Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
įstatymo nr. I-28
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi
į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir iki pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus privalomai patikrina visų pretendentų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenis. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų anketoje pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa, taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.“
2Papildyti įstatymo 3 straipsnį 13 dalimi:
„13. Jeigu Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šis, jau išrinktas, Respublikos Prezidentas atsako įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų į Respublikos Prezidentus yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Arvydas Anušauskas Paulė Kuzmickienė Dovilė Šakalienė Arūnas Gumuliauskas
Projekto
lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PREZIDENTO RINKIMŲ įstatymo nr. I-28
2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio
specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)
Respublikos Prezidentus po to, kai Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta: tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą anketos duomenis (vardą, pavardę, kitus šioje dalyje nurodytus duomenis) viešai paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo jos anketos pateikimo. 2. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai savo interneto svetainėje paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas nuo asmens įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus. 3.
šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis) kandidatas į Respublikos Prezidentus privalo skelbti kiekvienoje savo vaizdo ar garso agitacinėje rinkimų medžiagoje. 4. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų anketoje pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa, taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus. Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos instituciją, saugančią duomenis apie asmenų darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB tarnybomis (struktūromis), ir iki pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus šiuo aspektu patikrina pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketos duomenis. 5. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti ir įrašyti nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai.
Paaiškėjus, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus arba kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi ar bendradarbiavo su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis) ir to nenurodė duomenų anketoje, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į Respublikos Prezidentus, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į Respublikos Prezidentus ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu po Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, dirbo, mokėsi ar bendradarbiavo su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis), jis atsako įstatymų nustatyta tvarka kaip už priesaikos sulaužymą. 6. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, Vyriausioji rinkimų komisija prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomus duomenis ar dokumentus. 7. Išnagrinėjusi gautą informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1) gautą informaciją pripažinti nepagrįsta;
2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti faktą, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodė neteisingus duomenis apie savo darbą, mokymąsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavimą su jomis arba tokius duomenis nuslėpė. 8.
vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo turi priimti sprendimą ir per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo jį paskelbti. 9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymą išnagrinėja per 72 valandas ir priima sprendimą. Šis sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. 10.. Įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija per 24 valandas paskelbia viešai. 11. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją iki rinkimų likus mažiau kaip 12 dienų, kandidatas į Respublikos Prezidentus su šia informacija nesupažindinamas ir Vyriausioji rinkimų komisija jos nenagrinėja. 12. Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. vasario 2 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
PETRAUSKIENĖ Ieva
DĖL Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau – Liustracijos įstatymas) 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymai) projektų parengimą paskatino poreikis tarpusavyje suderinti šiuos Įstatymus, taip pat poreikis Įstatymuose įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkciją (toliau – Komisija) tikrinti kandidatus dėl bendradarbiavimo su užsienio specialiosiomis tarnybomis.
Pavyzdžiui, pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių tarybų narius – merus Komisijai neprivalo pateikti informacijos apie tai, ar jie bendradarbiavo su užsienio specialiosiomis tarnybomis, ar ne, bet Liustracijos įstatyme numatyta, kad kandidatas, nepateikęs tokių duomenų Komisijai, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų, taigi Komisija neturi teisinių priemonių išspręsti susidariusios įstatymų kolizijos. Įstatymo projekto tikslas – tarpusavyje suderinti šiuos Įstatymus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Liustracijos įstatyme šiuo metu nurodyta, jog Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas. Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai – merai ar kandidatai į šias pareigas šioje nuostatoje neminimi. Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme nėra numatyta, kad Komisija privalomai patikrina visų pretendentų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenis, nėra numatyta, kad paaiškėjus, jog tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, Komisija paviešina tokią informaciją.
Tačiau Liustracijos įstatyme nurodoma, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą, asmeniui kandidatuojant į šias pareigas ir jas einant, yra išslaptinama ir viešai paskelbiama. Seimo rinkimų įstatyme šiuo metu nurodyta, kad jeigu kandidatas į Seimo narius nenurodė, jog ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir po Seimo rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis nuo įrodymo dienos šios Seimo nario įgaliojimai nutraukiami. Tačiau Liustracijos įstatyme nurodoma, kad toks Seimo narys už tai atsako kaip už priesaikos sulaužymą (Konstitucijos 74 straipsnyje yra įtvirtinta, jog Seimo narius, sulaužiusius priesaiką, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą, tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas). Šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra numatyta, jog Komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio slaptosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina kandidatų duomenis. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nekalbama apie kandidatų į savivaldybių tarybų narius ar narius – merus prisipažinimą, t.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Liustracijos įstatyme siūloma numatyti, jog Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai – merai ar kandidatai į šias pareigas. Taip pat siūloma, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą, asmeniui kandidatuojant į Europos Parlamento, savivaldybės tarybos nario – mero pareigas ir jas einant, yra išslaptinama ir viešai paskelbiama. Taip pat Liustracijos įstatyme siūloma numatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija tikrina kandidatų duomenis ir viešina informaciją apie juos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka. Respublikos Prezidento, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose siūloma numatyti, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina visų kandidatų duomenis. Respublikos Prezidento, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose taip pat numatyti, jog paaiškėjus, kad tarp kandidatų arba išrinktų narių yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme siūloma numatyti, jog kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius, narius – merus turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje.
Savivaldybės rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.“. Taip pat tai, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, kandidato į savivaldybės tarybos narius ar kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje nenurodo, jog nėra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius, narius – merus duomenis. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimai nutraukiami. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius, savivaldybės tarybos narius – merus arba savivaldybės tarybos narių, savivaldybės tarybos narių – merų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Turėtų teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Vyriausioji rinkimų komisija, buvusios SSRS specialiosios tarnybos, prisipažinusių slapta bendradarbiavus, bendradarbiavimas su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Arvydas Anušauskas Paulė Kuzmickienė Dovilė Šakalienė Arūnas Gumuliauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal teisės technikos taisykles projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstant pakeitimo esmę po žodžių „Pakeisti“ ir „Papildyti“ išbrauktinas žodis „įstatymo“. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, kuria Vyriausiajai rinkimų komisijai būtų pavesta kreiptis į „Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis), duomenis“, ir iki pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus privalomai patikrinti „visų pretendentų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenis“. Ši nuostata nėra visiškai aiški ir turėtų būti patikslinta, aiškiau apibrėžiant, kokius būtent duomenis apie pretendentus patikrinti ir į kokią valstybės instituciją dėl to kreiptis privalo Vyriausioji rinkimų komisija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo duomenų anketoje įrašyti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis).
Taigi pagal šią Prezidento rinkimų įstatymo nuostatą Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti pateikiami duomenys ne tik apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (dėl kurio prisipažinę asmenys pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą yra įrašyti į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą), bet ir apie darbą šiose tarnybose (struktūrose) bei mokymąsi jų mokyklose, taip pat apie darbą, mokymąsi atitinkamose kitų užsienio valstybių tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavimą su jomis.
Atsižvelgiant į tai, Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga patikrinti pretendentų duomenis tikslintina šiais aspektais:
Vyriausioji rinkimų komisija, apibrėžimas formuluote „sauganti asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis), duomenis“ yra teisiškai netikslus, nes Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme yra numatytas asmenų prisipažinimas Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus tik su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o ne su visomis Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis, taigi ir kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis;
Lietuvos valstybei asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tačiau iš projekto formuluočių tai nėra aišku;
patikrinti Vyriausioji rinkimų komisija – ar tik dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ar visus, kuriuos pretendentai pagal Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį turi pateikti savo duomenų anketose, t. y. ir dėl darbo bei mokymosi kitų užsienio valstybių specialiosiose tarnybose (struktūrose), taip pat bendradarbiavimo su jomis.
Atsižvelgiant į tai, Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga patikrinti pretendentų duomenis tikslintina šiais aspektais:
Vyriausioji rinkimų komisija, apibrėžimas formuluote „sauganti asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis), duomenis“ yra teisiškai netikslus, nes Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme yra numatytas asmenų prisipažinimas Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus tik su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o ne su visomis Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis, taigi ir kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis;
Lietuvos valstybei asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tačiau iš projekto formuluočių tai nėra aišku;
patikrinti Vyriausioji rinkimų komisija – ar tik dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ar visus, kuriuos pretendentai pagal Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį turi pateikti savo duomenų anketose, t. y. ir dėl darbo bei mokymosi kitų užsienio valstybių specialiosiose tarnybose (struktūrose), taip pat bendradarbiavimo su jomis. 3.
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią Respublikos Prezidentas atsakytų įstatymų nustatyta tvarka, jeigu jau po rinkimų, kuriuose jis išrinktas, būtų įrodyta, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Šioje nuostatoje po žodžio „Jeigu“ praleistas žodis
„po“. Kadangi šioje nuostatoje kalbama apie jau išrinkto Respublikos Prezidento
atsakomybę, po rinkimų paaiškėjus jo sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktui, siūlome nevadinti jo pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatu į Respublikos Prezidentus (nebent siekiama nustatyti, kad Respublikos Prezidentas atsakytų tik tuo atveju, jeigu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis bendradarbiavo būtent tuo metu, kai buvo pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatu į Respublikos Prezidentus). Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų aiškesnis, jeigu vietoj nuostatos, kad Respublikos Prezidentas „atsako įstatymų nustatyta tvarka“, būtų, kaip ir Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme, nustatyta, kad jis „atsako kaip už priesaikos sulaužymą“. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje taip pat siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą, „paaiškėjus, kad tarp kandidatų į Respublikos Prezidentus yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, nedelsiant paviešinti „tokią informaciją“.
Ši nuostata vertintina kaip perteklinė, nes Prezidento rinkimų įstatymo
apie pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus darbą, mokymąsi buvusios SSRS ar kitų užsienio valstybių specialiosiose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavimą su jomis (jeigu ši informacija nurodyta duomenų anketoje, ji viešai paskelbiama per 24 valandas nuo jos pateikimo; jeigu duomenų anketoje apie tai nėra įrašyta, bet pretendentas ar kandidatas, supažindintas su Vyriausiosios rinkimų komisijos gauta informacija apie jį, sutinka atitinkamai užpildyti anketą, ji privalo būti paskelbta ne vėliau kaip per 24 valandas; jeigu Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti faktą, kad pretendentas ar kandidatas duomenų anketoje nurodė neteisingus duomenis apie savo darbą, mokymąsi minėtose tarnybose ar bendradarbiavimą su jomis arba tokius duomenis nuslėpė, įsiteisėjusį šio teismo sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija per 24 valandas paskelbia viešai).
Jeigu šios nuostatos nebūtų atsisakyta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
Lietuvos valstybei;
Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją“ taisytina į „paaiškėjus, kad kandidatas <...> yra slapta bendradarbiavęs <...>, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama paviešina šią informaciją“;
Vyriausiąją rinkimų komisiją nedelsiant paskelbti nurodytą informaciją, derėtų su Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 4–8 dalyse nustatyta tokios informacijos nagrinėjimo ir skelbimo tvarka, taip pat su šio straipsnio 11–12 dalių nuostatomis, kuriomis ribojamas atitinkamos informacijos skelbimas.
Jeigu šios nuostatos nebūtų atsisakyta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
Lietuvos valstybei;
Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją“ taisytina į „paaiškėjus, kad kandidatas <...> yra slapta bendradarbiavęs <...>, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama paviešina šią informaciją“;
Vyriausiąją rinkimų komisiją nedelsiant paskelbti nurodytą informaciją, derėtų su Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 4–8 dalyse nustatyta tokios informacijos nagrinėjimo ir skelbimo tvarka, taip pat su šio straipsnio 11–12 dalių nuostatomis, kuriomis ribojamas atitinkamos informacijos skelbimas. 5. Atsižvelgiant į tai, kad šis projektas teikiamas kartu su, be kita ko, Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7,
dėmesys į tai, kad Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuojami Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai viešai paskelbti informaciją apie pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus darbą, mokymąsi buvusios SSRS ar kitų užsienio valstybių specialiosiose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavimą su jomis, nėra suderintos su projektu Nr.
XIIIP-4006 keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią asmuo, nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu į Respublikos Prezidentus arba išbraukiamas iš kandidatų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektas ir jo lyginamasis variantas parengti nebegaliojančios Prezidento rinkimų įstatymo redakcijos pagrindu, t. y. juo neatsižvelgta į 2020 m. sausio 14 d. priimtu ir 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIII-2784 padarytus Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimus; kai kurie projekto lyginamajame variante pažymėti siūlomi pakeitimai nurodytu įstatymu jau yra priimti. 2. Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio „Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)“ 1 dalyje yra nustatyta pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus pareiga duomenų anketoje įrašyti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Taigi pagal šią Prezidento rinkimų įstatymo nuostatą Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti pateikiami duomenys ne tik apie nurodytus ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet ir apie atitinkamus ryšius su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Šios nuostatos projektu nesiūloma keisti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su vertinamu projektu teikiamuose kitų rinkimų įstatymų pakeitimo įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-4008(2), XIIIP-4009(2), XIIIP-4010(2)) siūloma nustatyti kandidatų pareigą viešai paskelbti apie savo sąmoningą bendradarbiavimą tik su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Projektu siūloma Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą kreiptis į Lietuvos Respublikos instituciją, saugančią duomenis „apie asmenų darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB tarnybomis (struktūromis)“ (tiksliau būtų – „apie asmenų darbą, mokymąsi SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavimą su jomis“) ir iki pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus „šiuo aspektu“ patikrinti pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus „duomenų anketos duomenis“. Taigi pagal šią nuostatą Vyriausioji rinkimų komisija netikrintų (neturėtų pareigos tikrinti) duomenų apie pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ryšius su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Pažymėtina, kad pagal minėtu 2020 m. sausio 14 d. įstatymu Nr. XIII-2784 priimtą Prezidento rinkimų įstatymo 38¹ straipsnį „Duomenų apie kandidatus skelbimas“, įsigaliosiantį 2022 m. sausio 1 d., Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neterminuotai bus skelbiami „šio įstatymo 3 straipsnio
tarnybomis (struktūromis)“ (1 dalies 1 punktas).
Tuo metu projektu siūlomoje Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmuo, duomenų anketoje nenurodęs savo ryšių su „šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis)“ – taigi ne tik su buvusios SSRS, bet ir su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, – jiems paaiškėjus nebūtų registruojamas kandidatu į Respublikos Prezidentus arba būtų panaikinamas jo registravimas, o tokius ryšius įrodžius po rinkimų Respublikos Prezidentas atsakytų kaip už priesaikos sulaužymą. Atsižvelgiant į visa tai, nėra visiškai aišku, ar Prezidento rinkimų įstatyme tikslingai paliekamas išskirtinis, palyginti su kitais rinkimų įstatymais, teisinis reguliavimas, pagal kurį pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti duomenis apie savo ryšius ne tik su buvusios SSRS, bet ir su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, nors ši komisija duomenų apie ryšius su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis netikrintų ir neskelbtų. Vyriausiajai rinkimų komisijai neturint įgaliojimų ir realių galimybių patikrinti informaciją apie pretendentų ryšius su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, pretendentų pareiga pateikti šią informaciją iš esmės yra deklaratyvi, tokių ryšių paaiškėjimas, su kuriuo projektu siūlomoje Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje siejamos labai reikšmingos teisinės pasekmės, paliekamas atsitiktinumui.
Todėl svarstytina, ar Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nėra koreguotina, kaip ir kituose rinkimų įstatymuose nustatant pareigą pateikti duomenis tik apie ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (tokiu atveju šio straipsnio pavadinime žodį
„užsienio“ reikėtų pakeisti žodžiais „buvusios SSRS“), o jeigu pareiga nurodyti
ryšius su kitų užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis šiame įstatyme paliekama, svarstytina, ar Vyriausiajai rinkimų komisijai neturėtų būti suteikti įgaliojimai tikrinti ir šią informaciją, kreipiantis į kompetentingą valstybės instituciją, galinčią turėti tokius duomenis. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti terminas, per kurį Vyriausioji rinkimų komisija turėtų patikrinti pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus „duomenų anketos duomenis“ apie jo darbą, mokymąsi SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavimą su jomis, – iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus – sutaptų su šio straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, per kurį pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šią duomenų anketą.
Taigi neaišku, kaip Vyriausiajai rinkimų komisijai reikėtų įgyvendinti pareigą nustatytu laiku patikrinti „duomenų anketos duomenis“, jeigu ši anketa jai būtų pateikta prieš pat nurodyto termino pabaigą arba apskritai nepateikta (pagal to paties straipsnio 2 dalį pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus registruojamas kandidatu į Respublikos Prezidentus neatsižvelgiant į tai, ar jis pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodytą duomenų anketą). Atsižvelgiant į tai, tikslesnė formuluotė būtų tokia, kad Vyriausioji rinkimų komisija „šiuo aspektu patikrina duomenis apie pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus“, o ne jo „duomenų anketos duomenis“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamus kitų rinkimų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus (Nr. XIIIP-4008(2), XIIIP-4009(2), XIIIP-4010(2)) Vyriausioji rinkimų komisija duomenis apie kandidatų ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis turėtų patikrinti iki rinkimų dienos. 4.
4Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies formuluotę „darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis
(struktūromis)“ siūlome pakeisti formuluote „darbą, mokymąsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavimą su jomis“, o šio straipsnio 5 dalyje dukart pavartotą formuluotę „dirbo, mokėsi ar bendradarbiavo su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis)“ – formuluote „dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavo su jomis“. 5. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį siūlome išdėstyti kaip atskirą, šeštąją, šio straipsnio dalį. 6. Projekto 2 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data taisytina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]