Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip: „32. Standartinis PVM tarifas – 21 20 procentoų PVM tarifas.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į kitą valstybę narę tiekiantys naujas transporto priemones asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, taip pat asmenys, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą PVM sumą, kuri buvo šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėta naujas transporto priemones įsigyjant arba importuojant, bet ne didesnę kaip sąlyginė 21 20 procentoų PVM suma, apskaičiuota nuo į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės. Teisę atskaityti šią sumą šie asmenys įgyja ne anksčiau, negu įvyksta naujos transporto priemonės tiekimas.“3 straipsnis. 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, arba jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą. Šie apribojimai netaikomi elektromobiliams, o taip pat ir tik nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms;“
1.
straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sąlyginę 21 20 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, ir“
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) sąlyginę 21 20 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir“
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sąlyginę 21 20 procentoų PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose (išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) teisme pradėta bankroto procedūra), ir“
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Jonas Varkalys Viktorija Čmilytė – Nielsen Kęstutis Glaveckas Eugenijus Gentvilas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Virgilijus Alekna Ričardas Juška
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino tai, kad Lietuva 2009 m. spręsdama biudžeto deficito problemas padidino pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) nuo 18 iki 21 procento, tačiau, praėjus sunkmečiui ir Lietuvos ekonomikai nuolat augant, nesiimama jokių veiksmų dėl PVM tarifo dydžio grąžinimo į ikikrizinį lygį. PVM padidinimas 2009 m. buvo suprantamas kaip laikinas žingsnis siekiant subalansuoti valstybės biudžetą ir mažinti jo deficitą. PVM tarifo sumažinimas vertintinas kaip vienas iš pačių efektyviausių būdų ekonomikai ir investicijoms skatinti bei kainoms mažinti. Didesnis PVM tarifas skatina gyventojus vengti mokesčių ir tokiu būdu didina šešėlinę ekonomiką (Linco Johano Keplerio universiteto Austrijoje profesorius Friedrich Schneider (Europos Komisijos, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo konsultantas) yra paskaičiavęs, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto), todėl PVM tarifo sumažinimas ne tik padėtų generuoti ekonomikos augimą, bet ir būtų efektyvi priemonė šešėliui mažinti. Be to, sumažėjus prekių ir paslaugų kainai, gyventojams liktų daugiau pajamų, kurias jie išleistų vartojimui, o tai reiškia, kad per išaugusį vartojimą grįžtų į biudžetą ir tie pinigai, kurie sąlyginai būtų prarasti sumažinus PVM tarifą. Elektromobiliai yra viena iš efektyviausių priemonių, siekiant mažinti aplinkos oro taršą ir kartu spręsti klimato kaitos problemas. Be to yra svarbus įgyvendinant ilgalaikius Europos Sąjungos 0 emisijos tikslus, siekiant skatinti įmonės įsigyti elektromobilius siūlome leisti įmonėms taikyti PVM įskaita, jei jos įsigyja elektromobilį.
Projekto tikslai:
1) 2020 metais pradėti taikyti 20 proc. standartinį PVM tarifo dydį;
2) Skatinti, kad PVM mokėtojai pasinaudodami lengvata įsigytų ekologiškus elektromobilius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvoje taikomas 21 proc. dydžio standartinis PVM tarifas bei negalimi atskaitymai įsigyjant automobilius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma nuo
PVM atskaitymus, jei įsigyjami elektromobiliai. Priėmus projektą mažės šešėlinės ekonomikos mastas ir didės vartojimas bei didės ekologiškų automobilių parkas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. PVM tarifo sumažinimas lems nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių vengimu sumažėjimą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamo poveikio verslo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Biudžeto praradimai bus amortizuojami išaugusiu vartojimu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Pridėtinės vertės mokestis“,
„standartinis PVM tarifas“, „elektromobilis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Simonas Gentvilas Jonas Varkalys Viktorija Čmilytė – Nielsen Kęstutis Glaveckas Eugenijus Gentvilas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Virgilijus Alekna Ričardas Juška
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, kad projekto nuostatos įsigalios 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. spalio 22 d. Seimo posėdyje buvo pateiktas svarstyti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4014, kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra suplanuotos. Be to, projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiais konkrečiai argumentais remiantis pridėtinės vertės mokestį siūloma sumažinti būtent vienu procentiniu punktu, o ne kitu dydžiu. Todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma vartoti sąvoka ,,elektromobilis“ nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei jo 2 straipsnio 40 dalyje nurodytuose teisės aktuose.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio arba pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. 4. Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, ar pridėtinės vertės mokesčio atskaita būtų taikoma tik dėl tų elektromobilių, kurie įsigyti jau įsigaliojus įstatymui. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
1, 2 ir 5 straipsnių dalys nenumeruotinos, nes šie straipsniai susideda tik iš vienos dalies;
teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]