Projekto lyginamasis variantas
8,
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti
daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.“
taip:
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti
vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 11¹ straipsnį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) užtikrinti, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys“. 3 straipsnis. 11² straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) administruoja užstatą už vienkartines pakuotes,
dalyvauja organizuojant šių pakuočių atliekų priėmimą, užtikrina, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys“. 2. Pakeisti įstatymo 11² straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) susitarimais su šio įstatymo 8 straipsnio 2
dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais ar kitų vietų, nenurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, valdytojais grindžiamas galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
straipsnį 11 dalimi ir išdėstyti ją taip: „11. Jei administratorių yra daugiau nei vienas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras nustato administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo pagal viešosios sutarties taisykles tvarką“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2019 m. gegužės 1 d. 2. Aplinkos ministerija šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pakeitimams įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė,
Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. 4.
daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo, jei ne toliau kaip 150 m atstumu miestuose, o kaimų ir miestelių vietovėse ne toliau kaip 500 m atstumu, kitas pakuočių pardavėjas organizuoja tokių pakuočių surinkimą. Tokiu atveju pakuočių pardavėjas privalo gerai matomoje vietoje iškabinti informaciją apie artimiausią pakuočių priėmimo vietą.“
straipsnio pakeitimas
11² straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) administruoja užstatą už vienkartines pakuotes, dalyvauja organizuojant šių pakuočių atliekų priėmimą, skatina, kad kiekvieno kaimo seniūnijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys.“
11² straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) susitarimais su šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais ar kitų vietų, nenurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, valdytojais grindžiamas galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Virginija Vingrienė,
projekto tikslai ir uždaviniai Nuo 2016 m. vasario 1 d. įvesta užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistema, reglamentuojama Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu. Užstato pakuočių atliekų priėmimas ir užstato grąžinimas susietas su šių pakuočių pardavimo vietomis, pareigą taikant diferencijuotai – miestuose pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių prekybos plotas 300 kv. m ir daugiau, kaimo vietovėse visoms be išimties pardavimo vietoms. 2017 m. spalio
d., miestelių ir kaimo parduotuvėms taip pat įvedamas pareigos dalyvauti sistemoje slenkstis – 60 kv. m prekybos plotas. Įstatymas numato, jog užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius aprūpina užstato pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis, kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą ir surenkamų pakuočių atliekų kiekį, arba kompensuoja pardavėjams jų patirtas šio pobūdžio sąnaudas. Šie ekonominiai veiksniai lėmė, jog miestų parduotuvėse naudojamos automatizuoto pakuočių atliekų priėmimo priemonės – vadinamieji taromatai, o daugumoje miestelių ir kaimo parduotuvių vykdomas rankinis priėmimas. Priimant grąžinamas gėrimų užstato pakuotes, pardavėjai, atliekantys tai rankiniu būdu, lyginant su pardavėjais, aptarnaujančiais automatizuoto surinkimo priemones - taromatus, yra diskriminacinėse sąlygose. Užstato sistemos administratoriaus nustatytas mažas ir išlaidų pardavėjams nepadengiantis rankinio priėmimo sąnaudų kompensavimo tarifas (EUR/vnt.), kai tuo tarpu pardavėjams, atliekantiems surinkimą taromatais, faktiškai garantuojamas pelnas.
Rankinio priėmimo proceso higieninių sąlygų užtikrinimas yra sudėtingas, o kartais ir net neįmanomas. Negana to, reikalingas santykinai didelis pakuočių tvarkymui skiriamas plotas (lyginant su visu prekybos plotu), ženkliai sumažinamas prekybos ploto panaudojimo efektyvumas. Priimant rankiniu būdu, jei pardavėjas nustato, jog grąžinama pakuotė dalyvauja užstato sistemoje, vartotojui grąžinamas užstatas, tačiau tai nereiškia, kad konkreti pakuotė užstato sistemos administratoriaus bus apskaityta kaip tinkama, o pardavėjui bus apmokėta – pakuotės „tinkamumas“ nustatomas tik užstato sistemos administratoriaus skaičiavimo centre. Pažymėtina, kad priimta pataisa (įsigalioja nuo 2019-05-01) dėl minimalaus ploto (60 m²) kaimo parduotuvėms privalomai priimti grąžinamas pakuotes aukščiau išvardintų sąlygų faktiškai nepašalina ir nuo prievolės išlaisvina tik nežymią kaimo prekybininkų dalį. Užstato už pakuočių atliekas sistema pirmiausia turi būti patogi vartotojams. Patogiomis grąžinti užstato pakuotes vietomis yra ne vien jų pardavimo vietos. Tai gali būti ir viešųjų renginių vietos, mokymo, gydymo, viešojo administravimo ir kitos institucijos. Pakuočių surinkimas ne vien jų pardavimo vietose kaimo vietovėse ir miesteliuose leistų efektyviai ir centralizuotai spręsti užstato grąžinimo problemas, kylančias dėl ribotų parduotuvių plotų ir nepakankamai kompensuojamų rankinio surinkimo sąnaudų. Ypač svarbu ieškoti išeičių einant užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių plėtros keliu.
Šiuo metu komitetai svarsto įstatymo pakeitimo, siūlančio į užstato sistemą įtraukti vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą (pataisai pritarta po pateikimo dar
perdirbimui teikiant švarią ir kokybišką žaliavą. Antra – užstato už pakuotes sistema yra puiki priemonė kelti visuomenės aplinkosauginę kultūrą, ugdyti jų ekologinį sąmoningumą, tinkamus atliekų rūšiavimo įgūdžius, tad surinkimo priemonių prieinamumas vartotojams turi būti kuo platesnis. Užstato už pakuotes sistema, lyginant su kitomis atliekų surinkimo sistemomis, pagrįsta išskirtiniu apskaitos bruožu – tiksliu priimamų (grąžinamų) pakuočių vienetų skaičiaus vertinimu. Tai pasiekiama naudojant automatizuotas apskaitos priemones, vadinamuosius taromatus, arba rankiniu būdu priimtas pakuotes perskaičiuojant automatizuotame skaičiavimo centre. Apskaitos informacijos nešėjas – pakuotės etiketėje esantis specialus užstato sistemos ženklas ir prekės brūkšninis kodas. Tai reiškia, jog konkretus užstato sistemos administratorius, sudarydamas pavedimo sutartis su gamintojais ir importuotojais, sudaro tik jo administruojamoje sistemoje dalyvaujančių pakuočių informacinį registrą, o jo valdomos automatizuotos priemonės priima ir apskaito tik pakuotes, informacija apie kurias yra registre. Esant keliems užstato sistemos administratoriams, vieningos ir patogios vartotojams užstato pakuočių grąžinimo sistemos veikimas galimas tik administratoriams tarpusavyje bendradarbiaujant arba teisės aktais nustatant jų tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką. Priešingu atveju užstato sistemos administravimo rinkoje gali veikti tik dominuojančią persvarą pradiniu sistemos veikimo laikotarpiu įgijęs administratorius.
Užstato sistemos įvedimas nėra tik išoriškai paprastas vartotojams nustatyto užstato dydžio – 10 centų už pakuotę „palikimo ir grąžinimo“ veiksmas, bet ir papildomi pakuočių žymėjimo, administravimo, surinkimo sąnaudų ir kiti kaštai. Konkurencijos nebuvimas lėmė nepagrįstai aukštą užstato sistemos kainą. Parengus ir patvirtinus siūlomam įstatymo papildymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius teisės aktus ir pradėjus veikti kito užstato administratoriaus sistemai, gėrimų pakuočių užstato sistemos veikla – pakuočių priėmimas iš vartotojų ir užstato grąžinimas Lietuvoje nesutriks, konkurencija lems didesnį sistemos administravimo atvirumą gamintojams ir importuotojams bei prekybininkams, jų pasirinkimo laisvės apribojimų panaikinimą, išaugusį patogumą vartotojams, atsirandant papildomoms ir efektyvesnėms pakuočių priėmimo vietoms, užstato sistemos kaštų mažėjimą vartotojams, gamintojams ir importuotojams. Tam, kad būtų užtikrinamos aiškios ir sklandžios užstato sistemos administratorių konkurencijos sąlygos, poįstatyminiam teisės aktui, nustatančiam administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką, siūlytinas viešosios sutarties principo taikymas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis yra parengtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11¹, 11² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
Įstatymo projekto tikslas – keisti įstatymo nuostatas, kuriomis būtų panaikinta prievolė kaimo parduotuvėms priimti grąžinamas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas ir būtų nustatoma galimybė užstato sistemos administratoriui kiekvienos kaimo seniūnijos teritorijoje įrengti bent po vieną automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginį, įtvirtinti nuostatą, jog užstato pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimas būtų siejamas ne vien tik su užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių pardavimo vietomis, papildyti įstatymą nuostata, numatančia užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių veiklos derinimą ir tarpusavio veiklos principus detalizuoti įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė – Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančios Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 8 straipsnio „Pakuočių pardavėjų pareigos užstato sistemoje“ 2 d. nustatyta, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Daugkartinių pakuočių pardavėjams nustatytos tokios pat pareigos dalyvauti sistemoje sąlygos, tik bendrojo ploto (ne prekybos ploto!) riba yra 90 kv. m. 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui Nr.
XIII-681 (priimtas 2017-10-12), nuo pareigos priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą bus atleisti vienkartinių pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija
prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjams, kuriems taikomos išimtys, liks teisė dalyvauti užstato sistemoje. Daugkartinių pakuočių pardavėjams nustatytos tokios pat pareigos dalyvauti sistemoje sąlygos, tik kitos prekybos ploto ribos – nuo pareigos atleidžiami pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija
prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius turi pareigą (įstatymo 11² str. 2 d. 4 p.) aprūpinti pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą ir parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo lėšomis užtikrina automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą ir techninę priežiūrą arba kompensuoja pakuočių pardavėjams jų įsigytų ir (ar) išsinuomotų automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių, atitinkančių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus nustatytus techninius reikalavimus, remonto bei techninės priežiūros sąnaudas.
Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius įstatymu nustatytos pareigos aprūpinti šių pakuočių pardavėjus pakuotėms priimti skirtomis priemonėmis neturi (įstatymo 11¹ str.). Galiojanti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcija vienkartinių ir daugkartinių užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių grąžinimą sieja tik su jų prekybos vietomis (8 str. 3 ir 4 d.) – pardavėjai privalo priimti visas pakuočių atliekas ir pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, nepaisant to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę, ar ne ir organizuoti vienkartinių pakuočių atliekų ir (ar) daugkartinių pakuočių priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija (pakeitimai 2014-05-08 Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-864) nenumato kelių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo reglamentavimo bei taip sudaro ilgalaikę teisinio vakuumo situaciją. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projekte siūloma panaikinti pareigą (paliekant teisę) kaimo vietovių pardavėjams priimti rankiniu būdu grąžinamas daugkartines ir vienkartines pakuotes, o daugkartinės ir vienkartinės pakuotės užstato sistemų administratoriams nustatyti pareigą užtikrinti, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių ir vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys. Šiuo įstatymo pakeitimu būtų pašalintos kaimo vietovių pardavėjų atžvilgiu taikomos diskriminacinės užstato pakuočių priėmimo sąlygos. Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, jog užstato pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimas būtų siejamas ne vien tik su užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių pardavimo vietomis. Tai gali būti ir viešųjų renginių vietos, mokymo, gydymo, viešojo administravimo ir kitos institucijos. Susitarimais su šių vietų valdytojais užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius taip pat, kaip ir su prekybos vietų valdytojais (įstatyme nurodytais pakuočių pardavėjais) galėtų pagrįsti galimybes atlikti įstatyme jam nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakuočių užstato sistema pirmiausia turi būti patogi vartotojams, tad surinkimo priemonių prieinamumas jiems turi būti kuo platesnis. Siūloma papildyti įstatymo 11² straipsnį nauja 11 dalimi, reglamentuojančia kelių veikiančių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimą ir atsiskaitymą viešosios sutarties taisyklių pagrindu, įpareigojant Aplinkos ministeriją iki įstatymo papildymo įsigaliojimo dienos parengti Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo pagal viešosios sutarties taisykles tvarkos aprašą bei koreguoti kitus galiojančius įgyvendinamuosius teisės aktus.
Įstatymo papildymu pašalinamos teisinės kliūtys vieningam kelių Aplinkos ministerijos leidimus vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas turinčių ūkio subjektų veikimui, užtikrinant konkurenciją ūkinėje veikloje, didinant pakuočių užstato sistemos patogumą ir kaštų vartotojams bei gamintojams ir importuotojams mažėjimą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai kaimo vietovėse, nes būtų pašalintos diskriminacinės mažmeninės prekybos, naudojantis rankiniu užstato pakuočių priėmimu, sąlygos, išlaikant galimybes vartotojams grąžinti pakuotes tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje. Užstato pakuočių grąžinimo galimybės ne tik prekybos vietose leistų užtikrinti patogesnes ir sklandesnes grąžinimo sąlygas ne tik vartotojams, bet ir viešojo maitinimo ir pan. ūkio subjektams.
Patvirtinus įstatymo papildymu numatomą kelių užstato sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką, būtų sukurta vieninga informacinė užstato pakuočių gražinimo sistema, atverianti kelią realiai administratorių konkurencijai, skaidrumui, užstato sistemos administravimo kaštų gamintojams ir importuotojams bei vartotojams mažėjimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą įstatymo papildymo projektą, reikės parengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo pagal viešosios sutarties taisykles tvarkos aprašo patvirtinimo“, keisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. D1-791 „Dėl užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo, tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. D1-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datos. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto asignavimų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: aplinkos apsauga, pakuočių atliekos, užstato sistema. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
projekto tikslai ir uždaviniai Nuo 2016 m. vasario 1 d. įvesta užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistema, reglamentuojama Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu. Užstato pakuočių atliekų priėmimas ir užstato grąžinimas susietas su šių pakuočių pardavimo vietomis, pareigą taikant diferencijuotai – miestuose pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių prekybos plotas 300 kv. m ir daugiau, kaimo vietovėse visoms be išimties pardavimo vietoms. 2017 m. spalio
d., miestelių ir kaimo parduotuvėms taip pat įvedamas pareigos dalyvauti sistemoje slenkstis – 60 kv. m prekybos plotas. Įstatymas numato, jog užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius aprūpina užstato pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis, kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą ir surenkamų pakuočių atliekų kiekį, arba kompensuoja pardavėjams jų patirtas šio pobūdžio sąnaudas. Šie ekonominiai veiksniai lėmė, jog miestų parduotuvėse naudojamos automatizuoto pakuočių atliekų priėmimo priemonės – vadinamieji taromatai, o daugumoje miestelių ir kaimo parduotuvių vykdomas rankinis priėmimas. Priimant grąžinamas gėrimų užstato pakuotes, pardavėjai, atliekantys tai rankiniu būdu, lyginant su pardavėjais, aptarnaujančiais automatizuoto surinkimo priemones - taromatus, yra diskriminacinėse sąlygose. Užstato sistemos administratoriaus nustatytas mažas ir išlaidų pardavėjams nepadengiantis rankinio priėmimo sąnaudų kompensavimo tarifas (EUR/vnt.), kai tuo tarpu pardavėjams, atliekantiems surinkimą taromatais, faktiškai garantuojamas pelnas.
Rankinio priėmimo proceso higieninių sąlygų užtikrinimas yra sudėtingas, o kartais ir net neįmanomas. Negana to, reikalingas santykinai didelis pakuočių tvarkymui skiriamas plotas (lyginant su visu prekybos plotu), ženkliai sumažinamas prekybos ploto panaudojimo efektyvumas. Priimant rankiniu būdu, jei pardavėjas nustato, jog grąžinama pakuotė dalyvauja užstato sistemoje, vartotojui grąžinamas užstatas, tačiau tai nereiškia, kad konkreti pakuotė užstato sistemos administratoriaus bus apskaityta kaip tinkama, o pardavėjui bus apmokėta – pakuotės „tinkamumas“ nustatomas tik užstato sistemos administratoriaus skaičiavimo centre. Pažymėtina, kad priimta pataisa (įsigalioja nuo 2019-05-01) dėl minimalaus ploto (60 m²) kaimo parduotuvėms privalomai priimti grąžinamas pakuotes aukščiau išvardintų sąlygų faktiškai nepašalina ir nuo prievolės išlaisvina tik nežymią kaimo prekybininkų dalį. Užstato už pakuočių atliekas sistema pirmiausia turi būti patogi vartotojams. Patogiomis grąžinti užstato pakuotes vietomis yra ne vien jų pardavimo vietos. Tai gali būti ir viešųjų renginių vietos, mokymo, gydymo, viešojo administravimo ir kitos institucijos. Pakuočių surinkimas ne vien jų pardavimo vietose kaimo vietovėse ir miesteliuose leistų efektyviai ir centralizuotai spręsti užstato grąžinimo problemas, kylančias dėl ribotų parduotuvių plotų ir nepakankamai kompensuojamų rankinio surinkimo sąnaudų. Ypač svarbu ieškoti išeičių einant užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių plėtros keliu.
Šiuo metu komitetai svarsto įstatymo pakeitimo, siūlančio į užstato sistemą įtraukti vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą (pataisai pritarta po pateikimo dar
perdirbimui teikiant švarią ir kokybišką žaliavą. Antra – užstato už pakuotes sistema yra puiki priemonė kelti visuomenės aplinkosauginę kultūrą, ugdyti jų ekologinį sąmoningumą, tinkamus atliekų rūšiavimo įgūdžius, tad surinkimo priemonių prieinamumas vartotojams turi būti kuo platesnis. Užstato už pakuotes sistema, lyginant su kitomis atliekų surinkimo sistemomis, pagrįsta išskirtiniu apskaitos bruožu – tiksliu priimamų (grąžinamų) pakuočių vienetų skaičiaus vertinimu. Tai pasiekiama naudojant automatizuotas apskaitos priemones, vadinamuosius taromatus, arba rankiniu būdu priimtas pakuotes perskaičiuojant automatizuotame skaičiavimo centre. Apskaitos informacijos nešėjas – pakuotės etiketėje esantis specialus užstato sistemos ženklas ir prekės brūkšninis kodas. Tai reiškia, jog konkretus užstato sistemos administratorius, sudarydamas pavedimo sutartis su gamintojais ir importuotojais, sudaro tik jo administruojamoje sistemoje dalyvaujančių pakuočių informacinį registrą, o jo valdomos automatizuotos priemonės priima ir apskaito tik pakuotes, informacija apie kurias yra registre. Esant keliems užstato sistemos administratoriams, vieningos ir patogios vartotojams užstato pakuočių grąžinimo sistemos veikimas galimas tik administratoriams tarpusavyje bendradarbiaujant arba teisės aktais nustatant jų tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką. Priešingu atveju užstato sistemos administravimo rinkoje gali veikti tik dominuojančią persvarą pradiniu sistemos veikimo laikotarpiu įgijęs administratorius.
Užstato sistemos įvedimas nėra tik išoriškai paprastas vartotojams nustatyto užstato dydžio – 10 centų už pakuotę „palikimo ir grąžinimo“ veiksmas, bet ir papildomi pakuočių žymėjimo, administravimo, surinkimo sąnaudų ir kiti kaštai. Konkurencijos nebuvimas lėmė nepagrįstai aukštą užstato sistemos kainą. Parengus ir patvirtinus siūlomam įstatymo papildymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius teisės aktus ir pradėjus veikti kito užstato administratoriaus sistemai, gėrimų pakuočių užstato sistemos veikla – pakuočių priėmimas iš vartotojų ir užstato grąžinimas Lietuvoje nesutriks, konkurencija lems didesnį sistemos administravimo atvirumą gamintojams ir importuotojams bei prekybininkams, jų pasirinkimo laisvės apribojimų panaikinimą, išaugusį patogumą vartotojams, atsirandant papildomoms ir efektyvesnėms pakuočių priėmimo vietoms, užstato sistemos kaštų mažėjimą vartotojams, gamintojams ir importuotojams. Tam, kad būtų užtikrinamos aiškios ir sklandžios užstato sistemos administratorių konkurencijos sąlygos, poįstatyminiam teisės aktui, nustatančiam administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką, siūlytinas viešosios sutarties principo taikymas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis yra parengtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Įstatymo projekto tikslas – keisti įstatymo nuostatas, kuriomis būtų panaikinta prievolė kaimo parduotuvėms priimti grąžinamas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas ir būtų nustatoma galimybė užstato sistemos administratoriui kiekvienoje kaimo seniūnijoje įrengti bent po vieną automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginį, įtvirtinti nuostatą, jog užstato pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimas būtų siejamas ne vien tik su užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių pardavimo vietomis, papildyti įstatymą nuostata, numatančia užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių veiklos derinimą ir tarpusavio veiklos principus detalizuoti įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė – Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančios Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 8 straipsnio „Pakuočių pardavėjų pareigos užstato sistemoje“ 2 d. nustatyta, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Daugkartinių pakuočių pardavėjams nustatytos tokios pat pareigos dalyvauti sistemoje sąlygos, tik bendrojo ploto (ne prekybos ploto!) riba yra 90 kv. m. 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui Nr.
XIII-681 (priimtas 2017-10-12), nuo pareigos priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą bus atleisti vienkartinių pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija
prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjams, kuriems taikomos išimtys, liks teisė dalyvauti užstato sistemoje. Daugkartinių pakuočių pardavėjams nustatytos tokios pat pareigos dalyvauti sistemoje sąlygos, tik kitos prekybos ploto ribos – nuo pareigos atleidžiami pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija
prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius turi pareigą (įstatymo 11² str. 2 d. 4 p.) aprūpinti pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą ir parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo lėšomis užtikrina automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą ir techninę priežiūrą arba kompensuoja pakuočių pardavėjams jų įsigytų ir (ar) išsinuomotų automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių, atitinkančių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus nustatytus techninius reikalavimus, remonto bei techninės priežiūros sąnaudas.
Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius įstatymu nustatytos pareigos aprūpinti šių pakuočių pardavėjus pakuotėms priimti skirtomis priemonėmis neturi (įstatymo 11¹ str.). Galiojanti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcija vienkartinių ir daugkartinių užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių grąžinimą sieja tik su jų prekybos vietomis (8 str. 3 ir 4 d.) – pardavėjai privalo priimti visas pakuočių atliekas ir pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, nepaisant to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę, ar ne ir organizuoti vienkartinių pakuočių atliekų ir (ar) daugkartinių pakuočių priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija (pakeitimai 2014-05-08 Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-864) nenumato kelių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo reglamentavimo bei taip sudaro ilgalaikę teisinio vakuumo situaciją. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projekte siūloma panaikinti pareigą (paliekant teisę) kaimo vietovių pardavėjams priimti rankiniu būdu grąžinamas daugkartines ir vienkartines pakuotes, o daugkartinės ir vienkartinės pakuotės užstato sistemų administratoriams nustatyti pareigą užtikrinti, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių ir vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys. Šiuo įstatymo pakeitimu būtų pašalintos kaimo vietovių pardavėjų atžvilgiu taikomos diskriminacinės užstato pakuočių priėmimo sąlygos. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnis yra „radikalesnė“ užstato už pakuotes sistemos problemų kaimo vietovėse sprendimo versija. Įstatyme taip pat siūloma daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams sudaryti galimybę organizuoti pakuočių surinkimą vienoje vietoje, ne toliau kaip 500 metrų nuo pardavimo vietos kaimų ir miestelių vietovėse, o miestuose ne toliau kaip 150m. Toks pakeitimas turės teigiamos įtakos mažiesiems prekybininkams, kuriems dėl nedidelių pakuočių surinkimo apimčių neapsimoka įrengti automatizuoto surinkimo, o rankinis reikalauja papildomų kaštų. Nurodytuoju atstumu prekiaujantiems pakuotėmis subjektams sudaroma galimybė susitarti tarpusavyje, kuris organizuos pakuočių surinkimą. Pakuočių surinkimo koncentravimas vieno iš pardavėjų administruojamose patalpose leis užtikrinti pakankamą pakuočių surinkimo srautą, o tai sąlygos galimybę (pasiekus atitinkamą surenkamos pakuotės kiekį) surinkimo vietoje naudoti automatizuotą įrenginį. Miesto sąlygose 500 m būtų nepatogumas žmonėms kurie yra prisirišę prie konkrečių prekybos tinklų, ieškoti kitų tinklų teritorijose taromatų. Taip pat tai nesudarytų eilių prie taromatų, jei pavyzdžiui tarp 4 prekybos centrų bus 1 taromatas.
Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, jog užstato pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimas būtų siejamas ne vien tik su užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių pardavimo vietomis. Tai gali būti ir viešųjų renginių vietos, mokymo, gydymo, viešojo administravimo ir kitos institucijos. Susitarimais su šių vietų valdytojais užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius taip pat, kaip ir su prekybos vietų valdytojais (įstatyme nurodytais pakuočių pardavėjais) galėtų pagrįsti galimybes atlikti įstatyme jam nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakuočių užstato sistema pirmiausia turi būti patogi vartotojams, tad surinkimo priemonių prieinamumas jiems turi būti kuo platesnis. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai kaimo vietovėse, nes būtų pašalintos diskriminacinės mažmeninės prekybos, naudojantis rankiniu užstato pakuočių priėmimu, sąlygos, išlaikant galimybes vartotojams grąžinti pakuotes tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje. Užstato pakuočių grąžinimo galimybės ne tik prekybos vietose leistų užtikrinti patogesnes ir sklandesnes grąžinimo sąlygas ne tik vartotojams, bet ir viešojo maitinimo ir pan. ūkio subjektams.
Patvirtinus įstatymo papildymu numatomą kelių užstato sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką, būtų sukurta vieninga informacinė užstato pakuočių gražinimo sistema, atverianti kelią realiai administratorių konkurencijai, skaidrumui, užstato sistemos administravimo kaštų gamintojams ir importuotojams bei vartotojams mažėjimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą įstatymo papildymo projektą, reikės parengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo pagal viešosios sutarties taisykles tvarkos aprašo patvirtinimo“, keisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. D1-791
„Dėl užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo
schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo, tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. D1-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datos. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto asignavimų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: aplinkos apsauga, pakuočių atliekos, užstato sistema. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-07 Nr. S-2018-6416 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO Nr. ix-517 8, 11¹, ir 11² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nr. xiiip-2461 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11¹, ir 11² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2461 (toliau
straipsniai įgyvendina 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog [v]alstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad būtų sudarytos sistemos, kurios užtikrintų:
a) kad panaudotos pakuotės ir (ar) pakuočių atliekos bus grąžinamos ir (ar) surenkamos iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar iš atliekų srauto ir joms bus pritaikyti tinkamiausi atliekų tvarkymo būdai; b) kad pakuotės ir (ar) surinktos pakuočių atliekos bus naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Pažymėtina, jog PPATĮ, kartu su parengta Direktyvos atitikties lentele, yra notifikuotas Europos Komisijai kaip įgyvendinantis minėtą Direktyvos nuostatą. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Direktyvos 22 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi pateikti Komisijai visus šios direktyvos taikymo srityje priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus, priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, apie tai turi būti pranešta Europos Komisijai.
Taip pat pažymime, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turėtų būti parengta atitinkamo Direktyvos straipsnio ir jį įgyvendinančių Projekto nuostatų atitikties lentelė. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalį, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad priimtas įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. spalio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-681, kuris taip pat įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Taigi, jei teikiamas projektas būtų priimtas, 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 8 straipsnio 1 ir 2 dalų redakcijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnį papildant 4 punktu nustatoma gamintojų, importuotojų ir pardavėjų paskirtam užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriui pareiga „užtikrinti, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys“. Projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, nėra aišku, kokie subjektai „kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje“ privalėtų užtikrinti bent vieno automatizuoto daugkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginio veikimą, jei nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11¹ straipsnį gaminių, už kurių daugkartinę pakuotę nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai nėra įpareigoti paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių. Antra, nėra aiškus formuluotės „kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnio 1 dalį: savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių; savivaldybės teritorija gali būti skirstoma į seniūnijų aptarnaujamas teritorijas; seniūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad seniūnijos aptarnaujama teritorija gali apimti keletą gyvenamųjų vietovių, įskaitant miestelius, kaimus, viensėdžius, todėl projekto nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, kokiose teritorijose turi būti įrengtas bent vienas automatizuoto daugkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11²straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms.
Trečia, nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo
daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projektu teikiamoms keičiamo įstatymo nuostatoms, nebūtų aišku, ar paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius (ar kitas subjektas) galės bet kurioje „kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje“ įrengti automatizuoto daugkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginį, ar privalės vadovautis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimu siekiama nustatyti, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius užtikrintų, jog „kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje“ veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys. Šios projekto nuostatos nėra aiškios. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta pareiga užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui aprūpinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pakuočių pardavėjas turi pareigą organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas.
Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projektu teikiamoms keičiamo įstatymo nuostatoms, nebūtų aišku, ar užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui pakaktų bet kurioje „kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje“ įrengti bent vieną automatizuoto daugkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginį, ar jis privalėtų vadovautis keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11² straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo, siekiantis vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklą, be kita ko turi turėti susitarimais su šio straipsnio 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais „ar kitų vietų, nenurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, valdytojais“ grindžiamas galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „kitų vietų <...> valdytojai“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu.
Antra, pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pareiga priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą nustatyta vienkartinių pakuočių pardavėjams, todėl pagal keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 4 punktą būtent šiuos subjektus užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius aprūpina pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis. Todėl iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiu pagrindu būtų sudaromi susitarimai su „kitų vietų valdytojais“, jei jie nei pagal projekto, nei pagal keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigoti priimti vienkartinių pakuočių atliekas. Be to, iš projekto nuostatų, nėra aišku, koks subjektas tokiu atveju privalėtų grąžinti užstatą. 5. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 11² straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad „jei administratorių yra daugiau nei vienas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras nustato administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo pagal viešosios sutarties taisykles tvarką“. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos sąvokos
„administratoriai“ turinys. Antra, vertinamoji projekto nuostata nėra aiški santykyje su Civilinio
kodekso 6.161 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad „viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos); šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis“.
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ką bendro „administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarka“ turi su viešosiomis sutartimis, ir ar „administratoriai“, kaip juridiniai asmenys, minėtos tvarkos negalėtų nustatyti tarpusavyje sudarytos sutarties pagrindu. 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
papildymo“;
išdėstyme brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“;
žodis „įstatymo“;
esmės išdėstyme brauktini žodžiai „ir išdėstyti ją taip“;
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ bei
brauktinas žodis „nuo“;
taip: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 7.
atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-03-14
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11(2) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2461(2) atitikties europos sąjungos teisei Išanalizavę Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11(2) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2461(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad tebesilaikome savo 2018 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. NR-713 Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 111, ir 112 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2461[1] išsakytų pastabų:
dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 8 ir11²straipsniai įgyvendina 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog [v]alstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad būtų sudarytos sistemos, kurios užtikrintų: a) kad panaudotos pakuotės ir (ar) pakuočių atliekos bus grąžinamos ir (ar) surenkamos iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar iš atliekų srauto ir joms bus pritaikyti tinkamiausi atliekų tvarkymo būdai; b) kad pakuotės ir
(ar) surinktos pakuočių atliekos bus naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Pažymėtina, jog PPATĮ, kartu su parengta Direktyvos atitikties lentele, yra notifikuotas Europos Komisijai kaip įgyvendinantis minėtą Direktyvos nuostatą.
Atsižvelgdami į tai, kad pagal Direktyvos 22 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi pateikti Komisijai visus šios direktyvos taikymo srityje priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus, priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, apie tai turi būti pranešta Europos Komisijai. Taip pat pažymime, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turėtų būti parengta atitinkamo Direktyvos straipsnio ir jį įgyvendinančių Projekto nuostatų atitikties lentelė. 2. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalį, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 696, el. p. [email protected] [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3f4c6a30c0bb11e883c7a8f929bfc500?jfwid=7lxt7tvxl
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. spalio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-681, kuris taip pat įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Taigi, jei teikiamas projektas būtų priimtas, 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 8 straipsnio 1 ir 2 dalų redakcijos, o tai sukeltų įstatymo taikymo problemų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis. 2. Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytose pakeitimų esmėse brauktinas žodis „įstatymo“. 3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pakuočių pardavėjai gali neorganizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo, jei ne toliau kaip 150 m atstumu miestuose, o kaimų ir miestelių vietovėse ne toliau kaip 500 m atstumu, kitas pakuočių pardavėjas organizuoja tokių pakuočių surinkimą. Tokiu atveju pakuočių pardavėjas privalo gerai matomoje vietoje iškabinti informaciją apie artimiausią pakuočių priėmimo vietą“.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, nustatoma pareiga priimti daugkartines pakuotes ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekas. Todėl nėra aiškus projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio santykis. Be to, toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali sukelti jo įgyvendinimo problemų, ypač tuo atveju, jei pakuočių pardavėjai nesutartų, kuris iš jų vykdytų pareigą priimti pakuotes ar jų atliekas ir grąžinti užstatą. Taip pat šių projekto nuostatų kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūlomą teisinį reguliavimą, kaimo vietovėse esant tik smulkioms parduotuvėms, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (daugkartinių pakuočių priėmimo atveju), ar parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo atveju), gali iš vis nebūti organizuojamas pakuočių ar jų atliekų priėmimas ir užstato grąžinimas. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, teisėkūros efektyvumo ir aiškumo principus. Antra, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma kaimų ir miestelių vietovėse nustatyti 500 m atstumą, bei nuo kokio atskaitos taško projekte nurodyti atstumai būtų skaičiuojami. Trečia, nėra aišku, kokiu tikslu projektu siūloma panaikinti įstatymo nuostatą, kad pakuočių pardavėjai daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato gražinimą turi organizuoti prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas.
Svarstytina projekto nuostatų atitiktis teisėkūros efektyvumo ir aiškumo principams. Ketvirta, nėra pakankamai aiškus formuluotės
„gerai matomoje vietoje iškabinti informaciją“ turinys. Penkta, projekto lyginamajame variante 1
straipsnio 3 dalies išdėstymas neatitinka teisės technikos reikalavimų. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio
sistemos administratorius „skatina, kad kiekvieno kaimo seniūnijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys“. Projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, nėra aišku, kokius administratoriaus veiksmus apimtų projekte vartojamas terminas „skatina“. Antra, nėra aiškus formuluotės „kiekvieno kaimo seniūnijoje“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnio 1 dalį: savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių; savivaldybės teritorija gali būti skirstoma į seniūnijų aptarnaujamas teritorijas; seniūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad seniūnijos aptarnaujama teritorija gali apimti keletą gyvenamųjų vietovių, įskaitant miestelius, kaimus, viensėdžius, todėl projekto nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, kokiose teritorijose turi būti įrengtas bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad automatizuoti įrenginiai priima ne vienkartines pakuotes, o šių pakuočių atliekas. Be to, šie įrenginiai paprastai užstato negrąžina, pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas užstatą grąžina pakuočių pardavėjai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11² straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo, siekiantis vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklą, be kita ko turi turėti susitarimais su šio straipsnio 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais „ar kitų vietų, nenurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, valdytojais“ grindžiamas galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „kitų vietų <...> valdytojai“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu.
Antra, pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pareiga priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą nustatyta vienkartinių pakuočių pardavėjams, todėl pagal keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 4 punktą būtent šiuos subjektus užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius aprūpina pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis. Todėl iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiu pagrindu būtų sudaromi susitarimai su „kitų vietų valdytojais“, jei jie nei pagal projekto, nei pagal keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigoti priimti vienkartinių pakuočių atliekas. Be to, iš projekto nuostatų, nėra aišku, koks subjektas tokiu atveju privalėtų grąžinti užstatą. 6. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio
atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
DĖL pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nr. IX-517 8, 11² straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
2019-09-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Gintarė Remeikienė; Seimo narė Virginija Vingrienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. spalio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-681, kuris taip pat įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Taigi, jei teikiamas projektas būtų priimtas,
tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 8 straipsnio 1 ir 2 dalų redakcijos, o tai sukeltų įstatymo taikymo problemų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-03-18. 2 1,2
straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytose pakeitimų esmėse brauktinas žodis „įstatymo“.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pakuočių pardavėjai gali neorganizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo, jei ne toliau kaip 150 m atstumu miestuose, o kaimų ir miestelių vietovėse ne toliau kaip 500 m atstumu, kitas pakuočių pardavėjas organizuoja tokių pakuočių surinkimą. Tokiu atveju pakuočių pardavėjas privalo gerai matomoje vietoje iškabinti informaciją apie artimiausią pakuočių priėmimo vietą“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, nustatoma pareiga priimti daugkartines pakuotes ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekas. Todėl nėra aiškus projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio santykis. Be to, toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali sukelti jo įgyvendinimo problemų, ypač tuo atveju, jei pakuočių pardavėjai nesutartų, kuris iš jų vykdytų pareigą priimti pakuotes ar jų atliekas ir grąžinti užstatą. Taip pat šių projekto nuostatų kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūlomą teisinį reguliavimą, kaimo vietovėse esant tik smulkioms parduotuvėms, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (daugkartinių pakuočių priėmimo atveju), ar parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršija
organizuojamas pakuočių ar jų atliekų priėmimas ir užstato grąžinimas. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, teisėkūros efektyvumo ir aiškumo principus.
Antra, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma kaimų ir miestelių vietovėse nustatyti 500 m atstumą, bei nuo kokio atskaitos taško projekte nurodyti atstumai būtų skaičiuojami. Trečia, nėra aišku, kokiu tikslu projektu siūloma panaikinti įstatymo nuostatą, kad pakuočių pardavėjai daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato gražinimą turi organizuoti prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Svarstytina projekto nuostatų atitiktis teisėkūros efektyvumo ir aiškumo principams. Ketvirta, nėra pakankamai aiškus formuluotės „gerai matomoje vietoje iškabinti informaciją“ turinys. Penkta, projekto lyginamajame variante 1 straipsnio 3 dalies išdėstymas neatitinka teisės technikos reikalavimų. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius „skatina, kad kiekvieno kaimo seniūnijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys“. Projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, nėra aišku, kokius administratoriaus veiksmus apimtų projekte vartojamas terminas „skatina“. Antra, nėra aiškus formuluotės „kiekvieno kaimo seniūnijoje“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai.
Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnio 1 dalį: savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių; savivaldybės teritorija gali būti skirstoma į seniūnijų aptarnaujamas teritorijas; seniūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad seniūnijos aptarnaujama teritorija gali apimti keletą gyvenamųjų vietovių, įskaitant miestelius, kaimus, viensėdžius, todėl projekto nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, kokiose teritorijose turi būti įrengtas bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad automatizuoti įrenginiai priima ne vienkartines pakuotes, o šių pakuočių atliekas. Be to, šie įrenginiai paprastai užstato negrąžina, pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas užstatą grąžina pakuočių pardavėjai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11² straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo, siekiantis vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklą, be kita ko turi turėti susitarimais su šio straipsnio 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais „ar kitų vietų, nenurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, valdytojais“ grindžiamas galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „kitų vietų <...> valdytojai“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Antra, pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pareiga priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą nustatyta vienkartinių pakuočių pardavėjams, todėl pagal keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 4 punktą būtent šiuos subjektus užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius aprūpina pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis. Todėl iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiu pagrindu būtų sudaromi susitarimai su „kitų vietų valdytojais“, jei jie nei pagal projekto, nei pagal keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigoti priimti vienkartinių pakuočių atliekas. Be to, iš projekto nuostatų, nėra aišku, koks subjektas tokiu atveju privalėtų grąžinti užstatą. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-03-18. 6. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti 7.
Teisingumo ministerijos, 2019-04-01. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 8 ir 11² straipsniai įgyvendina
pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog [v]alstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad būtų sudarytos sistemos, kurios užtikrintų: a) kad panaudotos pakuotės ir
(ar) pakuočių atliekos bus grąžinamos ir (ar) surenkamos iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar iš atliekų srauto ir joms bus pritaikyti tinkamiausi atliekų tvarkymo būdai; b) kad pakuotės ir (ar) surinktos pakuočių atliekos bus naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Pažymėtina, jog PPATĮ, kartu su parengta Direktyvos atitikties lentele, yra notifikuotas Europos Komisijai kaip įgyvendinantis minėtą Direktyvos nuostatą. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Direktyvos 22 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi pateikti Komisijai visus šios direktyvos taikymo srityje priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus, priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, apie tai turi būti pranešta Europos Komisijai. Taip pat pažymime, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turėtų būti parengta atitinkamo
lentelė. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2019-04-01. 2. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalį, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1163 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11² straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2461(2) (toliau – projektas) dėl šių priežasčių: 1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 1994 L 365, p. 10) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta,
„Kad pasiektų šioje direktyvoje nustatytus tikslus, valstybės narės imasi
būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų įdiegtos sistemos, kurias taikant: a) panaudotos pakuotės ir (arba) pakuočių atliekos grąžinamos ir
(arba) surenkamos iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar atliekų srauto, kad jas būtų galima nukreipti į tinkamiausias atliekų tvarkymo operacijas; b) pakuotės ir (arba) surinktos pakuočių atliekos naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos“. Dėl šių priežasčių, siekiant, kad užstato už daugkartines pakuotes ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos (toliau – užstato sistemos) būtų efektyvios, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu priimtinos, būtina užtikrinti pakankamą pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, ir jų atliekų priėmimo vietų tinklą visoje šalyje.
Todėl turi būti užtikrintos gyventojams patogiai išdėstytos užstato sistemose dalyvaujančių daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų (toliau – pakuotės, kurioms taikomas užstatas) priėmimo ir užstato grąžinimo vietos ne tik gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia didelis skaičius įvairaus dydžio parduotuvių, bet ir miesteliuose bei kaimuose. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnyje siūlomu teisiniu reguliavimu siekiamos numatyti lengvatos kaimo parduotuvėms nustatytos 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-681, kuris priimtas įvertinus tai, kad dauguma miestelių ir kaimų parduotuvių statytos pagal tipinius projektus, todėl jų bendras plotas vidutiniškai yra apie 60 kv. m. Pareigos priimti pakuotes, kurioms taikomas užstatas, panaikinimas visoms kaimo parduotuvėms išbalansuotų veikiančias užstato sistemas ir panaikintų kaimo gyventojams galimybę patogiai savo gyvenamoje vietovėje grąžinti pakuotes, kurioms taikomas užstatas, ir susigrąžinti užstatą. Pritarti
3.
13
straipsnio 3 dalimi dėstomoje Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 4 dalyje siūlomi nustatyti diskriminaciniai, nuo gyvenamosios vietovės dydžio priklausantys atstumai iki artimiausio pakuočių pardavėjo, kuris priims pakuotes, kurioms taikomas užstatas, nes pažeidžiant lygiateisiškumo principą atstumą iki artimiausio pakuočių pardavėjo, kuris priims pakuotes, kurioms taikomas užstatas, kaimų ir miestelių vietovėse siūloma nustatyti daugiau kaip 3 kartus didesnį nei miestuose. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudaromos prielaidos pakuočių pardavėjams piktnaudžiauti vykdant pareigą organizuoti pakuočių, kurioms taikomas užstatas, priėmimą nurodytu atstumu, skirtingai matuojant reikiamą atstumą iki artimiausios pakuočių, kurioms taikomas užstatas, priėmimo vietos ir vertinant, ar toks pakuočių, kurioms taikomas užstatas, priėmimas vykdomas laikantis projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomos Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstoma Įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu būtų sudarytos sąlygos pakuočių pardavėjams piktnaudžiauti skelbiant prekybos vietoje informaciją, kad pakuotes, kurioms taikomas užstatas, priima ir užstatą grąžina kitas pardavėjas, tačiau faktiškai nei vienas iš gyvenamoje vietovėje esančių pakuočių pardavėjų nevykdytų pareigos iš vartotojų priimti pakuotes, kurioms taikomas užstatas, ir grąžinti užstatą.
Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų apribota vartotojų teisė pakuotes, kurioms taikomas užstatas, grąžinti patogiose vietose, nes grąžinti pakuotes, kurioms taikomas užstatas, ir susigrąžinti užstatą vartotojai turėtų ne jiems įprastoje artimiausioje parduotuvėje, o kitoje, pavyzdžiui, už kelių šimtų metrų nutolusioje, parduotuvėje, o kaimo parduotuvėse neorganizuojant pakuočių, kurioms taikomas užstatas, priėmimo, tos vietovės gyventojams, norintiems grąžinti tokias pakuotes ir susigrąžinti užstatą, gali tekti važiuoti į tokių pakuočių priėmimo vietas, esančias artimiausiame mieste, kuris gali būti nutolęs keliolikos ar keliasdešimt kilometrų atstumu. Užstato sistemos bus efektyvios, jeigu gyventojai (įskaitant ir neturinčius automobilio) galės grąžinti pakuotes, kurioms taikomas užstatas, ir susigrąžinti užstatą ne specialiose seniūnijos teritorijoje įrengtose vietose, o įprastinėse apsipirkimo vietose ar arti jų. Dėl to neabejotinai sumažėtų užstato sistemų patogumas vartotojui ir tai turėtų neigiamos įtakos užstato sistemų efektyvumui, nes susidarę nepatogumai demotyvuotų vartotojus grąžinti pakuotes, kurioms taikomas užstatas. Tokiu atveju nebūtų pasiektas siūlomo teisinio reguliavimo rezultatas – „pakuočių užstato sistema pirmiausia turi būti patogi vartotojams“ ir „surinkimo priemonių prieinamumas turi būti kuo platesnis“. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2019-07-17. 13 4.
13
straipsnio 3 dalimi atsisakius Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios pakuočių pardavėjų pareigą pakuočių, kurioms taikomas užstatas, priėmimą ir užstato grąžinimą organizuoti prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrinant tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas, būtų apribota vartotojų teisė jiems patogiu pardavėjų darbo laiku grąžinti pakuotes, kurioms taikomas užstatas, ir susigrąžinti užstatą. Dėl to neabejotinai sumažėtų užstato sistemų patogumas vartotojui ir tai turėtų neigiamos įtakos užstato sistemų efektyvumui. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnio 3 dalyje dėstomoje Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūlomos įtvirtinti abstrakčios nuostatos, numatančios prievolę pakuočių pardavėjams iškabinti informaciją apie pakuočių grąžinimo vietą. Nustatant reikalavimą pakuočių pardavėjams prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes, kurioms taikomas užstatas, pakankamas Įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytas reglamentavimas. Pritarti
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnio 1 dalyje dėstomame Įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu automatinį priėmimą „kiekvieno kaimo seniūnijoje“ numatant tik vienkartinių pakuočių, kurioms taikomas užstatas, atveju būtų nustatytos nelygiavertės užstato sistemų veikimo sąlygos bei kaimo gyventojams būtų apribota teisė tokiomis pat sąlygomis kaip vienkartinių pakuočių, kurioms taikomas užstatas, atveju grąžinti ir daugkartines pakuotes, kurioms taikomas užstatas. Seniūnija nėra administracinis vienetas, kuriuo būtų galima įvardinti visos Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą.
Pavyzdžiui, į seniūnijas nesuskirstytos Klaipėdos miesto savivaldybės, Panevėžio miesto savivaldybės, Alytaus miesto savivaldybės, Neringos savivaldybės, Visagino savivaldybės teritorijos. Siūlomos nuostatų formuluotės neužtikrintų pareigos įrengti bent vieną pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, priėmimo ir užstato grąžinimo vietą savivaldybių, nesuskirstytų į seniūnijas, teritorijose. Pritarti
straipsnio 1 dalyje dėstomame Įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlomu teisiniu reguliavimu užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui būtų suteikiama teisė savo nuožiūra pasirinkti skatinimo priemones siekiant, kad „kiekvieno kaimo seniūnijos“ teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių, kurioms taikomas užstatas, priėmimo ir užstato grąžinimo įrenginys. Toks teisinis reguliavimas sudarytų galimybes piktnaudžiauti, kad skatinimas apsiribotų, pavyzdžiui, formaliu užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus kreipimusi į gyvenamosios vietovės savivaldybės administraciją siūlant jai pasirūpinti automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių, kurioms taikomas užstatas, priėmimo ir užstato grąžinimo įrenginio pastatymu. Todėl projektu siekiamas rezultatas, kad
„pakuočių užstato sistema pirmiausia turi būti patogi vartotojams“ ir
„surinkimo priemonių prieinamumas turi būti kuo platesnis“, nebūtų pasiektas. Pritarti
nustatyti projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomame Įstatymo 11² straipsnio 3 dalies 2 punkte siūlomą prievolę, nes pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį vienkartinių pakuočių pardavėjai įpareigoti priimti vienkartines pakuotes, kurioms taikomas užstatas, ir grąžinti užstatą.
Kiti subjektai, kurie nėra pakuočių pardavėjai, Įstatymu neįpareigoti vykdyti pakuočių, kurioms taikomas užstatas, priėmimą ir užstato grąžinimą. Pagal pasaulinę užstato sistemų praktiką pakuočių, kurioms taikomas užstatas, priėmimo ir užstato grąžinimo funkcija atliekama pasitelkiant gėrimais prekiaujančias parduotuves, nes:
1) vartotojui einant apsipirkti patogu nunešti ir tuščias pakuotes, kurioms taikomas užstatas,
2) piniginių operacijų atlikimas parduotuvėje nereikalauja papildomų užstato sistemos investicijų, nes parduotuvėje yra grynųjų pinigų kasa ir galimybė suteikti kasdienių prekių ar paslaugų už vartotojui priklausančią užstato sumą. Neturėtų būti nustatomas naujas įpareigojimas (sudaryti susitarimus su nauja subjektų grupe), kurį, kaip traktuotina pagal siūlomas projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo Įstatymo 11² straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, turėjo atitikti subjektai, siekiantys užsiimti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veikla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymo Nr. XII-864 (reglamentavusio užstato už vienkartines pakuotes sistemos veikimo pradžią) 15 straipsnio 6 dalies nuostatomis, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veikla siekiančių užsiimti subjektų statusą turėjo subjektai, kurie iki 2015 m. sausio 1 d. su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija derino reikiamus dokumentus. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 12 Argumentai: Lietuvos Respublikos Seime 2019-03-05 registruoto Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11(2) straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-2461(2) 1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pakeisti 8 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už
kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“ Toks teisinis reguliavimas numato, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemoje privalo dalyvauti visos parduotuvės, kurių prekybos plotas viršija 300 kv. m., t. y. ir parduotuvės, kurios yra įsikūrusios tarptautinių jūrų ar oro uostų keleivių terminaluose, jei jų prekybos plotas viršija 300 kv. m. Kadangi į tarptautinių jūrų ar oro uostų parduotuves patenka ir jomis naudojasi labai ribotas asmenų ratas (paprastai tik keliaujantieji laivais ar orlaiviais asmenys), vienkartinių užstatinių pakuočių surinkimas šiose vietose yra neracionalus ir reikalaujantis neproporcingų papildomų išlaidų, lyginant su kitomis parduotuvėmis, kurių prekybos plotas viršija 300 kv. m. Be to, dėl tarptautiniuose oro uostuose taikomų saugomo priemonių ir reikalavimų tampa sudėtingu iš vartotojų priimtų užstatinių pakuočių paėmimas iš oro uosto teritorijos.
Reikalavimas dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje parduotuvėms, esančioms ir tarptautinių oro uostų keleivių terminaluose, jei jų prekybos plotas yra didesnis nei 300 kv. m., dirbtinai riboja didesnio ploto parduotuvių steigimąsi tarptautinių jūrų ar oro uostose. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlau papildyti išimtis, kuomet pardavėjai neprivalo priimti vienkartinių pakuočių ir grąžinti užstatą, numatant išimtis specializuotoms, siauram pirkėjų ratui skirtoms ir naudojamoms parduotuvėms, t. y. tokioms kaip specialios prekybos vietos, esančios tarptautiniame jūrų ar oro uoste, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams. Tokiu būdu būtų užtikrintas racionalus užstato už vienkartines pakuotes sistemos funkcionavimas bei suderinti pardavėjų, gamintojų ir importuotojų ir besiplečiančių tarptautinių oro uostų interesai. Pažymėtina, kad būtent taip apibrėžtoms specialioms prekybos vietoms, esančioms tarptautiniame jūrų ar oro uoste, yra numatyta išimtis Akcizų įstatymo 19 str. (akcizinės prekės, parduotos šiose vietose atleidžiamos nuo akcizo). Taip pat šioms prekybos vietoms numatytos išlygos Alkoholio kontrolės įstatyme. Pasiūlymas:1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
dalį siūlau pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už
kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, specialiose prekybos vietose, esančiose tarptautiniame jūrų ar oro uoste, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose.
Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“ Nepritarti Kadangi pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonei nepritarti šiam projektui, todėl nepritariama pasiūlymui šiam projektui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnių pakeitimo įstatymo projektą atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius