494 Įstatymo projektas Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstaty

Lyginamasis variantas

2018-12-06 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

CIVILINIŲ GINČŲ TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO

ĮSTATYMO NR. X-1702 PAKEITIMO ĮSTATYMo Nr. XIII-534 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų

taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-534 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIŲ GINČŲ TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO

ĮSTATYMO NR. X-1702 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo

tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą Nr. X-1702 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

MEDIACIJOS

ĮSTATYMAS

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas,

institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę. 2. Šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Šis įstatymas netaikomas bylą nagrinėjančio teisėjo vykdomam taikinimui teismo proceso metu. 3. Mediacijos rūšys yra neteisminė mediacija ir teisminė mediacija. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediaciją, taikomos ir neteisminei mediacijai, ir teisminei mediacijai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediatorių veiklą, taikomos ir mediatoriams, kurie yra teisėjai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 4. Šis įstatymas taikomas nacionaliniams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti mediacijos būdu. 5.

5. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo

priede. 6. Kiti teisės aktai, reglamentuojantys civilinių ginčų sprendimą, gali nustatyti mediacijos ypatumus atskirų kategorijų ginčuose. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Civilinio ginčo šalis (toliau – ginčo šalis) – civiliniame ginče dalyvaujantis

asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas. 2. Civilinis ginčas (toliau – ginčas) – ginčas, kuris yra ar gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme. 3. Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją, yra profesinė veikla. 4. Mediacijos paslaugų administratorius – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria mediatorius, siūlo ar nustato mediacijos taisykles, administruoja mediacijos išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su mediacija susijusias paslaugas. 5. Mediatorius – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. 6. Neteisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nesprendžiamo ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą. 7. Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo. 8.

8. Tarptautinis ginčas – ginčas, kurio bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji

vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje negu bet kurios kitos šio ginčo šalies valstybėje tą dieną, kurią:

1) ginčo šalys sudaro susitarimą dėl mediacijos taikymo kilus ginčui;
2) teismas, kai tai numatyta teisės aktuose, nurodo taikyti mediaciją;
3) pagal teisės aktus atsiranda pareiga taikyti mediaciją;
4) teismas pasiūlo ginčo šalims bandyti ginčą spręsti mediacijos būdu. 9. Teisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli

mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje. 10. Taikant šio įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, tarptautiniu ginču taip pat laikomas ginčas, kuriam išspręsti po tarp ginčo šalių įvykusios mediacijos inicijuojamas teismo ar arbitražo procesas kitoje valstybėje negu ta, kurioje yra ginčo šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė šio straipsnio 8 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytą dieną. 3 straipsnis. Mediacijos valdymo institucijos ir jų funkcijos mediacijos srityje

1Mediacijos valdymo institucijos yra:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo

ministerija);

2) Teisėjų taryba;
3) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Teisingumo ministerija:
1) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) teisės

aktų, reglamentuojančių mediaciją, projektus;

2) prižiūri šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą;
3) organizuoja ir atlieka šio įstatymo nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną;
4) informuoja visuomenę apie mediaciją;
5) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos

srityje. 3.

3Teisėjų taryba:

1) nustato teisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo teismuose tvarką;
2) nustato reikalavimus teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą,

mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams tvarką;

3) nustato teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašo sudarymo ir

tvarkymo tvarką;

4) atlieka teisminės mediacijos stebėseną;
5) užtikrina teisėjų kvalifikacijos kėlimą mediacijos srityje;
6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas teisminės

mediacijos srityje. 4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba:

1) sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą;
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras)

nustatyta tvarka sudaro sutartis su mediatoriais dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja, kaip vykdomos šios sutartys;

3) organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) parenka ir skiria mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;
5) nepažeisdama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų konfidencialumo principo

užtikrinimo taisyklių, statistiniais tikslais kaupia ir apibendrina informaciją apie mediacijos trukmę, mediatorių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, darbo krūvį, įvykdytų mediacijų skaičių, mediacijos paslaugų kainas ir kitą su mediacija susijusią informaciją;

6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos

srityje. 5. Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų mediacijos srityje įgyvendinimą padeda užtikrinti mediacijos koordinavimo taryba (toliau – koordinavimo taryba). Koordinavimo taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. 6. Koordinavimo tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos notarų rūmų, Teisėjų tarybos, mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, vienijančių mediatorius, atstovai.

Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 7. Koordinavimo taryba:

1) teikia pasiūlymus dėl mediacijos teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo

tobulinimo;

2) teikia pasiūlymus dėl mediacijos plėtros;
3) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio mediacijai vykdyti ir

dėl efektyvaus jų naudojimo;

4) teikia pasiūlymus dėl iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamo užmokesčio už

mediaciją. II

SKYRIUS

MEDIACIJOS

PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI IR REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS TEIKTI

MEDIACIJOS PASLAUGAS

4 straipsnis. Mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai

1. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos

Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. 2. Mediatorius turi būti nešališkas ginčo šalims. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti mediaciją arba tęsti pradėtą mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų mediaciją. 3. Mediatorius privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso. 4. Mediatorius ginčo šalies prašymu privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį. 5. Mediatorius negali būti arbitru arba teisėju ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys raštu susitaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus. Be to, mediatorius negali būti ginčo šalies atstovu ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. 6. Mediacijos paslaugos gali būti teikiamos už atlyginimą ir neatlygintinai.

Kai mediacijos paslaugos teikiamos už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai mediacijos paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, mediacija pradedama tik po to, kai mediatorius raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos. 7. Asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šiems asmenims, laikinai teikiantiems mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, netaikomi šio įstatymo 6–11 straipsniai. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie ketinimą laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, baigę laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nedelsdami raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. 5 straipsnis. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas

1. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sudaro ir tvarko Valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnyba. 2. Teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė teismų administracija.

Nacionalinė teismų administracija Teisėjų tarybos nustatyta tvarka teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis apie mediatorius, kurie yra teisėjai. Nacionalinė teismų administracija pateikia duomenis apie teisėjus, kuriems suteiktas ar panaikintas mediatoriaus statusas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 3. Mediatorius turi pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos. Mediatorius, kuris yra teisėjas, apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka praneša Nacionalinei teismų administracijai. Nacionalinė teismų administracija šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie mediatorių, kurie yra teisėjai, duomenų pasikeitimą. 4. Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodyta: mediatoriaus vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, mediatoriaus specializacija (specializacijos), veiklos teritorija (teritorijos), mediatoriaus gyvenimo aprašymas. 5. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas, taip pat informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, sudaromi ir tvarkomi teisingumo ministro nustatyta tvarka. 6. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje taip pat skelbiama informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje. 6 straipsnis. Įrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą

1. Asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi

atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema

ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;

3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) būti nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnyje

nurodytus reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi teisėjams, turintiems trejų metų teisėjo darbo patirtį ir išklausiusiems ne trumpesnius kaip 16 akademinių valandų įvadinius mokymus mediacijos tema, ir socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė ne mažiau kaip

100 akademinių valandų. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti

reikalavimai taip pat netaikomi asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas advokatams, antstoliams ir notarams, turintiems trejų metų atitinkamai advokato, antstolio arba notaro darbo patirtį. 3.

3Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą,

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia:

1) prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir jame nurodo savo

vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitus kontaktinius duomenis, specializaciją (specializacijas), veiklos teritoriją (teritorijas);

2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytus reikalavimus, arba dokumentus, įrodančius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;

3) gyvenimo aprašymą;
4) savo pasirašytą patvirtinimą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos

reikalavimą. 4. Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenys įrašomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių, kad asmuo atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kai asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Apie sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir asmens įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą arba apie sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie šioje dalyje nurodytus sprendimus asmeniui praneša tokiu būdu, kokiu asmuo pateikė prašymą arba kokį asmuo nurodė prašyme. Asmeniui, kuris į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tiesiogiai, šioje dalyje numatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas siunčiamas paštu ar kitu jo prašyme nurodytu būdu arba pateikiamas tiesiogiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą. Teisėjams, atitinkantiems mediatoriams taikomus reikalavimus ir pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą, mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikia ir panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų mokymų mediacijos tema minimalius reikalavimus nustato teisingumo ministras. 8. Prašymus įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai asmenys gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip šis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba kreipdamiesi tiesiogiai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Apie gautus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmenims praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos. 7 straipsnis. Mediatoriaus nepriekaištinga reputacija 1.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, jeigu jis:

1) pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi

neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi

neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir

nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;

4) atleistas iš teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, advokato,

notaro, antstolio pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jei po šio atleidimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo treji metai;

5) atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla dėl

to, kad neatitiko įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir yra pažeidęs teisės aktuose nustatytas etikos normas, ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis ar kitomis

psichiką veikiančiomis medžiagomis. 2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir siekdama išsiaiškinti, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamentą, teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie šį asmenį jų turimą informaciją.

Šioje dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės prašomą informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos. 8 straipsnis. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimas

1. Mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat

mediatoriai, kurių veikla šio įstatymo nustatyta tvarka yra laikinai sustabdyta, turi nuolat tobulinti kvalifikaciją. 2. Mediatoriai privalo kas penkeri metai pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus. 3. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato teisingumo ministras. Mediatorių, kurie yra teisėjai, kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Teisėjų taryba. 9 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo 1.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatorius išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šiais atvejais:

1) kai mediatorius miršta;
2) paties mediatoriaus prašymu;
3) kai mediatorius nesilaiko šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto

reikalavimo nuolat tobulinti kvalifikaciją ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepateikia kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų;

4) kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų ar šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių;

5) kai mediatorių veiklos vertinimo komisija priima sprendimą išbraukti mediatorių

iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;

6) kai mediatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą

terminą nepateikia prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo nors vienu iš šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų atvejų, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Mediatorius, kuris per šį dešimties darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 3. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais pagrindais išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 4.

4. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalys netaikomos mediatoriams, kurie yra teisėjai. Jų

mediatoriaus statusą panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija šiais atvejais:

1) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, miršta;
2) paties mediatoriaus, kuris yra teisėjas, prašymu;
3) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, atleidžiamas iš teisėjo pareigų;
4) kai paaiškėja, kad mediatorius, kuris yra teisėjas, neatitinka nepriekaištingos

reputacijos reikalavimo;

5) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, nevykdo šio įstatymo 8, 15, 17, 23, 24

straipsniuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl teisminės mediacijos. 5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti mediatoriaus, kuris yra teisėjas, statusą asmeniui pranešama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimas šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytais pagrindais panaikinti mediatoriaus, kuris yra teisėjas, statusą gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Laikinas mediatoriaus veiklos sustabdymas

1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus

veikla laikinai sustabdoma šiais atvejais:

1) paties mediatoriaus prašymu; šiuo pagrindu mediatoriaus veikla gali būti

laikinai sustabdyta ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui;

2) kai mediatorius yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos, nurodytos šio

įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, padarymu. 2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus veikla atnaujinama:

1) paties mediatoriaus prašymu – kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta

šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju;

2) išnykus mediatoriaus veiklos sustabdymo pagrindą sudariusioms aplinkybėms – kai

mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju. 3.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos tarnybos sprendimas laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą priimamas ir apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą pažymima Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas atnaujinti mediatoriaus veiklą priimamas ir žyma apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše panaikinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. 4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 11 straipsnis. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas

1. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos tarnyba. 2. Kai yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio iš šių prašymų gavimo dienos organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Kai yra gauta mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per vienus metus. 3.

3. Mediatorių kvalifikacinio egzamino metu tikrinami asmenų, siekiančių būti

įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, pasirengimas teikti mediacijos paslaugas, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, taip pat mediatorių profesinės etikos žinios. 4. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 5. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą tvirtina ir šio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką nustato teisingumo ministras. III

SKYRIUS

SUSITARIMAS

DĖL MEDIACIJOS IR MEDIATORIŲ SKYRIMAS

12 straipsnis. Susitarimas dėl mediacijos

1. Mediacija taikoma ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys dėl mediacijos

gali susitarti tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra. Gali būti susitariama taikyti mediaciją tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 2. Ginčo šalys, kurios yra susitarusios ginčą spręsti mediacijos būdu, turi prieš kreipdamosi į teismą arba arbitražą bandyti ginčą išspręsti šiuo būdu. Jeigu susitarime dėl mediacijos nustatytas mediacijos pabaigos terminas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą tik suėjus šiam terminui. Kai mediacijos pabaigos terminas susitarime dėl mediacijos nenustatytas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą praėjus penkiolikai darbo dienų po to, kai raštu pasiūlė kitai ginčo šaliai išspręsti ginčą mediacijos būdu. Ginčo šalis gali kreiptis į teismą, nesilaikydama šioje dalyje nustatytų terminų, jeigu mediacija pasibaigia pagal šio įstatymo 19 straipsnį. 3. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Jei ginčo šalys su tokiu pasiūlymu sutinka, teismas atideda bylos nagrinėjimą. 13 straipsnis. Mediatorių skyrimas

1Mediatorius skiriamas ginčo šalių rašytiniu susitarimu. 2.

2. Šiame įstatyme numatytais atvejais skiriant mediatorių, turi būti mediatoriaus

rašytinis sutikimas. 3. Mediatorių skaičius nustatomas ginčo šalių susitarimu. Kai šio ginčo šalių susitarimo nėra, skiriamas vienas mediatorius. 4. Ginčo šalys gali susitarti, kad trečiasis asmuo arba mediacijos paslaugų administratorius parinks mediatorių arba rekomenduos jo kandidatūrą. Kai tai numatyta susitarime dėl mediacijos arba kai ginčo šalys nesutaria dėl mediatoriaus parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu mediatorių, parinktų vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytais mediatorių parinkimo kriterijais, kandidatūras pasiūlo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 14 straipsnis. Mediatorių skyrimas, kai mediatorius parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba

1Ginčo šalių prašymu arba kai kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti subjektai,

mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teikdamos bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, jame gali nurodyti pageidaujamą paskirti konkretų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytą mediatorių. 3. Kai dėl mediatoriaus skyrimo šiame ar kituose įstatymuose numatytais atvejais kreipiasi ne ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama praneša ginčo šalims apie galimybę nurodyti pageidaujamą paskirti konkretų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytą mediatorių. Jei ginčo šalys pageidauja, kad būtų paskirtas konkretus mediatorius, jos turi per tris darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimo gavimo dienos informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie šalių suderintą pageidaujamo mediatoriaus kandidatūrą. 4.

4. Į ginčo šalių prašymą dėl pageidaujamo paskirti konkretaus mediatoriaus

neatsižvelgiama, kai tai neįmanoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama mediatorių, turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimą interesų konfliktą ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytų mediatorių darbo krūvio paskirstymas. 6. Kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tvarką ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarką nustato teisingumo ministras. IV

SKYRIUS

MEDIACIJOS

VYKDYMAS

15 straipsnis. Mediacijos vykdymas

1Ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos,

nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 2. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją. 3. Mediatorius gali surengti pasitarimą su viena iš ginčo šalių nedalyvaujant kitai ginčo šaliai. Apie šį pasitarimą, neatskleisdamas pasitarimo turinio, mediatorius privalo pranešti kitai ginčo šaliai. 4. Mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu – mediatorius. Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. 5. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu. 6. Mediatorius turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti mediaciją, jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. 16 straipsnis. Taikos sutartis

1. Mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. 2. Mediacijos metu ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turi įstatymo galią. 3. Kai ginčas, kuris sprendžiamas mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai. 17 straipsnis. Konfidencialumas

1. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos

paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su ginču, kuris buvo sprendžiamas mediacijos būdu, tiek nesusijusioms. 2. Mediatorius negali vienos ginčo šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai, jeigu nėra informaciją patikėjusios ginčo šalies leidimo. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 18 straipsnis. Ieškinio senaties terminų sustabdymas

1Pradėjus mediaciją, ieškinio senaties terminai sustabdomi. 2.

2. Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais

laikoma diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, mediatorių, mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia kitai ginčo šaliai rašytinį pasiūlymą dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu. 3. Mediacijai pasibaigus be taikos sutarties, ieškinio senaties terminas tęsiasi. Šiuo atveju likusi termino dalis pratęsiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.129 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 19 straipsnis. Mediacijos pabaiga Mediacijos pabaigos diena laikoma:

1) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą mediacijos būdu gavimo diena. Jeigu ginčo šalys nebuvo sudariusios

susitarimo dėl mediacijos ir viena ginčo šalis pateikė kitai ginčo šaliai šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą, laikoma, kad mediacija yra baigta anksčiausiu iš šių momentų: pasiūlymą gavusios ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą mediacijos būdu gavimo dieną arba praėjus penkiolikai darbo dienų nuo to pasiūlymo išsiuntimo dienos, jeigu kita ginčo šalis per šį terminą raštu nepareiškė sutikimo ginčą spręsti mediacijos būdu;

2) mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos

pateikimo visoms ginčo šalims diena;

3) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš mediacijos

pateikimo mediatoriui ir kitai ginčo šaliai diena;

4) visų ginčo šalių rašytinio pareiškimo dėl mediacijos

pabaigos pateikimo mediatoriui diena;

5) ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena. V

SKYRIUS

PRIVALOMOSIOS

MEDIACIJOS YPATUMAI

20 straipsnis. Privalomosios mediacijos atvejai Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus:

1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka;

2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 21

straipsnis. Kreipimasis dėl privalomosios mediacijos 1.

Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. 2. Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. 4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. 5. Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.

Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. 6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi skirti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 22 straipsnis. Privalomosios mediacijos paslaugų apmokėjimas

1. Tais atvejais, kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos

mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jeigu ginčo šalys pageidauja, kad privalomąją mediaciją vykdytų keli mediatoriai, už kitų mediatorių teikiamas mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarim2. Ginčo šalys turi teisę iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo pačios pasirinkti mediatorių, kuris vykdys privalomąją mediaciją, šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiais atvejais už mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. 3. Privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų.

Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. 4. Už suteiktas privalomosios mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto lėšų mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. VI SKYRIUS

TEISMINĖS

MEDIACIJOS YPATUMAI

23 straipsnis. Teisminės mediacijos vykdymas

1. Teisminė mediacija vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais įstatymais ir

Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 2. Teisminę mediaciją vykdo mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, gali vykdyti tik teisminę mediaciją. 3. Spręsti teisminės mediacijos būdu gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. 4. Teisminės mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. 5. Teisminė mediacija vyksta teismo patalpose arba kitoje mediatoriaus su ginčo šalimis suderintoje vietoje. Teisminės mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 6. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu. 7. Kai teisminės mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra teisėjai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir ginčo šalims teisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai.

Tais atvejais, kai mediatorių teisminei mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, teisminės mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju teisminė mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti teisminę mediaciją ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą teisminei mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Už suteiktas teisminės mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 8. Teismai turi skirti patalpas teisminei mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu teisminė mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 24 straipsnis. Mediatorių parinkimas ir skyrimas Mediatoriai vykdyti teisminę mediaciją parenkami ir skiriami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. VII SKYRIUS

MEDIATORIŲ

DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

25 straipsnis. Skundų (pranešimų) dėl mediatorių veiklos teikimas

1. Dėl mediatorių, kurie pažeidė šio įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso

ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, veiklos asmenys gali teikti skundus (pranešimus) mediatorių veiklos vertinimo komisijai. 2. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 26 straipsnis. Mediatorių drausminė atsakomybė 1.

Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad mediatorius pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos mediatorių

sąraše ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;

3) išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 2. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyti mediatorių veiklos vertinimo komisijos

sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Apie šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą mediatorių veiklos vertinimo komisija praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai yra priimti dėl asmens, kuriam pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, apie šiuos sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 4. Asmuo, kuris iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo yra išbrauktas mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimu, trejus metus nuo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos negali būti pakartotinai įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir negali laikinai teikti mediacijos paslaugų Lietuvos Respublikoje. 5.

5. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad laikinai mediacijos

paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantis asmuo, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pažeidė jam taikomus laikiną mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;

3) uždrausti laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančiam

asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šis draudimas galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. 6. Apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytus sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 27 straipsnis. Mediatorių padarytos žalos atlyginimas Už asmenims padarytą žalą teikiant mediacijos paslaugas mediatoriai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 28 straipsnis. Mediatorių, kurie yra teisėjai, drausminė atsakomybė Mediatoriams, kurie yra teisėjai, šio skyriaus nuostatos dėl drausminės atsakomybės netaikomos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, atsako drausmine tvarka, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme. VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

29 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas tik po jo įsigaliojimo sudarytiems susitarimams dėl

mediacijos ir pradėtoms mediacijos procedūroms. 2.

2Šio įstatymo nuostatos dėl privalomosios mediacijos taikomos tik tiems ginčams,

dėl kurių išsprendimo teismo tvarka ketinama kreiptis po šių nuostatų įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL 2008 L 136, p. 3).“

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių

ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą Nr. X-1702 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

MEDIACIJOS

ĮSTATYMAS

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ir administracinių ginčų

mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę. 2. Šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ir administracinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Šis įstatymas netaikomas bylą nagrinėjančio teisėjo vykdomam taikinimui teismo proceso metu. 3. Mediacijos rūšys yra neteisminė mediacija ir teisminė mediacija. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediaciją, taikomos ir neteisminei mediacijai, ir teisminei mediacijai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediatorių veiklą, taikomos ir mediatoriams, kurie yra teisėjai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 4. Šis įstatymas taikomas nacionaliniams civiliniams ir administraciniams ginčams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti mediacijos būdu. 5.

5. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo

priede. 6. Kiti teisės aktai, reglamentuojantys civilinių ir administracinių ginčų sprendimą, gali nustatyti mediacijos ypatumus atskirų kategorijų ginčuose. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Civilinio ginčo šalis (toliau – ginčo šalis) – civiliniame ginče

dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas. 2. Civilinis ginčas (toliau – ginčas) – ginčas, kuris yra ar gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme. 3. Civilinių ginčų mediacijos paslaugų administratorius (toliau – mediacijos paslaugų administratorius) – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria civilinių ginčų mediatorius, siūlo ar nustato civilinių ginčų mediacijos taisykles, administruoja šios mediacijos išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su civilinių ginčų mediacija susijusias paslaugas. 3.4. Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos bei jos teritorinių padalinių narių vykdomą neteisminę mediaciją, yra profesinė veikla. 4. Mediacijos paslaugų administratorius – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria mediatorius, siūlo ar nustato mediacijos taisykles, administruoja mediacijos išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su mediacija susijusias paslaugas. 5. Mediatorius – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda civilinio ar administracinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. 6.

6. Neteisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo

procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nesprendžiamo ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą. 7. Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl civilinio ginčo sprendimo. 8. Tarptautinis civilinis ginčas – civilinis ginčas, kurio bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje negu bet kurios kitos šio ginčo šalies valstybėje tą dieną, kurią:

1) civilinio ginčo šalys sudaro susitarimą dėl mediacijos taikymo kilus

ginčui;

2) teismas, kai tai numatyta teisės aktuose, nurodo taikyti mediaciją;
3) pagal teisės aktus atsiranda pareiga taikyti mediaciją;
4) teismas pasiūlo civilinio ginčo šalims bandyti civilinį ginčą

spręsti mediacijos būdu. 9. Teisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje. 10. Taikant šio įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, tarptautiniu civiliniu ginču taip pat laikomas civilinis ginčas, kuriam išspręsti po tarp civilinio ginčo šalių įvykusios mediacijos inicijuojamas teismo ar arbitražo procesas kitoje valstybėje negu ta, kurioje yra civilinio ginčo šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė šio straipsnio 8 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytą dieną. 11.

11. Šiame įstatyme vartojama

sąvoka „administracinis ginčas“ suprantama kaip ginčas, nagrinėjamas administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka arba nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, o šiame įstatyme vartojama sąvoka

„administracinio ginčo šalys“ suprantama kaip pareiškėjas (skundą (prašymą,

pareiškimą) padavęs administraciniam teismui ar Lietuvos administracinių ginčų komisijai subjektas) ir atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami administraciniam teismui ar Lietuvos administracinių ginčų komisijai). 3 straipsnis. Mediacijos valdymo subjektai institucijos ir jų funkcijos mediacijos srityje

1Mediacijos valdymo subjektai institucijos yra:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija;
2) Teisėjų taryba;
3) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba;. 4) Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. 2. Teisingumo ministerija:
1) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, reglamentuojančių

mediaciją, projektus;

2) prižiūri šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą;
3) organizuoja ir atlieka šio įstatymo nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną;
4) informuoja visuomenę apie mediaciją;
5) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos

srityje. 3.

3Teisėjų taryba:

1) nustato teisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo teismuose tvarką;
2) nustato reikalavimus teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą,

mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams tvarką;

3) nustato teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašo sudarymo ir

tvarkymo tvarką;

4) atlieka teisminės mediacijos stebėseną;
5) užtikrina teisėjų kvalifikacijos kėlimą mediacijos srityje;
6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas teisminės

mediacijos srityje. 4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba:

1) sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą;
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis su

mediatoriais dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja, kaip vykdomos šios sutartys;

3) organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) parenka ir skiria mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;
5) nepažeisdama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų konfidencialumo principo

užtikrinimo taisyklių, statistiniais tikslais kaupia ir apibendrina informaciją apie mediacijos trukmę, mediatorių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, darbo krūvį, įvykdytų mediacijų skaičių, mediacijos paslaugų kainas ir kitą su mediacija susijusią informaciją;

6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos

srityje. 5. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas:

1) nustato neteisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose (toliau – ginčų komisija) tvarką;

2) organizuoja neteisminės administracinių ginčų mediacijos stebėseną. 5.6. Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų mediacijos srityje įgyvendinimą padeda užtikrinti mediacijos koordinavimo taryba (toliau – koordinavimo taryba). Koordinavimo taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. 6.7.

6.7. Koordinavimo

tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Teisėjų tarybos, mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, vienijančių mediatorius, atstovai. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 7.8. Koordinavimo taryba:

1) teikia pasiūlymus dėl mediacijos teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo

tobulinimo;

2) teikia pasiūlymus dėl mediacijos plėtros;
3) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio mediacijai vykdyti ir

dėl efektyvaus jų naudojimo;

4) teikia pasiūlymus dėl iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamo užmokesčio už

mediaciją. II

SKYRIUS

MEDIACIJOS

PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI IR REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS TEIKTI

MEDIACIJOS PASLAUGAS

4 straipsnis. Mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai

1. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos

Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. 2. Mediatorius turi būti nešališkas civilinio ar administracinio ginčo šalims. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti mediaciją arba tęsti pradėtą mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų mediaciją. 3. Mediatorius privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso. 4. Mediatorius civilinio ar administracinio ginčo šalies prašymu privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį. 5. Mediatorius negali būti arbitru arba teisėju civiliniame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai civilinio ginčo šalys raštu susitaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus.

Mediatorius negali būti teisėju administraciniame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. Be to, mediatorius negali būti civilinio ar administracinio ginčo šalies atstovu ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. 6. Mediacijos paslaugos gali būti teikiamos už atlyginimą ir neatlygintinai. Kai mediacijos paslaugos teikiamos už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai mediacijos paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, mediacija pradedama tik po to, kai mediatorius raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos. 7. Asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šiems asmenims, laikinai teikiantiems mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, netaikomi šio įstatymo 6–11 straipsniai. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie ketinimą laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, baigę laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nedelsdami raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. 5 straipsnis. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas

1. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sudaro ir tvarko Valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnyba. 2. Teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija Teisėjų tarybos nustatyta tvarka teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis apie mediatorius, kurie yra teisėjai. Nacionalinė teismų administracija pateikia duomenis apie teisėjus, kuriems suteiktas ar panaikintas mediatoriaus statusas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 3. Mediatorius turi pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos. Mediatorius, kuris yra teisėjas, apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka praneša Nacionalinei teismų administracijai. Nacionalinė teismų administracija šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie mediatorių, kurie yra teisėjai, duomenų pasikeitimą. 4.

4Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodyta: mediatoriaus vardas,

pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, mediatoriaus specializacija (specializacijos), veiklos teritorija (teritorijos), mediatoriaus gyvenimo aprašymas. 5. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas, taip pat informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, sudaromi ir tvarkomi teisingumo ministro nustatyta tvarka. 6. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje taip pat skelbiama informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje. 6 straipsnis. Įrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą

1Asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ,

turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema

ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;

3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) būti nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnyje

nurodytus reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi teisėjams, turintiems trejų metų teisėjo darbo patirtį ir išklausiusiems ne trumpesnius kaip 16 akademinių valandų įvadinius mokymus mediacijos tema, ir socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė ne mažiau kaip 100 akademinių valandų.

Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taip pat netaikomi asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas advokatams, antstoliams ir notarams, turintiems trejų metų atitinkamai advokato, antstolio arba notaro darbo patirtį. 3. Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia:

1) prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir jame nurodo savo

vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitus kontaktinius duomenis, specializaciją (specializacijas), veiklos teritoriją (teritorijas);

2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytus reikalavimus, arba dokumentus, įrodančius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;

3) gyvenimo aprašymą;
4) savo pasirašytą patvirtinimą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos

reikalavimą. 4. Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenys įrašomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių, kad asmuo atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kai asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Apie sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir asmens įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą arba apie sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie šioje dalyje nurodytus sprendimus asmeniui praneša tokiu būdu, kokiu asmuo pateikė prašymą arba kokį asmuo nurodė prašyme. Asmeniui, kuris į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tiesiogiai, šioje dalyje numatytas nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas siunčiamas paštu ar kitu jo prašyme nurodytu būdu arba pateikiamas tiesiogiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą.

Teisėjams, atitinkantiems mediatoriams taikomus reikalavimus ir pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą, mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikia ir panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų mokymų mediacijos tema minimalius reikalavimus nustato teisingumo ministras. 8. Prašymus įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai asmenys gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip šis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba kreipdamiesi tiesiogiai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Apie gautus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmenims praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos. 7 straipsnis. Mediatoriaus nepriekaištinga reputacija 1.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, jeigu jis:

1) pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi

neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi

neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir

nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;

4) atleistas iš teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, advokato,

notaro, antstolio pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jei po šio atleidimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo treji metai;

5) atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla dėl

to, kad neatitiko įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir yra pažeidęs teisės aktuose nustatytas etikos normas, ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis ar kitomis

psichiką veikiančiomis medžiagomis. 2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir siekdama išsiaiškinti, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamentą, teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie šį asmenį jų turimą informaciją.

Šioje dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės prašomą informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos. 8 straipsnis. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimas

1. Mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat

mediatoriai, kurių veikla šio įstatymo nustatyta tvarka yra laikinai sustabdyta, turi nuolat tobulinti kvalifikaciją. 2. Mediatoriai privalo kas penkeri metai pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus. 3. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato teisingumo ministras. Mediatorių, kurie yra teisėjai, kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Teisėjų taryba. 9 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo 1.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatorius išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šiais atvejais:

1) kai mediatorius miršta;
2) paties mediatoriaus prašymu;
3) kai mediatorius nesilaiko šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto

reikalavimo nuolat tobulinti kvalifikaciją ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepateikia kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų;

4) kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje

nustatytų reikalavimų ar šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių;

5) kai mediatorių veiklos vertinimo komisija priima sprendimą išbraukti mediatorių

iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;

6) kai mediatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą

terminą nepateikia prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo nors vienu iš šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų atvejų, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Mediatorius, kuris per šį dešimties darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 3. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais pagrindais išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarkateismui. 4.

4. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalys netaikomos mediatoriams, kurie yra teisėjai. Jų

mediatoriaus statusą panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija šiais atvejais:

1) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, miršta;
2) paties mediatoriaus, kuris yra teisėjas, prašymu;
3) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, atleidžiamas iš teisėjo pareigų;
4) kai paaiškėja, kad mediatorius, kuris yra teisėjas, neatitinka nepriekaištingos

reputacijos reikalavimo;

5) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, nevykdo šio įstatymo 8, 15, 17, 23, 24

straipsniuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl teisminės mediacijos. 5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti mediatoriaus, kuris yra teisėjas, statusą asmeniui pranešama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimas šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytais pagrindais panaikinti mediatoriaus, kuris yra teisėjas, statusą gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Laikinas mediatoriaus veiklos sustabdymas

1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus

veikla laikinai sustabdoma šiais atvejais:

1) paties mediatoriaus prašymu; šiuo pagrindu mediatoriaus veikla gali būti

laikinai sustabdyta ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui;

2) kai mediatorius yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos, nurodytos šio

įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, padarymu. 2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus veikla atnaujinama:

1) paties mediatoriaus prašymu, – kai mediatoriaus veikla buvo laikinai

sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju;

2) išnykus mediatoriaus veiklos sustabdymo pagrindą sudariusioms aplinkybėms,

kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju. 3.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos tarnybos sprendimas laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą priimamas ir apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą pažymima Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas atnaujinti mediatoriaus veiklą priimamas ir žyma apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše panaikinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. 4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 11

straipsnis. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas

1. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos tarnyba. 2. Kai yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio iš šių prašymų gavimo dienos organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Kai yra gauta mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per pusę metų per vienus metus. 3.

3. Mediatorių kvalifikacinio egzamino metu tikrinami asmenų, siekiančių būti

įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, pasirengimas teikti mediacijos paslaugas, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, taip pat mediatorių profesinės etikos žinios. 4. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 5. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą tvirtina ir šio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką nustato teisingumo ministras. III

SKYRIUS

SUSITARIMAS

DĖL CIVILINIŲ GINČŲ MEDIACIJOS IR MEDIATORIŲ SKYRIMAS

12 straipsnis. Susitarimas dėl civilinių ginčų mediacijos

1. Civilinių ginčų Mmediacija taikoma civilinio ginčo šalių

(toliau – ginčo šalys) rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys dėl mediacijos gali susitarti tiek kilus civiliniam ginčui, tiek iš anksto, kai civilinio ginčo dar nėra. Gali būti susitariama taikyti mediaciją tik dėl tokio civilinio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 2. Ginčo šalys, kurios yra susitarusios civilinį ginčą spręsti mediacijos būdu, turi prieš kreipdamosi į teismą arba arbitražą bandyti civilinį ginčą išspręsti šiuo būdu. Jeigu susitarime dėl mediacijos nustatytas mediacijos pabaigos terminas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą tik suėjus šiam terminui. Kai mediacijos pabaigos terminas susitarime dėl mediacijos nenustatytas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą praėjus penkiolikai darbo dienų po to, kai raštu pasiūlė kitai ginčo šaliai išspręsti civilinį ginčą mediacijos būdu. Ginčo šalis gali kreiptis į teismą, nesilaikydama šioje dalyje nustatytų terminų, jeigu mediacija pasibaigia pagal šio įstatymo 19 straipsnį. 3. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

Jei ginčo šalys su tokiu pasiūlymu sutinka, teismas atideda bylos nagrinėjimą. 13 straipsnis. Mediatorių skyrimas

1Mediatorius skiriamas ginčo šalių rašytiniu susitarimu. 2. Šiame įstatyme numatytais nurodytais atvejais skiriant

mediatorių, turi būti mediatoriaus rašytinis sutikimas. 3. Mediatorių skaičius nustatomas ginčo šalių susitarimu. Kai šio ginčo šalių susitarimo nėra, skiriamas vienas mediatorius. 4. Ginčo šalys gali susitarti, kad trečiasis asmuo arba mediacijos paslaugų administratorius parinks mediatorių arba rekomenduos jo kandidatūrą. Kai tai numatyta susitarime dėl mediacijos arba kai ginčo šalys nesutaria dėl mediatoriaus parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu mediatorių, parinktų vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytais mediatorių parinkimo kriterijais, kandidatūras pasiūlo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 14 straipsnis. Mediatorių skyrimas, kai mediatorius parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba

1Ginčo šalių prašymu arba kai kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti subjektai,

mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teikdamos bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, jame gali nurodyti pageidaujamą paskirti konkretų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytą mediatorių. 3. Kai dėl mediatoriaus skyrimo šiame ar kituose įstatymuose numatytais nurodytais atvejais kreipiasi ne ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama praneša ginčo šalims apie galimybę nurodyti pageidaujamą paskirti konkretų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytą mediatorių.

Jei ginčo šalys pageidauja, kad būtų paskirtas konkretus mediatorius, jos turi per tris darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimo gavimo dienos informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie šalių suderintą pageidaujamo mediatoriaus kandidatūrą. 4. Į ginčo šalių prašymą dėl pageidaujamo paskirti konkretaus mediatoriaus neatsižvelgiama, kai tai neįmanoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama mediatorių, turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimą interesų konfliktą ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytų mediatorių darbo krūvio paskirstymas. 6. Kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tvarką ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarką nustato teisingumo ministras. IV

SKYRIUS

CIVILINIŲ

GINČŲ MEDIACIJOS VYKDYMAS

15 straipsnis. Mediacijos vykdymas

1. Ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl civilinio ginčo mediacijos

pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Civilinių ginčų Mmediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 2.

2. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl civilinio ginčo

mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į civilinio ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją. 3. Mediatorius gali surengti pasitarimą su viena iš ginčo šalių nedalyvaujant kitai ginčo šaliai. Apie šį pasitarimą, neatskleisdamas pasitarimo turinio, mediatorius privalo pranešti kitai ginčo šaliai. 4. Civilinio ginčo Mmediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje civilinių ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu – mediatorius. Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant civilinį ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu. 5. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl civilinio ginčo sprendimo mediacijos būdu. 6.

6. Mediatorius turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti mediaciją, jeigu taikus

susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į civilinio ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją civilinis ginčas bus išspręstas taikiai. 16 straipsnis. Taikos sutartis

1. Civilinių ginčų Mmediacijos metu sudaromoms taikos

sutartims taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. 2. Civilinio ginčo Mmediacijos metu ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turi įstatymo galią. 3. Kai civilinis ginčas, kuris sprendžiamas mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai. 17 straipsnis. Konfidencialumas

1. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos

paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui).

Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms civilinių ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su civiliniu ginču, kuris buvo sprendžiamas mediacijos būdu, tiek nesusijusioms. 2. Mediatorius negali vienos ginčo šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai, jeigu nėra informaciją patikėjusios ginčo šalies leidimo. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 18 straipsnis. Ieškinio senaties terminų sustabdymas

1. Pradėjus civilinio ginčo mediaciją, ieškinio senaties terminai

sustabdomi. 2. Civilinio ginčo Mmediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais laikoma diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, mediatorių, mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia kitai ginčo šaliai rašytinį pasiūlymą dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu, taip pat diena, kurią viena ginčo šalis ar abi ginčo šalys kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos. 3. Civilinio ginčo Mmediacijai pasibaigus be taikos sutarties, ieškinio senaties terminas tęsiasi. Šiuo atveju likusi termino dalis pratęsiama Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio kodekso 1.129 straipsnio

3 dalyje nustatyta tvarka. 19

straipsnis.

19 straipsnis. Civilinio ginčo Mmediacijos pabaiga Civilinio ginčo Mmediacijos pabaigos diena laikoma:

1) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti civilinį ginčą mediacijos

būdu gavimo diena. Jeigu ginčo šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl mediacijos ir viena ginčo šalis pateikė kitai ginčo šaliai šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą, laikoma, kad mediacija yra baigta anksčiausiu iš šių momentų: pasiūlymą gavusios ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti civilinį ginčą mediacijos būdu gavimo dieną arba praėjus penkiolikai darbo dienų nuo to pasiūlymo išsiuntimo dienos, jeigu kita ginčo šalis per šį terminą raštu nepareiškė sutikimo civilinį ginčą spręsti mediacijos būdu;

2) mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos

pateikimo visoms ginčo šalims diena;

3) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš mediacijos

pateikimo mediatoriui ir kitai ginčo šaliai diena;

4) visų ginčo šalių rašytinio pareiškimo dėl mediacijos

pabaigos pateikimo mediatoriui diena;

5) ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena. V SKYRIUS

PRIVALOMOSIOS

MEDIACIJOS YPATUMAI

20 straipsnis. Privalomosios mediacijos atvejai Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos civilinius ginčus:

1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 21

straipsnis. Kreipimasis dėl privalomosios mediacijos

1. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš

ginčo šalių. 2. Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 3.

3. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. 4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. 5. Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. 6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi skirti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 22 straipsnis. Privalomosios mediacijos paslaugų apmokėjimas 1.

Tais atvejais, kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jeigu ginčo šalys pageidauja, kad privalomąją mediaciją vykdytų keli mediatoriai, už kitų mediatorių teikiamas mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. 2. Ginčo šalys turi teisę iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo pačios pasirinkti mediatorių, kuris vykdys privalomąją mediaciją, šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiais atvejais už mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. 3. Privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. 4. Už suteiktas privalomosios mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto lėšų mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. VI

SKYRIUS

TEISMINĖS

CIVILINIŲ GINČŲ MEDIACIJOS YPATUMAI

23 straipsnis. Teisminės civilinių ginčų mediacijos vykdymas

1Teisminė civilinių ginčų mediacija vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu,

kitais įstatymais ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 2.

2. Teisminę civilinių ginčų mediaciją vykdo mediatoriai, įrašyti į Lietuvos

Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, gali vykdyti tik teisminę mediaciją. 3. Spręsti teisminės civilinių ginčų mediacijos būdu gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. 4. Teisminės civilinių ginčų mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. 5. Teisminė civilinių ginčų mediacija vyksta teismo patalpose arba kitoje mediatoriaus su ginčo šalimis suderintoje vietoje. Teisminės civilinių ginčų mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 6. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės civilinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo teisminės civilinių ginčų mediacijos būdu. 7. Kai teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra teisėjai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir ginčo šalims teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Tais atvejais, kai mediatorių teisminei civilinių ginčų mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju teisminė civilinių ginčų mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti teisminę civilinių ginčų mediaciją ginčo šalių lėšomis.

Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą teisminei civilinių ginčų mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Už suteiktas teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 8. Teismai turi skirti patalpas teisminei civilinių ginčų mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu teisminė civilinių ginčų mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 24 straipsnis. Mediatorių parinkimas ir skyrimas Mediatoriai vykdyti teisminę civilinių ginčų mediaciją parenkami ir skiriami Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. VII

SKYRIUS

ADMINISTRACINIŲ

GINČŲ MEDIATORIŲ SKYRIMAS IR ADMINISTRACINIŲ GINČŲ MEDIACIJOS VYKDYMAS

25 straipsnis. Administracinių ginčų mediacijos inicijavimas ir

mediatorių skyrimas

1. Ginčų komisijoje ar administraciniame teisme nagrinėjamo

administracinio ginčo šalys gali prašyti perduoti administracinį ginčą spręsti atitinkamai neteisminės ar teisminės mediacijos būdu. 2. Ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinį ginčą nagrinėjanti ginčų komisija gali pasiūlyti administracinio ginčo šalims bandyti ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu. 3. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti administracinio ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. 4. Galima perduoti spręsti neteisminės ar teisminės mediacijos būdu tik tokį administracinį ginčą, dėl kurio administracinio ginčo šalims pagal įstatymus leidžiama sudaryti taikos sutartį. 5.

5Kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje,

prašymu), ginčų komisija ar administracinis teismas atitinkamai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme ar Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka perduoda administracinį ginčą spręsti mediacijos būdu ir praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, mediatorius skiriamas šio įstatymo 14 straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka. 26 straipsnis. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos vykdymas

1. Neteisminė administracinių ginčų mediacija vykdoma vadovaujantis šio

straipsnio nuostatomis, kitais įstatymais ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko patvirtinta tvarka. 2. Neteisminę administracinių ginčų mediaciją vykdo vienas iš ginčų komisijos narių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ar kitas į šį sąrašą įrašytas mediatorius. Ginčų komisijos narys gali vykdyti tik neteisminę administracinių ginčų mediaciją. 3. Spręsti neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. 4. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu gali dalyvauti tik administracinio ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Bylos šalių prašymu arba sutikimu neteisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. 5. Neteisminė administracinių ginčų mediacija vyksta ginčų komisijos patalpose arba kitoje mediatoriaus su administracinio ginčo šalimis suderintoje vietoje. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių priemonės. 6. Bet kuri administracinio ginčo šalis gali pasitraukti iš neteisminės administracinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.

Tai neužkerta kelio administracinio ginčo šalims pakartotinai prašyti perduoti administracinį ginčą spręsti neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu. 7. Mediatorius gali nutraukti neteisminę administracinio ginčo mediaciją mutatis mutandis vadovaudamasis šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatomis. 8. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. 9. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos ir su ja susijusiai informacijai taikomi šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyti konfidencialumo reikalavimai. 10. Kai neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra ginčų komisijos nariai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir administracinio ginčo šalims neteisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Kai mediatorių neteisminei administracinio ginčo mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka, neteisminės mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, administracinio ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti neteisminę administracinio ginčo mediaciją administracinio ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą neteisminei administracinio ginčo mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos.

Už suteiktas neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 11. Ginčų komisija turi skirti patalpas neteisminei administracinių ginčų mediacijai vykdyti. Administracinio ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 27 straipsnis. Teisminės administracinių ginčų mediacijos vykdymas

1. Teisminė

administracinių ginčų mediacija vykdoma mutatis mutandis vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi, 23 straipsnio 1–5, 7, 8 dalimis ir Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka. 2. Bet kuri administracinio ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio administracinio ginčo šalims pakartotinai prašyti perduoti administracinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. 3. Teisminės administracinių ginčų mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Administracinių bylų teisenos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. 4. Teisminės administracinių ginčų mediacijos ir su ja susijusiai informacijai taikomi šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyti konfidencialumo reikalavimai. VIIVIII SKYRIUS

MEDIATORIŲ

DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

2528 straipsnis. Skundų (pranešimų) dėl mediatorių veiklos teikimas

1. Dėl mediatorių, kurie pažeidė šio įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso

ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, veiklos asmenys gali teikti skundus (pranešimus) mediatorių veiklos vertinimo komisijai. 2. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 2629 straipsnis. Mediatorių drausminė atsakomybė 1.

Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad mediatorius pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos mediatorių

sąraše ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;

3) išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 2. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyti mediatorių veiklos vertinimo komisijos

sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Apie šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą mediatorių veiklos vertinimo komisija praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai yra priimti dėl asmens, kuriam pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, apie šiuos sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 4. Asmuo, kuris iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo yra išbrauktas mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimu, trejus metus nuo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos negali būti pakartotinai įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir negali laikinai teikti mediacijos paslaugų Lietuvos Respublikoje. 5.

5. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad laikinai mediacijos

paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantis asmuo, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pažeidė jam taikomus laikiną mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;

3) uždrausti laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančiam

asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šis draudimas galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. 6. Apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytus sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 2730 straipsnis. Mediatorių padarytos žalos atlyginimas Už asmenims padarytą žalą teikiant mediacijos paslaugas mediatoriai atsako Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2831 straipsnis. Mediatorių, kurie yra teisėjai, drausminė atsakomybė Mediatoriams, kurie yra teisėjai, šio skyriaus nuostatos dėl drausminės atsakomybės netaikomos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, atsako drausmine tvarka, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme. VIII

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

2932 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas tik po jo įsigaliojimo sudarytiems susitarimams dėl

mediacijos ir pradėtoms mediacijos procedūroms. 2.

2Šio įstatymo nuostatos dėl privalomosios mediacijos taikomos tik tiems ginčams,

dėl kurių išsprendimo teismo tvarka ketinama kreiptis po šių nuostatų įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL 2008 L 136, p. 3).“

3 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 1 straipsnis Šis įstatymas, išskyrus šio

įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20, 21, 22 straipsnius ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20, 21, 22 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas,

institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę.“

4. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais

laikoma diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, mediatorių, mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia kitai ginčo šaliai rašytinį pasiūlymą dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu, taip pat diena, kurią viena ginčo šalis ar abi ginčo šalys kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos.“ 5.

Šio įstatymo įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, šio įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys išbraukiami iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisingumo ministras ir Teisėjų taryba iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr.

13P-124-(7.1.2) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per vienus metus nuo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys išbraukiami iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 7. Asmenys, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatas iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir siekiantys vykdyti administracinių ginčų mediaciją, turi išklausyti ne trumpesnius kaip 4 akademinių valandų mokymus administracinių ginčų mediacijos tema (išskyrus teisėjus ir ginčų komisijos narius) ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Teisėjų taryba:

1) iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

9Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas iki 2020 m.

gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2020-05-26 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

mediacijos ĮSTATYMO NR. X-1702 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos

Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymą Nr. X-1702 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

MEDIACIJOS

ĮSTATYMAS

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ir administracinių ginčų

mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę. 2. Šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ir administracinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Šis įstatymas netaikomas bylą nagrinėjančio teisėjo vykdomam taikinimui teismo proceso metu. 3. Mediacijos rūšys yra neteisminė mediacija ir teisminė mediacija. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediaciją, taikomos ir neteisminei mediacijai, ir teisminei mediacijai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mediatorių veiklą, taikomos ir mediatoriams, kurie yra teisėjai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 4. Šis įstatymas taikomas nacionaliniams civiliniams ir administraciniams ginčams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti mediacijos būdu. 5. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede. 6. Kiti teisės aktai, reglamentuojantys civilinių ir administracinių ginčų sprendimą, gali nustatyti mediacijos ypatumus atskirų kategorijų ginčuose. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Civilinio ginčo šalis (toliau – ginčo šalis) – civiliniame ginče

dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas. 2.

2. Civilinis ginčas (toliau – ginčas) – ginčas, kuris yra ar gali būti

nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme. 3. Civilinių ginčų mediacijos paslaugų administratorius (toliau – mediacijos paslaugų administratorius) – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria civilinių ginčų mediatorius, siūlo ar nustato civilinių ginčų mediacijos taisykles, administruoja šios mediacijos išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su civilinių ginčų mediacija susijusias paslaugas. 3.4. Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių narių vykdomą neteisminę mediaciją, yra profesinė veikla. 4. Mediacijos paslaugų administratorius – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria mediatorius, siūlo ar nustato mediacijos taisykles, administruoja mediacijos išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su mediacija susijusias paslaugas. 5. Mediatorius – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda civilinio ar administracinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. 6. Neteisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nesprendžiamo ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą. 7. Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl civilinio ginčo sprendimo. 8.

8. Tarptautinis civilinis ginčas – civilinis ginčas, kurio bent

vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje negu bet kurios kitos šio ginčo šalies valstybėje tą dieną, kurią:

1) civilinio ginčo šalys sudaro susitarimą dėl mediacijos taikymo kilus

ginčui;

2) teismas, kai tai numatyta teisės aktuose, nurodo taikyti mediaciją;
3) pagal teisės aktus atsiranda pareiga taikyti mediaciją;
4) teismas pasiūlo civilinio ginčo šalims bandyti civilinį ginčą

spręsti mediacijos būdu. 9. Teisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje. 10. Taikant šio įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, tarptautiniu civiliniu ginču taip pat laikomas civilinis ginčas, kuriam išspręsti po tarp civilinio ginčo šalių įvykusios mediacijos inicijuojamas teismo ar arbitražo procesas kitoje valstybėje negu ta, kurioje yra civilinio ginčo šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė šio straipsnio 8 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytą dieną. 11. Šiame įstatyme vartojama sąvoka

„administracinis ginčas“ reiškia ginčą, nagrinėjamą administraciniame teisme

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, arba ginčą, nagrinėjamą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, o šiame įstatyme vartojama sąvoka „administracinio ginčo šalys“ – pareiškėją (skundą (prašymą, pareiškimą) padavusį administraciniam teismui ar Lietuvos administracinių ginčų komisijai subjektą) ir atsakovą (viešojo administravimo subjektą, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami administraciniam teismui ar Lietuvos administracinių ginčų komisijai). 3 straipsnis.

3 straipsnis. Mediacijos valdymo subjektai institucijos ir jų funkcijos mediacijos srityje

1Mediacijos valdymo subjektai institucijos yra:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija;
2) Teisėjų taryba;
3) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba;. 4) Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. 2. Teisingumo ministerija:
1) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, reglamentuojančių

mediaciją, projektus;

2) prižiūri šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą;
3) organizuoja ir atlieka šio įstatymo nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną;
4) informuoja visuomenę apie mediaciją;
5) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos

srityje. 3. Teisėjų taryba:

1) nustato teisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo teismuose tvarką;
2) nustato reikalavimus teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą,

mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams tvarką;

3) nustato teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašo sudarymo ir

tvarkymo tvarką;

4) atlieka teisminės mediacijos stebėseną;
5) užtikrina teisėjų kvalifikacijos kėlimą mediacijos srityje;
6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas teisminės

mediacijos srityje. 4.

4Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba:

1) sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą;
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis su

mediatoriais dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja, kaip vykdomos šios sutartys;

3) organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) parenka ir skiria mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;
5) nepažeisdama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų konfidencialumo principo užtikrinimo

taisyklių, statistiniais tikslais kaupia ir apibendrina informaciją apie mediacijos trukmę, mediatorių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, darbo krūvį, įvykdytų mediacijų skaičių, mediacijos paslaugų kainas ir kitą su mediacija susijusią informaciją;

6) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos

srityje. 5. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas:

1) nustato neteisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose (toliau – ginčų komisija) tvarką;

2) organizuoja neteisminės administracinių ginčų mediacijos stebėseną. 5.6. Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų mediacijos srityje įgyvendinimą padeda užtikrinti mediacijos koordinavimo taryba (toliau – koordinavimo taryba). Koordinavimo taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. 6.7. Koordinavimo tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Teisėjų tarybos, mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, vienijančių mediatorius, atstovai. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 7.8.

7.8. Koordinavimo

taryba:

1) teikia pasiūlymus dėl mediacijos teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo

tobulinimo;

2) teikia pasiūlymus dėl mediacijos plėtros;
3) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio mediacijai vykdyti ir

dėl efektyvaus jų naudojimo;

4) teikia pasiūlymus dėl iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamo užmokesčio už

mediaciją. II

SKYRIUS

MEDIACIJOS

PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI IR REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS TEIKTI

MEDIACIJOS PASLAUGAS

4 straipsnis. Mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai

1. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos

Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. 2. Mediatorius turi būti nešališkas civilinio ar administracinio ginčo šalims. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti mediaciją arba tęsti pradėtą mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų mediaciją. 3. Mediatorius privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso. 4. Mediatorius civilinio ar administracinio ginčo šalies prašymu privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį. 5. Mediatorius negali būti arbitru arba teisėju civiliniame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai civilinio ginčo šalys raštu susitaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus. Mediatorius negali būti teisėju administraciniame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. Be to, mediatorius negali būti civilinio ar administracinio ginčo šalies atstovu ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. 6. Mediacijos paslaugos gali būti teikiamos už atlyginimą ir neatlygintinai.

Kai mediacijos paslaugos teikiamos už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai mediacijos paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, mediacija pradedama tik po to, kai mediatorius raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos. 7. Asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šiems asmenims, laikinai teikiantiems mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, netaikomi šio įstatymo 6–11 straipsniai. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie ketinimą laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, baigę laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nedelsdami raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas

Lietuvos Respublikoje. 5

straipsnis. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas

1. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sudaro ir tvarko Valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnyba. 2. Teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė teismų administracija.

Nacionalinė teismų administracija Teisėjų tarybos nustatyta tvarka teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis apie mediatorius, kurie yra teisėjai. Nacionalinė teismų administracija pateikia duomenis apie teisėjus, kuriems suteiktas ar panaikintas mediatoriaus statusas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 3. Mediatorius turi pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos. Mediatorius, kuris yra teisėjas, apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka praneša Nacionalinei teismų administracijai. Nacionalinė teismų administracija šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie mediatorių, kurie yra teisėjai, duomenų pasikeitimą. 4. Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodyta: mediatoriaus vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, mediatoriaus specializacija (specializacijos), veiklos teritorija (teritorijos), mediatoriaus gyvenimo aprašymas. 5. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas, taip pat informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, sudaromi ir tvarkomi teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Siekdama sudaryti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat informaciją apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, šio įstatymo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinkti ir skirti mediatorių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę tvarkyti šio straipsnio

4 dalyje nurodytus mediatorių duomenis, šio straipsnio 6 dalyje nurodytus

laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančių asmenų duomenis ir duomenis apie šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka mediatoriams ir laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pareikštus viešus įspėjimus. 6. Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje. Tais pačiais tikslais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje taip pat skelbiama ši informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje: asmens vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė, kurios kompetentinga institucija yra suteikusi asmeniui teisę teikti mediacijos paslaugas.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti mediatoriaus duomenys skelbiami tol, kol mediatorius šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, skelbiama tol, kol šie asmenys šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. 6 straipsnis. Įrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą

1. Asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi

atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema

ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;

3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) būti nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnyje

nurodytus reikalavimus. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi

teisėjams, turintiems trejų metų teisėjo darbo patirtį ir išklausiusiems ne trumpesnius kaip 16 akademinių valandų įvadinius mokymus mediacijos tema, ir socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė ne mažiau kaip 100 akademinių valandų. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taip pat netaikomi asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas advokatams, antstoliams ir notarams, turintiems trejų metų atitinkamai advokato, antstolio arba notaro darbo patirtį. 3. Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia:

1) prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir jame nurodo savo

vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitus kontaktinius duomenis, specializaciją (specializacijas), veiklos teritoriją (teritorijas);

2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytus reikalavimus, arba dokumentus, įrodančius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;

3) gyvenimo aprašymą;
4) savo pasirašytą patvirtinimą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos

reikalavimą. 4. Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenys įrašomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių, kad asmuo atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kai asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir nėra šio straipsnio

2 dalyje nurodytų aplinkybių. Apie sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos

Respublikos mediatorių sąrašą ir asmens įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą arba apie sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie šioje dalyje nurodytus sprendimus asmeniui praneša tokiu būdu, kokiu asmuo pateikė prašymą arba kokį asmuo nurodė prašyme. Asmeniui, kuris į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tiesiogiai, šioje dalyje numatytas nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas siunčiamas paštu ar kitu jo prašyme nurodytu būdu arba pateikiamas tiesiogiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą.

Teisėjams, atitinkantiems mediatoriams taikomus reikalavimus ir pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą, mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikia ir panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų mokymų mediacijos tema minimalius reikalavimus nustato teisingumo ministras. 8. Prašymus įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai asmenys gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip šis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba kreipdamiesi tiesiogiai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Apie gautus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmenims praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos. 9. Siekdama priimti sprendimus dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę tvarkyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenų, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, duomenis. 7 straipsnis. Mediatoriaus nepriekaištinga reputacija 1.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, jeigu jis:

1) pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi

neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi

neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir

nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;

4) atleistas iš teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, advokato, notaro,

antstolio pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jei po šio atleidimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo treji metai;

5) atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla dėl

to, kad neatitiko įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir yra pažeidęs teisės aktuose nustatytas etikos normas, ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis ar kitomis

psichiką veikiančiomis medžiagomis. 2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir siekdama išsiaiškinti, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamentą, teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie šį asmenį jų turimą informaciją.

Šioje dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės prašomą informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos. 8 straipsnis. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimas

1. Mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat

mediatoriai, kurių veikla šio įstatymo nustatyta tvarka yra laikinai sustabdyta, turi nuolat tobulinti kvalifikaciją. 2. Mediatoriai privalo kas penkeri metai pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus. 3. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato teisingumo ministras. Mediatorių, kurie yra teisėjai, kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Teisėjų taryba. 9 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo 1.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatorius išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šiais atvejais:

1) kai mediatorius miršta;
2) paties mediatoriaus prašymu;
3) kai mediatorius nesilaiko šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto

reikalavimo nuolat tobulinti kvalifikaciją ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepateikia kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų;

4) kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje

nustatytų reikalavimų ar šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (išskyrus atvejus, kai mediatoriui, kuris yra advokatas, jo prašymu panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu ir kai mediatoriaus, kuris yra notaras ar antstolis, įgaliojimai pasibaigia (jis atleidžiamas iš pareigų) jo pareiškimu ar sulaukus 70 metų);

5) kai mediatorių veiklos vertinimo komisija priima sprendimą išbraukti mediatorių

iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;

6) kai mediatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą

terminą nepateikia prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo nors vienu iš šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų atvejų, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Mediatorius, kuris per šį dešimties darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 3.

3. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais pagrindais

išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarkateismui. 4. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalys netaikomos mediatoriams, kurie yra teisėjai. Jų mediatoriaus statusą panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija šiais atvejais:

1) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, miršta;
2) paties mediatoriaus, kuris yra teisėjas, prašymu;
3) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, atleidžiamas iš teisėjo pareigų (išskyrus atvejus, kai teisėjas atleidžiamas iš pareigų savo noru,

pasibaigus įgaliojimų laikui ar sulaukus įstatymų nustatyto pensinio amžiaus);

4) kai paaiškėja, kad mediatorius, kuris yra teisėjas, neatitinka nepriekaištingos

reputacijos reikalavimo;

5) kai mediatorius, kuris yra teisėjas, nevykdo šio įstatymo 8, 15, 17, 23, 24

straipsniuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl teisminės mediacijos. 5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti mediatoriaus, kuris yra teisėjas, statusą asmeniui pranešama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimas šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytais pagrindais panaikinti mediatoriaus, kuris yra teisėjas, statusą gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Laikinas mediatoriaus veiklos sustabdymas

1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus

veikla laikinai sustabdoma šiais atvejais:

1) paties mediatoriaus prašymu; šiuo pagrindu mediatoriaus veikla gali būti

laikinai sustabdyta ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui;

2) kai mediatorius yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos, nurodytos šio

įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, padarymu. 2.

2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus

veikla atnaujinama:

1) paties mediatoriaus prašymu, – kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta

šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju;

2) išnykus mediatoriaus veiklos sustabdymo pagrindą sudariusioms aplinkybėms, –

kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą priimamas ir apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą pažymima Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas atnaujinti mediatoriaus veiklą priimamas ir žyma apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše panaikinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. 4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 11

straipsnis. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas

1. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos tarnyba. 2.

2. Kai yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį

egzaminą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio iš šių prašymų gavimo dienos organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Kai yra gauta mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per pusę metų per vienus metus. 3. Mediatorių kvalifikacinio egzamino metu tikrinami asmenų, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, pasirengimas teikti mediacijos paslaugas, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, taip pat mediatorių profesinės etikos žinios. 4. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbas mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 5. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą tvirtina ir šio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką nustato teisingumo ministras. III

SKYRIUS

SUSITARIMAS

DĖL CIVILINIŲ GINČŲ MEDIACIJOS IR MEDIATORIŲ SKYRIMAS

12 straipsnis. Susitarimas dėl civilinių ginčų mediacijos

1. Civilinių ginčų Mmediacija taikoma civilinio ginčo šalių

(toliau šiame, IV, V ir VI skyriuose – ginčo šalys) rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys dėl mediacijos gali susitarti tiek kilus civiliniam ginčui, tiek iš anksto, kai civilinio ginčo dar nėra. Gali būti susitariama taikyti mediaciją tik dėl tokio civilinio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 2. Ginčo šalys, kurios yra susitarusios civilinį ginčą spręsti mediacijos būdu, turi prieš kreipdamosi į teismą arba arbitražą bandyti civilinį ginčą išspręsti šiuo būdu.

Jeigu susitarime dėl mediacijos nustatytas mediacijos pabaigos terminas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą tik suėjus šiam terminui. Kai mediacijos pabaigos terminas susitarime dėl mediacijos nenustatytas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą praėjus penkiolikai darbo dienų po to, kai raštu pasiūlė kitai ginčo šaliai išspręsti civilinį ginčą mediacijos būdu. Ginčo šalis gali kreiptis į teismą, nesilaikydama šioje dalyje nustatytų terminų, jeigu mediacija pasibaigia pagal šio įstatymo 19 straipsnį. 3. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Jei ginčo šalys su tokiu pasiūlymu sutinka, teismas atideda bylos nagrinėjimą. 13 straipsnis. Mediatorių skyrimas

1Mediatorius skiriamas ginčo šalių rašytiniu susitarimu. 2. Šiame įstatyme numatytais nurodytais atvejais skiriant

mediatorių, turi būti mediatoriaus rašytinis sutikimas. 3. Mediatorių skaičius nustatomas ginčo šalių susitarimu. Kai šio ginčo šalių susitarimo nėra, skiriamas vienas mediatorius. 4. Ginčo šalys gali susitarti, kad trečiasis asmuo arba mediacijos paslaugų administratorius parinks mediatorių arba rekomenduos jo kandidatūrą. Kai tai numatyta susitarime dėl mediacijos arba kai ginčo šalys nesutaria dėl mediatoriaus parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu mediatorių, parinktų vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytais mediatorių parinkimo kriterijais, kandidatūras pasiūlo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 14 straipsnis. Mediatorių skyrimas, kai mediatorius parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 1.

Ginčo šalių prašymu arba kai kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti subjektai, mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teikdamos bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, jame gali nurodyti pageidaujamą paskirti konkretų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytą mediatorių. 3. Kai dėl mediatoriaus skyrimo šiame ar kituose įstatymuose numatytais nurodytais atvejais kreipiasi ne ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama praneša ginčo šalims apie galimybę nurodyti pageidaujamą paskirti konkretų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytą mediatorių. Jei ginčo šalys pageidauja, kad būtų paskirtas konkretus mediatorius, jos turi per tris darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimo gavimo dienos informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie šalių suderintą pageidaujamo mediatoriaus kandidatūrą. 4. Į ginčo šalių prašymą dėl pageidaujamo paskirti konkretaus mediatoriaus neatsižvelgiama, kai tai neįmanoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama mediatorių, turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimą interesų konfliktą ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytų mediatorių darbo krūvio paskirstymas. 6. Kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tvarką ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarką nustato teisingumo ministras. IV

SKYRIUS

CIVILINIŲ

GINČŲ MEDIACIJOS VYKDYMAS

15 straipsnis.

Mediacijos vykdymas

1. Ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl civilinio ginčo mediacijos

pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Civilinių ginčų Mmediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 2. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl civilinio ginčo mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į civilinio ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją. 3. Mediatorius gali surengti pasitarimą su viena iš ginčo šalių nedalyvaujant kitai ginčo šaliai. Apie šį pasitarimą, neatskleisdamas pasitarimo turinio, mediatorius privalo pranešti kitai ginčo šaliai. 4. Civilinio ginčo Mmediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje civilinių ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu – mediatorius. Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant civilinį ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu. 5.

5. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo

priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl civilinio ginčo sprendimo mediacijos būdu. 6. Mediatorius turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti mediaciją, jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į civilinio ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją civilinis ginčas bus išspręstas taikiai. 16 straipsnis. Taikos sutartis

1. Civilinių ginčų Mmediacijos metu sudaromoms taikos

sutartims taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. 2. Civilinio ginčo Mmediacijos metu ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turi įstatymo galią. 3. Kai civilinis ginčas, kuris sprendžiamas mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai. 17 straipsnis. Konfidencialumas 1.

Konfidencialumas

1. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos

paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms civilinių ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su civiliniu ginču, kuris buvo sprendžiamas mediacijos būdu, tiek nesusijusioms. 2. Mediatorius negali vienos ginčo šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai, jeigu nėra informaciją patikėjusios ginčo šalies leidimo. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 18 straipsnis. Ieškinio senaties terminų sustabdymas

1. Pradėjus civilinio ginčo mediaciją, ieškinio senaties terminai

sustabdomi. 2. Civilinio ginčo Mmediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais laikoma diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, mediatorių, mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia kitai ginčo šaliai rašytinį pasiūlymą dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu, taip pat diena, kurią viena ginčo šalis ar abi ginčo šalys kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos. 3. Civilinio ginčo Mmediacijai pasibaigus be taikos sutarties, ieškinio senaties terminas tęsiasi. Šiuo atveju likusi termino dalis pratęsiama Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio kodekso 1.129 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 19 straipsnis.

19 straipsnis. Civilinio ginčo Mmediacijos pabaiga Civilinio ginčo Mmediacijos pabaigos diena laikoma:

1) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti civilinį ginčą

mediacijos būdu gavimo diena. Jeigu ginčo šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl mediacijos ir viena ginčo šalis pateikė kitai ginčo šaliai šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą, laikoma, kad mediacija yra baigta anksčiausiu iš šių momentų: pasiūlymą gavusios ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti civilinį ginčą mediacijos būdu gavimo dieną arba praėjus penkiolikai darbo dienų nuo to pasiūlymo išsiuntimo dienos, jeigu kita ginčo šalis per šį terminą raštu nepareiškė sutikimo civilinį ginčą spręsti mediacijos būdu;

2) mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo visoms

ginčo šalims diena;

3) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš mediacijos pateikimo

mediatoriui ir kitai ginčo šaliai diena;

4) visų ginčo šalių rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo

mediatoriui diena;

5) ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena. V

SKYRIUS

PRIVALOMOSIOS

MEDIACIJOS YPATUMAI

20 straipsnis. Privalomosios mediacijos atvejai Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos civilinius ginčus:

1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 21

straipsnis. Kreipimasis dėl privalomosios mediacijos

1. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš

ginčo šalių. 2. Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 3.

3. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. 4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. 5. Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. 6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi skirti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 22 straipsnis. Privalomosios mediacijos paslaugų apmokėjimas 1.

Tais atvejais, kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, už mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jeigu ginčo šalys pageidauja, kad privalomąją mediaciją vykdytų keli mediatoriai, už kitų mediatorių teikiamas mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. 2. Ginčo šalys turi teisę iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo pačios pasirinkti mediatorių, kuris vykdys privalomąją mediaciją, šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiais atvejais už mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. 3. Privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. 4. Už suteiktas privalomosios mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto lėšų mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. VI

SKYRIUS

TEISMINĖS

CIVILINIŲ GINČŲ MEDIACIJOS YPATUMAI

23 straipsnis. Teisminės civilinių ginčų mediacijos vykdymas

1Teisminė civilinių ginčų mediacija vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu,

kitais įstatymais ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. 2.

2. Teisminę civilinių ginčų mediaciją vykdo mediatoriai, įrašyti į Lietuvos

Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, gali vykdyti tik teisminę mediaciją. 3. Spręsti teisminės civilinių ginčų mediacijos būdu gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. 4. Teisminės civilinių ginčų mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. 5. Teisminė civilinių ginčų mediacija vyksta teismo patalpose arba kitoje mediatoriaus su ginčo šalimis suderintoje vietoje. Teisminės civilinių ginčų mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 6. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės civilinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo teisminės civilinių ginčų mediacijos būdu. 7. Kai teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra teisėjai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir ginčo šalims teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Tais atvejais, kai mediatorių teisminei civilinių ginčų mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, už teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju teisminė civilinių ginčų mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti teisminę civilinių ginčų mediaciją ginčo šalių lėšomis.

Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą teisminei civilinių ginčų mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Už suteiktas teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 8. Teismai turi skirti patalpas teisminei civilinių ginčų mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu teisminė civilinių ginčų mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 24 straipsnis. Mediatorių parinkimas ir skyrimas Mediatoriai vykdyti teisminę civilinių ginčų mediaciją parenkami ir skiriami Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. VII

SKYRIUS

ADMINISTRACINIŲ

GINČŲ MEDIATORIŲ SKYRIMAS IR ADMINISTRACINIŲ GINČŲ MEDIACIJOS VYKDYMAS

25 straipsnis. Administracinių ginčų mediacijos inicijavimas ir

mediatorių skyrimas

1. Ginčų komisijoje ar administraciniame teisme nagrinėjamo

administracinio ginčo šalys gali prašyti perduoti administracinį ginčą spręsti atitinkamai neteisminės mediacijos arba teisminės mediacijos būdu. 2. Ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinį ginčą nagrinėjanti ginčų komisija gali pasiūlyti administracinio ginčo šalims bandyti ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu. 3. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti administracinio ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. 4. Galima perduoti spręsti neteisminės mediacijos arba teisminės mediacijos būdu tik tokį administracinį ginčą, dėl kurio administracinio ginčo šalims pagal įstatymus leidžiama sudaryti taikos sutartį. 5.

5. Kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas

administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu, ginčų komisija ar administracinis teismas atitinkamai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme ar Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka perduoda administracinį ginčą spręsti mediacijos būdu ir praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, mediatorius skiriamas šio įstatymo 14 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 26 straipsnis. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos vykdymas

1. Neteisminė administracinių ginčų mediacija vykdoma vadovaujantis šio

straipsnio nuostatomis, kitais įstatymais ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko patvirtinta tvarka. 2. Neteisminę administracinių ginčų mediaciją vykdo vienas iš ginčų komisijos narių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ar kitas į šį sąrašą įrašytas mediatorius. Ginčų komisijos narys gali vykdyti tik neteisminę administracinių ginčų mediaciją. 3. Spręsti neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. 4. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu gali dalyvauti tik administracinio ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Administracinio ginčo šalių prašymu arba sutikimu neteisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. 5. Neteisminė administracinių ginčų mediacija vyksta ginčų komisijos patalpose arba kitoje mediatoriaus su administracinio ginčo šalimis suderintoje vietoje. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 6. Bet kuri administracinio ginčo šalis gali pasitraukti iš neteisminės administracinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.

Tai neužkerta kelio administracinio ginčo šalims pakartotinai prašyti perduoti administracinį ginčą spręsti neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu. 7. Mediatorius gali nutraukti neteisminę administracinio ginčo mediaciją mutatis mutandis vadovaudamasis šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatomis. 8. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. 9. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos ir su ja susijusiai informacijai taikomi šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyti konfidencialumo reikalavimai. 10. Kai neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra ginčų komisijos nariai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir administracinio ginčo šalims neteisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Kai mediatorių neteisminei administracinio ginčo mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka, už neteisminės administracinio ginčo mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, administracinio ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti neteisminę administracinio ginčo mediaciją administracinio ginčo šalių lėšomis.

Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą neteisminei administracinio ginčo mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Už suteiktas neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 11. Ginčų komisija turi skirti patalpas neteisminei administracinių ginčų mediacijai vykdyti. Administracinio ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. 27 straipsnis. Teisminės administracinių ginčų mediacijos vykdymas

1. Teisminė administracinių ginčų mediacija vykdoma mutatis mutandis

vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi, 23 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8 dalimis ir Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka. 2. Bet kuri administracinio ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio administracinio ginčo šalims pakartotinai prašyti perduoti administracinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. 3. Teisminės administracinių ginčų mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Administracinių bylų teisenos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. 4. Teisminės administracinių ginčų mediacijos ir su ja susijusiai informacijai taikomi šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyti konfidencialumo reikalavimai. VIIVIII SKYRIUS

MEDIATORIŲ

DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

2528 straipsnis. Skundų (pranešimų) dėl mediatorių veiklos teikimas

1.

Dėl mediatorių, kurie pažeidė šio įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, veiklos asmenys gali teikti skundus (pranešimus) mediatorių veiklos vertinimo komisijai. 2. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 2629 straipsnis. Mediatorių drausminė atsakomybė

1. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad mediatorius pažeidė

mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos mediatorių

sąraše ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Visuomenės informavimo tikslais Šis šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;

3) išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. 2. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyti mediatorių veiklos vertinimo komisijos

sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Apie šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą mediatorių veiklos vertinimo komisija praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai yra priimti dėl asmens, kuriam pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, apie šiuos sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 4. Asmuo, kuris iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo yra išbrauktas mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimu, trejus metus nuo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos negali būti pakartotinai įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir negali laikinai teikti mediacijos paslaugų Lietuvos Respublikoje. 5. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantis asmuo, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pažeidė jam taikomus laikiną mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

1) pareikšti įspėjimą;
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Visuomenės informavimo tikslais Šis šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;

3) uždrausti laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančiam

asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šis draudimas galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. 6. Apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytus sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. 2730 straipsnis. Mediatorių padarytos žalos atlyginimas Už asmenims padarytą žalą teikiant mediacijos paslaugas mediatoriai atsako Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2831 straipsnis. Mediatorių, kurie yra teisėjai, drausminė atsakomybė Mediatoriams, kurie yra teisėjai, šio skyriaus nuostatos dėl drausminės atsakomybės netaikomos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, atsako drausmine tvarka, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme. VIII

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

2932 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas tik po jo įsigaliojimo sudarytiems susitarimams dėl

mediacijos ir pradėtoms mediacijos procedūroms. 2.

2Šio įstatymo nuostatos dėl privalomosios mediacijos taikomos tik tiems ginčams,

dėl kurių išsprendimo teismo tvarka ketinama kreiptis po šių nuostatų įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 dalį,

įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Asmenys, išklausę mokymus mediacijos tema ir išlaikę mediatorių kvalifikacinį egzaminą (jei jiems šis reikalavimas nustatytas) pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatas, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą nenurodant jų specializacijos administracinių ginčų mediacijos srityje. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurie siekia vykdyti administracinių ginčų mediaciją, turi išklausyti ne trumpesnius kaip 4 akademinių valandų mokymus administracinių ginčų mediacijos tema (išskyrus teisėjus ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių narius) ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Teisėjų taryba ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2018-12-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS CIVILINIŲ GINČŲ TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO ĮSTATYMO NR. X-1702

PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-534 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS

RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 79¹, 79² STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS

RESPUBLIKOS ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ĮSTATYMO NR. VIII-1031 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto

projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektai (toliau

Įstatymų projektai) parengti siekiant sudaryti galimybes spręsti administracinius ginčus mediacijos būdu, skatinti taikų ginčų sprendimą, mažinti teismų darbo krūvį, taupyti privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšas, skiriamas ginčų sprendimui teisme. Įstatymų projektais įgyvendinamos Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos, kuri apsvarstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. pasitarime ir patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268, nuostatos. Įstatymų

projektais taip pat įgyvendinamos Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.

XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 224.8 papunkčio nuostata „plėtosime taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemą, kad didesnė dalis teisminių ginčų būtų sprendžiama taikiai, tam bus numatyta privaloma mediacija nagrinėjant tam tikrų kategorijų civilinius ir administracinius ginčus“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ 5.3.4 darbui

„Žmogaus teisių apsaugos ir pasitikėjimo teisingumo sistema stiprinimas“

įvykdyti skirta priemonė „Alternatyvių ginčų sprendimų taikymo išplėtimas civiliniame procese ir įteisinimas administraciniame procese“. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektais taip pat siūlomi įvairūs ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojančių procesinių nuostatų pakeitimai, atsižvelgiant

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Ikiteisminio administracinių

ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo taikymo praktikoje pastebėtą poreikį tobulinti įstatymo galiojančias nuostatas, taip pat įtvirtinti papildomas nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) reglamentuoja 2008 m. liepos 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, kuris nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas ir jos taikymo teisines pasekmes. 2019 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-534 (nauja redakcija), kuriuo išplečiamos mediacijos galimybės civiliniame procese, nustatomi nauji reikalavimai asmenims, siekiantiems vykdyti mediatorių veiklą, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įtvirtinama privaloma mediacija tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose. Teisės aktai nenumato galimybių spręsti administracinius ginčus mediacijos būdu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje reglamentuotas taikos sutarties sudarymas administraciniuose ginčuose: šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo; taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai; taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai); teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Panašiai reglamentuojamas taikos sudarymas ir dėl ginčų, nagrinėjamų ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijoje bei jos teritoriniuose padaliniuose (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 15 straipsnis).

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme reglamentuojama Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių skyrimo ir atleidimo tvarka, statusas, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija, skundo (prašymo) padavimo ir priėmimo ginčų komisijoje tvarka, reikalavimai, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), pasirengimo nagrinėti skundą (prašymą), skundo (prašymo) nagrinėjimo stadijos, ginčų komisijos sprendimo priėmimo tvarka, nustatytos administracinių ginčų komisijų priimamų sprendimų rūšys, sprendimų išsiuntimo ir apskundimo tvarka. 2018 m. birželio 29 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1370, Valstybės tarnybos įstatyme nebeliks (nuo 2019 m. sausio 1 d.) nuostatos, jog pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atostogų suteikimo tvarką. Vadovaujantis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Šiuo metu nenumatytas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko dalyvavimas komisijos narių skyrimo procese.

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme šiuo metu nėra aiškiai įtvirtinto draudimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariams eiti kitas pareigas ar dirbti kitą darbą. Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos narį išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas, jo įgaliojimai nutrūksta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimų Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo projektu Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas dėstomas nauja redakcija (toliau – Mediacijos įstatymo projektas), siekiant, kad šis įstatymas nustatytų pagrindines ne tik civilinių, bet ir administracinių ginčų mediacijos sąlygas. Atitinkamai tikslinamos įstatyme apibrėžtos sąvokos ir jų vartojimas, tokiu būdu atskiriant įstatymo nuostatas, skirtas tik civilinių ginčų mediacijai arba tik administracinių ginčų mediacijai reglamentuoti. Mediacijos įstatymo projekte dėstomame atskirame Mediacijos įstatymo skyriuje siūloma numatyti galimybę administracinius ginčus spręsti neteisminės bei teisminės mediacijos būdu. Ginčo sprendimą mediacijos būdu galėtų inicijuoti ginčo šalys, neteisminės mediacijos atveju – taip pat ir nagrinėjanti administracinį ginčą Lietuvos administracinių ginčų komisija ar jos teritorinis padalinys (toliau – ginčų komisija), ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, o teisminės mediacijos atveju – administracinę bylą nagrinėjantis teismas.

Nustatoma, kad galima perduoti spręsti neteisminės ar teisminės mediacijos būdu tik tokį administracinį ginčą, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama administracinio ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Administracinių ginčų mediacija būtų vykdoma vadovaujantis Mediacijos įstatymu, kitais įstatymais, neteisminės mediacijos atveju – ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko patvirtinta tvarka, o teisminės mediacijos atveju – ir Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka. Mediacijos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas: 1) nustato neteisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką; 2) organizuoja neteisminės administracinių ginčų mediacijos stebėseną. Atitinkamai siūloma įtraukti Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininką į mediacijos valdymo subjektų sąrašą bei nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovas įtraukiamas į mediacijos koordinavimo tarybą. Siūloma nustatyti, kad ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimai dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, bet ir sprendimai įstatyme nustatytais tam tikrais pagrindais išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą, taip pat mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų sudarytos galimybės minėtus sprendimus skųsti ne tik teismui, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Dėl kvalifikacinių reikalavimų administracinių ginčų mediatoriams ir jų įtraukimo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (toliau – Sąrašas) Asmenys (taip pat ir ginčų komisijos nariai), siekiantys būti administracinių ginčų mediatoriais, turėtų atitikti bendrus mediatoriams nustatytus kvalifikacinius reikalavimus: 1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos; 3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą; 4) būti nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į Mediacijos įstatymo projektu siūlomą reglamentuoti administracinių ginčų mediaciją, bus pakeista mediatorių kvalifikacinio egzamino programa, įtraukiant į ją temas, susijusias su administracinių ginčų mediacija. Taigi, asmenys, siekiantys būti mediatoriais, išlaikę mediatorių kvalifikacinį egzaminą po Mediacijos įstatymo projekto įsigaliojimo (2021 m. sausio 1 d.) ir atitinkantys kitus jiems nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, galėtų medijuoti ne tik civiliniuose, bet ir administraciniuose ginčuose. Šie asmenys bendra Mediacijos įstatyme nustatyta tvarka būtų įrašomi į Sąrašą. Taip pat siūloma nustatyti pereinamąsias nuostatas tiems asmenims, kurie bus įrašyti į Sąrašą pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Mediacijos įstatymą iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. jei šie asmenys norėtų vykdyti ir administracinių ginčų mediaciją, jie turėtų išklausyti mokymus administracinių ginčų mediacijos tema (išskyrus teisėjus ir ginčų komisijos narius) ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju patikslintų duomenis apie mediatoriaus specializaciją Sąraše).

Išimtis dėl reikalavimo išklausyti mokymus administracinių ginčų mediacijos tema būtų taikoma teisėjams ir ginčų komisijų nariams, atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų darbas yra nagrinėti administracinius ginčus, taigi, jie jau yra įgiję žinių šioje srityje (o žinių mediacijos tema jie bus įgiję, įgydami mediatoriaus statusą pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Mediacijos įstatymą). Administracinio teismo teisėjui, atitinkančiam mediatoriui keliamus reikalavimus ir siekiančiam vykdyti teismo mediatoriaus veiklą, teismo mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteiktų ir panaikintų Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija t. y. būtų taikomas tas pats teisinis reglamentavimas, kuris nustatytas ir įsigalios 2019 m. sausio 1 d. teisėjams, siekiantiems būti civilinių ginčų mediatoriais. Teisėjai – administracinių ginčų mediatoriai – būtų įtraukiami į Sąrašą tokia pačia (Mediacijos įstatyme nustatyta) tvarka, kaip ir teisėjai, kurie yra civilinių ginčų mediatoriai. Dėl neteisminės mediacijos Neteisminį mediacijos modelį siūloma įvesti sprendžiant ginčus ginčų komisijoje, atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu viena iš pagrindinių šios komisijos funkcijų yra įgyvendinti administracinio ginčo šalių sutaikinimo galimybę (Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.

817, 7.2 papunktis) bei vertinant rezultatyvią Lietuvos administracinių ginčų komisijos (iki 2018 m. sausio 1 d. – Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos) veiklą, jos reikšmę mažinant administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų skaičių, ginčo šalių pasitikėjimą šia komisija (2016 m. komisija priėmė 879 sprendimus, iš kurių tik 15,5 proc. buvo apskųsti administraciniam teismui, 2017 m. priėmė 833 sprendimus, iš kurių 12 proc. buvo apskųsti teismui). 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymui, ginčų komisijos tapo dar reikšmingesnė, nes pradėjo veikti jos teritoriniai padaliniai bei išsiplėtė kompetencija, padidintas komisijos narių skaičius, kas sudaro prielaidas tinkamam mediacijos organizavimui bei plėtrai. Taip pat pažymėtina, kad dar 2016 m. liepos 1 d. buvo reglamentuotas taikos sutarties sudarymo institutas bei nustatyta, kad neįvykdyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai (tarp jų ir sprendimas patvirtinti taikos sutartį), kurie nebuvo apskųsti įstatymų nustatyta tvarka teismui, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad į ginčų komisijos, kaip bendrosios ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucijos, kompetenciją neįeina atskirų kategorijų administracinių ginčų, kurių nagrinėjimo tvarką nustato specialieji įstatymai, sprendimas, taigi, atitinkamai ir mediacijos institutas tokiems atskirų kategorijų ginčams nebūtų taikomas (ginčams, patenkantiems į Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija), Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kompetenciją). Manytina, jog būtent ginčų komisijoje yra tikslinga ir efektyvu įvesti neteisminės mediacijos modelį, nes ši komisija yra vienintelė bendroji ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucija, t. y. jos kompetencija apima didžiąją dalį administracinių ginčų (o ne kokią nors vieną siaurą administracinių ginčų sritį) ir tai sudaro didesnes prielaidas mediacijai taikyti bei plėstis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Mokestinių ginčų komisijos ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėjamuose ginčuose netaikomas (nereglamentuotas) taikos sutarties sudarymo institutas, šių komisijų sprendimams įstatyme nėra nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Neteisminę administracinių ginčų mediaciją galėtų vykdyti vienas iš ginčų komisijos narių, įrašytų į Sąrašą. Ginčų komisijos narys galėtų vykdyti tik neteisminę mediaciją.

Ginčuose, nagrinėjamuose ginčų komisijoje, siekiant užtikrinti krūvio, nagrinėjant ginčus mediacijos būdu, paskirstymą ir nepriklausomumo bei nešališkumo principų realizavimą, tarpininkauti galėtų ir kiti mediatoriams keliamus reikalavimus atitinkantys ir į Sąrašą įtraukti asmenys. Mediacijos įstatymo projektu nustatoma, kad spręsti neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu gali dalyvauti tik administracinio ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Bylos šalių prašymu arba sutikimu neteisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Bet kuri administracinio ginčo šalis gali pasitraukti iš neteisminės administracinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Mediatorius gali nutraukti neteisminę administracinio ginčo mediaciją jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. Kai neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra ginčų komisijos nariai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir administracinio ginčo šalims neteisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Tais atvejais, kai mediatorių neteisminei administracinio ginčo mediacijai vykdyti iš Sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, neteisminės mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų.

Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, administracinio ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti neteisminę administracinio ginčo mediaciją administracinio ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą neteisminei administracinio ginčo mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Ginčų komisija turi skirti patalpas neteisminei administracinių ginčų mediacijai vykdyti. Administracinio ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. Dėl teisminės mediacijos Administracinę bylą nagrinėjantis teismas galėtų pasiūlyti administracinio ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Konkrečios ginčų kategorijos, kuriuose galėtų būti vykdoma teisminė mediacija, nenustatomos, t. y. analogiškai, kaip ir galiojančiame reglamentavime dėl taikos sutarčių sudarymo. Taigi, visais atvejais turės būti vertinamas konkretus ginčas bei taikos sutarties, kaip mediacijos rezultato, atitikimas įstatymų reikalavimams. Teisminę administracinių ginčų mediaciją galėtų vykdyti teisėjas, nagrinėjantis bylą, arba vienas iš teisėjų kolegijos narių (teisėjų kolegijai paskyrus). Jie taip pat galėtų gali parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgę į abiejų ginčo šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros. Jei konkrečiu atveju, bylą nagrinėjančio teisėjo ar teisėjų kolegijos nuomone, nebūtų teismo mediatorių, galinčių vykdyti teisminę mediaciją konkrečioje byloje, teismas turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus parinkimo iš Sąrašo teisminės mediacijos vykdymui konkrečioje byloje.

Tokiu atveju mediatorių parinktų ir skirtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Mediacijos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, teisminę mediaciją galėtų vykdyti ne tik teismo mediatoriai, bet ir kiti mediatoriai, įtraukti į Sąrašą. Mediacijos įstatymo projektu numatoma, kad teisminė administracinių ginčų mediacija bus vykdoma mutatis mutandis vadovaujantis Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi, 23 straipsnio 1-5, 7-8 dalimis, reglamentuojančiomis teisminės civilinių ginčų mediacijos ypatumus. Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų, susijusių su mediacija Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo projekte (toliau – ABTĮ projektas), siekiant skatinti administracinių ginčų mediaciją, įvertinus tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio nuostatas, pareiškėjų mokamas žyminis mokestis yra fiksuotas ir nedidelis (30 eurų už skundą pirmosios instancijos teismui bei 15 eurų už apeliacinį skundą), siūloma ginčo šalis, kurios prieš kreipdamosi į teismą naudojosi mediacija, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pareikalautų sumokėti žyminį mokestį, jeigu paaiškėtų, kad ginčo šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo mediacijos procesu, siūloma nustatyti, kad teismas gali nukrypti nuo Administracinių bylų teisenos įstatymo

40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas mediacijos atveju. ABTĮ projektu nustatoma pareiga teisėjui pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą stadijoje nustačius, kad byloje yra galimybė ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, pasiūlyti ginčo šalims šia galimybe pasinaudoti. Taip pat siūloma reglamentuoti ginčo perdavimo teisminei mediacijai tvarką. Ginčas būtų perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu teismo nutartimi, kai teismui išaiškinus ginčo šalims teisminės mediacijos esmę, gavus ginčo šalių sutikimą arba prašymą perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Teisėjas, nagrinėdamas bylą, ginčo šalių sutikimu galėtų nuspręsti pats vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, o bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija galėtų paskirti vieną iš kolegijos narių vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius. Taip pat teisėjas ar teisėjų kolegija galėtų parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgę į abiejų ginčo šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros. Teisėjas ar teisėjų kolegija taip pat galėtų nuspręsti, kad teisminę mediaciją turėtų vykdyti kitas mediatorius, įtrauktas į Sąrašą, tokiu atveju nedelsiant pranešdami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikalingas mediatoriaus parinkimas iš Sąrašo teisminės mediacijos vykdymui konkrečioje byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskirtų mediatorių Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.

ABTĮ

projektu reglamentuojama mediatoriaus susipažinimo su administracinės bylos medžiaga tvarka bei atvejai, kai mediatorius turi nusišalinti. Nustatoma, kad, perduodamas ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, teismas ta pačia nutartimi atideda bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju iki termino, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, pabaigos teisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, gali būti pratęstas teismo nutartimi. Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai. Dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimų, susijusių su mediacija Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas) siūloma reglamentuoti ginčo perdavimo neteisminei mediacijai tvarką. Ginčas galėtų būti perduotas spręsti neteisminės mediacijos būdu ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, ginčų komisijos arba bet kurios šalies iniciatyva. Ginčas būtų perduodamas spręsti mediacijos būdu, kai yra gautas šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu. Perduodant ginčą spręsti mediacijos būdu, ginčo šalims būtų išaiškinama mediacijos esmė. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu) ar ginčų komisija galėtų paskirti vykdyti mediaciją ginčų komisijos nariui, kuris yra mediatorius, pagal galimybes atsižvelgusi į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra ginčų komisijos narys, kandidatūros, arba pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

Tuo atveju, jeigu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar ginčų komisija kreiptųsi dėl mediatoriaus parinkimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, ši paskirtų mediatorių Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar ginčų komisija, perduodama ginčą spręsti mediacijos būdu, nustatytų terminą, iki kurio turi būti baigta vykdyti mediacija. Kol vyksta neteisminė mediacija, sustabdomi skundų (prašymų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai. Mediatoriaus teikimu šis terminas galėtų būti pratęstas. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projekte iš esmės analogiškai kaip ir ABTĮ projekte siūloma reglamentuoti mediatoriaus susipažinimo su administracinės bylos medžiaga tvarką bei atvejus, kai mediatorius turi nusišalinti. Priėmus įstatymų projektus, būtų įteisinta mediacija administraciniuose ginčuose, skatinamas taikus ginčų sprendimas, tikėtina, jog bent dalį administracinių ginčų sprendžiant mediacijos būdu, būtų mažinamas teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme. Dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų, nesusijusių su mediacija Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko kandidatūrą Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, teisingumo ministrui siūlo Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. Teisingumo ministras, pasirinkdamas iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pasiūlytų ir (ar) kitų kandidatūrų, teikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui dalyvauti komisijos narių skyrimo procese. Taip pat siūloma nustatyti, kad ginčų komisijos nariai eiti pareigas gali tik Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, taip pat dirbti mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. Siekiant reglamentuoti atostogų suteikimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariams klausimą, Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui, komisijos pirmininko pavaduotojui, komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje ir kitiems komisijos arba jos teritorinio padalinio nariams (toliau kartu – ginčų komisijos nariai) yra taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, jiems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos ir taikomos Darbo kodekse nustatytos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus.

Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamą įstatymą nuostata, analogiška Administracinių bylų teisenos įstatymo

31 straipsnio 1 daliai, t. y. nustatyti kad, jeigu viešojo administravimo

subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto, skundas (prašymas) paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Siūloma nustatyti ilgesnį – 3 darbo dienų skundų (prašymų) priėmimo terminą (vietoje dabar galiojančios nuostatos, kad skundo (prašymo) priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną).

Poreikį keisti galiojantį teisinį reglamentavimą lemia 40 proc. padidėjęs gaunamų skundų (prašymų) skaičius (2017 m. vidutiniškai buvo gaunama 60 skundų (prašymų) per mėnesį, o 2018 m. – 100 skundų (prašymų) per mėnesį), taip pat kai kurių gaunamų skundų (prašymų) priėmimo klausimo sudėtingumas (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais klausimas būna susijęs su sritimi, reguliuojama specialiaisiais įstatymas (pavyzdžiui, teritorijų planavimas, statyba, kalinimas). Šiuos pokyčius didžiąja dalimi sąlygojo 2018 m. ginčų komisijos pertvarka, dėl kurios išsiplėtė ginčų komisijos kompetencija ir veiklos teritorija. Pažymėtina, kad Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūlomas skundų (prašymų) priėmimo terminas nepaneigia operatyvaus ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo principo – jis vis tiek išlieka žymiai trumpesnis lyginant su administraciniams teismams nustatytu terminu (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį – 7 darbo dienos). Kita vertus, esant paprastiems skundų (prašymų) priėmimo atvejams (pavyzdžiui, skundas (prašymas) yra be trūkumų), ginčų komisija išspręstų skundo (prašymo) priėmimo klausimą greičiau nei per 3 darbo dienas. Kartu skundo (prašymo) priėmimo terminas būtų suvienodintas su terminu, skirtu išnagrinėti prašymą atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir sprendimu grąžinamas skundą (prašymą) padavusiam asmeniui. Tokiu būdu keičiamo įstatymo nuostatos būtų suderintos su analogišku Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu.

Atsižvelgiant į tai, kad poreikis pratęsti skundo (prašymo) nagrinėjimo ginčų komisijoje terminą gali paaiškėti dar iki komisijos posėdžio, siūloma nustatyti, kad skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas ne tik motyvuotu komisijos, bet ir komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, sprendimu. Siekiant lankstesnio ginčų komisijos darbo organizavimo proceso, siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdį gali organizuoti ir jam pirmininkauti ne tik šios komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, bet ir pirmininko paskirtas kitas komisijos narys (analogiškai kaip nustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinių padalinių atveju, kad teritorinio padalinio posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar jo paskirtas kitas komisijos teritorinio padalinio narys). Atsižvelgiant į ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo praktikoje pastebėtą poreikį, siūloma keičiamame Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme reglamentuoti bylos sustabdymo institutą; papildyti keičiamą įstatymą trūkstamomis procesinėmis nuostatomis dėl netinkamo valstybės atstovo pakeitimo tinkamu, trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą ir pašalinimo tvarkos, tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą ir pakeitimo; reglamentuoti ginčų komisijos sprendime esančių rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo procedūrą (panašiai kaip Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje).

Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma tobulinti ginčų komisijos sprendimo apskundimą reglamentuojančias nuostatas: 1) atsižvelgiant į tai, kad bylos šalimis pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį laikomi pareiškėjas, atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys, aptariamu projektu numatoma, kad skųsti ginčų komisijos sprendimą gali bylos šalis (ne tik pareiškėjas ir atsakovas); atitinkamai siūloma tikslinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis; 1) atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius atvejus, kai net registruotu paštu siunčiamas ginčų komisijos sprendimas asmens nėra atsiimamas ir dėl to nežinoma, ar jis įsiteisėjo ir jau turi būti vykdomas, Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas (1 mėn.) skaičiuojamas nuo jo priėmimo (o ne nuo gavimo, kaip nustatyta šiuo metu).

Siekiant aiškesnio reglamentavimo, Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma tikslinti ir kitas nuostatas, susijusias su ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimu ir vykdymu, taip pat siūlomi įvairūs techninio bei redakcinio pobūdžio įstatymo pakeitimai. ABTĮ projektu numatoma pripažinti netekusia galios nuostatą, numatančią, kad, bylas pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas) teismas nagrinėja netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros. Šiais teisinio reglamentavimo pakeitimais siekiama, kad ginčus tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų galėtų nagrinėti ne tik teismas, bet ir ginčų komisija.

Siūlomus pakeitimus sąlygojo praktikoje pastebėti atvejai, kai į ginčų komisiją tiek privatūs asmenys, tiek viešojo administravimo subjektai kreipiasi dėl ginčų, kilusių tokių pačių ar panašių teisinių santykių srityje, tačiau komisija turi atsisakyti priimti skundą vien dėl ginčo šalių statuso (t. y. dėl to, kad abi šalys yra viešojo administravimo subjektai). Atsižvelgiant į administracinių teismų pastebėtą problemą, susidarančią dėl galiojančio reglamentavimo, ribojančio galimybę atidėti bylos nagrinėjimą taikos sutarčiai sudaryti daugiau kaip vieną kartą t. y. kad neretai egzistuoja poreikis šį terminą pratęsti dėl objektyvių aplinkybių, ABTĮ projektu siūloma nustatyti, kad terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas taikos sutarčiai sudaryti, ne daugiau kaip vieną kartą gali būti pratęstas teismo nutartimi. Priėmus Įstatymų projektus, administracinių ginčų nagrinėjimo procesas bus aiškesnis ir efektyvesnis. Dėl Įstatymų projektų įsigaliojimo Numatoma projektų įsigaliojimo data (išskyrus projektų nuostatas, nesusijusias su mediacija, kurioms reikalingas skubesnis įsigaliojimas, atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas) – 2021 m. sausio 1 d. nes, siekiant sudaryti sąlygas administracinių ginčų mediacijos vykdymui, Sąraše turėtų būti mediatorių, kurie ne tik atitiktų Mediacijos įstatyme įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, bet ir būtų išklausę mokymus administracinių ginčų mediatoriams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.

Be to, priėmus įstatymų projektus, tikėtinas teigiamas poveikis viešajam administravimui: mediacijos vykdymas paskatintų gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinius gebėjimus, geranoriškai tobulinti viešojo administravimo procesus, nes vykdant mediaciją, viešojo administravimo subjektai greičiau pastebėtų tobulintinus veiklos aspektus. Taip pat pažymėtinas teigiamas poveikis teisinei sistemai, nes būtų sudarytos galimybės spręsti mediacijos būdu ne tik civilinius, bet ir administracinius ginčus. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos geresnės prielaidos taikiam administracinių ginčų sprendimui mediacijos būdu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Mediacijos įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymų įgyvendinimui turės peržiūrėtas ir, esant poreikiui, pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 497 „Dėl Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“. Siekiant įgyvendinti įstatymus, turės būti peržiūrėti ir, esant poreikiui, pakeisti teisingumo ministro įsakymai, reglamentuojantys: mediacijos koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį; mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį; mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį; Sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarką; minimalius reikalavimus mokymams mediacijos tema; mediatorių kvalifikacijos kėlimo tvarką, taip pat mediatorių kvalifikacijos kėlimo ypatumus, kai Įstatymo nustatyta tvarka mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta; mediatorių kvalifikacinio egzamino programą ir šio egzamino vykdymo tvarką; kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tvarką ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarką;

Teisėjų taryba turėtų peržiūrėti Teisėjų tarybos nutarimus, reglamentuojančius civilinių ginčų teisminę mediaciją ir, esant poreikiui, juos pakeisti arba priimti naujus teisės aktus, siekiant užtikrinti teisminės administracinių ginčų mediacijos vykdymą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Siekiant įgyvendinti Įstatymų projektus, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos administracinių ginčų mediatorių kvalifikacinio egzamino programos sukūrimui, mediatorių kvalifikaciniams egzaminams organizuoti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtų mediatorių darbui apmokėti, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) funkcionalumų pakeitimo ir patobulinimo darbams. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programos, kuri būtų bendra tiek civilinių, tiek administracinių ginčų mediatoriams, sukūrimui reikėtų apytikriai 6000 eurų (atsižvelgiant į jau sudarytos analogiškos programos, skirtos pritaikytos tik civilinių ginčų mediatoriams, kainą). Administracinių ginčų mediatorių kvalifikaciniams egzaminams organizuoti reikėtų apytiksliai 200 eurų kasmet, jei būtų egzaminuojama apie 40 mediatorių kasmet. Kadangi gali būti atvejų, kai mediaciją vykdo ne ginčų komisijos narys ir ne teisėjas (dėl šalių nesutikimo ar ginčų komisijai/teismui nusprendus), gali reikėti lėšų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtų mediatorių darbui apmokėti – apie 2600 eurų kasmet. Tokia išvada darytina įvertinus taikos sutarčių sudarymo tendencijas – kad taikos sutartys daugiausia sudaromos bylose dėl valstybės tarnybos teisinių santykių (2017 m. administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 974 tokios bylos), nuosavybės teisių atkūrimo (2017 m. administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 134 tokios bylos), nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansinės paramos (2017 m. administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 119 tokių bylų), o kiekvienoje iš šių kategorijų bylų sudaroma iki 4 proc. taikos sutarčių.

Kartu prognozuojant, kad mediacijai išpopuliarėjus, ji būtų taikoma dvigubai dažniau, nei dabar sudaroma taikos sutarčių, be to, būtų taikoma ir ginčų komisijoje panašių kategorijų bylose (panašių bylų, išnagrinėtų 2017 metais buvo 423). Taigi, tikėtina, kad mediacija galėtų būti vykdoma 66 bylose (1650 (bendras skaičius bylų, kuriose yra tendencija sudaryti taikos sutartis) x 4 proc. = 66) ir jei pusė iš nurodytų atvejų būtų tokie, kai mediaciją vykdo ne teisėjai ar ginčų komisijos nariai, o mediatoriai, parinkti iš mediatorių sąrašo, mediatorių darbui apmokėti, kaip jau minėta, reiktų apie

2600 eurų (33x6[1]x13[2]). Remiantis

Nacionalinės teismų administracijos pateikta informacija, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) funkcionalumų pakeitimo ir patobulinimo darbams lėšų poreikis yra 50000 eurų. Siekiant įgyvendinti Įstatymų projektais siūlomus teisinio reglamentavimo pakeitimus, papildomas finansavimas bus reikalingas dar 2020 metais. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių

reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis; Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: mediacija, administracinis ginčas, administracinis procesas, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Atsižvelgiant į tai, kad pagal Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, pakeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 657 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) (įsigalios 2019 m. sausio 1 d.) 42 punktą, būtų apmokamos 6 mediatoriaus darbo valandos. [2] Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nutarimo 2.1 papunktį, užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 13 eurų.

Teisės departamento išvada

2018-12-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS CIVILINIŲ GINČŲ TAIKINAMOJO

TARPININKAVIMO ĮSTATYMO NR. X-1702 PAKEITIMO įstatymo NR. XIII-534 PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto

2018-12-13 Nr. XIIIP-3015

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu

nauja redakcija dėstomo Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 26 straipsnyje yra naudojamos tiek „bylos šalių“, tiek „ginčo šalių“ sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalių sąvoka projekte nėra pateikiama, o vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis teisės akto terminija turi būti nuosekli ir vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai, reikėtų vienodinti keičiamame įstatyme naudojamas sąvokas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 8 dalies 1 punkte yra nustatomas įpareigojimas Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir Teisėjų tarybai priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus iki įstatymo įsigaliojimo (2019 m. sausio 1 d.), projekto 3 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2020-05-26 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDIACIJOS ĮSTATYMO NR. X-1702 PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2020-06-03 Nr. XIIIP-3015(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2020-05-26 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDIACIJOS ĮSTATYMO NR. X-1702

PAKEITIMO įstatymo projekto NR. XIIIP-3015 2020-05-13

Nr. 102-P-15

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos atstovės: Teisingumo ministro patarėja Rasa Svetikaitė, Teisinės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Teisinės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str. str.d.

p. 1. Komiteto biuro vedėja D.Kompars-kienė¹ P

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarstomo įstatymo projekto

1 straipsniu nauja redakcija dėstomas Civilinių ginčų taikinamojo

tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-534. Keistinas projekto pavadinimas. Projekto pirmo straipsnio atsisakytina. Pritarti

2. Mokestinių ginčų

komisija prie LRV 2019-04-04² Pagal pateikto teisės akto projekto 2 straipsnį mediacijos institutą numatyta įteisinti ir neteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo procese. Vienu iš mediacijos valdymo subjektų numatyta Lietuvos administracinių ginčų komisija, kaip administracinius ginčus nagrinėjanti institucija.

Pažymėtina, kad mokestiniai ginčai, kurių metu sprendžiami ginčai dėl valstybės institucijų (mokesčių administratorių) priimtų sprendimų išimtinai mokesčių administravimo srityje, taip pat priskirtini prie administracinių ginčų. Todėl siūlome neteisminės mediacijos institutą taikyti ir mokestinių ginčų nagrinėjimo procese, o mediacijos valdymo subjektą šiame procese numatyti Mokestinių ginčų komisiją. Šis institutas mokestinių teisinių santykių pagrindu kylančių ginčų srityje būtų taikomas kaip ir kitiems administraciniams ginčams. Tokiu atveju būtų atsižvelgta į mokesčių mokėtojų teisėtus lūkesčius mokestinį ginčą, kaip ir kitą administracinį ginčą, spręsti mediacijos būdu. Pažymėtina, kad mokestinių ginčų, kaip ir kitų administracinių ginčų, nagrinėjimo procese neteisminė mediacija būtų inicijuota ginčo šalių, pradedama vykdyti tik ginčo šalims sutikus dėl mediacijos taikymo, neteisminės mokestinių ginčų mediacijos metu ginčo šalims sutarus dėl ginčo objekto, būtų pasirašoma taikos sutartis, kurią savo sprendimu tvirtintų Mokestinių ginčų komisija ir nutrauktų mokestinį ginčą, taip pat būtų siekiama skatinti taikų mokestinių ginčų sprendimą, mažinti teismų darbo krūvį, taupyti asmenų ir valstybės biudžeto lėšas, skiriamas ginčams spręsti teisme. Taigi, mediacija mokestinių ginčų srityje būtų taikoma tokia pačia tvarka ir apimtimi, kaip ir kitų administracinių ginčų procese. Mokestinių ginčų neteisminė mediacija būtų vykdoma vadovaujantis Mediacijos įstatymu, kitais įstatymais ir Mokestinių ginčų komisijos pirmininko patvirtinta tvarka. Siūlome patikslinti įstatymo projekto 25 straipsnį dėl neteisminės mediacijos iniciatyvos teisės. Projekte numatyta iniciatyvos teisė komisijai arba komisijos nariui-pranešėjui. Šiuo teisiniu reglamentavimu apribojamos kitų komisijos narių teisės teikti tokį siūlymą.

Siūlome reglamentuoti, kad ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu turėtų teisę inicijuoti tik komisija, kaip kolegiali institucija. Pažymėtina, kad visais atvejais komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių kolegialiai ir kiekvieno nario balsas yra vienodai reikšmingas. Atsižvelgdami į tai, rašto priede teikiame šio įstatymo projekto 2 ir 3 straipsnių konkrečių teisės normų pakeitimų projektus. Nepritarti Seime svarstomu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 71, 155,

156 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71¹, 71²

ir 71³ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-2303 (toliau – MAĮ projektas Nr. XIIIP-2303) numatoma įtvirtinti mediaciją mokestiniuose ginčuose. Vyriausybė 2019-08-28 nutarimu Nr. 886 pritarė MAĮ projekto Nr. XIIIP-2303 tikslui, tačiau nepritarė siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Pažymėtina, kad Mokestinių ginčų komisijos teikiami pasiūlymai dėl konkrečių Mediacijos įstatymo nuostatų neatsiejamai susiję su Seime svarstomo MAĮ projekto Nr. XIIIP-2303 nuostatomis. Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas nepriėmė sprendimo dėl minėto projekto (projektas registruotas 2018 m. birželio 7 d.), projektas nėra įtrauktas į sesijos darbų programą, siūlytina nepritarti Mokestinių ginčų komisijos pasiūlymams įtvirtinti mokestinių ginčų mediaciją svarstomame projekte. Tada kai bus apsispręsta dėl mediacijos mokestiniuose ginčuose įtvirtinimo, pildytinas ir mediacijos įstatymas. 3. Lietuvos

Vyriausiasis Administracinis Teismas

2019-04-08²

11 Taip pat pažymėtina, kad pateikti įstatymų projektai iš esmės numato tik du įmanomus variantus inicijuoti mediacijos procedūrą, t. y. per administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą.

Tačiau įvertinus tai, jog administracinius ginčus nagrinėja ir kitos institucijos (ir tuose ginčuose taip pat yra galimybė sudaryti taikos sutartis), svarstytinas administracinių ginčų sąvokos išplėtimas. Nepritarti Atsižvelgiant į argumentus pateiktus 2 pastabai, siūlytina neplėsti administracinio ginčo sąvokos apimant Mokestinių ginčų komisijos nagrinėjamus ginčus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Viešojo administravimo įstatymas, nei specialieji įstatymai nenumato mediacijos taikymo institucijoms nagrinėjant skundus atskirose viešojo administravimo srityse, todėl nėra pagrindo išplėsti administracinio ginčo sąvoką mediacijos taikymo prasme. Kita vertus, specialiuose įstatymuose paprastai reglamentuojama administracinio akto vidinė peržiūra, t. y. kai pats viešojo administravimo subjektas, nagrinėja skundus dėl savo priimtų administracinių aktų, o tai nelaikytina ikiteisminiu administracinių ginčų nagrinėjimu. Vidaus reikalų ministerija, vykdydama viešojo sektoriaus reformą, yra parengusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymą (nauja redakcija)[1], tačiau jame taip pat nenumatytas mediacijos taikymas viešojo administravimo srityje. 4. Mokestinių ginčų komisija prie LRV

2019-04-04²

4¹¹

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

4Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra,

kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos bei jos teritorinių padalinių narių, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių vykdomą neteisminę mediaciją, yra profesinė veikla. 11.

11. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „administracinis ginčas“

suprantama kaip ginčas, nagrinėjamas administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka arba nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba nagrinėjamas Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o šiame įstatyme vartojama sąvoka

„administracinio ginčo šalys“ suprantama kaip pareiškėjas (skundą (prašymą,

pareiškimą) padavęs administraciniam teismui ar Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės subjektas) ir atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami administraciniam teismui ar Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės). Nepritarti Atsižvelgiant į argumentus pateiktus 2 pastabai, siūlytina nepritarti pasiūlymams įtvirtinti mokestinių ginčų mediaciją svarstomame projekte. 5. Mokestinių ginčų komisija prie LRV 2019-04-04³

3 straipsnis. Mediacijos valdymo subjektai ir jų funkcijos mediacijos

srityje

1Mediacijos valdymo subjektai yra:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija;
2) Teisėjų taryba;
3) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba;
4) Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas;

5) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas. 6. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas:

1) nustato neteisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) tvarką;

2) organizuoja neteisminės administracinių ginčų mediacijos stebėseną. 6 7.

6 7. Teisingumo

ministerijai pavestų funkcijų mediacijos srityje įgyvendinimą padeda užtikrinti mediacijos koordinavimo taryba (toliau – koordinavimo taryba). Koordinavimo taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. 7 8. Koordinavimo tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisėjų tarybos, mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, vienijančių mediatorius, atstovai. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 8 9. Koordinavimo taryba:

1) teikia pasiūlymus dėl mediacijos teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo

tobulinimo;

2) teikia pasiūlymus dėl mediacijos plėtros;
3) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio mediacijai vykdyti ir

dėl efektyvaus jų naudojimo;

4) teikia pasiūlymus dėl iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamo užmokesčio už

mediaciją. Nepritarti Atsižvelgiant į argumentus pateiktus 2 pastabai, siūlytina nepritarti pasiūlymams įtvirtinti mokestinių ginčų mediaciją svarstomame projekte. 6. Teisėjų taryba

2019-04-16⁹

1⁴⁴³ Dėl galiojančio Mediacijos įstatymo reguliavimo tobulinimo poreikio Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu atleidus teisėją iš pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (sulaukus pensinio amžiaus), Teisminės mediacijos komisijos sprendimu teisėjas yra išbraukiamas iš Teisėjų, kuriems suteiktas teismo mediatoriaus statusas, sąrašo, t. y. iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

Atsižvelgiant į tai, kad teisėjai, juos atleidus iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui, neišsaugo teisėjo statuso, Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis dėl mokymų išklausymo ir mediatorių kvalifikacinio egzamino išlaikymo, teisėjams, išėjusiems į pensiją, neturėtų būti taikoma. Pagal dabartinį reguliavimą, šie iš pareigų atleisti teisėjai, norėdami tęsti mediatoriaus veiklą, turėtų atitikti bendrus Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nors prieš tai valstybė, pripažindama teisėjų aukštesnę kvalifikaciją, suteikė jiems teisę vykdyti teisminę mediaciją. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas yra taisytinas, todėl siūlytina svarstant Mediacijos įstatymo projektą, spręsti dėl galimybės įtvirtinti nuostatas, kurios sudarytų sąlygas teisėjams, kuriems buvo suteiktas mediatoriaus statusas jiems einant teisėjo pareigas, tęsti veiklą teikiant mediacijos paslaugas, kai jie yra atleisti iš teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui (sulaukus pensinio amžiaus) nekeliant kvalifikacinio egzamino laikymo reikalavimo. Analogiška situacija yra ir dėl teisėjų, kuriems suteiktas teismo mediatoriaus statusas, atleistų iš teisėjo pareigų savo noru. Šiuo metu Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje advokatams, notarams, antstoliams, turintiems 3 metų darbo patirtį, yra įtvirtinta išimtis reikalavimui išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą.

Siekiant nuoseklumo teisiniame reguliavime, siūlytina analogišką išimtį įtvirtinti ir iš teisėjo pareigų savo noru atleistiems teisėjams, turintiems 3 metų teisėjo darbo stažą. Pritarti Pritartina, kad tiek teisėjai, tiek ir kitų teisinių profesijų atstovai (advokatai, antstoliai ir notarai), įgiję mediatoriaus statusą supaprastinta tvarka, atleisti iš užimamų pareigų nebūtų išbraukiami iš mediatorių sąrašo. 7. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2019-04-08¹⁸ Taip pat, įvertinus siūlomų Projektų turinį, matyti, jog visiškai nėra įvertinta aplinkybė, kad į administracinius teismus, administracinių ginčų komisijas ar į kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas suinteresuoti asmenys gali kreiptis per įstatyme įtvirtintus terminus, kurie yra gana trumpi. Toks terminų įtvirtinimas įstatymuose yra viena iš priemonių, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą (ABTĮ 11 str.). Taigi, siekdami nepraleisti įstatyme įtvirtintų terminų, suinteresuoti asmenys ginčus administraciniuose teismuose ar ikiteisminėse šiuos ginčus nagrinėjančiose institucijose inicijuoja iš karto. Manytina, kad įstatyme neįtvirtinus jokių garantijų asmeniui, siekiančiam pasinaudoti neteismine mediacija, galimybės nepraleidus termino kreiptis į administracinių ginčų komisiją ar administracinį teismą (t. y. pvz., įstatyme neįtvirtinus, kad ginčą perdavus medijuoti, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminai sustabdomi ar pan.), įstatymo leidėjo siekis kuo daugiau ginčų perduoti nagrinėti neteisminės mediacijos būdu, nebus pasiektas. Pažymėtina, kad siūlomo Mediacijos įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatos reglamentuoja ieškinio senaties terminus civiliniuose ginčuose ir administracinių ginčų procesui nėra taikomi.

Nepritarti Kaip jau buvo pasisakyta dėl 3 LVAT pastabos, įstatymai nenumato mediacijos taikymo institucijoms nagrinėjant skundus viešojo administravimo srityje, atsižvelgiant į tai nėra pagrindo numatyti administracinių aktų apskundimo terminų sustabdymo, jei ginčas nėra nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ar administraciniame teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektu siūlomoje 15 straipsnio 5 dalyje yra nuostata „Kol vyksta neteisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.“ Atitinkamai patobulintame Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 2, 20, 28, 36, 44, 56, 79, 79¹, 139 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79² straipsniu įstatymo projekte siūlomoje ABTĮ 79¹straipsnio 5 dalyje numatyta „Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.“

8. Mokestinių ginčų

komisija prie LRV 2019-04-04²⁵

25 straipsnis. Administracinių ginčų mediacijos inicijavimas ir

mediatorių skyrimas

1. Ginčų komisijoje, Mokestinių ginčų komisijoje ar

administraciniame teisme nagrinėjamo administracinio ginčo šalys gali prašyti perduoti administracinį ginčą spręsti atitinkamai neteisminės ar teisminės mediacijos būdu. 2. Ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinį ginčą nagrinėjanti gGinčų komisija, Mokestinių ginčų komisija gali pasiūlyti administracinio ginčo šalims bandyti ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu. 3.

3. Administracinį bylą ginčą nagrinėjantis teismas gali

pasiūlyti administracinio ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. 5. Kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu), ginčų komisija ar administracinis teismas atitinkamai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme ar Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka perduoda administracinį ginčą spręsti mediacijos būdu ir praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, mediatorius skiriamas šio įstatymo 14 straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka. Siūloma:

5. Ginčų komisija, Mokestinių ginčų komisija ar administracinis

teismas, priėmę sprendimą perduoti administracinį ginčą spręsti mediacijos būdu, apie tai praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba mediatorių skiria šio įstatymo 14 straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka. Nepritarti Atsižvelgiant į argumentus pateiktus 2 pastabai, siūlytina nepritarti pasiūlymams įtvirtinti mokestinių ginčų mediaciją svarstomame projekte. Nepritartina keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatos išbraukimui („Ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinį ginčą nagrinėjanti gGinčų komisija“), nes ginčų komisijos nariui, paskirtam pranešėju byloje, tikslingai suteikiama teisė pasiūlyti šalims ginčą spręsti mediacijos būdu – taip sudaromos prielaidos inicijuoti mediaciją pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, t. y. efektyviai spręsti ginčą, jam net nepasiekus nagrinėjimo komisijos posėdyje stadijos (tokiu būdu taupant laiką bei lėšas). 9. Mokestinių ginčų komisija prie LRV 2019-04-04²⁶

26 straipsnis. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos vykdymas

1.

Neteisminė administracinių ginčų mediacija vykdoma vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, kitais įstatymais ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko patvirtinta tvarka. 2. Neteisminę administracinių ginčų mediaciją vykdo vienas iš ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos narių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ar kitas į šį sąrašą įrašytas mediatorius. Ginčų komisijos narys, Mokestinių ginčų komisijos narys gali vykdyti tik neteisminę administracinių ginčų mediaciją. 5. Neteisminė administracinių ginčų mediacija vyksta ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos patalpose arba kitoje mediatoriaus su administracinio ginčo šalimis suderintoje vietoje. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių priemonės. 6. Bet kuri administracinio ginčo šalis gali pasitraukti iš neteisminės administracinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio aAdministracinio ginčo šalims turi teisę pakartotinai prašyti perduoti administracinį ginčą spręsti neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu. 10. Kai neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos nariai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir administracinio ginčo šalims neteisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Kai mediatorių neteisminei administracinio ginčo mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka, neteisminės mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų.

Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, administracinio ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti neteisminę administracinio ginčo mediaciją administracinio ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą neteisminei administracinio ginčo mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Už suteiktas neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 11. Ginčų komisija turi skirti patalpas neteisminei administracinių ginčų mediacijai vykdyti. Administracinio ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. Iš esmės tos pačios teisės normos yra 5 d. Nepritarti Atsižvelgiant į argumentus pateiktus 2 pastabai, siūlytina nepritarti pasiūlymams įtvirtinti mokestinių ginčų mediaciją svarstomame projekte. Nepritartina keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies pakeitimui –formuluotė analogiška galiojančio įstatymo 15 straipsnio 5 dalies formuluotei. Nepritartina keičiamo įstatymo 26 straipsnio 11 dalies išbraukimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Mediacijos įstatymo projektu siūlomos Mediacijos įstatymo 26 straipsnio 5 dalies ir 10 dalies nuostatos nėra tapačios: pirmojoje iš nuostatų nurodoma mediacijos vieta, o kitoje – įtvirtinta ginčų komisijos pareiga skirti patalpas neteisminei administracinių ginčų mediacijai vykdyti. Be to, analogišku principu suformuluotos nuostatos yra įtvirtintos mediacijos civiliniame procese atveju (žr. keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 ir 8 dalis). 10.

10. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2018-12-13²⁶ Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu

nauja redakcija dėstomo Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 26 straipsnyje yra naudojamos tiek „bylos šalių“, tiek „ginčo šalių“ sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalių sąvoka projekte nėra pateikiama, o vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis teisės akto terminija turi būti nuosekli ir vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai, reikėtų vienodinti keičiamame įstatyme naudojamas sąvokas. Pritarti Nuostatos koreguotinos, nuosekliai vartojant sąvoką „ginčo šalys“, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje reglamentuojant taikos sutarčių sudarymą, taip pat vartojama sąvoka „ginčo šalys“. 11. Mokestinių ginčų komisija prie LRV 2019-04-04²⁷

27 straipsnis. Teisminės administracinių ginčų

mediacijos vykdymas

2. Bet kuri administracinio ginčo šalis gali

pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio aAdministracinio ginčo šalims turi teisę pakartotinai prašyti perduoti administracinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Nepritarti Formuluotė analogiška galiojančio įstatymo 15 straipsnio 5 dalies formuluotei. 12. Teisėjų taryba 2019-04-16² P Dėl teismo mediatorių administraciniuose ginčuose. Pagal 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojusius ABTĮ įstatymo pakeitimus, teisminę mediaciją gali vykdyti mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

Teisėjas, nagrinėdamas administracinę bylą, šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti mediaciją, o kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija, teisėjų kolegija gali paskirti vieną iš kolegijos narių vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, arba parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgęs (atsižvelgusi) į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros. Taigi 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojusiame ABTĮ įstatymo 79¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tik teisėjai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, gali vykdyti teisminę mediaciją administraciniuose ginčuose. Mediacijos įstatymo ir ABTĮ projektais siūloma papildyti mediaciją administraciniuose ginčuose reguliuojantį reglamentavimą nuostatomis, kurios sudarytų galimybę teisminę mediaciją vykdyti ne tik teisėjams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, bet ir kitiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTP tarnyba) iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktiems mediatoriams. Įvertinus tai, kad administraciniuose ginčuose sprendžiamas asmens ir viešojo administravimo subjekto arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas, taip pat atsižvelgiant į viešojo administravimo subjekto priimamų sprendimų įtaką viešajam interesui, trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, Teisėjų tarybos vertinimu, svarbu, kad mediatorius, vykdydamas teisminę mediaciją administraciniuose ginčuose, turėtų pakankamai teisinių žinių.

Laikantis pozicijos, kad vis tik mediaciją administraciniuose ginčuose galėtų vykdyti ne tik teisėjai, Teisėjų tarybos nuomone, dėl administracinių ginčų specifikos ir siekiant nepažeisti viešojo intereso ir trečiųjų asmenų teisių, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas sąlygoms, kurioms esant mediatorius turėtų teisę vykdyti mediaciją administraciniuose ginčuose (pvz., mediatorių kvalifikacija). Manytina, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalies nurodyto reikalavimo išklausyti ne trumpesnius kaip 4 akademinių valandų mokymus administracinių ginčų mediacijos tema (išskyrus teisėjus ir ginčų komisijos narius) nepakaktų, siekiant užtikrinti mediacijos proceso kokybę. Nepritarti Pažymėtina, kad papildomų mokymų reikalavimas būtų taikomas tik mediatoriams, kurie jau būtų išklausę mokymus, išlaikę mediatorių kvalifikacinį egzaminą ir siekia vykdyti administracinių ginčų mediaciją. T. y. šie asmenys jau turėtų teisinių žinių pagrindus, įgytus mokymų, skirtų civilinių ginčų mediatoriams, metu. Atsižvelgiant tai, manytina, būtų neproporcinga reikalauti, kad mediatoriai turėtų išklausyti ilgesnius nei 4 akademinių valandų mokymus administracinių ginčų mediacijos tema.

Atkreiptinas dėmesys, kad dabar mediatorių kvalifikacinio egzamino programoje nurodytai temai

„Teisinių žinių pagrindai“ turi būti skiriama ne mažiau kaip 2 akademinės

valandos ir ne daugiau kaip 4 akademinės valandos mokymų (Mokymų mediacijos tema minimalių reikalavimų sąrašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2018-12-31 įsakymu Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo“, 15 punktas). 13. Mokestinių ginčų komisija prie LRV 2019-04-04² P

3 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

7. Asmenys, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą pagal

šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatas iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir siekiantys vykdyti administracinių ginčų mediaciją, turi išklausyti ne trumpesnius kaip 4 akademinių valandų mokymus administracinių ginčų mediacijos tema (išskyrus teisėjus ir ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos narius) ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. 9. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo

2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo

įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti Atsižvelgiant į argumentus pateiktus 2 pastabai, siūlytina nepritarti pasiūlymams įtvirtinti mokestinių ginčų mediaciją svarstomame projekte. 14. Komiteto biuro vedėja D.Kompars-kienė² P Projekto 3 straipsnis koreguotina, atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio įsigaliojimo data jau praėjusi, o 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo

Nr. X-1702 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-534. Pritarti

15. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2018-12-13² P 2.

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 8 dalies 1 punkte yra nustatomas įpareigojimas Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir Teisėjų tarybai priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus iki įstatymo įsigaliojimo (2019 m. sausio 1 d.), projekto 3 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad jau įsigaliojo aptariamo projekto 1 straipsnis (nuo 2019-01-01), projekto 3 straipsnio 8 dalies 1 punkte dėstoma nuostata nebeaktuali, teisės technikos aspektu reiks koreguoti visą projeką. 16. Teisėjų taryba 2019-04-16 Dėl papildomų lėšų poreikio. Pastebėtina, kad siekiant įgyvendinti teisinį reguliavimą, susijusį su teisminės mediacijos administraciniuose ginčuose taikymu, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) reikalinga atlikti atitinkamus pakeitimus. 2018 m. gruodžio 20 d. priimant ABTĮ nebuvo numatytos lėšos, kurios reikalingos Nacionalinei teismų administracijai LITEKO funkcionalumams įdiegti. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų tarybos nuomone, turi būti sprendžiama dėl papildomo finansavimo skyrimo LITEKO funkcionalumų tobulinimui. Atsižvelg-ti Tai nėra svarstomų projektų reguliavimo dalykas, lėšų poreikio klausimas galėtų būti svarstomas tvirtinant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Nacionalinės teismų administracijos informacija, pateikta svarstomų projektų derinimo metu, aiškinamajame rašte įrašyta, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) funkcionalumų pakeitimo ir patobulinimo darbams lėšų poreikis yra 50000 eurų. 17. Teisėjų taryba 2019-04-16 Dėl teisės aktų antikorupcinio įvertinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo atliktas Mediacijos įstatymo ir ABTĮ projektų nuostatų dėl vertinimas antikorupciniu požiūriu, siūlytina svarstyti galimybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis (atsižvelgiant į civilinių bei administracinių bylų kategorijas, kuriose gali vykti teisminė mediacija, ir galimus pažeidimus), kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl šių teisės aktų antikorupcinio vertinimo, t. y. ar įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl mediatoriaus skyrimo, taikos sutarčių tvirtinimo, nuostatos dėl konfidencialumo reikalavimų nesudaro prielaidų korupcijai. Atsižvelg-ti

1) Teikiamais projektais tiesiogiai nereguliuojami visuomeniniai santykiai, nurodyti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1-17 punktuose;

2) Derinant įstatymo projektus su suinteresuotomis institucijomis (prieš teikiant Vyriausybei), nei Teisėjų taryba, nei kitos institucijos nekėlė aptariamų projektų vertinimo antikorupciniu požiūriu klausimo;

3) Pastaboje keliamas klausimas, ar įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl mediatoriaus skyrimo, taikos sutarčių tvirtinimo, nuostatos dėl konfidencialumo reikalavimų nesudaro prielaidų korupcijai. Tačiau teikiamais projektais siūlomos nuostatos dėl mediatoriaus skyrimo, taikos sutarčių tvirtinimo, nuostatos dėl konfidencialumo reikalavimų iš esmės nėra naujos, t. y. jos panašios ir daugeliu atvejų netgi tapačios galiojančioms nuostatoms, reglamentuojančioms mediaciją civiliniame procese. Kartu pažymėtina, jog konfidencialumo reikalavimas mediacijos procesui yra nulemtas pačios mediacijos, kaip ginčo sprendimo būdo, prigimties. 18. Teisingumo ministerijos pasiūlymai

2019-09-11⁵

6²⁶⁵⁶⁹¹² Prie Mediacijos įstatymo pakeitimų prašytume prijungti pakeitimus, susijusius su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimu:

1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1.

5 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas, taip pat informacija apie laikinai

mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, sudaromi ir tvarkomi teisingumo ministro nustatyta tvarka. Siekdama sudaryti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat informaciją apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, šio įstatymo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinkti ir skirti mediatorių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę tvarkyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus mediatorių duomenis, šio straipsnio 6 dalyje nurodytus laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančių asmenų duomenis ir duomenis apie šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka mediatoriams ir laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pareikštus viešus įspėjimus.“

2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos Respublikos mediatorių

sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje.

Tais pačiais tikslais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje taip pat skelbiama ši informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje: asmens vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė, kurios kompetentinga institucija yra suteikusi asmeniui teisę teikti mediacijos paslaugas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti mediatoriaus duomenys skelbiami tol, kol mediatorius šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, skelbiama tol, kol šie asmenys šio įstatymo 4 straipsnio

8 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos tarnybą, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.“

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Papildyti 6 straipsnį 9 dalimi:

„9. Siekdama priimti sprendimus dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos

mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę tvarkyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenų, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, duomenis.“

3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1.

26 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Visuomenės informavimo tikslais Šis šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;“. 2. Pakeisti 26 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Visuomenės informavimo tikslais Šis šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;“. Pritarti

19. Teisingumo ministerijos pasiūlymai

11⁴ Dėl mediacijos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo dėl mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo Pakeitimo esmė. Šiuo metu Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nėra numatytas mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbo apmokėjimas, todėl mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbas negali apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Apmokėjimo įstatymas) nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kituose specialiuose įstatymuose yra reglamentuota, kad atitinkamų komisijų narių darbas apmokamas Apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo

54 straipsnio 4 dalyje, 55¹ straipsnio 1 dalyje, 85 straipsnio 4

dalyje, 91³ straipsnio 4 dalyje, 122 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas atitinkamai Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, Vertinimo komisijos narių, Teisėjų garbės teismo narių darbo apmokėjimas. Siekiant užtikrinti teisingą apmokėjimą už darbą, taip pat užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, siūloma Mediacijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbas mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijoje apmokamas Apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės biudžeto lėšų poreikis. Siekiant įgyvendinti siūlomą Mediacijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatą, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos. Apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas komisijų nariams – valstybės tarnautojams, teisėjams, prokurorams ir kitiems valstybės pareigūnams. Taigi, apskaičiuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį naujų siūlomų nuostatų įgyvendinimui, neįtraukiami mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nariai valstybės tarnautojai ir teisėjai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1R-70 patvirtintos dviejų sudėčių mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos, kurios yra lygiavertės. Konkretų mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo viena iš šių komisijų, atsižvelgiant į komisijos narių užimtumą.

Kiekvienoje iš mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijų yra po penkis narius, iš jų po vieną teisėją ir po vieną valstybės tarnautoją, taigi, vadovaujantis Apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kiekvieno mediatorių kvalifikacinio egzamino metu už darbą mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijoje turėtų būti apmokama trims mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nariams, iš jų

vienam komisijos pirmininkui. Remiantis 2019 m. duomenimis, 2019 m. vyko 21 mediatorių kvalifikacinis egzaminas, vidutinė vieno mediatorių kvalifikacinio egzamino trukmė – 8 valandos, egzamino metu egzaminuojami ir vertinami asmenys, laikantys mediatorių kvalifikacinį egzaminą, atskiri pretendentų dokumentai nėra vertinami. Mediacijos įstatymo nuostatos, numatančios reikalavimą asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., todėl 2019 m. buvo didžiausias asmenų, siekiančių laikyti šį egzaminą, skaičius, o 2020 m. ir vėlesniais metais asmenų, siekiančių laikyti

mediatorių kvalifikacinį egzaminą, skaičius, tikėtina, bus mažesnis. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti mediatorių kvalifikacinių egzaminų apytikrį skaičių 2020 m. ir vėlesniais metais, 2019 m. vykusių egzaminų skaičius mažintinas 30 proc., taigi, 2020 m. ir vėlesniais metais turėtų vykti apytikriai 15 mediatorių kvalifikacinių egzaminų kasmet.

Vadovaujantis Apmokėjimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies

1 punktu, komisijos nario atlygio už darbą komisijoje dydis nustatomas už

vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį; jeigu komisija priima sprendimus, kuriuos vykdyti privalo asmenys, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos ir kuriuos pakeisti arba panaikinti gali tik pati komisija arba teismas, komisijos nariui nustatomas 0,04–0,082 pareiginės algos bazinio dydžio atlygis. Remiantis Apmokėjimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, komisijos pirmininkui (o kai jo nėra, – komisijos pirmininko pavaduotojui) už darbą komisijos posėdyje (už kiekvieną komisijos posėdį) papildomai mokama 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į komisijos veiklos pobūdį, nustato konkretų komisijos narių atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką (Apmokėjimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr.

253 1.1 papunktyje nustatyta, kad Neveiksnių asmenų būklės

peržiūrėjimo komisijos, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos, Teisėjų garbės teismo, Prokurorų atrankos komisijos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų etikos komisijos, Prokurorų atestacijos komisijos, Pretendentų egzaminų komisijos narių atlygis už vieną dirbtą valandą komisijos ar Teisėjų garbės teismo posėdyje yra 0,045 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas. Atsižvelgiant į tai, kad mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbo pobūdis panašus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 253 1.1 papunktyje nurodytų egzaminų komisijų, kitų komisijų darbo pobūdį, mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbo apmokėjimui taip pat siūlytina taikyti tokį patį užmokesčio dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymo 3 straipsniu, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2020 metais – 176 eurai.

Remiantis aukščiau nurodyta informacija ir teisės aktų nuostatomis, už vieną dirbtą valandą mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos posėdyje vienam komisijos nariui reikėtų mokėti 7,92 euro (0,045 x 176), todėl už 8 valandų trukmės posėdį vienam komisijos nariui reikėtų mokėti 63,36 euro. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos pirmininkui už 8 valandų trukmės posėdį papildomai reikėtų mokėti 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio – 19 eurų, iš viso komisijos pirmininkui mokėtina 82,36 euro. Kaip minėta, vadovaujantis Apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 8 punktu (kuris numato, kad šis įstatymas netaikomas komisijų nariams – valstybės tarnautojams, teisėjams), kiekvieno mediatorių kvalifikacinio egzamino metu už darbą mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijoje turėtų būti apmokama trims mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nariams, iš jų – vienam komisijos pirmininkui. Taigi, mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbui vieno mediatorių kvalifikacinio egzamino metu apmokėti reikėtų 209,08 euro. Atsižvelgiant į prognozuojamą mediatorių kvalifikacinių egzaminų skaičių 2020 m. ir vėlesniais metais (apytikriai 15 mediatorių kvalifikacinių egzaminų), Mediacijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pakeitimui įgyvendinti kasmet reikėtų 3 136,2 euro valstybės biudžeto lėšų. Mediacijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pakeitimo įgyvendinimas.

Priėmus siūlomą Mediacijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pakeitimą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 253 nuostatas ir nustatyti konkretų mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių atlygio dydį (kaip minėta, siūlytina nustatyti tokį patį dydį, koks šiuo metu įtvirtintas nurodyto nutarimo 1.1 papunktyje), taip pat numatyti, kad mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbas apmokamas iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Pritarti Pritarus pasiūlymui mediacijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalis dėstytina taip:

„4. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo

mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbas mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 20, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba 2019-10-29 Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 71, 155, 156 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71¹, 71²ir 71³straipsniais įstatymo 2018-06-07 projektą Nr. XIIIP-2303 (toliau – MAĮ projektas) ir Mediacijos įstatymo 2018-12-06 projektą Nr. XIIIP-3015 ir teikia pasiūlymus ir pastabas dėl minėtų įstatymų projektų. Tarybos vienas iš veiklos uždavinių yra vertinti mokesčių naštos lygį tarybos nariams. Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį tiek bendrojo vidaus produkto kūrime, tiek užimtumo, darbo ir verslumo ugdymo procese.

Smulkusis ir vidutinis verslas sumoka didelę dalį mokesčių, išlaiko save, nesikreipia dėl pašalpų iš valstybės, bet tenka pripažinti, kad veikloje pasitaiko ir klaidų – neteisingai deklaruotų ir sumokėtų mokesčių. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaičiuotų mokesčių neretai kyla ginčai, todėl verslininkai turi ginti savo teises Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) ir teismuose. Verslui toks ginčų procesas užima daug laiko ir yra brangus, nes reikalinga kreiptis į finansininkus ir advokatus. Todėl, šiuo atveju, labai svarbus deramas valstybės požiūris į smulkiųjų ir vidutinių verslininkų teisių gynimą ginčuose su Valstybine mokesčių inspekcija. Tarybos nuomone, taikus ginčų sprendimas mediacijos būdu yra ypatingai svarbus verslininkams. Taryba pažymi, kad yra susipažinusi su mediacijos, kaip taikaus ginčo sprendimo procedūra, jos esme ir iš esmės pritaria mediacijos įdiegimui sprendžiant visus administracinius ginčus, įskaitant ginčus dėl mokesčių. Sveikintina, kad mediacija nuo 2019-03-01 jau taikoma administraciniuose teismuose nagrinėjant ginčus teisme, besiginčijančios šalys per mediacijos procedūrą gali susitarti ir sudaryti taikos sutartį su Valstybine mokesčių inspekcija. Taryba iš esmės pritaria ir palaiko mediacijos procedūros įteisinimą nagrinėjant ginčus dėl mokesčių iki teismo Mokestinių ginčų komisijoje. Toks teisinis reguliavimas, kai mediacija bus taikoma sprendžiant ginčus iki teismo Mokestinių ginčų komisijoje ir teisme, ypač teigiamas reiškinys visiems mokesčių mokėtojams, nes Mokestinių ginčų komisija ir teismas įvertins verslininkų argumentus, motyvus bei įrodymus, procesas bus nešališkas ir paremtas asmenų lygybės principais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-08-28 nutarime Nr. 886 išdėstyta pozicija, kad mediaciją siūlytina taikyti pačioje Valstybinėje mokesčių inspekcijoje per šiuo metu galiojantį Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnį, kai mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčių, labai neramina verslininkus. Tokiam siūlymui Taryba negali pritarti, nes tokia mediacija negalės išlikti nešališka ir pažeis verslininkų teises. Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip ir dabar, pati spręs vienašališkai, ar susitarti su verslininku, sudarys su verslininku tik jai naudingą susitarimą ir šio susitarimo neperžiūrės nešališkas teismas ar Mokestinių ginčų komisija. Taryba mano, kad toks LR Vyriausybės siūlymas yra žalingas ir dar labiau prisidės prie skaidrumo mažinimo. Jau dabar verslas susiduria su situacija, kai Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio normą: „mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, taiko šališkai, t. y. su vienomis įmonėmis tariasi, o su kitomis atsisako tartis, nors surinkti Valstybinės mokesčių inspekcijos įrodymai yra lygiaverčiai. Taryba prašo Lietuvos Respublikos Seimo atmesti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-08-28 nutarime Nr. 886 išdėstytą poziciją, nes toks siūlymas verslui yra ydingas, nebus laikomasi šalių lygybės ir nešališkumo principų ir mediaciją įteisinti per Mokestinių ginčų komisiją ir teismą.

Nepritarti Atsižvelgiant į argumentus pateiktus 2 pastabai, siūlytina nepritarti pasiūlymams įtvirtinti mokestinių ginčų mediaciją svarstomame projekte. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

A. Širinskienė, S. Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/58b079c098d411e9aab6d8dd69c6da66?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=ed5b6d3a-210e-4cc4-8f92-4ef2ea5ff632

494 Įstatymo projektas Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas XIIIP-3015(2) 2020-05-26 Priimtas teisės aktas

Mūsų sistemoje

Dosjė dokumentai

Lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

CIVILINIŲ GINČŲ TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO

ĮSTATYMO NR. X-1702 PAKEITIMO ĮSTATYMo Nr. XIII-534 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIŲ GINČŲ TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO

ĮSTATYMO NR. X-1702 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

MEDIACIJOS

ĮSTATYMAS

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

5. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo

1. Civilinio ginčo šalis (toliau – ginčo šalis) – civiliniame ginče dalyvaujantis

8. Tarptautinis ginčas – ginčas, kurio bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji

SKYRIUS

MEDIACIJOS

PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI IR REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS TEIKTI

MEDIACIJOS PASLAUGAS

1. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos

1. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sudaro ir tvarko Valstybės garantuojamos

1. Asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi

100 akademinių valandų. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti

1. Mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat

4. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalys netaikomos mediatoriams, kurie yra teisėjai. Jų

1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės

1. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės

3. Mediatorių kvalifikacinio egzamino metu tikrinami asmenų, siekiančių būti

SKYRIUS

SUSITARIMAS

DĖL MEDIACIJOS IR MEDIATORIŲ SKYRIMAS

1. Mediacija taikoma ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys dėl mediacijos

2. Šiame įstatyme numatytais atvejais skiriant mediatorių, turi būti mediatoriaus

4. Į ginčo šalių prašymą dėl pageidaujamo paskirti konkretaus mediatoriaus

SKYRIUS

MEDIACIJOS

VYKDYMAS

1. Mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Lietuvos Respublikos

1. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos

2. Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais

SKYRIUS

PRIVALOMOSIOS

MEDIACIJOS YPATUMAI

1. Tais atvejais, kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos

TEISMINĖS

MEDIACIJOS YPATUMAI

1. Teisminė mediacija vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais įstatymais ir

MEDIATORIŲ

DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

1. Dėl mediatorių, kurie pažeidė šio įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso

5. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad laikinai mediacijos

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

1. Šis įstatymas taikomas tik po jo įsigaliojimo sudarytiems susitarimams dėl

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

MEDIACIJOS

ĮSTATYMAS

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ir administracinių ginčų

5. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo

1. Civilinio ginčo šalis (toliau – ginčo šalis) – civiliniame ginče

6. Neteisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo

11. Šiame įstatyme vartojama

6.7. Koordinavimo

SKYRIUS

MEDIACIJOS