52 Įstatymo projektas Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Kęstutis Mažeika XIIIP-275 2017-01-04 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lietuva · XIIIP-275 · 2017-01-04 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2017-01-04
  2. Lyginamasis variantas · 2017-09-29
  3. Aiškinamasis raštas · 2017-01-04

Lyginamasis variantas

2017-01-04 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

TERITORIJŲ

PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 4 IR 22 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

201 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 4

straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų

planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Rengiant šioje dalyje nurodytus aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentus, jų numatomi sprendiniai neprivalo atitikti galiojančių šioje dalyje nurodytų žemesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.“

1 straipsnis. 22

straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės

naudojimo paskirtis gali būti keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį (išimtį).“

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. birželio

1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima

šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika

Lyginamasis variantas

2017-09-29 · oficialus registras ↗

Projekto

Nr. XIIIP-275(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

TERITORIJŲ

PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

201 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

„2. Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės

lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius.“

„4. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės

naudojimo paskirtis gali būti keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui.“

„5. Kai žemės gelmių išteklių telkiniai nenurodyti savivaldybės

lygmens bendruosiuose planuose, žemės gelmių naudojimo planai neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose teisės aktų nustatyta tvarka gali būti rengiami ir jais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose šiose teritorijose nesuplanuota inžinerinė infrastruktūra ir (ar) jos plėtra.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika

Aiškinamasis raštas

2017-01-04 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 4 IR 22

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto

projekto tikslai ir uždaviniai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Tačiau Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui. Vadinasi, jeigu žemės gelmių išteklių telkinys buvo išžvalgytas po savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo arba bendrajame plane telkinys nėra fiksuotas, rengti žemės gelmių naudojimo plano negalima, kol nepakeičiami bendrojo plano sprendiniai. Rengiant savivaldybių bendruosius planus, neįmanoma iš anksto žinoti, kur bus atrastas naujas žemės gelmių išteklių telkinys. Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu yra sustabdytas virš dešimties žemės gelmių išteklių telkinių naudojimo planų rengimas, kurie nebuvo nurodyti savivaldybių bendruose planuose. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad Įstatymo 22 str. 4 d. nuostatos yra nesuderintos su minėtomis Įstatymo 4 str.

4 d. nuostatomis ir atsiranda kolizija, ko pasekoje

neaišku, kuria nuostata būtina vadovautis. Atsižvelgiant į tai, projektu siekiama išspręsti susidariusią situaciją ir numatyti galimybę pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pagal žemės gelmių naudojimo planą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Geologijos įmonių asociacija ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 d. numato, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 4 d. numato, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (žemės gelmių naudojimo planu), jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti Įstatymo 4 str.

4 d. nuostata, kad rengiant šioje dalyje nurodytus

aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentus, jų numatomi sprendiniai gali neatitikti galiojančių šioje dalyje nurodytų žemesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Siūloma pakeisti Įstatymo 22 str. 4 d. numatant, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį (išimtį). Priėmus projektu siūlomas teisines nuostatas, visais atvejais bus galima žemės gelmių naudojimo planu (net kai jį rengiant jo sprendiniai neatitiks savivaldybės bendrojo plano) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas būtų vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą visais atvejais žemės gelmių naudojimo planu bus galima keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos vystyti verslą žemės gelmių išteklių naudojimo srityje. 8.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus

būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Nėra

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į

kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Teritorijų planavimo dokumentai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra. Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika