1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
Nr. XIII-1288 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje nurodyta, kad strateginis valstybės tikslas elektros energetikos srityje – Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema, šį tikslą įgyvendinant iki 2025 metų;
Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15), 2009 m. liepos 13 d.
15), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1) reikalavimus dėl Europos Sąjungos valstybių narių elektros energetikos sistemų ir elektros energijos rinkų organizavimo ir integracijos galima tik sujungus Lietuvos Respublikos ir kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;
įgyvendinimo, kuriuo pritarta techniniam sinchronizavimo scenarijui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymas (toliau – Įstatymas) Seime buvo priimtas 2012 m. birželio
sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projektą (toliau – elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas) įvyko svarbus proveržis, t. y. buvo įrengtos ir
Respublika – LitPol Link ir Švedijos Karalyste – NordBalt, sukurta regioninės Baltijos valstybių elektros rinka, su Latvija, Estija, Lenkija ir Europos Komisija pasirašytas politinis susitarimas ir patvirtinti kiti reikalingi sprendimai dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo konkretaus būdo ir termino.
Įvertinant įvykusius kokybinius pokyčius, sudarytus tarpvalstybinius susitarimus ir planuojant kitus elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto etapus, galiojanti Įstatymo redakcija nesudaro pakankamų teisinių prielaidų, reikalingų elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto tinkamam įgyvendinimui, kaip tai numato ir reikalauja galiojanti Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Kartu su Įstatymo projektu parengti šie lydimieji įstatymų projektai:
Nr. VIII-1881 2, 20, 67, 68, 69, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – EEĮ projektas);
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CPK projektas). Įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais siekiama sudaryti tinkamas sąlygas ir užtikrinti sklandžią Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (toliau – IPS / UPS sistema) ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m.
Šiam tikslui pasiekti Įstatymo projekte ir lydimuosiuose įstatymų projektuose numatyta:
desinchronizavimo nuo IPS / UPS sistemos būtinąsias sąlygas;
planavimo procedūras, nustatyti servitutus, atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras (išskyrus visuomenės informavimo procedūras), numatant trumpesnius kompetentingų institucijų leidimų išdavimo, pateiktų projektų derinimo ir kitus procedūrinius terminus, taip pat specialų reguliavimą, susijusį su teritorijų planavimo dokumentų rengimu ir servitutų nustatymu;
siekiant suvaldyti su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo terminais susijusias rizikas.
Šiam tikslui pasiekti Įstatymo projekte ir lydimuosiuose įstatymų projektuose numatyta:
desinchronizavimo nuo IPS / UPS sistemos būtinąsias sąlygas;
planavimo procedūras, nustatyti servitutus, atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras (išskyrus visuomenės informavimo procedūras), numatant trumpesnius kompetentingų institucijų leidimų išdavimo, pateiktų projektų derinimo ir kitus procedūrinius terminus, taip pat specialų reguliavimą, susijusį su teritorijų planavimo dokumentų rengimu ir servitutų nustatymu;
siekiant suvaldyti su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo terminais susijusias rizikas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
Projektą parengė Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyrius (skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūtė, tel. (8 5) 203 4472, papild. 1, el. p. [email protected], tiesioginis rengėjas – patarėjas Gediminas Karalius, tel. (8 5) 203 4472, papild. 2, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinta, kad strateginis valstybės tikslas elektros energetikos srityje – Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą, šį tikslą įgyvendinant iki 2025 m. Įstatyme nurodytas elektros energetikos sistemų sinchronizacijos įgyvendinimo terminas – 2020 m., tačiau tai neatitinka sudarytų naujausių tarpvalstybinių susitarimų ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatų, kurios patvirtintos įvertinant objektyvias faktines aplinkybes, susijusias su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo perspektyvomis. Įstatyme nustatytuose integracijos etapuose nurodyti jau įgyvendinti strateginiai elektros energetikos sektoriaus projektai (pastatytos ir eksploatuojamos LitPol Link bei NordBalt jungiamosios linijos, sukurta regioninė Baltijos valstybių elektros energijos rinka), kurie yra tik dalis projektų, reikalingų Lietuvos energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas Lietuvos elektros energetikos sistemos pasirengimas iki elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo dirbti atskirai nuo IPS / UPS sistemos.
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos 42.1.2 papunktyje numatyta, kad vienas iš pagrindinių uždavinių, siekiant tinkamai pasirengti elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimui, yra dalyvavimas atliekant Lietuvos, Latvijos ir Estijos izoliuoto elektros energetikos sistemų darbo bandymą. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo atlikimas taip pat yra numatytas ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projekto koncepcijos ir projekto įgyvendinimo strateginėse kryptyse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 449 „Dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projekto koncepcijos ir projekto įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo“, elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo orientaciniame plane Nr. 7 ir Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės, kuri yra statoma Baltarusijos Respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, įgyvendinimo veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 739 „Dėl Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės, kuri yra statoma Baltarusijos Respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, 3.2 papunktyje.
Pažymėtina, kad nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo atlikimo kriterijai, sąlygos ir atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad šio bandymo metu Lietuvos elektros energetikos sistema laikinai veiks nepriklausomai nuo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos energetikos sistemų, įstatymo lygmeniu, be kita ko, yra būtina nustatyti Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriaus (toliau
nustatymo, poveikio aplinkai vertinimo srityse nėra pakankamas, kad užtikrintų elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto operatyvų įgyvendinimą.
Minėtas sritis reglamentuojantys teisės aktai nustato pakankamai ilgus procedūrinius terminus, per kuriuos skirtingos valstybės ir savivaldybių institucijos gali priimti projektui įgyvendinti reikiamus sprendimus, suderinimus ir atlikti kitus veiksmus. Be to, šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nėra aiškiai reglamentuoti valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumento (t. y. dokumento, kuris turės būti rengiamas įgyvendinant elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektą) rengimo finansavimo klausimai, o inicijavimas visai nenumatytas, todėl Įstatyme numatoma, kad projektų rengimą inicijuoja ir finansuoja operatorius. Pastarojo teisinio reguliavimo neapibrėžtumo pašalinimas prisidėtų prie sklandaus elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui reikalingos perdavimo tinklų infrastruktūros sukūrimo. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už elektros energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, nacionalinės balansavimo funkcijos atlikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sisteminių paslaugų teikimą. Galimybės perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti elektros energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą priklauso nuo elektros energijos gamybos pajėgumų kiekio ir prieinamumo užtikrinimo.
Tam, kad būtų galima tinkamai numatyti ir suplanuoti priemones, reikalingas elektros energetikos sistemos saugiam ir patikimam darbui užtikrinti, būtina iš anksto turėti informaciją apie veiksmus, kurie gali turėti esminės įtakos elektros energetikos sistemos veikimui, ir galimybes užsitikrinti elektros energijos gamybos pajėgumus, būtinus elektros energetikos sistemos darbo stabilumui ir patikimumui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, EEĮ siūloma nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų šias galimybes. EEĮ 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės savininkais dėl žemės servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje, žemės savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurių maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Vyriausybė 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr.
vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – Metodika), kurioje nustatyta, kad maksimali galima kompensacija yra apskaičiuojama taip pat, kaip ir kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Taigi, kompensacijos apskaičiavimas ir dydis abiem servituto nustatymo atvejais yra analogiškas, tačiau servitutų nustatymas administraciniu aktu leistų operatyviau atlikti reikiamas procedūras ir sumažinti rizikas dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto neįgyvendinimo laiku. EEĮ reglamentuotas operatoriaus atsakomybės ribojimas tik bendrais atvejais, t. y. EEĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad elektros energijos persiuntimas vartotojams gali būti laikinai nutrauktas nesant vartotojų kaltės tik siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tarp jų Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, arba atliekant naujų vartotojų prijungimo ar elektros tinklų priežiūros darbus.
Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus sąlygų ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1-121 „Dėl Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus sąlygas ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.1–5.3 papunkčiuose numatomi tam tikri atvejai, kuomet, siekiant užtikrinti svarbius visuomenės interesus, elektros energijos persiuntimas vartotojui gali būti nutraukiamas ar apribotas. Remiantis minėto aprašo 29 punktu, tokiais atvejais operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas nutraukiamas arba apribojamas. Vis dėlto šių teisinių santykių kontekste teisės aktuose nėra aptariamos izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo situacijos ir su jomis susiję galimi neigiami padariniai, dėl to Įstatymo projekte ši situacija yra aiškiai apibrėžiama. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti numatytas finansavimas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšomis, taip pat gali būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos ir kitos teisėtai gautos lėšos. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo projekto Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 1 straipsnyje patikslinta Įstatymo paskirtis, nurodant, kad sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais turi būti aptartos ir desinchronizavimo nuo IPS / UPS sistemos ir elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo sąlygos ir principai. Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 2 straipsnyje Įstatymas papildomas šiuo metu galiojančiuose energetikos sektoriaus teisės aktuose neapibrėžtomis sąvokomis, susijusiomis su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo specialiuoju reguliavimu: „izoliuotas elektros energetikos sistemos darbas“,
„elektros energetikos sistemų sinchronizacija“, „izoliuoto elektros energetikos
sistemos darbo bandymas“, „elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas“, „elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planai“. Taip pat atsisakoma aktualumą praradusių sąvokų
„elektros jungtys“, „nauja regioninė branduolinė (atominė) elektrinė“. Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 3 straipsnyje išvardijami pagrindiniai šio įstatymo tikslai ir atsisakoma neaktualių
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas etapų. Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinama, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais yra visuomenės viešasis interesas, kuriuo siekiama strateginio valstybės tikslo – Lietuvos Respublikos energetinės nepriklausomybės užtikrinimo.
Taip pat įstatymo lygmeniu įtvirtinama, kad elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas bus vykdomas per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą, numatant galutinį elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo terminą – 2025 m. Šis terminas nurodytas atsižvelgiant į: (i) Baltijos energijos rinkų jungčių planą (BEMIP), kuriame nurodytas vienas iš esminių tikslų – Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m.; ir į (ii) Baltijos šalių, Lenkijos Respublikos ir Europos Komisijos 2018 m. birželio 28 d. pasirašytą politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos Respubliką. Siekiant sklandžiai ir laiku įgyvendinti elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektą, elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui Įstatymo projektu siūloma suteikti ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą, kuris leistų sumažinti ginčų tikimybę minėto projekto vystymo metu, taip sumažinant prielaidas, lėtinančias projekto vystymą. Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad Vyriausybės teikimu Seimas minėto įstatymo nustatyta tvarka ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažįsta valstybei svarbius ekonominius ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektus.
Pažymėtina, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos 1.2.1 papunktyje įtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema yra strateginis šalies saugumo prioritetas, be to, minėtos strategijos 4 punkte elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas pripažintas ir patvirtintas strateginiu valstybės tikslu elektros energetikos srityje. Taigi, Seimas, patvirtindamas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, jau pripažino elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės institucija, inicijuojanti projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos projektu, turi pateikti Vyriausybei parengtą projekto galimybių studiją, kurioje būtų pateikta išsami numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais.
Yra atliktos šios studijos, susijusios su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektu: Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos vidaus elektros rinką studija, Galimų jungčių įrengimo galimybių studija (Gothia Power studija), Baltijos šalių elektros energetikos sistemų integravimo į Europos Sąjungos elektros perdavimo sistemas studija, Techninė ir ekonominė analizė (JRC Studija), Baltijos šalių elektros energetikos sistemos pasirengimo izoliuoto darbo bandymui studija, Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos tinklais dinaminio stabilumo studija, Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos tinklais dažnio stabilumo studija, apie kurias informacija periodiškai buvo teikiama Vyriausybei. Pažymėtina, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimas projektą pripažįsta ypatingos valstybinės svarbos projektu priimdamas nutarimą arba įstatymą. Todėl teikiamu Įstatymo projektu siūlant elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu yra laikomasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo reikalavimų.
Visais kitais atvejais, remiantis lex specialis principu, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja Įstatymo projektu teikiamo Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytam specialiajam reguliavimui. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektą sudaro atskiri energetikos infrastruktūros projektai, kuriuos įgyvendinus bus užtikrintas elektros energetikos sistemos patikimumas ir saugumas, taip pat būtinos techninės sąlygos veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais. Šiuo metu yra žinoma, kad elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektą sudarys šie energetikos infrastruktūros projektai: · pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. Baltijos energijos rinkos jungčių plano aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) patvirtintą scenarijų elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimas galimas per jūrinę aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio jungtį su Lenkijos elektros sistema.
Šiuo pagrindu inicijuotas ir įgyvendinamas projektas „Harmony Link“, nuolatinės srovės kabelių linijos ir Darbėnų keitiklių stoties statyba; siekiant integruoti naują tarpsisteminę nuolatinės srovės jungtį su Lenkijos elektros sistema, reikalingi esamų elektros tinklų plėtros projektai, kurie yra būtina priemonė sinchronizuojant Baltijos elektros sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais, pvz., 330 kV elektros perdavimo linijos Bitėnai–Darbėnai statyba, 330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE–Bitėnai statyba, 33 0kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statyba, 330 kV Mūšos skirstyklos statyba, 330 kV Darbėnų skirstyklos statyba, LitPol Link jungties išplėtimo projektas ir kt.; · infrastruktūros projektai, kuriais įgyvendinami inžineriniai sprendimai dėl šiaurinės Lietuvos dalies elektros perdavimo tinklo plėtros ir pasirengimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais (šiuo metu dar derinami); kiti infrastruktūros projektai, kuriais bus įgyvendintos kitos būtinos techninės sąlygos prisijungimui, atsiradusios po prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sutarties pasirašymo. Kai minėtiems energetikos infrastruktūros projektams, sudarantiems elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektą, bus reikalingos teritorijų planavimo procedūros, šios procedūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, pradedamos tik Vyriausybei priėmus nutarimą.
Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 5 straipsnyje patikslintos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinosios sąlygos, atsisakant aktualumą praradusių sąlygų ir papildant naujomis aktualiomis sąlygomis. Europos regioninės grupės (RGCE) pateiktų prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygų įgyvendinimas yra būtina sąlyga, siekiant užtikrinti stabilų ir patikimą Baltijos energetikos sistemos darbą su kontinentinės Europos elektros tinklais. Pažymėtina, kad Baltijos energetikos sistemos jungiamos prie kitos sinchroninės zonos, kurioje galioja skirtingi sistemos valdymo, planavimo, avarijų likvidavimo principai, palyginti su šiuo metu Baltijos energetikos sistemoms galiojančiais BRELL susitarime nustatytais principais. 5 straipsnio 2 punktas nustato, kad turi būti įgyvendintos RGCE sąlygos, minėto straipsnio 5 punktas nustato operatoriaus teisę (pareigą) nustatyti generacijos poreikį, kurio būtinumas bus nustatytas remiantis 2 punkto sąlygomis (kurios tiesiogiai nenustato generacijos poreikio, o apibrėžia sistemos valdymo reikalavimus). 5 straipsnio
užtikrinimo reikalavimus visiems tinklų naudotojams remiantis 2 punkto sąlygomis (kurios tiesiogiai nenustato reikalavimų visiems tinklų naudotojams, o apibrėžia sistemos valdymo ir atstatymo reikalavimus). Taip pat stabiliam ir patikimam Baltijos energetikos sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais būtina įgyvendinti ir tinklo kodeksus (Europos Sąjungos reglamentus):
Komisijos reglamentas (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai;
2016/1388 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi apkrovos prijungimo reikalavimai;
2016/1447 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistemų ir nuolatinės srovės linija jungiamų elektros jėgainių parko modulių prijungimo prie tinklo reikalavimai;
2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės;
2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės;
2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės;
2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės;
2017/2196 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai. Be to, pažymėtina, kad šiame straipsnyje įvardinti susitarimai bus reikalingi tik operatoriams (pagal 5 straipsnio 3 punktą susitarimas turi būti tarp Lenkijos ir Lietuvos operatorių; pagal 5 straipsnio 4 punktą susitarimas turi būti tarp Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Švedijos operatorių;
Latvijos ir Estijos operatoriais dėl sistemos valdymo sąlygų).
Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 6 straipsnyje naujai reglamentuojamos Įstatymo paskirtyje ir tiksluose nurodytos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizijos nuo IPS / UPS sistemos būtinosios sąlygos. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projekto įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos. Kartu su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektu norint atlikti desinchronizavimą nuo IPS / UPS sistemos (Rusijos Federacijos, įskaitant Kaliningrado sritį, ir Baltarusijos Respublikos elektros energetikos sistemų) turės būti nutrauktas Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos (BRELL) susitarimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis. Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 7 straipsnyje reglamentuojamas izoliuotas elektros energetikos sistemos darbas, kuris reikalingas siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilų darbą avariniais atvejais atsijungus nuo kontinentinės Europos elektros tinklų. Šio reglamentavimo būtinybę lemia tai, kad izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo tikimybė veikiant sinchroniškai su kontinentinės Europos elektros tinklais padidės, nes sinchroninis darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais bus užtikrinamas tik per vieną dvigrandę sinchroninę liniją.
Įstatymo projekte viena iš būtinųjų sąlygų numatytas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas, kurį atlikus bus galima įvertinti būtinas technines ir organizacines priemones ruošiantis elektros energetikos sistemų sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais ir siekiant atitikti Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant tinklų kodeksų, reikalavimus. Ruošiantis izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymui, būtina įvertinti elektros energetikos sistemos balansus (minimalią elektros energijos gamybą, reikalingą suvartojimui bei galios rezervų užtikrinimui), galimų sutrikimų totalios ar dalinės sisteminės avarijos pasekmes ir parengti prevencines priemones galimoms rizikoms suvaldyti. Pagal Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį, operatorius privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta elektros energijos tiekimo sutrikimų tinklų naudotojams izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo metu. Tačiau Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos 42.1.2 papunktyje numatyta, kad izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo metu tam tikros pareigos numatomos ne tik operatoriui, bet ir sistemos naudotojams, t. y. bandymo metu elektros energetikos sistemos naudotojai turi atsakingai vykdyti nustatytas bandymo sąlygas.
Dėl to Įstatymo projekte numatyta, kad siekiant sumažinti galimus tinklų naudotojų nuostolius Baltijos šalių izoliuoto elektros energetikos sistemų darbo bandymo metu tinklų naudotojai turi būti pasirengę galimiems elektros tiekimo sutrikimams ar būti įsidiegę technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių svarba ir operatoriui valstybės deleguoto elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo sudėtingumas lemia būtinybę numatyti, kad subjektų patirti neigiami padariniai nėra kompensuojami, jeigu jie atsiranda dėl aplinkybių, kurios prieš pradedant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą nebuvo ir negalėjo būti numatytos, o taip pat jų nebuvo galima išvengti, kontroliuoti bei pašalinti.
Ypatingą tokio reguliavimo poreikį, be kita ko, lemia tai, kad: (i) ši pareiga bus vykdoma tenkinant svarbius visuomenės interesus – siekiant užtikrinti saugų ir patikimą elektros energetikos sistemos veikimą ateityje;
(ii) izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo metu galimos įvairios situacijos ir susijusios pasekmės, kurios gali būti lemiamos aplinkybių, kurių operatorius, tikėtina, kad negalės nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti, taip pat įtakos gali turėti trečiųjų asmenų (šalių) veikla ar tam tikri sprendimai gali būti priimami esant būtinojo reikalingumo aplinkybėms; (iii) Įstatymo projektu reglamentuojamas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas nėra operatoriaus įprasta veikla, tačiau šis bandymas yra būtinoji sąlyga elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, su izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo pareigos vykdymu susijusios rizikos turi būti atitinkamai paskirstomos, atsižvelgiant į naudą, kuriamą visuomenei. Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 8 straipsnyje numatytas specialus reglamentavimas teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui tinkamai įgyvendinti, rengimo srityje. Šiame straipsnyje numatyta operatoriaus planavimo iniciatyvos teisė.
Operatorius teiks Energetikos ministerijai, t. y. planavimo organizatoriui, pasiūlymus dėl konkrečių specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir finansavimo. Priėmus sprendimą rengti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą Energetikos ministerija su operatoriumi sudarys sutartį, numatančią konkretaus teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą ar koregavimą ir finansavimą. Papildomai siūloma įtvirtinti galimybę planavimo organizatoriui įgalioti (pavesti) (pvz., minėta sutartimi) operatoriui atlikti dalį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme reglamentuotų specialiojo planavimo procedūrų ir (ar) jas finansuoti. Ši nuostata svarbi siekiant užtikrinti efektyvų elektros energetikos sistemų projektui įgyvendinti reikalingų teritorijų planavimo procesą. Konkretūs įgaliojimai operatoriui būtų nustatyti pagal poreikį, Energetikos ministerija visais atvejais liktų planavimo organizatore. Numatyta planavimo iniciatyvos teisė sudarys sąlygas spartesniam projekto įgyvendinimui, t. y. operatoriui bus įtvirtinta teisė inicijuoti valstybės lygmens planavimą ir sutarti dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengėjo pasirinkimo ir jo finansavimo. Pažymėtina, kad teritorijų planavimo veiklai gali būti skiriama Europos Sąjungos parama (Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšos), o Europos Sąjungos finansuojamų projektų įgyvendinimas ir apmokėjimo organizavimas numatytas pasitelkiant operatorių. Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojamas žemės suteikimas elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektą sudarančių elektros energetikos sistemos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimui. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti numatoma taikyti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą.
Minėtame įstatyme numatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užtikrins spartų ir efektyvų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, sudarys sąlygas paimti visuomenės poreikiams reikalingą žemę per racionalius terminus. Pažymėtina, kad preliminariai elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikės apie 20 ha žemės, kuriai turės būti taikoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka. Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad servitutai, reikalingi elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti, bus nustatomi administraciniu aktu Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi pagal Metodiką maksimali galima kompensacija už sutartimi nustatytą servitutą yra apskaičiuojama taip pat, kaip ir kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūloma įtvirtinti, kad servitutai bus nustatomi tik administraciniais aktais. Pažymėtina, kad servitutų nustatymą administraciniu aktu vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai teisės aktuose nustatyta tvarka yra priskirta tokia funkcija, ir tokiu būdu būtų operatyviau atliktos reikiamos procedūros ir sumažėtų rizika dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto neįgyvendinimo laiku. Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 10 straipsnyje numatytas elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui reikalingų su teritorijų planavimu, statyba, servitutų nustatymu ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimu susijusių administracinių procedūrų, paslaugų ir individualių aktų priėmimas prioriteto tvarka per įmanomai trumpiausius terminus.
Kadangi elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 m., būtina ne tik supaprastinti teritorijų planavimo procedūras, bet ir numatyti įmanomai trumpiausius terminus, per kuriuos tam tikros valstybės institucijos turi priimti atitinkamus sprendimus. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą teritorijų planavimo proceso procedūros, susijusios su būtinų valstybės, savivaldybės institucijų sprendimų priėmimu (derinimo, tikrinimo, tvirtinimo), taip pat viešinimu užtrunka apie vienus metus. Įstatyme numatyta, kad elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti rengiami teritorijų planavimo dokumentai turi būti išnagrinėti ir išvada dėl jų pateikta per 10 darbo dienų, taip pat dokumentai turi būti patikrinti ir patikrinimo aktas pateiktas per 10 darbo dienų, terminus skaičiuojant nuo planavimo organizatoriaus atitinkamo prašymo pateikimo dienos. Įstatymo projekte siūlomi terminai turėtų paskatinti veiksmingiau apibrėžti ir vykdyti teritorijų planavimo procedūras ir užtikrinti aukštus aplinkos apsaugos standartus ir visuomenės teisę dalyvauti svarstant elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektą. Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas finansuojamas operatoriaus ir (ar) Europos Sąjungos fondų lėšomis, gautomis subsidijomis, dotacijomis ar joms prilygintoms lėšomis.
Taip pat numatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija operatoriaus patirtas elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto sąnaudas įtraukia į perdavimo paslaugų kainą. Įstatymo projektu atsisakoma Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto reglamentavimo, kad elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimas finansuojamas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšomis. Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 12 straipsnyje numatoma, kad operatorius turės nustatyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir sistemos atsijungimo nuo IPS / UPS sistemos būtinųjų sąlygų įgyvendinimo veiksmų planą. Taip pat praplečiamos nacionalinio ir regioninio bendradarbiavimo nuostatos. Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas yra visos valstybės strateginis tikslas, kurį įgyvendinant privalo dalyvauti visi suinteresuoti subjektai: valstybės ir savivaldybių institucijos, tinklų operatoriai, taip pat kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos ir kiti tinklų naudotojai. Ginčai, susiję su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, gali stabdyti šio strateginio projekto įgyvendinimą, jį užvilkinti, sukeliant itin dideles neigiamas pasekmes visam elektros energetikos sektoriui ir jo dalyviams.
Todėl, siekiant užtikrinti operatyvų ir efektyvų ginčų, susijusių su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, sprendimą ir siekiant išvengti dėl jų nagrinėjimo galinčių kilti neigiamų pasekmių, Įstatymo projekte nauja redakcija išdėstyto Įstatymo 13 straipsnyje numatomos specialios sąlygos ir (ar) terminai administracinėms, viešųjų pirkimų byloms ir byloms dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme ir Civilinio proceso kodekse numatytas galimybes kitais įstatymais nustatyti specialiąsias ginčų nagrinėjimo sąlygas. Dėl EEĮ projekto EEĮ projekto 1 straipsnyje siūloma patikslinti aktualias sąvokas ir papildyti viena nauja sąvoka – Totali elektros energetikos sistemos avarija. Ši sąvoka yra aprobuota ir skelbiama Lietuvos Respublikos terminų banke. EEĮ projekto 2 straipsnyje siūlomi EEĮ 20 straipsnio papildymai atsižvelgiant į patikimai prieinamų elektros energijos generavimo įrenginių svarbą užtikrinant patikimą elektros energetikos sistemos veikimą ir nuoseklų elektros energetikos sistemos planavimą. Siūloma nustatyti išankstinio informavimo apie planuojamą elektros energijos įrenginio, kurio galia yra
eksploatavimo nutraukimą, pareigą, nustatant atitinkamai 12 ir 36 mėnesių įspėjimo terminus gamintojams.
Taip pat galimybė elektros perdavimo sistemos operatoriui įvertinti ir esant poreikiui užtikrinti tolesnį tokių elektros energijos įrenginių eksploatavimą, jeigu yra planuojama sustabdyti ar nutraukti jų eksploatavimą anksčiau nei aukščiau nurodyti terminai ir, jeigu yra nustatoma, kad jie reikalingi elektros energetikos sistemos darbo stabilumui, saugumui, patikimumui ir adekvatumui užtikrinti. Taip pat numatomas gamintojo sąnaudų dėl tokio elektros energijos gamybos įrenginio tolesnio eksploatavimo padengimo užtikrinimas ir sąlygos. 36 mėnesių įspėjimo terminą dėl planuojamo visiško elektros energijos gamybos įrenginio eksploatavimo nutraukimo siūloma nustatyti atsižvelgiant į potencialiai trumpiausius galimus naujų elektros energijos gamybos įrenginių įrengimo terminus. EEĮ projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamos sąlygos, kuomet gamintojas planuoja laikinai sustabdyti ar visiškai nutraukti elektros energijos gamybos įrenginio eksploatavimą anksčiau nei numatyti minimalūs įspėjimo terminai (atitinkamai 12 ir 36 mėnesiai). Tokiu atveju gamintojas turėtų ne anksčiau nei 4 mėnesiai iki planuojamo elektros energijos gamybos įrenginio laikino eksploatavimo sustabdymo ar visiško eksploatavimo nutraukimo apie tai pranešti perdavimo sistemos operatoriui.
Perdavimo sistemos operatorius, gavęs tokį pranešimą ne ilgiau nei per 1 mėnesį turėtų įvertinti tokio įrenginio laikino eksploatavimo sustabdymo ar visiško eksploatavimo nutraukimo įtaką elektros energetikos sistemos darbo stabilumui, saugumui, patikimumui ir adekvatumui, ir nustatęs, jog šis elektros energijos gamybos įrenginys bus reikalingas elektros energetikos sistemos darbo stabilumui, saugumui, patikimumui ir adekvatumui užtikrinti po gamintojo pranešime nurodytos datos, apie tai informuoti prašymą pateikusį gamintoją ir Komisiją. Toks gamintojas turės teikti perdavimo sistemos operatoriaus nustatytas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas nuo pranešime nurodyto planuoto tokio elektros energijos gamybos įrenginio laikino eksploatavimo sustabdymo ar visiško eksploatavimo nutraukimo datos, kuri negalės būti ankstesnė nei 4 mėnesiai nuo pranešimo pateikimo. Atitinkamai iki gamintojo pranešime nurodytos planuojamos elektros energijos gamybos įrenginio laikino eksploatavimo sustabdymo ar visiško eksploatavimo nutraukimo datos, turės būti nustatytos ir įsigalioti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugų kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba.
EEĮ projekto 3 straipsnyje siūlomas EEĮ 67 straipsnio papildymas 1¹ dalimi, kuria būtų nustatytas principas, kad gamintojų, kurie teikia paslaugas, reikalingas izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui ir (ar) totalios avarijos prevencijai ir likvidavimui, kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai perdavimo sistemos operatorius gauna pasiūlymą tik iš vieno ar kelių susijusių ūkio subjektų arba kai elektros energetikos sistemos veikimui užtikrinti yra reikalingi visų gamintojų, galinčių teikti tretinio aktyviosios galios rezervo bei izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios avarijos prevencijos ar likvidavimo, elektros energijos gamybos pajėgumai. Šių paslaugų tiekėjai kiekvienais metais turės būti atrenkami aukciono būdu, užtikrinant skaidrų atrankos procesą. Tačiau numatomi ir saugikliai, jeigu tokių paslaugų tiekėjų rinkoje nebūtų pakankamai. Atitinkamai papildyta EEĮ 68 straipsnio 1 dalis. EEĮ projekto 4 ir 5 straipsniuose siūloma papildyti EEĮ 68 ir 69 straipsnius, atsižvelgiant į EEĮ projekto 3 straipsnyje siūlomus EEĮ 67 straipsnio papildymus. Toks reglamentavimas sudarys prielaidas nuosekliam elektros energetikos sistemos vystymui ir darbo planavimui ir leis perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti elektros energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, kuris priklauso nuo elektros energijos gamybos pajėgumų kiekio ir prieinamumo.
Gamintojų, kurie norės laikinai sustabdyti ar visiškai nutraukti elektros energijos įrenginių, kurių vienetinė galia yra 20 MW ir daugiau, eksploatavimą galimybės įgyvendinti šiuos planus priklausys nuo perdavimo sistemos operatoriaus vertinimo pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus. Visgi, siūlomu reglamentavimu būtų užtikrinamas gamintojų, kurie pagal siūlomą reglamentavimą turėtų teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas, sąnaudų padengimas. EEĮ projekto 6 ir 7 straipsniuose siūloma pakeisti EEĮ 71 ir 72 straipsnius, papildant minėtą įstatymą nuostatomis dėl laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo tinklų naudotojams. EEĮ 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta tinklų naudotojo sąvoka, kuri apima tiek gamintojus (elektros energiją gaminančius vartotojus), tiek vartotojus. EEĮ 71 ir 72 straipsniuose yra nurodyti atvejai, kada operatorius dėl tam tikrų priežasčių (EEĮ nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją padėtį, atliekant naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus, ar elektros tinklų priežiūros darbus) gali laikinai nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą tik vartotojams. Tačiau dėl minėtų priežasčių nutraukus (ar apribojus) elektros energijos persiuntimą vartotojams, elektros energijos persiuntimas automatiškai būtų nutrauktas ir kitiems tinklų naudotojams (gamintojams ar elektros energiją gaminantiems vartotojams).
Atsižvelgdami į tai, kad elektros energijos persiuntimas gali būti laikinai nutrauktas ar apribotas ne tik elektros energijos vartotojams bet ir kitiems asmenims (gamintojams, elektros energiją gaminantiems vartotojams), kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, siūlytina EEĮ 71 ir 72 straipsniuose nurodytą vartotojo sąvoką pakeisti į tinklų naudotojo sąvoką. Šiuo metu EEĮ 71 straipsnyje yra reglamentuota nuostata, kad elektros energijos persiuntimas vartotojams gali būti laikinai nutrauktas nesant vartotojų kaltės ir vartotojų patirti nuostoliai nekompensuojami vykdant naujų elektros energijos vartotojų ar gamintojų prijungimo prie elektros tinklų darbus. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai yra svarbūs visuomenei, siūloma EEĮ 71 straipsnį papildyti nuostatomis, kad tinklų naudotojų patirti nuostoliai, vykdant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą, nekompensuojami, jeigu jie atsiranda dėl aplinkybių, kurios prieš pradedant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą nebuvo ir negalėjo būti numatytos, taip pat jų nebuvo galima išvengti, kontroliuoti bei pašalinti. Dėl CPK projekto Pažymėtina, kad siūlomų Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies pakeitimų būtinybę pagrindžia praktinė perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų, įgyvendinančių ypatingos valstybinės svarbos projektus, patirtis vykdant šiems projektams įgyvendinti skirtus pirkimus. Didžioji dalis ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti skirtų pirkimų yra labai didelės vertės, siekiančios keletą ar net kelias dešimtis milijonų eurų.
Dėl tokio dydžio užsakymų rinkos dalyviai tarpusavyje konkuruoja visomis priemonėmis, įskaitant ir piktnaudžiavimą skundžiant pirkimų procedūras ir jose priimtus sprendimus, nesant tokiam skundimui realaus ir objektyvaus pagrindo. Dėl tokių skundų ir nepagrįstai keliamų bylų yra užvilkinamos pirkimų procedūros ir yra vilkinamas ar netgi stabdomas ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas. Dėl tokio ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimo vilkinimo ir (ar) stabdymo itin nukenčia viešasis interesas ir patiriama didelių tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Todėl, siekiant išvengti piktnaudžiavimo nepagrįstais skundais tokiuose viešajam interesui ir visuomenei svarbiuose projektuose, kurie yra pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais, yra siūloma taikyti didesnius žyminius mokesčius nei viešųjų pirkimų, skirtų įprastiems projektams įgyvendinti, bylose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, CPK projekto 1 straipsnyje siūloma Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyti išimtį dėl žyminio mokesčio dydžio bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant tarptautinius pirkimus ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad žyminis mokestis šiose bylose būtų proporcingas viešųjų pirkimų procedūrų pagrindu įgyvendinamo projekto reikšmei ir suteiktam ypatingos valstybinės svarbos projekto statusui. Taip pat apsaugoti perkančiąsias organizacijas /perkančiuosius subjektus nuo nepagrįstų ieškinių ir viešųjų pirkimų procedūrų vilkinimo. Siūlomi žyminio mokesčio dydžiai tarptautinių pirkimų, skirtų ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, bylose yra tikslingi, kadangi minimų pirkimų sutarčių vertės yra didelės, siekiančios keletą ar net keliasdešimt milijonų eurų.
Pvz., esamas maksimalus žyminis mokestis (5 000 eurų) nuo 1 mln. eurų pirkimo sutarties vertės sudaro vos 0,5 proc. Esant tokiai situacijai, tiekėjai, kurie nori piktnaudžiauti teise skųsti pirkimų procedūrų metu priimtus sprendimus, už tokį ginčą turi sumokėti neproporcingai mažą žyminį mokestį, palyginus su pirkimo, kuriame keliamas nepagrįstas ginčas, sutarties verte. Tokie tiekėjai yra iš esmės skatinami nepagrįstai bylinėtis, kadangi toks bylinėjimasis kainuoja itin mažai, palyginti su ginčo pirkimo sutarties verte. Todėl, siekiant sumažinti nepagrįstų ginčų tikimybę, siūloma didinti žyminio mokesčio dydį. Siūlomas pakeitimas bus taikomas tik ypatingos valstybinės svarbos projektams, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas tokiais pripažįsta Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka. Siūlomas reglamentavimas yra reikšmingas sklandžiam Lietuvos energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.
Numatomo teisinio reglamentavimo laukiami teigiami rezultatai:
energetikos sistemų sinchronizacijos projekto tinkamam įgyvendinimui, nustatant detalesnes projekto įgyvendinimo sąlygas;
teisės aktų ir sudarytų tarptautinių susitarimų, susijusių su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektu, tinkamam įgyvendinimui;
projekto pripažinimas ypatingos valstybinės svarbos projektu užtikrins spartesnį ir efektyvesnį elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimą, leis priimti su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimu susijusius sprendimus per įmanomai trumpiausius terminus;
planavimo dokumentų, susijusių su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektu, rengimui;
suvaldyti su elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo laiku susijusias rizikas galimų teisminių ginčų atveju. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
Priimti įstatymai užtikrins tinkamas teisines prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais. Tai leis sustiprinti Lietuvos Respublikos energetinį ir nacionalinį saugumą. Taip pat bus eliminuota galimybė trečiosioms šalims daryti tiesioginę įtaka Lietuvos elektros energetikos sistemai ir padidės bendras elektros energetikos sistemų patikimumas regione. Tai potencialiai turės teigiamą įtaką Lietuvos Respublikos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai, kadangi elektros tiekimo patikimumas bus užtikrinamas veikiant sinchroniškai su Europos Sąjungos šalimis. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Susiję įstatymų projektai teikiami kartu. 9. Ar Įstatymų projektai yra parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Netekusiu galios turės būti pripažintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr.
elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projekto koncepcijos ir projekto įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo“. Taip pat turės būti patikslintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Elektros tinklų naudojimo taisyklės ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti tikslinių valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu“,
„kontinentinės Europos elektros tinklai“, „Nepriklausomų Valstybių Sandraugos
šalių elektros energetikos sistema (IPS / UPS sistema)“, „izoliuotas elektros energetikos sistemos darbas“, „sinchronizacija“, „elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektas“, „ypatingas valstybinės svarbos projektas“, „perdavimo sistemos operatorius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymo projekto ir lydimųjų įstatymų projektų priėmimas ir juose siūlomas reglamentavimas yra ypač svarbūs siekiant sudaryti tinkamas sąlygas laiku pasirengti ir įgyvendinti visus reikalingus veiksmus sėkmingam Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu. Nuo Įstatymo projekte numatyto reglamentavimo priklauso Elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektą sudarančių atskirų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo terminai ir galimybės šiuos projektus įgyvendinti iki galutinės nustatytos datos – 2025 metų. Atsižvelgiant į tai Įstatymo projektą ir lydimuosius įstatymų projektus siūlytina Lietuvos Respublikos Seime svarstyti skubos tvarka.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymas) 5 straipsnio 11 punkte siūloma nustatyti elektros energetikos sistemų sinchronizacijai būtinąją sąlygą – užtikrinti tinklų naudotojų (išskyrus buitinius elektros energijos vartotojus) parengtis dirbti avariniu režimu, vykdant totalios elektros energetikos sistemos avarijos likvidavimo darbus, o 6 straipsnio 4 dalyje – užtikrinti tinkamą pasirengimą izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, perdavimo sistemos operatorius parengia ir suderinęs su Energetikos ministerija patvirtina ir vykdo šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nurodytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinųjų sąlygų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodytų naujų elektros energijos gamybos šaltinių įrengimo organizavimą, įgyvendinimo veiksmų planą. Neaišku, kokiu būdu perdavimo sistemos operatorius turės užtikrinti Įstatymo 5 straipsnio 11 punkte ir 6 straipsnio 4 punkte nustatytų būtinųjų sąlygų įgyvendinimą, kiek jos susiję su tinklų naudotojų pareigų, nustatytų Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje (būti pasirengusiems galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams ar būti įsidiegusiems technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti), įgyvendinimu.
Abejotina, ar perdavimo sistemos operatoriaus veiksmų planas galėtų būti tinkamu teisės aktu, kiek tai susiję su Įstatyme nustatytų tinklų naudotojų pareigų įgyvendinimu. 2. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar jomis norima nustatyti, jog planavimo organizatorius gali pats finansuoti specialiojo teritorijų planavimo procedūras, kurias vykdo pats ar jo pavedimu vykdo planavimo iniciatorius, ar tai, kad planavimo organizatorius gali įgalioti planavimo iniciatorių finansuoti nurodytas procedūras. 3. Neaiškus Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatų santykis su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Projektu siūloma nustatyti, kad elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, taigi daroma Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, atsižvelgiant į projekto turinį, rengiami kaip kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai arba kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, išimtis. Projekte nustatomi sutrumpinti dokumentų išnagrinėjimo ir derinančių institucijų išvados bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo ir patikrinimo akto pateikimo terminai. Pastebėtina, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnis.
Jame nustatyta, jog prieš valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento gavimo dienos patikrina ir pateikia išvadą dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo. Tuo tarpu patikrinimo aktai teikiami Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio, kuris reglamentuoja kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tikrinimo tvarką, 13 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnį, derinančios institucijos pateikia arba išvadą, arba motyvuotą atsisakymą derinti, o išvados ar motyvuoto atsisakymo derinti pateikimo terminas skaičiuojamas ne nuo planavimo organizatoriaus prašymo pateikimo, bet nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo joms dienos. Valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvados pateikimo terminas taip pat skaičiuojamas nuo teritorijų planavimo dokumento gavimo dienos. Tuo tarpu pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 13 dalį, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akto pateikimo terminas skaičiuojamas nuo planavimo organizatoriaus prašymo patikrinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Projektas tobulintinas, suderinant jo nuostatas su Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio nuostatomis. 4.
perdavimo sistemos operatoriaus pareiga patvirtinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinųjų sąlygų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodytų naujų elektros energijos gamybos šaltinių įrengimo organizavimą, įgyvendinimo veiksmų planą, o
priemones ir pagal kompetenciją priimti sprendimus, reikalingus šiam įstatymui tinkamai įgyvendinti. Pastebėtina, kad Įstatyme nesiūloma nustatyti jokių terminų nurodytiems įpareigojimams atlikti (nei tarpinių, nei galutinių), todėl gali būti sunku kontroliuoti, ar subjektai tinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, bei prognozuoti, ar bus suspėta iki 2025 metų pasirengti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Taip pat neaišku, kas kontroliuos, ar Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai vykdo Įstatymą. 5. Įstatymo 13 straipsnyje siūloma įtvirtinti sutrumpintus administracinių bylų, kuriose nagrinėjami ginčai, susiję su elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, nagrinėjimo teisme terminus. Pastebėtina, kad nėra aišku, ar nurodytiems ginčams priskirtini ir ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. koks projektu teikiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatų santykis su Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (šis įstatymas turi būti taikomas pagal projekto 9 straipsnį) 6 straipsnio, kuris reglamentuoja ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimą, tarpusavio santykis. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 6.
nustatyti skundų atitinkamose bylose, kuriose nagrinėjami ginčai, susiję su elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių arba reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išnagrinėjimo terminą – 5 darbo dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme. Neaišku, kokiu tikslu nustatomas šis specialus terminas ir kaip ši teisės norma galėtų būti praktiškai įgyvendinama: pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, pagal 138 straipsnį, apeliacinio skundo priėmimo klausimas turi būti išspręstas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o pagal 139 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Civilinio proceso kodekso 318 straipsnyje yra nustatytas dvidešimties dienų terminas atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, kuris taikomas ir atskirojo skundo pateikimo atveju, išskyrus 432⁹ straipsnyje nustatytą išimtį viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylose - atsiliepimams į apeliacinį skundą yra nustatytas keturiolikos dienų terminas, kuris taikomas ir atskirojo skundo pateikimo atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 7 ir 8 dalis ir Civilinio proceso kodekso 152 straipsnį, atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo, o teismo nutartis užtikrinti reikalavimą ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones skubiai vykdoma.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar reikia sutrumpinti atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme terminą. Jeigu tokio termino nustatymo projekte nebūtų atsisakyta, projekto nuostatos tobulintinos taip, kad jų taikymas nekeltų praktinių problemų. 7. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastebėtina, kad projektu nesiūloma nustatyti Įstatymo įsigaliojimo datos, taigi, Įstatymas įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis taisytinas, nustatant jame Įstatymo įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS INTEGRACIJOS Į EUROPOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMAS ĮSTATYMO NR. XI-2052 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-06-07 Nr. XIIIP-3392(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2019-05-08 Nr. 108-P-15 2019-05-16
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Pijus Ralys. Komiteto posėdyje dalyvavo 2018-05-16: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus vedėja Rimgailė Baliūnaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, LITGRID Teisės skyriaus vadovas Andrius Šimkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-241 Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio
sinchronizacijai būtinąją sąlygą – užtikrinti tinklų naudotojų (išskyrus buitinius elektros energijos vartotojus) parengtis dirbti avariniu režimu, vykdant totalios elektros energetikos sistemos avarijos likvidavimo darbus, o 6 straipsnio 4 dalyje – užtikrinti tinkamą pasirengimą izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui.
Pagal Įstatymo 12 straipsnio
ministerija patvirtina ir vykdo šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nurodytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinųjų sąlygų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodytų naujų elektros energijos gamybos šaltinių įrengimo organizavimą, įgyvendinimo veiksmų planą. Neaišku, kokiu būdu perdavimo sistemos operatorius turės užtikrinti Įstatymo 5 straipsnio 11 punkte ir 6 straipsnio 4 punkte nustatytų būtinųjų sąlygų įgyvendinimą, kiek jos susiję su tinklų naudotojų pareigų, nustatytų Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje (būti pasirengusiems galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams ar būti įsidiegusiems technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti), įgyvendinimu. Abejotina, ar perdavimo sistemos operatoriaus veiksmų planas galėtų būti tinkamu teisės aktu, kiek tai susiję su Įstatyme nustatytų tinklų naudotojų pareigų įgyvendinimu. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-2484 Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar jomis norima nustatyti, jog planavimo organizatorius gali pats finansuoti specialiojo teritorijų planavimo procedūras, kurias vykdo pats ar jo pavedimu vykdo planavimo iniciatorius, ar tai, kad planavimo organizatorius gali įgalioti planavimo iniciatorių finansuoti nurodytas procedūras. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-24102 Neaiškus Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatų santykis su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Projektu siūloma nustatyti, kad elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, taigi daroma Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, atsižvelgiant į projekto turinį, rengiami kaip kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai arba kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, išimtis. Projekte nustatomi sutrumpinti dokumentų išnagrinėjimo ir derinančių institucijų išvados bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo ir patikrinimo akto pateikimo terminai. Pastebėtina, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnis. Jame nustatyta, jog prieš valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento gavimo dienos patikrina ir pateikia išvadą dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo. Tuo tarpu patikrinimo aktai teikiami Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio, kuris reglamentuoja kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tikrinimo tvarką, 13 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnį, derinančios institucijos pateikia arba išvadą, arba motyvuotą atsisakymą derinti, o išvados ar motyvuoto atsisakymo derinti pateikimo terminas skaičiuojamas ne nuo planavimo organizatoriaus prašymo pateikimo, bet nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo joms dienos. Valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvados pateikimo terminas taip pat skaičiuojamas nuo teritorijų planavimo dokumento gavimo dienos. Tuo tarpu pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 13 dalį, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akto pateikimo terminas skaičiuojamas nuo planavimo organizatoriaus prašymo patikrinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Projektas tobulintinas, suderinant jo nuostatas su Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-24121 Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatoma perdavimo sistemos operatoriaus pareiga patvirtinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinųjų sąlygų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodytų naujų elektros energijos gamybos šaltinių įrengimo organizavimą, įgyvendinimo veiksmų planą, o 2 dalyje – kitų subjektų pareigą įsidiegti ir užtikrinti reikiamas technines priemones ir pagal kompetenciją priimti sprendimus, reikalingus šiam įstatymui tinkamai įgyvendinti.
Pastebėtina, kad Įstatyme nesiūloma nustatyti jokių terminų nurodytiems įpareigojimams atlikti (nei tarpinių, nei galutinių), todėl gali būti sunku kontroliuoti, ar subjektai tinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, bei prognozuoti, ar bus suspėta iki 2025 metų pasirengti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Taip pat neaišku, kas kontroliuos, ar Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai vykdo Įstatymą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-24131 Įstatymo 13 straipsnyje siūloma įtvirtinti sutrumpintus administracinių bylų, kuriose nagrinėjami ginčai, susiję su elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, nagrinėjimo teisme terminus. Pastebėtina, kad nėra aišku, ar nurodytiems ginčams priskirtini ir ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. koks projektu teikiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatų santykis su Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (šis įstatymas turi būti taikomas pagal projekto 9 straipsnį) 6 straipsnio, kuris reglamentuoja ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimą, tarpusavio santykis.
nurodytus neaiškumus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-24132 Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti skundų atitinkamose bylose, kuriose nagrinėjami ginčai, susiję su elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių arba reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išnagrinėjimo terminą – 5 darbo dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme. Neaišku, kokiu tikslu nustatomas šis specialus terminas ir kaip ši teisės norma galėtų būti praktiškai įgyvendinama: pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, pagal 138 straipsnį, apeliacinio skundo priėmimo klausimas turi būti išspręstas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o pagal 139 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą.
Civilinio proceso kodekso 318 straipsnyje yra nustatytas dvidešimties dienų terminas atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, kuris taikomas ir atskirojo skundo pateikimo atveju, išskyrus 432⁹ straipsnyje nustatytą išimtį viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylose - atsiliepimams į apeliacinį skundą yra nustatytas keturiolikos dienų terminas, kuris taikomas ir atskirojo skundo pateikimo atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 7 ir 8 dalis ir Civilinio proceso kodekso 152 straipsnį, atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo, o teismo nutartis užtikrinti reikalavimą ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones skubiai vykdoma. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar reikia sutrumpinti atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme terminą. Jeigu tokio termino nustatymo projekte nebūtų atsisakyta, projekto nuostatos tobulintinos taip, kad jų taikymas nekeltų praktinių problemų. Pritarti 7.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-242 Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastebėtina, kad projektu nesiūloma nustatyti Įstatymo įsigaliojimo datos, taigi, Įstatymas įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis taisytinas, nustatant jame Įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekto 2 straipsnis perrašytas iš esmės. Pirma, Įstatymas įsigalios kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Poreikio nustatyti vėlesnį Įstatymo įsigaliojimą nėra. Pažymėtina, kad vėlesnis Įstatymo įsigaliojimas ženkliai padidintų sinchronizacijos projekto darbų vėlavimo riziką, kas prieštarautų Lietuvos Respublikos strateginiam interesui – tinkamai ir laikui įgyvendinti projektą. Antra, ne visi Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai gali įsigalioti kartu su Įstatymu. Tokie aktai, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planas ar Elektros energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizaciją, sąrašas, yra techninio pobūdžio dokumentai ir bus rengiami vadovaujantis, inter alia, Įstatyme nustatytomis būtinosiomis sąlygomis. Kadangi Įstatymu iš esmės formuojami nauji teisiniai santykiai, vėlesnis įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimas nesukuria konflikto su kitais teisės aktais ir nesuponuoja nukrypimų nuo teisėkūros sistemiškumo principo. 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2019-05-06 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtais Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3392) (toliau - Integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 20, 67, 68, 69, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3393) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3394), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planai - specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos elektros energetikos sistemų sinchronizacijai įgyvendinti reikalingos elektros tinklų inžinerinės infrastruktūros plėtros kryptys, numatomos jų plėtrai reikalingos teritorijos ir planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės. Darytina išvada, kad konkretus servituto, suteikiančio teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros (elektros) tinklus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingo elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti, dydis ir vieta suprojektuojami elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plane.
Vadovaudamiesi imperatyviais teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principais (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 ir 7 punktai), siūlome aptarta nuostata papildyti Integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį, t. y. nurodyti, kad servituto, suteikiančio teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros (elektros) tinklus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingo elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti, dydis ir vieta suprojektuojami elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plane. 2. Remdamiesi imperatyviu teisėkūros aiškumo principu (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 6 punktas) ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje reglamentuojamą kad administraciniu aktu nustatytus servitutus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, siūlome Integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, reglamentuojančia, koks subjektas bus atsakingas už administraciniu aktu nustatytų servitutų, suteikiančių teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros (elektros) tinklus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingų elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projektui įgyvendinti, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr.
VIII-1881 2, 20, 67, 68, 69, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Dainius Kreivys, 2019-05-025 Argumentai: Įstatymo projekto 5 straipsnyje apibrėžtose LR elektros energetikos sistemos sujungimo su Kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinosiose sąlygose yra įvardinamos bendradarbiavimo su Lenkija ir Šiaurės šalimis sritys, ENTSO-E išduotų prisijungimo sąlygų bei Europos Sąjungos tinklų kodeksuose įvardintų reikalavimų užtikrinimas, tačiau nėra nustatytos Baltijos šalių bendradarbiavimo sritys. Dėl to yra siūloma įstatymo projektą papildyti nuostata dėl Baltijos šalių bendradarbiavimo desinchronizuojant savo elektros energetikos sistemas nuo IPS/UPS sistemos, rengiantis sinchronizuoti jas su Kontinentinės Europos tinklais bei kartu valdyti Baltijos šalių sistemą po sinchronizacijos. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinosios sąlygos Siekiant užtikrinti, kad laiku ir tinkamai Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų sujungta su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, nustatomos šios elektros energetikos sistemų sinchronizacijai būtinosios sąlygos:
1) parengta perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti užtikrinti darbą su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniu režimu;
2) įgyvendintos iš Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) gautos prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygos;
3) su Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriumi susitarta dėl tarpininkavimo, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistemos būtų sujungtos su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;
4) su Šiaurės Europos šalių perdavimo sistemų operatoriais susitarta dėl Baltijos šalių energetikos sistemų darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais palaikymo;
5) su Baltijos valstybių perdavimo sistemų operatoriais suderintas Baltijos valstybių energetikos sistemai veikiant izoliuotu režimu būtinų pirminio, antrinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų, patikimai prieinamų gamybinių pajėgumų galios, kitų sisteminių paslaugų poreikis bei jų pasidalijimas tarp valstybių;
6) 5) nustatytas Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinas elektros energijos gamybos šaltinių poreikis, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygas.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinosios sąlygos Siekiant užtikrinti, kad laiku ir tinkamai Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų sujungta su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, nustatomos šios elektros energetikos sistemų sinchronizacijai būtinosios sąlygos:
1) parengta perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti užtikrinti darbą su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniu režimu;
2) įgyvendintos iš Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) gautos prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygos;
3) su Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriumi susitarta dėl tarpininkavimo, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistemos būtų sujungtos su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;
4) su Šiaurės Europos šalių perdavimo sistemų operatoriais susitarta dėl Baltijos šalių energetikos sistemų darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais palaikymo;
5) su Baltijos valstybių perdavimo sistemų operatoriais suderintas Baltijos valstybių energetikos sistemai veikiant izoliuotu režimu būtinų pirminio, antrinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų, patikimai prieinamų gamybinių pajėgumų galios, kitų sisteminių paslaugų poreikis bei jų pasidalijimas tarp valstybių;
6) 5) nustatytas Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinas elektros energijos gamybos šaltinių poreikis, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygas. Nauji elektros energijos gamybos šaltiniai turi būti techniškai įrengiami taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais reikalavimus;
7) 6) nustatyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos, patikimumo užtikrinimo reikalavimai atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygas;
8) 7) užtikrintas tinklų naudotojų Europos Sąjungos tinklo kodeksuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimas;
9) 8) užtikrinta galimybė desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos metu vykdyti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą;
10) 9) atliktas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas;
11) 10) su Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriais suderintos Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatyvinio valdymo sąlygos;
12) 11) užtikrinta tinklų naudotojų (išskyrus buitinius elektros energijos vartotojus) parengtis dirbti avariniu režimu, vykdant totalios elektros energetikos sistemos avarijos likvidavimo darbus;
13) 12) užtikrintas elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo finansavimas;
14) 13) užtikrintas reikiamos kvalifikacijos perdavimo sistemos operatoriaus specialistų, reikalingų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, pritraukimas, mokymas ir išlaikymas.“ Pritarti iš dalies Žr.
Nauji elektros energijos gamybos šaltiniai turi būti techniškai įrengiami taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais reikalavimus;
7) 6) nustatyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos, patikimumo užtikrinimo reikalavimai atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygas;
8) 7) užtikrintas tinklų naudotojų Europos Sąjungos tinklo kodeksuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimas;
9) 8) užtikrinta galimybė desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos metu vykdyti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą;
10) 9) atliktas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas;
11) 10) su Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriais suderintos Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatyvinio valdymo sąlygos;
12) 11) užtikrinta tinklų naudotojų (išskyrus buitinius elektros energijos vartotojus) parengtis dirbti avariniu režimu, vykdant totalios elektros energetikos sistemos avarijos likvidavimo darbus;
13) 12) užtikrintas elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo finansavimas;
14) 13) užtikrintas reikiamos kvalifikacijos perdavimo sistemos operatoriaus specialistų, reikalingų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, pritraukimas, mokymas ir išlaikymas.“ Pritarti iš dalies
projektą
narys Dainius Kreivys, 2019-05-026 Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnyje apibrėžtose LR elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos būtinosiose sąlygose nustatoma, kad visos reikalingos sąlygos aptartos ar suderintos su 3-ųjų šalių operatoriais, neatskleidžiant jokių desinchronizavimui reikalingų nuostatų, veiksmų, priemonių, etapų.
Tokiu būdu kuriamas nepriimtinas teisinis reguliavimas, kai desinchronizavimo sąlygos iš esmės tampa priklausomos nuo susitarimo su Rusija ar Baltarusija. Jei dėl kokių nors priežasčių susitarti nepavyktų, desinchronizavimas nebūtų galimas, nes įstatymo projekte nėra numatyta, kokios desinchronizavimo sąlygos turėtų būti įgyvendinamos. Todėl siūloma šį straipsnį papildyti dviem naujais punktais. Pirmame iš jų siūloma, kad LR Vyriausybė parengtų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo trečiųjų šalių planą, kuriame būtų nustatytos svarbiausios priemonės ir darbai. Antrame punkte numatoma, kaip būtų atsiskaitoma dėl plano įgyvendinimo. Akivaizdu, kad Baltijos šalių (ar vien tik Lietuvos) elektros energetikos sistemos desinhronizavimas neįmanomas neatlikus kelių svarbiausių darbų, kuriuos galima iš anksto apibrėžti. Tai sistemos parengimas veikti esant vis silpnesniems ryšiams su IPS/UPS sistema bei izoliuoto veikimo sąlygomis, reikiamų rezervinių galių užtikrinimas, palaipsnis elektros perdavimo linijų, jungiančių Lietuvos energetikos sistemą su IPS/UPS sistema, atjungimas, reikalingų bandymų atlikimas. Iki nuolatinio susijungimo su Kontinentinės Europos tinklais taip pat reikės įrengti infrastruktūrą, kuri yra būtina norint sinchroniškai sujungti Baltijos šalių (Lietuvos) energetikos sistemą su Lenkijos energetine sistema, ir ją išbandyti. Atskirai reikėtų išskirti klausimą dėl pirminio galios rezervo Baltijos šalyse stokos, kas gali lemti stambesnių vartotojų atjungimą sistemai dirbant izoliuotu režimu.
Dėl to labai svarbu kuo anksčiau apsispręsti dėl optimalaus šios rezervinės galios dydžio ir kuo greičiau įrengti trūkstamus pajėgumus. Daugumai šių darbų atlikti bus reikalingas visų BRELL susitarimą sudarančių šalių pritarimas, o tai padaryti laiku ne visada bus įmanoma, nes BRELL žiedo veikla vykdoma remiantis metinės trukmės planais. Dėl to siekiant sklandesnio desinchronizavimui reikalingų darbų atlikimo būtina svarstyti kuo ankstesnę Lietuvos išėjimo iš BRELL datą. Išėjimas iš sutarties nereiškia automatinio išėjimo iš IPS/UPS sinchroninės zonos, tarpusavio santykiai tuo atveju remtųsi konkrečiais susitarimais iškylantiems klausimams spręsti, kaip tai yra numatyta BRELL susitarimo 6.3 punkte. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinosios sąlygos Siekiant laiku užtikrinti tinkamą elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos, nustatomos šios būtinosios sąlygos:
perdavimo sistemų operatoriais aptartos ar suderintos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos techninės sąlygos;
tinklų infrastruktūra, leidžianti elektros energetikos sistemą desinchronizuoti nuo IPS / UPS sistemos;
3iki 2019 m. rugsėjo 10 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo trečiųjų šalių planą, kuriame būtų nustatytos šios priemonės ir darbai:
susitarime dėl lygiagretaus elektros energetikos sistemų darbo nustatytus apribojimus, kurie gali trukdyti visa apimtimi įgyvendinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchonizavimui nuo trečiųjų šalių būtinus darbus bei priemones, nustatyti, kad išėjimo iš BRELL susitarimo dėl lygiagretaus elektros energetikos sistemų darbo data yra 2020 m. vasario 7 d.;
galios rezervo poreikis, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos energetikos sistemai veikti izoliuotu režimu tiek kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, tiek savarankiškai, o jo trūkumas turėtų būti kompensuojamas naujų didelės greitaveikos kaupiamųjų pajėgumų įrengimu iki 2020 metų pabaigos;
Karaliaučiaus srities energetikos sistemos izoliuoto bandymo rezultatus, nustatyta data, iki kurios turi būti įrengta infrastruktūra, leidžianti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą avariniu būdu prijungti prie Lenkijos Respublikos energetikos sistemos;
perdavimo sistemos operatorius iki 2020 metų pabaigos kartu su kitų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriais atlieka Baltijos valstybių energetikos sistemos arba vien tik Lietuvos Respublikos energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymą įskaitant prisijungimą prie Lenkijos Respublikos energetikos sistemos sinchroniniu režimu;
Baltarusijos Astravo rajone statomos branduolinės elektrinės prie elektros tinklo, nustatyti datą, iki kurios pralaidumas skerspjūvyje Baltarusijos Respublika – Lietuvos Respublika apribojamas iki sisteminėms paslaugoms būtino lygio, atsisakant perteklinių elektros perdavimo linijų; 4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo trečiųjų šalių planą, kuriame būtų nustatytos šios priemonės ir darbai:
susitarime dėl lygiagretaus elektros energetikos sistemų darbo nustatytus apribojimus, kurie gali trukdyti visa apimtimi įgyvendinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchonizavimui nuo trečiųjų šalių būtinus darbus bei priemones, nustatyti, kad išėjimo iš BRELL susitarimo dėl lygiagretaus elektros energetikos sistemų darbo data yra 2020 m. vasario 7 d.;
galios rezervo poreikis, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos energetikos sistemai veikti izoliuotu režimu tiek kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, tiek savarankiškai, o jo trūkumas turėtų būti kompensuojamas naujų didelės greitaveikos kaupiamųjų pajėgumų įrengimu iki 2020 metų pabaigos;
Karaliaučiaus srities energetikos sistemos izoliuoto bandymo rezultatus, nustatyta data, iki kurios turi būti įrengta infrastruktūra, leidžianti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą avariniu būdu prijungti prie Lenkijos Respublikos energetikos sistemos;
perdavimo sistemos operatorius iki 2020 metų pabaigos kartu su kitų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriais atlieka Baltijos valstybių energetikos sistemos arba vien tik Lietuvos Respublikos energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymą įskaitant prisijungimą prie Lenkijos Respublikos energetikos sistemos sinchroniniu režimu;
Baltarusijos Astravo rajone statomos branduolinės elektrinės prie elektros tinklo, nustatyti datą, iki kurios pralaidumas skerspjūvyje Baltarusijos Respublika – Lietuvos Respublika apribojamas iki sisteminėms paslaugoms būtino lygio, atsisakant perteklinių elektros perdavimo linijų;
ministerija kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia ataskaitą apie Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo trečiųjų šalių plano įgyvendinimą; 5.
3) užtikrinta elektros energetikos sistemos desinchronizacija nuo trečiųjų šalių (įskaitant Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį) elektros energetikos sistemų;
izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui.“ Pritarti iš dalies
projektą
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2019-05-15 iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3392 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir
Argumentai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo projekto (toliau – Įstatymas) preambulėje siūloma pakoreguoti nuorodas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą ir suvienodinti vartojamas sąvokas, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo. Taip pat siūloma įtraukti papildomą preambulės nuostatą, kuria būtų aiškiai išreiškiamas Lietuvos Respublikos Seimo palaikymas ir skatinimas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu „kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą“.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288 nauja redakcija išdėstytos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostata, kad Lietuvos Respublika savo energetinį saugumą sieja su kompleksine šalies energetikos sistemų integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas ir bendrą Europos vidaus energijos rinką; atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ (COM/2014/0330), kuriame yra akcentuojamas Baltijos šalių energijos tiekimo saugumo klausimas, susijęs su elektros energijos tinklo veikimo priklausomybe nuo išorės operatoriaus; įvertindamas tai, kad Baltijos šalys yra pareiškusios savo valią elektros energetikos sistemas sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos šalių, Lenkijos Respublikos ir Europos Komisijos 2018 m. birželio 28 d. pasirašytą politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą; pripažindamas Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę strateginiu valstybės tikslu, kurį elektros energetikos sektoriuje galima pasiekti tik integruojantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą integravus į Europos elektros energetikos sistemas; atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p.
1) reikalavimus Europos Sąjungos valstybių narių elektros energetikos sistemų ir elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos ir kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemas sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma užtikrinant tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Baltijos šalių elektros energetikos sistemų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sistemingo ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir privalomas perdavimo sistemos operatoriams įgyvendinti operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą; priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.“ Pritarti 3.
1) reikalavimus Europos Sąjungos valstybių narių elektros energetikos sistemų ir elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos ir kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemas sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma užtikrinant tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Baltijos šalių elektros energetikos sistemų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sistemingo ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir privalomas perdavimo sistemos operatoriams įgyvendinti operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą; priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.“
Argumentai: Įstatymo 1 straipsnyje reikalingi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir sistemos desinchronizacijos nuo Nepriklausomų Vvalstybių Ssandraugos šalių elektros energetikos sistemos (toliau – IPS / UPS sistema) bendruosius įgyvendinimo principus, būtinąsias sąlygas ir svarbiausius veiksmus.“
Argumentai: Įstatymo 2 straipsnis pateikia naujų projekte vartojamų sąvokų, kurios nėra apibrėžtos jokiuose kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, apibrėžimus ir išaiškinimus. Tačiau, Įstatymo projekto tekste ne visos šios sąvokos yra vartojamos nuosekliai ir sistemiškai. Siekiant užtikrinti vieningą ir skaidrų Įstatyme vartojamų sąvokų suvokimą ir aiškinimą, būtina patikslinti ir detalizuoti teikiamus apibrėžimus bei juos nuosekliai vartoti visame projekto tekste. Be to, pažymėtina, kad Įstatymu siekiama sukurti teisinį pagrindą būtent Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Įstatymas jokia apimtimi negalios už Lietuvos Respublikos jurisdikcijos ribų ir jame neturėtų likti nuostatų, kurios galėtų būti interpretuojamos, kaip siekiančios sukurti bet kokį imperatyvą tarptautiniams partneriams sinchronizacijos projekte. Todėl siūloma atsisakyti perteklinių nuorodų į bendrą visų trijų Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, kuris yra strateginė ir politinė siekiamybė (kaip papildomai siūloma pabrėžti Įstatymo projekto preambulėje), bet ne juridinis faktas.
Bendradarbiavimas su Latvijos Respublika ir Estijos Respublika vykdant sinchronizacijos projektą bus užtikrintas aukščiausiu politiniu lygiu ir techniniu lygiu bendradarbiaujant elektros perdavimo sistemų operatoriams. Papildomai siūloma apibrėžti „prisijungimą avarinius būdu“, t.y. sąvoką, kuri yra vartojama Įstatymo projekte, tačiau neapibrėžta jokiuose kituose teisės aktuose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Respublika, Latvijos Respublika ir Estijos Respublika. 2. Elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacija – Baltijos šalių elektros energetikos sistemų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. 3. Elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projektas – visuma atskirų šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis planuojamų ir vykdomų elektros energetikos projektų (tarp jų vystymo, planavimo, bandymų, organizavimo, statybos ir kitokio įgyvendinimo, paslaugų, ir darbų ir pan. kitų projektų) ir veiksmų, reikalingų elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijai įgyvendinti. 4.
sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planai – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijai įgyvendinti reikalingos elektros tinklų inžinerinės infrastruktūros plėtros kryptys, numatomos jų plėtrai reikalingos teritorijos ir planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės. 5. Izoliuotas elektros energetikos sistemos darbas – elektros energetikos sistemos veikimas atskirai nuo kitų valstybių elektros energetikos sistemų, įskaitant nuo kontinentinės Europos elektros tinklų ir nuo IPS / UPS sistemos. 6. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas – elektros perdavimo sistemos operatoriaus atliekamas nuo IPS / UPS sistemos atskirtos elektros energetikos sistemos darbo veikimo bandymas. 7. Kontinentinės Europos elektros tinklai
Respublikos elektros energetikos sistemos avarinis prijungimas prie Lenkijos Respublikos elektros tinklų darbui sinchroniniu režimu pasinaudojant esama elektros tinklų infrastruktūra, įskaitant naujai įrengtą įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą, vykdomas nenumatyto atjungimo nuo IPS / UPS sistemos atveju Lietuvos Respublikai pilnai neįvykdžius Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotų sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais sąlygų. 8 9.
8 9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
Argumentai: Įstatymo 3 straipsnyje, atsižvelgiant į patikslintas sąvokas ir jų apibrėžimus 2 straipsnyje, būtina pakoreguoti ir suderinti vartojamas sąvokas. Taip pat siūloma numatyti papildomą tikslą „nustatyti būtinuosius reikalavimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamam Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos veiksmų ir priemonių planui“ (kartu su siūlomu nauju Įstatymo 7 straipsniu, žr. toliau) ir patikslinti, kad sinchronizacijos projekte dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas apibrėžia ne tik Įstatymas, bet ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Pagrindiniai šio įstatymo tikslai Pagrindiniai šio įstatymo tikslai:
1) užtikrinti sklandžią Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos ir sklandų perėjimą sujungimą bei tolesnį elektros energetikos sistemos veikimą darbą sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais;
2) užtikrinti būtinas technines ir organizacines priemones, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema iki 2025 metų būtų parengta sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą;
3) užtikrinti būtinas technines ir organizacines priemones, reikalingas saugiam ir patikimam Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos veikimui darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais;
4) užtikrinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu sinchronizacijos projekto vykdymo ir įgyvendinimo finansavimo priemones;
5) nustatyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu ir desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinąsias sąlygas;
6) nustatyti būtinuosius reikalavimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamam Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos veiksmų ir priemonių planui;
projekte dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas ar apibrėžti būtinuosius reikalavimus šių teisių ir pareigų reglamentavimui šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais;. 7 ) užtikrinti tinkamą pasirengimą izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui.“ Pritarti 6..
Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2019-05-154 1,2 Argumentai: Kaip paaiškinta aukščiau (žr. siūlomas korekcijas 2 straipsniui), Įstatymo projektu siekiama sukurti teisinį pagrindą būtent Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Atitinkamai, Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyje siūloma atsisakyti perteklinių nuorodų į bendrą visų trijų Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu yra Baltijos šalių elektros energetikos sistemų integracijos į Europos elektros energetikos sistemas dalis ir atitinka viešąjį interesą, kuriuo siekiama užtikrinti saugų ir patikimą Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos veikimą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais sujungiama per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą. 2. Šiuo įstatymu elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projektas yra pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu.“
Argumentai: Šiuo pasiūlymu atsižvelgiama į Seimo nario Dainiaus Kreivio pasiūlymą Nr. 1 (žr. siūlomą 5 straipsnio 5 punkto redakciją), taip pat atliekami reikalingi Įstatymo 5 straipsnio nuostatų redakcinio pobūdžio pakeitimai siekiant suderinti Įstatyme vartojamas sąvokas ir užtikrinti jų vartojimo nuoseklumą ir sistemiškumą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinosios sąlygos Siekiant užtikrinti, kad laiku ir tinkamai Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų laiku ir tinkamai sujungta su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, nustatomos šios elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijai būtinosios sąlygos:
1) parengta perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti užtikrinti darbą su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniu režimu;
2) įgyvendintos iš Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) gautos prisijungimo prie išduotos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklų tinklais sąlygos;
3) su Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriumi susitarta dėl tarpininkavimo, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistemos būtų sujungtos su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizaciją;
4) su Šiaurės Europos šalių perdavimo sistemų operatoriais susitarta dėl Baltijos šalių energetikos sistemų darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais elektros energetikos sistemos sinchronizacijos palaikymo;
5) nustatytas būtinų dažnio išlaikymo, atkūrimo, pakaitos rezervų, patikimai prieinamų gamybinių pajėgumų galios ir kitų sisteminių paslaugų poreikis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai dirbant izoliuotu režimu, vertinamas tiek Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos mastu, tiek ir bendradarbiaujant su kitų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriais;
sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinas elektros energijos gamybos šaltinių poreikis, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklų tinklais sąlygas.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinosios sąlygos Siekiant užtikrinti, kad laiku ir tinkamai Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų laiku ir tinkamai sujungta su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, nustatomos šios elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijai būtinosios sąlygos:
1) parengta perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti užtikrinti darbą su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniu režimu;
2) įgyvendintos iš Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) gautos prisijungimo prie išduotos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklų tinklais sąlygos;
3) su Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriumi susitarta dėl tarpininkavimo, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistemos būtų sujungtos su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizaciją;
4) su Šiaurės Europos šalių perdavimo sistemų operatoriais susitarta dėl Baltijos šalių energetikos sistemų darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais elektros energetikos sistemos sinchronizacijos palaikymo;
5) nustatytas būtinų dažnio išlaikymo, atkūrimo, pakaitos rezervų, patikimai prieinamų gamybinių pajėgumų galios ir kitų sisteminių paslaugų poreikis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai dirbant izoliuotu režimu, vertinamas tiek Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos mastu, tiek ir bendradarbiaujant su kitų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriais;
sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinas elektros energijos gamybos šaltinių poreikis, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklų tinklais sąlygas. Nauji eElektros energijos gamybos šaltiniai turi būti techniškai įrengiami taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais reikalavimus;
sistemos, patikimumo užtikrinimo reikalavimai, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklų tinklais sąlygas;
tinklo kodeksuose nustatytų reikalavimų tinklų naudotojams įgyvendinimas;
8) užtikrinta galimybė desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos metu vykdyti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą;
9) atliktas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas;
sistemų operatoriais suderintos Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatyvinio valdymo sąlygos;
energijos vartotojus) parengtis dirbti avariniu režimu, vykdant totalios elektros energetikos sistemos avarijos likvidavimo darbus teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis;
sinchronizacijos projekto įgyvendinimo finansavimas;
operatoriaus specialistų, reikalingų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, pritraukimas, mokymas ir išlaikymas.“ Pritarti .8.
Nauji eElektros energijos gamybos šaltiniai turi būti techniškai įrengiami taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais reikalavimus;
sistemos, patikimumo užtikrinimo reikalavimai, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklų tinklais sąlygas;
tinklo kodeksuose nustatytų reikalavimų tinklų naudotojams įgyvendinimas;
8) užtikrinta galimybė desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos metu vykdyti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą;
9) atliktas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas;
sistemų operatoriais suderintos Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatyvinio valdymo sąlygos;
energijos vartotojus) parengtis dirbti avariniu režimu, vykdant totalios elektros energetikos sistemos avarijos likvidavimo darbus teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis;
sinchronizacijos projekto įgyvendinimo finansavimas;
operatoriaus specialistų, reikalingų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, pritraukimas, mokymas ir išlaikymas.“ Pritarti .8. Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2019-05-156 Argumentai: Šiuo pasiūlymu atsižvelgiama į Seimo nario Dainiaus Kreivio pasiūlymo Nr. 2 dalį dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos infrastruktūros parengimo siekiant sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos.
Taip pat atliekami reikalingi 6 straipsnio nuostatų redakcinio pobūdžio pakeitimai siekiant suderinti Įstatymo projekte vartojamas sąvokas ir užtikrinti jų vartojimo nuoseklumą ir sistemiškumą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinosios sąlygos Siekiant laiku užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos, nustatomos šios būtinosios sąlygos:
1) su suinteresuotais trečiųjų šalių perdavimo sistemų operatoriais aptartos ar suderintos parengtos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos teisinės ir techninės sąlygos, kurios pagal poreikį ir galimybes yra aptariamos ar suderinamos su suinteresuotais kitų šalių perdavimo sistemų operatoriais;
2) parengta Lietuvos elektros perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą desinchronizuoti nuo IPS / UPS sistemos;
3) užtikrinta pasirengta Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijai nuo trečiųjų šalių (įskaitant Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį) elektros energetikos sistemų, įskaitant Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities elektros energetikos sistemą;
4) užtikrintas tinkamas pasirengimas pasirengta izoliuotam Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbui ir atliktas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas.“
N Argumentai: Siūloma papildyti Įstatymą nauju 7 straipsniu. Šiuo pasiūlymu atsižvelgiama į Seimo nario Dainiaus Kreivio pasiūlymo Nr.
Lietuvos Respublikos Vyriausybę patvirtinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo trečiųjų šalių planą ir numatyti būtinuosius reikalavimus šio plano turiniui ir reguliavimo dalykui. Siekiant užtikrinti sinchronizacijos projekto teisinio reguliavimo nuoseklumą, siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teikimu, tvirtina Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą, t.y. apimantį ne tik desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos (Įstatymo 6 straipsnis), bet ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais (Įstatymo 5 straipsnis) veiksmu ir priemones. Taip pat siūloma įstatymo lygiu įtvirtinti būtinuosius (minimalius) reikalavimus šiam planui parengti. Atitinkamai Įstatymo 7–14 straipsniai laikomi 8–15 straipsniais. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planas 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ministerijos teikimu, tvirtina Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą, kuriame nustatoma:
1) reikalingi veiksmai ir jų seka siekiant užtikrinti savalaikį ir technologiškai pagrįstą elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimą, tai yra Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos;
2) priemonės šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatytoms būtinosioms sąlygoms įgyvendinti, taip pat atitikties šioms sąlygoms reikalavimai ir vertinimo kriterijai;
3) dažnio valdymo galios rezervo poreikis, reikalingas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai dirbti izoliuotu režimu ir techninės priemonės šiam poreikiui užtikrinti, kurios turi būti įdiegtos ne vėliau kaip 2022 metais;
4) reikalavimai įrengti perdavimo tinklų infrastruktūrą, leidžiančią vykdyti prisijungimą avariniu būdu;
5) priemonės Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti ir izoliuotam sistemos darbui vykdyti, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais sąlygomis;
6) kiti reikalavimai ir sąlygos plane nustatytiems veiksmams ir priemonėms tinkamai įgyvendinti, atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, įpareigojimai bendradarbiavimui tarp institucijų ir kitų asmenų siekiant užtikrinti tinkamą, sklandų ir savalaikį plano vykdymą ir įgyvendinimą, taip pat plano vykdymo ir įgyvendinimo terminai;
7) plane nustatytų veiksmų ir priemonių vykdymo, įgyvendinimo ir rezultatų stebėsena, atskaitomybė ir atsakomybė. 2.
ministerija, Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plano nustatyta tvarka ir terminais, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinę ataskaitą apie plano vykdymą ir įgyvendinimą.“
Argumentai: Įstatymo 7 straipsnyje siūlomos redakcinio pobūdžio korekcijos siekiant suderinti Įstatyme vartojamas sąvokas ir numatyti papildomas nuorodas į kitais teisės aktais reguliuojamus santykius elektros energetikos sektoriuje. Taip pat, siekiant išvengti kompetencijų neapibrėžtumo nuo 2019 m. liepos 1 d. pradėjus veikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT), 2 dalies 3 punkte siūloma nenurodyti konkrečios institucijos, bet referuoti į „valstybinę energetikos kontrolę atliekančią instituciją“ pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą, t.y. Valstybinę energetikos inspekciją šiuo metu ir VERT nuo 2019 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 8 straipsnis. Izoliuotas elektros energetikos sistemos darbas
Respublikos elektros energetikos sistemas sistema, ją sujungus su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, elektros energetikos sistema turi būti parengta izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui. 2.
izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui avariniais atvejais iki sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, privalo būti nustatyta:
1) avarijų, sutrikimų prevencijos ir likvidavimo sisteminių paslaugų apimtis, kurią kiekvieniems kalendoriniams metams nustato perdavimo sistemos operatorius ir į kurią turi būti įtraukta parengtis užtikrinti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą ir atliekami izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymai, būtini elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijai įgyvendinti;
2) perdavimo sistemos operatoriaus techniniai reikalavimai tinklų naudotojams, reikalingi izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui vykdyti;
3) Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybinę energetikos kontrolę atliekančios institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, nustatyta parengties užtikrinti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbą vertinimo ir patikros tvarka. 3. Elektros energijos gamintojai, teikiantys aktyviosios galios rezervųo paslaugą, privalo dalyvauti teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis privalomai dalyvauja teikiant avarijų, sutrikimų prevencijos ir likvidavimo sistemines paslaugas. 4. Siekiant tinkamai pasirengti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, perdavimo sistemos operatorius turi atlikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo metu gali būti apribotas elektros energijos rinkos veikimas. Perdavimo sistemos operatorius privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta elektros energijos tiekimo tinklų naudotojams sutrikimų. 5.
naudotojai, išskyrus buitinius vartotojus, nepriklausomai nuo to, kokia patikimumo kategorija jiems yra suteikta, iki izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo metu bendradarbiauja su perdavimo sistemos operatoriumi ir privalo būti pasirengę galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams ar būti įsidiegę technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti laikydamiesi teisės aktų ir (ar) jų pagrindu perdavimo sistemos operatoriaus nustatytų techninių sąlygų. Tinklų naudotojų patirti nuostoliai, vykdant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą, nekompensuojami, jeigu jie atsiranda dėl aplinkybių, kurios prieš pradedant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą nebuvo ir negalėjo būti numatytos, taip pat jų nebuvo galima išvengti, kontroliuoti bei pašalinti.“
Argumentai: Kaip paaiškinta aukščiau (žr. siūlomas korekcijas 2 straipsniui), Įstatymu siekiama sukurti teisinį pagrindą būtent Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Atitinkamai, Įstatymo 8 straipsnyje siūloma atsisakyti perteklinių nuorodų į bendrą visų trijų Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Kartu siūloma be perdavimo sistemos operatoriaus ir kitiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekte, suteikti planavimo iniciatyvos teisę, taip užtikrinant efektyvesnį elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto teritorijų planavimo procesą. Papildomai teikiami redakcinio pobūdžio pataisymai, be kita ko, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 2. (dėl Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies).
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 9 straipsnis. Elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projekto teritorijų planavimas
sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimą organizuoja Lietuvos Respublikos Eenergetikos ministerija (toliau – planavimo organizatorius). 2. Elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planams taikoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. 3. Perdavimo sistemos operatorius arba kitas ūkio subjektas dalyvaujantis elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekte turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatorius) ir teikia planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo, keitimo ar koregavimo ir finansavimo. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, planavimo iniciatorius su planavimo organizatoriumi sudaro sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą ar koregavimą ir finansavimą. 4. Planavimo organizatorius gali įgalioti planavimo iniciatorių atlikti dalį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme reglamentuotų su viešojo administravimo veikla nesusijusių specialiojo teritorijų planavimo procedūrų ir (ar) jas finansuoti. 5. Elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parenka planavimo iniciatorius.
Elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimas finansuojamas šio įstatymo
Argumentai: Įstatymo 9 straipsnyje siūlomi redakcinio pobūdžio pataisymai. Taip pat, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma patikslinti žemėtvarkos dokumentų derinimo sąlygas, atsižvelgiant į Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus Nr. 1 ir Nr. 2. (dėl 9 straipsnio 2 dalies). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 10 straipsnis. Elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingos žemės suteikimas
sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdomos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka. 2. Servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros (elektros) tinklus ar įrengti kitą elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimui būtiną infrastruktūrą, jais naudotis ir jąuos prižiūrėti, reikalingi elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projektui įgyvendinti, kurių dydis ir vieta suprojektuojami elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plane, nustatomi administraciniu aktu Lietuvos Respublikos žemės įstatymeo nustatyta tvarka. Šiuo administraciniu aktu nustatytus servitutus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruoja perdavimo sistemos operatorius.“ Pritarti 13.
Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2019-05-1511 Argumentai: Įstatymo 10 straipsnyje siūlomi redakcinio pobūdžio pataisymai. Taip pat įtraukiami pataisymai atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 3. Suderinant su Teritorijų planavimo įstatyme vartojamomis sąvokomis. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 11 straipsnis. Administracinių procedūrų, paslaugų ir individualių administracinių aktų, susijusių su elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, terminai
privalo užtikrinti, kad visos elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projektui įgyvendinti reikalingos su teritorijų planavimu, statyba, servitutų nustatymu ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu susijusios administracinės procedūros būtų atliktos, administracinės paslaugos suteiktos ir individualūs administraciniai aktai priimti prioriteto tvarka per įmanomai trumpiausią terminą. 2. Elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projektui įgyvendinti rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai turi būti išnagrinėti ir derinančių institucijų derinimo ar motyvuota atsisakymo derinti išvada dėl jų pateikta per 10 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumentų pateikimo derinančioms institucijoms dienos, taip pat elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ir procedūrų dokumentai turi būti patikrinti ir patikrinimo aktas pateiktas per 10 darbo dienų, terminus skaičiuojant nuo planavimo organizatoriaus atitinkamo prašymo pateikimo dienos nuo teritorijų planavimo dokumentų gavimo dienos." Pritarti 14.
Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2019-05-1512 Argumentai: Įstatymo 11 straipsnį siūloma patikslinti įvertinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija aptartus sinchronizacijos projekto įgyvendinimo finansavimo principus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 12 straipsnis. Finansavimas ir elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projekto sąnaudų įtraukimas į elektros energijos perdavimo paslaugų kainą
sinchronizacijos projektas yra priskirtinas elektros energijos perdavimo veiklai ir finansuojamas perdavimo sistemos operatoriaus nuosavomis ir
(ar) skolintomis lėšomis ir (ar) Europos Sąjungos fondų lėšomis, gautomis subsidijomis, dotacijomis ar joms prilygintomis lėšomis. 2. Elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projekto sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo ir (ar) sisteminių paslaugų kainą.“
Argumentai: Įstatymo 12 straipsnio nuostatas būtina suderinti su aukščiau aptartais Įstatyme vartojamų sąvokų ir nuorodų į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą pakeitimais.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina konkrečių sinchronizacijos projektą sudarančių elektros energetikos projektų sąrašą (2 dalis) ir numatyti sinchronizacijos projekto parlamentinę kontrolę (5 dalis). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimas
sinchronizacijos projektą pagal sudarytus tarpvalstybinius susitarimus ir priimtus sprendimus dėl elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos scenarijaus įgyvendina perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu, Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotomis sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklai sąlygomis. Perdavimo sistemos operatorius parengia ir suderinęs su Energetikos ministerija patvirtina ir vykdo šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nurodytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinųjų sąlygų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodytų naujų elektros energijos gamybos šaltinių įrengimo organizavimą, įgyvendinimo veiksmų planą (toliau – veiksmų planas).
Elektros energetikos sistemų sistemos sinchronizacijos projekto ir veiksmų plano įgyvendinimą pagal kompetenciją prižiūri ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Eenergetikos ministerija bendradarbiaudama su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir asmenimis Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plano nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Konkrečių elektros energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą ir esančių neatsiejama šio projekto dalimi, sąrašą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, elektros energijos gamintojai, taip pat kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos ir kiti tinklų naudotojai bendradarbiauja ir pagal kompetenciją Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plano ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinąsias sąlygas, įsidiegia ir užtikrina reikiamas technines priemones ir pagal kompetenciją priima sprendimus, reikalingus šiam įstatymui tinkamai įgyvendinti. 3 4.
sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu tikslą, perdavimo sistemos operatorius, valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos pagal kompetenciją koordinuoja savo veiksmus su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemų operatoriais, institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, Europos Komisija, Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) ir Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupe (BEMIP HLG), kad pagal poreikį būtų bendrai priimami suderinti sprendimai, reikalingi šiam tikslui pasiekti. 5. Lietuvos Respublikos Seimas atlieka Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo parlamentinę kontrolę Lietuvos Respublikos Seimo statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
16Energetikos ir darnios plėtros komisija,
2019-05-1514 Argumentai: Pritarus Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams Nr. 5 ir 6, siūloma atitinkamai patikslinti 13 straipsnio 1 dalį ir išbraukti 2 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo 13 straipsnį išdėstyti taip: „13 14 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, išskyrus ginčus dėl žemės paėmimo visuomenes poreikiams, nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas pirmosios instancijos teisme turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, o apeliacinės instancijos teisme – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. 2.
2Skundai administracinėse,
viešųjų pirkimų bylose ir bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, kuriose nagrinėjami ginčai, susiję su elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių arba reikalavimo užtikrinimo priemonių turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.“
Argumentai: Įstatymo 14 straipsnis laikytinas 15 straipsniu. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 14 straipsnio numerį ir išdėstyti taip: „14 15 straipsnis. Atsakomybė“
18Energetikos ir darnios plėtros komisija,
2019-05-152 Argumentai: Projekto 2 straipsnyje siūloma aiškiai išdėstyti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus (datas). Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas. 1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą, kaip nurodyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir konkrečių elektros energetikos projektų sąrašą, kaip nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. lapkričio 1 d. priima jos kompetencijai priskirtus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas,
223 Argumentai
Respublikos energetikos įstatymo NR. IX-884 2, 4, 8, 15, 16, 161, 19, 191, 22, 23, 241, 25, 26, 28, 31, 32, 34, 341, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-1968 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-1968), kuris įsigalios 2019 m. liepos 1 d. Vadovaujantis įstatymo Nr. XIII-1968 nuostatomis, nuo 2019 m. liepos 1 d. vietoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos veiks Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 3 dalies nuostatas Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją keičiant Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Pasiūlymai
taip:
„2. Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto sąnaudos Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo ir (ar) sisteminių paslaugų kainą. 2. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2019 m. lapkričio 1 d.
priima jos kompetencijai priskirtus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9.
paskirtas pranešėjas: Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė