suaugusiam asmeniui nustatyti minėti specialieji poreikiai), papildomai įtraukti teismo sprendimo dėl neveiksnumo nustatymo ar darbingumo lygio vertinimo nuostatas netikslinga. 4. Kokios siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma apibrėžti, kad teisę į šeimos kortelę turėtų nuolatiniai globėjai (rūpintojai). Laikinosios globos (rūpybos) tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą. Pastebėtina, kad bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė yra iki 12 mėnesių (su pratęsimu negali viršyti 18 mėnesių termino), taip pat galima ir pasitaikanti laikinųjų globėjų (rūpintojų) kaita, kai, pavyzdžiui, nuo prašymo pateikimo iki šeimos kortelės išdavimo, gali pasikeisti laikinas vaiko globėjas (rūpintojas). Įgyvendinant šeimos kortelės tikslą stiprinti šeimos institutą ir plečiant šeimų gerovės įgyvendinimo galimybes, įstatymo projektu siūloma suteikti teisę į šeimos kortelę tik nuolatiniams globėjams (rūpintojams). Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant gausios šeimos sąvoką įtvirtinto reikalavimo gausios šeimos pilnamečiams vaikams iki 24 metų būti nedirbantiems ir savarankiškos veiklos nevykdantiems. Tokiu būdu norima praplėsti teisės į šeimos kortelę turėtojų ratą ir skatinti jaunimo verslumą bei neužkirsti kelio dirbančiam jaunimui gauti šeimos kortelę.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme bei Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme aukščiau paminėtas apribojimas netaikomas. Įstatymo projektu siūloma patikslinti Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies sąvoką
„šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį“, panaikinant perteklinę
reglamentuojančią nuostatą, kad tai šeima, kurioje kartu su globėju, kuriuo paskirtas vienas iš tėvų, gyvena asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir kuriam šioje srityje yra nustatyta globa. Šiuo pakeitimu siekiama atsisakyti perteklinės ir nereikalingos būtinybės kreiptis šeimoms į teismą dėl neveiksnumo nustatymo, kai teisė gauti kortelę jau yra suteikiama dėl nustatyto priežiūros (slaugos) poreikio ir taip supaprastinti šeimos kortelės išdavimą šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį. Taip pat Įstatymo projektu siūloma patikslinti, šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, sąvoką. Siūloma sąvokos pavadinime įvardintus priežiūros (slaugos) kriterijus tiksliai perkelti į šeimos sudėtį 2 straipsnio 2 dalyje nusakančius kriterijus ir 3 straipsnyje įteisinus teisę į kortelę suteikiančius kriterijus, t. y. įvardinti, kad šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį, laikoma tokia tuomet, kai kartu su tėvais gyvena darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas priežiūros ir / ar slaugos specialusis poreikis. Siūloma panaikinti nuostatą, kad teisę į kortelę suteikia atitinkamas darbingumo lygis ir palikti tik priežiūros (slaugos) kriterijų.
Kadangi nustatant priežiūros (slaugos) poreikį darbingumo lygis yra visada mažesnis nei 55 procentų, įvedus priežiūros (slaugos) poreikį papildomai vertinti darbingumo lygio nėra pagrindo, todėl minėtoje sąvokoje atsisakoma 55 procentų ar mažesnio darbingumo lygio reikalavimo. Taip pat Įstatymo projektu siūloma patikslinti šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, sąvoką nurodant, kad šeima, prižiūrinčia (slaugančia) neįgalųjį laikoma tuomet, kai kartu su tėvais gyvena darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas priežiūros (slaugos) poreikis. Šiuo atveju susiaurinamas šeimos kortelės gavėjų ratas, nes darbingo amžiaus asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis, privalo būti nesusituokęs, priešingu atveju, jei toks asmuo būtų susituokęs ir sukūręs savo šeimą bei gyvenantis su tėvais, jis neturėtų teisės gauti šeimos kortelės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinis kodekso Trečiosios knygos (Šeimos teisė) ketvirto skirsnio 3.28 straipsniu, „sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą“ ir ši šeima įgyja teisę kreiptis su prašymu gauti kortelę atskirai. Įstatymo projektu siūloma naikinti perteklinį
apibrėžiančias nuostatas. Kortelės turėtojais yra ar tampa asmenys, konkrečiai įvardinti 3 str. 1 dalyje, ten nurodytomis aplinkybėmis. Dingus teisiniam pagrindui naudotis šeimos kortele, kortelės galiojimas sustabdomas ir gali būti atnaujinamas vėl įgijus teisę į kortelę. Siūlomais pakeitimais tikimasi didinti šeimos kortelės programos taiklumą ir užtikrinti sklandesnį šeimos kortelių išdavimą. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o teisės akto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nėra pateikiama. 10. Ar teisės aktas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu teisės aktui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Iki šio įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. A1-380 „Dėl šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Teisės akto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Šeima, šeimos kortelė, šeimos kortelės turėtojas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Vanda Kravčionok
2019-11-15
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio
priežasčių, ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir nurodyti, kad įskaitomi tik tie akademinių atostogų laikotarpiai, kurie buvo suteikti dėl ligos ir nėštumo (analogiškai kaip yra šiuo metu numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme). 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 2 straipsnio tekstas neatitinka projekto teksto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠEIMOS KORTELĖS ĮSTATYMO NR. XIII-1406 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-12-11 Nr. XIIIP-4180(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2019-12-04
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: biuro vedėja E. Bulotaitė, biuro patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, S. Kulbauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. patarėjas šeimos klausimais, R. Žemaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-152 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą, studentas išeiti akademinių atostogų gali ir dėl asmeninių priežasčių, ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir nurodyti, kad įskaitomi tik tie akademinių atostogų laikotarpiai, kurie buvo suteikti dėl ligos ir nėštumo (analogiškai kaip yra šiuo metu numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme). Nepritarti. Nustačius papildomus apribojimus teisei į šeimos kortelę, t. y. numačius, kad įskaitomi tik tie akademinių atostogų laikotarpiai, kurie buvo suteikti dėl ligos ir nėštumo – padidėtų administracinė našta, nustatant gausių šeimų teisę į šeimos kortelę. Todėl manome, kad keisti iniciatorių siūlomą formuluotę netikslinga. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tekstas neatitinka projekto teksto. Pritarti. Įstatymo projekto lydimasis variantas suderintas su įstatymo projekto tekstu. 2. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2019-11-21 * Įvertinę Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo Nr. XIII-1406 2 ir
Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė